VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.03. Naujausios žinios

Paroda „Pirmasis uždraustas Lietuvos autorius“

Rugsėjo 8 d. – spalio 8 d. visi  apsilankę M. Mažvydo bibliotekoje (atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.), besidomintys istorija ir švietimu, turės galimybę apsilankyti senos, įdomios ir retos knygos „Index librorum prohibitorum, cum regulis confectis per patres, a Tridentina Synodo delectos. Sanctissimi Domini Pij IIII. Pontificis Maximi, authoritate comprobatus.  1586 / Venecija“ parodoje.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – Reformacijos lyderis ir evangelikų bendruomenės telkėjas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Romos katalikų bažnyčios pripažintas pavojingiausiu veikėju, todėl įtrauktas į visuotinį draudžiamų skaityti autorių sąrašą visų veikalų (opera omnia) kategorijoje.

Index librorum prohibitorum – kas tai?

Tai XVI a. viduryje Romos katalikų bažnyčios sudarytas draudžiamųjų eretiškų knygų, autorių ir jų idėjų katalogas. Reikėtų pabrėžti, kad tuo metu dar neegzistavo visiškos išraiškos laisvės idėja. Bažnytinė ir civilinė katalikų valdžia tokios cenzūros ėmėsi bandydama apsaugoti „gryną“ tikėjimą ir stabdyti evangeliškų idėjų plitimą. Egzistuojant spaudai maištaujančių XVI a. knygų beveik nebuvo įmanoma sukontroliuoti, nes jos „dauginosi“ šimtiniais ar net tūkstantiniais tiražais, tapo daugeliui prieinamos ir plačiai aptarinėjamos. Paradoksas, tačiau Europos visuomenėje šis draudžiamųjų knygų sąrašas buvo naudojamas kaip skaitytinų įdomių knygų indeksas. Draudžiamųjų knygų sąrašas egzistavo iki pat 1966 m.

Kodėl Mikalojus Radvila Juodasis įtrauktas į Index librorum prohibitorum?

Mikalojus Radvila Juodasis – didžiausias maištininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jis pirmasis išdrįso atsiriboti nuo Romos katalikų bažnyčios, kritikuoti popiežių ir jo nutarimus. Būtent dėl drąsaus ir maištingo laiško pačiam popiežiaus nuncijui Luidžiui Lipomanui (1556) jis ir buvo pripažintas pavojingiausiu autoriumi, kurio bet koks pasirodęs ar pasirodysiantis tekstas buvo draudžiamas skaityti, laikyti ir platinti.

Mikalojus Radvila Juodasis, kaip tikras Renesanso intelektualas, buvo viešas valstybės asmuo, politinis veikėjas, diplomatas, kuris laisvu nuo tarnybos metu rūpinosi intelektine ir kultūrine pažanga. Savo valdose subūrė nepriklausomus Vakarų Europoje išsilavinusius evangelikus, užmezgė dialogą su Reformacijos lyderiais Vakarų Europoje (J. Kalvinu, H. Bulingeriu), surengė pirmąjį Lietuvoje evangelikų sinodą, įkūrė pirmąją spaustuvę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje ir pradėjo nuoseklią leidybinę veiklą. Mikalojaus Radvilos Juodojo iniciatyva Abiejų Tautų Respublikoje pasirodė svarbiausias Reformacijos leidinys – pirmasis Biblijos leidimas tuo metu daugiakultūrėje visuomenėje paplitusia lenkų kalba.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteiktas bazilikos titulas

