VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

05 07. Tautinės bendrijos - žurnale „Tautinių bendrijų naujienos“

Alfonsas Kairys

Jau 54-asis numeris pasiekia skaitytoją: lietuvį, azerbaidžanietį, gruziną, armėną, baltarusį, rusą, lenką ir dar daugelio  kitų tautybių žmones, gyvenančius Lietuvoje.

Kalbinu ilgametį žurnalo „Tautinių bendrijų naujienos“ redaktorių Tautinių bendrijų namų Leidybos grupės vyriausiąjį specialistą Joną Rumšą, žinomą žurnalistą, daugelio straipsnių apie Lietuvoje - ir ne tik - gyvenančias tautines mažumas, autorių. Jo darbo kabinetas įsikūręs  Vilniuje, Raugyklos g. 25, Tautinių bendrijų namuose.

Taigi jau 55-ajam numeriui renkama medžiaga, surinkta - redaguojama. Skaitytojui įdomu, kada išėjo pirmasis šio turiningo ir skoningai atrodančio žurnalo numeris. Ir apie ką tada buvo rašoma

Jau šešiolika metų, kai išeina Tautinių bendrijų namų informacinis leidinys, skirtas tautinėms bendrijoms. Pirmasis jo numeris pasirodė 2000-ųjų metų pabaigoje ir vadinosi „Tautinių bendrijų informacinis biuletenis“. Jeigu pirmaisiais leidimo metais dėl įvairių priežasčių jis pasirodydavo nereguliariai, tai jau dešimti metai kiekvieną metų ketvirtį pasirodo naujas numeris. Nuo 2008-ųjų metų jo pavadinimas – „Tautinių bendrijų naujienos“. Pasikeitė ir leidinio dizainas. Jeigu pirmasis numeris buvo paprastų dešimt popieriaus lapų, susegtų kanceliarinėmis skrebėmis, tai šiandien – aukštos poligrafinės kultūros, spalvotais viršeliais žurnalas. Žymiai išaugo jo apimtis. Per tą laiką jis tapo tikra tautinių bendrijų tribūna. Temų gausa, kuriomis rašoma žurnale, yra labai plati kaip ir pati tautinių bendrijų veikla. Kaip geriau ir pilniau ją nušviesti? Tam tarnauja leidinio struktūra.

Kokios temos gvildenamos

„Aktualijos“ – didžiausia savo apimtimi leidinio struktūros dalis. Čia tautinių bendrijų vadovai pasakoja apie savo tautiečių apsigyvenimo mūsų šalyje aplinkybes, dabartinį gyvenimą, dalijasi patirtimi, kaip jie integravosi į Lietuvos visuomenę ir saugo savo tautinę savastį. Paminėsime tik keletą tokių publikacijų. Tai Viktoro Černyšuko „Lietuva ir ukrainiečiai – amžių išbandytas bendras gyvenimas“, Lučijos Bartkienės, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkės, - „Lietuva – mūsų likimas“, Sabinos Kanapinos, Lietuvos kazachų bendrijos „Nursaule“ pirmininkės, - „Kazachai Lietuvoje nepamiršta savo tautos tradicijų“, Agėlinos Eminovos, Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ pirmininkės, - „Graikai Lietuvos žemėje –  nuo Herodoto laikų iki šių dienų“ ir kt.

Daugelyje publikacijų pažymima, kad nežiūrint kokios tautybės mes bebūtume – lietuviai, lenkai, rusai, totoriai, karaimai, žydai ar kt. – mes visi esame vienos valstybės piliečiai, mūsų Tėvynė Lietuva, mūsų bendri tikslai ir vertybės. Apie tai liudija publikacijos, skirtos Baltijos kelio ir tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių 25-osioms metinėms: „Baltijos kelyje stovėjo įvairių Lietuvos tautybių žmonės“, buvusio Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos vadovo Vladimiro Gražulio – „Kulkos virš parlamento neišgąsdino jo gynėjų“, LRT radijo garso operatorės, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ narės Zinos Sesickienės – „Dirbome iki paskutinės minutės“ ir kt.

Žurnale nuolat rašoma romų integracijos temomis, nušviečiama, kaip vykdomos Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programos. Šiuo požiūriu ypač vertingas buvo Romų visuomenės centro direktorės Svetlanos Novopolskajos interviu „Lietuvos romai: nuo atskirties link integracijos“, Vilmos Kiurė, Kirtimų romų taboro savanorės, interviu „Kirtimų tabore didžiausia problema – neraštingumas“ ir kt.

Kaip dažnai pasirodo Jūsų redaguojamas leidinys. Kažkodėl neteko jo matyti Vilniaus spaudos kioskuose. Tai kur jis įsigytinas

Kokie žurnalo skyreliai populiariausi

Bet koks periodinis leidinys negali apsieiti be aktualios informacijos. Kiekvieno numerio skyrelyje „Naujienos, įvykiai, faktai“ rašoma apie tai, kas vyksta tautinėse bendrijose. Apskritai šių rašinių geografija labai plati, praktiškai visa Lietuva. Žurnale spausdinama medžiaga ne tik apie Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose esančių tautinių mažumų organizacijų veiklą, bet ir apie rajonuose, pavyzdžiui, Kėdainiuose, Zarasuose, Šilutėje, Šalčininkuose, Naujojoje Akmenėje, Jonavoje ir kt. įsikūrusias tautines bendrijas.

