VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.04. Naujausios žinios

Emigracija neauga taip sparčiai, kaip sako statistika, bet problema lieka didžiulė

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis
Užsienio šalių imigracijos duomenimis, emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms.
Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009-2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo. Kyla klausimas: kodėl mūsų šalyje atlyginimams pastaruoju metu vidutiniškai augant beveik dešimt procentų, o nedarbui pasiekus 2005 m. pabaigoje buvusį itin žemą rodiklį, nemažėja laimės svetur ieškančių gyventojų?
Dauguma sutiks, kad emigracija siejama pirmiausia su ekonominiais motyvais, vienas pagrindinių - žemas pragyvenimo lygis mūsų šalyje, palyginti su ES šalimis senbuvėmis. Tačiau įdomu tai, kad pastarųjų metų emigracijos duomenis veikė ne tik ekonominės, bet ir teisinės bei administracinės priežastys.
Statistika rodo, kad 2015 m. emigrantų padaugėjo penktadaliu, arba 7,9 tūkst. Toks augimas tikrai nemenkas. Tačiau iš tikrųjų Lietuvos piliečių išvykimas lėmė tik pusę šio prieaugio. Likusi emigracijos padidėjimo dalis daugiausia susijusi su išvykusiais iš mūsų šalies 3,1 tūkst. Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečių. Jų išvykimą iš dalies galėjo paskatinti sugriežtintos nuostatos dėl leidimų užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Jos sietinos su mūsų šalies institucijų siekiu veiksmingiau kontroliuoti nelegalią migraciją, ypač - ribojant teisėtą, bet fiktyvią veiklą Lietuvos Respublikoje.
Kitas veiksnys, galintis padidinti skirtumą tarp realaus ir skelbiamo pastarųjų metų emigracijos tempo, yra aktyvus „Sodros" raginimas pasitikrinti, ar gyventojai nėra skolingi už privalomąjį draudimą. Vengdami skolos socialinio draudimo sistemai, piliečiai suskubo deklaruoti išvykimą tuo metu, kai „Sodra" ėmėsi aktyvesnių veiksmų, t. y. 2016-2017 m., nors iš tikrųjų jie galėjo būti emigravę seniau, pavyzdžiui, 2011-2015 m. 
Taigi tikrasis emigracijos didėjimo tempas pastaraisiais metais veikiausiai buvo lėtesnis, nei rodo statistika. Nors tai ir nekeičia nuo 2011 m. gyventojų surašymo emigravusių asmenų bendrojo skaičiaus, bet rodo, kad nebūtinai reikalai toliau prastėja tiek, kiek skelbiama. Dabar statistika veikiausiai rodo didesnį emigrantų skaičių, nei jis yra iš tikrųjų, o 2012-2014 m. ji tą skaičių rodė mažesnį.
Kad nebūtinai reikalai prastėja tokiais gąsdinančiais tempais, rodo ir užsienio statistika, apimanti duomenis apie atvykstančius Lietuvos piliečius. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojo išvykimas į Norvegiją patenka ne tik į Lietuvos emigracijos, bet ir Norvegijos imigracijos statistiką. Kai kurios šalys skelbia panašius duomenis apie socialinio draudimo numerį suteikti prašančius Lietuvos piliečius.
Tai padeda įvertinti, kiek Lietuvos gyventojų išvyko pagrindinėmis emigracijos kryptimis - į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Airiją, Švediją, Daniją, Nyderlandus ir Ispaniją (šios šalys apima 71,4 proc. emigracijos iš Lietuvos). Tiesa, šie skaičiavimai turi ir trūkumų, pavyzdžiui, Norvegijoje gyvenančio lietuvio emigracija į Jungtinę Karalystę vis tiek būtų vertinama kaip emigracija iš Lietuvos. 
Vis dėlto užsienio šalių imigracijos ir socialinio draudimo duomenys rodo, kad emigracija iš Lietuvos į šias šalis per pastaruosius dvejus metus veikiausiai nedidėjo. Priešingai, 2015 m. ji galėjo išaugti tik 1 proc., o 2016 m. - net 3 proc. sumažėti. Lietuvos emigracijos duomenys rodo kitokias tendencijas: emigracija į tas šalis 2015 ir 2016 m. išaugo gana smarkiai - atitinkamai 14 ir 26 proc. (žr. pav.).
Nors norėtųsi pasidžiaugti, kad emigracija per pastaruosius dvejus metus veikiausiai didėjo mažiau, nei rodo oficialioji statistika, tai negali mažinti nerimo dėl vienos svarbiausių ekonomikos problemų. Net patikslinus duomenis grynoji emigracija, tenkanti tūkstančiui Lietuvos gyventojų, vis tiek būtų viena didžiausių ES. 
Europos Komisijos skaičiavimai, atlikti padarius prielaidą, kad su emigracija glaudžiai susijusi šalies socialinė ir ekonominė politika nesikeis, neteikia optimizmo: numatoma, kad per ateinančius 30 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažės iki 2 milijonų. Tokie galimi demografiniai pokyčiai neabejotinai yra ir toliau bus rimtas iššūkis Lietuvos darbo rinkai, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemoms. Dėl to būtina nedelsiant imtis struktūrinių reformų - pertvarkyti švietimo, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemas, efektyviau kovoti su korupcija, pajamų nelygybe ir socialine atskirtimi. Tų problemų sprendimas galėtų paspartinti pragyvenimo lygio, vienos pagrindinių emigracijos priežasčių, augimą Lietuvoje.

