VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Mokslas ir technika

02 08. Švietimo ekspertas J. Simons: „Pernelyg nesižavėkite Suomijos švietimo pavyzdžiu!“

Jonas Bačiulis

Lietuvoje apsilankęs „Policy Exchange“ instituto Jungtinėje Karalystėje (JK) švietimo grupės vadovas, anksčiau dirbęs JK premjero strategijos grupės švietimo patarėju, vienas iš laisvosios mokyklos „Greenwich“ įkūrėjų Jonathan Simons per daug nenustebo: Lietuva susiduria su tokiomis pačiomis švietimo problemomis kaip ir Jungtinė Karalystė! Mūsų šaliai švietimo ekspertas negailėjo patarimų, kaip spręsti kai kurias iš jų, ir rekomendavo pernelyg nesižavėti Suomijos švietimo pavyzdžiu!

Pokalbis apie vizitą Vilniuje ir iš to kilusias įžvalgas – su J. Simons.

- Su kokiu tikslu apsilankėte Lietuvoje?

- Lietuvoje lankiausi pirmą kartą. Buvau pakviestas sudalyvauti Seime vykusioje apskrito stalo diskusijoje „Savarankiška mokykla: kokybiško vaikų ugdymo labui“, kurioje dalinausi savo patirtimi ir skaičiau pranešimą apie savarankiškų mokyklų patirtį Jungtinėje Karalystėje.

Norėjosi ne tik diskusijų, bet ir praktikos – man buvo svarbu pamatyti, kokios yra jūsų mokyklos, kaip jos dirba. Britų taryba pasiūlė apsilankyti privačioje Karalienės Mortos mokykloje. Likau maloniai nustebintas – tai tikrai nuostabi mokykla!

- Kas paliko didžiausią įspūdį?

- Be galo įdomi mokyklos vizija, taikomo kontekstinio ugdymo principai, vaikų motyvavimo sistema. Ypač susižavėjau joje įrengta biblioteka ir sensorikos kambariu. Tai aukšto lygio mokykla, kuri ne tik suteikia vaikams kokybišką ugdymą, bet ir suteikia žaismingą, kūrybingą aplinką vaikams visapusiškai augti.

Lankydamasis mokykloje, o ir kalbėdamas su jūsų švietimo ekspertais, supratau viena: Lietuvoje jūs susiduriate su tais pačiais iššūkiais, su kokiais susiduriame ir mes Jungtinėje Karalystėje.

- Su kokiomis didžiausiomis problemomis jūs susiduriate?

- Pačios didžiausios – ribotas valstybės finansavimas ir vis mažėjantis skaičius žmonių, norinčių tapti mokytojams. Vis mažiau yra iš ko rinktis.

- Gerų mokytojų trūkumas yra skaudi problema ir Lietuvoje. Vis sunkiau rasti motyvuotų pašaukimo pedagogų. Kaip jūs tai sprendžiate?

- Ši problema yra globali, apie tai kalbame ne tik mes ir jūs. Mano manymu, tėra keli būdai, kaip tai spręsti: a) mokėti mokytojams didesnes algas; b) didinti mokytojo profesijos prestižą; c) sudaryti tokias sąlygas, kad mokytojais negalėtų laisva ranka tapti bet kas – šią profesiją turėtų rinktis tik išties motyvuoti, tuo degantys, tikintys žmonės. Tokiu atveju sumažėtų tų, kurie į pedagoginį stoja tik todėl, kad reikėjo diplomo.

Beje, mes turime puikią sistemą, sudarančią palankias sąlygas absolventams atlikti praktiką bei dirbti mūsų mokykloje, įgyti patirties ir mokytis iš pačių geriausių mokytojų. Mūsų mokykloje stipri mentorystė. Tai tikrai veikia!

- Kas jums, turinčiam išties didelę patirtį švietime, švietimo politikoje, o ir šiuo metu vadovaujančiam mokyklai, yra geras mokytojas ir geras švietimo lyderis?

- Man geras mokytojas yra tas, kuris ne tik daug žino ir išmano, bet visų pirma – geba patraukliai, profesionaliai perduoti savo žinias mokiniams. Ir kad tuo įsitikintume, nereikia jokių mokslinių tyrimų.

Mokytojas turi būti autoritetas, nusipelnęs mokinių pagarbos ir meilės, uždegantis juos smalsumu ir alkiu žinioms. Jis turi būti supratingas, kantrus ir niekad nenustojantis tobulėti – kasdien augantis ir norintis žinoti vis daugiau ir daugiau.

O geras lyderis yra tas, kuris sudaro galimybes mokytojui ir mokiniams augti pačiu geriausiu būdu ir pagal pačias geriausias metodikas.

- Lietuvoje labai dažnai kalbame apie Suomijos švietimo sistemą, spaudoje nuolat pateikiami straipsniai apie tai, ką ir kaip daro suomiai, ko mes iš jų turėtume mokytis. Ar jums Suomija – taip pat didžiausias autoritetas?

- Jungtinėje Karalystėje yra visaip manančių žmonių: vieniems Suomijos švietimo sistema atrodo  tarsi briliantas, kitiems – anaiptol ne tokia spindinti ir tobula. Tarp pastarųjų esu ir aš.  

- Kodėl gi, vertindamas suomių švietimo sistemą, esate skeptiškas?

- Galėtume apie tai diskutuoti valandų valandas! Per daug neišsiplečiant galiu pasakyti tik tiek, kad tai, kas tinka suomiams, visai netinka mums. Suomijos, kuri yra maža šalis, labai homogeniška, kurioje apskritai yra mažai socialinių problemų, dideli mokesčiai, pavyzdys visiškai nepritaikomas mūsų situacijai Jungtinėje Karalystėje.

Skeptiškai žiūriu ir į žmones, kurie aiškina, kokiais būdais Suomija pasiekė tokių aukštumų. Ar tikrai pasidomėjote, kaip yra iš tiesų. Siūlau pasiskaityti šį dokumentą ir į viską pažvelgti kritiškiau: http://www.cambridgeassessment.org.uk/insights/finish-fairy-stories-tim-oates/

- Tuomet kas jums yra autoritetas pasaulinėje švietimo sistemoje?

- Singapūras, Honkongas, Šanchajus. Mūsų vyriausybė itin vertina Azijos šalių dėmesį ugdymui, žinioms, jų mokymo(si) metodus, požiūrį į išsilavinimą.

Kita vertus, kiekviena šalis turi atrasti savo kelią ir savo sistemą. Žinoma, reikia analizuoti, vertinti kitų šalių pavyzdžius, mokytis iš jų, bet svarbu rasti tai, kas tinka būtent mums. To jums ir linkiu!

Atgal