VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.01. Naujausios žinios

Mokslo metus pradeda beveik pusė milijono moksleivių ir studentų

Rugsėjo -ąją naujuosius mokslo metus pradės apie pusė milijono vaikų ir jaunuolių, bet statistika rodo, kad besimokančiųjų mažėja. 
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktais išankstiniais duomenimis, 1148 šalies bendrojo ugdymo mokyklose rugsėjį mokslo metus pradės 326 tūkst. mokinių, tai 4 tūkst. mažiau nei pernai. 70 profesinio mokymo įstaigų sulauks panašaus kaip pernai moksleivių skaičiaus - 47 tūkst., o 22 kolegijose ir 21 universitete studijuos daugiau kaip 116 tūkst. studentų, arba 8 tūkst. mažiau nei pernai. 
Bendrojo ugdymo mokyklose laukiama per 29 tūkst. pirmokų, tai yra panašus skaičius kaip ir pernai. Trečius metus iš eilės jų bus daugiau nei abiturientų, kurių bendrojo ugdymo mokyklose mokysis per 26 tūkst., tai keliais šimtais mažiau nei pernai.

Ministerija: rugsėjo 1-ąją dirbantys tėvai gali palydėti vaikus į mokyklą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pirmąją mokslo metų dieną tėvai, norintys palydėti vaikus į mokyklą, turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį. Tai numatyta Darbo kodekse. 
Šia galimybe gali pasinaudoti tėvai, kurie neturi teisės į kas mėnesį suteikiamas papildomas poilsio dienas (dažnai vadinamas „mamadieniais" arba „tėvadieniais"), auginantys vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas.
Naujovė ta, kad nuo šiol ši galimybė skirta ir priešmokyklinukų tėvams. Be to, anksčiau tai buvo taikoma auginantiems vaikus iki 12 metų, o dabar - iki 14 metų.

Tūkstančiams šalies vaikų padovanotos vasaros atostogos

Baigėsi Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą" akcija „Padovanok vaikui vasarą". Šalies vadovės kvietimą atkreipti dėmesį į vaikų užimtumo problemą vasarą išgirdo ir aktyviai įsitraukė žmonės, verslo įmonės, savivaldybės ir valstybės institucijos. Kampanija turiningas vasaros atostogas suteikė daugiau kaip 3000 sunkumus patiriančių vaikų.
Pasak Prezidentės, antrus metus vykusi iniciatyva „Padovanok vaikui vasarą" - sėkmingas visuomenės susitelkimo pavyzdys. Kelis kartus viršyti praeitų metų rezultatai - geriausias įrodymas, kad visuomenė supranta dėmesio vaikams svarbą ir noriai dalyvauja ugdydama ateities piliečius.
Už beveik 600 aukotojų surinktas lėšas nupirkti 200 kelialapių į vaikų vasaros stovyklas. Tai dvigubai daugiau, nei pavyko surinkti pernai. Socialiai atsakingas verslas (UAB „Enerstenos grupė", UAB „Vertex", UAB „Circle K Lietuva" ir kt.) ne tik prisidėjo finansiškai, bet ir patys inicijavo įvairias veiklas. Įmonės džiaugėsi ne tik praturtinusios vaikų kasdienybę, bet ir sustiprinusios savo darbuotojų kolektyvą.
Galimybę vaikams pamatyti jūrą šiemet vėl dovanojo Palangos savivaldybė (per 500 vaikų), „Smiltynės jachtklubas" (per 200 vaikų), „Lietuvos geležinkeliai" (100 vaikų).
Po visą šalį keliavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro organizuota socialinių įgūdžių dienos stovykla „Voratinklis" (240 vaikų). Mažiausius miestelius lankė Architektų dirbtuvės, į savo veiklą įtraukusios net 400 vaikų ir su jų pagalba bendruomenėms sukūrusios naujus traukos centrus. Prie sėkmingo projekto įgyvendinimo prisidėjo prekybos tinklas „Senukai".
Akcija paskatino vasarą duris atverti 320 švietimo įstaigų, bibliotekų, muziejų, kultūros centrų visose savivaldybėse. Skaičiuojama, kad į organizuotas sporto varžybas, protmūšius, kūrybines dirbtuves, knygų skaitymo popietes ir kitas turiningo laisvalaikio veiklas įsitraukė apie 25 tūkstančiai vaikų visoje Lietuvoje.
Prie aktyvaus dienos centrų vaikų laisvalaikio prisidėjo „Danske bank Vilniaus maratono" organizatoriai, daugiau nei 100 vaikų surengę treniruotes su Diana Lobačevske, Vaida Žūsinaite ir kitais žymiais Lietuvos sportininkais. Penkių dienų „Robotikos" stovyklą jau antrą kartą organizavo asociacija „Infobalt".
Į šalies socialinį gyvenimą tradiciškai aktyviai įsiliejo užsienio šalių diplomatinės atstovybės. Lauko vasaros stovyklą vaikams iš globos namų organizavo Nyderlandų Karalystės ambasada, įtraukdama savo karius, tarnaujančius NATO priešakinių pajėgų batalione. Vienos dienos stovyklą 150 vaikų iš Dienos centrų padovanojo Izraelio ambasada.
Didelę stovyklų naudą pastebėjo ir nevyriausybinių organizacijų, globojančių vaikus, atstovai. Jų teigimu, stovyklose buvo ugdomos vaikų vertybės, bendravimo įgūdžiai. Vaikai iš stovyklų grįžo drąsesni, imlesni naujovėms, susiradę draugų.
Tai tik daugiausia dalyvių sutraukę akcijos pavyzdžiai - veiklas turiningam vaikų laisvalaikiui užtikrinti siūlė daug privačių iniciatyvų, organizacijų ar verslo įmonių. Visų jų pastangos sustiprino sunkumus patiriančių vaikų socialinius įgūdžius ir suteikė įspūdžių visiems ateinantiems mokslo metams.

