VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.15. Naujausios žinios

Baltijos valstybių 100-mečiui skirta paroda bus atidaryta Orsė muziejuje Paryžiuje

Šiandien, rugsėjo 15 d., Vilniaus paveikslų galerijoje bus pristatytas vienas svarbiausių tarptautinių projektų, skirtų Baltijos valstybių 100-mečio minėjimui, - tarptautinė paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė". Ši paroda bus atidaryta 2018 m. balandžio 9 d. Orsė muziejuje (Musee d'Orsay) Paryžiuje. 
Spaudos konferencijoje dalyvaus Orsė muziejaus direktorė Lorens Des Kars (Laurence Des Cars), Parodų skyriaus vadovė Helena Flon (Helene Flon), parodos kuratorius Rudolfas Rapetis (Rodolphe Rapetti), projekto vadovė Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Ginta Gerhardė-Upeniecė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravičienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.
2018-ieji - ypač svarbūs metai Estijai, Latvijai ir Lietuvai, švenčiančioms savo valstybių 100-metį. 
Ruošiantis šiam reikšmingam jubiliejui, 2015 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus pasiūlė surengti tris Baltijos valstybes jungiantį bendrą projektą - parodą, pristatančią Baltijos šalių simbolizmo dailę viename svarbiausių Europos kultūros centrų - Paryžiuje. Ją kuruoti ėmėsi žymus šio laikotarpio dailės tyrėjas ir parodų kuratorius R. Rapetis. Prancūzija Baltijos šalims visuomet buvo svarbi - daugelis šių šalių menininkų buvo ir yra glaudžiai susiję su Prancūzijos kultūra.
2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijos, keturi trijų Baltijos šalių nacionaliniai muziejai, Prancūzijos ambasados ir Prancūzų institutai Baltijos šalyse bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Prancūzijoje dirbo, siekdami įgyvendinti parodą bendradarbiaujant su Prancūzijos institucijomis. Projekto globėjai - Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Respublikos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 
Paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė" vyks 2018 m. balandžio 9 -liepos 15 dienomis Orsė muziejuje Paryžiuje. Prancūzijos ir tarptautinei žiūrovų auditorijai bus pristatoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailė nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. Projektu siekiama atverti profesionalią, to meto Europos dailės tendencijas atspindinčią dailę, kurtą besiformuojančiose Baltijos šalyse. XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimęs simbolizmas paveikė visos Europos kultūrą, taip pat - ir Baltijos šalių meną.
Šio meninio judėjimo temos - mitologija, folkloras, fantazija, sapnų ir vizijų pasaulis, dekadansas - atsispindi tokių Lietuvos simbolizmo klasikų, kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Latvijos menininkų Janio Rozentalio, Vilhelmo Purvičio, Estijos kūrėjų Kristjano Raudo bei Konrado Vilhelmo Magio ir kitų kūriniuose. Parodai iš viso atrinkti 133 kūriniai (tarp jų 46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai, skulptūra. 
Parodą taip pat lydės plati kultūrinė programa. Tarptautinėje konferencijoje bus aptarti Baltijos šalių ir Europos simbolizmo aspektai. Rengiamoje koncertų serijoje žymūs atlikėjai iš Baltijos valstybių pristatys šių šalių muzikinę kultūrą. 
Parodą organizuoja keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus Taline, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kūrybinės komandos nariai - muziejų kuratoriai - glaudžiai bendradarbiauja su R. Rapečiu, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba. 
Šis ambicingas kultūrinis projektas turi ir simbolinę reikšmę - tokio masto jungtinis Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje paskutinį kartą vyko 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime". 
2018 m. vyksianti paroda, eksponuojanti Baltijos šalių simbolizmą, siūlo naują koncepciją, leidžiančią pažvelgti į Estijos, Latvijos ir Lietuvos XIX-XX a. sandūros meną kaip į unikalų jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantį fenomeną. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuomet Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti savo svarbų vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.

V. Šapoka: "Fintech” žengia koja kojon su nuolat vykstančiais finansiniais pokyčiais

Ketvirtadienį Taline (Estija) vykusioje Eurofi finansinio forumo sesijoje buvo aptartos naujojo inovacijų sektoriaus "Fintech” ateities perspektyvos ir iššūkiai. Pasak forumo sesijoje dalyvavusio finansų ministro Viliaus Šapokos, šis, dar tik atrandamas finansinių inovacijų sektorius gerins finansinių paslaugų kokybę, spartins procesus ir mažins kaštus.
„Europa turi didžiulį potencialą, nes, nepaisant to, kad pokyčiai finansinių technologijų srityje vyksta labai greitai, "Fintech” vis dar užima nedidelę vietą finansų sektoriuje. Svarbu šį potencialą išnaudoti, nes technologijos žymiai pagerina finansinių paslaugų kokybę - jos tampa pigesnės, greitesnės, labiau pritaikytos prie verslo ir paprastų klientų poreikių", - teigė finansų ministras.
Forumo sesijos metu diskutuota apie Europos finansų sektoriaus konkurencingumą ir kaip valdžios institucijos galėtų prisidėti prie inovacijų vystymo, kartu užtikrinant tinkamą vartotojų apsaugą ir suvaldant galimas rizikas. Ministras pristatė Lietuvoje jau įgyvendintus žingsnius, skirtus skatinti finansinių technologijų ir inovacijų plėtrą. Mūsų šalis „Fintech" bendrovėms patraukli tiek dėl sukurtos infrastruktūros, tiek dėl palankios verslui aplinkos. Įmonės gali pasinaudoti specialia įmonėms sukurta „Newcomer" programa, o licencijavimo procesas - vienas greičiausių Europos Sąjungoje.
Eurofi konferencija yra viena didžiausių Europoje organizuojama finansų rinkoms skirtų konferencijų, į kurią atvyksta politikos, verslo, mokslo atstovai iš viso pasaulio.

