VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.30. Naujausios žinios

Lietuva visuomet jautė JAV Kongreso paramą Baltijos šalims

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su JAV Kongreso narių delegacija, aptarė saugumo padėtį artėjant „Zapad" pratyboms, atsaką į hibridines grėsmes, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos, energetikos, ekonomikos srityse.
Prezidentės teigimu, Lietuva visuomet jautė tvirtą JAV Kongreso paramą Baltijos šalims ir aiškų mūsų regionui kylančių grėsmių supratimą. Principinga JAV Kongreso pozicija dėl sankcijų Rusijai, Europos Sąjungos (ES) energetinės nepriklausomybės, atkirčio propagandai ir kibernetinėms atakoms prisideda ir prie Lietuvos saugumo.
Artėjant „Zapad" pratyboms, JAV užtikrintai įgyvendina gynybos įsipareigojimus. Lietuvoje dislokuoti JAV kariai ir technika, NATO oro policijos misija sustiprinta papildomais JAV naikintuvais. Rudenį Baltijos jūroje laukiami JAV kariniai laivai.
Tačiau, pasak Prezidentės, virtualiojoje ir informacinėje erdvėje pratybos „Zapad" jau prasidėjo. Lietuvai ir visam regionui patiriant kibernetinius išpuolius, propagandos atakas ir provokacijas, būtinas ir glaudesnis bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes. Todėl JAV Kongreso išreikšta parama kovai su priešiška propaganda Europoje - vertinga ir itin svarbi.
Susitikime trečiadienį aptarti ir ES energetinio saugumo klausimai. Prezidentė pabrėžė, jog JAV dėmesys Astravo atominės elektrinės keliamoms grėsmėms svarbus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos saugumui. JAV pradėjus eksportuoti suskystintas gamtines dujas į Europą, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tapo vartais amerikietiškoms dujoms regione. Šalies vadovės teigimu, JAV gamtinės dujos keičia žaidimo taisykles Europos dujų rinkoje. Tai - galimybė Europai atsikratyti priklausomybės nuo „Gazprom" ir užsitikrinti saugų, konkurencingą bei diversifikuotą tiekimą.
Lietuvoje besilankantys kongresmenai priklauso parlamentinei JAV Atstovų Rūmų Baltijos šalių grupei, kurios tikslas - stiprinti JAV bendradarbiavimą su Lietuva, Latvija ir Estija. Kongrese Baltijos šalių grupė vienija 69 JAV Atstovų Rūmų narius.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai bus suteiktas bazilikos titulas

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia sulaukė popiežiaus Pranciškaus dėmesio - jai bus suteiktas garbingas bazilikos titulas. Trakuose rugsėjo 3 d., 12 val., atlaidų Mišiose Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas perskaitys Šventojo Sosto dekretą, kuriuo Trakų bažnyčią paskelbs bazilika. Tradiciniai Trakinių atlaidai vyks rugsėjo 1-8 dienomis. Jais pradedamas švęsti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus.
Pasak arkivyskupo G. Grušo, suteikdamas Trakų bažnyčiai bazilikos titulą, popiežius pabrėžia ypatingą Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, vaidmenį Lietuvos istorijoje. Nuo Vytauto laikų Dievo Motina čia užtaria savo vaikus, lydi sulaukusius sėkmės ir guodžia patiriančius sunkumų. Šventasis Tėvas ragina mus grįžti pas savo Motiną ir drąsiai, su pasitikėjimu nešti jai savo prašymus. "Kviečiu visos Lietuvos žmones kaip piligrimus atvykti į Trakus. Čia, Trakų bažnyčioje, prie Lietuvos Globėjos ikonos, prašykime taikos mūsų tėvynei Lietuvai ir visam pasauliui", - sako arkivyskupas.
„Kaip prieš 300 metų popiežius Trakų Dievo Motinos paveikslui dovanojo karūnas, taip dabar Šventasis Tėvas mūsų bažnyčiai ir bendruomenei vėl rodo išskirtinį dėmesį, paskelbdamas Trakų bažnyčią bazilika. Visus šiuos metus labai lauksime piligrimų ir svečių iš visos Lietuvos ir užsienio",- sako Trakų parapijos klebonas kun. Jonas Varaneckas.
Nuo rugsėjo 3-iosios Trakų bažnyčia jau bus vadinama Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Bazilika - tai garbės titulas, popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms visame pasaulyje. Trakų bažnyčią fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Bažnyčioje gerbiamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas buvo pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, karūnuotas Romos popiežiaus dovanotomis karūnomis. Trakų šventovę nuo seno lanko piligrimai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų šalių.
Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvoje prasideda vyskupų paskelbtas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus. Pagrindinės jubiliejaus iškilmės vyks 2018 metų rugsėjo pradžioje - šiais metais bus minimas Lietuvos valstybės šimtmetis. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais.
Ruošiantis 300 metų karūnavimo iškilmėms ir Valstybės 100 metų gimtadieniui Trakuose kas mėnesį vyksta akcija „Malda už miestą ir Tėvynę" - tai maldos ir šlovinimo vakarai už Trakų rajono ir visos šalies gyventojus. Jubiliejiniais metais bus organizuojamas Tarptautinis mariologinis kongresas, Seime rengiama jubiliejui skirta tarptautinė konferencija, Trakuose vyks teminės paskaitos, sakraliniai ir kultūriniai renginiai. 
Trakų bazilika bus aštunta mažoji bazilika Lietuvoje. Bazilikomis yra paskelbtos Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijų, Marijampolės, Krekenavos šventovės ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Bazilikos skirstomos į didžiąsias (jos yra keturios Romoje) ir mažąsias, kurių visame pasaulyje yra beveik du tūkstančiai.