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia sulaukė popiežiaus Pranciškaus dėmesio - jai suteiktas bazilikos titulas. Trakuose sekmadienio vidudienį atlaidų Mišiose Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas perskaitys Šventojo Sosto dekretą, kuriuo Trakų bažnyčią paskelbs bazilika.
Nuo rugsėjo 3-iosios Trakų bažnyčia bus vadinama Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Bazilika - tai garbės titulas, popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms visame pasaulyje.
Trakų bažnyčią fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Bažnyčioje gerbiamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas buvo pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, karūnuotas Romos popiežiaus dovanotomis karūnomis.
Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo vyskupų paskelbtas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimas. Pagrindinės jubiliejaus iškilmės vyks 2018 metų rugsėjo pradžioje. Seimas 2018 metus yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais.
Jubiliejiniais metais bus organizuojamas Tarptautinis mariologinis kongresas, Seime rengiama jubiliejui skirta tarptautinė konferencija, Trakuose vyks teminės paskaitos, sakraliniai ir kultūriniai renginiai. 
Trakų bazilika - aštunta mažoji bazilika Lietuvoje. Bazilikomis yra paskelbtos Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijų, Marijampolės, Krekenavos šventovės ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Bazilikos skirstomos į didžiąsias (keturios Romoje) ir mažąsias, kurių visame pasaulyje yra beveik du tūkstančiai.

Čekiškėje atidengtas paminklas Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui P. Dovydaičiui

Penktadienį ryte Kauno rajone, prie Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos, įvyko atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirtas renginys - paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui Pranui Dovydaičiui atidengimas. 
P. Dovydaitis (1886-1942) - Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras Pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, kultūrologas, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. 
Paminklas šiai iškiliai asmenybei sukurtas Kauno rajono savivaldybės užsakymu. "Nemažą gyvenimo dalį P. Dovydaitis praleido Čekiškėje, čia ūkininkavo", - priminė rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas. 

„P. Dovydaitis buvo išskirtinė asmenybė, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, todėl nusprendėme įamžinti jo atminimą Čekiškėje. Artėjantis atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis yra gera proga prisiminti šį mūsų krašte gyvenusį politiką“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

1886 m. Višakio Rūdoje gimęs P. Dovydaitis buvo ne tik politikas, bet ir žinomas kultūrologas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, apie 40-ies periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. 1935 m. signataras gavo 20 ha žemės netoli Čekiškės miestelio esančiame Paprienių kaime, čia ūkininkavo.

1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą, vėliau – į Uralą. 1942 m. nuteistas ir sušaudytas. Signataro amžinojo poilsio vieta nežinoma.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 3-iąją:
1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir žalieji Baltijos pajūryje surengė akciją "Baltijos apkabinimas". Nuo tada kasmet pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena.
1991 m. apie Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Brazilija, Izraelis, Libija, Tunisas, Turkija, Graikija.
1992 m. atidarytas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
1993 m. Užsienio lietuvių kunigų lygos iniciatyva į Vilnių atskraidinta medinė švenčiausiosios Mergelės Marijos statula, kuri 39 metus užsienio lietuviams buvo Lietuvos išlaisvinimo simbolis. Statulą, pašventintą popiežiaus Jono Paulio II vizito Lietuvoje metu, priglaudė Šiluvos bažnyčia.
1998 m. Vilniuje prasidėjo tarptautinė konferencija "Euroatlanto integracija - pagrindinis stabilumo aspektas", kurioje dalyvavo apie 100 dalyvių iš 20 šalių.
2003 m. Aplinkos ministerija su Vokietijos įmone pasirašė sutartį dėl 700 tonų pesticidų atliekų išgabenimo iš Lietuvos ir sudeginimo specialiose krosnyse netoli Hamburgo.
2005 m. Panevėžyje prie Lėlių vežimo teatro atidengtas bronzinis paminklas garsiajam pasakų kūrėjui iš Danijos Hansui Kristianui Andersenui. Rašytojo 200 metų jubiliejus sutapo su režisieriaus Antano Markuckio įkurto Lėlių vežimo teatro 20-mečiu.
2007 m. Lietuvoje paminėtas Panevėžio dramos teatro įkūrėjo, legendinio režisieriaus Juozo Miltinio 100-metis. 
2011 m. Vilniuje, skvere Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje, atidengtas paminklas ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvoje viešėjęs Ukrainos parlamento vadovas Volodimiras Litvinas.
2013 m. Švedijos Gotlando saloje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.
2014 m., eidamas 63-iuosius metus, mirė tapytojas Klaudijus Petrulis. 
2015 m. atidarytas Aljanso pajėgų integravimo vienetas. Tai pirmoji NATO vadavietė Lietuvoje, nuo rugsėjo 1 dienos tokio tipo centrai savo veiklą pradėjo dar penkiose Aljanso valstybėse - Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Štabo atidarymo ceremonijoje Vilniuje dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos krepšininkai įveikė Izraelio komandą ir iškovojo pirmąją pergalę Europos čempionate