G. Paluckas: taip arba ne - rugsėjo 23 dieną

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad sprendimas dėl socialdemokratų buvimo valdančiojoje koalicijoje bus priimtas rugsėjo 23 dieną įvyksiančiame LSDP tarybos posėdyje.
"Sprendimą dėl koalicijos sudarymo ar nutraukimo priima partijos taryba - taip yra pagal statutą. (...) Taip arba ne - rugsėjo 23 dieną - nuo to atsispyrę priimsime kitus sprendimus", - ketvirtadienį po partijos prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė G. Paluckas.
Jis nesiėmė atsakyti į klausimą, ar pasitraukus iš valdančiosios koalicijos bus reikalaujama visų socialdemokratų deleguotų ministrų pasitraukimo iš Vyriausybės.
"Tai yra kitas žingsnis, nes tai yra techniniai dalykai, tai susiję ne tik su Vyriausybės nariais, bet ir su Seimo komitetų pirmininkais. Esminis apsisprendimas yra dėl koalicijos likimo, po to seka visi kiti techninio pobūdžio klausimai", - sakė G. Paluckas.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Palionis nedramatizavo prezidiumo apsisprendimo.
„Taryba nuspręs, kaip bus", - sakė jis žurnalistams. Jeigu socialdemokratai remtų mažumos Vyriausybę, jis neatmetė galimybės, kad socialdemokratai galėtų likti Seimo komitetų pirmininkų pareigose. "Manau, kad gali būti svarstomi tokie dalykai", - sakė jis. Jeigu būtų partijos sprendimas socialdemokratų deleguotiems ministrams trauktis iš Vyriausybės, A. Palionio įsitikinimu, ministrai turėtų paklusti ir atsistatydinti 
Ketvirtadienį posėdžiavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas nutarė nesvarstyti Seimo narių inicijuoto susitarimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija dėl bendro darbo Lietuvai. 
Už susitarimo turinio svarstymą balsavo 8 prezidiumo nariai, prieš buvo - 25 prezidiumo atstovai. Iš viso posėdyje dalyvavo 40 prezidiumo narių. 
Praėjusiame posėdyje prezidiumas vienbalsiai kreipėsi į skyrius ir LSDP tarybą, prašydamas įvertinti LSDP darbo prasmę valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Rugsėjo 14 dienos duomenimis, iš 60 LSDP skyrių nuomonę jau išreiškė 55. Iš jų 42 skyriai siūlo socialdemokratams trauktis iš valdančiosios koalicijos su valstiečiais žaliaisiais, 6 skyriai ragina persiderėti dėl koalicijos sutarties ir 7 norėtų toliau dirbti koalicijoje.

Konferencija,skirta Lietuvių konferencijos Vilniuje šimtmečiui

2017 m. rugsėjo 18 d., rengiama konferencija,skirta Lietuvių konferencijos Vilniuje šimtmečiui

Rytinė dalis 11 val. VDU, V. Putvinskio g. 23 – 106.

Popietinė dalis 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovė, A. Mickevičiaus g.19.

Parodos “Nepriklausomybės kelias” (iš prof. Liudo Mažylio ir Henriko Kebeikio filatelijos ir filokartijos kolekcinių rinkinių) pristatymas.

Šventinėje programoje dalyvauja: Kauno įgulos karininkų Ramovės moterų choras „Indraja“, vadovė Zinaida Gerasina

Konferenciją rengia: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas, Vytauto Didžiojo universitetas, Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos Kauno apskrities skyrius. Partneriai: Kauno įgulos karininkų ramovė, XXVII knygos mėgėjų draugija

Šaltiniai: JAV pratęs Iranui taikomų sankcijų sušvelninimą

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbs, kad ketina pratęsti plataus masto sankcijų Iranui sušvelninimą, kuris yra taikomas pagal 2015 metais su Teheranu pasirašytą branduolinį susitarimą, informavo su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Tačiau, pasak jų, JAV valdžia kol kas nenusprendė, ar šį susitarimą palikti galioti ir ateityje, praneša "Reuters".
JAV vėl atidės pagrindinių sankcijų, kurios Iranui buvo įvestos dar iki pasirašant minėtąjį susitarimą, įgyvendinimą.
Tuomet Vašingtonas grasino įvesti sankcijas pagrindinių Irano naftos pirkėjų bankams, jei šie pirkėjai ženkliai nesumažins įsigyjamo žaliavinės Irano naftos kiekio.
Remiantis atitinkamu įstatymu, šios sankcijos gali būti atidėtos maksimaliam 120 dienų laikotarpiui. Dėl šios priežasties JAV valdžia priversta prie šio klausimo sugrįžti kas keturis mėnesius. Buvusio JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija, kuri ir pasiekė susitarimą su Iranu, tą padarė šių metų sausio viduryje, o šių metų gegužės 17 dieną tą patį pakartojo ir prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija.
Tačiau šaltiniai pabrėžė, kad dėl platesnės JAV politikos Irano atžvilgiu ir dėl to, ar apskritai palikti galioti susitarimą, kuris sušvelnino Teheranui taikomas sankcijas mainais į jo branduolinės programos pažabojimą, dar neapsispręsta. D. Trampas ne kartą kritikavo šį susitarimą, bet dalis aukščiausių jo patarėjų mano, kad jį reikėtų išsaugoti.

V. Vasiliauskas: perkamosios galios skirtumai mažėja pernelyg lėtai, euro zonos reformos turi būti orientuotos į konvergencijos spartinimą

Šiandieninės diskusijos dėl euro zonos reformų turėtų būti orientuotos į vieną iš pagrindinių Europos tikslų – ekonominę ir socialinę konvergenciją – atotrūkių ir netolygumų tarp skirtingų šalių švelninimą. Šios pozicijos laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, rugsėjo 15–16 d. dalyvaujantis neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje Taline.

