VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.07. Naujausios žinios

Kitą savaitę Vilniuje rinksis konstitucinės teisės žinovai iš viso pasaulio

Kitą savaitę Vilniuje vyks Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas, kuris vienija 110 konstitucinės justicijos institucijų iš Afrikos, Amerikos, Azijos, Australijos ir Europos žemynų. 
Kongreso tikslas - skatinti konstitucinės justicijos institucijų teisėjams naudingą tarptautinio masto dialogą, stiprinti konstitucinį teisingumą, kuris yra demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir teisės viršenybės pagrindas.
Apie šį renginį trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK) informavo Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas. Susitikime aptartas Konstitucinio Teismo vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas.
Š. m. rugsėjo 11-14 d. Vilniuje vyksiantis kongresas bus pirmasis organizuojamas Europoje (prieš tai vyko Keiptaune, Rio de Žaneire ir Seule), Lietuvai yra didelė garbė surengti IV kongresą.
Vilniuje vyksiančio kongreso tema „Teisės viršenybė ir konstitucinis teisingumas šiuolaikiniame pasaulyje". Ši tema pasirinkta atsižvelgiant į pastarojo laiko iššūkius, kylančius konstituciniams teismams skirtinguose pasaulio žemynuose įtvirtinant teisės viršenybės principą ir saugant savo nepriklausomumą. Pasak KT pirmininko, Vilniuje laukiama iki 100 delegacijų, kurių sudėtyje - Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas Gvidas Raimondis (Guido Raimondi) ir Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininkas Džianis Bukvikijus (Gianni Buquicchio).
Taip pat KT pirmininkas D. Žalimas kartu su komiteto nariais aptarė pastarųjų metų KT tarptautinį bendradarbiavimą su Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Gruzija ir Moldova): Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos veiklą, tarptautinius teisminio bendradarbiavimo projektus, pagal kuriuos Lietuva teikia pagalbą stiprinant Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą, taip pat teisinės paramos Moldovos Respublikos Konstituciniams Teismui projektą, kitus bendrus renginius ir konferencijas.
„Tokia aktyvi Konstitucinio Teismo veikla Lietuvos užsienio politikos prioritetine kryptimi neabejotinai prisideda prie sėkmingo mūsų valstybės tikslų ir siekių įgyvendinimo - rytinėje kaimynystėje kurti teisės viršenybės, pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms principais grindžiamą erdvę, politiškai ir praktiniais veiksmais teikti paramą Rytų partnerystės valstybių ES ir euroatlantinės integracijos siekiams", - apibendrindamas posėdį sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.

Lietuviams skausmingiausios - grynųjų pinigų ir naminių gyvūnų vagystės

Lietuvos gyventojai labiausiai liūdėtų, jei vagys iš namų išneštų juose laikomus grynuosius pinigus. Antroje vietoje - galimos naminių gyvūnų vagystės, aplenkusios neatsiejamus šiuolaikinio gyvenimo atributus - mobiliuosius telefonus bei televizorius.
Draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūtį tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad, vertindami vagysčių nuostolius penkiabalėje sistemoje, grynųjų pinigų vagystę žmonės vertina kaip galinčią juos nuliūdinti labiausiai - vidutiniškai 4,61 balo iš 5-ių, o naminių gyvūnų - 4,39. Į brangiausio namų turto penketuką taip pat patenka mobilieji telefonai (4,30), televizoriai (4,23) bei juvelyriniai dirbiniai (4,23).
Pinigų vagystė daugiausiai nuliūdintų finansiškai labiausiai pažeidžiamus žmones: bedarbius, moksleivius ir studentus.
"Namai Lietuvos gyventojams vis dar atrodo patikimesni už banką - akivaizdu, kad grynųjų laikymas "kojinėje" yra taip įsitvirtinęs, kad nerimas dėl galimos jų vagystės neužleidžia ir, matyt, dar ilgai neužleis pirmosios vietos. Dėl jų praradimo labai nerimauja 70 proc. gyventojų. Pinigų praradimas yra jautrus ir dėl to, kad žmonės paprastai taupo didesniems pirkiniams, svarbioms progoms bei įvykiams, senatvei ar tiesiog sunkiems laikams, ir tai reiškia, kad jie ne kartą ir ne du turėjo kažko atsisakyti, kad sukauptų didesnę sumą", - sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Tiesa ir tai, kad pinigai paprastai branginami dėl suteikiamų galimybių nusipirkti praktiškai viską: ir pačius namus, ir baldus, ir techniką. Tačiau apklausa parodė, kad antra pagal skausmingumą Lietuvos gyventojams būtų naminio gyvūno vagystė - jo gedėtų 64 proc. žmonių, o labiausiai išgyventų nevedę vyrai ir netekėjusios moterys.
"Teoriškai galima nusipirkti tos pačios veislės šunį arba katę, bet praktiškai tai yra mažieji šeimos nariai su savu charakteriu, elgesiu ir ritualais, kurių kitas gyvūnas nepakartos. Vieniši žmonės su naminiais gyvūnais sukuria itin stiprų emocinį ryšį, kurio nutrūkimas jiems yra labai skausmingas", - sako D. Strazdienė.
Tyrimo duomenimis, po grynųjų pinigų ir augintinių pagal nuostolių svarbą rikiuojasi mobilieji telefonai, televizoriai ir juvelyriniai dirbiniai.
"Dėl mobiliojo telefono vagystės krimstųsi 59 proc. respondentų. Netekę televizoriaus ar juvelyrinių dirbinių liūdėtų po 54 proc. respondentų. Pirmajame penketuke pagal vagysčių sukeliamas neigiamas emocijas galima išskirti tris iš penkių galimų vagysčių taikinių, kurie turi emocinį krūvį: tai gyvūnai, mobilieji telefonai su asmeninėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kitais brangiais gyvenimo fragmentais, taip pat - juvelyrika, neretai koduojanti svarbias akimirkas ar žmones. Statistiškai reikšmingai dėl beveik visų žalų labiau jaudinasi moterys. Išsiskiria tik vaizdo ir garso aparatūra bei laisvalaikio įranga - dėl šių daiktų labiau nerimautų vyrai", - tyrimo rezultatus komentuoja BTA atstovė.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota apie 1400 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Dažniausiai pasigendama technikos, aparatūros, juvelyrinių dirbinių, taip pat ir sentimentalios vertės turinčių daiktų. 
"Statistiškai didžiausios vagystės įvykdomos žiemos viduryje ar antroje jos pusėje. Ilgas tamsusis paros metas nusikaltėliams ypač palankus. Vagys taip pat žino, kad po švenčių namuose pagausėja vertingų daiktų: atsiranda naujos buitinės ar garso, vaizdo technikos, kompiuterių, juvelyrinių dirbinių. Atsižvelgdami į tai jie planuoja ir savo nusikaltimus. Tačiau būtina žinoti, kad vagys neatostogauja, o savo namų saugumu rūpintis reikia nuolatos, visus metus", - sako D. Strazdienė.
Jos teigimu, kartais žmonės neįvertina, kad bėdą prisikviečia patys to nenorėdami. 
"Kaip nėra apdairu socialiniuose tinkluose pasakoti apie tai, kad mėnesiui išvažiuojate atostogų, taip nerekomenduojama juose girtis naujais brangiais pirkiniais. Daugelis apie tai nesusimąsto, tačiau ne itin protinga, tarkime, naujų kompiuterių ar televizorių pakuotes išmesti į šalia namų esančius konteinerius, o juk neretai didelės pakuotės tiesiog sustatomos šalia jų. Visa tai - signalas vagišiams, kad pas jus verta "apsilankyti". Jeigu pakuotę vis tiek ruošiatės mesti, bent jau sulankstykite ją išvirkščia puse į viršų ir įmeskite į konteinerį. Nenuvertinkite ilgapirščių sumanumo ir akylumo, nes, jeigu jie taikiniu pasirinktų jūsų namus, iš jų išneštų viską, kas įmanoma", - primena BTA turto draudimo produktų vadovė.
Rinkos tyrimų bendrovė RAIT reprezentatyvią apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės "Vienna Insurance Group AG" narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 tūkst. žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.

Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narys V. Andriukaitis

Rugsėjo 8-ąją oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.
Susitikimuose su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene Europos Komisijos narys aptars Europos semestro rekomendacijų įgyvendinimo, investicijų, antimikrobinio atsparumo, e.sveikatos, afrikinio kiaulių maro, kovos su maisto švaistymu, fizinio aktyvumo skatinimo, sveikos mitybos propagavimo bandomųjų projektų įgyvendinimo mokyklose klausimus. 
Vizito metu V. Andriukaitis dalyvaus ir sakys kalbą Vilniaus Rotušėje vyksiančioje mokslinėje konferencijoje „30 metų širdies transplantacijai Lietuvoje". Prancūzų institute Lietuvoje Europos Komisijos narys skaitys paskaitą „Europos Sąjungos ateitis: iššūkiai ir perspektyvos" ir dalyvaus diskusijoje apie Europos ateitį.

Prezidentė D. Grybauskaitė: reformų laikmetis turės politinio nestabilumo foną

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad politinis rudens sezonas bus įtemptas ir stokos stabilumo, bet tai iš esmės nepaveiks naujosios Seimo sesijos darbų, o svarbiausiu iš jų šalies vadovė įvardijo kitų metų biudžeto priėmimą.
"Politinis sezonas bus įdomus ir, sakyčiau, sudėtingas. Ir būtent todėl, kad koalicijos klausimai sprendžiasi, kiek ji bus stabili. Ir socialdemokratai, matome, truputį blaškosi. Tai tikrai ir Vyriausybei, ir valdantiesiems nebus lengva priimti svarbius sprendimus. (...) Struktūrinių reformų laikmetis bus intensyvus ir jis, aišku, turės politinio nestabilumo foną", - interviu LRT radijui sakė D. Grybauskaitė, pridūrusi, kad šiame kontekste tiek jai, kaip šalies vadovei, tiek Seimui ir Vyriausybei reikės telkti pastangas ir ieškoti sutarimo.
Valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai svarstant apie pasitraukimą iš koalicijos, sudarytos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Prezidentė mano, kad svarbiausios reformos Seime vis dėlto turėtų sulaukti palaikymo, todėl galimas socialdemokratų pasitraukimas numatytiems darbams įtakos veikiausiai nepadarys.
"Net būdami formalioje koalicijoje "valstiečiai" atskirais klausimais ieškodavo kitų partnerių. Ar bus socialdemokratai formalioje opozicijoje, ar ne, atskirais klausimais esu įsitikinusi, kad dalis socialdemokratų frakcijos palaikys Vyriausybės ir "valstiečių" pasiūlymus, dalis - ne. Kai kuriais klausimais gal net ir atskiri opozicijos nariai palaikys", - kalbėjo Prezidentė, prognozuojanti, kad Seime gali likti "formaliai mažuma, bet de facto - normaliai dirbanti dauguma".
Prezidentė teigė, kad politinio neapibrėžtumo kontekste svarbu sutarti dėl kitų metų biudžeto priėmimo.
"Manyčiau, kad tai neturėtų - kas bebūtų - sutrukdyti biudžeto priėmimo procesui, kurį aš laikau rudens sesijos laikotarpiu pačiu svarbiausiu darbu. (...) Šį kartą mums reikia turėti ir socialiai orientuotą, ir saugumą užtikrinantį biudžetą. Čia ieškosiu ir aš sutarimo su įvairiomis frakcijomis, ir įtikinėsiu, kad toks biudžetas yra svarbus", - sakė šalies vadovė.
D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į Vyriausybės ketinimus artimiausiu metu didinti pensijas, minimalią mėnesio algą, bet taip pat šalies vadovė pakartojo savo poziciją dėl būtinybės grąžinti lengvatą už šildymą.
Kalbėdama apie svarbias šaliai reformas D. Grybauskaitė akcentavo jų kokybę.
"Svarbu, kad jos būtų kokybiškos, kad nebūtų imituojama reforma, kad jos būtų prasmingos. Čia paminėčiau ir aukštojo mokslo toliau tęstinį vykdymą, profesinio mokslo pertvarką, Registrų centro pertvarką", - reikšmingiausius uždavinius vardijo Prezidentė, pabrėždama, kad siekiant užtikrinti valstybinių įmonių efektyvumą, negalima privatizuoti strateginių įmonių, nes tai esąs ir nacionalinio saugumo klausimas.
D. Grybauskaitė užsiminė ir apie tolesnę kovą su korupcija, teisingumo užtikrinimo iniciatyvas, prie kurių prisidėjo pati šalies vadovė ir dėl kurių jau teikia siūlymus parlamentui.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 d.

