VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.08. Naujausios žinios

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus.

 Bendroje sesijoje su užsienio reikalų ministrais  daugiausia dėmesio skirta nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo (PESCO) kūrimui ir Europos gynybos fondo steigimui (EDF). 

„Lietuva remia glaudesnį ES bendradarbiavimą gynybos srityje, nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas gynybos srityje turi prisidėti prie gynybos išlaidų ES didėjimo ir realių gynybos pajėgumų Europoje kūrimo. Tikimės, kad PESCO dalyvaus kuo platesnis valstybių ratas”, – per susitikimą akcentavo R.Karoblis.

 Minisitro teigimu, Lietuva svarsto praktinius dalyvavimo būdus, yra pasiūliusi kelis projektus. „Kartu su Beneliukso valstybėmis, Suomija ir Estija siūlome PESCO rėmuose plėtoti karinio Šengeno projektą, kuris palengvintų karinių pajėgų judėjimą Europoje. Tai apima tiek procedūrų supaprastinimą, tiek investicijas į infrastruktūrą. Šį projektą remia daug valstybių, jo praktinis įgyvendinimas svarbus tiek ES, tiek NATO”, - po susitikimo sakė krašto apsaugos ministras.

 „ES valstybėms taip pat pasiūlėme glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje. Siūlome stiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus bei kolektyvinį atsaką į kibernetinis atakas, PESCO tam suteikia gerą politinį formatą, o Europos gynybos fondas  gali prisidėti finansiškai. Tai sritis, kur būtinas ir glaudus ES ir NATO bendradarbiavimas”, – sake R. Karoblis.

 Taline ES gynybos ministrai taip pat dalyvavo strateginėse stalo pratybose „EU CYBRID 2017“, kurių metu buvo tikrinamas ES atsako mechanizmas reaguojant į atakas nukreiptas prieš karinę ES infrastruktūrą. Pratybose dalyvavo ir NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.

 Galimybė steigti PESCO yra numatyta Lisabonos sutartyje. Pastaruoju metu ES valstybės aktyviai svarsto, kokius įsipareigojimus gynybos srityje turės prisiimti valstybės, norinčios dalyvauti glaudesniame bendradarbiavime, taip pat siūlo praktinius bendradarbiavimo projektus.

Europos Komisija (EK) yra pasiūliusi steigti Europos gynybos fondą, iš kurio galėtų būti ko finansuojami gynybos pajėgumų vystymo projektai. Iki 2020 metų gynybai EK yra numačiusi skirti 500 mln. eurų.

Prezidentė D. Grybauskaitė susitiks su Seimo valdyba

Artėjant Seimo rudens sesijai, penktadienį planuojamas tradicinis Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Seimo valdybos narių susitikimas su Prezidente Dalia Grybauskaite.
Seimo rudens sesijos darbus planuojama aptarti Seimo rūmuose. 
Susitikimui pasibaigus, prie Aleksandro Stulginskio salės įvyks Seimo Pirmininko V. Pranckiečio ir Prezidentės D. Grybauskaitės spaudos konferencija.
Šalies vadovė su Seimo Pirmininku ir Seimo valdyba aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus - prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.
Į rudens sesiją parlamentarai rinksis rugsėjo 10-ąją, sekmadienį. 
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti 24 plenarinius posėdžius.

Premjeras S. Skvernelis: VST pažanga – daugiau nei akivaizdi

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Viešojo saugumo tarnyboje (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos.

Tarnybos vadas Ričardas Pocius premjerą supažindino su pasiektais rezultatais, pristatė trumpą veiklos ataskaitą, pagrindinius Tarnybos ateities tikslus ir veiklos tobulinimo gaires. 

Premjerui pademonstruota atnaujinta, šiuolaikinė VST ginkluotė, specialiosios technikos priemonės, taip pat neseniai pradėjęs veikti Jungtinių operacijų centras, kuris sukurtas efektyviam tarnybos pajėgumų ir operacijų valdymui 24 val. per parą. 

Vyriausybės vadovui taip pat pristatytas nuolatinis VST pasirengimas nedelsiant reaguoti į galimas provokacijas, incidentus, teroro išpuolius ir bet kokias kitas grėsmes viešajam saugumui valstybės viduje.

„Akivaizdu, kad vos per dvejus metus VST padarė milžinišką pažangą: tiek kalbant apie ginkluotės ir technikos atnaujinimą, tiek apie tarnybos efektyvią veiklą, tiek apie pareigūnų motyvaciją, skatinimą ir socialinių garantijų užtikrinimą“, – teigė premjeras S. Skvernelis.

Nuo 2015-ųjų pirminės ir vidurinės grandžių vidutinis VST pareigūno darbo užmokestis padidėjo 27 proc., šiuo metu vidutinis pareigūno atlyginimas – 754 eurai (atskaičius mokesčius). Tarnybos transporto parkas atnaujintas 72 proc. – lygiai kaip ir kompiuterinė bei organizacinė technika. Ginkluotė, amunicija ir individualios apsaugos priemonės atnaujintos beveik 50 proc.