„Euro zonos reformos turėtų būti nukreiptos į perkamosios galios augimą tose bloko šalyse, kuriose pragyvenimo lygis dar nesiekia ES vidurkio. Tokių pokyčių naudą pajustų ir Europos gyventojai, ir šalių viešieji finansai“, – sako V. Vasiliauskas. Jis pabrėžia, kad itin svarbu šio politikos kurso laikytis dabar, kai euro zonos ekonomika atsigauna, tačiau ryškesnių konvergencijos ženklų tarp jos narių kol kas nefiksuojama.

„Įsisenėję netolygumai ir juolab gilėjantis atotrūkis ateityje gali sukelti skaudžių ekonominių ir socialinių pasekmių“, – įspėja Lietuvos banko vadovas. Eurostato duomenimis, praėjusiais metais pragyvenimo lygis pirmaujančiose ir labiausiai atsiliekančiose euro zonos valstybėse skyrėsi keturis, nedarbo lygis – beveik šešis, jaunimo nedarbo lygis – net septynis kartus. Lietuva pastaraisiais metais artėja ES vidurkio link, tačiau nuo pirmaujančių šalių narių pagal pragyvenimo lygį atsilieka tris su puse karto, pagal nedarbo rodiklius – du kartus.

„Kad netolygumai sumažėtų, projektuodami ateities reformas turėsime rinktis gilesnės integracijos kelią. Tačiau visų pirma privalome pabaigti tai, kas pradėta, ir įgyvendinti tai, dėl ko sutarta, pavyzdžiui, pašalinti likusias kliūtis bendrai rinkai ir užbaigti bankų sąjungos kūrimą“, – sako Lietuvos banko vadovas, akcentuodamas būtinybę nenukrypstamai laikytis bendrų susitarimų.

Neformalų ES šalių centrinių bankų valdytojų ir finansų ministrų posėdį euro zonos reformoms aptarti Taline rengia ES Tarybai pirmininkaujanti Estija. Jame aptariami ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo, kapitalo rinkų sąjungos plėtros, technologinių inovacijų ir kiti klausimai.

Kaunas plačiai atveria vartus italų kultūrai

Penktadienio vidurdienį Laisvės alėjoje prie miesto savivaldybės įvyks oficialus italų kultūros dienų Kaune atidarymas. 
Pradedant kauniečių gilesnę ir išsamesnę pažintį su itališka kultūra, sveikinimo žodžius tars Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, taip pat su Kaunu draugaujančio Italijos Kava de Tirenio miesto vicemeras Nuncijus Senatorė (Nunzio Senatore) bei Italijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Stefanas Marija Taljanis de Markijas (Stefano Maria Taliani de Marchio). 
„Džiaugiuosi, kad Italijos dienos yra organizuojamos Kaune - mieste, kurį su Italija sieja istoriniai ryšiai, partnerystės ir tiesioginiai skrydžiai. Kaunas gražus miestas, turtingas kultūros ir meno. Dėl šių svarbių priežasčių šis miestas ir taps Europos kultūros sostine 2022 metais. Itališkos muzikos koncertai, parodos, kinas ir daugybė kitų renginių suteiks galimybę kauniečiams geriau pažinti svarbiausius italų kultūros elementus: meilę grožiui, kokybei ir geram skoniui", - teigė Italijos ambasadorius Lietuvoje. 
Iškilmingoje tris dienas truksiančios šventės „Atrask Italiją Kaune" pradžios ceremonijoje numatytas ,,Sbandieratori Cavensi” vėliavnešių pasirodymas, kalnų choro „Inzino" iš Brešos atliekamos dainos, ,,Stefano Bottoni Quartet” muzikantų iš Feraros grojami kūriniai. Kauniečiams stebint, bus apdovanotas Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Morenas Bondai (Moreno Bondai). Jam Italijos Respublikos prezidentas suteikė Italijos Žvaigždės Ordino Kavalieriaus titulą už „sėkmingos akademinės veiklos Lietuvoje, prestižiniame Vytauto Didžiojo universitete, skatinant domėjimąsi italų kalba ir kultūra”.
Pasak vienos iš Italijos kultūros dienų Kaune organizatorių - miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistės Linos Lauciūtės, šio visą savaitgalį besitęsiančio renginio programoje - koncertai, parodos, kulinarinės pamokos, edukacinės paskaitos, stiliaus patarimai, filmų demonstravimas, atrakcijos vaikams, gurmaniškos vakarienės ir daug kitų staigmenų, kurios padės geriau pažinti itališką kultūrą. 
Programą sudaro 5 dalys: „Stiliaus fiesta", itališki verslo pusryčiai ,,Kryptis - Kaunas: Gastronomija, turizmas, verslas 2017", „Šventė itališkai", „Atradimai", vyno paroda - festivalis „Vinalia Rustica". Renginiai vyks ne tik Laisvės alėjoje, bet ir kitose Kauno erdvėse, - Studentų skvere, Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, VDU, viename iš Senamiesčio viešbučių, Pažaislio vienuolyne veikiančiuose svečių namuose, Kauno teatrų prieigose, Kauno kino centre „Romuva", biznio centre.
Šeštadienio vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje numatytas Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas, drauge su kompozitoriumi, dirigentu iš Italijos Vinče Tempera (Vince Tempera) (buvęs San Remo festivalio orkestro dirigentas). Skambės kompozitoriaus Nino Rotos kūriniai - Federiko Felinio (Federico Fellini) filmų muzika.
Sekmadienį vyks naujos ekskursijos pristatymas ,,Atrask Italiją Kaune". Joje bus pasakojama apie tai, kad italai Kauną pamėgę jau nuo senų laikų, tokių sąsajų galima rasti net nuo XVI amžiaus Kauno senamiestyje. Gausu ir istorijų, susijusių su religija, žymiais žmonėmis, pastatais. Netgi garsioji Kauno modernistinė architektūra turi itališkąsias šaknis. Tarpukario laikais du žinomiausi tarpukario Lietuvos architektai studijavo Italijoje. Ir tai padarė didžiulę įtaką jų projektams, kuriuos... (o toliau bus galima išgirsti ekskursijoje, kurią organizuoja miesto savivaldybės įsteigta įstaiga „Kaunas IN" ir „Dante Alighieri” organizacija. 
„Kauno draugystė su Italija pastaraisiais laikais siekia jau beveik du dešimtmečius. Per šį laikotarpį užsimezgė itin glaudūs ir draugiški ryšiai, tačiau tokio tipo renginys yra pirmasis Kaune. Norime ne tik pakviesti visus miestų partnerius iš Italijos, italų bendruomenę, gyvenančią Kaune, bet ir miestiečius kartu atrasti bei dar geriau pažinti šios šalies kultūrą, jos unikalumą ir savitumą", - sakė Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.