L. Linkevičius dalyvaus neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Taline

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 7-8 dienomis Taline dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime (GYMNICH).
Užsienio reikalų ir gynybos ministrai susitikimą pradės bendra diskusija dėl tolesnio ES saugumo ir gynybos stiprinimo bei naujų bendradarbiavimo projektų plėtojimo pagal ES užsienio politikos ir saugumo strategiją. Paaštrėjus situacijai Korėjos pusiasalyje ES diplomatijos vadovai taip pat derins ES poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu, aptars Artimųjų Rytų taikos proceso aktualijas bei pasidalys nuomonėmis dėl darbo metodų.
Susitikime taip pat dalyvaus ES valstybių kandidačių - Albanijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Serbijos, Turkijos - ministrai, su kuriais vyks diskusija dėl prevencijos ir kovos prieš radikalizaciją ir smurtinį ekstremizmą.

Kultūros ministrė: į nacionalines įstaigas mes turime žiūrėti kaip pagalbininką formuojant kultūros politiką

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, susitikę su Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos nariais, aptarė asignavimų valdytojo statuso, nacionalinės įstaigos vardo ir kultūros finansavimo klausimus.
„Prieš priimdami sprendimus organizuosime diskusijas, nedarysime skubotų išvadų, situacijos neaptarę su Nacionalinių kultūros įstaigų vadovais. Žinodami gerąją užsienio šalių patirtį suprantame, kad nacionalinių įstaigų skaičius ir valstybės joms deleguotos funkcijos turi būti aiškūs, o jų sistema turi padėti efektyviai formuoti ir įgyvendinti kultūros politiką", - kalbėjo ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
Pasak ministerijos atstovų, Vyriausybei nutarus sumažinti nacionalinių įstaigų asignavimų valdytojų statusą turinčių įstaigų, jų finansavimą nukreipiant į centralizuotą valdymo departamentą, Kultūros ministerija peržiūrėjo tokį statusą turinčių kultūros įstaigų veiklą. 
„Nacionalinės kultūros įstaigos, visų pirma, yra ne biudžeto asignavimų valdytojai, o svarbūs kultūros lauko žaidėjai, įgyvendinantys kultūros politiką. Jos turėtų ženkliau prisidėti ir ją formuojant. Diskutuodami privalome surasti mūsų valstybei tinkamą nacionalinių įstaigų sistemą", - teigė kultūros ministrė.
Susitikime sutarta kartu svarstyti nacionalinėms kultūros įstaigoms deleguojamų funkcijų ir keliamų tikslų, biudžeto asignavimo valdytojų statuso klausimus, aptarti planuojamus pokyčius kultūros srityje.

Rugpjūtį infliacija Estijoje paspartėjo iki 3,9 proc.

Estijoje vartojimo kainų indeksas šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 0,4 proc., o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, vartojimo kainų indeksas išaugo iškart 3,9 proc., pranešė Estijos statistikos departamentas. 
Rugpjūtį, lyginat su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, prekės pabrango 3,8 proc., o paslaugos - 4,1 procento. Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos šiuo lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 7,2 proc., o nereguliuojamos kainos - 37 proc.

Katalonijos parlamentas patvirtino siūlymą surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės

Katalonijos parlamentui patvirtinus teisės aktą, kuris uždega žalią šviesą spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės, Ispanija atsidūrė prie didžiausios per pastaruosius dešimtmečius politinės krizės slenksčio. Tačiau Madridas įspėjo jau nuo ketvirtadienio darysiąs viską, kad sutrukdytų įgyvendinti šią iniciatyvą, informuoja naujienų agentūra AFP.
Katalonijos ir centrinės Ispanijos valdžios konfrontacija kilo praėjus vos trims savaitėms po regiono sostinėje Barselonoje ir Kambrilso kurorte įvykdytų išpuolių, pareikalavusių 16 gyvybių. Dar per 120 žmonių buvo sužeista.
"Valstybės ir tėvynės vienybės idėjos šių dienų demokratinėje Europoje neturi ateities", - trečiadienį po balsavimo sakė Katalonijos prezidentas Karlesas Pudžemonas (Carles Puigdemont).
Katalonijos įstatymų leidėjai įstatymo projektą patvirtino, nepaisydami vasarį Ispanijos Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad tai prieštarautų konstitucijai.
Priėmus įstatymą, K. Pudžemonas ir likę ministrų kabineto nariai pasirašė dekretą, kuriuo šaukiamas referendumas. Tačiau Madridas plebiscitą laiko neteisėtu ir ketina jam priešintis.
Dar prieš Katalonijos parlamentui priimant minėtąjį įstatymą, Ispanijos ministro pirmininko pavaduotoja Soraja Saens de Santamarija (Soraya Saenz de Santamaria) informavo, kad šalies vyriausybė Konstitucinio teismo paprašė Katalonijos parlamento priimtus susitarimus paskelbti negaliojančiais.
Tuo tarpu regiono asamblėjos susitarimą dėl įstatymo projekto balsuoti greitai, beveik nediskutavus, premjero pavaduotoja palygino su diktatūriniams režimams būdingu elgesiu.
Tuo pat metu Ispanijos prokurorai paskelbė sieksią, kad Katalonijos parlamento pirmininkei Karmei Forkadel (Carme Forcadell) ir kitiems regiono pareigūnams, leidusiems, kad įvyktų balsavimas dėl referendumo, būtų pareikšti kriminaliniai kaltinimai dėl nepaklusnumo.