Visuomenės veikėjai, kuriais pasitikima labiausiai (lentelė)

Apklausa vyko 2017 m. liepos 7-17 dienomis. Apklausta 1002 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

 

2017 07
(%) 

2017 08
(%) 

1. D. Grybauskaitė 

25,4 

27,8 

2. S. Skvernelis 

8,2 

8,6 

3. R. Karbauskis  

6,5 

5,9 

4. V. Adamkus 

6,7 

5,0 

5. G. Landsbergis 

6,3 

4,8 

6. A. Butkevičius  

5,0 

4,1 

7. G. Nausėda 

3,5 

3,9 

8. R. Paksas 

4,7 

3,6 

9. V. Matijošaitis 

1,2 

3,4 

10-11. A. Maldeikienė  

3,4 

3,2 

10-11. V. Pranckietis 

2,2 

3,2 

12. N. Puteikis 

2,1 

3,0 

13. V. Tomaševskis 

2,5 

2,9 

14-15. V. Blinkevičiūtė 

1,9 

2,7 

14-15. A. Tapinas 

3,6 

2,7 

16-17. I. Šimonytė 

1,8 

2,6 

16-17. R. Žemaitaitis 

2,7 

2,6 

18. R. Šimašius 

2,9 

2,4 

19. A. L. Linkevičius 

0,8 

2,2 

20. A. Veryga 

0,9 

2,1 

21. V. Landsbergis 

2,3 

1,8 

22. G. Paluckas 

1,2 

1,7 

23. V. Uspaskichas 

0,8 

1,6 

24. A. Zuokas  

1,5 

1,4 

25. A. Kubilius 

0,5 

1,3 

26-27. I. Degutienė 

1,2 

0,9 

26-27. V. Ušackas 

1,0 

0,9 

 

 

 

Nėra tokių, nežino 

27 

23 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas.

Kultūros ministrė: muziejus „Dingęs Štetlas" Šeduvoje - sektinas mecenatystės pavyzdys"

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, ketvirtadienį lankydamasi Šiaurės Lietuvoje, pabrėžė, kad Radviliškio rajone, Šeduvoje, priešais senąsias žydų kapines, ketinamas statyti 2,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų kompleksas - litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs Štetlas" yra labai reikšminga kultūros edukacijos priemonė ir sektinas mecenatystės pavyzdys.
„Toks muziejus taps neatsiejama regiono ir Lietuvos istorijos bei kultūros pasakojimo dalimi. Unikalaus projekto dėka bus atkartojama specifiška Šeduvos žydų bendruomenės istorija ir mažo prarasto miestelio - štetlo - vaizdinys", - pažymėjo L. Ruokytė-Jonsson.
Tikimasi, kad muziejus bus atidarytas 2019 metų viduryje. Šeduvos žydų kultūrinio palikimo išsaugojimu bei gaivinimu rūpinasi 2012 m. įsteigtas „Šeduvos žydų memorialinis fondas" - orientuotas į Šeduvos žydų istorijos ir kultūros atgaivinimą bei kultūros paveldo objektų sutvarkymą.
Ministrė susitiko su Radviliškio rajono meru ir administracija, apsilankė kultūros centre, Latvių kultūros centre, Šeduvos kultūros ir amatų centre, Žydų senosiose kapinėse ir kt. kultūriniuose objektuose, susitiko su rajono kultūros bendruomene.
Susitikime su Radviliškio rajono vadovais ir kultūros bendruomene ministrė priminė, kad kultūra regionuose - prioritetas, todėl didesnis vietos valdžios įsitraukimas motyvuos ir nacionalines institucijas skirti didesnį finansavimą kultūros projektams.
Kultūros ministrė tęsdama lankymąsi regionuose jau aplankė: mažąsias kultūros sostines Raudondvarį, Vilkyškius, Priekulę, Telšių, Vilkaviškio, Šakių, Utenos ir Anykščių savivaldybių kultūros įstaigas ir bendruomenes. Taip pat lankėsi Marijampolėje, Panevėžyje.
Pasak kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson, regioniniai vizitai būtini siekiant suprasti vietos bendruomenės aktualijas ir problemas.

Lietuvos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos generaliniam direktoriui

Lietuvos nuolatinis atstovas prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos ambasadorius Vidmantas Purlys įteikė skiriamuosius raštus šios organizacijos Techninio sekretoriato generaliniam direktoriui Ahmetui Uzumču (Ahmet Uzumcu).
Pokalbio metu ambasadorius V. Purlys pažymėjo, kad Lietuva tvirtai remia Cheminio ginklo konvencijos siekį uždrausti cheminio ginklo kūrimą, saugojimą ir naudojimą, taip pat konvencijos šalių įsipareigojimą sunaikinti cheminį ginklą. 
"Ypač svarbi Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos veiklos sritis yra cheminio ginklo panaudojimo atvejų tyrimas Sirijoje ir tarptautinės bendruomenės pastangos užkirsti kelią cheminio ginklo panaudojimui pasaulyje ateityje", - teigė V. Purlys.
Cheminio ginklo konvencija įsigaliojo 1997 metais, Lietuva ratifikavo šią konvenciją 1998 metais. Cheminio ginklo uždraudimo organizacija prižiūri minėtos konvencijos įgyvendinimą. Ji taip pat vykdo ilgalaikius cheminio ginklų paieškos ir jų naikinimo projektus. Už pastangas, siekiant sunaikinti cheminį ginklą, uždrausti jį kurti ir gaminti, organizacijai įteikta Nobelio taikos premija. Organizacijai šiuo metu priklauso 192 narės.

