VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.12. Naujausios žinios

L. Linkevičius: Vilnius - svarbi sostinė diskusijoms apie Rytų partnerystės ateitį

Reformas vykdančioms ir europietiškas vertybes puoselėjančioms Rytų Europos valstybėms turi būti suteikta narytės Europos Sąjungoje (ES) perspektyva, o bendradarbiavimas pakeltas į kokybiškai naują lygį, teigė ministras Linas Linkevičius tarptautiniame Rytų partnerystei skirtame renginyje „Vilniaus konsultacijos".
Ministras pabrėžė, kad per pastaruosius trejus metus Ukraina įgyvendino daugiau reformų nei iki tol per 23-ejus metus. L. Linkevičiaus teigimu, Lietuvos idėja dėl ilgalaikės finansinės paramos Ukrainai („Maršalo plano") sulaukia vis platesnio Vakarų partnerių palaikymo. 
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo būtinybę stiprinti ES paramą asocijuotose Rytų partnerystės šalyse - Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje - vykdomoms reformoms ir įtvirtinti ilgalaikę santykių su šiomis šalimis strategiją. 
„Išsėmus ligšiolinę Rytų partnerystės darbotvarkę, kyla rizika, kad ši iniciatyva praras turėtą patrauklumą ir pagreitį. Lapkritį įvyksiantis ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas yra gera ir savalaikė galimybė tai pakeisti", - sakė ministras.
Pirmą kartą vykstančios „Vilniaus konsultacijos" organizuojamos bendradarbiaujant su Vilniaus politikos analizės institutu. Renginyje, kurį planuojama tęsti ateityje, dalyvauja užsienio politikos formuotojai ir ekspertai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir kitų šalių.
„Vilniaus konsultacijų" tikslas - prisidėti formuojant ES Rytų partnerystės politiką, telkti ir stiprinti Lietuvos ir partnerių ekspertinius pajėgumus šioje srityje.

Vilniuje vyks Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas

ŠiandienVilniuje prasidės ir dvi dienas tęsis Lietuvos Konstitucinio Teismo kartu su Europos Komisija "Demokratija per teisę" (Venecijos komisija) organizuojamas Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas.
Jo tema - Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje.
Kongreso tikslas - skatinti konstitucinės justicijos institucijų teisėjams naudingą tarptautinį dialogą, stiprinti konstitucinį teisingumą, kuris yra demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir teisės viršenybės pagrindas. 
Konstitucinės teisės atstovai iš daugiau nei 100 institucijų, atstovaujančių visiems pasaulio žemynams, diskutuos apie teisės viršenybę ir konstitucinę justiciją šiuolaikiniame pasaulyje. Laukiama daugiau kaip 450 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių ir Lietuvos.
Renginio programoje - penkios sesijos, kuriose bus diskutuojama apie teisės viršenybės sampratą, konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę, žmogaus konstitucinių teisių apsaugą, konstitucinių teismų nepriklausomumą.
Pasaulio konstitucinės justicijos konferencija - konstitucinės kontrolės institucijas telkianti organizacija. Jai priklauso 110 konstitucinės justicijos institucijų iš Europos, Afrikos, Amerikos, Azijos, Australijos.
Lietuvos Konstitucinis Teismas yra šios konferencijos biuro narys nuo 2011 metų.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva rugsėjo 12-ąją:
1612 m. Krokuvoje mirė pirmasis Vilniaus universiteto rektorius jėzuitas Petras Skarga.
1733 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas karaliumi išrinko Kazimierą Leščinskį.
1934 m. Šveicarijos mieste Ženevoje pasirašyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Armėnija ir Kipras.
1998 m. lengvosios atletikos Pasaulio taurės varžybose Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje, disko metikas Virgilijus Alekna užėmė pirmąją vietą, nuskraidinęs diską 69 metrus 66 centimetrus.
2000 m. pasirašyta Suomijos ir Lietuvos sutartis dėl bendradarbiavimo socialinės apsaugos srityje.
2004 m. dviejų dienų vizitą Lietuvoje pradėjo aukščiausios Šiaurės Atlanto aljanso karinės vadovybės - NATO karinio komiteto - nariai.
2012 m. eidamas 89-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė žinomas uostamiesčio architektas, visuomenininkas Petras Lapė.
2013 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje susitiko su Belgijos Karaliumi Filipu (Philippe). Lietuvos Prezidentė buvo pirmoji užsienio valstybės vadovė, su kuria susitiko naujasis Karalius.

Valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, dieną daug kur numatomas lietus

Antradienio rytą Lietuvoje dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis yra drėgnų kelių ruožų, nurodo Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Oro temperatūra svyruoja nuo 14 iki 18 laipsnių šilumos.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur numatomas lietus, vietomis galima perkūnija. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 16 iki 21 laipsnių šilumos, rytiniuose rajonuose kai kur nuo 22 iki 24 laipsnių šilumos.

JT perspėja dėl „nusikaltimų žmogiškumui" Venesueloje

Jungtinės Tautos (JT) skambina pavojaus varpais dėl Venesuelos saugumo žinybų smurto prieš opozicijos atstovus ir demonstrantus: remiantis jo komandos tyrimu, tai iš dalies gali būti „nusikaltimai žmogiškumui", pirmadienį Ženevoje pareiškė JT žmogaus teisių komisaras Seidas Radas al Huseinas (Seid Raad al-Hussein). Jis pareikalavo tarptautinio tyrimo dėl padėties šioje Pietų Amerikos šalyje, informuoja agentūra AFP.
S. R. al Huseinas įspėjo dėl „labai realaus pavojaus", kad įtampa Venesueloje augs, jei vyriausybė ir toliau engs demokratines institucijas ir savo kritikus.
Jau dabar šalyje „plačiai paplitę baudžiamieji procesai prieš opozicijos lyderius, savavališki areštai, besaikis smurtas bei žiaurus elgesys su kaliniais - iki kankinimų", - kritikavo komisaras. Jis pridūrė, kad Venesuela, kaip Žmogaus teisių tarybos narė, yra ypač įsipareigojusi ginti ir skatinti žmogaus teises.
Venesueloje daug mėnesių verda nuožmi kova dėl valdžios tarp prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) kairiosios nacionalistinės vyriausybės ir centro dešinės opozicijos. Per neramumus nuo balandžio pradžios žuvo beveik 130 žmonių. Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 5 000 asmenų buvo suimta.

Bus mokoma, kaip Lietuvos įmonėms savo prekes ir paslaugas parduoti NATO

Dalyvauti NATO šalių gynybos srities prekių ir paslaugų pirkimo konkursuose šiuo metu turi galimybę visos Lietuvos bendrovės, tačiau dalyvauja vos kelios dešimtys, o laimi - vienetai. „Versli Lietuva" atlikta įmonių apklausa atskleidė pagrindines nesėkmių priežastis, o sėkmingai šiuose konkursuose dalyvaujančių įmonių patirtis rodo, kad NATO šalių kariuomenės gali tapti nuolatiniu klientu. 
Pasak "Versli Lietuva” vadovės Dainos Kleponės, Lietuvos verslas nėra aktyvus NATO šalių kariuomenių pirkimuose. 
Įmonės dažnai net nesusimąsto, kad jų gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos gali būti reikalingos gynybos sektoriui. O toms, kurios nusprendžia dalyvauti tarptautiniuose gynybos sektoriaus pirkimuose, iškyla patirties stoka, kaip šiuose pirkimuose dalyvauti ir juos laimėti. Pastebime tendenciją, kad tos įmonės, kurios tokią patirtį turi, paprastai vienu pardavimu neapsiriboja. Tokie atvejai rodo, kad Lietuvos įmonių kuriamos prekės ir teikiamos paslaugos gerai vertinamos, yra konkurencingos, todėl verslas turi didžiulį potencialą laimėti šiuos konkursus, bet jo iki galo neišnaudoja", - sako „Versli Lietuva” vadovė D. Kleponė. 
Informacinių technologijų bendrovė „Deftools" NATO šalių kariuomenių konkursuose dalyvauja nuo 2015 metų ir šiandien skaičiuoja jau tris sėkmingus atvejus, kurių metu NATO šalių kariuomenėms pardavė savo sukurtą ryšių įrangą ir paslaugas. „Manau, kad mums pasisekė todėl, kad į šias pardavimų galimybes pažvelgėme realistiškai ir nusprendėme sudalyvauti NATO pirkimuose ne dėl pabandymo, o siekdami parduoti", - sako UAB „Deftools" direktorius Rimvydas Snudaitis. 
Nusprendusiems žengti į gynybos sektorių, R. Snudaitis pataria pirmiausia kreiptis į Ūkio ministeriją, kur įmonės turi galimybę gauti visą aktualią informaciją, nuo ko pradėti. „Dalyvauti NATO šalių kariuomenių pirkimuose verta, jeigu įmonė turi užtektinai pajėgumų ir ryžto. NATO pirkimai turi savitą specifiką, savitą konkurenciją ir, mano įsitikinimu, yra tam tikri vartai išeiti už Lietuvos ribų, būti matomiems potencialiems užsakovams", - teigia jis. 
Anot D. Kleponės, šiuo metu Lietuvos įmonės bando labiau pažinti NATO kaip atskirą perspektyvią pardavimų rinką, todėl labai svarbu atverti galimybes įvairių sektorių Lietuvos įmonėms dalyvauti tarptautiniuose gynybos srities pirkimuose. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, NATO pirkimų ir paramos agentūros (NATO Support and Procurement Agency - NSPA) pirkimų metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. eurų ir ji didėja kasmet.
Rugsėjo 14 d. „Versli Lietuva" kartu su Krašto apsaugos ministerija Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje rengia seminarą, kuriame išsamiai pristatys, kaip galima dalyvauti NSPA rengiamuose prekių ir paslaugų pirkimuose. Seminare užsiregistravo per 100 Lietuvos bendrovių. Internetinės apklausos būdu būsimo seminaro dalyvių buvo pasiteirauta, kaip jiems sekasi dalyvauti NSPA konkursuose ir su kokiomis kliūtimis susiduriama. Į anketos klausimus atsakė 69 respondentai. 
Apklausos metu paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės domisi tarptautiniais gynybos srities pirkimais - beveik 40 proc. apklaustų įmonių yra užsiregistravusios NSPA sistemoje, tačiau skelbtuose viešuosiuose pirkimuose yra dalyvavę vos šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų, o juos laimėję - trečdalis jų. Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Ūkio ministerijos sudaromame NATO konkursų potencialių dalyvių sąraše yra 104 Lietuvos bendrovės.

