VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.29. Naujausios žinios

Lietuvoje lankysis Portugalijos Prezidentas

Šiandien Lietuvoje lankysis Portugalijos Prezidentas Marselas Rebelas de Souza (Marcelo Rebelo de Sousa). 
Portugalijos vadovas atvyksta aplankyti Lietuvoje dislokuotų savo šalies karių. Jis lydimas Lietuvos ir Portugalijos gynybos ministrų ir kariuomenės vadų, lankysis Tauragėje, kur dislokuoti Portugalijos rotacinių pajėgų kariai.
Prieš tai Kauno įgulos karininkų ramovėje Portugalijos Prezidentas susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite. Susitikime valstybių vadovai aptars saugumo padėtį Europoje ir bendradarbiavimą NATO.
Susitikime bus aptariamas ES energetinis saugumas ir atsakas į hibridines grėsmes. Tarptautinėje „Espoo" konferencijoje Portugalija išreiškė tvirtą paramą Lietuvos pozicijai dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės visai Europai. Kaip ir Lietuva, Portugalija taip pat vykdo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklą ir viena pirmųjų pradėjo importuoti suskystintas gamtines dujas iš JAV. 
Šalių vadovai taip pat apsvarstys svarbiausius ES darbotvarkės klausimus: prasidėjusias derybas dėl „Brexit", atsaką į migracijos krizę, glaudesnį ES bendradarbiavimą saugumo bei gynybos srityse. 
Prezidentai daug dėmesio skirs ir dvišalių santykių plėtrai.
Portugalijos karių kontingentas įsikūręs Tauragėje dislokuotame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione ir kartu su bataliono kariais dalyvauja Lietuvoje rengiamose nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose. Tai jau trečias kartas, kai Portugalija siunčia savo karius kelių mėnesių pratybų laikotarpiui Lietuvoje.
Lietuvoje nuo šių metų gegužės keturių mėnesių laikotarpiui bendroms pratyboms su Lietuvos kariais dislokuoti apie 100 Portugalijos rotacinių pajėgų karių su savo kovine technika.
Ši šalis taip pat dalyvauja Baltijos šalių oro policijos misijoje, yra atsiuntusi karius į NATO vadavietę Vilniuje.

JAV perduoda Lietuvai radijo siųstuvą

Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos centre Vilniuje rengiamas ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvo, kurį Lietuvai perdavė JAV, iškilmingas įjungimo renginys.
Oficialioje siųstuvo inauguracijos dalyje dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV Transliacijų valdytojų tarybos techninių ir informavimo tarnybų vadovas Andrė Mendesas (Andre Mendes), susisiekimo ministras Rokas Masiulis, JAV ambasados Lietuvoje atstovai. 
„Nautel NX-200" tipo radijo siųstuvu, įrengtu Lietuvos radijo ir televizijos centro Viešintų stotyje Anykščių rajone, bus transliuojamos „Laisvosios Europos/Laisvės radijo" programos rusų ir baltarusių kalbomis, skirtos Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos auditorijai.
Šis 200 kw pajėgumo siųstuvas pakeis 75 kw galios senąjį siųstuvą, kuris Sitkūnuose Kauno rajone veikė daugiau nei 40 metų.

