VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.14. Naujausios žinios

Šalinamos kliūtys Lietuvai įstoti į EBPO

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui, šalinančiam kliūtis Lietuvai 2018 metais tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos  (EBPO) nare.

Narystė EBPO, pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, yra aiškus tarptautinės bendruomenės pripažinimas, kad Lietuva laikosi aukščiausių viešosios administracijos, konkurencijos, korporacijos valdymo, investavimo, finansų rinkų standartų ir yra atvira bei patikima investuotojų partnerė.

 „Lietuvai įstojus į šią organizaciją užsienio ir vidaus investuotojai žinos, kad laikomės svarbiausių standartų. EBPO, vertindama Lietuvos nacionalinį reguliavimą dėl nuosavybės teisių į žemę įgijimo ir atvirumo investicijoms šioje srityje, pateikė rekomendacijas dėl būtinų žingsnių, kad atitiktume organizacijos standartus. Šiandien Vyriausybė pritarė ŽŪM siūlymams, taigi vis labiau artėjame prie narystės šioje tikrai rimtoje ir vertinamoje organizacijoje“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Vyriausybė pritarė siūlymui suderinti konstitucinio įstatymo nuostatas su EBPO standartais, taip pat patikslinti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Patikslinus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus galės įsigyti užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigtos valstybėse, neįeinančiose į buvusios SSRS pagrindu įkurtas valstybių sąjungas ar sandraugas. Taip pat išliks būtinas kriterijus – priklausymas bent vienai iš šių organizacijų, sąjungų: Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoms, Europos ekonominės erdvės susitarimui.  Taip pat bus atsisakyta nuostatų dėl abipusiškumo principo, kuris yra nesuderinamas su EBPO standartais, nes sukuria prielaidas diskriminuoti, riboja laisvą kapitalo judėjimą.

Seimui pritarus projekto nuostatoms, kaip ir anksčiau, užsienio subjektai Lietuvoje nuosavybės teise galėtų įsigyti (tokiomis pat sąlygomis kaip Lietuvos subjektai) žemės, vidaus vandenų ir miškų tik jeigu jie yra įsteigti arba yra piliečiai ar nuolatiniai gyventojai tų valstybių, kurios yra ES, NATO, EEE ar EBPO narės. Tiesiog papildomai būtų keliama sąlyga, kad tokia valstybė taip pat nebūtų susieta naryste su SSRS pagrindu įkurtomis politinėmis, karinėmis, ekonominėmis ar kitokiomis sąjungomis arba sandraugomis. Šiandien tokių sąjungų ir sandraugų egzistuoja dvi: Nepriklausomų valstybių sandrauga, Eurazijos ekonominė sąjunga.

Šiandien nė viena valstybė, priklausanti SSRS pagrindu įkurtoms politinėms, karinėms, ekonominėms ar kitokioms sąjungoms arba sandraugoms, kartu nėra ES, NATO, EEE ar EBPO narė.  Pasiūlytos pataisos būtų aktualios tais atvejais, kai, pavyzdžiui, valstybė, priklausanti SSRS pagrindu įkurtoms politinėms, karinėms, ekonominėms ar kitokioms sąjungoms arba sandraugoms, taip pat apsispręstų prisijungti prie EBPO ir taptų šios organizacijos nare. Tokių valstybių piliečiams ar nuolatiniams gyventojams ar jose įsteigtoms įmonėms nebūtų leidžiama Lietuvoje įsigyti žemės, vidaus vandenų ar miškų.

EBPO – tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės ir socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. Ši organizacija siūlo savo nariams ir šalims partnerėms paramą diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus viešosios politikos srityje. Šiuo metu EBPO priklauso 35 valstybės. Lietuva stojimo į EBPO procesą buvo pakviesta pradėti 2015 m.

Po Vyriausybės pritarimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui.

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis pirmininkavo rugsėjo 13 d. Taline surengtai EUROFI Finansinio forumo diskusijai apie Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos kapitalo rinkų raidą ir perspektyvas.