Didžiojoje šalies dalyje keliai šlapi, dieną numatomas lietus

Pirmadienio rytą dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus didžiojoje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, tik vakarų Lietuvoje keliai sausi, nurodo kelininkai. 
Oro temperatūra svyruoja nuo 13 iki 17 laipsnių šilumos.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vietomis trumpai palis, vietomis smarkiai. Vėjas rytų, pietryčių, 7-12 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 16 iki 21 laipsnio šilumos.

Ąžuolyno bėgime startavo apie du tūkstančiai dalyvių

Sekmadienį į šeštąjį Ąžuolyno bėgimą Kaune atvyko apie 2 tūkst. dalyvių ir nemažas būrys juos palaikančių. Organizatoriai pastebėjo, kad šį kartą itin aktyvios buvo šeimos. Pabėgioti Ąžuolyno takais ir sportiškai praleisti pirmąjį rudens sekmadienį į Kauną atvyko ir nemažai kitų miestų gyventojų.
"Visą dieną buvo lengvai apsiniaukę, kartais ir palydavo. Svarstėme, ar toks oras neišbaidys bėgikų, bet kaip matome, jų susirinko daugiau nei tikėjomės. Labai džiaugiamės pagausėjusiu vaikų ir šeimų bėgimu. Net išdalinome visus iš anksto pasiruoštus diplomus. Mums smagu matyti, kad Kauniečiai renkasi sportą, renkasi nesėdėti namie ir atvyksta į tokius renginius. Visgi bėgimas nauda ne tik kūnui. Bėgdami ir atsigauname psichologiškai, o renginio metu galime susipažinti su daugybe bendraminčių", - pasakojo renginį organizuojančio S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Giedrius Bielskus.
Paklausus, ar po planuojamos S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos renginys nenutrūks, G. Bielskus patikino, kad Ąžuolyno bėgimą tikrai planuojama tęsti ir po rekonstrukcijos, kad visi kauniečiai ir toliau galės bėgti ir sportuoti jame. Kol vyks rekonstrukcija, renginys tiesiog persikels iš stadiono į šalia esančią aikštę.
Sporto šventė prasidėjo nuo 10 km bei 15 km dalyvių apšilimo ir starto. Daugiau nei pusė tūkstančio dalyvių kartu apibėgo pusę stadiono rato ir pasileido bėgti Ąžuolyno takais. Apibėgo prestižiniu tarpukariu laikytą ir iki šių dienų savo vardo nepraradusį "Radijo rajoną" bei grįžę į stadioną bėgo dar keletą tokių ratų. Vėliau į trasą pasileido 5 km, 100 m vaikų bei 400 m šeimų bėgimo dalyviai.
Pirmasis finišo liniją kirto renginio ambasadorius ir pasaulio čempionate 24-ąją vietą užėmęs maratonininkas Remigijus Kančys. Jis 10 km distanciją įveikė per 32 min. 52 sek.
"Gera bėgti tokiame renginyje, kartu su daugybe mėgėjų ir pirmą kartą startuojančių žmonių. Renginys auga, bėgančių daugėja, o šiandien oras nuostabiai tiko geriems rezultatams. Bėgant dar spėjome pašnekėti su kitais kolegomis, pasidalinti savo patirtimi", - tikino bėgikas.
Jo sesuo Loreta taip pat triumfavo 10 km distancijoje. Ji yra nuolatinė šio renginio dalyvė ir nuolat lipa ant nugalėtojų pakylos, visgi šį kartą dalyvauti atvyko ne tiek dėl pergalės, kiek dėl pasiruošimo kitą savaitę laukiančiam pusmaratonio iššūkiui.
"Bėgti man čia patinka, ir ne tik dėl namų aplinkos bei greitos trasos. Tiesiog su nemaža dalimi susirinkusių dalyvių susimatome šiame renginyje kiekvieną kartą. Teko sutikti ir matyti ne vieną mėgėją bėgiką, kurie lankosi bendrose treniruotėse", - kalbėjo L. Kančytė.
15 km distancijoje greičiausias buvo iš Šiaulių atvykęs Justinas Beržanskis. Sportininkas renginyje dalyvavo pirmą kartą ir liko maloniai nustebęs.
"Čia tikrai galima bėgti labai greitai. Trasa lygi ir gana tiesi, daug žmonių, su kuriais kur kas lengviau bėgti. Deja, ankščiau vis nepavykdavo sudalyvauti Ąžuolyno bėgime, nors renginio informaciją seku keletą metų. Tiesiog arba būdavau stovyklose, arba dalyvaudavau kituose renginiuose, bet įspūdis tikrai puikus. Manau, kad dar sugrįšiu čia", - pasakojo šiaulietis.