Europos vyrų krepšinio čempionato ("Eurobasket 2017") antrojo turo rungtynėse B grupėje Tel Avive (Izraelis) šeštadienį Lietuvos rinktinė 88:73 (19:23, 19:14, 33:14, 17:22) pranoko Izraelio krepšininkus ir į savo sąskaitą įsirašė pirmąją pergalę.
Lietuviai po 10 žaidimo minučių atsiliko 19:23. 18-ąją min. mūsiškiai buvo įgiję devynių taškų pranašumą 38:29, tačiau Izraelio komanda iki ilgosios pertraukos sumažino atsilikimą iki minimumo 38:37. Antrojoje susitikimo pusėje Lietuvos rinktinė ėmė tolti nuo varžovų. Įpusėjus trečiajam ketvirčiui, mūsų šalies krepšininkai įgijo 13 taškų persvarą (52:39), 30-ąją min. - 19 taškų (68:49), o ketvirtojo kėlinio pradžioje komandas skyrė 23 taškai (74:51). Izraelio komandai pavyko šiek tiek sumažinti atsilikimą (66:80), bet mūsiškiai 38-ąją min. susigrąžino 20 taškų pranašumą (86:66) ir pergalės iš rankų nebepaleido.
Lietuvos rinktinei 18 taškų pelnė Edgaras Ulanovas, po 16 - Artūras Gudaitis ir Mindaugas Kuzminskas, 11 - Jonas Valančiūnas (10 atk. kam.), 8 - Jonas Mačiulis (9 atk. kam.), po 6 - Adas Juškevičius ir Donatas Motiejūnas, 4 - Mantas Kalnietis, 3 - Martynas Gecevičius. Eimantas Bendžius ir Marius Grigonis taškų nepelnė, o Artūras Milaknis nežaidė.
Antrąją nesėkmę patyrusioje Izraelio ekipoje Ričardas Hauelas (Richard Howell) surinko 20 taškų, Galis Mekelis - 18, Omris Kaspis (Omri Casspi) - 15.
Lietuviai dvitaškius metė 64,3 proc. taiklumu (Izraelio krepšininkai - 47,8 proc.), laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 43-21, bet padarė daugiau klaidų nei varžovai (16 ir 10).
Lietuvos rinktinė sekmadienį susitiks su Italijos komanda.
Kituose B grupės mačuose Vokietija 67:57 įveikė Gruziją, o Italija 78:66 nugalėjo Ukrainą.
Europos čempionate dalyvauja 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes. Į atkrintamąsias varžybas pateks po keturias geriausias grupių ekipas.
1. Italija 2 2 0
2. Vokietija 2 2 0
3. Lietuva 2 1 1
4. Gruzija 2 1 1
5. Ukraina 2 0 2
6. Izraelis 2 0 2.