Europos žydų kultūros dienos kviečia gaivinti štetlus

Rugsėjo 1-5 dienomis Lietuvoje vyks Europos žydų kultūros dienų renginiai. Keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet - „Diaspora ir paveldas. Štetlas". Tai bus žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedantys pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.
Europos žydų kultūros dienos prasidės rugsėjo 1-ąją oficialiu atidarymo renginiu Pakruojyje. Bus galima pasivaikščioti po buvusį Pakruojo štetlą, aplankyti Pakruojo sinagogą, paklausyti muzikos kolektyvo „Klezmer klangen" koncerto.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rugsėjo 2-3 dienomis taip pat organizuoja pažintinius pasivaikščiojimus Vilniuje „Žydiškoji Vokiečių gatvės kasdienybė" ir „Žydų gatvės verslai". Vilniaus renginių repertuare - ir tarptautinė konferencija-kūrybinės dirbtuvės „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą?", Lietuvos žydų bendruomenės organizuojama vieša paskaita „Lietuvos štetlai", hebrajų ir jidiš kalbų pamokos, paskaita „Virtualus štetlo pažinimas", pažintinis pasivaikščiojimas po žydišką Vilnių su Vytautu Toleikiu bei koncertai. 
Susipažinti su žydų kultūros paveldu bus galima dvidešimt keturiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyksiančiuose renginiuose - Alytuje, Jurbarke, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Pandėlyje, Pasvalyje ir kitur.
Žodis „štetl" jidiš kalba reiškia „miestelis". Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII a. Štetlu galima vadinti tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera. Nacių režimas išnaikino didelę dalį Lietuvos miestelių gyventojų, kartu sunaikindamas ir jų kalbą. Sovietų režimas tęsė naikinimą, iš miestelių trindamas bent kiek ryškesnius štetlų pastatus. 
Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje" dalis, Lietuvoje organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, švietimo ir kultūros įstaigomis.

Rugpjūtį metinės infliacijos išankstinis įvertis pagal SVKI sudaro 4,5 proc.

Negalutiniais duomenimis, šiemetį rugpjūtį palyginti su pernykščiu, metinės infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 4,5 proc.
Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio mėn. palyginti su liepos mėn., išankstinis vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro -0,1 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį padidėjo 3 procentiniais punktais

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūčio mėn. buvo minus 9 ir, palyginti su liepa, padidėjo 3 procentiniais punktais.
Statistikos departamento duomenimis, palyginti su liepos mėn., gyventojai optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo, šalies ekonominės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. perspektyvas.
Rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per ateinančius 12 mėn., padaugėjo nuo 20 iki 24 proc. 27 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (liepos mėn. - 29 proc.).
Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėn., taip pat pagerėjo - gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, sumažėjo nuo 35 iki 31 proc.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi kas trečias gyventojas (33 proc.), o 24 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (liepos mėn. - atitinkamai 34 ir 29 proc.).
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas nepasikeitė: 18 proc. gyventojų manė, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. blogės, beveik tiek pat jų (17 proc.) tikėjosi, kad padėtis gerės.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūčio mėn. skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 8, kaime - minus 12. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3, kaime - 1 procentiniu punktu. 
Rugpjūčio mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, tiek miesto, tiek kaimo gyventojai geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas. Padaugėjo manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis gerės: mieste - nuo 20 iki 24 proc., kaime - nuo 21 iki 24 proc. Miesto gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius didės, dalis sumažėjo nuo 34 iki 31 proc., kaimo - nuo 37 iki 32 proc.
Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai geriau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn.: mieste visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis sumažėjo nuo 27 iki 22 proc., kaime - nuo 33 iki 29 proc.
Palyginti su praėjusiu mėn., miesto gyventojai namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertino optimistiškiau, kaimo - pesimistiškiau: miesto gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerės, dalis padidėjo nuo 16 iki 18 proc., kaimo - sumažėjo nuo 18 iki 14 proc.
Per metus (2017 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2016 m. rugpjūčio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. 
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek geriau vertino bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, blogiau - galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Nors gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius mažės, dalis nepasikeitė (tokių buvo 21 proc.), bet nuo 34 iki 31 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių per artimiausius 12 mėn. daugės. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., sumažėjo nuo 35 iki 33 proc.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėn., nepasikeitė.
Palyginti su liepos mėn., gyventojų nuomonė apie jų namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. truputį pagerėjo: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais (nuo 39 iki 37 proc.).
Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai taip pat vertino truputį geriau nei liepos mėn.: kaip ir praėjusį mėnesį 17 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 43 proc. - kad pablogėjo (liepos mėn. - 45 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, rugpjūčio mėn. 36 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo (liepos mėn. - 35 proc.), kaip ir liepos mėn., kas dešimtas gyventojas teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Rugpjūčio mėn., kaip ir liepos mėn., 26 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėn. padidinti savo išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, 19 proc. - ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių (liepos mėn. - 18 proc.).

Iš operacijos Viduržemio jūroje grįžta antroji Lietuvos laivų apžiūros grupė

Trečiadienį Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje vyks antrosios Laivų apžiūros grupės, grįžtančios iš Europos Sąjungos (ES) karinės operacijos Viduržemio jūroje „Sophia", sutikimo ceremonija. Lietuvos karių pamaina operacijos užduotis vykdė nuo birželio mėnesio, buvo dislokuoti Vokietijos kariniame laive FGS „Rhein". 
Lietuvos kariai, vadovaujami kapitono leitenanto Algimanto Šlyžiaus, per kelių mėnesių trukmės rotaciją prisidėjo sunaikinant neteisėtam migrantų gabenimui skirtas valtis, gelbstint migrantus, suteikiant jiems medicininę, psichologinę ir kitą pagalbą.
Tarnybą ES operacijoje pabaigusius Lietuvos karius pakeitė Slovakijos karių grupė. Planuojama, kad trečioji Laivų apžiūros grupė į operaciją „Sophia" išvyks 2018 metais. 
Lietuva ES operacijoje „Sophia" dalyvauja nuo 2015 metų. Šiuo metu tarnybą operacijoje tęsia du Lietuvos karininkai Italijos karinio laivyno laive „San Giusto", dislokuotame Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje.
Lietuva ketina skirti karius dalyvauti ES operacijoje „Sophia" ir 2018-2019 metais. 
Šioje operacijoje dalyvauja 25 ES šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja šeši laivai ir septyni orlaiviai.