Finansų ministrų susitikime Švedijoje - dėmesys finansų rinkai ir naujoms iniciatyvoms

Ketvirtadienį Stokholme (Švedijoje) vykusiame Švedijos ir Lietuvos finansų ministrų susitikime aptarti sprendimai, kurie padėtų plėsti kapitalo rinkas bei finansines technologijas.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, susitikime buvo aptartos svarbiausios pastarojo laikotarpio ekonominės ir finansinės problemos bei iniciatyvos.
"Kapitalo rinkų ir finansinių technologijų sektoriaus raida yra vienas iš Lietuvos prioritetų. Su Švedijos finansų ministre Magdalena Anderson (Magdalena Andersson) ir parlamento Biudžeto ir finansų komiteto vadovais aptarėme ekonominę ir finansinę padėtį mūsų regione, "Brexit" poveikį Šiaurės - Baltijos finansų sektoriui, Europos Sąjungos finansų rinkų gilinimo iniciatyvas", - teigė V. Šapoka.
Finansinių technologijų plėtrai Lietuva sukūrė patrauklią reguliavimo aplinką - kompanijos, norinčios steigti startuolius, gali pasinaudoti "Sandbox" režimu ir vienu greičiausių Europos Sąjungoje licencijavimo procesu. Apsilankymo Stokholmo "Fintech" inovacijų centre metu, ministras pristatė naujausią informaciją apie Lietuvos finansinių technologijų sektorių, Vyriausybės priemones, skatinančias šio sektoriaus plėtrą, taip pat aptarė galimą Lietuvos ir Švedijos mokslo ir inovacijų centrų bendradarbiavimą.

Gyventojų pajamų didinimas ir skurdo mažinimas – svarbiausi Seimo rudens sesijos darbai

Rugsėjo 10 d., sekmadienį, 10 val. parlamentarai susirinks į eilinę Seimo III (rudens) sesiją. Svarbiausius Seimo sesijos darbus pristatys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, o Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Rudens sesijos programa sudaryta atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų bei Seimo narių pasiūlymus. Po projekto pateikimo vyks jo svarstymas Seimo komitetuose ir frakcijose.

Įregistruotame sesijos darbų programos projekte Nr. XIIIP-1088 įrašyti beveik 530 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti per 150, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 7, Seimo nariai (frakcijos) – beveik 250 įstatymų projektų (be lydimųjų teisės aktų projektų).

Vieni svarbiausių sesijos darbų – gyventojų pajamų didinimas, skurdo mažinimas, dirbančių žmonių padėties gerinimas bei kova su korupcija.

„Seimo rudens sesija, pagal pateiktus svarstyti projektus, atspindi Lietuvos žmonių lūkesčius. Visi laukia ir nori matyti Seimo pastangas ir realius darbus, sprendžiant socialinio pažeidžiamumo ir atskirties,  pajamų nelygybės, korupcijos, saugumo klausimus“, – šiandien susitikęs su Seimo komitetų pirmininkais bei Vyriausybės nariais sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo vadovas pakvietė visus parlamentarus susitelkti bendram darbui. „Įstatymų leidyboje neturėtų būti lenktyniaujama. Teisės aktų projektų skaičius neturėtų būti Seimo nario produktyvumo rodiklis. Įstatymų leidėjo darbas turėtų būti solidus, o sprendimai išdiskutuoti ir brandūs“,  – rudens sesijai pasirengti skirtame posėdyje sakė V. Pranckietis.

Rudens sesijoje bus sprendžiamos socialiai pažeidžiamiausių visuomenės narių problemos. Seimas sieks stiprinti šeimas, plės finansines paskatas ir paslaugas jaunoms bei vaikus auginančioms šeimoms, bus tęsiama vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, neįgaliųjų poreikių, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimas, bus mažinamos vaistų kainos ir skatinama  sveika gyvensena.

Vienas pagrindinių darbų – 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimas. Seimas svarstys projektus, susijusius su mokesčių sistemos tobulinimu bei sąlygų gerinimu ekonomikos augimui.

Sesijos metu didelis dėmesys bus skiriamas ir valstybės saugumui – tarp prioritetinių Seimo darbų – ilgalaikė krašto apsaugos sistemos plėtra ir šalies kibernetinis saugumas, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas ir energetikos politikos tikslai ir gairės iki 2050 m., kova su korupcija.

Švietimo, kultūros ir mokslo srityse Seimas sieks kokybės bei efektyvumo. Čia ypatingas dėmesys bus skiriamas profesiniam mokymui ir šios sistemos pertvarkai. Bus diskutuojama apie didesnį kultūros vaidmenį valstybės ir visuomenės gyvenime.

Tarp svarbių sesijos darbų ir viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo užtikrinimas – valstybės tarnybos patrauklumo ir efektyvumo didinimas, modernizavimas ir depolitizavimas, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimas, darni regionų plėtra.

Rudens sesijoje tikimasi svarstyti ir priimti Seimo Pirmininko inicijuotos darbo grupės parengtą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, kurio tikslas – aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę tų pareigų nesilaikius. Tarp kitų pokyčių projektas numato ir mažesnes parlamentines lėšas bei finansinę atsakomybę nelankantiems posėdžių parlamentarams.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 8-ąją:
1514 m. mūšis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos kariuomenių ties Orša baigėsi lietuvių pergale.
1860 m. Kuronyse, Ukmergės apskrityje, gimė poetas, matematikas, kritikas, filosofas ir teologas, kunigas Adomas Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas). Mirė 1938 m. 
1930 m. Lietuva minėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines. Ši data nuo 1931-ųjų iki sovietų okupacijos buvo Tautos susikaupimo šventė.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Pakistanas.
1992 m. Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas Maskvoje pasirašė sutartį dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Rusija įsipareigojo išvesti savo dalinius iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.
1999 m. Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius Aljanso vadovybei įteikė Lietuvos integracijos į NATO programą.
2001 m. Radviliškyje vyko geležinkelininkų šventė, skirta pirmojo Lietuvoje geležinkelio ruožo Kaunas-Virbalis 140-osioms metinėms.
2005 m. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas dalyvavo Niujorke vykusioje Pasaulio parlamentų pirmininkų konferencijoje.
2009 m. Raseinių seniūnijoje, Gruzdiškės kalnelyje, kuris yra to paties pavadinimo kaime, pašventintas paminklas nužudytų pasipriešinimo kovų dalyvių atminimui.
2013 m. po daugiau kaip ketverius metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje vartus atvėrė Bernardinų sodas, buvęs Sereikiškių parkas. Sodui grąžintas jo istorinis pavadinimas. Parkas Bernardinų sodu buvo vadinamas nuo XV a. pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.
2014 m. tragiškai žuvo vaikų poetė Alma Karosaitė. Jai buvo 69-eri.
2016 m. Rio de Žaneire vykusių 15-ųjų vasaros parolimpinių žaidynių judėjimo negalią turinčių vyrų disko metimo varžybose Lietuvos atstovas 34-erių Mindaugas Bilius iškovojo sidabro medalį.