Šiaurės Korėja vėl paleido balistinę raketą virš Japonijos

Šiaurės Korėja jau antrą kartą per kelias savaites paleido balistinę raketą virš Japonijos, informuoja transliuotojas BBC.
Pietų Korėjos kariuomenės duomenimis, raketa pasiekė maksimalų 770 km aukštį ir prieš nusileisdama į vandenis netoli Hokaido salos nuskriejo 3 700 km. 
Japonijos ministras pirmininkas Šindzas Abė (Shinzo Abe) pareiškė, kad jo šalis niekada netoleruos pavojingų Šiaurės Korėjos veiksmų. 
„Jei Šiaurės Korėja ir toliau eis šiuo keliu, ji neturi jokios šviesios ateities", - teigė premjeras. 
JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) taip pat pasmerkė raketos paleidimą, kuris pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) sankcijas. R. Tilersonas mano, kad pagrindinėms branduoliniais ginklais ginkluotos Šiaurės Korėjos ekonominėms partnerėms Rusijai ir Kinijai turi atitekti našta imtis atsako. 
„Kinija ir Rusija privalo tiesioginiais veiksmais parodyti netoleranciją tokiems neapgalvotiems raketų paleidimams", - teigė sekretorius.
Pietų Korėjos prezidentas Mun Če Inas (Monn Jae-in) sušaukė skubų nacionalinės saugumo tarybos susitikimą ir įspėjo, kad bandymas reikš tolesnį diplomatinį ir ekonominį Šiaurės Korėjos atskyrimą.
Anot Pietų Korėjos kariuomenės, naujausia Šiaurės Korėjos paleista raketa pakilo iš Sunano aerodromo, esančio į šiaurę nuo sostinės Pchenjano, šiek tiek prieš 7. 00 val. ryto vietos laiku. 
Remiantis pirminiais vertinimais, ši raketa skriejo aukščiau ir toliau nei rugpjūčio 29 d. virš Japonijos paleista pirmoji raketa. Tada Pchenjanas įspėjo, kad tai tėra pirmasis jos karinių operacijų Ramiojo vandenyno regione žingsnis.
Japonijos ir Jungtinių Valstijų prašymu penktadienį Niujorke įvyks JT Saugumo Tarybos susitikimas. Šią savaitę kaip tik buvo sugriežtintos sankcijos neseniai šeštąjį branduolinį bandymą atlikusiai Šiaurės Korėjai, tačiau ši šalis nesiliauja provokuoti.

Ž. K. Junkeris: nepriklausoma Katalonija turėtų iš naujo stoti į ES

Nepriklausoma Katalonija turėtų teikti paraišką ir praeiti visą stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) vadovas, pridurdamas, kad tokia pati nuostata galiotų bet kuriai naujai valstybei, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Katalonijos parlamentas padėjo teisinius pagrindus, reikalingus spalio 1 dienos referendumui dėl regiono nepriklausomybės nuo Madrido surengti, nors Ispanijos Konstitucinis teismas balsavimą ir atidėjo. Šiuo metu teisėjai sprendžia, ar Katalonijos valdžios priimti su referendumu susiję teisės aktai neprieštarauja šalies konstitucijai.
"Jei būtų nubalsuota už Katalonijos nepriklausomybę, mes gerbsime šį sprendimą. Bet Katalonija negalės tapti ES nare jau kitą dieną po balsavimo", - televizijai "Euronews" sakė EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).
Atkartodamas savo pirmtako Žozė Manuelio Barozo (Jose Manuel Barroso) nuomonę, Ž. K. Junkeris teigė, kad kiekviena naujai nepriklausomybę paskelbusi šalis privalo laikytis tokių pačių procedūrų, kaip ir visos kitos tapti Bendrijos narėmis siekiančios valstybės. 
"Jei šiaurinė Liuksemburgo dalis nuspręstų atsiskirti nuo pietinės, jai būtų taikomos tokios pat taisyklės", - sakė Ž. K. Junkeris, minčiai iliustruoti pasitelkdamas savo gimtąją šalį.
ES stojimo derybos yra pastangų reikalaujantis procesas, kurio metu reikia pasiekti visus ES numatytus rodiklius ir laikytis visų taisyklių bei gauti visų Bendrijos vyriausybių pritarimus. Tai reiškia, kad panorėjusi Ispanija galėtų blokuoti Katalonijos siekį tapti Bendrijos nare.

