VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.31. Naujausios žinios

Vyriausybė planuoja pensijų ir minimalios algos didėjimą

Vyriausybė imasi žingsnių, kad jau nuo šių metų spalio mėnesio 10 eurų didėtų bazinė senatvės pensija, o nuo kitų metų sausio augtų ir minimali mėnesinė alga (MMA), tai trečiadienį, pristatydamas artimiausio laikotarpio Ministrų Kabineto prioritetus, sakė Premjeras Saulius Skvernelis. 
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad vienas pagrindiniu tikslų, kalbant apie rudens politinę darbotvarkę, yra gyventojų pajamų didinimas, skurdo mažinimas. 
„Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo spalio 1 d. bazinė pensija bus padidinta 10 eurų. Tai reiškia, kad nuo tada vidutiniškai pensijos padidės 13,5 euro. Nuo sausio 1 d. bus taikomas toliau indeksavimo mechanizmas. Tad po sausio 1 d. vidutinę pensiją turėtume 330 eurų, o vidutinis padidėjimas nuo sausio 1 d. - apie 43 eurai", - kalbėjo Premjeras apie neformalų Vyriausybės sprendimą, pabrėžęs, kad labiausiai pensijų didėjimą pajus mažiausias pensijas gaunantys senjorai. 
Pasak Vyriausybės vadovo, „Sodros" biudžetas leidžia didinti pensijas, nes esą kylant darbo užmokesčiui, „Sodros" pajamos didėjančios. 
Vyriausybės nutarimą dėl pensijų didinimo turėtų parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministrų Kabinetas pažymi, kad šiuo metu 3 iš 5 asmenų gauna mažesnę nei 300 eurų senatvės pensiją. 
Imamasi žingsnių ir kelti MMA, ji galėtų didėti nuo kitų metų sausio. 
„Vyriausybė pradeda Trišalės tarybos posėdžius dėl MMA didinimo. (...) Mes tikrai linkę derėtis. Matome galimybių, kad MMA galėtų kilti nuo sausio 1 d.", - teigė Premjeras, manantis, kad minimali alga galėtų kilti daugiau kaip 10 eurų. 
Premjeras sakė, kad vienas iš Vyriausybės tikslų yra ir algų kėlimas viešajame sektoriuje. 
"Algų kėlimas viešajame sektoriuje, suprantame, kad nuo 2008 metų nepajudinta. Laikysimės principo, kad tą reikia daryti optimizuojant procesus (..) Pagrindas - mažesnė viešojo sektoriaus apimtis, procesų paprastumas ir iš tų lėšų užmokesčio didinimas darbuotojams, kuriantiems pridėtinę vertę ir demonstruojantiems konkrečius rezultatus", - kalbėjo S. Skvernelis. 
Kalbėdamas apie maisto produktų kainas Premjeras teigė, esą ieškoma būdų pritraukti į mažmeninės prekybos rinką daugiau dalyvių, tai leistų konkurencijos pagrindu mažinti kainas, galėtų būti svarstomos ir mokesčių lengvatos - su garantija, kad mokesčių sumažinimas pasieks galutinį vartotoją. 
Vyriausybė toliau sieks įgyvendinti planus aprūpinant jaunas šeimas būstu regionuose. 
Kitais metais ketinama toliau orientuotis į skurdo mažinimą, mažiausias pajamas gaunančių žmonių gerovės didinimą, o jau 2019 m. bus kalbama ir apie viduriniosios klasės stiprinimą. 
Tarp prioritetinių tikslų yra kova su korupcija. Premjeras teigė, kad nepriimtina situacija, kai galima išvengti realios laisvės atėmimo bausmės imant kyšius. Situaciją turėtų keisti ir anksčiau Vyriausybės aptartas siūlymas įsteigti specialiojo prokuroro statusą. Bus tęsiama ir kova su šešėline ekonomika, o rugsėjį Vyriausybė ketina paviešinti jos mastą įvairiuose šalies ūkio sektoriuose. 
Kaip dar vieną svarbią sritį Premjeras akcentavo švietimo sistemą. 
"Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. bus įvestas etatinis apmokėjimas mokytojams. Kalbant apie aukštojo mokslo reformą, kuri pradėta, mes turime rudens sesijai įsipareigojimą, ir tą padarysime, su konkrečiais įstatymo projektais turime Seimui pateikti. (...) Pribrendo ir profesinio rengimo pokyčiai", - vardijo Premjeras, turėdamas omenyje trečiadienį Prezidentūroje pristatytą profesinio mokymo pertvarkos planą. 
Vyriausybė pateikė Seimui rudens sesijos programai apie 450 įstatymų projektų.