„Inovatyvių finansinių priemonių plėtra leistų sustiprinti kapitalo rinkas tuose regionuose, kur jų potencialas nėra pakankamai panaudotas – įskaitant Baltijos šalis bei Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tai taip pat sumažintų šių ekonomikų priklausomybę nuo bankinio finansavimo“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad kaip tik šiuo metu Lietuva FinTech sektoriui siūlo pasinaudoti palankios reguliacinės aplinkos mūsų šalyje privalumais ir taip sustiprinti savo konkurencines pozicijas ES ir pasaulio mastu.

„Vykstant Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesams, būtent FinTech suteikia Lietuvai galimybę konkuruoti dėl iš šios šalies besitraukiančių tarptautinių finansų įmonių. Sparčiai augantis FinTech sektorius Lietuvoje mums suteikia savų pranašumų. Palanki reguliacinė aplinka gali padėti mūsų šaliai įsitvirtinti didžiulio augimo potencialo turinčiame FinTech sektoriaus žemėlapyje“ – teigia V. Vasiliauskas.

Kalbėdamas apie ES kapitalo rinkų sąjungos plėtrą, Lietuvos banko vadovas pabrėžia šio projekto svarbą Lietuvai ir kitoms regiono šalims, kurių ekonomikos yra pernelyg priklausomos nuo bankų sektoriaus paskolų. Išplėtotos kapitalo rinkos sustiprintų finansų sektoriaus atsparumą, o mažoms ir vidutinėms įmonėms leistų naudoti įvairesnius finansavimo šaltinius. Šiuo metu smulkusis ir vidutinis verslas vis dar susiduria su iššūkiais siekdamas gauti banko paskolą.

„Nepaisant ES kapitalo rinkų sąjungos projekto svarbos, turime pripažinti, kad jo įgyvendinimas nėra toks spartus, kokio tikėtasi. Akivaizdu, kad proveržiui pasiekti būtinas stipresnis postūmis nacionaliniu lygmeniu. Tačiau kartu privalome užtikrinti, kad ES viduje nebūtų kuriami skirtingi ir sunkiai suderinami reguliaciniai kapitalo rinkos blokai“ – pabrėžia V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, tai itin aktualu tokioms inovatyvioms sritims kaip FinTech. Todėl, jeigu ateityje būtų nuspręsta įtvirtinti bendrą FinTech reguliavimą ES mastu, būtina visų pirma leisti šiam naujam sektoriui plėtotis ir augti nacionaliniu lygmeniu. Tai padėtų išgryninti gerąsias reguliacines praktikas, o jų pagrindu ilgainiui būtų galima sukonstruoti europinio lygmens priemones, užtikrinančias su sektoriumi susijusių rizikų suvaldymą ir reguliacinio arbitražo užkardymą.

Geruoju nacionaliniu reguliacinės praktikos pavyzdžiu būtų galima įvardyti sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) sritį. Jo pagrindu reikėtų diskutuoti dėl europinio lygmens reguliacinių priemonių.

Šalies kelių dangos daugiausia drėgnos, kai kur - šlapios

Ankstų ketvirtadienio rytą oro temperatūra buvo nuo 11 iki 16 laipsnių šilumos.
Lietuvoje dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis yra šlapių kelių ruožų, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur numatomas lietus. Vėjas pietvakarių, 9-14 m/s, vietomis gūsiai iki 24 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 14 iki 19 laipsnių šilumos.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva rugsėjo 14-ąją:
1557 m. Pasvalyje pasirašyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino sutartis dėl karinės sąjungos prieš rusų valstybę.
1697 m. Augustas II karūnuotas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi.
1991 m. Vilniuje lankėsi JAV valstybės sekretorius Džeimsas Beikeris (James Baker).
1993 m. darbą pradėjo Nacionalinė vertybinių popierių birža.
1995 m. Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos konvencijos, draudžiančios kankinimus, nehumanišką ir žeminamą elgesį su nuteistaisiais.
2001 m. tylos minute, iškeltomis valstybės vėliavomis su gedulo ženklais ir bažnyčių varpų skambėjimu Lietuvoje pagerbtas aukų, žuvusiųjų JAV per Rugsėjo 11-osios teroro išpuolį, atminimas.
2003 m. Stokholme po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, finale 93:84 įveikusi Ispanijos ekipą, tapo Europos čempione.
2008 m. eidamas 61-uosius metus mirė ilgametis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius ir režisierius Viktoras Šinkariukas.
2008 m. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs ilgametis laikraščio "Sportas" redaktorius Algimantas Litvaitis. 
2016 m. Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių judėjimo negalią turinčių vyrų rutulio stūmimo rungtyje 34 metų Lietuvos atstovas Mindaugas Bilius iškovojo aukso medalį.