Visi šauktiniai bus skiepijami nuo meningokokinės infekcijos

Krašto apsaugos vadovybė nusprendė jau šį rudenį pradėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skiepijimą nuo meningokokinės infekcijos. Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba yra įpareigota iki šaltojo sezono pradžios organizuoti vakcinų įsigijimą ir pradėti šauktinių skiepijimą.
Nuo meningokokinės infekcijos, kuri yra ūmi užkrečiamoji liga, bus skiepijami visi devynių mėnesių tarnybą Lietuvos kariuomenėje atliekantys nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. 
„Skiepai nuo meningokokinės infekcijos nėra įtraukti nei į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų, nei į rekomenduojamą Lietuvos suaugusiųjų skiepijimo kalendorius, tačiau esame pasirengę daryti daugiau, nei reikalauja standartai", - sako dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių visuomenės sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkas kapitonas Irmantas Ambrazevičius. 
Pasak jo, šauktiniai bus skiepijami dviejų tipų vakcinomis, kad įgytų imunitetą nuo visų pagrindinių meningokokinės infekcijos sukėlėjų tipų. 
2017-2018 m. žiemos periodu visų 3,5 tūkst. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių paskiepijimui planuojama skirti apie 800 tūkst. eurų. 
Iki šiol šauktiniai buvo skiepijami nuo erkinio encefalito, difterijos ir stabligės bei sezoninio gripo. Pasak I. Ambrazevičiaus, pradėjus šauktinius skiepyti ir nuo meningokokinės infekcijos, bus papildytas Krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir dirbančių asmenų, kuriems numatyta atlikti imunoprofilaktiką, sąrašas.
Profesinės karo tarnybos kariai taip pat, kaip ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, yra skiepijami nuo difterijos ir stabligės, erkinio encefalito bei sezoninio gripo. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, profesinės karo tarnybos kariai nuo meningokokinės infekcijos skiepijami pasirengimo tarptautinėms operacijoms metu. 
Meningokokinė infekcija - ūmi užkrečiamoji liga, pasireiškianti įvairiomis formomis: nuo lengvos slogos iki pūlingo galvos smegenų uždegimo arba žaibinio meningokokinio sepsio. 
Per maždaug metus Lietuvos kariuomenėje buvo užfiksuoti keturi nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių meningokokinės infekcijos atvejai. Pusė jų buvo mirtini.

Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų

UNESCO saugomas unikalus Kuršių nerijos kraštas jau greitai ne tik turės didesnį bei patikimesnį energijos tiekimą, bet ir dar vertingesnį kraštovaizdį - regione nebeliks oro linijų. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) iki 2020 m. atnaujins visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminiais kabeliais. Elektros skirstymo tinklo rekonstrukcijos darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet. 
Per daugiau nei dvejus metus vyksiančią rekonstrukciją, ESO atnaujins nuo 1965-89 m. eksploatuojamas Smiltynės, Juodkrantės, Alksnynės, Nidos, Pervalkos ir Girininkijos transformatorių pastotes. Didžioji dalis 1964 m. įrengtų aukštos įtampos elektros oro linijų bus pakeistos 90 km. požeminiais kabeliais. Atnaujinimai leis patenkinti net 50 proc. didesnį energijos poreikį ir apsaugos tinklą nuo gamtos stichijų poveikių. 
„Elektros skirstymo tinklo atnaujinimai pirmiausia atneš didelę naudą gyventojams - bus patenkinti augantys verslo ir gyventojų energijos vartojimo poreikiai. Oro linijas pakeitus požeminėmis, Kuršių nerija turės patikimesnį energijos tiekimą, gerokai mažiau priklausomą nuo vis dažnesnių ekstremalių gamtos reiškinių. Rekonstrukciją įvertins ir visi krašto svečiai - čia nebeliks elektros stulpų ir saugomas kraštovaizdis bus dar natūralesnis", - sako ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius Rytis Borkys.
Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, elektros tinklo atnaujinimas yra svarbi žinia visiems Kuršių nerijos gyventojams bei šio krašto lankytojams.
„Sklandus projekto planavimas ir įgyvendinimas rodo puikią sinergiją tarp verslo ir savivaldos, kai kartu susitelkiama dėl vietos gyventojų ir kurorto svečių gerovės. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame kurorto infrastruktūrai gerinti, rengiame dokumentaciją apleistiems pastatams rekonstruoti ir juose įrengti viešbučių, sveikatinimo objektų, tad svarbu, kad kartu būtų užtikrinami ir augantys žmonių bei verslo energijos poreikiai. Be to, Kuršių nerijoje nebeliks vizualinės taršos ir kraštovaizdis bus dar vertingesnis", - sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Šiuo metu Kuršių nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektrą daugiau kaip trims tūkstančiams klientų. Energija Kuršių neriją pasiekia per Kuršių marias besidriekiančia aukštos įtampos elektros linija, sujungta su Klaipėdoje esančia Marių transformatorių pastote.
Visoje Lietuvoje į elektros tinklo patikimumą ESO šiemet investuos apie 120 mln. eurų - tai 20 proc. daugiau nei pernai. Toliau didinamos investicijas į požeminių elektros kabelių tinklą - per šiuos metus planuojama 2662 kilometrus oro linijų pakeisti į požeminius kabelius - 2,6 karto daugiau nei pernai.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugpjūčio 29-ąją:
1991 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę pripažino Rusijos Federacija.
1993 m. Anykščiuose atidengtas paminklas poetui ir vyskupui Antanui Baranauskui.
1994 m. Vilniuje pasirašytas JAV ir Lietuvos vyriausybių susitarimas dėl subsidijų Lietuvos energetikos ūkiui remti.
2003 m. Lietuvos ambasadoje JAV paminėtas Sovietų sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dešimtmetis.
2005 m. Pakruojis šventė 420-ąsias miesto įkūrimo metines.
2008 m., eidamas 80-uosius metus, Vilniuje mirė žurnalistas, leidėjas, humanitarinių mokslų daktaras, buvęs Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros docentas Vilius Užtupas.
2014 m. Panevėžio Laisvės aikštėje atidengta skulptūra "Gyvenimo žuvis", vaizduojanti žuvį laikančius mergaitę ir berniuką. Skulptūrą sukūrė skulptorius Algirdas Varžinskas. Minėdama veiklos jubiliejų, miestui skulptūrą padovanojo įmonė "Jaukurai".