Lietuvoje lankysis JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas gen.ltn. F. B. Hodges

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 d. Lietuvoje lankysis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederick „Ben“ Hodges. Vilniuje generolas susitiks su Lietuvos  Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite,  krašto apsaugos ministru  Raimundu  Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Ministras ir kariuomenės vadas su JAV sausumos pajėgų vadu aptars saugumo situaciją regione, JAV paramos saugumo stiprinimui Lietuvoje, tolesnius planus dėl NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimo regione, NATO priešakinių pajėgų dislokavimo ir karinio rengimo klausimus.

JAV sausumos pajėgų vadas  taip pat vyks į Ruklą, kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe, kariais.  Gen. ltn.  F. B. Hodges  lankysis  ir Pabradėje, kur  nuo šios savaitės bendrose pratybose su Lietuvos ir kitų sąjungininkų šalių kariais dalyvauti atvyko naujoji  JAV rotacinių pajėgų karių pamaina

Išleidžiama proginė 2 eurų moneta, skirta Vilniui

Ketvirtadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. Tą pačią dieną naujoji moneta bus pristatyta Pinigų muziejuje Vilniuje, o rugsėjo 2 dieną, šeštadienį, į muziejų užsukę vilniečiai ir miesto svečiai galės išsikeisti po dvi progines monetas. 

Vilniaus architektūrinis peizažas yra unikalus - paslaptingos istorijos slepiasi už Vilniaus universiteto varpinės, Bernardinų bažnyčios bokšto ir stačiatikių cerkvės kupolų, kurie ir įamžinti Vilniui skirtoje proginėje monetoje. Tai ketvirtoji Lietuvos banko išleista 2 eurų proginė moneta, kuri yra oficiali atsiskaitymo priemonė visoje euro zonoje. 
Monetos nacionalinės pusės dailininkai - Vladas Oržekauskas ir Giedrius Paulauskis, monetos lankstinuko teksto autorius Ernestas Parulskis.
Rugsėjo 2-ąją tradicinių Sostinės dienų metu Pinigų muziejuje vilniečiai ir miesto svečiai galės išsikeisti po dvi apyvartines 2 eurų monetas į Vilniui skirtas progines monetas. Didesnį kiekį - iki 50 monetų - bus galima išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Progines 2 eurų monetas, skirtas Vilniui, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla.

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai"

Ketvirtadienį Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai". Paroda pagerbiama 100 iškilių asmenybių - politikų, mokslininkų, rašytojų, menininkų, dvasininkų, kurie ne tik puoselėjo Lietuvos valstybingumo ir laisvės idėjas, bet ir kovojo už jas.
„2018 metais Lietuva kartu su kitomis valstybėmis - Estija, Latvija, Baltarusija, Lenkija, Ukraina, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija - švęs Nepriklausomybės šimtmetį, - pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. - Trakų istorijos muziejus, dalyvaudamas „Muziejų kelio" projekte ,,Vasario 16-tosios kūrėjai ir puoselėtojai", pradeda parodų ciklą, skirtą šiam jubiliejui paminėti.
Parodoje eksponuojamos Lietuvos laisvės kūrėjų - Nepriklausomybės akto signatarų, savanorių, laisvės kovų dalyvių - nuotraukos, portretai, biustai, gyvenimo aprašymai, vizitinės kortelės, rašysenos pavyzdžiai ar autografai. Parodą papildo ir Lietuvos valstybingumo simboliai - herbas, himnas, vėliava.

V. Pranckietis vyksta į Ukrainą

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo vadovaujama delegacija ketvirtadienį išvyksta į Ukrainą. 
Oficialaus vizito metu Kijeve parlamento vadovas susitiks su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais: Aukščiausiosios Rados Pirmininku Andrijumi Parubijumi, Ministru Pirmininku Volodymyru Hroismanu, Ukrainos Prezidentu Piotru Porošenka.
Seimo Pirmininko vadovaujama delegacija taip pat vyks į Chersoną, kur dalyvaus Lietuvos ir Ukrainos verslo forumo atidaryme, susitiks su Chersono srities gubernatoriumi, apsilankys Chersono jūrų uoste.
Trijų dienų truksiančio vizito metu numatytas susitikimas su Krymo totorių Medžliso atstovais ir bendruomene bei apsilankymas Novoaleksejevkos mokykloje, kur rugsėjo 1-ąją turėtų būti atidaryta pirmoji Krymo totorių klasė.
Vizitas organizuojamas Chersono srities gubernatoriaus kvietimu siekiant plėtoti tarpregioninį Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą.
Oficialaus vizito į Ukrainą delegaciją sudaro Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Seimo Pirmininko pavaduotojai Irena Degutienė ir Gediminas Kirkilas, Seimo nariai Juozas Olekas ir Virginijus Sinkevičius.