JT generalinis sekretorius ragina Mianmaro valdžią nutraukti karinius veiksmus prieš rohinjus

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (Antonio Guterres) trečiadienį paragino Mianmaro valdžią nutraukti Rachinų valstijoje vykdomą prieš rohinjų mažumą nukreiptą karinę kampaniją. Be to, JT vadovas pripažino, kad ši islamą išpažįstanti etninė mažuma patiria etninį valymą, praneša naujienų agentūra AFP.
„Kreipiuosi į Mianmaro valdžią ragindamas ją nutraukti karinius veiksmus bei smurtą ir laikytis teisinės valstybės principų", - spaudos konferencijoje sakė A. Guterešas.
JT generalinis sekretorius visiškai nepriimtinais pavadino pranešimus apie Mianmaro pajėgų vykdomus civilių puldinėjimus. Tuomet jis buvo paklaustas, ar pritaria nuomonei, kad vyksta etninis rohinjų valymas.

Ministras: iki 2050 m. Norvegija uždirbs iš žuvies daugiau nei iš naftos

Norvegija iki 2050 metų galės iš žuvies uždirbti daugiau nei šiuo metu uždirba iš naftos bei dujų, vizito į Sankt Peterburgą išvakarėse interviu TASS agentūrai pareiškė Norvegijos žuvies ūkio ministerijos vadovas Peras Sandbergas (Per Sandberg).
"Turime planą, kurį parengė specialistai. Jeigu viskas vyks kaip planuota, šiais metais eksportuosime žuvies ir jūros gėrybių už 100 mlrd. Norvegijos kronų (12,75 mlrd. JAV dolerių pagal dabartinį kursą). Tačiau, kaip tvirtina Norvegijos ekspertai, jeigu teisingai laikysimės kurso, iki 2050 metų sugebėsime padidinti šį rodiklį 5-6 kartus. Tuo atveju Norvegijos pajamos iš žuvivaisos ir žvejybos bus didesnės nei iš naftos pardavimų", - sakė ministras.
2016 metais iš viso Norvegijos naftos bei dujų buvo eksportuota už 350 mlrd. kronų (44,5 mlrd. dolerių), arba 47 proc. bendrų Norvegijos prekių eksporto apimčių. Pramonės atstovai pripažįsta, kad Norvegijos naftos-dujų atsargos palaipsniui mažėja, bet yra įsitikinę, kad šalis dar kelis dešimtmečius išliks stambia energijos išteklių eksportuotoja. Kai pernai naftos barelio kaina susilygino su vienos atlantinės lašišos kaina, Norvegijos spaudoje imta rašyti, kad žuvis Skandinavijos karalystei taps naująja nafta.