Čekiškėje atidengiamas paminklas Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui P. Dovydaičiui

Penktadienį ryte Kauno rajone, prie Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos, įvyks atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtas renginys - paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui Pranui Dovydaičiui atidengimas. 
P. Dovydaitis (1886-1942) - Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras Pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, kultūrologas, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. 
Paminklas šiai iškiliai asmenybei sukurtas Kauno rajono savivaldybės užsakymu. "Nemažą gyvenimo dalį P. Dovydaitis praleido Čekiškėje, čia ūkininkavo", - priminė rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas. 
Kūrinio autorius - skulptorius Stasys Žirgulis, kurio kultūrinė bei visuomeninė veikla įvertinta DLK Gedimino 1 laipsnio medaliu, Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, Santakos garbės ženklu bei kitais apdovanojimais. Šio skulptoriaus darbų galima rasti tarptautiniuose kataloguose, Kelno moderniojo meno bei Rygos nacionaliniame muziejuose, taip pat kolekcijose JAV, Suomijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio valstybėse. 
Lietuvoje lankosi JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas

Lietuvoje lankosi JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederikas Bendžaminas Hodžesas (Frederick Benjamin Hodges).
Vilniuje generolas susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.
Susitikimuose ketinama aptarti saugumo situaciją regione, JAV paramą saugumo stiprinimui, tolesnius planus dėl NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimo, NATO priešakinių pajėgų dislokavimo ir karinio rengimo klausimus. 
JAV sausumos pajėgų vadas taip pat vyks į Ruklą, kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe, lankysis Pabradėje, kur šią savaitę dalyvauti bendrose pratybose su Lietuvos ir kitų sąjungininkų šalių kariais atvyko naujoji JAV rotacinių pajėgų karių pamaina.