NATO kariai Kauno klinikų ligoniams aukojo kraujo

Pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kraujo centre apsilankė NATO kariai iš Belgijos, Vokietijos, Norvegijos, Olandijos ir Liuksemburgo. Paskutinę savaitę Lietuvoje viešintys NATO kariai nusprendė padovanoti neįkainojamą dovaną - gyvybę kitam. 
Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" Priimančiosios šalies paramos poskyrio seržantė Otilija Vitkevičienė papasakojo, kaip kilo tokia idėja. 
„Kaskart atvykstantys NATO kariai klausia mūsų, kaip atsidėkoti, ką prieš išvykstant jie galėtų palikti Lietuvai kaip dovaną. Esame organizavę ne vieną paramos teikimą, bet šie kariai norėjo kažko naujo, išskirtinio. 
Važiuodama automobiliu atsitiktinai išgirdau, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta taip gyvybiškai reikalingo kraujo. Pagalvojau, o kodėl ne tokią dovaną įteikti Lietuvai? Pasiūliau kolektyvui, ir NATO sąjungininkai šią idėją sutiko su dideliu entuziazmu, kuris matosi ir šiandien kiekvieno veide. Norėtųsi, kad tai taptų tradicija", - mintimis dalijosi O. Vitkevičienė. 
Penkis kartus kraujo aukojusiam NATO kariui Robertui bei jo draugams tai - dar viena galimybė parodyti, kad jie yra Lietuvos sąjungininkai. „Man kraujo donorystė - pareiga. Kuomet esi jaunas ir sveikas, tai palyginus maža auka, kurią galime duoti. Kraujo trūksta nuolatos, todėl nematau jokios priežasties, kodėl turėčiau atsisakyti padėti kitiems", - sakė karys.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė kalbėjo, kad medikai džiaugiasi gražia NATO karių ir Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" Priimančiosios šalies paramos poskyrio idėja bei vizitu.

Šimtai tūkstančių žmonių Barselonoje reikalavo Katalonijos nepriklausomybės

Šimtai tūkstančių žmonių pirmadienį Barselonoje išėjo į gatves, reikalaudami Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos. Per eitynes Nacionalinę dieną jie mojo raudonai geltonomis vėliavomis ir laikė rankose plakatus su užrašais „Mes būsime laisva šalis" ir „Kupini vilties", praneša agentūra dpa.
Demonstrantai buvo ryžtingai nusiteikę, nepaisant Ispanijos konstitucinio teismo sprendimo, balsuoti dėl Katalonijos atsiskyrimo. Regiono vyriausybės vadovas Karlosas Pučdemontas (Carles Puigdemont) pabrėžė, kad spalio 1-ąją planuojamas referendumas, nepaisant kaštų, bus surengtas.
Ispanijos konstitucinis teismas sustabdė referendumą. Apklausose pastaruoju metu pritarimas Katalonijos nepriklausomybei sumažėjo. K. Pučdemontui buvo pareikšti kaltinimai dėl valstybės lėšų švaistymo, nepaklusnumo ir piktnaudžiavimo valdžia, susijusio su referendumo organizavimu.