Lietuva išrinkta į Pasaulio turizmo organizacijos Vykdomąją tarybą

Kinijoje vykusios Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) 22-ojoje Generalinėje asamblėjoje Lietuva pirmą kartą išrinkta į PTO Vykdomąją tarybą 2018-2021 metams. Lietuva taip pat perrinkta Europos regiono komisijos vicepirmininke.
Iš dešimties šalių kandidačių į Vykdomąją tarybą buvo atrinktos penkios. Lietuvą balsuodamos palaikė 27 Europos regiono valstybės. Kartu su Lietuva atstovauti Europos regionui Vykdomojoje taryboje taip pat išrinktos Graikija, Azerbaidžanas, Rumunija, Rusija. Darbą taryboje tęsia Prancūzija, Italija, Portugalija ir Slovakija, turinčios įgaliojimus iki 2019 metų, taip pat nuolatinė tarybos narė Ispanija.
Lietuva PTO nare tapo 2003 metais. Būdama Europos regiono komisijos vicepirmininkė ir Europos regiono atstovė Darniojo turizmo komitete, Lietuva užima tvirtas pozicijas PTO.
JT Pasaulio turizmo organizacijos būstinė yra Madride. Lietuvos ambasadorė Ispanijos Karalystėje Skaistė Aniulienė yra ir nuolatinė atstovė prie Pasaulio turizmo organizacijos.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 14-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1321 m. mirė Italijos poetas Dantė (Dante), tikrasis vardas Dantė Aligjeris (Dante Alighieri). Jis, be to, buvo prozininkas, literatūros teoretikas, filosofas ir politinis mąstytojas. Jo "Dieviškoji komedija" laikoma vienu ryškiausių pasaulinės literatūros šedevrų.
1741 m. po 23 dienų nepertraukiamo darbo vokiečių kilmės anglų kompozitorius Georgas Frydrichas Hendelis (George Friedrich Haendel) baigė oratoriją "Mesijas".
1752 m. Didžiojoje Britanijoje ir jos kolonijose pradėjo galioti Grigaliaus kalendorius. Siekiant ištaisyti neatitikimą tarp Grigaliaus ir anksčiau galiojusio Julijaus kalendoriaus, buvo "išmesta" 11 dienų.
1812 m. Napoleonas (Napoleon) įžengė į Maskvą, o pasitraukiantys rusai padegė miestą. Gaisras Rusijos sostinėje siautėjo iki rugsėjo 19 dienos ir sunaikino didelę dalį miesto.
1829 m. pasirašius Adrianopolio sutartį baigėsi Rusijos ir Turkijos karas. Rusija pagal šią sutartį gavo žemes į pietus nuo Kaukazo.
1851 m. mirė nuotykių romanais pagarsėjęs JAV rašytojas Džeimsas Fenimoras Kuperis (James Fenimore Cooper). "Paskutinis mohikanas" yra bene geriausias jo kūrinys.
1852 m. mirė Velingtono hercogas, tikrasis vardas Artūras Veleslėjus (Arthur Wellesley). Didžiausias jo nuopelnas - 1815 metais Vaterlo mūšyje jis sutriuškino Napoleono (Napoleon) armiją.
1867 m. pasirodė pirmasis Karlo Markso (Karl Marx) "Kapitalo" tomas.
1901 m. mirė per pasikėsinimą sužeistas JAV prezidentas Viljamas Makinlis (William McKinley). Jo pareigas perėmė Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt).
1911 m. viename iš Kijevo teatrų mirtinai sužeistas Rusijos vyriausybės vadovas Petras Stolypinas. Jis mirė po keturių dienų.
1917 m. Rusija paskelbta respublika.
1927 m. Prancūzijos Nicos mieste tragiškai žuvo legendinė JAV baleto šokėja Isadora Dunkan (Isadora Duncan). Ją pasmaugė į atviro automobilio ratą įsisukęs šalikas, kurį ji ryšėjo ant kaklo.
1937 m. mirė čekų revoliucijos lyderis, 1918 metais tapęs pirmuoju šalies prezidentu, Tomašas Masarikas (Thomas Masaryk).
1939 m. į orą pirmą kartą pakilo sraigtasparnis - tai buvo Igorio Sikorskio sukonstruotas "VS-300". 
1959 m. Sovietų Sąjungos kosminis aparatas "Luna-2" tapo pirmuoju Mėnulyje nusileidusiu aparatu.
1960 m. Bagdade baigėsi naftą išgaunančių valstybių susitikimas, per kurį buvo sudaryta Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC).
1964 m. JAV kino filmų prodiuseris ir režisierius Voltas Disnėjus (Walt Disney) Baltuosiuose rūmuose apdovanotas Laisvės medaliu.
1975 m. darbo netekęs mokytojas Amsterdame peiliu suraižė Rembranto (Rembrandt) paveikslą "Nakties sargyba".
1982 m. po prieš dieną įvykusios autoavarijos ligoninėje mirė Monako princesė ir aktorė Greis (Grace), tikrasis vardas Greis Keli (Grace Kelly).
1997 m. per gaisrą naftos perdirbimo įmonėje Indijos pietuose žuvo mažiausiai 56 žmonės, o daugiau kaip 100 tūkst. žmonių teko evakuoti.
1997 m. 81 žmogus žuvo, 236 buvo sužeisti Indijos centrinėje dalyje nuo tilto į upę nukritus penkiems traukinio vagonams.
2000 m. Pekine mirties bausmė įvykdyta iki šiol aukščiausio rango partijos funkcionieriui. Prieš tai mirties nuosprendį korupcija apkaltintam buvusiam parlamento vicepirmininkui Čeng Kedzie (Cheng Kejie) patvirtino Aukščiausiasis teismas.
2003 m. kariškiai perėmė valdžią nedidelėje Vakarų Afrikos valstybėje Bisau Gvinėjoje.
2003 m. švedai referendume pasisakė prieš euro įvedimą.
2003 m. estai referendumu nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos.
2013 m. Edis Rama (Edi Rama) išrinktas Albanijos ministru pirmininku.