Šuolininkei į aukštį A. Palšytei - universiados bronza

Lietuvos šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė Taipėjuje (Taivane) vykstančiose pasaulinėse studentų vasaros žaidynėse (universiadoje) pirmadienį iškovojo bronzos medalį.
25-erių metų lietuvė finale įveikė 1 m 91 cm. A. Palšytė 1 m 80 cm, 1 m 84 cm ir 1 m 88 cm peršoko pirmaisiais bandymais, o 1 m 91 cm - antruoju. Mėginimai įveikti 1 m 94 cm ir 2 m aukščius buvo nesėkmingi.
Nugalėjo ukrainietė Oksana Okunjeva (1 m 97 cm), sidabro medalį pelnė jos tėvynainė Iryna Geraščenko (1 m 91 cm).
Finale kovojo 12 sportininkių.
Vaikinų disko metimo varžybų finale lietuvis Domantas Poška užėmė devintąją poziciją. 21-erių metų atletas pirmuoju bandymu diską numetė 57 m 38 cm, o kiti du jo mėginimai nebuvo įskaityti.
Nugalėjo amerikietis Redžinaldas Džegersas (Reginald Jagers, 61 m 24 cm), antrąją vietą užėmė rumunas Alinas Firfirika (Alin Firfirica, 61 m 13 cm), o trečiąją - vengras Tamašas Siksajus (Tamas Szikszai, 60 m 91 cm).

 

Prancūzija rengia viršūnių susitikimą dėl migrantų krizės

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) kartu su keliais Europos ir Afrikos lyderiais rengia viršūnių susitikimą. Jame siekiama sustiprinti pastangas pažaboti migrantų srautus Viduržemio jūroje, informuoja BBC.
Pokalbiuose Paryžiuje dalyvauja Čado, Nigerio ir Libijos - šalių, kurių gyventojai rizikuoja gyvybe mėgindami pasiekti Europą - lyderiai. Į viršūnių susitikimą taip pat atvyko Vokietijos, Italijos ir Ispanijos lyderiai.
Siekiant sumažinti migrantų antplūdį, E. Makronas nori, kad prieglobsčio prašymai būtų išnagrinėjami Afrikoje, prieš migrantams išvykstant į pavojingą kelionę jūra. Paaiškėjus, kad asmuo nėra tinkamas prieglobsčiui gauti, būtų galima išvengti pavojingos kelionės. Prancūzijos lyderis kalbėjo apie „karštųjų taškų" įkūrimą Čade, Nigeryje ir Libijoje, kuriuose būtų nagrinėjami prašymai. 
Tačiau, remiantis pranešimais, nuolatinis nestabilumas Libijoje taptų didžiausia kliūtimi tokiems prašymų nagrinėjimo centrams.
Šiais metais beveik 100 tūkst. migrantų įveikė pavojingą kelionę jūra iš Libijos į Italiją. Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) teigimu, daugiau kaip 2 tūkst. žmonių žuvo keliaudami šiuo maršrutu.
Liepą, palyginus su birželiu, į Italiją atvykstančių migrantų skaičius sumažėjo 57 proc. Tai gali būti iš dalies susiję su tuo, kad Italija sustiprino bendradarbiavimą su Libijos saugumo pajėgomis. Italija jau ilgai ragino Europos Sąjungos (ES) partneres padėti palengvinti migrantų apgyvendinimo naštą, nes šalies priėmimo centrai perpildyti. 
Didžioji dalis migrantų yra iš Vakarų Afrikos, Nigerijos, Gvinėjos ir Dramblio Kaulo Kranto.