Centrinis bankas: Prancūzijos ekonomika trečiąjį ketvirtį toliau augs

Trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su antruoju ketvirčiu, Prancūzijos ekonomika išaugs 0,5 proc., išlaikydama pirmųjų 2017 m. šešių mėnesių augimo tempus, pirmadienį praneša naujienų portalas "MarketWatch", remdamasis Prancūzijos centriniu banku. 
Rugpjūčio mėnesį Prancūzijos pramonės gamyba augo kiek lėčiau nei liepą, bet augimas paslaugų sektoriuje buvo "tvirtas", o aktyvumas statybos sferoje sustiprėjo "ženkliai", teigia šalies centrinis bankas savo mėnesinėje verslo apžvalgoje.
Pramonės sektoriaus vertinimo rodiklis rugpjūtį, lyginant su liepa, smuko nuo 105 iki 104 punktų. Paslaugų bei statybos sektorių vertinimo rodiklis padidėjo vienu punktu iki atitinkamai 100 ir 103 punktų. Ilgalaikis rodiklių vidurkis siekia 100.

A. Merkel ir V. Putinas telefonu aptarė Šiaurės Korėjos konfliktą

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu aptarė Šiaurės Korėjos konfliktą ir pasisakė už taikų jo sprendimą, informuoja agentūra „Reuters".
Krizė gali būti įveikta tik politiniu ir diplomatiniu keliu, po pokalbio pareiškė abi pusės. A. Merkel, be to, dėl Šiaurės Korėjos ginklavimosi parėmė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pastangas greitai skelbti naujas sankcijas, sakė kanclerės atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).
Kremlius sankcijų klausimo nekomentavo, tačiau kritikavo, kad Pchenjanas ignoruoja JT rezoliucijas. Šiaurės Korėjos politika esą yra rimtas pavojus taikai ir stabilumui regione.
JT Saugumo Taryba, diplomatų duomenimis, dar pirmadienį balsuos dėl naujo JAV sankcijų Šiaurės Korėjai pasiūlymo. Tačiau neaišku, ar JAV iniciatyvą parems veto teisę turinčios Kinija ir Rusija.

Nedarbo lygis Latvijoje toliau mažėja

 Šių metų rugpjūčio pabaigoje registruoto nedarbo lygis Latvijoje sudarė 6,9 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, sumažėjęs 0,2 proc. punkto lyginant su liepa, pranešė Latvijos valstybinė įdarbinimo agentūra (VĮA). Rugpjūčio pradžioje VĮA buvo užregistruoti 65 554 bedarbiai, mėnesio pabaigoje - 63 717 bedarbiai. Tad per mėnesį registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 1837 asmenimis.
Mažiausias nedarbas šių metų rugpjūčio pabaigoje buvo užregistruotas Rygos regione - 4,4 proc., o didžiausias nedarbas, kaip ir anksčiau, buvo Latgaloje, kur darbo neturi 16 proc. gyventojų. Kuržemėje registruoto nedarbo lygis sudarė 7,5 proc., Vidžemėje - 7,4 proc., Žiemgalėje - 6,3 proc. 
Nuolatinį darbą rugpjūtį susirado 4379 bedarbiai, o VĮA duomenų bazėje buvo 11 791 laisva darbo vieta.

Rugpjūtį Estijoje registruoto nedarbo lygis išaugo iki 4,6 proc.