Atidėtas ketvirtasis „Brexit" derybų raundas

Ketvirtasis „Brexit" derybų etapas tarp Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) buvo atidėtas vienai savaitei. Rugsėjo 18 d. numatytas derybų raundas perkeltas į rugsėjo 25-ąją dieną, informuoja „EUobserver".
„Daugiau laiko konsultacijoms suteiks derybininkams lankstumo, kad rugsėjo mėnesį vyksiančiame derybų raunde galėtų būti pasiekta pažanga", - sakė Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovas. 
Anksčiau ES ragino Didžiosios Britanijos derybininkus pasiekti konkrečias derybų pozicijas, kad galėtų būti pasiekta pažanga. 
Rugpjūtį įvykus trečiajam derybų raundui, ES pareigūnai tvirtino, kad nepavyko pasiekti pakankamos pažangos, norint, jog nuo skyrybų klausimų būtų galima pereiti prie diskusijos apie būsimus Didžiosios Britanijos ir ES santykius. Kiek vėliau Didžioji Britanija pareiškė esanti pasiruošusi suintensyvinti derybas. 
"Esame pasiruošę suintensyvinti derybas. Dėl nieko nebuvo susitarta oficialiai, bet galime tai aptarti. Paprastai derybose, laikui bėgant, tempas pagerėja", - teigė Didžiosios Britanijos premjerės Teresos Mei (Theresa May) atstovė.
Šiuo metu derybos dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES (numatyto 2019 metų kovą) vyksta kartą per mėnesį ir trunka savaitę.

ES skirs Italijai 1,2 mlrd. eurų žemės drebėjimų padariniams likviduoti

Europos Sąjunga (ES) skirs Italijai beveik 1,2 mlrd. eurų paramą likviduoti galingų žemės drebėjimų, įvykusių šalies centriniuose rajonuose 2016 ir 2017 metais, padarinius. Tokį sprendimą Europos Parlamentas (EP) priėmė trečiadienio posėdyje Strasbūre.
Kaip primena EP naujienų tarnyba, per žemės drebėjimus, kurių metu labiausiai nukentėjo Abruco, Lacijaus, Markės ir Umbrijos regionai, žuvo 333 žmonės, daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų buvo evakuoti. Stichija padarė didžiulės žalos regioninei ekonomikai.
Kaip patikslina spaudos tarnybos atstovai, 1,196 mln. eurų suma bus skirta iš ES Solidarumo fondo. Ji skirta finansuoti nukentėjusių infrastruktūrų objektų, žemės ūkio atkūrimo programą.

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio metinis pranešimas apie Europos Sąjungos padėtį

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris šiandien Strasbūre Europos Parlamento nariams perskaitė 2017 m. pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Jis pristatė ateinančių metų prioritetus ir išdėstė savo viziją, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Jis taip pat pateikė Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Europos Sąjungos kūrimo planą.

Pagrindinės 2017 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį mintys:

Pakelkime bures „Metas padaryti pirmąsias išvadas po diskusijų [apie Europos ateitį]. Laikas nuo apmąstymų pereiti prie veiksmų, nuo diskusijų – prie sprendimų. Šiandien norėčiau Jums pristatyti, koks būtų mano įsivaizduojamas „šeštasis scenarijus. (...) Man Europa reiškia ne vien bendrąją rinką, pinigus ar eurą. Pirmiausia ji reiškia vertybes.“ „Mano šeštajame scenarijuje yra trys kertiniai Sąjungos principai: laisvė, lygybė, teisinė valstybė“. „Šie principai yra pamatai, ant kurių mes statome vieningesnę, stipresnę, demokratiškesnę Sąjungą“.