Tarp dalyvių minios buvo galima sutikti ir daug pirmą kartą bėgimo renginiuose dalyvaujančių žmonių. Juos atvykti ir sudalyvauti dažniausiai paskatina renginį jau išbandę draugai, kolegos ar artimieji. Renginio metu tarp dalyvių sutikti buvo galima nuo darželinukų iki garbaus amžiaus senjorų. Į Ąžuolyno bėgimo trasą vėl išbėgo ir jau ne pirmą kartą dalyvavęs 74-erių metų Romualdas Limantas. Pasak jo, bėgimas atneša džiaugsmą ir padeda palaikyti sveikatą. Tik prieš dešimtį metų bėgioti pradėjęs senjoras šiuo metu džiaugiasi puikia sveikata ir be didesnių problemų įveikta trasa.
Po 5 km ir ilgesnių distancijų apdovanojimų S. Dariaus ir S. Girėno stadionas paskendo vaikų klegesyje ir juos prižiūrinčių tėvų šurmulyje. Pirmieji startavo 100 m bėgantys darželinukai. Vėliau savo jėgas išbandė visi vaikai iki šeštokų. Kol vaikai bėgo trasoje, tėvai su kameromis ir raginančiais šūksniais bandė neatsilikti bėgdami greta trasos.
Galiausiai vieną istorinio stadiono trasą įveikė šeimų bėgimo dalyviai. Jų susirinko tiek daug, kad pirmą kartą teko skelbti du startus.
"Bėgame su vaikais nuolatos. Visgi registracija nieko nekainuoja, o vaikai būna apdovanojami, gauna medalius ir diplomus. Tai puikus paskatinimas jiems sportuoti, būti aktyviems. Po renginio kur kas lengviau vaikus atitraukti nuo kompiuterio ir paraginti eiti į lauką pažaisti, pasivaikščioti. Užtenka pasakyti, kad taip kitą kartą bus lengviau bėgti Ąžuolyno bėgime ir daugiau jų įkalbinėti nebereikia", - sakė dviejų vaikų mama Gitana.
Renginį užbaigė tradiciniu tapusi žmonų nešimo rungtis.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 4-ąją:
1860 m. iš Daugpilio į Vilnių atvyko pirmasis garvežio tempiamas traukinys.
1919 m. Kauno medicinos draugijoje pradėtas svarstyti aukštosios medicinos mokyklos Lietuvoje steigimo klausimas.
1991 m. Lietuvos Respubliką pripažino Brazilija, Izraelis, Tunisas.
1993 m. popiežius Jonas Paulius II pradėjo savo ganytojišką kelionę Lietuvoje. Viešėjęs penkias dienas Šventasis Tėvas Vilniuje, Kaune, Kryžių kalne, Šiluvoje aukojo šventas mišias, meldėsi su tikinčiaisiais, susitiko su jaunimu ir valstybės vadovais.
1996 m. Kauno mariose apvirtus kateriui nuskendo penki Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai.
1998 m. pirmą kartą Lietuvos laivybos istorijoje Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo karališkasis laivas, kuriuo į Lietuvą oficialaus vizito atplaukė Norvegijos karalius Haroldas (Harald) V ir karalienė Sonia (Sonja).
2004 m. Kauno Nemuno saloje iškilmingai paminėtas "Žalgirio" krepšinio klubo 60-metis.
2009 m. Paryžiuje pasirašytas pirmasis istorijoje Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės susitarimas. Politinę deklaraciją dėl strateginės partnerystės pasirašė Prancūzijoje su darbo vizitu viešinti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė ir Prancūzijos Prezidentas Nikolia Sarkozi (Nikolas Sarkozy).
2013 m. Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su septyniomis Afrikos, dviem Lotynų Amerikos ir viena Okeanijos valstybe: Grenada, Komorų Sąjunga, Kongo Demokratine Respublika, Kubos Respublika, Pusiaujo Gvinėjos Respublika, Somalio Respublika, Sudano Respublika, Svazilando Karalystė, Togo Respublika ir Vanuatu Respublika.
2014 m. mirė legendinis teatro ir kino aktorius Donatas Banionis. Balandį aktorius atšventė 90-metį.
2016 m. eidamas 87-uosius metus po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas, rašytojas, politinis kalinys Gintautas Iešmantas.

