VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

2021-01-25
Nors šiemet gimtadienį kviečiama sutikti namų aplinkoje, laukia ne tik specialios gimtadienio vaišės iš Vilniaus restoranų, bet ir kitų pramogų – akims, ausims, mintims ir širdžiai, sakoma savivaldybės pranešime. Gimtadienio proga pagal muziką šoks net TV bokšto apšvietimas. Sausio 25-osios vakare nušvis keturi Vilniaus tiltai – Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvis Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Plačiau
2021-01-24
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume (GFFA) – tarptautinėje konferencijoje svarbiausiais pasaulinės žemės ūkio ir maisto politikos klausimais. Šiais metais GFFA sprendžia ypač svarbius maisto tiekimo iššūkius: kaip žemės ūkis gali aprūpinti pasaulį maisto produktais, nepaisant pandemijos ir klimato kaitos. Ministras akcentavo patikimos maisto sistemos, veikiančios bet kokiomis aplinkybėmis ir galinčios užtikrinti pakankamą maisto tiekimą piliečiams, svarbą siaučiant COVID-19 pandemijai. Plačiau
2021-01-23
Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs. „Sodros“ nedarbo išmokų analizė rodo, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl Lietuvoje paskelbto karantino. Plačiau
2021-01-22
Verslai ir vyriausybių lyderiai didžiausiomis trumpalaikėmis grėsmėmis pasauliui laiko pandemiją ir su ja susijusius padarinius ekonomikai, antradienį sakė Pasaulio ekonomikos forumas (WEF). Grupė, organizuojanti kasmetinį pramonės ir politikos atstovų susitikimą Šveicarijos kurorte Davose, prieš renginį atlieka savo narių apklausą, siekiant nustatyti, ką jie laiko didžiausiomis grėsmėmis pasauliui. Nenuostabu, kad šiais metais trumpalaikių grėsmių sąrašo viršuje yra COVID-19 pandemija, tačiau viena svarbiausių ilgalaikių grėsmių tebėra laikoma klimato kaita. Plačiau
2021-01-21
Ronaldas Reaganas, kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu stiliumi atkirto: o kaip prezidentas gali nebūti aktorius? Ne tik pasaulis, bet ir amerikiečiai dažnai JAV politiką mato išskirtinai per prezidento figūrą. Priskiria jam nesėkmes, kurios nepriklausė nuo Baltųjų rūmų; džiaugiasi sėkmėmis, kurias sąlygojo visai kiti procesai. Kadangi prezidentas yra ir lyderis, ir megažvaigždė, tai – natūralu, nors tuo pačiu užprogramuoja paviršutinišką požiūrį į JAV politinę sistemą. Plačiau
2021-01-19
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius praneša, kad pastaruoju metu maždaug 25 proc. yra išaugęs kibernetinių incidentų skaičius. Visgi tiek prezidento patarėjas, tiek krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentuoja, kad už kibernetinį saugumą turi būti atsakinga ne tik Krašto apsaugos ministerija bei Kibernetinis saugumo centras, bet ir pačios institucijos. „Stebime augančių kibernetinių išpuolių tendencijas. Ir lyginant praeitus metus su šiais metais buvo pristatyta, kad apie 25 proc. yra išaugęs kibernetinių incidentų skaičius, ir būtent Kibernetinio saugumo centras yra institucija, daranti didžiulį darbą, kad mes būtume saugūs“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius. Plačiau
2021-01-18
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sulaikytas Šeremetjevo oro uoste šalia Maskvos. Kremliaus kritikas A. Navalnas sulaikytas netrukus po nusileidimo, kai praėjo pasų kontrolę. Jis atskrido iš Vokietijos, kur nuo rugpjūčio buvo gydomas dėl apnuodijimo. A. Navalno atstovė Kira Jarmiš patvirtino, kad jis buvo sulaikytas. Rusijos kalėjimų tarnyba FSIN taip pat patvirtino sulaikiusi A. Navalną. Plačiau
2021-01-17
Nuo sausio 15 d. Lietuvos statistikos departamentas pradeda Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jo metu gyventojų bus klausiama, kokia jų tautybė, gimtoji kalba, kokių dar kalbų moka, kokį tikėjimą išpažįsta. Anksčiau šie rodikliai būdavo renkami vykdant visuotinius gyventojų ir būstų surašymus. Paskutinio gyventojų ir būstų surašymo, kuris vyko 2011 metais, duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės. Kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas. Gyventojai priklausė 59-ioms skirtingoms religinėms bendruomenėms. Plačiau