Veiksmų planas „Mūsų ateitis negali likti tik scenarijumi. (…) Rytojaus Sąjungą turime parengti šiandien. (....) 2019 m. kovo 30 d. tapsime 27 valstybių narių Sąjunga. Siūlau visai 27 narių Sąjungai ir ES institucijoms tam gerai pasirengti. (...) Viliuosi, kad 2019 m. kovo 30 d. europiečius vienys Sąjunga, kurioje mes visi ginsime savo vertybes, kur visos valstybės narės deramai laikysis teisinės valstybės principo, (…) kur būsime pakloję tvirtus ekonominės ir pinigų sąjungos pamatus, kad gandų ir negandų laikais galėtume apsaugoti savo bendrą valiutą neprašydami pagalbos iš šalies, (…) ir kur Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai vadovaus visoje Europoje demokratiškai išrinktas vienintelis pirmininkas. (…) Toks mano „šeštasis scenarijus“.

Darbuotojų komandiravimas „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat.

Europos darbo institucija „Absurdiška, kad bendrojoje rinkoje turime bankininkystės instituciją, kuri prižiūri, kaip būtų laikomasi bankininkystės standartų, bet neturime bendros darbo institucijos teisingumui užtikrinti. Mes tokią instituciją įsteigsime.

Dvejopos kokybės maisto produktai „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių vartotojų. Man nepriimtina, kad vienose Europos šalyse vartotojams parduodami prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse. (...) Slovakai nenusipelnė gauti mažiau žuvies Slovakijoje perkamuose žuvies piršteliuose, vengrai – mažiau mėsos Vengrijoje gaminamuose patiekaluose, čekai – mažiau kakavos Čekijoje parduodamame šokolade.

Teisinės valstybės principas. „Europoje teisės įstatymai pakeitė jėgos įstatymus. (...) Teisinės valstybės principas Europos Sąjungoje – ne pasirenkamasis dalykas. Tai privaloma sąlyga. (...) Visi privalo laikytis Teisingumo Teismo sprendimų. Nepaisydami jų arba ribodami nacionalinių teismų laisvę iš piliečių atimame jų pagrindines teises.

Šengeno erdvė. „Jei norime sustiprinti savo išorės sienų apsaugą, turime nedelsdami atverti Šengeno erdvę Bulgarijai ir Rumunijai. Taip pat turime leisti Kroatijai tapti visateise Šengeno nare, kai ji atitiks visus kriterijus. “

Euro zona „Jei norime, kad euras mūsų žemyną vienytų, o ne skaldytų, jis turi būti daugiau nei vien rinktinių šalių grupės valiuta. Euras turi būti bendra visos Europos Sąjungos valiuta.

Plėtra „Privalome suteikti patikimą plėtros perspektyvą Vakarų Balkanų šalims. (...) Akivaizdu, kad per šią kadenciją kitos plėtros nebus. (...) Bet per kitą kadenciją Europos Sąjungoje bus daugiau nei 27 narės.“

Turkija „Turkija jau kurį laiką labai tolo nuo Europos. (…) Žurnalistų vieta – žinių tarnybose, o ne kalėjimuose. Jų vieta ten, kur karaliauja žodžio laisvė. (…) Kreipiuosi į Turkijos valdžią: paleiskite mūsų žurnalistus.

Balsavimas dėl mokesčių kvalifikuota balsų dauguma „Labai pritariu tam, kad kvalifikuotos balsų daugumos balsavimas būtų taikomas sprendimams dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, PVM, sąžiningų skaitmeninės pramonės mokesčių ir finansinių sandorių mokesčio.

Europos ekonomikos ir finansų ministras „Mums reikia Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybės: Europos ministro, kuris remia ir skatina mūsų valstybių narių struktūrines reformas.“

Kova su terorizmu. „Raginu įsteigti Europos žvalgybos padalinį, kuris užtikrintų, kad žvalgybos tarnybos ir policija automatiškai dalytųsi duomenimis, susijusiais su teroristais ir užsienio kovotojais.“

Stipresnė pasaulio veikėja„Norėčiau, kad valstybės narės apsvarstytų, kurie užsienio politikos sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai. Sutartis tą jau numato.“

Geresnis reglamentavimas „Neturime kištis į savo piliečių kasdienį gyvenimą. (...) Neturime jų užversti naujomis iniciatyvomis ar siekti vis didesnės kompetencijos. Kompetenciją, kai prasminga, turime grąžinti valstybėms narėms. (…) Šį mėnesį įsteigsiu Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupę, kad labai kritiškai pažvelgtų į visas politikos sritis ir pabandytų užtikrinti, kad veiktume tik ten, kur ES teikia didesnę naudą.“

Institucinė reforma „Europa veiktų geriau, jei sujungtume Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų pareigybes. Europą būtų galima lengviau suprasti, jei laivą vairuotų vienas kapitonas. (...) Turėdami vieną pirmininką geriau atskleistume tikrąjį Europos Sąjungos, kaip valstybių sąjungos ir piliečių sąjungos, pobūdį.