Everestą įveikusio T. Jeršovo tikslas - nubėgti Vilniaus maratoną

Keliautojas ir alpinistas Tadas Jeršovas - pirmasis lietuvis, įveikęs Everesto maratoną, sau yra pažadėjęs vieną dieną įveikti visą Vilniaus maratoną.
Rugsėjo 10 dieną vyksiančiame Vilniaus maratone tūkstančiai dalyvių varžysis šešiose distancijose - maratono (42 km 195 m), pusmaratonio (21 km 975 m), 10 km, šeimų 4,2 km, moksleivių ir studentų bei vaikų bėgimuose.
T. Jeršovas Vilniaus maratone bėgo prieš dvejus metus. Ir nors tuomet jis pasirinko 10 km distanciją, dėmesio tiek iš žiūrovų, tiek iš žurnalistų sulaukė nemažai.
"Bėgau su didžiule kuprine ant pečių, tai buvo vienas smagiausių bėgimų. Bėgant nuo kalno dar pavyko duoti interviu, o palaikymas buvo nerealus. Visi mojavo, plojo, atmosfera buvo nereali. Vilniaus maratonas tuo ir įdomus, kad yra daug žmonių, kurie palaiko. Trasa driekiasi senamiesčiu, upės pakrante, kitomis įdomiomis vietomis. Bėgime man didžiausias priešas yra nuobodulys, todėl man labai patinka, kad trasa Vilniuje yra tokia skirtinga", - sakė jis.
Deja, šiais metais T. Jeršovui Vilniaus maratone sudalyvauti nepavyks, tuo metu jis viešės Kanadoje.
"Bet gal tuo pat metu pavyks ką nors įdomaus ten padaryti", - svarstė alpinistas.
Išmonės ir drąsos T. Jeršovui netrūksta. Pavasarį jis daugiau nei 5 km aukštyje bėgo Everesto maratoną.
"Įdomi detalė apie šį bėgimą yra ta, kad iššūkis yra vien pasiekti starto liniją. Iš 250 užsiregistravusiųjų maždaug 50 jos nepasiekė, - pasakojo jis. - Savaitę prieš maratoną įkopiau į 6 km aukščio kalną, tai galiu pasakyti, kad nubėgti Everesto maratoną buvo sunkiau. Tokiame aukštyje deguonies yra daug mažiau, todėl tikrai labai sunku. Be to, likus kelioms dienoms iki maratono apsirgau, tai dar svarsčiau ar bėgti, ar ne. Bėgau sau, o ne dėl rezultato. Pirmieji atbėgo nepaliečiai, kurie ten gyvena ir visą gyvenimą bėgioja. Iš užsieniečių pirmieji atbėgo profesionalūs "trail" bėgikai, o mano tikslas buvo įveikti trasą, gerai praleisti laiką, įamžinti šias akimirkas, nesusigadinti sveikatos ir pasiekti finišą. Finišavau šimtasis, aplenkiau tiek pat bėgikų. Likau labai patenkintas".
"Sunkiausia bėgant 5 km aukštyje - oro retumas. Tokiame aukštyje slėgis yra daug mažesnis, todėl reikia priprasti. Aklimatizuodamasis užtrukau tris savaites. Atskridau į 2,6 km aukštį, nakvojau 2,8 km aukštyje. Ir taip vis aukščiau ir aukščiau. Ar to užteko? Manau, galėjau atvykti prieš mėnesį. Vienas užsieniečių, kartą laimėjusių maratoną, sakė, kad aklimatizuotis užtrunka mažiausiai penkias savaites", - pasakojo T. Jeršovas.
Pasak jo, pasiruošimas Eversto maratonui gerokai skyrėsi nuo pasiruošimo tradiciniam bėgimui: "Jei ruošiantis tradiciniam bėgimui užtenka bėgioti mieste ir lygumomis, tai čia reikėjo bėgioti kalnų takais, aukštyn ir žemyn, taip treniruojant ištvermę".
"Vieną gražią dieną norėčiau įveikti Vilniaus maratoną, tačiau kol kas labiau dėmesys krypsta į kitokius bėgimus. Teko susipažinti su žmonėmis, kurie yra bėgę Arkties maratoną. Artimiausias, ko gero, laukia Kambodžoje - bėgimas tarp šventyklų, kur net ir 6 val. ryte buvo 30 laipsnių karščio", - apie ateities planus pasakojo T. Jeršovas.

