VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Mokslas ir technika

05.04. Švietimo sistema atsigręžė į kolegijas

Švietimo reformos iniciatoriai žengė dar vieną žingsnį ir per pastarąsias savaites pristatė artimiausius pokyčius Lietuvos aukštojo mokslo švietimo sistemoje. Vienas iš jų – smarkiai didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius kolegijų studentams, tačiau,  išaugus krepšelių skaičiui, kolegijų laukia ir individuali Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytos komisijos analizė, ir būsimos veiklos rekomendacijos.

Auga pasitikėjimas koleginiu sektoriumi

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento prof. dr. Gintauto Bužinsko teigimu, po daugelio metų koleginio sektoriaus buvimo antrame plane, prasidėjusi reforma žymės sektoriaus kilimą aukštyn ir atsisukimą į verslo bei regiono poreikius.

prof. dr. Gintautas Bužinskas

„Ilgus metus kolegijos sunkiai kovojo, kad pasiektų tai, ką šiandien siūlo Vyriausybė. Itin didinamas finansavimas studentams, kurie renkasi kolegines studijų programas: net 50 % daugiau valstybės finansuojamų vietų skiriama inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinių mokslų studijoms. Preliminariais duomenis, valstybės finansuojamų vietų skaičius nuo 3301 išaugs iki 4990. 36 % didėja finansavimas žemės ūkio studijoms. Čia studijų vietų skaičius padidės 101 vieta.

Taip pat atsižvelgta į tai, kad slaugos ir socialinių darbuotojų ruošimu turi užsiimti kolegijos, kurios suteikia daugiau praktinių įgūdžių, geriau supažindina su darbo aplinka. Labai svarbu ir tai, kad kolegijose paruošti šiuos specialistus kainuoja 30 % mažiau nei universitetuose,“ – teigia prof. dr. G. Bužinskas.

Pasak LKDK prezidento, visas koleginis sektorius paskutiniais metais pradėjo dideliais kokybiniais žingsniais eiti pirmyn. Pasikeitė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidiumas, o tai įnešė daugiau atvirumo ir aktyvumo. Kolegijų veikla geriau atitinka regionų poreikius, taip pat sustiprėjo ryšiai su verslu. Pačios kolegijos atsisakė studijų kryptis silpninančių ir nepaklausių studijų programų. Dabar didžioji dauguma studijų programų yra akredituotos 3–6 metams, kas rodo studijų kokybę ir poreikį.

„Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro pateikta krypčių akreditavimo statistika, 58 % kolegijų studijų programų akredituota be sąlygų (universitetų - 51 %), 38 % - su sąlygomis (universitetų - 21 %), o 4 % - ribojamai (universitetų - 28 %).

Studentų pasitikėjimą koleginiu sektoriumi rodo ir bendras stabilus sektoriaus studentų skaičiaus išlaikymas, o atskirose kolegijose - net ir augimas. Nors bendra demografinė situacija Lietuvoje išgyvena nuosmukį, kuris skaičiuojama, kad stabilizuosis 2024 m., tačiau mes išlaikome stabilumą“, - pasikeitusį finansavimą  ir koleginio sektoriaus perspektyvas vertina prof. dr. G. Bužinskas.

Kiekvieną kolegiją vertins individualiai

Pasak LKDK prezidento,finansavimo pokytis ir užmegztas dialogas rodo ir pačios valstybės aukštojo mokslo vizijos pasikeitimą.

„Neseniai kolegijų vadovai dalyvavo diskusijose su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru dr. Giedriumi Viliūnu, kurie greta svarbių regioniškumo, studijų ciklų ir kitų klausimų parodė ir būsimą kryptį - taikomųjų mokslų tyrimų kolegijų viziją.

Švietimo ir mokslo ministrė paskelbė, kad yra sudaryta komisija, kuri vertins kolegijų perspektyvas. Komisija aktyviai dirbs iki birželio vidurio ir tada kiekviena kolegija gaus savo veiklos optimizavimo rekomendacijas. Svarbu tai, kad ministerija ir toliau stengtųsi išlaikyti artimą dialogą su kolegijomis, ką jau pradėjo daryti dabar.

Norime, kad nuolat būtų vykdomas socialinis dialogas, būtų matoma ne tik bendra švietimo sistemos, bet ir mūsų – koleginio sektoriaus bei ir kiekvienos kolegijos pozicija,“- apie laukiamus pokyčius kalba LKDK prezidentas prof. dr.  G. Bužinskas.

 

 

 

 

Atgal