Prekyba „Viso pasaulio partneriai ėmė rikiuotis prie mūsų durų, kad su mumis sudarytų prekybos susitarimus. (...) Šiandien siūlome pradėti derybas dėl prekybos su Australija ir Naująja Zelandija. (...) Norėčiau kartą ir visiems laikams pasakyti, kad nesame naivūs laisvosios prekybos šalininkai. Europa visuomet turi ginti savo strateginius interesus. Todėl šiandien siūlome naują ES investicijų atrankos sistemą.

Kibernetinis saugumas „Kibernetiniai išpuoliai demokratijos ir ekonomikos stabilumui gali kelti didesnį pavojų nei ginklai ir tankai. (...) Kad galėtume apsiginti, šiandien mums Komisija siūlo naujų priemonių, tarp jų – Europos kibernetinio saugumo agentūrą.

Prezidentė dėl "Zapad": esame kaip niekad gerai pasirengę

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad, Rusijai ir Baltarusijai pradedant karines pratybas „Zapad 2017", Lietuvos pasiruošimas galimiems incidentams yra geresnis nei kada nors anksčiau. 
„Mes esame gerokai geriau pasirengę negu per „Zapad" pratybas 2009 m. ir 2013 m. Dabar mes ir patys pasirengę geriau - daugiau atgrasymo ir gynybinių instrumentų turime savo teritorijoje, taip pat mums padeda mūsų partneriai ir draugai iš NATO - daugiau girdėti, daugiau matyti ir daugiau žinoti", - interviu LRT radijui kalbėjo D. Grybauskaitė, pridūrusi, kad dėl pratybų nereikia nei gąsdintis, nei perdėtai reaguoti. 
Prezidentė per „Zapad" pratybas išvyksta į JAV dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje. Lietuvos vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė vis dėlto patikino, kad bus nuolat pasiekiama.
„Kariuomenė gali reaguoti tik tokiu atveju, jeigu kitos šalies kariuomenė peržengia Lietuvos sieną. Tai štai tuomet jau įsijungiu aš, kur bebūčiau, esu pasiekiama 24 valandas per parą ir duodu komandą įsijungti kariuomenei. Bet, jeigu tokia situacija įvyktų, pirmuoju lėktuvu grįžtu į Lietuvą ir čia turi būti visiškai aišku visiems", - teigė Prezidentė, pabrėžianti, kad karinės invazijos galimybę vertina kaip mažai tikėtiną, o į smulkius vidaus incidentus turėtų reaguoti vidaus reikalų sistemos struktūros. Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje šiuo metu lieka kiti aukščiausieji šalies pareigūnai - Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.
Pasak D. Grybauskaitės, Niujorke ji lankysis su kaimyninių šalių prezidentais ir sieks atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į regiono problemas. 
„Tik trims dienoms išvykstu. Vyksta visų penkių valstybių prezidentai - Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir aš, - nes turime visi kartu kalbėti, kaip vertiname tokias pratybas. (...) Parodome, kad nebijome, kad mūsų išgąsdinti negalima ir kad mes visi kolektyviai kartu būsime ta jėga, tas balsas, kurio negalima užgožti ir kurį tikrai girdės pasaulis", - sakė Prezidentė. 
Lietuvos vadovė JT Generalinėje Asamblėjoje sakys kalbą, kuria sieks priminti pasauliui apie įtampas Baltijos regione. 
Niujorke Prezidentė planuoja dalyvauti ir dvišaliame susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonijumi Guterešu (Antonio Guterres), su kuriuo, be kita ko, ketina kalbėti apie Baltijos regiono saugumą. Numatytas susitikimas ir su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) saugumo ir dvišaliais klausimais. 
Pratybos „Zapad 2017" vyks rugsėjo 14-20 d.