Karibų jūros regioną siaubiantis uraganas Irma nusinešė mažiausiai septynias gyvybes

Itin stiprus uraganas Irma nuniokojo Karibų jūros regioną: stichija dalį salų pavertė griuvėsiais ir nusinešė mažiausiai septynių žmonių gyvybes, praneša BBC.
Pranešama, kad nedidukė Barbudos sala nuniokota taip, kad joje beveik nebeįmanoma gyventi. Tuo tarpu Prancūzijos pareigūnai įspėjo, kad Prancūzijai priklausanti Šv. Martyno salos dalis kone visai sunaikinta.
Atsižvelgiant į tai, kokio masto žalą padarė stichija, manoma, kad aukų skaičius dar gali augti.
JAV Nacionalinio uraganų stebėjimo centro duomenimis, aukščiausios - penktos - kategorijos stiprumo uraganas Irma šiuo metu slenka šiauriau JAV priklausančios Puerto Riko salos.
Dėl stipraus vėjo ir smarkių liūčių daugiau kaip pusė iš trijų milijonų salos gyventojų liko be elektros. Pasak pareigūnų, elektros energijos tiekimas gali būti atnaujintas tik po kelių dienų.
Stipriausia per dešimtmetį Atlanto vandenyne susiformavusi audra, kurios vėjo greitis siekia iki 295 kilometrų per valandą, ketvirtadienį turėtų praslinkti šalia Dominikos Respublikos krantų.
Kol kas neaišku, kokį poveikį uraganas Irma turės žemyninei JAV daliai. Tačiau prognozuojama, kad sekmadienį audra gali smogti Floridos valstijai.

Ekonomistai: vis mažėja obligacijų, kurias gali įsigyti ECB

Skirtingai, nei tvirtina Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi), banko vykdoma turto programa nebėra tokia lanksti, "Bloomberg" teigia ekonomistai.
ECB valdančioji taryba šį mėnesį pradės diskusijas dėl turto pirkimo programos ateities. "Bloomberg" interviu davę ekonomistai teigia, kad programos apimčių mažinimas taps ne pasirinkimu, o būtinybe.
"Obligacijų, kurias gali įsigyti ECB, kiekvienoje šalyje vis mažėja. Nepaisant ekonominių sąlygų, ECB bus priversta mažinti obligacijų pirkimo apimtis, nes paprasčiausiai nebeliks obligacijų, kurias bankas dar galės įsigyti", - teigia "Credit Agricole" ECB strategas Luisas Haro (Louis Harreau).
ECB obligacijas perka iš 18-os euro zonos šalių - skolų nukamuota Graikija nuo programos yra atleista.
Viena iš programos taisyklių numato, kad ECB negali turėti daugiau nei 33 proc. vienos euro zonos narės skolos obligacijų. "Commerzbank" vyriausiasis ekonomistas Jorgas Krėmeris (Joerg Kraemer) teigia, kad Vokietija 33 proc. ribą gali pasiekti jau šiemet.

Komitetas išrinko 16 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, surengęs pakartotinius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narių rinkimus, išsirinko 16 šios komisijos narių. Kas iš 30 kandidatų pateko į komisiją, paaiškėjo per slaptą balsavimą.
Komitetas apsisprendė, kad VLKK pirmininkas ir jo pavaduotojas bus renkami vėliau.
Seimo Šveitimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša žurnalistams sakė, kad komisijos pirmininkas bus išrinktas artimiausiu metu. "Manau, kad čia ilgai netruks, savaitė dvi, ir mes apsispręsime. Čia nėra jokių paslapčių, jokių intrigų nėra, procedūra labai aiški, skaidri", - sakė E. Jovaiša. Jis nesiėmė spėlioti, kas galėtų vadovauti komisijai, tačiau sakė, kad reikėtų "objektyvaus žmogaus, kuris dirbtų savo darbą, darytų tai, ką pavedė įstatymas".
E. Jovaiša mano, kad komisija neturėtų politikuoti. "Aš galvoju, kad politika šita komisija neturi ir negali užsiimti, išskyrus vieną vienintelę - kalbos politiką", - sakė komiteto pirmininkas. 
Per pirmąjį balsavimą į komisiją pateko Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Bonifacas Stundžia, Andrius Utka, Daiva Vaišnienė, Rasuolė Vladarskienė, Vilma Zubaitienė.
Vėliau per antrąjį balsavimo ratą į komisiją buvo išrinkti Daiva Aliukaitė, Audrys Antanaitis, Laimantas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Lina Murinienė, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė ir Albina Auksoriūtė.
E. Jovaišos teigimu, komisijos sudėtis pasikeitė labai stipriai, ir ji turėtų pateisinti lūkesčius.
"Labai reikšmingai pasikeitė komisijos sudėtis. Matau daug naujų veidų, bet kartu išlieka ir tam tikras branduolys, kuris galėtų vykdyti šios komisijos veiklos tęstinumą", - sakė E. Jovaiša. 
Beje, į komisiją nebuvo išrinktas buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys, kurį žiniasklaida buvo įvardinusi kaip galimą pretendentą vadovauti komisijai.

Lietuva Jungtinių Tautų komitetui pristatė ataskaitą apie asmenų apsaugą nuo priverstinio dingimo