D. Grybauskaitė: Portugalija artima Lietuvai savo tvirtu įsipareigojimu NATO kolektyvinei gynybai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį Kaune susitikusi su Portugalijos Prezidentu Marselu Rebelu de Souza (Marcelo Rebelo de Sousa), aptarė saugumo padėtį regione ir Europoje, bendradarbiavimą NATO, Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo stiprinimą, kitus europinės darbotvarkės klausimus, dvišalių ryšių plėtrą.
Portugalijos vadovas atvyko aplankyti Lietuvoje dislokuotų savo šalies karių. Jis lydimas Lietuvos ir Portugalijos gynybos ministrų ir kariuomenės vadų, lankysis Tauragėje, kur dislokuoti Portugalijos rotacinių pajėgų kariai.
Prezidentės teigimu, nors nutolusi geografiškai, Portugalija yra artima Lietuvai savo ryžtu ir tvirtu įsipareigojimu NATO kolektyvinei gynybai. Mūsų šalyje besirotuojantys Portugalijos kariai - Aljanso vienybės pavyzdys, padedantis užtikrinti mūsų šalies ir viso regiono saugumą.
Vykdydama NATO saugumo užtikrinimo priemones, Portugalija jau trečią kartą į Lietuvą atsiuntė rotacines karines pajėgas bei techniką. Ji taip pat jau tris kartus vykdė oro policijos misiją Baltijos šalyse ir ketina ją vėl vykdyti 2018 metais. Portugalijos kariai aktyviai dalyvauja Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse karinėse pratybose, yra atsiuntusi karių į NATO pajėgų integravimo vadavietę Lietuvoje. Baltijos jūroje saugumą padeda užtikrinti Portugalijos laivai.
Pasak Prezidentės, Lietuva ir Portugalija labai panašiai supranta ES energetinę politiką. Tiek Portugalija, tiek Lietuva yra pasistačiusios Suskystintųjų gamtinių dujų terminalus, kurie prisideda prie energetinių išteklių diversifikavimo visoje ES. Jaučiame ir Portugalijos supratimą bei tvirtą palaikymą mūsų pozicijai dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių.
Lietuvos ir Portugalijos vadovai taip pat aptarė glaudesnį ES bendradarbiavimą gynybos srityje, atsaką į migracijos iššūkius, derybų dėl „Brexit" eigą, kitus svarbiausius europinės darbotvarkės klausimus.
Susitikime apsvarstytas ir dvišalių ryšių stiprinimas. Portugalija yra artima Lietuvos žmonėms. Tai - viena populiariausių valstybių, kurią renkasi „Erasmus" studijų mainų programoje dalyvaujantys Lietuvos studentai bei dėstytojai. Lietuvos kino kūrėjai dalyvauja Portugalijos kino renginiuose. Daug potencialo turi ir Lietuvos bei Portugalijos ekonominis bendradarbiavimas, ypač maisto, chemijos pramonės, aukštųjų technologijų srityse.
Po Prezidentų susitikimo Kauno įgulos karininkų ramovėje Portugalijos vadovas aplankys Tauragėje dislokuotus savo šalies karius.
Portugalijos karių kontingentas, įsikūręs Tauragėje dislokuotame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, kartu su bataliono kariais dalyvauja Lietuvoje rengiamose nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose. Tai jau trečias kartas, kai Portugalija siunčia savo karius kelių mėnesių pratybų laikotarpiui Lietuvoje.
Lietuvoje nuo šių metų gegužės keturių mėnesių laikotarpiui bendroms pratyboms su Lietuvos kariais dislokuoti apie 100 Portugalijos rotacinių pajėgų karių su savo kovine technika.
Ši šalis taip pat dalyvauja Baltijos šalių oro policijos misijoje, yra atsiuntusi karius į NATO vadavietę Vilniuje.

Apsaugos komandoms skirtą programinę įrangą JAV bendrovė vystys Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Trackforce", vystanti apsaugos darbų valdymo programinę įrangą, kuria produkto vystymo padalinį Vilniuje. Per šiuos metus bendrovė planuoja suburti 15 programuotojų ir programinės įrangos testuotojų komandą.
„Trackforce" 2000 metais įkūrė saugos tarnybose dirbę profesionalai. Matydami apsaugos paslaugas teikiančių bendrovių veiklos spragas ir galimybes didinti efektyvumą, jie ėmė kurti programinę įrangą, padedančią optimizuoti šio tipo bendrovių veiklą. Ketverius metus iš eilės bendrovės pajamos augo po 35 proc. per metus ir pernai siekė 7 mln. eurų.
Lietuvoje bendrovė planuoja vystyti sprendimus ir seniems, ir naujiems produktams. Be to, Vilniuje įsikūrusi komanda lygiomis dalimis prisidės prie bendrovės techninės platformos tobulinimo. Kadangi pagrindinė bendrovės būstinė įsikūrusi San Diege, o laiko skirtumas 10 valandų, Lietuvos komanda veiks autonomiškai ir daugelį sprendimų priims pati. Trackforce" vadovas ir savininkas Guirchaumas Abitbolas (Guirchaume Abitbol) tikisi, kad autonomija padės pasiekti geresnių rezultatų ir tuo pačiu užtikrins didesnę darbuotojų motyvaciją. Jo teigimu, norima, kad Vilniaus padalinys jaustųsi visaverte kompanijos dalimi.
„Pastaraisiais metais matome didelį informacinių technologijų bendrovių iš JAV susidomėjimą Lietuva. Tai itin svarbu vietinei darbo rinkai, nes tokiose bendrovėse dažniausia kuriami patys inovatyviausi produktai, o dėl darbo kultūros darbuotojams sukuriama pakankama laisvė inovuoti, patiems siūlyti sprendimus. Tokią kultūrą šalies specialistai vėliau atsineša į besikuriančius startuolius ar identiteto ieškančias šalies bendroves", - teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Vilniaus padalinys bus septintasis bendrovės biuras. Pagrindinė „Trackforce" būstinė įsikūrusi San Diege (JAV), o klientų aptarnavimo ir pardavimo padaliniai - Prancūzijoje, Meksikoje, Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge ir Pietų Afrikos Respublikoje.
„Šios ir kitų pastaruoju metu sprendimus kurtis Lietuvoje priėmusių bendrovių pasirinkimas rodo įdomią tendenciją - Lietuva inovatyvioms bendrovėms tampa antrojo pagal svarbą padalinio lokacija. „Trackforce", „Trustpilot" ir kelios kitos Lietuvoje besikuriančios bendrovės, turėdamos padalinius didžiuosiuose pasaulio verslo centruose, pasirenka Lietuvą kaip kompetencijų centrą sudėtingiausioms savo funkcijoms. Tai didelis įvertinimas šalies darbo rinkai", - teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas.
Bendrovės sistema naudojasi 150 tūkst. galutinių vartotojų. Tarp klientų yra ir gerai žinomų tarptautinių kompanijų - „G4S", „Bayer", „Chanel" bei keli tarptautiniai oro uostai.