2021-01-16
Prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti. „Esame šalis, ginanti demokratijos vertybes, žmogaus teises ir laisves, šalių suverenumą bei teritorinį vientisumą, tvirtai remiame euroatlantinius Rytų partnerių siekius. Įgyvendinant užsienio politikos prioritetus būtina koordinuota ir nuosekli visų institucijų, veikiančių užsienio politikos srityje, veikla“, – teigė Prezidentas. Plačiau
2021-01-15
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį pasveikino nuotolinio Archyvų metų atidarymo renginio, transliuoto iš Vilniaus rotušės, žiūrovus, šalies archyvarų bendruomenę. Šiemet sukanka 100 metų, kai Lietuvos Respublikoje buvo įkurtas pirmasis valstybės archyvas, 2021-ieji paskelbti Archyvų  metais. „Šiais metais mūsų miestuose ir miesteliuose vyks kultūros, edukaciniai, mokslo renginiai, kurie praplės visuomenės žinojimą apie archyvų veiklą, gilins mūsų žinias apie istorinį paveldą, ugdys pagarbą valstybei ir jos istorijai. Archyvų atvirumas ir prieinamumas turbūt yra svarbiausi dalykai, kuriuos norisi akcentuoti būtent Archyvų metais. Labai svarbu, kad eitume koja kojon su besikeičiančiu laiku“, – kalbėjo kultūros ministras. Plačiau
2021-01-14
Šiandien, sausio 14 dieną 14 val. tiesiogiai iš Vilniaus rotušės archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. 2021-ieji – neeiliniai metai. Praėjo šimtmetis nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Plačiau
2021-01-13
Sausio 13-osios išvakarėse Seimas priėmė Nepriklausomybės Akto signataro Seimo nario Emanuelio Zingerio inicijuotą rezoliuciją „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ (projektas XIVP-156(4), išreikšdamas didžiausią pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, tą tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį apgynusioms Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Plačiau
2021-01-13
Šiandien, sausio 13 d., 8 val. 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Prie šios iniciatyvos kaip ir kasmet jungiasi Lietuvos Respublikos Seimas. „Šiemet tradiciniai laužai prie Seimo rūmų, skirti Laisvės gynėjams atminti, neliepsnos. Jie išsiskirstys į mažas liepsneles, kurias kiekvienas įžiebsime savo languose. Taip žinosime, kad esame išvien net ir būdami per atstumą. Tačiau svarbiausia – taip prisiminsime kiekvieną už Lietuvą atiduotą auką. Tegul Laisvės liepsna šiemet šildo Jūsų namus ir saugo Jūsų sveikatą“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Plačiau
2021-01-13
Nors ir slegiami įvairių negandų, Sausio 13-ąją mes ir vėl pagerbiame tą naktį žuvusius, visus nukentėjusiuosius, lenkiame galvas prieš tuos, kurie (nebijau to skambaus įvaizdžio) savo krūtinėmis pridengė Lietuvos nepriklausomybę, kaip minime ir tuos, kurie – dažniausiai bevardžiai, valdžios pamiršti ir jaučiantys nuoskaudą – budėjo karščiausiose mūsų šalies vietose, taip išreikšdami viena: iškovotą laisvę stojo ginti kone visa Lietuva. Plačiau
2021-01-12
Šią savaitę Seimo nariai toliau dirbs pratęstoje rudens sesijoje. Seimo posėdžiai numatyti sausio 12 ir 14 dienomis. Antradienį, sausio 12 d., vyks pirmieji nuotoliniai Seimo posėdžiai. Jų pradžia 10 val. ir 14 val. Sausio 13-osios išvakarėse Seimo nariams bus pristatyta rezoliucija „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“, kuria primenama, kad istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis; išreiškiama pagarba Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms; smerkiami Rusijos Federacijos institucijų sprendimai persekioti Lietuvos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 m. Sovietų Sąjungos agresijos metu; siūloma Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena. Plačiau
2021-01-11