"Sostinės dienose" - gausybė renginių įvairiam skoniui

Savaitgalį, rugsėjo 1-3 dienomis, Vilniuje šurmuliuos „Sostinės dienos.
Festivalis pasiūlys įvairių renginių. Gedimino prospektas, kaip visuomet, bus dūzgiantis. Katedros aikštėje, kaip visuomet, vyks koncertai. Nemažai renginių vyks prie Neries. Prie upės bus įrengtas „Gero maisto krantas" su gausybe gero maisto vagonėlių. Kita naujovė - upėje rengiama 3D projekcija apie baletą. 
Miesto šventėje dalyvaus daugiau nei 150 menininkų. Tokia gausa dalyvių užtikrins, kad pramogų atrastų kiekvienas - veiklos nepritrūks melomanams, gurmanams, kultūros ir sporto entuziastams, literatūros ir dizaino mylėtojams, šeimoms. 
Viena pagrindinių "Sostinės dienų" erdvių - Gedimino prospektas - taps kultūrinėmis dūzgėmis. Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės nusidrieksiančiame "Dūzgiančiame prospekte" bus įrengtos keturios veiksmų erdvės. 
"Menų ir muzikos gatvėje" karaliaus vizualiųjų menų ekspozicijos, menininkų parodos, skirtingose scenose vyks koncertai, gatvės teatro spektakliai ir džiazo atlikėjų bei bardų pasirodymai. Prie didžiosios prospekto scenos „Veiksmai", šalia Vinco Kudirkos aikštės, koncertus rengs įvairios grupės ir atlikėjai.
"Dizaino skvere", kuris šiemet "okupuos" ne tik V. Kudirkos aikštę, bet ir Gedimino prospektą nuo Jogailos iki A. Jakšto gatvės, festivalio svečiai galės pamatyti naujausias dizainerių kolekcijas, o "Knygų alėjoje" įsigyti naują knygą ir susitikti su knygų autoriais ar leidėjais. 
"Gardžių lauktuvių kelias" skirtas trokštantiems išbandyti naujus skonius - gardėsių čia ras ir mėsos patiekalų mėgėjai, ir žaliavalgiai, ir smaližiai.
Didžiausia šiemetinių "Sostinės dienų" naujovė - specialiai įrengta erdvė atnaujintoje Neries krantinėje tarp Karaliaus Mindaugo ir Žaliojo tiltų, kurioje įsikurs itin daug gurmaniškų "Food Truck" virtuvių.
Festivalio programoje numatytos ir kitos pramogos - Operos diena Valdovų rūmuose, tradicinė neįgaliųjų šventė "Tau, Vilniau", specialiai vaikams ir šeimoms skirtos atrakcijos bei daugybė kitų.
Viena pagrindinių "Sostinės dienų" programos dalių, kaip ir kasmet, - didieji festivalio koncertai Katedros aikštėje. Šiemet jie vyks rugsėjo 1-osios ir 2-osios vakarais.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 1-ąją:
1906 m. Vilniuje išėjo pirmasis legalaus laikraščio baltarusių kalba "Naša dolia" numeris.
1921 m. įsteigtas Lietuvos konsulatas Karaliaučiuje.
1921 m. Lietuvoje buvo suformuotas šarvuotųjų traukinių pulkas, kurį sudarė 3 šarvuočiai "Gediminas", "Kęstutis" ir "Algirdas". Jis gyvavo iki 1935 metų rugpjūčio 14 dienos.
1936 m. įsteigta Lietuvos veterinarijos akademija.
1989 m. pirmuosius mokslo metus pradėjo atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
1990 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete atkurta Archeologijos katedra.
1992 m. atidaryta pirmoji Lietuvoje privati Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykla.
1997 m. Klaipėdoje, minint pirmosios lietuviškos knygos "Katekizmas" 450-ąsias metines, atidengtas paminklas jos autoriui Martynui Mažvydui.
2001 m. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma šventė 50-ąsias sutuoktuvių metines.
2004 m. Lietuvos ambasada Minske tapo NATO kontaktine ambasada Baltarusijoje. Kontaktinė ambasada yra neformali NATO atstovybė, kurios užduotis - informuoti šalies visuomenę, žiniasklaidą apie Aljanso veiklą.
2005 m. senajame Maskvos Lefortovo rajone duris atvėrė naujas lietuvių etninės kultūros vidurinio lavinimo mokyklos pastatas, kurio statybą globojo buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Mokykla finansuota iš Rusijos biudžeto.
2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno informacinės sistemos. 
2013 m. Lietuvos irkluotojos 19-metė Milda Valčiukaitė ir 24-erių Donata Vištartaitė tapo pasaulio čempionėmis Pietų Korėjoje surengto pasaulio irklavimo čempionato porinių dviviečių valčių varžybose.
2014 m. su darbo vizitu Kišiniove besilankančiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui įteiktas Moldovos Respublikos Garbės ordinas už asmeninį indėlį remiant Moldovos europinę integraciją.
2014 m., eidamas 81-uosius metus, mirė konkurso "Dainų dainelė" iniciatorius, buvęs LRT darbuotojas Laurynas Virgilijus Visockis.