Kilnojamoji paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“

2017 m. rugsėjo 7 d. 16 val. vyks kilnojamosios parodos „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas Tautinių bendrijų namuose. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.

Parodai medžiagą rinko, jos koncepciją kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir LR kultūros ministerija. Paroda veiks iki spalio 6 d.

Kilnojamoji paroda pirmąkart eksponuota Nacionaliniame Polocko istorijos ir kraštotyros muziejuje š. m. gegužės 24–25 d. Rugsėjo mėnesį ją bus galima apžiūrėti Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, ir Minske, Baltarusijos NMA Centrinėje mokslinėje J. Kolaso bibliotekoje. Spalio mėnesį ją bus galima pamatyti Vilniaus rotušėje.

Prieš 500 metų Prahoje Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Po penkerių metų, 1522-aisiais, jis Vilniuje išleido Mažąją kelionių knygelę, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai charakterizuojančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės senosios Lietuvos, pasiruošimą kultūros inovacijoms. Minėti leidiniai šiandien mums parodo tuos kelius bei tas erdves, kuriomis minėtos inovacijos pasiekė ir Skoriną, jo aplinką, ir jo tėvynę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. Apie visa tai pasistengta trumpai papasakoti šioje parodoje.

1517–1519 m. Prahoje pasirodžiusi Rusėniškoji Biblija Šventraščio vertimų bei jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmoji, ankstyviausioji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų. Kadangi paskiras ST knygas Skorina palydėjo šnekamąja rusėnų kalba rašytomis pratarmėmis, į šią garbingą eilę ketvirtuoju numeriu galime įrašyti ir jo Rusėniškąją Bibliją.

Rusėniškoji Biblija yra vertinga ne tik Šventraščio leidimų istorijos požiūriu. Jos tekstai iki šiol žavi humanistinėmis, etinėmis ir edukacinėmis leidėjo aspiracijomis. Rusėniškoji Biblija yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas. Apie visa tai trumpai pasakojama šios parodos stenduose.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius

Reaguodama į Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą, Pietų Korėja atliko raketų pratybas

Pietų Korėja atliko raketų paleidimo pratybas, kurių metu imitavo Šiaurės Korėjos branduolinės jėgainės puolimą. Tai - Seulo reakcija į jau šeštąjį Pchenjano branduolinį bandymą, praneša BBC.
Pratybų metu tiek nuo žemės, tiek iš naikintuvų buvo leidžiamos įvairių tipų raketos, tarp jų - ir balistinės.
Pratybos įvyko tuo metu, kai JAV įspėjo, kad bet kokia grėsmė jai pačiai ar jos sąjungininkėms sulauks "didžiulio masto karinio atsako".
Šiaurės Korėja pranešė išbandžiusi vandenilinę bombą, kurią galėtų nešti ilgojo nuotolio raketa.
Pchenjanas ignoruoja Jungtinių Tautų (JT) sankcijas ir tarptautinį spaudimą toliau kurdamas branduolinius ginklus ir bandydamas raketas, o pastaruoju metu provokacijų tik daugėja.
Per pastaruosius du mėnesius Šiaurės Korėja atliko kelis tarpžemyninių balistinių raketų bandymus. Per vieną jų raketa praskriejo virš Japonijos. Be to, Pchenjanas grasino paleisti raketas į JAV priklausančią Guamo salą Ramiajame vandenyne.
JT Saugumo Taryba vėliau pirmadienį susirinks į skubų posėdį, kurio metu aptars, kaip reaguoti į naujausią Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą.
Prieš susitikimą Pietų Korėjos ir Japonijos lyderiai sutarė siekti, kad JT priimtų griežtesnę rezoliuciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Paskutinį sykį sankcijas Pchenjanui Saugumo Taryba įvedė rugpjūtį. Tuomet šaliai uždrausta eksportuoti prekes.