Prezidentė teikia Seimui BK pataisas: nebekils ranka imti ir duoti kyšį

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma didinti baudas už visas nusikalstamas veikas ir ypač griežtinti atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
Kad Lietuvoje yra pernelyg menkos baudos už korupcinius nusikaltimus, konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Ši prestižinė ir ypatingą dėmesį skaidrumui skirianti organizacija nurodė, kad Lietuva daugeliu aspektų atitinka prisijungimo kriterijus, tačiau stokoja adekvačių bausmių už korupciją.
Siekiant pažaboti kyšininkavimą, prekybą poveikiu, piktnaudžiavimą tarnyba ir kitas korupcijos apraiškas, Prezidentė inicijuoja Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis baudos bus susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Pasak Prezidentės, bausmė turi būti tokia, kad žmogui nekiltų ranka imti kyšį, papirkinėti, sukčiauti ir neteisėtai siekti naudos.
Tai reiškia, kad, davus ar paėmus 50 tūkst. eurų kyšį, bus skirta tokio pat arba didesnio dydžio bauda. Tokia praktika galioja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse - Estijoje, Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje.
Teismų praktika parodė, kad tiek už korupcinius nusikaltimus, tiek už kitas nusikalstamas veikas skiriamos baudos yra minimalios ir neatgraso nuo nusikaltimų. Dabar teismai, pavyzdžiui, už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai skiria 3,2 tūkst. eurų baudą - tai yra vos 6 proc. nuo galimos paskirti maksimalios baudos. Minimalios baudos skiriamos ir už kitus nusikaltimus: už pinigų plovimą baudos vidurkis - 3 proc., už apgaulingą apskaitos tvarkymą - 7 proc.
Prezidentė taip pat siūlo netaikyti lubų baudoms ir taip užtikrinti teisingos bausmės paskyrimą. Pagal galiojantį reglamentavimą, teismai praktikoje subendrina baudas už kelis nusikaltimus ir paskiria galutinę bausmę, kuri, pavyzdžiui, už sunkų nusikaltimą, negali būti didesnė negu 57 tūkst. eurų. Vadinasi, jeigu padaryto nusikaltimo žala yra net ir milijonas eurų, teismas negali skirti didesnės negu 57 tūkst. eurų baudos.
Prezidentė siūlo numatyti, kad skirdamas baudą teismas privalomai įvertintų ir kaltininko turtinę padėtį. Tai užtikrins teisingą nubaudimą, o teismą įpareigos motyvuoti skiriamos baudos dydį. Įpareigojamas teismas vertinti turtinę padėtį yra Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Austrijoje, Danijoje, Suomijoje. Taip pat teismai bus įpareigoti paviešinti visus nuosprendžius, kur už korupcinius nusikaltimus baudžiamas juridinis asmuo.
Taip pat Prezidentė siūlo už apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą numatyti viešosios teisės arba teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą nuo 3 iki 7 metų. Tyrimai rodo, kad ši priemonė yra viena efektyviausių korupcijos prevencijos įrankių - bijodami ilgam prarasti darbą, žmonės vengia nusikalsti.
Kliūtimi teisingumui ir populiariu būdu išsisukti nuo atsakomybės yra tapęs ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Prezidentė pabrėžia, kad bausmė už pačius pavojingiausius nusikaltimus turi būti veiksminga ir efektyvi. Todėl įstatymo pataisomis šalies vadovė siūlo už sunkius nusikaltimus panaikinti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmę ir taip užkirsti kelią nebaudžiamumui.

NATO oro policijos misijoje lenkus keičia amerikiečiai

Keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusius Lenkijos karinių oro pajėgų karius pakeis ir misijai vadovavimą perims JAV karinių oro pajėgų kontingentas su naikintuvais F-15 "Eagle".
Trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karių pasikeitimo ceremonija. 
Nuo rugsėjo 1 d. NATO oro policijos misijos vykdymą virš trijų Baltijos valstybių perims 48-osios Naikintuvų eskadrilės kariai iš JAV „Lakenheath" bazės, esančios Jungtinėje Karalystėje. 
JAV kariai misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą. Prieš tai JAV kariai Baltijos šalių oro erdvę saugojo 2005, 2008, 2010 ir 2014 metais. 
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Europos Komisijos pirmininkas kritikuoja Jungtinės Karalystės pozicijų dokumentus

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) sukritikavo Jungtinės Karalystės (JK) "Brexit" derybas, teigdamas, kad jokie iki šiol pateikti dokumentai nėra patenkinami, skelbia BBC.
Politikas taip pat pakartojo, kad kol nebus susitarta dėl skyrybų sąskaitos, tarp Europos Sąjungos (ES) ir JK nebus vykdomos derybos dėl prekybos. Anksčiau ES teigė neaptarinėsianti su JK prekybos klausimų, kol šalis neišspręs trijų klausimų. JK gyvenančių ES piliečių teisės po "Brexit" ir JK piliečių Europos Sąjungoje teisės yra vieni iš klausimų, dėl kurių nesusitaria abi pusės. 
ES derybininkai taip pat tvirtina, kad privalo būti priimtas sprendimas dėl Airijos sienos ir finansinio atsiskaitymo dydžio. JK vyriausybė savo pozicijų dokumentus paskelbė rugpjūtį.
Pirmadienį prasidėjus trečiajam "Brexit" derybų raundui ES vyriausiasis „Brexit" derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) taip pat paragino JK pradėti „rimtai derėtis".

Milijonai musulmonų pradeda kasmetinį hadžą

Musulmonai iš viso pasaulio trečiadienį pradeda kasmetinį hadžą - kelionę į Meką. Saudo Arabijos žinybos tikisi sulaukti daugiau kaip 2 mln. tikinčiųjų. Sklandžia hadžo eiga rūpinsis dešimtys tūkstančių pareigūnų, praneša agentūra AFP.
Hadžas yra vienas penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti Mekoje.
Iš pradžių Mekoje vyks religinės ceremonijos, vėliau maldininkai keliaus į Minos slėnį, esantį per 5 km nuo Mekos. Iš ten jie vyks prie Arafato kalno, kur atliks pagrindinius hadžo ritualus. Dauguma maldininkų 25 km atstumą įveiks pėsčiomis.