JAV nori išplėsti patruliavimą Pietų Kinijos jūroje

Pentagonas, anot amerikiečių žiniasklaidos, planuoja reguliariai patruliuoti Pietų Kinijos jūroje. Tikslas yra pademonstruoti nuolatinį buvimą regione, kad būtų pasipriešinta Kinijos teritorinėms pretenzijoms vandenyse, šeštadienį rašo „Wall Street Journal".
Planuojami du trys tokie patruliavimai per mėnesį. Jų metu būtų naudojami ne tik karo laivai, bet ir JAV kariniai lėktuvai.
Nuo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kadencijos pradžios sausį jau būta trijų tokių misijų Pietų Kinijos jūroje. Per visą jo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) kadenciją buvo surengti keturi patruliavimai vandenyse.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą. Kad pabrėžtų pretenzijas, Pekinas čia supylė kelias dirbtines salas. Tačiau ir kitos regiono šalys - Vietnamas, Brunėjus, Malaizija ir Filipinai - reiškia teritorines pretenzijas į dalį jūros.
JAV patruliavimas vandenyse sulaukia aštrių Pekino protestų.

Dėl smurto Pasaulio maisto programa stabdo pagalbą Vakarų Mianmare

Dėl smurto Vakarų Mianmare Pasaulio maisto programa (WFP) stabdo pagalbą mūšių alinamoje Rachinų valstijoje. To priežastis yra nesaugumas regione, šeštadienį panešė WFP, kuria remiasi agentūra AFP.
Pagalbos organizacija, jos pačios duomenimis, derinasi su žinybomis, kad „kiek įmanoma greičiau" būtų atnaujinta pagalba maisto produktais.
Mianmaro žinybos ne kartą kaltino pagalbos organizacijas, tarp jų - WFP, kad maisto produktai patenka į rohinjų sukilėlių, kurie kaltinami dėl dabartinės smurto eskalacijos, rankas. Organizacijos reguliariai kaltinamos esant rohinjų pusėje. 
Konfliktas Rachinų valstijoje prieš savaitę pasiekė naują eskalacijos pakopą, kai rohinjų sukilėliai valstijos šiaurėje užpuolė policijos ir armijos postus. Kariniais duomenimis, smurtas pareikalavo 400 žmonių, tarp jų - 370 rohinjų sukilėlių, gyvybių. Dešimtys tūkstančių gyventojų, tarp jų - musulmonai rohinjai ir etniniai budistai, buvo priversi palikti savo namus.
Daug budistų daugumos Mianmare atstovų traktuoja rohinjus kaip nelegalius, pilietybės neturinčius imigrantus iš Bangladešo, nors daugelio jų jau kelios kartos gyvena Mianmare. Didžiuliame skurde gyvenantys musulmonai laikomi vienais labiausiai persekiojamų pasaulio mažumų.

Kanados provincijoje dėl didelių miškų gaisrų ketvirtą kartą pratęsta ekstremali padėtis

Ugniagesiai Kanados Britų Kolumbijos provincijoje toliau kovoja su didžiausiu jų istorijoje gaisru: penktadienį čia ketvirtą kartą pratęsta ekstremali padėtis. Tai leidžia toliau mobilizuoti ugniagesius ir vykdyti priverstines evakuacijas, jei liepsnos pernelyg priartėtų prie gyvenamųjų teritorijų, informuoja agentūra AFP.
Dėl miškų gaisrų Britų Kolumbijoje jau nuo liepos 7 dienos galioja ekstremali padėtis. Šiuo metu provincijoje liepsnoja 160 gaisrų. Nuo balandžio jau sunaikinta daugiau kaip 1,2 mln. hektarų miškų.
Dėl gaisrų į saugias vietas buvo išgabenta 50 000 žmonių, daugumai jų jau leista sugrįžti. Tačiau 3 600 gyventojų vis dar laukia atitinkamo leidimo.
Didžiausias gaisras jau du mėnesius liepsnoja 493 000 hektarų plote retai gyvenamame kalnų regione į vakarus nuo Kesnelio miesto. Vien tik čia su liepsnomis kovoja 600 ugniagesių ir 30 sraigtasparnių.