Priešrinkiminius televizijos debatus laimėjo Vokietijos kanclerė A. Merkel

Panašu, kad, nors priešrinkiminiuose televizijos debatuose Vokietijos kanclerė Angela Merkel oponento iš Socialdemokratų partijos (SPD) ir buvo puolama pabėgėlių politikos, santykių su Turkija ir bendravimo su Donaldu Trampu (Donald Trump) klausimais, ji išlaikė stiprias pozicijas, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Dar iki debatų atliktų apklausų duomenimis, A. Merkel prieš savo varžovą Martiną Šulcą (Martin Schulz) pirmavo 14 procentinių punktų. Tuo tarpu po debatų ARD televizijos užsakymu bendrovės "Infratest Dimap" atlikta apklausa parodė, kad A. Merkel pasirodymą debatuose įtikinamesniu laikė 55 proc., o M. Šulco pasirodymą - 35 proc. apklaustųjų.
Likus trims savaitėms iki rinkimų vykusių ir daugiau kaip pusantros valandos trukusių debatų metu centro kairiųjų pažiūrų kandidatas M. Šulcas nuo pat pradžios užėmė puolamąją poziciją. Tai - vieninteliai televizijos debatai, kuriuose jis turėjo progą prieš rinkimus akis į akį susiremti su A. Merkel.
Komentatorių teigimu, santykių su Turkija klausimu M. Šulcas pergudravo A. Merkel ir privertė ją sugriežtinti retoriką, pažadant, kad, jei bus perrinkta kanclere, sieks nutraukti Turkijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).
Iš pradžių įspėjusi elgtis atsargiai ir kol kas stojimo derybų nestabdyti, vėliau A. Merkel prie Turkijos klausimo grįžo net tuomet, kai debatų moderatoriai jau buvo perėję prie D. Trampo politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu aptarimo.
"Akivaizdu, kad Turkija neturėtų tapti ES nare", - reaguodama į M. Šulco pažadą nutraukti Ankaros stojimo derybas pareiškė Vokietijos kanclerė.
"Pasikalbėsiu su savo kolegomis (Bendrijoje) ir išsiaiškinsiu, ar galime pasiekti bendrą poziciją šiuo klausimu ir nutraukti stojimo derybas", - pridūrė A. Merkel, tokiomis pastabomis, tikėtina, rizikuodama dar labiau pabloginti ir taip įtemptus santykius su Ankara.
Diskutuojant apie D. Trampą ir Šiaurės Korėją, M. Šulcas JAV prezidentą apkaltino "savo tviterio žinutėmis pasaulį atvedus prie krizės slenksčio" ir sakė, kad Vokietija turėtų glaudžiau bendradarbiauti su savo partneriais Europoje, Kanada, Meksika bei D. Trampo oponentais JAV.
A. Merkel, siekianti perrinkimo ketvirtajai kadencijai, į tai atsakė pasinaudodama savo, kaip pasaulinio lygio politikės, pozicija. Ji teigė sekmadienį Šiaurės Korėjos klausimą aptarusi su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron), o artimiausiomis dienomis jį dar aptarsianti su D. Trampu bei Rusijos, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais.
"Nemanau, kad šį konfliktą galime išspręsti nedalyvaujant JAV prezidentui, - pareiškė A. Merkel. - Tačiau manau, kad būtina kuo aiškiau pasakyti, jog galimas tik taikus diplomatinis sprendimas."

Graikija ir kreditoriai ruošiasi trečiajam reformų programos įvertinimui

Graikija ir tarptautiniai kreditoriai nuo pirmadienio pradeda ruoštis trečiajam reformų programos vykdymo įvertinimui. Be šios reformų programos Atėnai negalės gauti paskolų, numatytų pagal trečiąją paramos programą.
Euro grupės darbo grupė per pirmadienį vyksiantį posėdį aptars Graikijos įsipareigojimus kreditoriams, pirmiausia susijusius su valstybės vidaus skolų padengimu ir preliminarių sąlygų vykdymu.
Graikija turi įvykdyti apie 150 preliminarių sąlygų, be kurių negalės gauti naujų paramos išmokų. Dalis iš jų buvo įvykdyta anksčiau, 113 sąlygų šalis turės įgyvendinti iki antrojo 2018 metų ketvirčio, o kai kurias Graikija turėjo įvykdyti iki vasaros pabaigos. Apžvalgininkų vertinimu, dalies iš jų vykdymas nepajudėjo iš vietos. Tai susiję, pirmiausia, su tokiais klausimais kaip pensijų perskaičiavimas, kai kurių profesijų liberalizavimas, privatizacijos fondo HRAD darbo aspektai, valstybės tarnautojų atleidimas ir kt.
Informaciją apie tai, kaip vykdomos preliminarinės sąlygos, ir apie ekonominę situaciją pateiks Graikijos finansų ministro pavaduotojas Jorgosas Huliarakis (Giorgos Chouliarakis). Antradienį jis ir Finansų ministerijos vadovas Euklidas Cakalotas (Euklid Tsakalotos) susitiks su Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaru Pjeru Moskovisi (Pierre Moscovici).
Birželio 16 d. euro zonos šalių finansų ministrai suderino galimybę skirti Graikijai naują 8,5 mlrd. eurų finansinės paramos paketą, kurį nuspręsta išmokėti dviem dalimis. Pirmoji dalis buvo pervesta liepą, o likusi 0,8 mlrd. eurų gali būti skirta Graikijai rugsėjį, su sąlyga, jeigu šalis laikysis prisiimtų įsipareigojimų.
Rugsėjo 1 d. paskelbtais preliminariais statistiniais duomenimis, Graikijos ekonomika antrąjį 2017 m. ketvirtį išaugo 0,8 proc., lyginant su antruoju 2016 m. ketvirčiu. Graikijos vyriausybės tvirtinimu, šalies ekonomika sparčiai atsigauna, ir tai patvirtina tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai padidinti šalies ekonomikos reitingą.
Rugsėjo 11 d. Atėnuose laukiama atvykstant kreditorių techninių specialistų, kurie čia liks bent dešimt dienų, kad parengtų dirvą trečiajam programos įvertinimui. Įvertinimo darbotvarkė bus nustatyta per euro grupės posėdį, vyksiantį rugsėjo 15 d. Taline.