Kinija statys didžiausią Nigerijoje hidroelektrinę

Nigerijos vyriausybė susitarė su Kinija dėl didžiausios šalyje hidroelektrinės statybų, projektas įvertintas 5,8 mlrd. JAV dolerių, informuoja naujienų tarnyba CNN.
Hidroelektrinę, kurios pajėgumas turėtų siekti 3050 MW, statys Kinijos valstybinių statybos bendrovių konsorciumas. Projektą žadama įgyvendinti per šešerius metus, praneša Nigerijos energetikos, darbo ir būsto statybos ministerija.
Pranešama, kad 85 proc. projekto finansuos Kinijos bankas "Export-Import Bank", likusius 15 proc. projekto - Nigerijos vyriausybė.
Pernai skelbta, kad Nigerija ir Marokas ties Afriką bei Europą jungiantį dujotiekį.

Patvirtinti 2024 ir 2028 metų olimpinių žaidynių miestai

Trečiadienį Limoje (Peru) vykusioje Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) 130-oje sesijoje buvo priimtas istorinis sprendimas - paskelbtos iškart dviejų vasaros olimpinių žaidynių sostinės. 2024 m. olimpinės žaidynės vyks Paryžiuje (Prancūzija), o 2028 m. - Los Andžele (JAV).
"Sunku net įsivaizduoti geresnį sprendimą - viso pasaulio atletai dėl olimpinių žaidynių galės jaustis stabiliai artimiausius 11 metų. Tai du puikūs miestai, dvi didžios šalys su gilia olimpine istorija. Abu miestai su dideliu entuziazmu laukia žaidynių ir spinduliuoja olimpinę dvasią", - kalbėjo IOC prezidentas Tomas Bachas (Thomas Bach).
Anksčiau be šių miestų surengti 2024 m. žaidynes pretendavo Hamburgas (Vokietija), Budapeštas (Vengrija) ir Roma (Italija) - galiausiai kovoje liko tik Los Andželas ir Paryžius. Paskutinį kartą Paryžius olimpines žaidynes rengė tik 1924-aisiais, tad kitų žaidynių Prancūzijos sostinei teko laukti net 100 metų. 
2020 metais vasaros olimpinės žaidynės vyks Tokijuje (Japonija).

Graikijos vandenyse išsiliejusi nafta kelia pavojų populiariems Atėnų paplūdimiams

Graikijos taršos likvidavimo komandos vargsta mėgindamos užkirsti kelią iš šalies teritoriniuose vandenyse nuskendusio tanklaivio išsiliejusios naftos plitimui. Kyla pavojus, kad tarša gali pasiekti populiariausius Atėnų paplūdimius, skelbia BBC.
2,5 tūkst. tonų kuro gabenęs tanklaivis "Agia Zoni II" sekmadienį nuskendo netoli Salamio salos.
Netrukus po incidento aplinkiniai paplūdimiai apsitraukė naftos sluoksniu, tačiau pareigūnai manė, kad išsiliejusio kuro plitimą pavyks suvaldyti, nes pūtė nestiprus vėjas.
Tačiau, praėjus penkioms dienoms, dalis nutekėjusios naftos nuplaukė kelias dešimtis kilometrų ir pasiekė Atėnų rivjeroje esantį Glifados kurortą. Teršalų banga grasina užlieti populiariuosius Vulos ir Vuliagmenio paplūdimius.
Aplinkosaugos organizacijos kritikuoja šalies pareigūnus, kad šie netinkamai reagavo į naftos išsiliejimą ir esą leido jam nekontroliuojamai plisti.
Graikijos pakrantės apsauga savo ruožtu patikino, kad antradienį buvo užtikrinta, kad iš paskendusio laivo nafta nebesklistų.
Šiuo metu išsiliejimo padariniai šalinami autokrautuvais, taip pat pasitelkiant plūdriuosius kranus ir specialius laivus taršai šalinti.
Vis dar neaišku, kodėl nuskendo 45 metų senumo tanklaivis. Laivo kapitonui ir vyriausiajam inžinieriui - vieninteliams incidento metu laive buvusiems įgulos nariams - pareikšti kaltinimai aplaidumu.

JAV kariai supažindinti su Lietuvos pajėgumais naikintuvų nelaimės atveju

Oro policijos misiją nuo rugsėjo pradėję Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų kariai ketvirtadienį supažindinti su Lietuvoje esančiais gelbėjimo pajėgumais lėktuvų nelaimės ar avarinės situacijos atveju.
„Oro navigacijos" Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro atstovai ketvirtadienį apsilankė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Centro viršininkas Vytautas Vaižmužis ir jo pavaduotojas Arūnas Repšys misiją vykdantiems svečiams iš JAV pristatė Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, papasakojo apie Lietuvos turimus gelbėjimo pajėgumus, naikintuvų pilotams patekus į nelaimę.
Susitikime su Baltijos šalių tarptautinių oro uostų ir gelbėjimo tarnybų atstovais taip pat buvo aptarti numatyti veiksmai, kurių būtų imtasi naikintuvams priverstinai tupiant Lietuvos, Latvijos ar Estijos tarptautiniuose oro uostuose. Pasak VĮ „Oro navigacija" pranešimo, diskutuota ir apie kitas galimas nestandartines situacijas oro policijos misijos metu.
„Oro navigacijos" Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras veikia visą parą ir rūpinasi gelbėjimo darbų organizavimu lėktuvams patekus į nelaimę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jai priskirtuose teritoriniuose vandenyse. Centras gauna informaciją iš avariją ar nelaimę patyrusių orlaivių ar laivų, iš Vilniaus regiono skrydžių valdymo centro, Jungtinio gelbėjimo koordinacinio centro Norvegijoje, taip pat kitų juridinių bei fizinių asmenų. Nelaimės atveju pagal iš anksto suderintą ryšio schemą centras apie įvykusią avariją informuoja kitas Lietuvoje veikiančias paieškos ir gelbėjimo tarnybas, organizuoja ir koordinuoja gelbėjimo darbus.
Pagal tarptautinę teisę, jeigu orlaivio ar laivo avarija įvyksta pasienio ruože, kaimyninės šalys įsipareigoja padėti viena kitai. Kaimyninių valstybių koordinacinių centrų prašymu jos siunčia paieškos ir gelbėjimo pajėgas bei techniką.
Pastaruosius dvejus metus iš Lietuvos misiją vykdydavo keturi sąjungininkų naikintuvai, JAV atsiuntė 7 naikintuvus. Misija buvo sustiprinta likus dviem savaitėms iki Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad".
JAV karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvauja penktą kartą. Misijoje JAV dalyvauja su septyniais naikintuvais F-15C „Eagle" ir maždaug 140 karių iš 48-osios naikintuvų eskadrilės, JAV „Lakenheath" bazės, dislokuotos Jungtinėje Karalystėje.
Misiją baigę Lenkijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon".