Trumpo Twitter paskyros pašalinimas sukėlė diskusiją apie santykį tarp žodžio laisvės ir politikų atsakomybės, socialinių tinklų ir demokratinės viešosios erdvės. Iš esmės šis atvejis tik gilina jau keletą metų besitęsiančius svarstymus apie moderniąją viešąją erdvę - ir būdus (jei tokių yra) ją reglamentuoti. Keli argumentai "už" ir "prieš" Trumpo paskyros pašalinimą. Būtų įdomu išgirsti konstruktyvių papildymų kiekvienai iš pusių. Argumentai už pašalinimą - Twitter pagrindžia savo sprendimą tuo, kad Trumpas naudojosi savo paskyra skatinant smurtą - ir kyla pagrįsta grėsmė, kad tai darys ateityje. Cituojamos Trumpo sausio 8 d. žinutės, kurios savaime neragina imtis agresyvių veiksmų, tačiau, anot Twitter, turi būti vertinamos platesniame kontekste (pradedant Trumpo vaizdo įrašu Kapitolijaus riaušių pradžioje, kuris buvo mažų mažiausiai dviprasmiškas; taip pat, galima manyti, įtraukiant daugybę faktologišai klaidingų žinučių - nuo Obama "negimė JAV" iki kontraversiškų minčių apie atskiras visuomenės grupes, pandemiją, QAnon ir t.t.) - shorturl.at/lrBR7 ; Plačiau
2021-01-10
Likus dvejiems metams iki 2023-ųjų, kuomet Lietuvos sostinė įžengs į aštuntąjį istorijos šimtmetį, Vilnius pradeda ruoštis šiai sukakčiai. Miesto gyventojų ir svečių laukia žymiausius Vilniaus istorijos mitus griaunanti konferencija, moksleiviai kviečiami įsitraukti į ateities miesto vizijų kūrybą, o kultūros ir meno organizacijos – prisidėti savo idėjomis kūrybiškam gimtadienio minėjimui. Pasiruošimo darbai – jau šiemet Nors iki 2023 metų, kuomet Vilnius minės 700-ąjį gimtadienį, dar laiko yra, miestas jau dabar pradeda ruoštis sukakčiai. Šia proga Vilniuje sausį rengiamos specialios iniciatyvos, skirtos padėti pažinti miesto praeitį bei atskleisti ateities perspektyvas. Plačiau
2021-01-09
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nuotoliniame susitikime su JAV ambasadoriumi Lietuvoje Robertu Gilchristu aptarė tolesnį strateginės partnerystės stiprinimą saugumo, gynybos, ekonominių ryšių, energetikos ir kitose srityse. Akcentuota, kad santykiai su JAV, transatlantinis ryšys, užsienio politika, demokratija, saugumo ir gynybos klausimai – šios Vyriausybės veiklos prioritetas. „Strateginė partnerystė su JAV yra šios Vyriausybės vienas svarbiausių prioritetų, todėl sieksime ją stiprinti visose be išimties srityse. Kertinis darbotvarkės klausimas yra parama Baltarusijos žmonėms, todėl JAV dėmesys ir parama yra ypač svarbu“, – pabrėžė I. Šimonytė. Plačiau
2021-01-08
Lietuvoje vėl leidžiantis lėktuvams iš Jungtinės Karalystės ir kitų COVID-19 ligos paveiktų užsienio valstybių, Vilniaus savivaldybė nuosekliai tikrins, kaip vilniečiai laikosi reikalavimo 10 dienų praleisti atskirtyje (jei neatliekamas tyrimas dėl COVID-19). Pažeidusiems reikalavimus gresia nuo 250 iki 1500 eurų bauda, jau pradėtos vykdyti ir telefoninės, ir fizinės patikros.   „Mūsų tikslas – užtikrinti, kad parvykusiojo užsikrėtimo atveju virusas nepasklistų. Ir tam naudosime patį įvairiausią priemonių arsenalą – nuo laiško su svarbiausiomis saviizoliacijos taisyklėmis iki dronų, kuriais tikrinsime žmonių buvimo vietą“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas. Plačiau
2021-01-07
"Įniršusi minia šį sykį išreiškė ne politinę poziciją, o hiperbolizavo įvairias JAV kamuojančias problemas. Nuo elementaraus brutalaus chuliganizmo ir sunkiai suvokiamų sąmokslo teorijų skleidėjų fanatizmo iki tų, kurie susirinko taikiai išreikšti pagrįstą abejonę dėl šalies socialinės raidos, kultūrinių karų, pandemijos ir ekonominių iššūkių. Gali atrodyti, jog susitaikymas po tokių įvykių – neįmanomas. Bet demokratija tuo ir žavi, kad sugeba atsitiesti. Su aplamdytais šonais, trumpam prarastu orumu, nevaldomai augančia abejone savimi, ji visgi geba galiausiai negandas įveikti. Nuo britų sudeginto Vašingtono 1812-aisiais iki pasaulinių karų, JAV vis susmukdavo, bet rasdavo būdų atsitiesti ir žengti į priekį. Tokiu būdu JAV demokratija paliko už nugaros stabilumo iliuzijos šydu prisidengiančias, tačiau it kortų namelis subyrančias diktatūras." Plačiau