Intelektualai aptars T. Venclovos kūrybą

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Vilniaus universitetu rugsėjo 14-15 dienomis rengia tarptautinę mokslinę konferenciją "Tomo Venclovos kūrybos ženklai".
Poetas, eseistas, publicistas, Jeilio universiteto profesorius T. Venclova rugsėjo 11-ąją minėjo 80-ąjį gimtadienį. 
Konferencijoje dalyvaus ne tik žymūs lietuvių mokslininkai, bet ir būrys iškilių asmenybių iš užsienio - T. Venclovos kūrybos tyrinėtojų, vertėjų, ilgamečių draugų.
Viena konferencijos žvaigždžių - Paryžiuje gyvenanti amerikiečių poetė, vertėja ir eseistė Elena Hinsej (Ellen Hinsey), parengusi pokalbių su T. Venclova knygą "Nelyginant šiaurė magnetą". Ji yra sakiusi, kad lietuvių poeto biografija - "svarbus visos epochos liudijimas". Beje, leidykla "Apostrofa" knygą neseniai išleido lietuviškai.
Žymiausia pasaulyje Michailo Bulgakovo kūrybos tyrinėtoja habilituota daktarė Marieta Čiudakova pažįsta T. Venclovą 50 metų, puikiai išmano jo nestandartinę situaciją tiek sovietinėje, tiek šiandienėje visuomenėje. Būtent tokias asmenybės ir visuomenės santykių įtampas garsi mokslininkė ir rengiasi nagrinėti.
Apie T. Venclovos ir Česlovo Milošo (Czeslaw Milosz) susitikimus gyvenime ir kūryboje kalbės vienas žymiausių lenkų nobelisto kūrybos tyrinėtojų profesorius iš Krokuvos Aleksandras Fiutas.
Jungtinėse Valstijose gyvenantis rusų literatūrologas bei prozininkas Aleksandras Genis, kurį daugelis pažįsta ir iš rusiškų "Laisvės" radijo laidų, užaugęs ir universitetą baigęs Rygoje, į Vakarus pasitraukęs tais pačiais 1977 metais, kaip ir T. Venclova, savo pranešimu pasakos apie "geografijos poetiką". 
Literatūros kritikas, publicistas, vertėjas peterburgietis Nikita Jelisejevas konferencijoje nagrinės T. Venclovos publicistiką - humanizmo ir antikos ženklus joje. 
Į konferenciją įtrauktos ir Vilniaus universiteto Garbės daktaro vardo suteikimo T. Venclovai iškilmės.

OPEC gali į Vienos susitarimą įtraukti daugiau šalių

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) gali paraginti daugiau šalių, nepriklausančių karteliui, dalyvauti susitarime dėl naftos gavybos mažinimo, informavo agentūra "Bloomberg", remdamasi Kuveito naftos ministru Esamu Al-Marzuku (Essam Al-Marzooq).
OPEC ir kelios karteliui nepriklausančios šalys 2016 m. pabaigoje Vienoje susitarė sumažinti savo naftos gavybos apimtis iš viso 1,8 mln. barelių per parą nuo spalio mėnesio lygio, iš kurių 300 tūkst. atitenka Rusijai. Be Rusijos, susitarime taip pat dalyvauja devynios naftos gavybos šalys, neįeinančios į OPEC - Azerbaidžanas, Bahreinas, Brunėjus, Kazachstanas, Malaizija, Meksika, Omanas, Sudanas ir Pietų Sudanas. Susitarimas buvo sudarytas pirmajam 2017 metų pusmečiui su galimybe jį pratęsti. Gegužę susitarimo galiojimas buvo pratęstas devyniems mėnesiams - iki 2018 m. kovo pabaigos.
Agentūra taip pat skelbia, kad Kuveito naftos ministras prognozuoja diskusijas dėl Vienos susitarimo galiojimo pratęsimo pirmąjį 2018 metų ketvirtį. Jo nuomone, naftos rinka turėtų susigrąžinti pusiausvyrą kitų metų pradžioje.
OPEC ir ne OPEC šalių susitarimo vykdymo stebėsenos komiteto posėdis vyks Vienoje rugsėjo 22 dieną.

 

 

 

Atgal