Anglijos centrinis bankas išleido naują banknotą su Dž. Ostin atvaizdu

Anglijos centrinis bankas į apyvartą išleido naująjį 10 svarų sterlingų banknotą, ant kurio puikuojasi britų rašytojos Džeinės Ostin (Jane Austen) atvaizdas, pranešama šalies centrinio banko tinklalapyje.
Iš viso buvo atspausdinta per milijardą kupiūrų.
Naujasis 10 svarų sterlingų banknotas, apyvartoje pasirodęs rugsėjo 14 dieną, atnaujintas siekiant užtikrinti jo saugumą. Jis, kaip ir anksčiau pasirodęs naujasis 5 svarų sterlingų banknotas su Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) atvaizdu, atspausdintas ant polimero.
"Naujieji 10 svarų polimeriniai banknotai bus saugesni, be to, naujosios kupiūros pritaikytos akliesiems ir silpnaregiams", - skelbia Anglijos centrinis bankas, pridurdamas, kad šiuos banknotus bus daug sudėtingiau suklastoti dėl naujų simbolių.
Dž. Ostin, kuri mirė sulaukusi 41-erių, yra tokių knygų kaip "Puikybė ir prietarai" ("Pride and Prejudice") bei "Protas ir jausmai" ("Sense and Sensibility") autorė.

R. T. Erdogano atstovas: Turkija išlieka patikima NATO sąjungininke

Turkija išlieka patikima NATO nare, ketvirtadienį patikino šalies prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) atstovas spaudai. Tą jis padarė po to, kai Vakarų sąjungininkės išreiškė susirūpinimą dėl Ankaros sprendimo įsigyti rusišką priešraketinės gynybos sistemą, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Geri Turkijos santykiai su Rusija nepakeičia jos santykių su Vakarais, o veikiau juos papildo, spaudos konferencijoje sakė Ibrahimas Kalinas (Ibrahim Kalin).

Europoje daugėja virusinio hepatito A atvejų, trečdalis susirgusių lietuvių ligą galėjo parsivežti iš kitų šalių

Keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse šiais metais padaugėjo virusinio hepatito A (VHA) atvejų ir bendroje populiacijoje, ir rizikos grupėse, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis. Keturiolikoje šalių (Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Latvijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje) iš viso buvo nustatyti 5 983 VHA atvejai. Kai tuo tarpu per paskutinį dešimtmetį (2007-2016 m.) šiose šalyse buvo nustatyta perpus mažiau - 2 506 VHA atvejai.
Europos Sąjungoje 2016-2017 m. buvo patvirtintas VHA protrūkis, kai buvo nustatyta 2660 VHA atvejų, iš kurių daugiau nei pusę sudarė suaugę vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
ULAC duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 35 VHA atvejai (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį - 2). Tikėtina, kad trečdalis (12, 34 proc.) susirgusiųjų galėjo užsikrėsti kitose šalyse. Tarp susirgusiųjų šiais metais 4 (11 proc.) vaikai ir 31 (89 proc.) suaugęs. Daugiau nei 60 proc. atvejų užregistruota tarp 18-44 metų asmenų.
„Lietuvoje yra palankios sąlygos hepatito A virusui plisti ne tik šeimose, bet ir tarp artimai bendraujančių asmenų. Esant mažam sergamumui nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir protrūkių tikimybė", - pranešime spaudai cituojamas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Hepatito A virusas (HAV) sukelia kepenų uždegimą (virusinį hepatitą A). Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 14-45 dienų. Užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie tris savaites.
Šis virusas plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. juo užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną, dažniausiai su užterštu maistu ar vandeniu.
„Vieni svarbiausių rizikos veiksnių yra ne tik buitiniai kontaktai su sergančiuoju hepatitu A, nepakankamas asmens higienos laikymasis, bet ir kelionės į užsienio šalis, vyrų lytiniai santykiai su vyrais", - akcentavo prof. dr. S. Čaplinskas.
Hepatito A virusas paplitęs visame pasaulyje, tačiau labiausiai endemiškos šalys, ULAC duomenimis, yra Egiptas, Tunisas, Indija, Tailandas, kai kurios Pietų Europos šalys. Nuo 2016 metų Europos Sąjungos šalyse hepatito A virusas plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.
Pagrindinė ir efektyviausia profilaktikos priemonė nuo VHA yra skiepai. Dvi hepatito A vakcinos dozės užtikrina ilgalaikį, apie 20 metų trunkantį imunitetą. Ketinantiems keliauti į didelio endemiškumo šalis, rizikos grupių asmenims rekomenduojama pasiskiepyti.