Vyriausybės delegacija, vadovaujama teisingumo viceministro Pauliaus Griciūno, rugsėjo 4 ir 5 dienomis Ženevoje Jungtinių Tautų Priverstinių dingimų komiteto sesijoje pristatė Lietuvos ataskaitą, kaip įgyvendinama 2007 metų Tarptautinė konvencija dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo.
Ši konvencija Lietuvoje ratifikuota ir įsigaliojo 2013 metais. Lietuvos ataskaitos peržiūra Komitete surengta pirmą kartą.
Lietuvos ataskaitos svarstymui vadovavo komiteto narys iš Vokietijos Raineris Hūlė (Rainer Huhle). Komiteto paskirti pranešėjai iš Albanijos ir Prancūzijos analizavo Lietuvos pateiktą informaciją. Lietuvos delegacijos nariai atsakė į papildomus klausimus dėl konvencijos taikymo. Debatuose buvo teigiamai įvertintas Lietuvos atliktas darbas, pabrėžta, kad ataskaita yra išsami. Taip pat teigiamai įvertinta, kad Lietuva atsižvelgia į Komiteto kompetenciją, svarstant piliečių skundus dėl tariamų priverstinio dingimo atvejų. 
Komitetas parengs rekomendacijas Lietuvai dėl tolesnių priemonių stiprinant piliečių apsaugą nuo priverstinio dingimo.
Pagal konvenciją priverstiniu dingimu laikomas valstybės pareigūnų, institucijų ar politinės organizacijos nurodymu vykdomas asmens laisvės atėmimas, areštas ar įkalinimas, kai šis faktas nuslepiamas, taip pat slepiama aukos buvimo vietą, siekiant, kad ji atsidurtų už įstatymo apsaugos ribų. Lietuvoje šio pobūdžio nusikaltimų nėra užfiksuota. 
Delegacijoje buvo Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro, Kalėjimų departamento, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Ženevoje atstovai.

Jauni mokytojai gali pretenduoti į kasmetinę Švietimo ir mokslo ministerijos premiją

Švietimo ir mokslo ministerija ragina mokytojus iki rugsėjo 15 d. teikti kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti. Į premijas pretenduoti gali pedagogai, ne vyresni nei 35 metų.
Savo kandidatūras siūlyti gali patys asmenys, švietimo įstaigų vadovai, švietimo institucijos, mokytojai, mokiniai, tėvai ir jų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, švietimo asociacijos.
Premija siekiama įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės M. Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus.
Tarptautinės mokytojų dienos proga M. Lukšienės premija skiriama kiekvienais metais. Premijos dydis - 4560 eurų.
Premijos skyrimo komisija vertins kandidato pedagoginio darbo pradžią ir tolesnę veiklą, orientuotą į ugdymo demokratizavimą ir modernizavimą, humanizmo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą, sėkmingus edukacinius projektus, atsižvelgs į mokinių, tėvų atsiliepimus, sėkmingą bendradarbiavimą su kolegomis, lyderystę.
M. Lukšienės premija teikiama nuo 2010 metų. Laureatais yra tapę Kauno Šv. Mato vidurinės mokyklos matematikos ir informatikos mokytojas Vygantas Kornejevas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos anglų kalbos mokytoja Rūta Pivoriūnaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras, Vilniaus S.Nėries gimnazijos technologijų mokytojas Donatas Kriukas, Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė ir Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas.

L. Linkevičius susitiko su Lietuvos draugu iš Japonijos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Japonijos Aukštųjų parlamento rūmų nariu, Japonijos-Lietuvos parlamentarų draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone. 
Svečias į Lietuvą šį kartą atvyko Lietuvos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės kvietimu ir jau susitiko su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu bei Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, taip pat dalyvaus Sugiharos savaitės renginiuose Kaune. 
Susitikimo su Lietuvos diplomatijos vadovu metu pasikeista nuomonėmis dėl saugumo padėties Korėjos pusiasalyje ir tolesnių veiksmų siekiant konflikto sprendimo, pažymėta dvišalių ryšių plėtra. 
Šiais metais Lietuva ir Japonija pasirašė sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, kurią dabar turi ratifikuoti abiejų šalių parlamentai. Lietuva suinteresuota su Japonija sudaryti darbo atostogaujant sutartį, kuri leistų jaunimui iš Lietuvos ir Japonijos susipažinti su abejomis šalimis, išnaudojant įsidarbinimo galimybes. Susitikime aptartos galimybės tęsti bendradarbiavimą su „Hitachi" kompanija. 
L. Linkevičius dar kartą pažymėjo Čijūnės Sugiharos paveldo išsaugojimo svarbą abiem šalims ir padėkojo už asmeninį Japonijos parlamentaro indėlį įamžinant didžiojo japonų diplomato atminimą. 
Per ministro L. Linkevičiaus vizitą Japonijoje šių metų gegužę H. Nakasonei už indėlį į Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą įteiktas apdovanojimas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė". 
H. Nakasone yra patyręs Japonijos politikas ir ilgametis Lietuvos draugas, buvęs Japonijos švietimo ir mokslo, vėliau užsienio reikalų ministras bei specialusis Japonijos ministro pirmininko patarėjas.

ESTT atmetė Vengrijos ir Slovakijos ieškinį prieš pabėgėlių priėmimą

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) atmetė Vengrijos ir Slovakijos pateiktus skundus dėl ES migracijos politikos ir palaikė Briuselio teisę įpareigoti valstybes nares priimti prieglobsčio prašytojus, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Sprendžiant prieš dvejus metus kilusį ginčą, ESTT nusprendė, kad ES turi teisę nurodyti valstybių narių vyriausybėms pagal kvotas priimti iš Graikijos ir Italijos perkeliamus pabėgėlius, iš kurių daugiausiai sirų. 
Remiantis BBC pranešimais, nuo to laiko, kai prieš dvejus metus buvo įvestos privalomos kvotos, Vengrija nepriėmė nė vieno prieglobsčio prašytojo. Privalomos pabėgėlių priėmimo kvotos buvo įvestos, siekiant palengvinti naštą daugiausiai migrantų sulaukiančioms Graikijai ir Italijai.
Pagal schemą iš viso buvo perkelta šiek tiek mažiau nei 28 tūkst. žmonių, nors 2015 metų rugsėjį pasiekus susitarimą buvo planuojama perkelti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. 
Parengus programą, jai buvo pritarta daugumos valstybių narių balsais, sulaukta tik buvusių komunistinių Rytų Europos šalių pasipriešinimo. Šios šalys teigė, kad jų visuomenės negalės priimti musulmonų migrantų.
ES pareigūnų teigimu, schema buvo privaloma vykdyti visoms valstybėms narėms, nepaisant ar jos balsavo už, ar prieš.