Teksaso gubernatorius: uragano Harvio žala gali siekti 180 mlrd. dolerių

Teksaso gubernatorius Gregas Ebotas (Greg Abbott) pareiškė, kad norint likviduoti uragano Harvio (Harvey) padarinius valstijai prireiks astronominės sumos - apie 180 mlrd. JAV dolerių, informuoja BBC.
Pasak G. Eboto, Harvis pridarė netgi didesnių nuostolių nei uraganas Katrina, nusiaubęs Naujojo Orleano miestą 2005 metais.

Tuo tarpu Federalinės nepaprastųjų situacijų agentūros vadovas Brokas Longas (Brock Long) perspėjo, kad nukentėjusioms nuo potvynių valstijoms neverta tikėtis, jog jų sąskaitas apmokės Vašingtonas.
Pasak B. Longo, uraganas Harvis turėtų tapti aliarmo signalu vietos valdininkams.
Tuo tarpu Teksase ir kaimyninėje Luizianoje, nors potvynio vanduo dar ligi galo neatslūgo, jau vyksta atstatomieji darbai.
Galingas uraganas Teksasui smogė prieš savaitę, nusinešęs mažiausiai 47 žmonių gyvybes. Dar apie 43 tūkst. žmonių liko be pastogės ir gyvena laikinose prieglaudose.
JAV vyriausybė iš Kongreso jau paprašė 7,85 mlrd. dolerių sumos, kuri padengtų pirmines atstatomųjų darbų išlaidas. G. Ebotas šią sumą pavadino pirminiu įnašu. Anksčiau gubernatorius jau buvo užsiminęs, kad Teksasui gali prireikti per 125 mlrd. dolerių, bet sekmadienį žalos vertinimą jis peržiūrėjo. 
"Katrina, kiek pamenu, pridarė daugiau nei 120 mlrd. dolerių žalos, bet kalbant apie nuo dabartinio uragano nukentėjusius namus ir privatų verslą, mano manymu, atkuriamieji darbai kainuos per 120 mlrd. dolerių, - gali prireikti 150-180 mlrd. dolerių", - pareiškė jis interviu televizijos kanalui "Fox News".

Frankfurte evakuoti 60 tūkst. gyventojų, kad būtų nukenksminta bomba

Dešimtys tūkstančių Frankfurto, Vokietijos finansų sostinės, gyventojų sekmadienį turėjo palikti savo namus, kad būtų galima saugiai nukenksminti statybų aikštelėje aptiktą galingą Antrojo pasaulinio karo laikų bombą. 
Pagal tvarkaraštį pareigūnai nukenksminimo darbus turėjo pradėti šiek tiek po vidurdienio, bet buvo vėluojama pradėti dėl gyventojų, kurie nepanoro palikti savo namų, informuoja "Reuters". 
Virš miesto skraidė straigtasparniai su šilumai jautriomis kameromis, ieškodami užsilikusių gyventojų. Anot policijos pareigūnų, nekontroliuojamas bombos sprogimas būtų galėjęs nušluoti visą miesto kvartalą. 
Maždaug 60 tūkst. Frankfurto gyventojų buvo įsakyta palikti namus. Tai yra didžiausio masto evakuacija pokarinėje Vokietijoje. Pasitraukusiems gyventojams padeda daugiau nei tūkstantis tarnybų darbuotojų. 
Antrojo pasaulinio karo laikų bomba buvo rasta Frankfurte prie Maino atliekant statybos darbus. Tai yra 1,8 tonos HC-4000 tipo bomba, kurią per karą numetė, tačiau nedetonavo britų bombonešis. Bombą turi 1 400 kg sprogstamosios medžiagos.