Prasideda Arabų kultūros dienos 2017

Rugsėjo 12-16 dienomis Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine vyks Arabų kultūros dienų 2017 renginiai, skirti atskleisti daugiaspalvę, pozityvią ir įdomią arabų civilizacijos pusę. Šių metų renginių šūkis: „Arabų kultūra – arčiau negu arti“. Lietuvoje viešintiems arabams siekiame galimybę patiems save pristatyti – į Lietuvą atvyks menininkai, diplomatai, muzikantai ir šokėjai iš Libijos, Tuniso, Saudo Arabijos, Omano ir Palestinos.

„Dažno praeivio paklausus, ką jis žino apie arabų kultūrą, greičiausiai išgirstume labiau neigiamus, stereotipinius apibrėžimus. Vargu ar jis žinotų, kokį vaidmenį arabų filosofija ir mokslas turėjo Renesansui ar kokių mokslo aukštumų Viduramžių Artimuosiuose Rytuose buvo pasiekta, kuo ypatinga islamo kaligrafija ar kokia didybe dvelkia islamo architektūra, kurios pobūdį nulėmė filosofija, etika bei teisė? Būtent į šiuos klausimus atsakymus kiekvienas galės surasti Arabų kultūros dienų renginiuose“, – sako viena iš renginio organizatorių, Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi.

Anot Arabų kultūros dienų iniciatoriaus – Anna Lindh fondo Lietuvos tinklo - koordinatorės Rolandos Šliažienės: „Tiek fondo, tiek ir Arabų kultūros dienų tikslas – padėti net ir patiems skirtingiausiems atrasti bendrą kalbą, suvokti, jog pagarba žmogui ir jo vertės pripažinimas yra kertiniai pamatai, ant kurių statoma visa tarpkultūrinė veikla, kuriami bendražmogiški ryšiai. Ir nesvarbu, ar tu lietuvis, ar prancūzas, ar arabų kultūros žmogus. Tai renginys apie mus visus, mūsų požiūrį, mūsų vertingumo jausmą, nežiūrint į jokius skirtumus elgesyje, aprangoje, odos spalvoje ar kalboje“.

Šiemet Arabų kultūros dienų programa kaip niekad įvairi: VU OC vyks akademinių paskaitų ciklas, kur pranešimus skaitys profesoriai iš Saudo Arabijos, Palestinos ir Lietuvos akademinės bendruomenės. Paskaitose bus galima daugiau sužinoti apie akademinius tyrimus Lietuvoje ir užsienyje koranistikos, islamo filosofijos, šokio, muzikosir islamo madossrityse.

Gedimino prospekte rugsėjo 15-17 d. vykstančioje Tautų mugėje bus galima susipažinti su Omano kultūra – paragauti vietinių gardėsių (chalvos, kavos ir datulių), užuosti tradicinius smilkalus, pamatyti omanietiškus apdarus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus suspindės islamo menininkės-kaligrafės Salvos Rasool paroda. Dar vieną kaligrafijos parodą surengs muzikantas ir kaligrafas Ahmad Dari  iš Palestinos.

Norintys iš arčiau susipažinti su esminiais kaligrafijos bruožais galės tai padaryti kaligrafijos dirbtuvėsesu užsienio meistrais - Salva Rasool bei Ahmad Dari. Taip pat bus galimybė susikurti ir nusipiešti chna dažų tatuiruotęsu chna specialiste iš Palestinos..

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje ir Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyks provokuojantis Forumo teatro pasirodymas. Kirtimų kultūros centre vyks keliautojų pasakojimų vakarai ir muzikiniai edukaciniai renginiai. Koncertąsurengs grupė iš Saudo Arabijos.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyksteatralizuotas arabų literatūros vakaras ir diskusija, instituto organizuojamas kartu su VU OC dėstytoja Maritana Larbi, studentėmis Deimante Mileryte ir Gintare Sereikaite, bei LMTA ir studijos  ,,Gal meno?“ scenos kalbos dėstytoja Rita Juodelienė ir literatūrologe, LLTI direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Mažųjų svečių laukia specialus trupės „Teatriukas“ spektaklis. Renginį vainikuos draugiškos futbolo varžybos tarp VU ir atvykstančių bei Lietuvoje gyvenančių arabų. Ir tai – tik dalis renginių, kurie planuojami.

Arabų kultūros dienų atidarymas– rugsėjo 12 d. 12 val., Vilniaus universiteto centrinių rūmų teatro salėje. Atidaryme dalyvauja Saudo Arabijos ambasadorius Fahad Alwarli bei delegacija, Palestinos ambasadoriaus Taïssir Al Adjouri, Omano sultonato Informacijos ministerijos žiniasklaidos generalinis direktorius Mohammed Albusaidi, LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir daugybė kitų užsienio svečių.