Europos žydų kultūros dienos kviečia gaivinti štetlus

Rugsėjo 1-5 dienomis Lietuvoje vyks Europos žydų kultūros dienų renginiai. Keturioliktą kartą vyksiančių Europos žydų kultūros dienų tema šiemet - „Diaspora ir paveldas. Štetlas". Tai bus žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedantys pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, videofilmų peržiūros.
Europos žydų kultūros dienos prasidės penktadienį oficialiu atidarymo renginiu Pakruojyje. Bus galima pasivaikščioti po buvusį Pakruojo štetlą, aplankyti Pakruojo sinagogą, paklausyti muzikos kolektyvo „Klezmer klangen" koncerto.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rugsėjo 2-3 dienomis taip pat organizuoja pažintinius pasivaikščiojimus Vilniuje „Žydiškoji Vokiečių gatvės kasdienybė" ir „Žydų gatvės verslai". Vilniaus renginių repertuare - ir tarptautinė konferencija-kūrybinės dirbtuvės „Kaip įpaveldinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą?", Lietuvos žydų bendruomenės organizuojama vieša paskaita „Lietuvos štetlai", hebrajų ir jidiš kalbų pamokos, paskaita „Virtualus štetlo pažinimas", pažintinis pasivaikščiojimas po žydišką Vilnių su Vytautu Toleikiu bei koncertai. 
Susipažinti su žydų kultūros paveldu bus galima dvidešimt keturiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyksiančiuose renginiuose - Alytuje, Jurbarke, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kretingoje, Molėtuose, Pandėlyje, Pasvalyje ir kitur.
Žodis „štetl" jidiš kalba reiškia „miestelis". Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII a. Štetlu galima vadinti tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera. Nacių režimas išnaikino didelę dalį Lietuvos miestelių žydų, kartu sunaikindamas ir jų kalbą. Sovietų režimas tęsė naikinimą, iš miestelių trindamas bent kiek ryškesnius štetlų pastatus. 
Europos žydų kultūros dienų Lietuvoje renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje" dalis, Lietuvoje organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Žydų kultūros paveldo kelio asociacija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėmis, Rytų Europos žydų kultūros tyrimų centru, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, švietimo ir kultūros įstaigomis.

Neįprastai arti Žemės praskries didžiausias per daugiau kaip 100 metų asteroidas

Neįprastai arti Žemės penktadienį praskries didžiausias per daugiau kaip šimtą metų asteroidas. JAV kosmoso agentūra NASA trečiadienį Majamyje pranešė, kad Florens (Florence) rugsėjo 1-ąją pro mūsų planetą pralėks maždaug 7 mln. km atstumu - tai pakankamai toli, kad dangaus kūnas nekeltų pavojaus, informuoja agentūra AFP.
Asteroido Florens skersmuo yra maždaug 4,4 km, jis atrastas 1981 metais.
Mokslininkai praskriejantį asteroidą ketina analizuoti radarais Kalifornijoje ir Puerto Rike. Taip jie tikisi detalių apie dangaus kūno ypatybes.
Didelių asteroidų susidūrimai su mūsų planeta yra labai reti. Tačiau automobilio dydžio asteroidai į Žemės atmosferą rėžiasi kasmet. Jie atmosferoje ir sudega nepasiekę paviršiaus.
„Kas kelis milijonus metų link Žemės artėja asteroidas, turintis potencialą sukelti grėsmę gyvybei", - sakė NASA ekspertas Polas Čodas (Paul Chodas). Tačiau Florens nėra vienas jų.