L. Linkevičius: Lietuva neabejinga Moldovos ateičiai

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, rugsėjo 13-14 dienomis lankydamasis Moldovoje, susitiko su Moldovos prezidentu Igoriu Dodonu, ministru pirmininku Pavelu Filipu, užsienio reikalų ir Europos integracijos ministru Andrejumi Galburu, opozicijos ir politinių partijų atstovais bei Moldovoje dirbančiais Lietuvos ekspertais.
Vizito metu aptarta situacija Moldovoje, dvišalis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos (ES) ir Moldovos Asociacijos susitarimo įgyvendinimas. 
„Lietuva neabejinga Moldovos ateičiai, bet ir mums, ir Moldovos žmonėms, svarbu matyti realius reformų rezultatus", - sakė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Moldova yra svarbi Lietuvos ir ES partnerė, tačiau šis bendradarbiavimas priklauso nuo šalyje vykdomų reformų spartos. Lietuva, kaip ir visa ES, skatina Moldovos valdžią gerbti europines vertybes bei daryti pažangą įgyvendinant Asociacijos susitarimą. Ypač svarbu užtikrinti teismų sistemos nepriklausomybę, efektyviai kovoti su pinigų plovimu, sustiprinti žiniasklaidos laisvę. 
Šiais metais Lietuva ir Moldova mini diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį. Diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1992 metų liepos 8 dieną.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva rugsėjo 15-ąją:
1907 m. Vilniuje įkurta Lietuvių dailės draugija.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Bahreinas, Jordanija ir Kuveitas.
1992 m. Vilniuje atidaryta Pasaulio lietuvių bendruomenės būstinė.
1993 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti pirmąją bylą.
2000 m. Sidnėjuje prasidėjo XXVII vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 61 Lietuvos sportininkas.
2004 m. Lietuvos švietimo reformos pradininkei daktarei Meilei Matjošaitytei-Lukšienei įteiktas UNESCO apdovanojimas - čekų švietimo veikėjo Jano Amoso Komeniuso (Jan Amos Comenius) medalis.
2005 m. Vilniaus universitete prasidėjo pirmasis Lietuvos istorikų suvažiavimas. Pagrindinė jo tema - Lietuvos istoriografija, kultūrinė atmintis ir bendroji Europa.
2008 m. eidamas 46-uosius metus mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas Robertas Danys.
2009 m. slaptu balsavimu atstatydintas Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas. Laikinai eiti parlamento vadovės pareigas pavesta Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai Irenai Degutienei. 
2009 m. Lietuvoje po 11 metų pertraukos su darbo vizitu lankėsi Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka.
2011 m. eidamas 74-uosius metus mirė kalbininkas Aleksas Girdenis.

T. Venclova inauguruotas Vilniaus universiteto garbės daktaru

Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje ketvirtadienį prof. Tomui Venclovai įteiktos VU garbės daktaro insignijos - toga ir kepurė. VU garbės daktaro vardas Jeilio universiteto profesoriui T. Venclovai suteiktas už išskirtinius nuopelnus Lietuvos humanistikai ir įvairiapusę mokslinę bei eseistinę veiklą, išsaugant glaudžius mokslinius ryšius su VU.
Sveikinimo kalboje VU Filologijos fakulteto dekanė dr. Meilutė Ramonienė pabrėžė, kad garbės daktaro vardo suteikimas T. Venclovai - gerokai uždelstos skolos grąžinimas. 
„T. Venclovos gyvenimo tekstas - dalyvavimas disidentinėje veikloje ir politinė emigracija - paliko pėdsaką jo literatūrologinių darbų problematikoje. Autorius apnuogina sovietinės literatūros ideologinius instrumentus: analizuoja žaidimo su cenzoriumi taktiką, galiausiai sumenkinančią meno uždavinius. Aptariant kalėjimą kaip komunikacijos reiškinį prieinama išvada, kad perėję Gulagą autoriai sukūrė naują kalbą, priešingą totalitaristiniam tekstui ir paveikusią dvasinį atgimimą", - kalbėjo M. Ramonienė.
VU rektorius prof. Artūras Žukauskas universiteto akademinės bendruomenės vardu sveikino profesorių ir 80 metų jubiliejaus proga, dėkodamas už intelektualinį malonumą pažinti ir bendrauti. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šis garbės daktaro vardas tik dar labiau sujungia ir patvirtina: gerbiamas profesoriau Tomai Venclova, esate mūsų bendruomenės dalis, Vilniaus vardas ir Vilniaus universiteto asmenybė pasaulyje", - į naująjį VU garbės daktarą kreipėsi prof. A. Žukauskas.
„Esu dėkingas ir sujaudintas, gaudamas šį aukštą ir vargu ar pelnytą įvertinimą. Juo maloniau, kad jį suteikia mano garbingoji Alma Mater. Įstojau į Vilniaus universitetą prieš šešiasdešimt trejus metus, visiškai kitokioje epochoje. Universitete patyriau svarbiausiąjį pasaulėžiūros lūžį - suvokiau, kad reikia gyventi nemeluojant: vyresniosios ir jaunesniosios universiteto aplinkos poveikis čia buvo lemiamas", - savo kalboje sakė T. Venclova. Universitete jis teigė išmokęs paprasto, bet svarbaus dalyko - kultūra negali būti sunaikinta. Nors ji atsiduria konclageriuose ir tremtyje, pasitraukia į miškus, palėpes ir tolimas šalis, rizikuoja išnykimu ir demoralizacija, bet atgimsta.
„Bandžiau prie to prisidėti, ir gal bent lašeliu prisidėjau, nors pats apie tai spręsti negaliu. Šiaip ar taip, bandžiau. Dar kartą dėkoju", - savo kalbą užbaigė T. Venclova.
Rugsėjo 14-15 d. VU Mažojoje auloje taip pat vyksta profesoriaus 80-mečiui skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Tomo Venclovos kūrybos ženklai", kurioje dalyvauja žymūs mokslininkai, T. Venclovos kūrybos tyrinėtojai, vertėjai ir ilgamečiai draugai iš Lietuvos ir užsienio.

