VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

01 12. Knygos „Tautiškos giesmės kelias į tautą“ aptarimas

Zigmas Tamakauskas

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys

Kauno pedagogų kvalifikacijos centre įvyko šios įstaigos, Zanavykų bendrijos ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto organizuota popietė, kurios metu buvo pristatyta ir aptarta labai reikšminga Kudirkos Naumiesčio metraštininko Romo Treiderio ir Gintaro Aleknavičiaus išleista knyga „Tautiškos giesmės kelias į tautą“, skirta jaunajai kartai, mokykliniam jaunimui. Knygos leidėjai buvo užsibrėžę, artėjant šv. Kalėdoms, knygą padovanoti kiekvienai mūsų miesto mokyklos bibliotekai per atvykusius jų atstovus. Šią žinią skelbėme mokykloms. Deja, į šį renginį, nors buvo keletą kartų kviesti atvykti mokyklų istorijos mokytojai ar kiti susiję su istorijos, patriotinio pilietinio ugdymo dėstymu, atvyko iš 51 registruotos bendrojo lavinimo mokyklos, neskaitant pradinių, tik 13-kos mokyklų atstovai. Tai galėtume sakyti vienas iš faktorių, rodančių daugumos mokyklų vadovybės išsiplėtojusį jau ne fasadinį, o tikrąjį požiūrį į svarbaus patriotinio ugdymo barą. Tokioms mokykloms gal nereikia ir tokio turinio knygos... Antra vertus, galime pasidžiaugti, kad salė buvo beveik pilnutėlė. Ją užpildė kauniečiai, besidomintys žiniasklaidoje skelbta mūsų renginio tema „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“.

Skaitovė Loreta Jonuškaitė skaito knygos autoriaus įžvalgas

Knygos pristatymo popietė simboliškai prasidėjo susirinkusiems sutartinai pagiedojus Lietuvos himną. Gražų žodį tarė jos mecenatas, naujai susikūrusio tautinio ansamblio „Vėjas“ vadovas Gintaras Aleknavičius.

Atvykęs iš Vilniaus knygos autorius Romas Treideris kalbėjo apie knygos išleidimo istoriją, knygos tikslus, mūsų himno struktūrą, jame keliamus priesakus, padėkojo šio renginio organizatoriams, Pedagogų kvalifikacijos centro vadovybei, knygos mecenatui Gintarui Aleknavičiui, visiems renginio dalyviams.

Pranešimą „Lietuvos himno istorijos kelias“ padarė šių eilučių autorius.

Toliau suskambo susilaukusios nuoširdžių plojimų Gintaro Aleknavičiaus vadovaujamo ansamblio „Vėjas“ patriotinės dainos, smuikininkės Mildos Čepinskienės rankomis pragydusio smuiko muzika, skaitovės Loretos Jonuškaitės paskaityti knygos autoriaus Romo Treiderio pateikti Lietuvos himno struktūroje keliami priesakai. Pakilaus džiaugsmo susirinkusiems suteikė ir ansamblio dalyvių Monikos ir Mariaus Lasinskų atsinešta aštuonerių mėnesių atžalėlė, kuri linguodama į muzikos garsus ir ištiesusi savo kūdikiškas rankeles tarsi ragino susirinkusius žengti Lietuvos keliu, pritarti knygos autoriaus pastebėtiems mūsų himno priesakams.

Koncertuoja ansamblis "Vėjas"

  Daug triūso rengiant šį renginį įdėjo ir šios mokytojų kvalifikacijos centro bibliotekininkė Irena Valentukonienė ir metodininkas Alvydas Bakutis.

O dabar pažvelkime kiek plačiau į pačią pristatomą knygą. Knyga suskirstyta iliustracijomis į aštuonias dalis. Kiekviena dalis – tai koncentruotai pateikiamas autoriaus surinktų dokumentuotų atvirukų forma Lietuvos istorijos žiupsnelis, susijęs su mūsų himno istorijos keliu. Pirmojoje dalyje knygos autorius Romas Treideris aptaria mūsų himno pagrindinį turinį ir jo auklėjamąją reikšmę. Autorius pastebi, kad „Tautiška giesmė“ turi idėjinių išskirtinumų bruožų lyginant su kitų valstybių himnais. Tai teigdamas jis remiasi ir kitataučių nuomonėmis pacituodamas vieno iš jų mintis: „Turiu surinkęs daugelio himnų tekstus. Tarp jų yra tikrai gražių, bet beveik visi jie išdidžiai kalba apie savo tautą, žadindami tuščio pasipūtimo jausmą. Dar yra daug tokių, kurių skambūs žodžiai nieko nesako kitos tautos žmogaus širdžiai ir protui. Jūsų himnas visai kitoks: iš jo dvelkia karšta, bet kukli savo krašto meilė, šviesos, tiesos ir pasaulio taikos troškimas. Tokį himną galėjo sukurti tik toks žmogus, kuris gerai suprato savo tautos dvasią, ir ta dvasia jūs tikrai galite didžiuotis“.