JAV pradeda karių skaičiaus Afganistane didinimą

JAV pradėjo savo karių skaičiaus didinimą Afganistane. Gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) ketvirtadienį pareiškė pasirašęs pirmuosius atitinkamus įsakymus. Tačiau jis nepasakė, kiek papildomai karių bus nusiųsta į šalį. 
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) praėjusią savaitę paskelbė, kad JAV stiprins savo buvimą Afganistane. Buvo kalbama apie pajėgų išplėtimą 4 000 karių.
Prieš beveik 16 metų prasidėjusi misija Afganistane yra ilgiausias JAV karas. Sustiprėjus radikaliam islamo Talibanui, saugumo padėtis šalyje pastaruoju metu vėl smarkiai pablogėjo.
Pentagonas dieną anksčiau pirmą kartą pripažino, kad jau dabar Afganistane yra daug daugiau karių nei iki šiol buvo skelbiama - ne 8 400, o 11 000, sakė departamento atstovai.

Vengrija reikalauja, kad ES sumokėtų jai 400 mln. eurų už pasienio tvorą

Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas (Viktor Orban) nusiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean-Claude Juncker), kuriame reikalauja sumokėti 400 mln. eurų už Vengrijos pasienio tvorą, informuoja agentūra dpa.
Europos Sąjunga (ES) turi padengti pusę kaštų už pasienio tvoros prie pietinės Vengrijos sienos statybą ir ligšiolinę jos eksploataciją, ketvirtadienį žiniasklaidos atstovams Budapešte pareiškė V. Orbano kanceliarijos ministras Janošas Lazaras (Janos Laza).
„Jei mes kalbame apie europietišką solidarumą, tai turime kalbėti ir apie pasienio apsaugą, ir tada solidarumas turi pasireikšti ir praktikoje, - pabrėžė ministras. - Dėl to Sąjunga turi prisidėti prie išlaidų".
Vengrija pasienio tvorą Serbijos ir Kroatijos pasienyje pastatė 2015 metų rudenį. Taip vyriausybei pavyko vadinamuoju Balkanų maršrutu keliaujančių pabėgėlių srautus nukreipti į kitas regiono šalis. Vėliau migracijos kelias per Pietryčių Europą buvo praktiškai blokuotas pasiekus susitarimą tarp ES ir Turkijos.
Pasienio tvora demonstratyvioje V. Orbano atsitvėrimo nuo pabėgėlių politikoje vaidina centrinį simbolinį vaidmenį. 
„Solidarumas nėra vienos krypties gatvė", - ketvirtadienio vakarą komentavo Europos Komisijos atstovas. Esą negalima reikalauti paramos pasienio pasaugai ir kartu atmesti bendrai priimtus sprendimus dėl pabėgėlių padalijimo. Vis dėlto Komisija, pasak atstovo, pasirengusi vertinti reikalavimą.
ES šalys 2015 metų rugsėjį balsų dauguma nusprendė į kitas ES šalis perkelti iki 120 000 pabėgėlių iš Graikijos ir Italijos. Vengrija ir Slovakija joms priešinantis priimtą spendimą vadina neleistinu. Abi šalys iki šiol praktiškai nepriėmė nė vieno pabėgėlio ir sprendimą apskundė Europos teisingumo teismui.
Europos Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Vengrijai susidoroti su migracija, be kita ko, jau buvo skirta 6,7 mln. eurų skubių lėšų. Tačiau praktiškai atmetama galimybė, kad būtų finansuojama ir sienos statyba.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 1-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1159 m. mirė popiežius Hadrijonas IV, tikrasis vardas Nikolas Breksperas (Nicholas Breakspear). Jis buvo vienintelis popiežiumi tapęs anglas.