Didžiosios Britanijos premjerė atvyko į Japoniją

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) trečiadienį su trijų dienų vizitu atvyko į Japoniją, informuoja dienraštis "Mainichi".
Vizito metu T. Mei kalbėsis su Japonijos ministru pirmininku Šindzu Abe (Shinzo Abe). Politikai aptars bendradarbiavimą saugumo srityje, kovą su terorizmu ir kitus klausimus.
Remiantis Japonijos vyriausybės pranešimais, numatyta, kad premjerė iš Osakos tarptautinio oro uosto vyks į Kiotą išgerti arbatos su Š. Abe, o vakarienės metu Japonijos sostinėje Tokijuje pradės oficialias derybas su premjeru. 
Tikimasi, kad ketvirtadienį Tokijuje vyksiančiame susitikime T. Mei ir Š. Abė patvirtins bendradarbiavimą saugumo srityje ir paskelbs bendrą pranešimą, teigė Japonijos užsienio reikalų ministerija.
Didžiosios Britanijos premjerės vizitas Japonijoje rengiamas praėjus dienai po Šiaurės Korėjos raketos bandymo virš Japonijos. Antradienį paleista raketa praskrido pro šiaurinę Japonijos Hokaido salą ir už 1 180 km į rytus nuo Hokaido salos skilusi į tris dalis nukrito į Ramųjį vandenyną. 
Šalies vyriausybė ketina pakviesti T. Mei į specialųjį Japonijos Nacionalinės saugumo tarybos susitikimą ketvirtadienį, siekiant parodyti abiejų šalių vienybę prieš Pchenjano grėsmę. Abu lyderiai taip pat kalbėsis apie dvišalių ekonominių ryšių stiprinimą.
Penktadienį prieš išvykdama iš Tokijo T. Mei susitiks su imperatoriumi Akihitu (Akihito).

Hiustone įvesta komendanto valanda

JAV Hiustono miestui kovojant su uragano "Harvio" (Harvey) padariniais, jame paskelbta naktį galiojanti komendanto valanda, informuoja BBC.
Audra atnešė rekordinį kritulių kiekį, taip apsemdama didžiules miesto dalis ir naikindama namus, pranešama apie daugiau kaip 20 žuvusių žmonių. 
Hiustono mero Silvesterio Ternerio (Sylvester Turner) teigimu, komendanto valanda reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias plėšikavimams ketvirtajame pagal gyventojų skaičių Amerikos mieste. Neslūgstant didžiuliam potvyniui, tūkstančiai žmonių evakavosi iš miesto, todėl siekiama apsaugoti tuščius namus nuo apiplėšimų.
Komendanto valanda galios nuo 24.00 iki 5.00 val. ryto vietos laiku neapibrėžtam laikotarpiui. Išimtys bus taikomos į ir iš darbo keliaujantiems žmonėms, pirmuosius reagavimo veiksmus atliekantiems asmenims ir pagalbą teikiantiems savanoriams.
Antradienį audros "Harvio" Teksaso valstijoje padarytos žalos apžvelgti apsilankė JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump). Jis audrą pavadino epine.
"Harvis" pats galingiausias Teksasui per daugiau kaip 50 metų smogęs uraganas. Jis iš pradžių buvo priskiriamas ketvirtajai kategorijai, bet vėliau, šeštadienį, kategorija pažeminta iki tropinės audros lygio.

Briuselis dėl terorizmo grėsmės galima laiko sienų kontrolę Europos viduje

Europos Komisija dėl terorizmo grėsmės įmanoma laiko sienų kontrolę Europos viduje. „Europiečių saugumas turi būti prioritetas, ir mes Komisijoje svarstome, ar dabartinių Šengeno zonos taisyklių nereikėtų priderinti prie naujos padėties", - vokiečių laikraščiui Passauer Neue Presse" sakė ES pabėgėlių reikalų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos), praneša agentūra dpa.
Laikina sienų kontrolė buvo įvesta 2015 metų rugsėjį per pabėgėlių krizės piką. Ji yra įmanoma tik gavus specialų leidimą, nes sistemingos kontrolės Šengeno zonoje iš tikrųjų yra draudžiamos. Vokietija ir Austrija neseniai pasisakė už sienos kontrolės pratęsimą.
„Mes turime skirti tarp kontrolės Europos viduje, susijusios su 2015/2016 metų pabėgėlių krize, ir tokios, kuri įvedama saugumo sumetimais, - kalbėjo komisaras, turėdamas omenyje pastarųjų metų teroristinius išpuolius. - Aš reguliariai keičiuosi nuomonėmis su vidaus reikalų ministrais ir esu atviras naujiems pasiūlymams".

Ž. K. Junkeris: Turkija milžiniškais žingsniais palieka Europą

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jeab Claude Juncker) antradienį pareiškė, kad Turkija milžiniškais žingsniais palieka Europą ir pridūrė, jog šalis pati yra visiškai atsakinga už prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) derybų žlugimą, skelbia AFP.
"Turkija milžiniškais žingsniais traukiasi iš Europos", - kasmetinėje ES ambasadorių konferencijoje sakė EK pirmininkas. Tačiau, Ž. K. Junkerio teigimu, atsakomybė oficialiai paskelbti, kad nutraukiamos Turkijos pastangos prisijungti prie ES, turi atitekti Turkijos prezidentui Redžepui Tajipui Erdoganui (Recep Tayyip Erdogan) 
Ž. K. Junkerio manymu, Turkijos prezidentas viliasi, kad Europa bus derybas nutrauksianti pusė ir dėl nesėkmės darybose Turkija galės apkaltinti ES. Tačiau, anot Ž. K. Junkerio, blokas privalo išvengti šių spąstų, nes atsakomybė visiškai tenka Turkijos pusei.