Daugiau informacijos: www.arabukultura.ltir www.fb.com/events/1577889255575030

Energetikos komisijos pirmininko V. Poderio pranešimas: Sinchronizacija su Vakarų Europa: ruoškimės alternatyviam planui

 „Įvykiai klostosi taip, jog Lietuvai metasi rengtis planui „B“ – sinchronizuotis su kontinentiniais Europos tinklais savarankiškai, neprisirišant prie Latvijos ir Estijos planų energetikoje“, – teigia Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Dabartinė geopolitinė situacija skatina imtis aktyvių veiksmų užtikrinant Lietuvos energetikos integraciją į Europą, taip apsaugant nuo neprognozuojamo rytinių kaimynių poveikio mūsų ekonomikai ir šalies saugumui.

Tolimesnio buvimo Maskvos valdomame BRELL elektros perdavimo žiede pasekmes turime įvertinti jau vien todėl, kad nesiskaitydamos su mūsų šalies nuomone ir gyventojų saugumu, Baltarusija ir Rusija vykdo atominės elektrinės statybas netoli Vilniaus.

Šiandien esame sinchroninėje elektros sistemoje ir sprendimų priėmimo prasme visiškai priklausome nuo Rusijos, o ji gali bet kada naudoti elektros tiekimą kaip ekonominio poveikio ar net socialinio-politinio šantažo priemone.

V. Poderio nuomone, optimalus Lietuvos energetikos sinchronizacijos variantas būtų per Lenkiją. Tai patvirtina ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atlikto tyrimo išvados. Juolab, dabar tokiam projektui pagreitį turėtų suteikti Lenkijos parama elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa per jau veikiančią elektros jungtį. Tokią paramą premjeras Saulius Skvernelis užsitikrino per susitikimą su Lenkijos premjere Beta Sšydlo (Beata Szydło).

„Dabar atėjo realių veiksmų metas ir aš, kaip Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, skatinčiau ir remčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Energetikos ministeriją, ruošiant praktines prielaidas Lietuvos energetinės sistemos atjungimui nuo Rusijos reguliavimo ir jos sinchronizavimui su Vakarų Europa“, – sako V. Poderys.

Č. Sugiharos atminimas stiprina Lietuvos ir Japonijos ryšius

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Japonijos Gifu prefektūros gubernatoriumi Hajime Furuta ir jo vadovaujama delegacija. Susitikimo metu aptarta iniciatyva įamžinti vienos ryškiausių XX amžiaus Japonijos asmenybių Lietuvoje, ženkliai prisidėjusios prie Lietuvos žydų gelbėjimo Antrojo pasaulinio karo metais, Čijunės Sugiharos veiklą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) registre „Pasaulio atmintis“.

„Japonija vis labiau pastebima Lietuvoje. Kasmet užmezgame vis daugiau naujų verslo ryšių, auga abipusių turistų skaičius, įgyvendinami įvairūs kultūriniai projektai. Vienas iš jų – Čijunės Sugiharos veiklos, kuria jis rizikavo savo ir artimųjų gyvybe, siekdamas padėti kitiems, įamžinimas UNESCO registre „Pasaulio atmintis“, – susitikime kalbėjo ūkio ministras M. Sinkevičius.

Japonija 2016 metų gegužės 30 dieną UNESCO pateikė nominavimo dokumentus, Lietuva nuosekliai rėmė šią iniciatyvą. Šiuo metu vyksta vertinimo procesas, kurio rezultatų tikimasi šių metų spalį.

Pasak gubernatoriaus, Čijunės Sugiharos atminimas – vienas iš veiksnių, lemiančių augantį atvykstamąjį ir išvykstamąjį turizmą tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. „Jeigu „Sugiharos sąrašas“ patektų į šį registrą, turistų srautai iš Japonijos į Lietuvą ženkliai išaugtų“, – sakė H. Furuta. 

Susitikimo metu gubernatorius H. Furuta pristatė kandidatą į Lietuvos garbės konsulus Yokio Murase, kuris šiuo metu eina Gifu prefektūros prekybos ir pramonės rūmų pirmininko ir didžiausio šioje Japonijos teritorijoje banko „The Juroku Bank LTD“ prezidento pareigas.

Y. Murase teigė, kad svarbiausias jo tikslas, tapus garbės konsulu, bus prekybinių ir ekonominių ryšių stiprinimas tarp Gifu prefektūros ir Lietuvos.

 „Brexit“. Europos Komisija paskelbė pagrindinius principus dėl Airijos ir Šiaurės Airijos

Rugsėjo 7 d. Europos Komisija išdėstė derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES politinio dialogo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos principus.

Dokumente nustatyta, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos turėtų būti toliau užtikrinama visų Didžiojo penktadienio susitarimo dalių apsauga ir stiprinimas. Taip pat turėtų būti pripažintas bendros kelionių erdvės, kuri sudaro palankesnes sąlygas Airijos ir Jungtinės Karalystės gyventojams palaikyti ryšius, tęstinumas.

Pagrindiniai klausimai yra susiję su garantija, kad: pagal Didžiojo penktadienio susitarimą įsteigtos Didžiosios Britanijos ir Airijos salose esančios abipusiškai susijusios politinės institucijos veiktų toliau; visuose atitinkamuose sektoriuose būtų užtikrinta bendradarbiavimo (visų pirma šiaurės–pietų formato Airijos ir Šiaurės Airijos bendradarbiavimo) apsauga; būtų visapusiškai atsižvelgta į Šiaurės Airijos gyventojų prigimtinę teisę save identifikuoti kaip Britanijos ar Airijos arba abiejų šalių piliečius. Atsižvelgiant į ypatingą Airijos padėtį derybose dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, reikia, kad sprendimas būtų unikalus.