Skaitytojai daug įdomaus sužino iš publikacijų, spausdinamų skyrelyje „Tradicijos ir papročiai“. Įvairių bendrijų atstovai pasakojo apie savo tautų Naujųjų metų sutikimo, Kalėdų, Velykų šventimo tradicijas ir su šiomis šventėmis susijusius papročius. Lietuvos baltarusiai rašė, kaip jie švenčia  Kupolę, latviai – Lyguo, moldavai ir rumunai – Marcišorą. Daug tradicinių švenčių turi totoriai. Tai Kurban Bairamas, Novrūzas, Ramadanas ir kt. Apie jas pasakojo Lietuvos totorių bendruomenės atstovai.

Žurnalo leidėjai stengiasi pateikti skaitytojui kuo daugiau ir įvairesnės informacijos. Tarkime, jūs norite sužinoti, kokios knygos tautinių mažumų tematika išleistos per pastaruosius keletą metų. Eiti į biblioteką, ieškoti kataloguose? Kiek tai laiko atims? Tačiau užtenka atsiversti „Tautinių bendrijų naujienų“ trečiąjį viršelį, kur spausdinama informacija apie naujas knygas. Spausdinamos knygų viršelių nuotraukos, vidiniuose puslapiuose – anotacijos ar recenzijos. Beveik kiekviename numeryje tokiu būdu supažindiname skaitytojus su 4 – 6 naujomis knygomis. Šiandien mes gyvename globaliame pasaulyje. Galime laisvai keliauti, pasirinkti gyvenamąją vietą. Kaip šiomis sąlygomis išsaugoti tautinę savastį? Iš kitos pusės daugiakultūrėse visuomenėse, kokia yra ir Lietuva, svarbu būti tolerantiškiems kitų kultūrų atstovų atžvilgiu, gerbti kitoniškumą. Šiomis temomis žurnale rašė autoritetingi ir žinomi šalyje žmonės. Buvo išspausdintas Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininko prof. Boguslavo Gruževskio straipsnis „Tautinė tapatybė: kiek ji svarbi ir aktuali šiandien?“. Dr. Halinos Kobeckaitės straipsnis „Tolerancija – gyvenimo taisyklė, kurią reikia išmokti visiems“ kvietė pamąstyti apie tai, kas šiandien pasaulio įvykių kontekste yra labai aktualu. Tokio pobūdžio medžiagos spausdinamos skyrelyje „Požiūris“.

Nemažai tautinių mažumų atstovų paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kultūroje, moksle, mene. Kaip jie įamžinti?

Per 25-erius Nepriklausomybės metus jiems atidengtos atminimo lentos, išleistos knygos. Šiauliuose atidengtas paminklas žymiam šio miesto verslininkui Chaimui Frenkeliui, Vilniuje atidengtos atminimo lentos baltarusių visuomeninių organizacijų susivienijimo vadovui, operos solistui Leonidui Muraškai, muftijui, humanistui dr. Jakubui Šinkevičiui ir kt. Šie faktai nušviečiami žurnalo skyrelyje „Istorija“. „Tautinių bendrijų naujienos“ daug kartų rašė apie Holokaustą ir Holokausto aukų atminimo įamžinimą. Nemažai tokių medžiagų buvo skirta Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-osioms metinėms. Istorine tematika ketinama išspausdinti publikacijų, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines, kurios bus pažymimos 2018 m.

Tautinės bendrijos mūsų šalyje turi visas sąlygas puoselėti savo kultūrą, kalbą. Ar tai atsispindi Jūsų žurnale?

Apie tai liudija daugelis kultūros renginių, kuriuose aktyviai dalyvauja tautinių mažumų kolektyvai. Tai meno festivaliai „Kultūrų tiltai“, „Baltijos aušros“, Klaipėdos tautinių bendrijų diena ir kt. Tautinių bendrijų namuose periodiškai rengiamos įvairių tautybių Lietuvos dailininkų darbų parodos. Šios meno šventės plačiai nušviečiamos žurnalo skyrelyje „Kultūra“. Ketvirtame viršelyje spausdinamos dailininkų darbų reprodukcijos.

O koks tautinių mažumų gyvenimas kitose šalyse? Kaip jos organizuoja savo veiklą? Kokia tautinių mažumų įstatyminė bazė? Ko būtų galima iš jų pasimokyti mūsų tautinėms bendrijoms?

Apie tai rašoma skyrelyje „Tautinės mažumos užsienyje“. Žurnale buvo spausdinama informacija apie tautinių mažumų padėtį daugelyje Europos Sąjungos šalių, o taip pat Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. 

Atgal