Pasaulio lyderiai pasmerkė Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą

Pietų Korėjos prezidentas Mun Če Inas (Moon Jae-in) pareiškė, kad sekmadienio paryčiais šiaurinės kaimynės atliktas šeštasis branduolinis bandymas turėtų sulaukti "paties griežčiausio įmanomo" atsako. O Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, anot jo, turėtų sankcijomis "visiškai izoliuoti" Šiaurės Korėją, informuoja BBC.
Branduolinį bandymą taip pat pasmerkė ir Kinija, vienintelė bei pagrindinė komunistinio režimo sąjungininkė. 
"Vėl atlikdama branduolinio ginklo bandymą, Šiaurės Korėja ignoruoja plačią tarptautinės bendruomenės opoziciją. Kinijos vyriausybė reiškia ryžtingą prieštaravimą ir stipriai smerkia šalies veiksmus", - sakoma išplatintame Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. 
Japonijos vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Jošihidas Suga (Yoshihide Suga) teigia, kad prieš Šiaurės Korėją nukreiptos sankcijos turėtų apimti ir prekybos naftos produktais apribojimą. 
Tuo metu Rusija pareiškė, kad įvykdytas bandymas neatitiko tarptautinių normų ir paragino visas puses kalbėtis, nes esą tai yra vienintelis būdas išspręsti problemas Korėjos pusiasalyje. 
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas režimo įvykdytą vandenilio bombos testavimą apibūdino kaip "ypač apgailėtiną veiksmą".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausirugsėjo 4-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1241 m. gimė būsimasis Škotijos karalius Aleksandras III. Per beveik 40 jo valdymo metų (1249-1286) buvo sustiprinta karaliaus valdžia, o Škotija tapo vieninga ir nepriklausoma.
1768 m. gimė prancūzų rašytojas romantikas, politikos veikėjas ir ambasadorius Didžiosios Britanijos karališkuosiuose rūmuose Fransua Renė de Šatobrianas (Francois Rene de Chateaubriand).
1781 m. ispanų kolonistai įkūrė Los Andželą, naują miestą pavadinę "El Pueblo de Nuestra Senora La Reina de Los Angeles", išvertus tai reikštų maždaug "Mūsų ponios, angelų karalienės, miestas".
1824 m. gimė austrų kompozitorius ir vargonininkas Antonas Brukneris (Anton Bruckner). Jis parašė devynias simfonijas ir romantine tradicija - trejas Mišias.
1870 m. Prancūzijoje baigėsi Antrosios imperijos dienos, o Napoleonas II (Napoleon II), praėjus dviem dienoms po pralaimėto Prancūzijos ir Prūsijos karo, buvo nušalintas nuo valdžios.
1906 m. gimė vokiečių kilmės JAV biologas Maksas Delbriukas (Max Delbruck). 1969 metais jis gavo Nobelio medicinos premiją už virusų genetinės struktūros tyrinėjimus.
1907 m. Bergene mirė norvegų kompozitorius Edvardas Grygas (Edvard Grieg), labiausiai pagarsėjęs savo siuita "Peras Giuntas" bei Koncertu fortepijonui.
1940 m. Rumunijos ministru pirmininku paskirtas Jonas Antonesku (Ion Antonescu). Po šešerių metų už karo nusikaltimus jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
1944 m. britų ir kanadiečių pajėgos per Antrąjį pasaulinį karą išlaisvino Belgijos Briuselio ir Antverpeno miestus.
1948 m. savo sostą dukrai Julianai (Juliana) užleido Olandijos karalienė Vilhelmina (Wilhelmina). Olandijos karaliene ji buvo 58 metus.
1957 m. Egiptas ir Sirija pasirašė susitarimą dėl ekonominės sąjungos sudarymo.
1963 m. mirė prancūzų valstybės veikėjas, buvęs ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Schuman). Jis, be kita ko, padėjo pagrindus Europos anglių ir plieno bendrijai.
1965 m. Gabone mirė teologas, filosofas ir vargonininkas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer). Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) interpretacijomis garsėjąs A. Šveiceris 1952 metais už pastangas padėti besivystančioms šalims apdovanotas Nobelio taikos premija.
1972 m. JAV plaukikas Markas Špicas (Mark Spitz) olimpiadoje laimėjo septintą aukso medalį - tai yra per vienerias olimpines žaidynes laimėtų aukso medalių rekordas.
1975 m. Egiptas ir Izraelis Ženevoje pasirašė susitarimą, pagal kurį Izraelis pasitraukė iš Sinajaus pusiasalio.
1989 m. mirė 84 kriminalinių kūrinių autorius Žoržas Simenonas (George Simenon), sugalvojęs inspektorių Megrė (Maigret).
1992 m. buvęs Bulgarijos lyderis Todoras Živkovas nuteistas septyneriems metams kalėjimo, pripažinus jį kaltu dėl valstybės lėšų išeikvojimo.
1998 m. Jungtinių Tautų tribunolas buvusį Ruandos ministrą pirmininką Žaną Kambandą (Jean Kambanda) už jo vaidmenį 1994 metų genocide nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
1999 m. Dagestano Buinaksko mieste maištininkams susprogdinus Rusijos kariškių gyvenamąjį namą žuvo 64 žmonės.
2002 m. paskelbta, kad Niujorko miestas dėl 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų patyrė 83-95 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
2006 m. visame pasaulyje žinomas Australijos gamtininkas Stivas Irvinas (Steve Irwin), nardydamas prie Australijos šiaurės rytinės pakrantės, žuvo nuo rajos dūrio į krūtinę.
2016 m. popiežius Pranciškus kanonizavo albanų kilmės religinio ordino steigėją, Nobelio taikos premijos laureatę Motiną Teresę.