Rugpjūčio pabaigos duomenimis, Estijoje registruotų bedarbių buvo 29 440 asmenų, tuo tarpu, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, registruotų bedarbių skaičius išaugo 11 proc., informuoja err.ee.
Registruoto nedarbo lygis per metus išaugo iki 4,6 proc. Apie tai informuoja Estijos naujienų portalas err.ee.
Didžiausias registruotas nedarbas šių metų rugpjūtį buvo Ida Virumoje (9,7 proc.) ir Valgamoje (8,2 proc.), o žemiausias - Harjumoje (3,4 proc.). ir Saremoje (3,6 proc.). 
Rugpjūčio pabaigoje didžiausią dalį prieš užsiregistruojant darbo biržoje dirbusių asmenų sudarė nekvalifikuoti darbininkai (23 proc.), kvalifikuoti darbuotojai ir amatininkai (18 proc.) ir prekybos bei paslaugų sferos darbuotojai (16 proc.).
Bedarbių šalpų kasa nurodo rugpjūtį iš viso išmokėjusi pašalpas 9,606 tūkst. asmenų, t. y. 28 proc. visų per mėnesį užregistruotų asmenų. Vidutinis šalpos dydis už visą kalendorinį mėnesį siekė 441 eurą, todėl iš viso išmokoms institucija skyrė per 3,7 mln. eurų.
Ne viso dydžio, t. y. siekiančią 151 eurą, šalpą rugpjūtį gavo 6851 asmuo, arba 20 proc. viso registruoto bedarbių skaičiaus.

Pekino tarptautinėje kultūrų mugėje - lietuviški karpiniai

Rugsėjo 11-13 d. Pekine vykstančioje tarptautinėje kultūrų mugėje „Spalvotas pasaulis" dalyvauja garsi Lietuvos tautodailininkė Odeta Bražėnienė, informuoja Užsienio reikalų ministerija. 
Lietuvos stende menininkė pristato popieriaus karpinius, popierines užuolaidėles, margučius. Jau pačią pirmą mugės dieną prie Lietuvos stendo nuolat būriavosi minia susidomėjusiųjų. Kinija taip pat turi senas popieriaus karpinių tradicijas, todėl O. Bražėnienės pasirinkimas šioje šalyje pristatyti lietuviškąją popieriaus karpinių tradiciją nebuvo atsitiktinis. Dailininkė mugės metu taip pat dalyvauja ir Tautinio kostiumo šou. 
Rugsėjo 18 d. dailininkė drauge su Lietuvos ambasados Kinijoje atstovais dalyvaus susitikime su Šanchajaus lietuvių bendruomene, kur surengs popieriaus karpinių dirbtuvėles vaikams ir suaugusiesiems.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 12-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1494 m. gimė būsimasis Prancūzijos karalius, valdęs 1515-1547 metais, Fransua I. Jam pavyko užgrobti Milaną, tačiau vėliau jis prarado visas Prancūzijos valdas Italijoje.
1848 m. Šveicarijoje priimta nauja Konstitucija, pagal kurią šalis tapo federaline respublika.
1869 m. mirė britų mokslininkas ir anglų kalbos žodžių bei posakių žodyno "Thesaurus of English Words and Phrases" sudarytojas Piteris Markas Rožė (Peter Mark Roget).
1878 m. Londone pastatytas vadinamasis Kleopatros obeliskas, kuris Egipte buvo iškaltas maždaug 1475 m. pr. m. e.
1910 m. Los Andželo policijos departamente pradėjo dirbti pirmoji pasaulyje policininkė - Alisa Stebins Vels (Alice Stebbins Wells).
1913 m. gimė JAV atletas Džesis Ovenas (Jesse Owens). Per 1936 metų Berlyno olimpiadą jis laimėjo keturis aukso medalius, tačiau Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) atsisakė paspausti jam ranką, nes jis buvo juodaodis.
1940 m. keturi paaugliai Pietų Prancūzijoje prie Montinjako miesto atsitiktinai rado urvą su 17 tūkst. metų senumo piešiniais. Dabar šis urvas žinomas Lasko urvo vardu.
1943 m. vokiečių oro desantininkai Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) įsakymu pagrobė buvusį Italijos diktatorių Benitą Musolinį (Benito Mussolini), kurį buvo suėmusi šios šalies Vyriausybė.
1953 m. JAV politikas ir būsimasis prezidentas Džonas F. Kenedis (John F.Kennedy) vedė Žakliną Buvjė (Jacqueline Bouvier).
1953 m. Nikita Chruščiovas išrinktas SSRS Komunistų partijos centro komiteto pirmuoju sekretoriumi.
1968 m. Albanija paskelbė pasitraukianti iš Varšuvos pakto organizacijos.
1970 m. arabų kovotojai Jordanijoje susprogdino tris prieš šešias dienas pagrobtus lėktuvus. Visi įkaitai buvo paleisti mainais į palestiniečių kalinius.
1970 m. Londono Hitrou oro uoste, sukeldamas pasipiktinimą dėl didelio triukšmo, pirmą kartą nusileido viršgarsinis lėktuvas "Concorde".
1974 m. per karinį perversmą nuverstas nuo 1930 metų valdęs Etiopijos imperatorius Hailė Selasijė (Haile Selassie).
1980 m. generolo Kenano Evreno (Kenan Evren) vadovaujamos Turkijos ginkluotosios pajėgos nuvertė Suleimano Demirelio (Suleyman Demirel) vyriausybę.
1990 m. Rytų ir Vakarų Vokietijos bei Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai pasirašė sutartį dėl vieningos Vokietijos suverenumo atkūrimo ir jos tarptautinio statuso.
1992 m. į kosmosą pakilo JAV daugkartinio naudojimo laivas "Endeavour", kuriuo skrido Markas Li (Mark Lee) ir Džein Deivis (Jan Davis) - jie buvo pirmoji sutuoktinių pora kosmose.
2000 m. mirė suklastotų "Hitlerio dienoraščių" ("Hitler diaries"), pasirodžiusių 1983 metais, autorius Konradas Kujau (Konrad Kujau).
2002 m. naujuoju Jungtinių Tautų įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais tapo brazilas Serdžijas Vieira de Melas (Sergio Vieira de Mello). 2003 metų rugpjūtį jis žuvo Bagdade per galingos bombos sprogimą prie JT biuro.
2002 m. dažniausiai neutrali išliekanti Šveicarija įstojo į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO).
2003 m., sulaukęs 71 metų, Nešvilyje (Tenesio valstija) mirė kantri muzikos legenda dainininkas Džonis Kešas (Johnny Cash).
2003 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba panaikino sankcijas Libijai. JT pareiškė, kad Libija įvykdė jai keltas sąlygas. Vyriausybė Tripolyje prisiėmė kaltę dėl "PanAm" lėktuvo susprogdinimo virš Škotijos Lokerbio vietovės 1988 metų gruodį ir pradėjo mokėti kompensacijas 270 žuvusiųjų šeimoms.
2003 m. Irako Faludžos mieste JAV pajėgos per klaidą nušovė aštuonis Irako policijos pareigūnus.
2010 m., sulaukęs 80 metų, mirė prancūzų kino režisierius, kritikas, aktorius ir prodiuseris Klodas Šabrolis (Claude Chabrol). Jis buvo vienas prancūzų Naujosios bangos atstovų. 
2012 m. per JAV ambasados Bengazyje, Libijoje, užpuolimą žuvo JAV diplomatas ir dar vienas JAV pareigūnas buvo sužeistas.
2012 m. archeologai per kasinėjimus po automobilių stovėjimo aikštele Lesteryje rado Anglijos karaliaus Ričardo III palaikus.