Pradedamas šalies kelių kokybės auditas

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradeda šalies kelių kokybės auditą, kuriam vykdyti pirmą kartą pasitelkiami užsienio šalių ekspertai. 
Patikrinimui atrinkti 33 naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių projektai. Pirmieji kelio dangos mėginiai bus imami ketvirtadienį kelyje Nr. 5223 Buivydžiai-Lavoriškės-Kena. Šiam valstybinės reikšmės rajoniniam keliui, baigtam tiesti 2014 m. liepos 29-ąją, dar net nepasibaigęs garantinis laikotarpis, o jau matomi kelio dangos defektai. 
Bus aiškinamasi, kodėl keliai netarnauja tiek, kiek yra numatyta rengiant projektus, kas dėl to kaltas - projektuotojai ar rangovai.
Dalyvaus susisiekimo ministras Rokas Masiulis, LAKD vadovai, ekspertas iš Švedijos.

Lietuvoje vykdomų renginių dalyvių dienpinigiai priartinti prie ES standartų

Nuo rugpjūčio 30-osios įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas Kultūros ministerijos siūlymas dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių pakeitimo Lietuvoje vykdomų renginių dalyviams. Dabar maksimali leistina tokių dienpinigių norma bus gerokai artimesnė Europos Sąjungos šalių standartams - 38 eurai.
„Kultūros ministerijos iniciatyva pagaliau pasiekėme, kad menininkai, atvykstantys į Lietuvą koncertuoti, vaidinti spektakliuose ar atlikti kitų meno programų, jaustųsi oriai ir galėtų pasirūpinti savo būtinaisiais poreikiais, o Lietuvoje taikomos išmokos atitiktų analogus Europoje ir kitur pasaulyje", - sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Vietoj nuo 2003 m. galiojusios ir daug problemų įvairių renginių rengėjams kėlusios 7,6 euro sumos dabar maksimali leistina tokių dienpinigių norma bus gerokai artimesnė Europos Sąjungos šalių standartams - 38 eurai. 
„Ilgai laukta gera žinia kultūros sektoriui ir ypač koncertų organizatoriams. Nacionalinė filharmonija užsienio atlikėjus ir grupes priima beveik kiekvieną savaitę ir tai leis sutaupyti dalį lėšų, kurias reikėdavo netikslingai skirti papildomiems mokesčiams", - pažymėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Britai mini 20-ąsias princesės Dianos mirties metines

Britai ketvirtadienį mini 20-ąsias princesės Dianos (Diana) mirties metines. „Širdžių karaliene" vadinta princesė 1997 metų rugpjūčio 31 dieną žuvo autoavarijoje Paryžiuje, kai kartu su tuomečiu draugu Dodžiu al Faledu (Dodi al Fayed) spruko nuo paparacių. Jai tebuvo 36-eri, praneša agentūra AFP.
Oficialių atminimo renginių Londone nėra numatyta. Trečiadienį prie Kensingtono rūmų, kur gyveno princesė Diana, pasirodė jos sūnūs princai Viljamas (William) ir Haris (Harry). Prie rūmų žmonės nešė gėles, degino žvakutes ir paliko atminimo žinutes. Viena jų skelbė: „Mūsų šalis buvo tokia laiminga turėdama tave".
Viljamas su žmona Keit (Kate) bei Haris taip pat apsilankė rūmų atminimo sode. Vadinamasis Baltasis sodas apsodintas augalais ir gėlėmis, kurias ypač mėgo Diana. Dar šiais metais rūmų sode turėtų iškilti princesės statula. Princas Viljamas neseniai dokumentinėje medžiagoje pavadino savo mamą „šviesos spinduliu gana pilkame pasaulyje".

