VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

03 21. Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ III tomo sutiktuvės

Lidija Veličkaitė

„Laisvė – tai atkovota Erdvė įkalintai Dvasiai atsitiesti, beribis Laukas Kūrybai – žmogiškai pilnatvei atsiskleisti“ - rašoma fotomenininko, dailininko, leidėjo, Valstybinės premijos laureato Rimanto Dichavičiaus sudarytame ir 2016 m. išleistame albumo „Laisvės paženklinti“ III tome. Šis albumo tomas skiriamas visiems sovietų okupuotos Lietuvos tremtiniams, pirmiesiems prieš 75 metus, 1941 m. birželio 14 d., ištremtiems į Sibiro platybes.

2016 m. kovo 10 d., Lietuvos valstybingumo atkūrimo išvakarėse, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje įvyko albumo „Laisvės paženklinti“ III tomo sutiktuvės. Renginio organizatoriai – Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir „Versmės“ leidykla.

Rimantas Dichavičius su Lietuvos menininkais Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje

Lietuvos mokslų akademijos skyriaus “Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė pasveikino visus gausiai susirinkusius į gražų renginį, kurį jau tradiciškai, kelinti metai iš eilės, skiria Lietuvos nepriklausomybės atstatymo – Kovo 11-osios šventei. Vadovė džiaugėsi, kad prieš pora metų šioje salėje buvo pristatyti gerbiamo dailininko Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ pirmas ir antras tomai, tad pasveikino dailininką su trečiojo tomo sutiktuvėmis. Kreipdamasis į vakaro svečius ir dalyvius, šio renginio vedėjas atsargos pulkininkas (ats. plk.) Arūnas Dudavičius priminė, kad albumo „Laisvės paženklinti“ pirmas tomas buvo išleistas 2012 m., antrasis – 2013 m. Šiuose trijuose tomuose vaizdingai pasakojama apie 200 šalies menininkų ir daugiau nei 5000 jų kūrybos pavyzdžių. Visus tris albumo tomus spausdino „BALTO print“ spaustuvė Vilniuje. Tai aukščiausios poligrafinės ir meninės kokybės leidinys, albumo lapai nušarminti ir iš abiejų pusių padengti laku. Tai ilgaamžiškumo ir praktiškumo etalonas, reprezentuojantis mūsų valstybę. Kiekvieno tomo įvade yra prasmingos Rimanto Dichavičiaus surašytos mintys: pirmame albume jos pavadintos „Laisvė ženklina tikrąsias esatis“, antrame – “Kova dėl laisvės nesibaigs niekada“ ir trečiame – „Nepraraskim atsparumo naujosioms grėsmėms.“ Iš pastarojo įvadinio žodžio kai kurios mintys: „Neduota mums ilgai stoviniuoti tarp gėrio ir blogio. Tenka apsispręsti – su kuo eiti. Lemiamais tautai momentais menininkui taip pat tenka spręsti – ar darbuotis prie savo asmeninių svajingų vizijų, ar įsijungti į šių dienų skaudžius ir lemiamus įvykius, pasverti veiksmus šios akimirkos vertybių skalėje, ar šiandien darau tai, ką reikia daryti, ar stoviu ten, kur reikėtų stovėti. Dailininkas kiekvienąkart susiduria su daugybe netikėtumų, abejonių, kiekvienu atveju siekia idealo, ieško išbaigtos plastinės formos su prasminga simboline raiška.

Laisvė atnešė į meno pasaulį naujų vėjų, modernizmų ir kitokių -izmų, bei įvairių pagundų. Kūryboje visada tyko įvairūs išbandymai – išlikti savimi ir neatsilikti nuo laiko.

 Gyventi tarp ženklų, simbolių, būti pasiruošusiam pažinti ir atpažinti, žinoti istoriją ir toliau ją kurti pasirinkta dvasia.

Dailininkų sukurtas Laisvės rūbas tampa skydu, šarvais, saugančiais nuo plėšrūnų. Nuolat jaučiame bandymus rekolonizuoti kraštą – pagąsdinti, apraizgyti melu, pavergti ekonomiškai.“

 Prof. Antanas Andrijauskas, daug metų stebėjęs dailininkų kūrybą, stebisi Rimanto Dichavičiaus albumuose atradęs jam nežinomų nuostabių dailininkų ir kūrėjų. Profesoriaus nuomone, Rimanto Dichavičiaus užsibrėžtas tikslas, kurį jis įgyvendina, rengdamas šiuos albumus yra nepaprastai svarbus, kadangi jis parodo ne tik mūsų tautai tą labai svarbią gyvybingumo tąsą ir galią, primena tragišką mūsų tautos istoriją ir sudėtingą kelią į nepriklausomybę. Visose trijose knygose parodytas krauju ir mirtimis išvaduotas mūsų tautos XX a. kultūros kelias. Knygose matome galingą, gyvybingą Lietuvą su daugybe nuostabiausių kūrėjų, kurių darbai gali konkuruoti pasauliniu mastu. Profesoriui labai skaudu matyti, kad į renginius ateina labai maža dalis jaunimo. Dėl šios nutrūkstančios gijos kažkiek kalti vyresniosios kartos žmonės, gal tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvą taip niokoja galingasis emigracijos srautas.