Atnaujinta Lukiškių aikštė bus atidaryta lapkričio 3-iąją

Visai Lietuvai svarbi Lukiškių aikštė bus atidaryta lapkričio 3 dieną. Pirmą kartą per visą Nepriklausomybės laikotarpį vykusi aikštės rekonstrukcija užtruko pusantrų metų ir lapkričio pradžioje įgaus visiškai naują vaizdą: naujai išvedžioti takeliai, visiškai pakeista aikštės granitinė danga, įrengti nauji suoliukai, pasodinti medžiai, įrengti nauji šviestuvai, vėliavų stiebai.
„Aikštė tampa reprezentatyvi jauki miestiečių susibūrimų vieta, kurioje bus daug žaliųjų erdvių ir vietos iškilmingoms Lietuvos šventėms, minėjimams. Šiuo metu darbai vyksta visu pajėgumu, kad galėtume kuo greičiau aikštę atverti vilniečiams", - sako projekto vadovas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.
Aikštės naujovė - interaktyvus fontanas, neturintis analogų Baltijos šalyse. Fontaną miestui padovanojo verslininkai: techninį darbo projektą - bendrovė „Poolservice.LT", o įrengimą - bendrovė „Orkela". Jos prisijungė prie Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos „Dovana Vilniui", kuria siekiama paskatinti asmenis, įmones ar organizacijas prisidėti kartu gražinant Vilnių.
Fontanas realiu laiku prisitaikys prie žmogaus judesių, dinamiškai keis srovių formas ir aukščius, vandens srovės bus apšviestos spalvas keičiančiu LED RGB, ekonomišku apšvietimu, kiekvienas šviestuvas galės veikti tiek atskirai, tiek ir kartu sinchroniškai su kitais šviestuvais. Be to, tai bus neužimantis erdvės fontanas, nes jo purkštukai ir šviestuvai montuojami aikštės grindinio dangoje, taip, kad išjungus fontaną aikštę per kelias minutes būtų galima pritaikyti kitoms viešosioms reikmėms.
Tvarkomos ir aikštės prieigos - Lukiškių gatvės atkarpoje tarp Vasario 16-osios g. ir J. Tumo Vaižganto g. klojama nauja asfalto danga, rekonstruojamas pėsčiųjų takas prie Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, čia nusidrieks ir visiškai naujas dviračių takas. Po rekonstrukcijos ši gatvės atkarpa turės 3 eismo juostas, bus dvikrypčio eismo, su atskira viešojo transporto juosta.

Išstojusi iš ES Didžioji Britanija sieks subalansuotos imigracijos politikos

Išstojusi iš Europos Sąjungos (ES) Didžioji Britanija sieks subalansuotos imigracijos politikos. Tą ji darys stengdamasi pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir tuo pat metu mažindama bendrą atvykstančiųjų skaičių, trečiadienį sakė šalies gynybos sekretorius Maiklas Felonas (Michael Fallon), kuriuo remiasi naujienų agentūra "Reuters".
Britų dienraštis "The Guardian" antradienį vakare paskelbė nutekintą vyriausybės dokumentą, kuriame išdėstyti planai 2019-aisiais metais šaliai išstojus iš Bendrijos pradėti mažinti į Jungtinę Karalystę (JK) atvykstančių žemesnės kvalifikacijos darbuotojų iš ES šalių skaičių.
"Vėliau šiemet išdėstysime konkrečius pasiūlymus, - televizijai "Sky News" sakė M. Felonas. - Stengsimės siekti pusiausvyros: norime ne užverti duris, o pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurie nori čia atvykti ir į mūsų visuomenę įnešti savo indėlį".
"Tuo pat metu turime užtikrinti, kad Didžiosios Britanijos darbdaviai būtų pasirengę apmokyti ir kelti darbuotojų britų kvalifikaciją. Visuomenės nuomonė labai aiški: ji nori, kad imigracija būtų tinkamai suvaldyta, o ne visiškai sustotų", - teigė JK gynybos sekretorius.
"Be to, ji pageidauja, kad įgyvendintume tai, už ką ji balsavo "Brexit" referendume", - pridūrė M. Felonas.

Prezidentė siūlo griežtinti bausmes už neteisėtą praturtėjimą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina griežčiau bausti už neteisėtą praturtėjimą, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų skiriamos minimalios mokestinės baudos neužtikrinančios adekvačios atsakomybės už disponavimą neaiškios kilmės pajamomis.
Šalies vadovė teikia Seimui Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, numatančias didesnes baudas asmenims, negalintiems pagrįsti turimų pajamų kilmės, ir tiems, kurie mokesčių pažeidimus daro pakartotinai. Tuo atveju, jei asmuo negali pagrįsti savo pajamų, Prezidentė siūlo taikyti baudą nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus taip pat būtų skiriamos dvigubai didesnės baudos.
D. Grybauskaitė trečiadienį su generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininke Edita Janušiene ir laikinai einančiu pareigas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi Šarūnu Rameikiu aptarė kovos su korupcija situaciją.

"Deutsche Bank" direktorius ragina ECB keisti pinigų politiką

Didžiausio Vokietijos banko "Deutsche Bank" generalinis direktorius Džonas Krajanas (John Cryan) ragina Europos centrinį banką (ECB) keisti pinigų politiką.
Kalbėdamas Vokietijos leidinio "Handelsblaat" organizuojamoje konferencijoje, D. Krajanas teigė, kad vadinamoji "pigių pinigų" politika padėjo šalims bei bankams išlipti iš krizės, tačiau tuo pat metu sukūrė ir naujų problemų. Viena jų - rekordiškai aukštos nekilnojamojo turto kainos ekonomiškai stipriausiose pasaulio šalyse.
"Atrodo, kad akcijų biržos dabar žino tik vieną kryptį. Vis didesnėse rinkos dalyse matome "burbulo" situacijas, o kai kurios atsiranda sektoriuose, kuriuose niekada jų nesitikėjome", - kalbėjo "Deutsche Bank" generalinis direktorius.