Būrys popietės dalyvių su jos rengėjais

Pritardami šiam teiginiui, mes dar galėtume jį išplėsti profesoriaus Vytauto Landsbergio pasakytais žodžiais 2005 metų Kovo 11 dienos iškilmingame LR seimo posėdyje: „... galima palinkėti kiekvienam, kuriam pasitaiko giedoti Lietuvos valstybės himną. Kad išgirstų jo žodžius. Ir suprastų, kas ten sakoma. Tai labai nuostabus himnas, nė viena valstybė tokio neturi. Kai kur lyg iškilmingas pasižadėjimas, kai kur lyg malda. Štai pasiklausykim: „ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Čia apibendrintai šviesos įvaizdžiu pasakyti dideli dalykai. Gal kas prisimintų Šventojo Rašto evangelinį pamokymą, net paliepimą žmonėms: Būkite šviesos vaikai“.

Knygos autorius apgailestauja, kad mūsų himno interpretacijos nėra mokyklos vadovėliuose, dažnas jo turinį supranta kitaip arba visai nesusimąsto jį giedant. Tuo pačiu neišnaudojama svarbi detalė patriotinio ugdymo priemonių virtinėje. Romas Treideris apmąstydamas „Tautiškos giesmės“ vertybinę struktūrą, iškelia joje esamus tris priesakus ir jų tikslus, kuriems pritaria savo recenzijoje ir įžymus mūsų istorikas akademikas Antanas Tyla. Pirmasis priesakas : „Tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės. Antrasis priesakas: „Tegul saulė (dvasinė kultūra) Lietuvoj tamsumas prašalina“. Trečiasis priesakas: „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“. Šių priesakų tikslas, anot autoriaus, - kurti šviesią ir teisingą Lietuvą, kurioje viešpatautų vien dorybė, dvasinė kultūra ir meilė Lietuvai. Tai tikrai svarbus teiginys mūsų dvasinės kultūros erozijos paveiktam gyvenime, besiveržiantiems kosmopolitiniams nutautėjimo skersvėjams. Turėtume visi siekti, kad „Tautiškos giesmės“ žodžių turinys pasiektų ne tik mūsų lūpas, bet ir širdį, kad mes visi kas gali ir kuo gali dorai prisidėtume prie mūsų Valstybės stiprinimo, jos dvasinių ir materialinių vertybių išsaugojimo, dirbant vienokį ar kitokį kuriamąjį darbą. Reikėtų, kad Lietuvos himnas bent kartą per savaitę – pirmadienio rytmečiais, pradedant pamokas, skambėtų su dideliu susikaupimu bei atidumu visose mūsų mokyklose.

Knygos leidimo aplinkybes apžvelgia jos autorius Romas Treideris. Nuotraukų autoriai - Aldona Grigaitienė ir Alvydas Bakutis

Antroje knygos dalyje Romas Treideris iš savo turimo rinkinio atvirukų pavidalu pateikia „Tautiškos giesmės“ gimtinės – Kudirkos Naumiesčio kai kuriuos istorijos epizodus. Čia matome ir namą, kuriame gyveno dr. Vincas Kudirka, sukūręs 1898 metais „himną lietuviams“.

Kitoje dalyje įtaigiai pateikti atvirukai, nusakantys „Tautiškos giesmės“ rankraščio kelią į Tilžę, kurioje ji buvo atspausdinta 1898 metais „Varpo“ šeštajame numeryje.

Ketvirtoje dalyje pateiktos mūsų himno pirmosios publikacijos. Čia matome ir pirmąją „Tautiškos giesmės“ publikaciją, išleistą Rygoje 1906 metais atskiru leidiniu, parengtą kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko pavadinimu „Lietuviu hymnas“. Leidinio viršelį puošia mūsų senasis valstybingumo ženklas – Vytis.