Pakviesta Rimanto Dichavičiaus dalyvauti jo albumo „Laisvės paženklinti“ sutiktuvėse, prof. skulptorė Dalia Matulaitė priminė 1988 m. vasario 16 d. Nacionaliniame muziejuje surengtos savo personalinės parodos atidarymą. Ji pasakojo, kaip buvo dar baiminamasi šios datos. Į atidarymą atėjo visai jai nepažįstami, tuo laikotarpiu per daug gerai apsirengę žmonės, dar ir milicininkas. Visi dėmesingai klausėsi, ar skulptorė nepasakys ko nors, kas nepatiks atėjusiems nepažįstamiesiems. Šios neįprastos draugijos paveikta parodos atidarymo metu skulptorė entuziastingai, netgi žaismingai, pasirinkdama sudėtingesnę formą, pasakojo apie kompoziciją, skulptūrą, statiką, dinamiką, kas parodos „dalyviams“ buvo neįdomu ir nesuprantama. Atėjęs į parodą dailininkas Rimantas Dichavičius su žmona Valerija stovėjo ir šypsojosi. Prof. Dalia Matulaitė teigė, kad tuomet, 1988 m. vasario 16 d. - Nepriklausomybės išvakarėse jie jau buvo laisvės paženklinti.

Šių metų (2016) kovo 10 d. prof. Dalia Matulaitė džiaugėsi R. Dichavičiaus išleista knyga, kurioje skulptorei daug dėmesio skirta antrame knygos tome. Ir apgailestavo, kad dabartinė vyriausybė visiškai neparėmė šio leidinio, reprezentuojančio Lietuvos kultūrą.

Aštuonerių metų kruopštaus ir įtempto darbo prireikė fotomenininkui, dailininkui Rimantui Dichavičiui, kad parengti spaudai albumo „Laisvės paženklinti“ tris tomus. Apžvelgdamas trečiąjį albumo tomą, fotomenininkas pakomentavo dalį dailininkų gyvenimo epizodų, jų kūrybos darbų, pasakojo apie nelengvus jų gyvenimo tarpsnius. Paties R. Dichavičiaus gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas. Gimęs Šiaulių apskrityje, Grimzelių kaime, sulaukęs vos aštuonerių metų kartu su tėvais 1945 m. išvežtas į Sibirą, Molotovo sritį (dabar Permės sritis). Padedamas giminaitės 1950 m. sugrįžo į Lietuvą. Mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės mokykloje, Vilniaus dailės institute. 1969 – 1978 m leidyklos „Mintis“ meninis redaktorius, nuo 1978 m. kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis. Iliustravo daugiau nei 30 knygų ir apipavidalino virš dviejų šimtų leidinių. Lietuvos Dailininkų sąjungos, Fotomenininkų sąjungos, Žurnalistų sąjungos, AFIAP – Tarptautinės fotomenininkų sąjungos narys, Osetijos Alanijos nusipelnęs meno veikėjas.

Rimantas Dichavičius prie trijų tomų albumo „Laisvės paženklinti”

Pirmasis albumo autorių pasveikino prof. Romualdas Grigas. Priminęs mūsų valstybės istoriją nuo Mindaugo laikų, profesorius teigė, kad gyvename dramatiškame pasaulyje, kada Europoje grumiasi dvi didžiulės jėgos. Viena jėga grumiasi už tai, kad nebūtų nacionalinių valstybių ir tautų. Pastaroji kartu su pasaulinėmis jėgomis sąmoningai suformavo šitą didžiulį migracijos srautą. Jau dabar kai kurie Europos ideologai džiaugiasi, kad šie migracijos srautai padės Europai vienytis, padės maišytis rasėms ir tautoms. Tad prof. R. Grigas siūlo žiūrėti šimtais metų į ateitį ir tvirtina, kad šie R. Dichavičiaus albumai yra nepaprastos istorinės, kultūrinės, politinės vertės. Antroji jėga, anot prof. R. Grigo, – mūsų išsivaikščiojanti tauta. Priminęs Lietuvos Seime vykusią konferenciją, skirtą mūsų didžiulei emigracijai, buvo labai nustebintas dėl aukšto rango politikų kalbų, jog valstybė neturi jokios tautinės strategijos. Prof. Alvydas Jokubaitis yra pareiškęs, kad mes turime valstybę, kuri imituoja valstybingumą ir yra prisitaikanti. R. Grigas pabrėžė, kad turi omenyje ir albumo sudarytoją, gerbiamą Rimantą Dichavičių, kuris, negaudamas jokios paramos iš valstybės, pats turėjo rūpintis, kaip išleisti didelės apimties Lietuvos kultūrai svarbų leidinį. Tokios spinduliuojančios asmenybės visiems mąstantiems žmonėms suteikia dvasinės stiprybės, įkvėpimo ir tikėjimo, kad nesame vieniši dirbdami pavieniui. Palinkėdamas R. Dichavičiui sėkmės, profesorius įvardijo, kad tokių pavienių labai daug ir juos jungia aukščiausios vertybės.

Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas dėkojo Rimantui Dichavičiui už tai, kad atskleidė, kiek be galo daug mes turime talentų, kokie esame jais turtingi. Tik dažnai, vos pasibaigus himno giesmei už vienybę, prasideda interesai ir nesutarimai. Kunigas priminė gražią maldą: „Dieve, duok man stiprybės priimti ramiai tuos dalykus, kurių negaliu pakeisti. Drąsiai keisti tai, ką galiu pakeisti ir išminties atskirti tuos du.“

Vilniaus m. Žirmūnų seniūnijos seniūnė Ona Suncovienė tiesiog pasakė: „Ačiū autoriui“, nes prieš tokią didybę, meną, kuris parodytas trijuose tomuose, nublanksta bet kokie žodžiai.

Albumo sudarytoją Rimantą Dichavičių sveikino jo kolegos, menininkai ir daugelis atėjusių pagerbti jį už didžiulį Lietuvai nuveiktą darbą.

Įsiterpdami tarp kalbančiųjų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovė Daiva Bradauskienė) dainavo lietuvių partizanų dainas.

Renginio pabaigoje vedėjas ats. plk. A. Dudavičius pakvietė sugiedoti Lietuvos himną, pagerbiant Kovo 11-tosios išvakares ir knygos autorių Rimantą Dichavičių.

Po renginio pakalbintas Rimantas Dichavičius prisipažino nelabai suprantantis, kas čia vyko, gal net vaidinimas. Matė pilną salę žmonių, jie klausėsi, matyt, vyko rimtas įvykis ir jis pats jame kažkodėl dalyvavo. Matė jis pažįstamus veidus – profesorių, kolegų, bendramokslių ir galvojo, gal tai ne sapnas, gal viskas tvarkoje – toks neapsakomas jausmas buvo. Rimantas Dichavičius sako, kad, laimei, jis nepasimetė, nepalūžo, nes paskutinėmis savaitėmis mažai, vos po kelias valandas miegojo. Mat leidinį turėjo parengti Vilniuje vykusiai vasario 25-28 d. 17 -tai tarptautinei knygų mugei. Tačiau, nors ir labai skausmingai, atlaikė ir albumo III tomas buvo išleistas laiku. Bet liko pusantro šimto sumaketuotų lapų, kurių jau nebegalėjo sutalpinti į ir taip jau didelį leidinį. Dailininkui norisi pagerbti visus menininkus, kurių Lietuvoje yra išties daug, neišsemtų nei ketvirtas, nei penktas tomas. Rimantas Dichavičius apgailestauja, kad kartais vyresniųjų menininkų nesupranta jaunesnioji karta, kuriai norisi eiti lengvesniu keliu, pamirštant tragišką Lietuvos raidą. Mūsų visuomenė yra neparuošta meno sampratai. Vykstančiuose parodų atidarymuose dalyvauja menininkų kolegos, draugai, kartais viena kita pasiklydusi siela ir viskas. Nei vieno vyriausybės, valdžios ar kultūros sferos atstovo dailininkas nematė. Net ir šiame, Lietuvos menininkus pristatančiame renginyje, – nei vieno valdžios atstovo. Lyg tai jiems to nereikia, menininkai gyvena savo pasaulyje, valdžia turi savo atskirą vietą. Ta didžiulė atskirtis tarp valdžios ir žmonių veda Lietuvą link nesantaikos ir susipriešinimo.

Rimanto Dichavičiaus albumo „Laisvės paženklinti“ III tome esančių dailininkų darbų išdidintos nuotraukos eksponuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose ir Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Pasak autoriaus albumą „Laisvės paženklinti“, kaip pažintinę priemonę, turėtų įsigyti mokyklos, universitetai, akademijos ir kitos švietimo įstaigos.

Atgal