Venecijos kino festivalio garbės apdovanojimai įtekti Holivudo žvaigždėms D. Fondai ir R. Redfordui

Venecijos kino festivalio garbės apdovanojimai įteikti Holivudo žvaigždėms Džeinei Fondai (Jane Fonda) ir Robertui Redfordui (Robert Redford). 79 metų aktorė ir 81-erių aktorius penktadienio vakarą atsiėmė „Auksinius liūtus" už gyvenimo kūrybą, praneša agentūra dpa.
Po apdovanojimų ceremonijos buvo parodytas Ritešo Batros (Ritesh Batra) filmas „Mūsų sielos nakty" („Our Souls at Night"), kuriame abu aktoriai pirmą kartą po ilgos pertraukos vėl kartu stovėjo prieš kamerą. Šioje meilės dramoje jie vaidina kaimynus, kurie pamažu suartėja. „Netflix" prodiusuotas filmas festivalio konkursinėje programoje nedalyvauja.
„Aš būtinai prieš mirdamas dar norėjau padirbėti su Džeine", - spaudos konferencijoje prieš apdovanojimų ceremoniją sakė R. Redfordas. DŽ. Fonda taip pat pasakojo, kaip žavisi savo kino partneriu. „Be to, norėjau dar kartą jį įsimylėti. Taip, kaip kituose filmuose, kuriuose kartu filmavomės", - teigė ji.

Slaptas laiškas atskleidžia, kodėl D. Trampas atleido FTB vadovą Dž. Komį

JAV specialusis tyrėjas Robertas Miuleris (Robert Mueller), anot žiniasklaidos, turi prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) laišką, kuriame kalbama apie Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovo Džeimso Komio (James Comey) atleidimą. Laiške, kuris nebuvo išsiųstas, detaliai aprašoma, kodėl D. Trampas norėjo atsikratyti Dž. Komiu, skelbia „Washington Post", remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis, informuoja agentūra dpa.
Laiške išvardyti D. Trampo nusiskundimai Dž. Komiu. Tarp jų, pavyzdžiui, yra priekaištas Dž. Komiui, kad šis viešai nepareiškęs, jog dėl Rusijos aferos nėra vykdomas tyrimas prieš D. Trampą.
Apie šį D. Trampo laišką iki šiol nebuvo žinoma. Anot „Washington Post", prezidentas jį parašė kartu su savo patarėju Stivenu Mileriu (Stephen Miller). Tačiau laiškas nebuvo išsiųstas.
D. Trampas FTB vadovą netikėtai atleido gegužės 9 dieną. Dėl to prezidentui tenka gintis nuo kaltinimų, jog jis norėjęs daryti įtaką FTB dėl Rusijos aferos. FTB tiria, ar Rusijai galimai darant įtaką JAV prezidento rinkimams būta susitarimų tarp D. Trampo rinkimų štabo ir Maskvos. Po Dž. Komio atleidimo Teisingumo departamentas paskyrė R. Miulerį specialiuoju tyrėju vadovauti tyrimui.

Nuo žaibo muzikos festivalyje Prancūzijoje nukentėjo 15 žmonių

Nuo žaibo muzikos festivalyje šiaurės rytų Prancūzijoje nukentėjo mažiausiai 15 žmonių, du iš jų patyrė sunkius sužalojimus, informuoja BBC. 
Tarp sužeistųjų yra du vaikai, kurie nukentėjo žaibui trenkus į palapinę, kurioje nuo audros slėpėsi ir daugiau žmonių. 
Pasak Prancūzijos pareigūnų, "nukentėjusieji patyrė žaibo smūgį ir nudegimus". 
Maždaug 60 metų moteris ir 44 metų amžiaus vyras dėl patirtų stiprių sužalojimų paguldyti į ligoninę.