Dėl Frankfurte rastos bombos teks evakuoti 70 000 žmonių

Kad galėtų būti neutralizuota bomba, Frankfurto mieste bus organizuojama didžiausia žmonių evakuacija Vokietijos pokario istorijoje. Veikiausiai sekmadienį savo namus kuriam laikui turės palikti 70 000 gyventojų, trečiadienį pranešė policijos atstovas, kuriuo remiasi agentūra dpa.
Antrojo pasaulinio karo laikų bomba buvo rasta Frankfurte prie Maino atliekant statybos darbus. Policijos duomenimis, reikės evakuoti teritoriją 1,5 km spinduliu aplink bombą. Tai yra 1,8 tonos HC-4000 tipo bomba, kurią per karą numetė, tačiau nedetonavo britų bombonešis. Bombą sudaro 1 400 kg sprogstamosios medžiagos.
Ar bombos neutralizavimas turės įtakos ir skrydžiams virš Frankfurto, nėra aišku. Tai esą, be kita ko, priklausys nuo sekmadienį pūsiančio vėjo.

Potvynio vanduo Hiustone ėmė slūgti

Uragano "Harvis" (Harvey) sukelto potvynio vanduo didžiojoje Hiustono miesto (JAV) ir jo apylinkių dalyje pradėjo slūgti, trečiadienį pranešė pareigūnai, jais remiasi naujienų agentūra AP.
"Turime gerų žinių, - sakė Hariso apygardos potvynių kontrolės tarnybos meteorologas Džefas Lindneris (Jeff Lindner). - Vandens lygis krenta. Tai vyksta pirmą kartą per kelias pastarąsias dienas."
Tuo tarpu pareigūnams pranešus, kad pirmadienį nuskendo dar du vyrai, patvirtintų stichijos aukų skaičius pasiekė 20. Vienas žuvusysis automobiliu įvažiavo į vandens santalką, o antrasis nuskendo mėgindamas perplaukti užtvindytą kelią.
Tačiau pareigūnai mano, kad aukų skaičius dar augs, nes slūgstant vandeniui pasimatys tikrasis audros sukeltų mirčių ir padarytų nuostolių mastas.
Nepaisant pranešimų apie mąžtantį vandens lygį, kai kuriuose Teksaso rajonuose potvynių pavojus vis dar išlieka. Pasak Dž. Lindnerio, palei Kiparisų užutėkį supiltas pylimas gali neatlaikyti vandens jėgos ir užtvindyti gyvenvietę, kurios dalis gyventojų nepakluso įsakymui evakuotis ir liko namie.
Tuo tarpu dviejuose Hiustono centrą nuo užtvindymo saugančiuose rezervuaruose vandens lygis trečiadienį, manoma, turėtų pasiekti maksimumą.
"Harvis" penktadienį Teksasą pasiekė ketvirtos kategorijos uragano pavidalu. Tuomet jis apsisuko ir, susilpnėjęs iki tropinės audros lygio, kelias dienas lūkuriavo pakrantėje, patvindydamas ketvirtąjį pagal dydį JAV miestą Hiustoną.
Trečiadienį "Harvis" į žemyną sugrįžo netoli Luizianos valstijos Kamerono miesto. Ten jis atnešė 70 km/h stiprumo vėjus ir smarkias liūtis.

JAV vadovaujamos koalicijos antskrydis užblokavo kelią evakuojamiems IS kovotojams

JAV vadovaujama koalicija įvykdė antskrydį, kuriuo siekė užkirsti kelią iš Libano evakuojamiems grupuotės "Islamo valstybė" (IS) kovotojams pasiekti rytinę Sirijos dalį, naujienų agentūrą AFP trečiadienį informavo šios koalicijos atstovas.
Pirmadienį, vykdant paliaubų susitarimą, iš Libano ir Sirijos pasienio regiono pradėta evakuoti šimtus IS kovotojų. Jie turėjo pasiekti grupuotės kontroliuojamą miestelį, esantį netoli rytinės Sirijos sienos su Iraku.
"Užkietėję ISIS teroristai turėtų žūti mūšio lauke, o ne būti per visą Siriją vežami link sienos su Iraku, tam negavus Irako sutikimo", - socialiniame tinkle "Twitter" rašė JAV prezidento pasiuntinys su IS kovojančioje koalicijoje Bretas Makgerkas (Brett McGurk).
"Mūsų koalicija padės užtikrinti, kad šitie teroristai niekada neįžengtų į Irako teritoriją ar nepabėgtų iš nykstančio savo "kalifato" likučių", - pridūrė B. Makgerkas.
Koalicijos atstovas Rajenas Dilonas (Ryan Dillon) AFP trečiadienį patvirtino, kad JAV vadovaujamas antskrydis užblokavo vilkstinei kelią.
"Siekdami užkirsti kelią vilkstinei judėti toliau į rytus, kelyje išmušėme duobę ir sunaikinome vieną tiltą", - sakė koalicijos atstovas.
"IS yra visuotinė grėsmė. Teroristų perkėlimas iš vienos vietos į kitą, kad ten su jais tvarkytųsi kiti, nėra ilgalaikis sprendimas", - pridūrė R. Dilonas.