ES pageidauja pirmame derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES etape su Jungtine Karalyste pasiekti bendrą sutarimą dėl jos išstojimo iš ES poveikio Didžiojo penktadienio susitarimui ir bendrai kelionių erdvei. Padarius pakankamą pažangą dėl šiandienos dokumente išdėstytų principų, diskusijos galės pasistūmėti į antrą derybų etapą, kurio tikslas – rasti lanksčių ir kūrybiškų sprendimų, kad Airijos saloje neatsirastų reali siena. Šiais sprendimais turi būti užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos ir muitų sąjungos veikimas, taip pat ES teisinės sistemos vientisumas ir veiksmingumas. Kadangi sprendimą pasitraukti iš ES priėmė Jungtinė Karalystė, pateikti pasiūlymų šiuo klausimu turi ji pati.

Europos Komisijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier pareiškė: „Šiandienos dokumentas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos yra glaustas, bet išsamus tekstas, kurį parengėme glaudžiai bendradarbiaudami su Airijos Vyriausybe. Siekiame sumažinti poveikį, kurį Airijos salai turės Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES. Tačiau kadangi sprendimą pasitraukti iš ES priėmė Jungtinė Karalystė, pateikti pasiūlymų, kaip išspręsti Airijos salai gresiančias problemas, turi ji pati.“

Dokumentas grindžiamas Europos Vadovų Tarybos gairėmis, dėl kurių 2017 m. balandžio 29 d. susitarė 27 valstybių ar vyriausybių vadovai, ir 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos derybiniai nurodymai. Abiejuose dokumentuose pripažįstamos „unikali[os] Airijos salos aplinkyb[ės]“ ir nurodyta, kad reikės rasti „lanksčių ir kūrybiškų sprendimų“, kuriais paisoma Europos Sąjungos teisinės sistemos vientisumo. 2017 m. balandžio mėn. rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat pripažino, kad Airijos salos padėtis yra išskirtinė, o jos atžvilgiu susidariusios aplinkybės – ypatingos.

Pagrindiniai faktai

2017 m. balandžio 20 d. Europos Vadovų Tarybos priimtose politinėse gairėse, be kita ko, nurodyta:

„Sąjunga nuosekliai rėmė Didžiojo penktadienio susitarime (apimant visas jo dalis) įtvirtintą taikos ir susitaikymo tikslą, ir jai bus itin svarbu toliau remti taikos proceso pasiekimus, jo teikiamą naudą ir su juo susijusius įsipareigojimus, taip pat juos apsaugoti. Atsižvelgiant į unikalias Airijos salos aplinkybes reikės lanksčių ir kūrybiškų sprendimų, be kita ko, siekiant išvengti realios sienos, kartu užtikrinant Sąjungos teisinės tvarkos vientisumą. Šiame kontekste Sąjunga taip pat turėtų pripažinti esamus Jungtinės Karalystės ir Airijos dvišalius susitarimus ir sutartas priemones, kurie yra suderinami su ES teise.“

2017 m. birželio 19 d. ES ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė pradėti politinį dialogą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos. Šio dialogo tikslas – su Jungtine Karalyste pasiekti politinį susitarimą, kad būtų užtikrinta visų Didžiojo penktadienio susitarimo (pagal tarptautinę teisę Jungtinė Karalystė yra viena iš jo garantų) dalių apsauga ir išsaugota bendra kelionių erdvė, kuri atsirado dar iki Airijai ir Jungtinei Karalystei tampant ES narėmis.

Derybos visą laiką bus vedamos vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos gairėmis, laikantis Tarybos derybinių nurodymų ir tinkamai atsižvelgiant į 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją.