Europos Komisija: britai privalės mokėti įmokas Briuseliui iki 2023 metų

Didžioji Britanija, pasak Europos Komisijos, yra įsipareigojusi po 2019-aisiais planuojamo „Brexit" dar iki 2023 metų pervedinėti pinigus Briuseliui. Europos Sąjunga (ES) tikisi, kad britai laikysis duotų pažadų, - Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag" pareiškė ES biudžeto komisaras Giunteris Otingeris (Guenther Oettinger). - Jie privalo savo finansinius įsipareigojimus iki 2020 metų įgyvendinti pilna apimtimi ir iki 2023-iųjų mokėti tolesnes įmokas ES", praneša agentūra dpa.
Vadinamoji „Brexit" sąskaita laikoma vienu pagrindinių ginčytinų punktų derybose tarp Londono ir Briuselio. ES vyriausiasis derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) ketvirtadienį pasibaigus trečiajam pokalbių ratui Briuselyje sakė, kad Didžioji Britanija nenori laikytis kai kurių įsipareigojimų ES.
G. Otingeris pabrėžė, kad Didžioji Britanija įsipareigojo iki 2020 metų finansuoti dalį bendrų ES biudžeto įplaukų. Tai esą įvirtinta daugiametėje (2014-2020 metų) finansinėje programoje. „Tai 2013-aisiais buvo nuspręsta vienbalsiai ir pritarus Deivido Kamerono (David Cameron) vadovaujamai britų vyriausybei", - teigė komisaras.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 3-iosios įvykiai pasaulio istorijoje:
1189 m. Londono Vestminsterio abatijoje Anglijos karaliumi karūnuotas Ričardas Liūtaširdis.
1658 m., sulaukęs 59 metų amžiaus, mirė kareivis ir valstybės veikėjas Oliveris Kromvelis (Oliver Cromwell), per Anglijos pilietinį karą vadovavęs parlamentą remiančioms pajėgoms.
1783 m. Didžioji Britanija ir JAV pasirašė Paryžiaus sutartį, kuria baigė Amerikos nepriklausomybės karą.
1791 m. Nacionalinis Susirinkimas priėmė Prancūzijos konstituciją, pagal kurią šalis tapo konstitucine monarchija.
1826 m. Maskvoje Rusijos caru karūnuotas Nikolajus I.
1878 m. Temzės upėje susidūrus ekskursijų garlaiviui "Princess Alice" su anglis gabenusia barža, paskendo 630 žmonių.
1883 m. mirė rusų rašytojas Ivanas Turgenevas.
1900 m. gimė suomių valstybės veikėjas ir prezidentas 1956-1981 metais Urhas Kekonenas (Urho Kekkonen).
1914 m. kardinolas Džakomas Dela Čiesa (Giacomo Della Chiesa) išrinktas popiežiumi Benediktu XV.
1925 m. JAV dirižablis "Shenandoah", pirmasis helio dujomis užpildytas orlaivis, virš Ohajo valstijos pateko į audrą ir suiro. Per avariją žuvo 14 žmonių.
1935 m. Jutos Bonevilio druskos ežere sero Malkolmo Kembelo (Malcolm Campbell) vairuojamas automobilis pasiekė 301,1292 mylios per valandą (484,6205 km/h) greitį. Tai buvo pirmas kartas, kai sausumos transporto priemonė oficialiai viršijo 300 mylių per valandą greitį.
1939 m. po invazijos į Lenkiją Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai.
1948 m. mirė Čekijos ministras pirmininkas 1921 ir prezidentas 1935-1938 bei 1946-1948 metais Eduardas Benešas (Eduard Benes). Antrojo pasaulinio karo metais jis vadovavo Čekijos Vyriausybei emigracijoje.
1954 m. įsigaliojo Europos konvencija dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos.