Stiprinama kova su propaganda regione: Lietuvoje įjungtas naujas radijo siųstuvas

Siekiant užtikrinti informacijos įvairovę, Lietuvos ir gretimų šalių rusakalbę auditoriją nuo šiol pasieks kokybiškesnės radijo transliacijos. Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos centre (Telecentre) oficialiai įjungtas Anykščių rajone esantis naujas ilgojo nuotolio vidurinių bangų siųstuvas. Juo rusų ir baltarusių kalba bus transliuojamos „Laisvosios Europos/Laisvės radijo" programos, jos bus girdimos ne tik Baltijos šalių, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos klausytojams. 
Viešintų stotyje įrengtą radijo siųstuvą Lietuvai perdavė Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad laisvė yra neatsiejama nuo žodžio laisvės.
„Žodžio laisvė irgi yra ginklas propagandos klestėjimo laikotarpiu ir kai norime skleisti alternatyvią nuomonę. Po to, kai siųstuvas pradėjo dirbti balandžio mėnesį, ir porą tūkstančių kilometrų sieks jo darbas - baltarusiškai, rusiškai kalbantys žmonės galės klausytis informacijos demokratiškiausia, labiausiai prieinama priemone - radiju", - siųstuvo inauguravimo renginyje antradienį kalbėjo ministras L. Linkevičius.
Paklaustas, ar minėtos transliacijos nepablogins santykių su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis, L. Linkevičius teigė, kad Lietuva teturi siekį informuoti, pateikti kitokį įvykių vertinimą ir leisti žmonėms rinktis.
"Žinome iš patirties, kaip yra nušviečiami įvykiai Rusijoje, Baltarusijoje, kaip valstybės kontroliuojami, sakysime, televizijos kanalai kalba apie karą Ukrainoje, Krymo aneksiją - negalime to visiškai toleruoti (...) Jeigu žmones pasieks informacija, mūsų įsitikinimu, tikroviška, teisinga, - tai nėra nukreipta prieš tą šalį, tai tiesiog skirta tam, kad žmonės galėtų rinktis”, - kalbėjo ministras.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pastebėjo, kad "informacinis karas, Rusijos propaganda toliau veikia”, o šis siųstuvas yra simbolinis ginklas, pirmasis žingsnis, kad "laisvas žodis uzurpuotose šalyse sklistų laisvai”.
JAV Kongreso narys Džonas Šimkus (John Shimkus) teigė, naujoji įranga leis suteikti objektyvią, patikrintą, necenzūruotą informaciją žmonėms, iš kurių prieiga prie tokių žinių buvo atimta.
"Šis naujas galingas siųstuvas, transliuodamas rusų, baltarusių kalbomis nuo čia iki pat Moldovos, gali suteikti galimybę išgirsti visą tiesą, o tai svarbu laisvę mylintiems žmonėms”, - sakė Dž. Šimkus.
300 kW maksimalaus pajėgumo siųstuvas pakeis 75 kW galios senąjį, kuris Sitkūnuose (Kauno r.) veikė daugiau nei 40 metų.
Bendrovės „Tarptautinis Baltijos bangų radijas" vadovas Rimantas Pleikys paaiškino, kad šiuo metu naujasis siųstuvas veikia ketvirtadaliu pajėgumų (t.y. 75 kW galia).
"Girdimumas europinėje Rusijos dalyje, Ukrainoje ir Baltarusijoje jau dabar yra visai neblogas. Didesnė galia būtų reikalinga, nebent Rusija pradėtų trukdyti šitas transliacijas. Taigi, yra rezervas. Bet dėl ekonominių ir praktinių sumetimų pilna galia ir nereikalinga”, - naujienų agentūrai ELTA sakė R. Pleikys.
Siųstuvo eksploatacija, pasak R. Pleikio, per metus kainuoja "kelis šimtus tūkstančių eurų”, bet pagrindinės transliuotojos yra JAV.
Siųstuvas yra "Laisvės radijo” nuosavybė. Įranga atvyko į Lietuvą sausio pabaigoje, bandomosios transliacijos pradėtos balandžio 21 d.
Antradienio inauguracijos renginyje dalyvavo Seimo narys Emanuelis Zingeris, JAV Transliacijų valdytojų tarybos (Broadcasting Board of Governors, BBG) technologijų vadovas Andrė Mendesas (Andre Mendes), Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris ir kiti asmenys.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva rugpjūčio 30-ąją:
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Vatikanas.
1991 m. Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone išdavė pirmąsias lietuviškas vizas.
1992 m. Vilniuje atidaryta Lietuvos krašto apsaugos ministerijos aukštoji karo mokykla.
1998 m. Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis pašventino baltarusių bendruomenei grąžintą Šv. Baltramiejaus bažnyčią.
2000 m. Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Utenoje atidarytos pirmosios šalyje kolegijos - aukštosios neuniversitetinės mokyklos.
2001 m. maždaug 20 jūrmylių nuo Čilės krantų nuskandintas Pietų Amerikoje avariją patyręs Lietuvos laivas "Eridanas".
2004 m. Vilniaus Katedros aikštėje iškilmingai sutikti sportininkai, atstovavę mūsų šaliai Atėnų olimpinėse žaidynėse. Jose dalyvavo 61 Lietuvos sportininkas. Disko metikas Virgilijus Alekna iškovojo aukso, septynkovininkė Austra Skujytė bei šiuolaikinės penkiakovės meistras Andrejus Zadneprovskis - sidabro medalius.
2009 m. būdamas 81-erių mirė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Medardas Čobotas.
2010 m. eidamas 53-iuosius metus mirė lietuvių kalbininkas, habilituotas daktaras Saulius Ambrazas.
2013 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė, Andris Berzinis ir Tomas Hendrikas Ilvesas (Toom Hendrik Ilves) Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV Prezidentu Baraku Obama (Barack Obama). Baltijos šalių ir JAV Prezidentų susitikime pabrėžta, kad JAV ir Europos saugumas yra neatsiejami, o Baltijos šalių nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra nuolatinis JAV interesas.
2015 m. 18-metis Andrius Šidlauskas Singapūre vykusiame pasaulio jaunimo plaukimo čempionate vaikinų 50 m plaukime krūtine iškovojo aukso medalį.