1715 m. mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, išgarsėjęs kaip "karalius Saulė".
1723 m. mirė Moldovos politinis veikėjas, istorikas ir filosofas Dmitrijus Kantemyras.
1822 m. gimė Hairamas Rodesas Revelsas (Hiram Rhodes Revels). Jis buvo JAV dvasininkas, politikas ir pirmasis juodaodis Kongreso narys.
1864 m. Princo Eduardo saloje prasidėjo Šarlotetauno konferencija - pirmasis žingsnis į Kanados konfederacijos sudarymą.
1875 m. gimė amerikiečių rašytojas Edgaras Raisas Baragas (Edgar Rice Burroughs), labiausiai išgarsėjęs knygomis apie Tarzaną.
1916 m. Bulgarija per Pirmąjį pasaulinį karą paskelbė karą Rumunijai.
1923 m. 7,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas sudrebino Japoniją ir visiškai sunaikino Jokahamos bei beveik visiškai Tokijo miestus. Mažiausiai 142 tūkst. žmonių žuvo, o apie 2,5 mln. neteko pastogės.
1928 m. Albanija paskelbta karalyste.
1939 m. 5 val. 30 min. ryto Vokietija įsiveržė į Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.
1946 m. graikai balsavo už tai, kad jų karalius Jurgis III, gyvenęs emigracijoje Anglijoje, sugrįžtų į sostą.
1952 m. išleista amerikiečių rašytojo Ernesto Hemingvėjaus (Ernest Hemingway) knyga "Senis ir jūra" (The Old Man and the Sea).
1960 m. Tanganikos, vėliau Tanzanijos, ministru pirmininku tapo Julius Niererė (Julius Nyerere).
1962 m. per žemės drebėjimą šiaurės vakarinėje Irano dalyje žuvo apie 12 tūkst. žmonių. Sugriauta daugiau kaip 300 aplinkinių kaimų.
1967 m. arabų valstybių aukščiausio lygio susitikimas atšaukė Vakarams per Šešių dienų karą įvestą naftos embargą.
1969 m. kariškiai nuvertė Libijos vyriausybę ir paskelbė Libijos Arabų Respubliką su vadovu pulkininku Muamaru Kadafiu (Muammar Gaddafi) priešakyje.
1974 m. Nikaragvos prezidentu išrinktas Anastazijas Somosa (Anastasio Somoza).
1982 m., sulaukęs 77 metų amžiaus, mirė buvęs Lenkijos lyderis Vladislavas Gomulka (Wladyslaw Gomulka).
1983 m. sovietų naikintuvas netoli Sachalino numušė Pietų Korėjos aviakompanijos "Korean Air Lines" lėktuvą "Boeing 747". Žuvo visi 269 juo skridę žmonės.
1990 m. Čekoslovakija ir Sovietų Sąjunga pirmosios iš komunistinio bloko valstybių pasirašė sutartį dėl atsiskaitymų konvertuojama valiuta ir pasaulinėmis kainomis.
1991 m. Uzbekistanas paskelbė nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos. 
1997 m. princesės Dianos (Diana) tragiškos žūties aplinkybes tyrusi Prancūzijos prokuratūra paskelbė, kad vairuotojas per avariją buvo neblaivus.
2001 m. Japonijos sostinėje Tokijuje per sprogimą nedideliame naktiniame klube žuvo 44 žmonės.
2003 m. Nyderlandai tapo pirmąja pasaulyje šalimi, leidusia kanapių produktų įsigyti kaip receptinį vaistą sergantiems ŽIV/AIDS, vėžiu ir išsėtine skleroze žmonėms.
2003 m. mirė pirmąkart ekrane Merlin Monro (Marilyn Monroe) pabučiavęs amerikiečių aktorius Rendas Bruksas (Rand Brooks).
2004 m. Hagos karo nusikaltimų tribunolas nuteisė buvusį Bosnijos serbų ministro pirmininko pavaduotoją Radoslavą Brdjaniną kalėti 32 metus už tai, kad jis prisidėjo prie etninių žudynių per 1992-1995 metais Bosnijoje vykusį karą.
2013 m. mirė profesionalus boksininkas Tomis Morisonas (Tommy Morrison). 