1969 m., sulaukęs 79 metų amžiaus, mirė Šiaurės Vietnamo prezidentas ir vienas įtakingiausių komunistinio judėjimo lyderių Ho Ši Minas (Ho Chi Minh).
1976 m. JAV kosminis aparatas "Viking 2" nusileido Marso paviršiuje ir pradėjo siųsti į Žemę šios planetos nuotraukas.
1978 m. pareigas pradėjo eiti popiežius Jonas Paulius I. Jis mirė tų pačių metų rugsėjo 28-ąją.
1984 m. įsigaliojo naujoji Pietų Afrikos konstitucija, pagal kurią buvo sudarytas trejų rūmų parlamentas - vienuose rūmuose posėdžiavo tik baltieji, kituose - juodieji, o trečiuose - mišrios rasės atstovai.
1989 m. po pakilimo ant kaimelio nukrito iš Havanos į Milaną skridęs "Cuban Airlines" lėktuvas "IL-62M", gabenęs 126 keleivius. Per katastrofą žuvo visi lėktuvu skridę žmonės bei dar 45 žmonės ant žemės.
1990 m. Mongolijos parlamentas šalies prezidentu perrinko komunistą reformatorių Punsalmaginą Očirbatą (Punsalmaagiin Ochirbat).
1991 m. Estija, Latvija ir Lietuva pasiprašė priimamos į Jungtines Tautas.
1997 m. 64 žmonės žuvo, kai leisdamasis Pnompenio oro uoste sudužo aviakompanijos "Vietnam Airlines" lėktuvas "Tu-134".
2000 m. popiežius Jonas Paulius II, nepaisydamas žydų ir liberalių katalikų kritikos, kanonizavo popiežius Pijų IX ir Joną XXIII.
2004 m. specialiosios pajėgos šturmavo Beslano mokyklos sporto salę, kai čečėnų separatistai, įkaitais laikę per 1 tūkst. žmonių, pradėjo šaudyti į vaikus. Per nelaimingą išvadavimo operaciją žuvo daugiau nei 330 žmonių, pusė jų - vaikai.
2006 m. profesionalus JAV tenisininkas Andrė Agasis (Andre Agassi) paskelbė apie karjeros pabaigą.
2010 m. nuo infarkto komplikacijų būdamas 54-erių mirė aktorius Maiklas Klarkas Dankanas (Michael Clarke Duncan), nominuotas "Oskarui" už vaidmenį filme "Žalioji mylia" ("The Green Mile").
2013 m. viena didžiausių pasaulio informacinių technologijų "Microsoft" nusprendė įsigyti Suomijos kompanijos "Nokia" mobiliųjų telefonų gamybos verslą už 5,4 mlrd. eurų.
2014 m. stiprios musoninės liūtys ir staigūs potvyniai Indijoje ir Pakistane pražudė daugiau nei 200 žmonių.

Šiaurės Korėja įtariama atlikusi dar vieną branduolinį bandymą

Šiaurės Korėją supurtęs didelis žemės drebėjimas išduoda, kad šalyje galėjo būti atliktas jau šeštasis branduolinis bandymas, skelbia BBC. 
JAV seismologai iš pradžių teigė, kad Šiaurės Korėjoje, maždaug 10 km gylyje, įvyko 5,6 balo stiprumo žemės drebėjimas. Bet remiantis naujausiais duomenimis, virpesių stiprumas žemės paviršiuje siekė net 6,3 balo. 
Netrukus po įvykio šalies kaimynė Pietų Korėja sušaukė skubų saugumo tarybos susirinkimą. 
Žemė drebėjimas užfiksuotas Kildžu apskrityje, kur įkurtas branduolinių bandymų centras. 
Vos prieš kelias valandas iki įvykio buvo išplatintos Šiaurės Korėjos režimo lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong-un) nuotraukos, kuriose jis pozuoja prie, anot valstybinės žiniasklaidos, naujo tipo vandenilio bombos. 
Pastarąjį kartą branduolinį bandymą režimas įvykdė praėjusių metų rugsėjį.

Atgal