Šiaurės Korėja paleido raketą virš Japonijos

Šiaurės Korėja, remiantis pranešimais, paleido raketą virš šiaurinės Japonijos dalies. Japonijos ministras pirmininkas Šindzas Abė (Shinzo Abe) šį veiksmą pavadino precedento neturinčia grėsme jo šaliai, skelbia BBC.
Anksti antradienį Korėjos laiku paleista raketa praskriejo virš antros pagal dydį Japonijos Hokaido salos ir nukrito į jūrą. Tikimasi, kad, atsižvelgdama į raketos paleidimą, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba sušauks skubų susitikimą.
Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja vis atlieka raketų bandymus, bet raketas virš Japonijos paleidžia retai ir tai visada stipriai padidina įtampą. 
Pietų Korėjos kariuomenės teigimu, raketa paleista į rytus prieš pat 6.00 val. ryto vietos laiku, iš vietovės netoli sostinės Pchenjano, kas pasitaiko retai.
Išankstinė analizė rodo, kad raketa nuskriejo didesnį nei 2 700 km atstumą ir pasiekė maksimalų 550 km aukštį.
Japonija nesistengė numušti raketos, bet įspėjo Hokaido salos gyventojus pasislėpti rūsiuose ar kituose tvirtuose pastatuose. Š. Abė teigė kalbėjęs su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), abu politikai susitarė didinti spaudimą Šiaurės Korėjai. Šiuo metu JAV ir Japonijos pajėgos taip pat vykdo Hokaide mokamąsias pratybas.

ECB už likvidumo taisyklių nepaisymą Airijos banką nubaudė 2,5 mln. eurų bauda

Europos centrinis bankas (ECB) už „likvidumo reikalavimų pažeidimus" 2,5 mln. eurų bauda nubaudė Airijos banką „Permanent TSB" (PTSB). Tai yra pirma tokia bauda nuo to laiko, kai 2014 m. ECB pradėjo prižiūrėti euro zonos bankus, rašo „Financial Times".
Griežtesnės likvidumo taisyklės euro zonoje buvo priimtos po krizės, kurios metu Airijos finansų sistema buvo netoli sugriuvimo. Bankai nuo tada privalo turėti atitinkamą kiekį likvidaus turto, kuris padėtų netikėto pinigų nutekėjimo atveju.
PTSB teigia, kad pažeidimai įvyko dėl „neteisingos atnaujintų taisyklių interpretacijos". Banko atstovai tikina, kad jo likvidumo pozicija po finansų krizės jokiu metu nebuvo pablogėjusi.
Finansų krizės metu, sprogus turto burbului, Airijos bankininkystės sektorius buvo bene labiausiai paveiktas visoje Europoje. Krizė privertė veiksmų imtis ir šalies valdžią, kuri mokesčių mokėtojų pinigais gelbėjo griūnančius bankus.
Tokie didieji bankai kaip „Allied Irish" ar „Bank of Ireland" sėkmingai atsigavo po krizės, bet PTSB yra kamuojama iki šiol turimų neveiksnių paskolų problemos.