Uragano Irma aukų skaičius pasiekė 14

Nuniokojęs kelias Karibų jūros salas ir pareikalavęs mažiausiai 14 žmonių gyvybių, uraganas Irma ketvirtadienį kirto Terkso ir Kaikoso saloms, praneša transliuotojas BBC ir naujienų agentūra "Reuters".
Itin nedaug virš jūros lygio iškilusios salas talžė smarkūs vėjai ir didžiulės bangos. Tai - pirmas kartas, kai šios Jungtinės Karalystės (JK) užjūrio valdos atsidūrė aukščiausios - penktos - kategorijos uragano kelyje.
Taip pat pranešama, kad šiek tiek nuostolių ir nedidelį užtvindymą patyrė Haitis, kuris dar nėra visiškai atsigavęs po 2010-aisiais salą nuniokojusio žemės drebėjimo.
Uragano Irma vėjo gūsiai neženkliai susilpnėjo ir šiuo metu siekia iki 270 kilometrų per valandą.
Raudonojo Kryžiaus duomenimis, itin stipri audra jau palietė apie 1,2 mln. žmonių. Tačiau organizacija mano, kad su šia stichija susidūrusių žmonių skaičius artimiausiu metu gali išaugti iki 26 mln.
Baiminamasi, kad vietovėse, kur nutrūko geriamo vandens ir sanitarijos paslaugų tiekimas, gali prasidėti įvairių ligų protrūkiai. Negana to, pareigūnai įspėja, kad gali augti pačios audros nusineštų gyvybių skaičius.
Prognozuojama, kad iš Terkso ir Kaikoso audra pajudės Bahamų salų link.
Tuomet Irma turėtų pasiekti Kubą, o savaitgalį - suduoti smūgį JAV Floridos valstijai. Pasak JAV avarinių situacijų agentūros vadovo, nerimaujama, kad uraganas gali turėti katastrofiškų padarinių, todėl pusei milijono gyventojų valstijos gyventojų nurodyta evakuotis.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 8-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1157 m. gimė Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. 1189 metais tapęs karaliumi, jis kartu su Prancūzijos karaliumi Pilypu II surengė kryžiaus žygį į Šventąją žemę, o pakeliui užgrobė Kiprą.
1565 m. ispanas Don Pedras Menendesas de Avilesas (Don Pedro Menendez de Aviles) dabartinėje Floridoje įkūrė pirmąją Amerikos žemyne katalikų koloniją.
1760 m. per Septynerių metų karą britų pajėgos prie Monrealio sumušė prancūzų armiją. Tai privertė prancūzus sudėti ginklus visoje Kanadoje, ir ši šalis perėjo į britų rankas.
1830 m. gimė prancūzų poetas ir oksitanų kalbos leksikografas Frederikas Mistralis (Frederic Mistral). Jis buvo felibrižo pradininkas ir žymiausias atstovas. 1904 m. poetui suteikta Nobelio literatūros premija.
1900 m. 120 mylių per valandą viesulas bei jo sukeltos potvynio bangos Teksase, Galvestono mieste, sugriovė daugiau kaip 2,5 tūkst. pastatų ir nusinešė per 8 tūkst. žmonių gyvybes.
1901 m. gimė Pietų Afrikos ministras pirmininkas Hendrikas Frenšas Fervordas (Hendrik Frensch Verwoerd), aktyviai vykdęs rasių segregacijos politiką. 1966 metais jis buvo nudurtas parlamente.
1936 m. Kembridže, JAV Masačusetso valstijoje, įkurtas Harvardo universitetas.
1941 m. nacistinės Vokietijos armija apsupo Leningradą, prasidėjo šio miesto blokada, kuri truko iki 1944 metų sausio. Tada žuvo beveik milijonas leningradiečių.
1943 m. JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris (Dwaith Eisenhower) paskelbė apie Italijos besąlygišką kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare.
1944 m. sovietų pajėgos peržengė Bulgarijos sieną. Invazijos tariamoji priežastis buvo šios šalies atsisakymas paskelbti karą nacistinei Vokietijai.
1945 m. Japonijos ministras pirmininkas Antrojo pasaulinio karo metais Hidekis Todžas (Hideki Tojo), siekdamas išvengti karo nusikaltėlių tribunolo, mėgino nusižudyti. Po nesėkmingo mėginimo jis buvo teisiamas, pripažintas kaltu ir pakartas.
1949 m. mirė vokiečių kompozitorius Richardas Štrausas (Richard Strauss).
1991 m. Makedonija balsavo už atsiskyrimą nuo Jugoslavijos ir tapimą nepriklausoma šalimi.
1994 m. netoli Pitsburgo leisdamasis sudužo aviakompanijos "US Air" lėktuvas "Boeing 737". Visi 132 juo skridę žmonės žuvo.
1997 m. mažiausiai 150 žmonių žuvo, kai prie Haičio krantų paskendo perpildytas keltas "La Fierte Gonavienne".
2001 m. pagrindinis Venecijos kino festivalio "Auksinio liūto" apdovanojimas pirmą kartą įteiktas moteriai. Jį už filmą "Vestuvės per musoną" gavo indė Mira Nair (Mira Nair).
2003 m. mirė prieštaringai vertinama vokiečių kino režisierė ir fotografė Leni Ryfenštal (Leni Riefenstahl), pagarsėjusi propagandiniais filmais apie nacius. Kūrėja užgeso savo namuose Piokinge praėjus dviem savaitėms po 101-ojo gimtadienio.
2004 m. grįždama į Žemę sudužo NASA kapsulė "Genesis", kuri sensacingos akcijos metu turėjo būti sugauta ore virš JAV Jutos valstijos. Incidentas įvyko neišsiskleidus parašiutams, kurie turėjo pristabdyti 210 kilogramų svorio kapsulės kritimą.
2013 m. Pakistano prezidentas Asifas Ali Zardaris (Asif Ali Zardari) užbaigė penkerių metų kadenciją prezidento poste. 

Vengrijos premjeras V. Orbanas kaltina ES „smurtu" prieš jo šalį

Ginče dėl pabėgėlių padalijimo Europos Sąjungoje (ES) Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) apkaltino Briuselį „smurtu" prieš jo šalį. Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) „pateikta solidarumo principo interpretacija" reiškia ne ką kitą, kaip „Vengrijos vertimą migrantų šalimi - nepaisant vengrų gyventojų valios", - rašė V. Orbanas laiške Ž. K. Junkeriui, kurį cituoja Vokietijos laikraštis „Bild". Tai esą yra „ne solidarumas, o smurtas", informuoja agentūra AFP.
Priešingai, nei „kai kurios svarbios ES šalys", Vengrija niekuomet nebuvo kolonijinė valstybė, rašė V. Orbanas. Šios šalys esą „dėl savo įsipareigojimų, susijusių su savo buvusia, kaip kolonijinių valstybių, pozicija tapo migrantų šalimis". Vengrija tuo tarpu nėra „migrantų šalis ir nenori tokia tapti", - pabrėžė premjeras. Vengrija, anot jo, negali būti „verčiama tokiam pokyčiui".
Ž. K. Junkerio „solidarumo principo interpretacija" neatitinka nei „ES teisinių nuostatų", nei „istorinių Vengrijos tradicijų", akcentavo ministras pirmininkas.
V. Orbanas, be to, dar kartą pareikalavo, kad ES padengtų dalį išlaidų už pasienio tvoros statybą. Tvora ir vengrų pasieniečiai esą saugo „ne tik vengrus, bet ir austrus, vokiečius bei kitus ES piliečius".