Meksikos ekonomikos ministras: yra nemaža galimybė, kad D. Trampas pasitrauks iš NAFTA

Meksikos ekonomikos ministras Idalfonsas Guachardas (Idalfonso Guajardo) teigia, kad JAV pasitraukimo iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) galimybė yra nemaža, tad Meksika šiam scenarijui turi ruošti atsarginį planą.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pirmadienį dar kartą užsiminė, kad, norėdama išsiderėti sąžiningesnę sutartį, jo šalis gali nuspręsti visiškai pasitraukti iš dabartinės NAFTA.
Interviu Meksikos ekonomikos leidiniui „El Economista" I. Guachardas pripažino, kad JAV „pasitraukimo rizika yra didelė".
„Privalome būti paruošę atsarginį planą", - laikraščiui teigė ministras.
„Žinant neįprastą derybų pobūdį, geriausias dalykas, kurį Meksika gali padaryti, yra aiškaus ir pragmatiško alternatyvaus plano sudarymas. To reikia, kad būtume pasiruošę ne tokioms deryboms, kokių norime", - pažymėjo I. Guachardas.

Vokietija blokuos Muitų sąjungos su Turkija išplėtimą

Vokietija iki atskiro sprendimo blokuos tolesnes Europos Sąjungos (ES) derybas su Turkija dėl Muitų sąjungos išplėtimo, praneša agentūra „Reuters".
Federalinė kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) antradienį vasaros spaudos konferencijoje Berlyne pareiškė, kad, esant dabartinėmis aplinkybėms, nemato galimybės išplėsti Muitų sąjungą. A. Merkel pabrėžė, kad teisinės valstybės reikalai Turkijoje juda netinkama kryptimi. Ji dar kartą paragino Ankarą paleisti kalinamus vokiečius. 20 metų egzistuojančios Muitų sąjungos modernizavimas suteiktų Turkijai naujų galimybių, pavyzdžiui, eksportuojant žemės ūkio produktus ar vykdant viešuosius pirkimus.
Mandatą dėl Muitų sąjungos tolesnės plėtros ES šalys Europos Komisijai turi suteikti vienbalsiai. Taigi vokiečių „ne" prilygsta veto. „Mes, kaip federalinė vyriausybė, nemanome, kad artimiausiais mėnesiais galėtume suteikti mandatą kalbėti apie Muitų sąjungą", - sakė A. Merkel. Apie tai ji esą trečiadienį informuos Berlyne viešėsiantį Komisijos pirmininką Žaną Klodą Junkerį (Jean-Claude Juncker).
ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė. Remiantis ankstesne „Ifo" instituto atlikta studija, išplėsta Muitų sąjunga Turkijos ūkinės veiklos rezultatus galėtų kilstelėti 1,84 proc. Žemės ūkio produktų eksportas į ES galėtų išaugti 95, o paslaugų eksportas - net 430 proc. 
Turkijos kalėjimuose šiuo metu, be kitų, sėdi „Welt" korespondentas Denizas Jučelas (Deniz Yucel) ir žmogaus teisių aktyvistas Pėteris Stoidtneris (Peter Steudtner). „Aš mielai norėčiau geresnių santykių su Turkija, tačiau mes, žinoma, turime atsižvelgti į realybę", - pabrėžė A. Merkel.

A. Merkel palaiko Europos valiutos fondo idėją

Berlynas, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) išreiškė palaikymą Europos valiutos fondo idėjai bei pažymėjo, kad yra galimybė, jog ateityje euro zona turės vieną finansų ministrą.
Nuo 2005 m. Vokietijos kanclere esanti A. Merkel, pagal naujausias apklausas, užtikrintai pirmauja ir prieš rugsėjo mėnesio rinkimus. Antradienį su žurnalistais kalbėjusi šalies vadovė užsiminė apie siekį didinti Europos integraciją.
Savo kolegos, finansų ministro Volfgango Šoiblės (Wolfgang Schaueble) išsakytą idėją dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) konvertavimo į Europos valiutos fondą A. Merkel pavadino „puikia mintimi".
„Tai dar labiau sustiprintų mūsų stabilumą bei parodytų pasauliui, kad patys euro zonoje turime mechanizmą, kuris leistų tinkamai reaguoti į netikėtas situacijas", - sakė kanclerė.
Be to, A. Merkel pridūrė neatmetanti prancūzų idėjos euro zonai turėti bendrą finansų ministrą.
„Taip pat matau galimybę turėti bendrą ekonomikos ir finansų ministrą", - teigė A. Merkel pabrėždama, kad tai leistų geriau koordinuoti ekonominę ir biudžeto politiką.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugpjūčio 30-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
30 m. prieš Kristų mirė Egipto karalienė Kleopatra. Sakoma, kad ji, norėdama nusižudyti, leido nuodingai gyvatei įkąsti į krūtinę.
1464 m. 211-uoju Romos katalikų Bažnyčios popiežiumi išrinktas Paulius II.
1483 m. mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XI, jo įpėdiniu tapo sūnus Karolis VIII.
1757 m. per Septynerių metų karą Rusijos pajėgos, vadovaujamos generolo Apraksino, Gros-Jėgersdorfo mūšyje sutriuškino pranašesnę Prūsijos armiją.
1797 m. gimė anglų rašytoja Marija Šeli (Mary Shelley), garsiojo romano "Frankenšteinas" autorė.
1881 m. vokietis Klementas Aderis (Clement Ader) užpatentavo pirmąją stereogarso sistemą.
1914 m. baigėsi vienas iš tragiškiausių pasaulio istorijoje mūšių - Tanenbergo mūšis. Čia vokiečiai apsupo ir sutriuškino antrąją Rusijos armiją, kuriai vadovavo Aleksandras Samsonovas. Praradęs 30 tūkst. karių A. Samsonovas nusižudė.
1918 m. po kalbos Maskvos Michelsono gamykloje sužeistas sovietinės Rusijos lyderis Leninas. Į jį šovė seserys Fania ir Dora Kaplan, tariamai priklausiusios Socialistinei revoliucijos partijai.
1928 m. Džavaharlalas Neru (Jawaharlal Nehru) įkūrė Indijos nepriklausomybės lygą, kuri siekė panaikinti šalyje britų valdymą.
1932 m. Vokietijos Reichstago pirmininku išrinktas Hermanas Geringas (Hermann Goering).
1940 m., sulaukęs 83 metų amžiaus, mirė anglų fizikas seras Džozefas Džonas Tomsonas (Joseph John Thomson), 1897 metais atradęs elektronus. Vestminsterio abatijoje jis palaidotas šalia Izaoko Niutono (Isaac Newton).
1945 m. Didžiosios Britanijos karo laivynas išlaisvino Honkongą iš japonų okupacijos.
1945 m. Rusijos kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius užbaigė 9-ąją simfoniją.
1957 m. senatorius Stromas Turmondas (Strom Thurmond) iš Pietų Karolinos pasiekė rekordą JAV Kongrese, - siekdamas neleisti, kad būtų priimtas jam nepatinkantis įstatymas dėl pilietinių teisių, jis kalbėjo daugiau kaip 24 valandas.
1973 m. Kenija uždraudė medžioti dramblius ir prekiauti dramblio kaulu.
1979 m. pirmą kartą vizualiai užfiksuotas kometos ir Saulės susidūrimas. Smūgio metu išsiskyrusi energija prilygo milijono vandenilinių bombų sprogimui.
1981 m. Teherane, ministro pirmininko kanceliarijoje, sprogus bombai, žuvo Irano prezidentas Mohamadas Ali Radžajus (Mohammad Ali Rajai) ir premjeras Mohamadas Džavadas Bahonaras (Mohammad Javad Bahonar).
1983 m. pulkininkas leitenantas Gujonas Blufordas (Guion Bluford) tapo pirmuoju juodaodžiu amerikiečiu kosmose. Į kosmosą jis pakilo daugkartinio naudojimo laivu "Challenger".
1991 m. Azerbaidžanas paskelbė apie nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1996 m. Nyderlandų vyriausybė po 187 metų panaikino privalomą karinę tarnybą.
1999 m. Rytų Timore įvyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo Indonezijos.
2002 m. Šiaurės ir Pietų Korėjos sutarė iki 2002 metų pabaigos pasienyje sujungti savo geležinkelio linijas ir kelius.
2003 m. Pasaulio prekybos organizacija patvirtino planą, pagal kurį vargingesnės šalys galės pigiau nusipirkti nepatentuotų vaistų, reikalingų gydyti tokias ligas kaip AIDS.
2003 m. sulaukęs 81 metų mirė garsus amerikiečių aktorius Čarlzas Bronsonas (Charles Bronson).
2004 m. sulaukęs 97 metų mirė JAV astronomas Fredas Viplas (Fred Whipple), davęs pradžią idėjai, kad kometas sudaro ledas ir mineralų dulkės.
2011 m. JAV Vermonto valstijoje kilo didžiausias potvynis per 100 metų.
2013 m. mirė airių poetas ir rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Šeimas Hinis (Seamus Heaney). 