Lenkija atmetė ES susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų

Lenkijos vyriausybė pirmadienį atmetė Europos Sąjungos (ES) susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų. Briuselis baiminasi, kad reformos pakenks teismų nepriklausomumui, tačiau Lenkijos vyriausybė atkakliai tvirtina, jog jos atitinka Europos standartus, rašo AFP. 
Europos Komisija (EK) davė Varšuvai mėnesį (nuo liepos 26 d.) pateikti savo atsakymus. Lenkijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį tvirtino, kad Teisės ir teisingumo (PiS) vadovaujamos vyriausybės teisiniai veiksmai, kurių pagrindinis tikslas yra reformuoti teisinę sistemą, atitinka Europos standartus, o EK nerimas yra nepagrįstas. 
Praėjusį mėnesį EK teigė, kad teismų reformos kelia susirūpinimą - manoma, jog bus pakenkta Lenkijos teismų nepriklausomumui. EK nerimavo dėl Lenkijos teisingumo ministrui suteikiamų įgaliojimų visiškai savo nuožiūra pratęsti pensinio amžiaus sulaukusių teisėjų mandatus bei atleisti ir paskirti teismų pirmininkus. Bet to, EK nepatenkinta ir lenkų planuojamu skirtingu moterų ir vyrų teisėjų išėjimo į pensiją amžiumi, atitinkamai 60 ir 65 metų.

Tvyrant musulmonų rohinjų krizei, popiežius Pranciškus apsilankys Mianmare ir Bangladeše

Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje popiežius Pranciškus ketina apsilankyti dviejose šalyse - Mianmare ir Bangladeše, - kurios šiuo metu yra atsidūrusios krizės dėl musulmonų rohinjuų mažumos sūkuryje, informuoja naujienų agentūra „Reuters".
Ankstesnį „Reuters" pranešimą apie popiežiaus vizitą patvirtinęs Vatikanas pirmadienį skelbė, kad nuo lapkričio 27 iki 30 d. Pranciškus lankysis Mianmare. Šventasis tėvas sustos didžiausiame Mianmaro mieste Jangone ir sostinėje Neipide. Tuo tarpu vizitas Bangladešo sostinėje Dakoje numatytas nuo lapkričio 30 iki gruodžio 2 d.
Mianmare tvyro religinė neapykanta nė vienos šalies pilietybės neturinčiai musulmonų rohinjų mažumai. Daugelis vietos budistų juos smerkia ir laiko nelegaliais migrantais.
Pastaruoju metu Mianmaras ir Bangladešas garsėja dėl rohinjų krizės. Mianmaro Rachijų valstijoje gyvena apie 1,1 mln. rohinjų, bet atsisakoma jiems suteikti pilietybę, jie susiduria su griežtais kelionių apribojimais. 
Mianmaras atidžiai stebimas dėl žiaurumų prieš rohinjų bendruomenę. Vasarį Pranciškus stipriai kritikavo elgesį su rohinjų bendruomene, teigdamas, kad jie buvo kankinami ir žudomi, nes tiesiog norėjo puoselėti savo kultūrą ir išpažinti musulmonų tikėjimą.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi pasaulio istorijoje rugpjūčio 29-osios įvykiai:

1475 m. pasirašytas Pikenji (Picquigny) paliaubų susitarimas, pagal kurį Anglijos karalius Eduardas IV sutiko išvesti savo armiją iš Prancūzijos mainais už auksą ir kasmetę duoklę.
1526 m. per turkų ir vengrų karą 100 tūkst. turkų, kuriems vadovavo Suleimanas (Suleiman), Mohačo mūšyje sutriuškino 30 tūkst. vengrų armiją.
1619 m. gimė prancūzų valstybės veikėjas Žanas Baptistas Kolberas (Jean Baptiste Colbert). Būdamas karaliaus Liudviko XIV finansų ministru jis vykdė ekonomines reformas, kurios pavertė Prancūziją viena stipriausių to laiko valstybių.
1632 m. gimė anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas Džonas Lokas (John Lock), parašęs knygą "Žmogaus proto apybraiža" (An Essay Concerning Human Understanding), kurioje jis teigė, kad pažinimas remiasi patyrimu.
1756 m., sužinojęs apie Prancūzijos ir Austrijos sudarytą aljansą, Prūsijos karalius Frydrichas II (Friedrich II) įsiveržė į Saksoniją ir taip pradėjo Septynerių metų karą.
1825 m. Portugalija pripažino Brazilijos nepriklausomybę.
1842 m. Didžioji Britanija ir Kinija pasirašė vadinamąją Nankino sutartį, kuria baigė pirmąjį Opiumo karą. Sutartimi patvirtinta, kad Honkongo sala atitenka Didžiajai Britanijai.
1871 m. gimė 14-asis Prancūzijos prezidentas Alberas Lebrenas (Albert Lebrun). Būdamas paskutiniuoju Trečiosios respublikos prezidentu jis 1940 metais buvo priverstas atiduoti savo įgaliojimus maršalui Anri Petenui (Henri Petain).
1882 m. anglų kriketininkai pirmą kartą Anglijos teritorijoje pralaimėjo rungtynes Australijai. Pagiežingas straipsnis laikraštyje "Sporting Times" tada paskelbė, kad anglų kriketas mirė, o jo pelenai bus išgabenti į Australiją. Nuo to laiko per abiejų šalių sportininkų susitikimus žaidžiama dėl "pelenų".
1885 m. užpatentuotas pirmasis motociklas. Jį Vokietijoje pagamino vokietis Gotlibas Daimleris (Gottlieb Daimler).
1943 m. Danija atsisakė koegzistavimo su nacių okupantais politikos ir pradėjo sukilimą prieš vokiečių administraciją.
1949 m. Sovietų Sąjunga išmėgino pirmąją atominę bombą. Žinia apie bandymą pasirodė rugsėjo 22 dieną, kai JAV, Didžioji Britanija ir Kanada paskelbė, kad jį užfiksavo. 
1958 m. gimė JAV popmuzikos žvaigždė Maiklas Džeksonas (Michael Jackson).
1960 m. per pasikėsinimą nuo bombos žuvo Jordanijos ministras pirmininkas Haza el Madžalis (Hazza El-Majali) ir dar 10 žmonių.
1966 m. legendinė grupė "The Beatles" 25 tūkst. žmonių miniai Kendlstiko parke, Kalifornijoje, paskutinį kartą koncertavo gyvai.
1968 m. Norvegijos paveldėtojas princas Haraldas (Harald) - vėliau Karalius Haraldas V - Oslo katedroje vedė Sonją Haraldsen (Sonja Haraldsen).
1975 m. per perversmą nuo valdžios nušalintas Peru prezidentas Chuanas Velaskas Alvaradas (Juan Velasco Alvarado).
1975 m. mirė airių valstybės veikėjas Eamonas de Valera (Eamon de Valera). Jis tris kartus buvo Airijos premjeras, o 1959-1973 metais ėjo šalies prezidento pareigas.
1991 m. Sovietų Sąjungos komunistų partija nutraukė savo veiklą.
1995 m. Gruzijos lyderiui Eduardui Ševardnadzei pavyko išvengti pasikėsinimo. Netoli jo eskorto buvo susprogdintas sprogmenų prikrautas automobilis.
1996 m. prie Špicbergeno sudužo Rusijos kasybos kompanijos "Trust Arktik Ugol" išnuomotas "Tu-154" lėktuvas. Žuvo visi 129 juo skridę keleiviai bei 12 įgulos narių.
1998 m. 81 žmogus žuvo Ekvadore po pakilimo iš sostinės Kito oro uosto sudužus aviakompanijos "Cubana de Aviacion" lėktuvui "Tupolev".
2003 m. Nedžefe per automobilio su bomba sprogimą prie mečetės žuvo 83 irakiečiai, tarp jų - įtakingas musulmonų šiitų dvasininkas ajatola Mohamedas Bakeras al Hakimas (Mohammed Baqer al-Hakim).
2004 m. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Žakas Rogas (Jacques Rogge) aukščiausiu balu įvertino Graikijos sostinėje besibaigiančias olimpines žaidynes, už jų organizavimą graikams skirdamas aukso medalį.
2010 m. pirmą kartą per 400 metų išsiveržė Sumatros saloje esantis Sinabungo ugnikalnis. Indonezijos valdžia evakavo tūkstančius žmonių, ir tik vienas žmogus žuvo.
2016 m. mirė garsus JAV aktorius Džinas Vilderis (Gene Wilder), įsiamžinęs daugiau nei 30 kino filmų. Didžiausią šlovę jam atnešė pagrindinis vaidmuo filme „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas".

 

Atgal