Ekonomistai: JK palūkanų normos nebus didinamos anksčiau nei 2019 m.

Dauguma ekonomistų nesitiki, kad Jungtinės Karalystės palūkanų normos bus padidintos iki 2019 m., nors infliacijos rodiklis išlieka virš tikslinio lygio, informuoja BBC.
Dauguma apklaustųjų mano, kad Anglijos centrinio banko Pinigų politikos komitetas (PPK) nebus linkęs didinti palūkanų normų per "Brexit" derybas.
Nuo 2016 m. rugpjūčio bazinė palūkanų norma siekia rekordines žemumas - 0,25 proc. Tąkart palūkanų norma buvo sumažinta pirmą kartą nuo 2009 m. kovo, kai buvo sumažinta iki 0,5 proc.
Praėjusią savaitę vienas PPK narių, Maiklas Sondersas (Michael Saunders), pareiškė, kad norint pažaboti aukštą infliaciją, kuri liepą siekė 2,6 proc., būtina "šiek tiek padidinti" palūkanų normas.
Birželį trys iš aštuonių Banko pinigų politikos komiteto narių balsavo už 0,25 proc. bazinės palūkanų normos, nustatytos po "Brexit" balsavimo praėjusiais metais, padidinimą, - tai buvo pirmas kartas nuo 2011 m. gegužės, kai tiek daug komiteto narių panoro griežtinti politiką. Tą patį mėnesį vyriausiasis Anglijos centrinio banko ekonomistas Endis Holdeinas (Andy Haldane) taip pat ragino didinti palūkanų normą šiais metais.
Tačiau Anglijos centrinio banko vadovas Markas Karnis (Mark Carney) birželio pabaigoje pareiškė, kad "dabar dar ne metas" pradėti vėl didinti palūkanas.
"Santander Global Corporate Banking" vyriausiasis ekonomistas Stiuartas Grynas (Stuart Green) BBC tarnybai sakė nesitikįs, kad palūkanų normos bus padidintos anksčiau nei 2019 metais. 
"Mūsų manymu, politikos formuotojai nebus linkę griežtinti pinigų politikos, kol nebus daugiau aiškumo dėl Jungtinės Karalystės prekybos sistemos, šaliai pasitraukus iš Europos Sąjungos, be to, mūsų prognozės, esą infliacijos lygis per 2018 metus nukris, taip pat turėtų mažinti spaudimą dėl palūkanų normų didinimo", - sakė jis.
Kiti ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų normos bus padidintos dar vėliau. "Morgan Stanley" ekonomistai sakė nesitikį jokių šio pobūdžio veiksmų bent iki 2019 m. kovo, tuo tarpu Endrius Gudvinas (Andrew Goodwin) iš "Oxford Economics" prognozuoja, kad palūkanų normos bus didinamos ne anksčiau kaip trečiąjį 2019 metų ketvirtį 
"Barlcays" ekonomistai taip pat prognozuoja, kad palūkanų normos nebus keičiamos "bent iki 2019 metų".
Tačiau taip pat yra ir tvirtinančiųjų, kad bankas palūkanų normas keis anksčiau. "EY ITEM Club" vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Hovardas Arčeris (Howard Archer) neatmetė galimybės, kad palūkanų norma gali būti padidinta 2018 m. pabaigoje, nors iškart pridūrė, kad nenustebtų, jeigu toks sprendimas būtų atidėtas iki 2019-ųjų.
"Cambridge Econometrics" ekonomistas Maiklas Ly (Michael Lee) prognozuoja, kad JK palūkanų norma gali būti padidinta antrąjį arba trečiąjį kitų metų ketvirtį, nes, jo manymu, infliacijos rodiklis išliks virš banko tikslinio 2 proc. lygio artimiausius dvejus-trejus metus.
Ekonomistas iš "Heteronomica" Filipas Rašas (Philip Rush) - daug konkretesnis: jo prognozėmis, JK palūkanų norma bus padidinta 2018 m. gegužę.

 

Atgal