Vokietijos teismas nutrauks bylą 96-erių metų Aušvico medikui

Vokietijos prokurorai ketvirtadienį paprašė nutraukti buvusiam Aušvico koncentracijos stovyklos ligoninės medikui, dabar jau 96-erių sulaukusiam vyrui, iškeltą bylą. Prokurorai šio žingsnio ėmėsi po to, kai kaltinamasis buvo pripažintas neveiksniu, informuoja naujienų agentūra AFP.
Hubertas Zafkė (Hubert Zafke) buvo kaltinamas prisidėjęs prie 3681 asmens nužudymo. Visi nusikaltimai buvo įvykdyti nacių okupuotoje Lenkijoje veikusioje koncentracijos stovykloje.
Tačiau, nuogąstaujant dėl psichinės ir fizinės H. Zafkės būklės, 2016-ųjų vasarį Noibrandenburgo miesto teisme prasidėjęs bylos svarstymas buvo vis atidedamas.
Regiono prokuratūros atstovas Štefanas Urbanekas (Stefan Urbanek) teigė, kad šių metų kovo ir liepos mėnesiais atlikti medicininiai tyrimai parodė, kad prie neįgaliojo vėžimėlio prikaustytas ir nuo silpnaprotystės kenčiantis H. Zafkė yr neveiksnus.
Šiuo prokurorų žingsniu baigiamas vieno paskutiniųjų atsakovų, kaltinamų dėl Aušvice įvykdytų nusikaltimų, teisinis persekiojimas. Pasak teismo atstovo, teisėjai kaltintojų prašymą patvirtins artimiausiu metu.

Virš JAV chemijos gamyklos, kurioje nugriaudėjo sprogimai, pakibo pavojingų dūmų debesis

Virš uragano Harvio sukelto potvynio nuniokotos chemijos gamyklos pakibęs dūmų debesis yra neįtikėtinai pavojingas, teigia JAV skubios pagalbos tarnybos FEMA vadovas, kuriuo remiasi BBC.
Brokas Longas (Brock Long) sakė, kad pareigūnai vis dar stengiasi įvertinti padėtį Krosbio mieste esančioje Prancūzijos koncerno „Arkema" gamykloje, kurioje, pranešama, nugriaudėjo keli sprogimai.
Koncernas informavo, kad gamykloje liepsnoja ugnis, tačiau cheminių medžiagų išsiliejimo išvengta. Bendrovės atstovai įspėjo, kad didelė tikimybė, jog gamykloje įsiplieks naujų gaisrų ir nugriaudės dar daugiau sprogimų.
Į ligoninę paguldytas įvykio vietoje dirbęs ir smalkių prisikvėpavęs policijos pareigūnas. Dar devyni jo kolegos atsargumo dėlei į ligoninę atsigulė savo noru.
Koncernui įspėjus apie gresiančius naujus sprogimus, evakuoti 2,5 kilometro spinduliu nuo gamyklos gyvenantys žmonės.
Naujausiais duomenimis, uraganas Harvis Rytų Teksase pasiglemžė mažiausiai 33 žmonių gyvybes. JAV Nacionalinė orų tarnyba jo kategoriją jau pažemino iki tropinio ciklono lygio.
Prognozuojama, kad per artimiausias tris dienas didelis kritulių kiekis iškris Luizianos ir Kentukio valstijose. Tuo tarpu pietrytinėje Teksaso ir kai kuriose pietvakarinėse Luizianos valstijos dalyse išlieka aukštas potvynių pavojus.

JAV nurodė Rusijai uždaryti savo konsulatą San Franciske

Imdamosi atsakomųjų veiksmų prieš Rusiją, JAV šaliai nurodė uždaryti savo konsulatą San Franciske ir po vieną sparną atstovybėse Vašingtone ir Niujorke, praneša naujienų agentūra AP.
Valstybės departamentas teigia, kad šis žingsnis - JAV atsakas į Kremliaus nurodymą sumažinti šalies diplomatų skaičių Rusijoje. Departamento atstovė Heter Nauert (Heather Nauert) sakė, kad taip JAV ir Rusija taps lygiavertės, nes viena kitos teritorijose nuo šiol turės po tris konsulatus.
Anksčiau šiemet Maskva, reaguodama į JAV įvestas sankcijas, Vašingtonui nurodė sumažinti savo diplomatinių atstovybių darbuotojų Rusijoje skaičių. Vašingtonas savo diplomatų skaičių buvo priverstas sumažinti 755 darbuotojais.
Valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) tuomet pareiškė, kad į Rusijos veiksmus JAV atsakys iki rugsėjo mėnesio.
Rusijos biurai turi būti uždaryti iki šeštadienio. Įsakymas galioja ir Rusijos „kanceliarijos sparnui" Vašingtone bei „konsuliniam sparnui" Niujorke.