Jungtinės Tautos vieningai pritarė naujoms sankcijoms Šiaurės Korėjai

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba paskyrė naujas sankcijas šeštąjį ir galingiausią branduolinį bandymą atlikusiai Šiaurės Korėjai, informuoja transliuotojas BBC.
Naujomis sankcijomis apribojamas naftos importas ir uždraudžiamas tekstilės eksportas, pastaruoju nutarimu siekiama, kad Šiaurės Korėjai pritrūktų pajamų branduolinių ginklų programoms.
Jungtinės Valstijos iš pradžių siūlė griežtesnes sankcijas, įskaitant visišką naftos embargą. Ši priemonė, anot analitikų, būtų stipriai destabilizavusi režimą. Tačiau sankcijoms vieningai pritarti pavyko tik po to, kai jos buvo sušvelnintos ir Rusija bei Kinija joms pritarė.
Sušvelninant sankcijas buvo atsisakyta Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong-un) turto įšaldymo ir draudimo keliauti. Tačiau bus draudžiamas tekstilės - svarbaus pajamų šaltinio Pchenjanui - eksportas, taip pat bus taikomos priemonės, draudžiančios Šiaurės Korėjos piliečiams dirbti užsienyje. 
Sankcijas, kurioms pritarta per pirmadienį JT Saugumo Taryboje vykusį balsavimą, Šiaurės Korėja sutiko su įtūžiu. Valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA Jungtines Valstijas pavadino kraujo ištroškusiu žvėrimi, apsėstu nevaldomu troškimu užkirsti kelią Pchenjano branduolinei programai. Šiaurės Korėja įspėjo, kad jei JAV galiausiai įves griežtesnes sankcijas, Pchenjanas neabejotinai užtikrins, kad JAV sumokėtų atitinkamą kainą.

Atgal