E. Makronas tikisi didesnės prancūzų kantrybės reformuojant šalį

Prieš pristatydamas savo ginčytiną darbo rinkos reformą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) paragino prancūzus būti kantresnius reformuojant šalį. Esą per anksti vertinti jį po vos 100 prezidentavimo dienų, praneša agentūra AFP.
E. Makrono populiarumas apklausose smarkiai smukęs. Ketvirtadienį paskelbtame interviu žurnalui „Le Point" E. Makronas sakė žinąs, kad žmonės yra nekantrūs ir kad jam veikiausiai teks su tuo taikytis dar ne vieną mėnesį.
„Negalima sutvarkyti reikalų per 100 dienų", - kalbėjo prezidentas. Tačiau jis teigė nepamiršęs, tvyrant kokiai nuotaikai jis buvo išrinktas: tai buvo „nekantraus laukimo, įtūžio, populizmo" nuotaika.
20 puslapių interviu - didžiausiame nuo E. Makrono kadencijos pradžios - prezidentas gynė ginčytiną darbo rinkos reformą, kurią jo vyriausybė ketina pristatyti ketvirtadienį.
„Darbo rinkos reforma yra gili reforma ir ji, kaip aš žadėjau, turi būti pakankamai ambicinga ir efektyvi", - sakė E. Makronas. Be to, reforma esą turi būti tokia, kad jos per jo kadenciją nereikėtų dar kartą peržiūrėti.
Kovoje su dideliu nedarbu E. Makronas nori suteikti įmonėms daugiau laisvių, kad šios vėl galėtų sukurti daugiau darbo vietų. Kairiosios profsąjungos ir politikai kritikuoja reformą kaip palankią įmonėms ir apribojančią darbuotojų teises.

Iš Mianmaro į Bangladešą bėga tūkstančiai musulmonų rohinjų

Per mažiau nei savaitę į Bangladešą atvyko daugiau kaip 18 tūkst. nuo smurto Mianmaro Rachijų valstijoje bėgančių musulmonų rohinjų, informuoja BBC.
Krizė kilo praėjusį penktadienį rohinjų sukilėliams užpuolus policijos postus, - tai išprovokavo karinį atsaką. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) teigimu, nuo praėjusio penktadienio Bangladeše užsiregistravo 18 tūkst. 455 musulmonų rohinjai, tarp kurių daugiausia moterų ir vaikų. 
Skubų prieglobstį ir maisto suteikiantys pagalbos darbuotojai teigė, kad apie tuzinas naujų atvykėlių turi šviežių šautinių žaizdų. Tūkstančiai kitų atvykėlių laukia pasienyje. Smurtas Rachijų valstijoje pareikalavo mažiausiai 100 žmonių gyvybių. 
Nuo praėjusio spalio į Bangladešą jau atvyko daugiau kaip 100 tūkst. rohinjų pabėgėlių, kaltinančių Mianmaro institucijas etniniu persekiojimu. Vargingiausias Mianmaro regionas - Rachijų valstija - namai yra daugiau kaip milijonui musulmonų rohinjų. Tačiau daugiausiai gyventojų budistų turinčiame Mianmare jie susiduria su dideliais apribojimais. Čia jau ne vienerius metus tvyro įtampa tarp rohinjų mažumos ir gyventojų daugumos. Daugelis vietos budistų juos smerkia ir laiko nelegaliais migrantais.
"Padėtis labai gąsdinanti, dega namai, visi žmonės bėga iš savo namų, atskirti vaikai ir tėvai, kai kurie pasimetę, kai kurie žuvę", - naujienų agentūrai "Reuters" sakė į Bangladešą atvykęs jaunas musulmonas rohinjas.