Japonija ir Didžioji Britanija bendradarbiaus kovojant su Šiaurės Korėjos keliama grėsme

Praėjus dviem dienoms po Šiaurės Korėjos raketos paleidimo virš Japonijos, Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) ir Japonijos ministras pirmininkas Šindzas Abė (Shinzo Abe) ketvirtadienį pasižadėjo bendradarbiauti kovojant su Šiaurės Korėjos keliama grėsme, informuoja "The New York Times". 
"Neapgalvotas Šiaurės Korėjos veiksmas kelia grėsmę Japonijai. Didžioji Britanija ir Japonija bendradarbiaus, siekiant pasipriešinti jai", - nacionalinei saugumo tarybai sakė Š. Abė.
Kaip pranešama, su oficialiu vizitu į Japoniją atvykusi T. Mei yra tik antroji Japonijos Nacionalinės saugumo tarybos susitikime dalyvavusi užsienio lyderė. 2014 m. tokiame susitikime dalyvavo tuometis Australijos ministras pirmininkas Tonis Ebotas (Tony Abbott).
Japonijos vyriausybės vyriausiasis atstovas Jošihidas Suga (Yoshihide Suga) teigė, kad Didžiosios Britanijos premjerės dalyvavimas susitikime pabrėžė glaudžius abiejų šalių santykius. Šią savaitę T. Mei itin supykdė provokuojantis Šiaurės Korėjos raketos paleidimas.
"Sustiprintos mūsų saugumo partnerystės būdu privalome dirbti kartu, siekiant sustiprinti bendrą mūsų atsaką į grasinimus tarptautinei tvarkai ir pasaulio taikai bei stabilumui. Tai privalo apimti pasipriešinimą Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei ir užtikrinimą, kad šis režimas Šiaurės Korėjoje stabdys agresyvius savo veiksmus", - teigė T. Mei.

Austrijos finansų ministras išreiškė paramą Eurogrupės vadovui

Austrijos finansų ministras Hansas Jorgas Šelingas (Hans Jorg Schelling) ketvirtadienį išreiškė viltį, kad euro zonos finansų ministrų grupės (Eurogrupės) vadovas Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem) savo poste išsilaikys iki kadencijos pabaigos.
Žiniasklaidoje spekuliuojama, kad J. Deiselblumas savo postą praras dar iki kadencijos pabaigos. Šias kalbas pakurstė prastas jo leiboristų partijos pasirodymas Nyderlandų rinkimuose.
J. Deiselblumas kol kas išlaiko savo finansų ministrų postą, nes valdančiosios koalicijos formavimas Nyderlanduose užsitęsė jau kelis mėnesius ir Nyderlandai vis nepatvirtina naujo ministro.
„Įdomu tai, kad nėra taisyklės, draudžiančios išlikti Eurogrupės vadovu praradus finansų ministro postą savo šalyje", - „Reuters" teigė H. J. Šelingas.

Didžioji Britanija ir Japonija prekybos sutartį nori pasirašyti iškart po „Brexit"

Didžioji Britanija ir Japonija nori pasirašyti prekybos sutartį „iš esmės iškart po „Brexit", „Reuters" pranešė informuotas britų valdžios šaltinis.
„Mūsų tikslas yra, kad sutartis pradėtų galioti iš esmės iškart po „Brexit. Tokia yra Didžiosios Britanijos pozicija, ir Japonija su ja sutinka", - „Reuters" teigė šaltinis.
Šiuo metu Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) vieši Japonijoje.
Vizito metu ji susitiko su „Toyota" valdybos pirmininku Takešiu Učijamada (Takeshi Uchyamada), „Nissan" generaliniu direktoriumi Hirohito Saikava (Hirohito Saikawa) ir „Hitachi" pirmininku Hiroakiu Nakanišiu (Hiroaki Nakanishi).
„Reuters" šaltinis teigia, kad susitikimai buvo „teigiami".

Atgal