Prancūzija uždraus naftos bei dujų gavybą savo teritorijoje

Prancūzijos vyriausybė parengė įstatymo projektą pagal kurį numatyta ne vėliau kaip 2040 metais uždrausti naftos bei dujų gavybą ir telkinių žvalgybą šalies teritorijoje. Dabartinės licencijos, galiojančios naftai išgauti, nebebus atnaujinamos, informuoja agentūra "Associated Press".
Prancūzijos vyriausybės teigimu, tai bus pirmas tokio pobūdžio draudimas visame pasaulyje.
Tiesa, įstatymas veikiau simbolinis, nes Prancūzijos teritorijoje išgaunama nafta ir dujos sudaro tik 1 proc. vidaus vartojimo, o likusi dalis importuojama.

V. Šapoka: Vyriausybė dėl MMA siūlo subalansuotą variantą

 Finansų ministras Vilius Šapoka įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymas iki 400 eurų kelti minimalią mėnesio algą (MMA) yra gerai apgalvotas, nors socialiniai partneriai ir pateikia kitų variantų. 
"Atlyginimai privalo augti. Net ir už nekvalifikuotą darbą mes turime sukurti žmonėms saugumą, kad jie iš tikrųjų galėtų atsistoti ant kojų. (...) Pagal mūsų vertinimą, atsižvelgiant ir į mokestinius pasiūlymus, tam, kad didėtų ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), taip pat ir "vaiko pinigus", tai 400 eurų yra subalansuotas variantas", - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė finansų ministras, pasak kurio, Trišalėje taryboje sutarus dėl MMA kėlimo, toliau būtų svarstoma dėl galimybės atitinkamai didinti NPD. 
Dabar MMA siekia 380 eurų neatskaičius mokesčių. Vyriausybė planuoja, kad minimalus mėnesio atlyginimas augs nuo kitų metų sausio. 
V. Šapokos teigimu, atlyginimai šalyje ir toliau turėtų kilti, nors galimai lėčiau, nei iki šiol. 

Ukrainos valstybės skola pasiekė 76,06 mlrd. JAV dolerių

Ukrainos valstybės skola, ją vertinant JAV doleriais, 2017 m. liepos 31 d. duomenimis, pasiekė 76,06 mlrd. JAV dolerių, rodo Ukrainos finansų ministerijos duomenys.
Valstybinė ir valstybės garantuota skola, liepos pabaigos duomenimis, sudarė 1,971 trilijono grivinų (76,06 mlrd. dolerių), tuo tarpu prieš mėnesį šis rodiklis siekė 1,957 trln. grivinų (75,01 mlrd. dolerių). Tiesioginis užsienio įsiskolinimas per mėnesį padidėjo iki 37,44 mlrd. dolerių, o šalies vidaus skola išaugo iki 26,60 mlrd. JAV dolerių.
Šiuo metu kiekvienam ukrainiečiui tenka apie 1760 dolerių valstybinės skolos, o bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu skolos lygis pasiekė apie 80 proc., praneša naujienų agentūra "RIA Novosti".

Ministras L. Kukuraitis: pensijos didės spalį

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo projektui - nuo spalio valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didės 10 eurų - nuo 120 Eur iki 130 Eur. Vadinasi, jau spalį vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidės apie 13 eurų.
„Padidinus valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją bei nuo naujų metų indeksavus pensijas, vidutinė senatvės pensija šalies senjorui turėtų didėti iš viso 42 eurais, lyginant šio rugsėjo ir 2017 m. sausio dydžius", - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Dėl bazinės pensijos padidinimo taip pat padidės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, mokamos neįgaliesiems, tapusiems tokiais privalomosios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje ar karinių mokymų metu, taip pat pareigūnų ir karių valstybinių pensijų priedas už tarnybą - šį padidėjimą pajus apie 7 tūkst. asmenų.
Šiam bazinės pensijos didinimui iš „Sodros" biudžeto 2017 metais prireiks apie 31 mln. eurų, iš valstybės biudžeto bazinės pensijos padidinimas 2017 metais papildomai pareikalaus apie 142 tūkst. eurų.
Ministerija primena, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos bus perskaičiuojamos pagal naujas pensijų apskaičiavimo taisykles ir indeksuojamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius (numatoma jas indeksuoti 7 proc.). Dėl to vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės apie 29 eurus. Be to, nuo 2018 m. bus pradėtas indeksuoti ir našlių pensijų bazinis dydis.
Visais atvejais pensijos didės individualiai: daugiau socialinio draudimo stažo įgijusiems asmenims didėjimas bus ryškesnis, mažiau - mažesnis.

Kauno tvirtovė perduodama visuomenės reikmėms

Vyriausybė nutarė miesto savivaldybei perduoti Kauno tvirtovės dalis, kurias sudaro fortai ir blindažai. Siekiama išsaugoti vertingą paveldą, o tvirtovės dalis pritaikyti visuomenės poreikiams. 
Atsižvelgiant į Kauno tvirtovės karinio paveldo mokslinę svarbą, turistinį ir kultūrinį potencialą, miesto savivaldybės nuosavybėn jau yra perduota didžioji šios tvirtovės statinių dalis - iš viso 47 objektai. 
Pagal parengtą koncepciją, beveik visuose fortuose numatoma nutiesti pasivaikščiojimo takus ir parengti turistinius maršrutus. Kai kurių fortų erdves ketinama pritaikyti konferencijų salėms, viešbučiams, bendruomenės susibūrimams. 
Kauno tvirtovė - vienintelė tokia gynybinė sistema Baltijos šalyse, 1882-1915 metais mieste ir jo apylinkėse įrengta Rusijos caro Aleksandro II įsakymu. Ši tvirtovė turėjo savarankiškas artilerijos ir pėstininkų pozicijas, fortuose buvo įkurdintos kareivinės, įrengtos slėptuvės ir šaudmenų sandėliai. Tačiau pagrindinė funkcija buvo apginti Kauno miestą ir jo apylinkės.