Dėl Pchenjano elgesio Australija svarsto papildomai apginkluoti savo jūrų laivyną

Po naujausio Šiaurės Korėjos raketos bandymo Australija svarsto papildomai apginkluoti savo jūrų laivyną. Nauji eskadriniai minininkai gali būti aprūpinti papildomais gynybiniais pajėgumais, kad galėtų reaguoti į „labai nekorektišką" Šiaurės Korėjos elgesį, trečiadienį Adelaidėje pareiškė gynybos ministras Kristoferis Painas (Christopher Pyne), kuriuo remiasi agentūra AFP.
Vienas iš trijų naujų eskadrinių minininkų jau pastatytas, kiti du turėtų būti baigti 2018-aisiais. Šie laivai yra 1,3 mlrd. dolerių (860 000 mln. eurų) Australijos gynybos programos dalis.
Užsienio reikalų ministrės Džuli Bišop (Julie Bishop) duomenimis, rizika, kad Australiją pasieks Šiaurės Korėjos paleista raketa, yra maža. Tačiau vyriausybė esą vis tiek yra labai sunerimusi dėl „labai provokacinių" Šiaurės Korėjos veiksmų.
Karinis konflikto sprendimas išlieka viena galimybių, stočiai „Sky News" sakė ministrė. Tačiau kolega iš JAV Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) esą patikino ją, kad prieš imantis kitų priemonių bus išsemtos visos politinės ir ekonominės galimybės. Esą reikia laiko, kad suveiktų naujausios Jungtinių Tautų (JT) paskelbtos sankcijos Šiaurės Korėjai.

JT: dėl Venesuelos valdžios politikos demokratija šalyje merdi

Dėl plataus masto žmogaus teisių pažeidimų, vykdomų prieš Venesueloje protestuotančius žmones, demokratija šalyje ėmė merdėti, trečiadienį pareiškė naują ataskaitą pristatę Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai, informuoja naujienų agentūra AFP.
Naujojoje JT ataskaitoje įspėjama, kad yra didelė rizika, jog žmogaus teisių padėtis Venesueloje ir toliau blogės, nes šalies valdžia nesiliauja sistemingai ir brutaliai tramdžiusi demonstrantus. Tarptautinė bendruomenė ataskaitoje raginama kaip nors į tai reaguoti.
Venesuelos valdžios veiksmai "palaiko jausmą, kad demokratinio gyvenimo likučių šalyje vis mažėja", Ženevoje žurnalistams sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Raadas al Huseinas (Zeid Ra'ad Al Hussein).
JT komisaras nebuvo toks griežtas kaip Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), antradienį Venesuelos vadovą Nikolą Madurą (Nicolas Maduro) apkaltinęs šalyje kuriant diktatūrinį režimą, tačiau teigė, kad Venesueloje tikrai vyksta "demokratijos erozija".
"Demokratija ten vos gyva - jei apskritai dar gyva", - sakė JT komisaras.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje Venesuelos valdžia kaltinama įgyvendinanti represijų politiką, kuria siekia susidoroti su jau kelis mėnesius prieš N. Madurą protestuojančiais žmonėmis.
"Dažnas ir sistemingas perteklinės jėgos naudojimas per demonstracijas ir savavališki protestuotojų ir politiniais oponentais laikomų asmenų sulaikymai rodo, kad tai nėra neteisėti ar tiesiog nedori pavienių pareigūnų veiksmai", - rašoma ataskaitoje.
JT duomenimis, nuo protestų pradžios balandį šalyje iš viso buvo savavališkai sulaikytas 5 341 protestuotojas, 882 asmenys tebėra areštuoti.

Euro zonos ekonominio vertinimo rodiklis rugpjūtį augo daugiau nei tikėtasi

Euro zonos ekonominio vertinimo rodiklis rugpjūčio mėnesį pranoko lūkesčius, teigiama Europos Komisijos (EK) atliktoje mėnesinėje apklausoje.
EK ekonominio vertinimo indeksas šį mėnesį šoktelėjo iki 111,9 punkto, nuo, patikslintais duomenimis, 111,3 punkto liepą. Analitikai vidutiniškai tikėjosi, kad rodiklis aštuntąjį šių metų mėnesį sieks 111,3 punkto.
Tuo tarpu euro zonos verslo klimato indeksas taip pat atsigavo po kritimo liepą bei rugpjūtį siekė 1,09 punkto.
Pramonės sektoriaus vertinimas šoktelėjo 0,6 proc. bei pasiekė 5,1 punkto. Be to, nuo 14,2 iki 14,9 punkto augo ir pramonės sektoriaus vertinimas, kuris šiuo metu laikosi gerokai aukščiau ilgalaikio vidurkio. Pramonės sektorius sudaro apie du trečdalius viso euro zonos ekonomikos augimo.
Vartotojų apklausa taip pat parodė augantį optimizmą - EK indeksas kilo nuo -1,7 punkto liepą iki -1,5 punkto rugpjūtį.

Atgal