JAV vadovaus NATO oro policijos užduočiai Baltijos šalyse

Rugpjūčio 30 d., Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, Šiauliuose, vyks NATO oro policijos užduotį Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo iškilmės. Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius Lenkijos karinių oro pajėgų karius, pakeis ir  vadovavimą užduoties vykdymui perims Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų dalinys su naikintuvais F-15“ Eagle“.

Iškilmėse planuoja dalyvauti krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės (NATO AIRCOM) vadas gen. Tod D. Wolters, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadovybė, Lenkijos, JAV karo valdžios atstovai, Lietuvos karinių oro pajėgų vadovybė, Šiaulių miesto atstovai, kt. svečiai.

Nuo rugsėjo 1 d., NATO oro policijos užduoties vykdymą virš trijų Baltijos valstybių, perims 48-osios Naikintuvų dalinio kariai iš JAV „Lakenheath“ bazės, esančios Jungtinėje Karalystėje.

JAV karinės oro pajėgos, NATO oro policijos užduoties vykdyme Baltijos valstybėse, dalyvaus jau penktą kartą, taip prisidėdamos prie NATO taikos meto užduoties – saugoti aljanso oro erdvę ir demonstruodamos ilgalaikius JAV įsipareigojimus NATO užduočiai Baltijos šalyse. Prieš tai, JAV kariai NATO oro policijos užduotyje dalyvavo 2005, 2008, 2010 ir 2014 metais.

Užduotį baigę Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais – F-16 „Fighting Falcon“.

Nuo 2004 m. kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis, NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus, skirtus saugoti Baltijos šalių oro erdvę. Nuo to laiko, NATO oro policijos užduotį Baltijos valstybėse, vykdė jau 17 sąjungininkių šalių. JAV dalinio užduotis bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

JT generalinis sekretorius kritikuoja Izraelio gyvenviečių statybas Vakarų Krante

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (Antonio Guterres) Izraelio gyvenviečių statybas Vakarų Krante pavadino esmine problema sprendžiant Artimųjų Rytų konfliktą. „Yra daug dalykų, kuriuos privalu padaryti, - pareiškė jis antradienį lankydamasis Ramaloje. - Tačiau gyvenvietės akivaizdžiai yra didelė kliūtis įgyvendinant dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą", praneša agentūra dpa.
A. Guterešas pabrėžė, kad tai yra vienintelis kelias taikai Artimuosiuose Rytuose. Šalia Izraelio esą turi atsirasti nepriklausoma Palestinos valstybė.
JT vadovas sekmadienį atvyko į Izraelį. Tai yra pirmasis jo vizitas regione nuo kadencijos pradžios. Pirmadienį A. Guterešas susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanjahu (Benyamin Netanyahu) ir prezidentu Reuvenu Rivlinu (Reuven Rivlin).
B. Netanjahu per iškilmes, skirtas 50 -osioms žydų naujakurių apgyvendinimo Vakarų Krante metinėms paminėti, pabrėžė, kad Izraelis neiškeldins gyvenviečių. „Mes esame čia, kad liktume - visiems laikams", - sakė jis. Palestiniečių ministras pirmininkas Ramis Hamdalahas (Rami Hamdallah) teigė, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo šansas blėsta. „Gyvenviečių plėtra spartėja", - sakė jis.
Izraelis per šešių dienų karą 1967-aisiais, be kita ko, užėmė Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Vėliau jis Rytų Jeruzalę aneksavo. Nuo tada Izraelis praktiškai kontroliuoja ir Vakarų Krantą. Daugiau kaip 200 gyvenviečių Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje gyvena 600 000 izraeliečių.

 

 

Atgal