Nepaisant prezidento veto, Moldova išsiuntė karius į NATO pratybas

Nepaisydama prezidento veto ir taip dar labiau pagilindama ginčą su juo, Moldovos vyriausybė ketvirtadienį pranešė į šią savaitę Ukrainoje prasidėsiančias pratybas išsiuntusi 57 šalies karius, informuoja "Reuters".
Užsienio politikos klausimais šalies prezidentas Igoris Dodonas (Igor Dodon) dažnai nesutaria su vyriausybe, siekiančia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinėmis Valstijomis.
"Moldovos karių dalyvavimas už šalies ribų vyksiančiose karinėse pratybose yra nepriimtinas", - feisbuke rašė I. Dodonas ir tvirtino, neva Moldova yra įpareigota Konstitucijos išlikti neutrali.
Vakarų Ukrainoje rugsėjo 8-23 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus daugiausia NATO šalys, Jungtinės Valstijos ir Turkija.
"Oficialiai patvirtinu, kad, nepaisant visų kliūčių, kaip ir buvo planuota anksčiau, 57 Moldovos kariai prieš valandą autobusu išvyko dalyvauti NATO karinėse pratybose, penktadienį prasidedančiose Ukrainoje", - teigė Moldovos gynybos ministerijos atstovė.
Moldovą valdo provakarietiška vyriausybė ir prorusiškas prezidentas, todėl sprendžiant užsienio politikos klausimus dažnai pasitaiko jų tarpusavio nesutarimai, ypač kai yra kalbama apie santykius su Rusija ir ES.

Airija žada refinansuoti paskutinę TVF skolos dalį

Airija sieks anksčiau termino atiduoti pagal 2010 m. Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą gelbėjimo paskolą ją refinansuojant mažesnėmis palūkanomis, teigia šalies finansų ministras Paskalis Donoho (Paschal Donohoe).
Airija TVF šiuo metu yra skolinga 4,5 mlrd. eurų. P. Donoho teigimu, refinansuojant paskolą mažesnėmis palūkanomis, šalis sutaupytų apie 150 mln. eurų.
Airijai ES-TVF paskola buvo suteikta 2010 m., kai šalies bankininkystės sistema buvo ant griuvimo slenksčio. Tada Airijai suteikta 64 mlrd. eurų paskola, o vėliau valdžia ilgus metus buvo priversta taikyti skausmingas taupymo priemones. Tačiau dabar Airija artėja prie skolų išsimokėjimo.
"Tai rodo, kad tamsiausios dienos yra praeityje", - žurnalistams ketvirtadienį teigė P. Donoho.

M. Dragis: priiminėjant pinigų politikos sprendimus, euro stiprumas bus svarbus faktorius

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi) ketvirtadienį teigė, kad, ateityje priimant pinigų politikos sprendimus, euro stiprumas bus svarbus faktorius. Apie tai informuoja "Reuters".
Euras šiemet dolerio atžvilgiu pabrango apie 13 proc. ECB šis reiškinys yra dvejopas, - iš vienos pusės, stipri valiuta atspindi euro zonos atsigavimą, tačiau, iš kitos pusės, mažina eksporto konkurencingumą bei galimai turi neigiamą įtaką infliacijos augimui.
"Šiuo metu vyraujantis valiutos nestabilumas kelia nežinomybę. Šį reiškinį turime atidžiai stebėti bei suvokti jo padarinius vidutiniu laikotarpiu", - po ECB valdančiosios tarybos susitikimo kalbėjo M. Dragis.
"Tam tikras valiutos kursas nėra pinigų politikos tikslas, tačiau jis yra labai svarbus ekonomikos augimui ir infliacijai. Dėl stipraus euro buvome priversti sumažinti vidutinio laikotarpio infliacijos augimo prognozes", - teigė ECB prezidentas.

Ispanijos premjeras prašys teismo atšaukti Katalonijos referendumo įstatymą

Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) ketvirtadienį pareiškė prašysiąs šalies Konstitucinio teismo atšaukti referendumo įstatymą, kurį trečiadienį priėmė Katalonijos parlamentas. Įstatymas uždega žalią šviesą Katalonijai spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos, informuoja "Reuters".
M. Rachojaus teigimu, įstatymas, kuriam pritarė didžioji dauguma Katalonijos parlamentarų, prieštarauja Konstitucijai. 
Ketvirtadienį Ispanijos generalinė prokuratūra taip pat pareiškė pateiksianti baudžiamuosius kaltinimus svarbiausiems Katalonijos parlamento nariams už tai, kad jie leido trečiadienį surengti parlamente balsavimą. 
Daugiau kaip 7 mln. gyventojų turinti Katalonija, kurios sostinė yra Barselona, sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Savo kalbą ir papročius turintis regionas ilgai reikalavo didesnės autonomijos.
Katalonijos politikai ne vienerius metus bandė išsikovoti Ispanijos centrinės vyriausybės sutikimą surengti referendumą. Katalonijos pastangoms surengti referendumą nuolatos buvo kliudoma, centrinė vyriausybė teigia, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir sukeltų grėsmę Ispanijos vienybei.

Atgal