Luvro muziejaus filialas Abu Dabyje duris atvers lapkritį

Garsiojo Prancūzijos Luvro muziejaus filialas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje duris atvers lapkričio 11 dieną, informuoja naujienų agentūra AP.
Apie naujojo muziejaus atidarymą Abu Dabyje paskelbta trečiadienį. 
Šis pranešimas nutraukė dešimtmetį trukusį galerijos, kurios statybas temdė ekonomikos krizė ir kritika dėl to, kokiomis sąlygomis teko dirbti jį stačiusiems darbininkams, laukimą.
Prancūzų architekto Žano Nuvelio (Jean Nouvel) projektuotą pastatą dengia kupolo formos stogas, puoštas aštuoniais sluoksniais arabiško stiliaus geometrinių ornamentų. Dieną į Sadijato saloje stovinčio pastato vidų jie leidžia prasiskverbti žvaigždes primenantiems saulės spinduliams.
Šio projekto įgyvendinimas miestui kainavo per milijardą JAV dolerių.

Jungtinės Tautos: Sirijos vyriausybė Chan Šeichūne panaudojo zarino dujas

Sirijoje vykstančio pilietinio karo metu šalies pajėgos daugiau kaip du tuzinus kartų naudojo cheminius ginklus, įskaitant ir pražūtingą cheminę ataką Chan Šeichūne, kuri išprovokavo JAV raketų smūgį karinei bazei Sirijos vakaruose, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tyrėjai, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Labiausiai apibendrinančiose išvadose JT tyrimo komisija dėl Sirijos teigė, kad Sirijos vyriausybės karo lėktuvas balandį paskleidė virš Chan Šeichūno Idlibo provincijoje zarino dujas. Ši cheminė ataka nusinešė daugiau kaip 80 civilių gyvybes.
"Vyriausybės pajėgos ir toliau laikėsi cheminių ginklų naudojimo prieš civilius opozicijos kontroliuojamose teritorijose modelio. Daugiausiai gyvybių pareikalavusios atakos metu Chan Šeichūne, Idlibo provincijoje, Sirijos oro pajėgos panaudojo zarino dujas, kurios pražudė keliasdešimt žmonių, iš kurių didžioji dalis buvo moterys ir vaikai", - skelbiama JT tyrimo komisijos ataskaitoje.
Jau anksčiau buvo nustatyta, kad atakos metu buvo panaudotos nervus paralyžiuojančios zarino dujos, tačiau nebuvo skelbiama, kas yra atsakingas už jos įvykdymą.
Visuose JT tyrimuose teigiama apie 33 cheminių ginklų atakas Sirijoje. 27 atakos yra priskiriamos Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) vyriausybės pajėgoms. B. al Asado vyriausybė nuolat neigia naudojanti cheminius ginklus.

Lietuvą pasiekė pirmasis elektrovežis iš Baltarusijos

Kenos geležinkelio stotį pasiekė bandomasis elektrovežis iš Baltarusijos. Elektrovežis iš Molodečno geležinkelio stoties Lietuvą pasiekė naujai elektrifikuotu 28,6 km geležinkelio ruožu N. Vilnia-Kena-valstybės siena su Baltarusija.
„Šis projektas mūsų geležinkelių infrastruktūrai ypač reikšmingas. Elektrifikavus šį ruožą galėsime padidinti mūsų geležinkelio transporto konkurencingumą, pritraukti daugiau klientų krovinių vežime, maršruto Vilnius-Minskas keleiviams pasiūlyti trumpesnę kelionės trukmę. Nauda galės pasidžiaugti ir šalia atnaujinto geležinkelio ruožo gyvenantys žmonės - elektriniai traukiniai važiuoja gerokai tyliau bei yra viena labiausiai gamtą tausojančių transporto priemonių", - teigia „Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

DNR tyrimas: 62-ejų ispanė nėra Salvadoro Dali duktė

62 metų aiškiaregė Pilar Abel Martines (Pilar Abel Martinez) nėra garsiojo tapytojo Salvadoro Dali (Salvador Dali) duktė, kaip tvirtino. Tai parodė DNR tyrimas, trečiadienį pranešė S. Dali fondas, kuriuo remiasi agentūra AFP. 
Kad būtų atliktas tyrimas ginče dėl tėvystės liepos pabaigoje buvo ekshumuoti 1989 metais mirusios siurrealisto palaikai. Jei rezultatas būtų teigiamas, moteriai priklausytų didelio menininko palikimo dalis. 
„DNR tyrimai įrodo, kad Pilar nėra Salvadoro Dali duktė", - pareiškė fondas. Prieš pusantro mėnesio DNR mėginiai buvo paimti tiesiai iš S. Dali karsto Katalonijos muziejuje ir tada tyrimui išsiųsti į Madridą. 
S. Dali fondas nesėkmingai priešinosi teisėjos, nurodžiusios atlikti DNR tyrimą, sprendimui. P. A. Martines jau prieš kelerius metus pateikė prašymą dėl tėvystės nustatymo. Moters duomenimis, jos motina turėjo meilės romaną su menininku. 
S. Dali palikimas jo mirties metais - 1989-aisiais - buvo vertinamas 136 mln. dolerių. Nuo tada jo vertė turėjo gerokai išaugti. Dabar visas palikimas priklauso Ispanijos valstybei ir yra valdomas S. Dali fondo. 
S. Dali gimė 1904 metais Figerese ir mirė čia būdamas 84-erių. Su ruse žmona „Gala", kuri daug dešimtmečių buvo jo mūza, jis vaikų nesusilaukė.

JT įspėja dėl humanitarinės katastrofos Mianmare

Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl humanitarinės katastrofos Mianmare, kurią gali sukelti saugumo pajėgų veiksmai prieš musulmonų mažumą rohinjus, informuoja agentūra „Reuters".
JT generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (Antonio Guterres) trečiadienį žengė neįprastą žingsnį ir raštu kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, įspėdamas dėl smurto spiralės Mianmare, kuriame gyventojų daugumą sudaro budistai, padarinių. 
JT duomenimis, per 12 dienų į kaimyninį Bangladešą pabėgo beveik 150 000 rohinjų. „Reuters" turima informacija, Mianmaras nori užminuoti sausumos sieną su Bangladešu ir taip neleisti grįžti iš viso 233 000 šalį palikusių rohinjų.
A. Guterešas įspėjo dėl etninio valymo Mianmare, kuris gali destabilizuoti padėtį visame regione.

Atgal