Didelę knygos dalį sudaro penktoji knygos dalis, kurioje dokumentuotai pateikiami įvairiose vietose bei skirtingomis progomis išleisti atvirukai, lankstinukai ir plakatai su „Tautiškos giesmės“ žodžiais. Pateikiamas pirmasis atvirukas paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pripažinus ją 1918 m. kovo 23 d. Vokietijos kaizeriui Vilhelmui antrajam. Šį atviruką, papuoštą kanklėmis, Trispalve ir Vyties ženklu, išleido Jonas Vanagaitis Tilžėje. Į akis krenta dailininko Kazio Šimonio šiltas plakatas, skirtas Lietuvos valstybės 20-mečiui ir Vinco Kudirkos gimimo 80-mečiui paminėti. Jame mūsų himno žodžiai su didele meile apjuosti patrauklia ornamentika, įpinant į ją mūsų valstybei reikšmingų žmonių portretus. Plakatą išleido Kaune įsikūrusi bendrovė „Dirva“. Knygoje matome ir jau legaliai, kilus Sąjūdžio bangai, 1988 m. Šiauliuose „Titnago“ spaustuvėje dailininko Amalėjaus Narbuto išleistą atviruką „Giedokim ją išdidūs“ su himno žodžiais, gaidomis ir dr. V. Kudirkos portretu. Prisiminkime, kad 1988 m. lapkričio 18 dieną „Tautiška giesmė“ buvo oficialiai patvirtinta kaip Valstybės himnas.

Knygoje pateiktuose atvirukuose matome kai kurias himno žodžių variacijas. Pavyzdžiui, kai kuriuose leidiniuose rašoma „Tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina“. Tuo tarpu Vincas Kudirka „Varpo“ 6 nr., pateikdamas „Tautišką giesmę“, aiškiai parašė - „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“. Tą reikėtų prisiminti ir mums, kaip ir ne „meilė Lietuvoj“, o „meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.

Penkiuose knygos puslapiuose pateikti pašto ženklai ir vokai su „Tautiškos giesmės“ žodžiais. Juos įvairiuose laikotarpiuose sukūrė dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Viktoras Jasanauskas, Antanas Šakalys ir Rimtautas Gibavičius.

Knygos pristatymo popietę pradeda savo įžanginiu žodžiu jos mecenatas Gintaras Aleknavičius

Septintoje knygos dalyje pateikiamos pirmosios plokštelės su mūsų „Tautiška giesme“. Sužinome, kad tokia plokštelė pirmą kartą išleista 1915 m. JAV „Columbia“ įrašų kompanijoje. Ant jos parašyta: „Lietuva Tėvynė mūsų. Įdainavo visiems žinomas tenoras Mikas Petrauskas.“

Įdomu ir tai, kad artėjant frontui prie Lietuvos, antrosios sovietų okupacijos pradžioje, sovietinės propagandos mašina išleido taip pat plokštelę su mūsų himnu. Jį atliko vadinamo Visasąjunginio radijo komiteto simfoninis orkestras.  Vėliau, 1950 m. liepos mėnesį Lietuvoje buvo paskelbtas Antano Venslovos parašytas naujasis himnas, šlovinantis sovietinį okupantą, tačiau iš mūsų širdžių okupantas neįstengė ištrinti „Tautiškos giesmės“. Atgimstant Lietuvai 1989 metais Rygos firma „Melodija“ išleido plokštelę su tikruoju mūsų himnu – dr. Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Ji įrašyta Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, skambant pučiamųjų instrumentų orkestrui ir giedant chorui.

Paskutinėje knygos dalyje pateikiami bareljefai ir paminklai su „Tautiškos giesmės“ žodžiais. Čia matome be kitų, ir didžiojo varpininko dr. Vinco Kudirkos antkapinį paminklą Kudirkos Naumiesčio Meištų kapinėse, ir skulptoriaus Arūno Sakalausko bei architekto Ričardo Krištapavičiaus sukurtą paminklą Lietuvos himnui ir jo autoriui Vilniaus V. Kudirkos aikštėje.

Knyga baigiama Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojamo XX a. ketvirtame dešimtmetyje nežinomo leidėjo išleisto plakato „Eikime tautos didvyrių keliais“ atviruku.

Šis raginimas tebūnie gyvas ir mūsų dienų gyvenimo žingsniuose.

Atgal