Ukraina išmokės 29 mlrd. dolerių valstybės skolos iki 2023 metų

2018-2022 metais Kijevas išleis 28,7 mlrd. dolerių užsienio skoloms padengti ir aptarnauti, praneša "Interfaks-Ukraina".
Didžiausią sumą šaliai teks išmokėti 2020 metais, tuomet bus skirta per penkis milijardus dolerių skoliniams įsipareigojimams padengti, dar beveik 1,9 mlrd. dolerių bus skirta skolai aptarnauti.
2018 metais išlaidos skolai padengti turėtų siekti 2,05 mlrd. dolerių, skolai aptarnauti - 1,5 mlrd. dolerių; 2019-aisiais - atitinkamai 4,7 ir 1,7 mlrd. dolerių, 2021 m. - 4 ir 2,4 mlrd. dolerių, 2022-aisiais - 3 ir 2,4 mlrd. dolerių. Iki šių metų pabaigos Kijevui teks sumokėti 1,1 mlrd. dolerių skolai padengti ir beveik 1,5 mlrd. dolerių jai aptarnauti.
Rugsėjo 6 d. Ukrainos finansų ministerija pranešė, kad šalies valstybės skola, ją vertinant JAV doleriais, 2017 m. liepos 31 d. duomenimis, padidėjo 1,05 mlrd. dolerių (1,39 proc.) ir pasiekė 76,06 mlrd. JAV dolerių.

JAV Atstovų rūmai priėmė 2018 finansinių metų federalinį biudžetą

JAV Kongreso Atstovų rūmai ketvirtadienį priėmė įstatymo projektą dėl 2018 finansinių metų 1,2 trln. JAV dolerių biudžeto. Už tokį projektą balsavo per 390 Kongreso narių iš 435.
Pagal įstatymo projektą numatyta skirti lėšų iš viso 12-ai krypčių, tarp jų - gynybai, nacionaliniam saugumui, užsienio politikai, socialinei politikai, kt.
Tačiau tai tik vienas iš biudžeto patvirtinimo proceso etapų. Dabar biudžetas bus pateiktas svarstyti Senatui, ten greičiausiai į jį bus įtrauktos pataisos, vėliau abeji rūmai pradės derinimo procesą.

ECB tarybos narys: vis dar nėra pakankamai įrodymų mažinti kiekybinio skatinimo programos apimtis

Europos centriniam bankui (ECB) vis dar reikia papildomų ekonominių įrodymų tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl turto pirkimo programos apimčių mažinimo, teigia ECB valdančiosios tarybos narys bei Slovėnijos centrinio banko prezidentas Boštjanas Jazbecas.
„Mes toliau atidžiai stebime įvykius, kurie toliau klostosi tokia kryptimi, kokios tikėjomės", - paklaustas apie turto pirkimo programos ateitį, teigė B. Jazbecas.
„Sprendimo priėmimo laiką vis atidedame iš esmės todėl, kad, mūsų požiūriu, ekonominiai duomenys kol kas neįrodo atitinkamo sprendimo neišvengiamumo. Mums vis dar reikia papildomų duomenų ir papildomo patvirtinimo, kuris įrodytų, jog mūsų veiksmai yra teisingi", - teigė bankininkas.
Šiais metais žymiai sustiprėjęs euras, kaip praėjusią savaitę pranešė „Reuters", kelia nerimą nemažai daliai ECB valdančiosios tarybos narių.
Tačiau B. Jazbecas šiame reiškinyje įžvelgia ir teigiamų pusių, - pasak jo, stipri valiuta yra „gero augimo ir ekonomikos vystymosi atspindys".

Europos Parlamentas nesutinka, kad būtų švelninama maisto produktų iš Japonijos Fukušimos regiono kontrolė

Europos Parlamentas pasisako prieš tai, kad būstų sušvelninta maisto produktų iš Japonijos Fukušimos jėgainės regiono kontrolė. Parlamentarai trečiadienį labai didele balsų dauguma atmetė atitinkamą Europos Komisijos pasiūlymą, informuoja agentūra AFP.
Komisija siūlė, kad ES ateityje atsisakytų savo vykdomos - pavyzdžiui, ryžių ar tam tikrų žuvų ar jūros gėrybių iš ginčytino regiono - kontrolės. ES šalių žinybos esą turėtų pasikliauti Japonijos patikrinimų rezultatais.
Iki šiol maisto produktai iš teritorijų, kurie buvo užteršti radiacija per Fukušimos branduolinės jėgainės katastrofą 2011 metais, buvo kontroliuojami ir Japonijos prefektūrų, ir ES valstybių institucijų.
Parlamento atstovo teigimu, Komisijos pasiūlymas remiasi detalia japonų kontrolių, atliktų, 2014-2016 metais, analize. Esą per visą laiką nebuvo rasta jokių nukrypimų nuo europiečių kontrolės rezultatų.
Europos Komisija nėra įpareigota vykdyti Europos Parlamento reikalavimo ir atsiimti savo pasiūlymą. Paskutinį žodį šiuo klausimu tars atitinkamos srities ES šalių ministrai.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 15-osios įvykiai pasaulio istorijoje:

1649 m. gimė britų anglikonų dvasininkas Titas Outsas (Titus Oates). 1678 metais, jam nepagrįstai apkaltinus katalikus mėginimu užgrobti valdžią, prasidėjo susidorojimo su katalikais kampanija, į istoriją įėjusi "Popiežiaus sąmokslo" vardu.
1789 m. gimė JAV rašytojas, išgarsėjęs nuotykių knygomis, "Sakalo Akies" autorius Džeimsas Fenimoras Kuperis (James Fenimore Cooper).
1821 m. Salvadoras, Kosta Rika ir Gvatemala paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Ispanijos.
1830 m. užregistruota pirmoji aukų pareikalavusi traukinio avarija - traukinys "Stephenson's Rocket" partrenkė ir mirtinai sužalojo Didžiosios Britanijos parlamento narį Viljamą Haskisoną (William Huskisson).
1864 m. per kurapkų medžioklę netyčia susižeidęs žuvo anglas Afrikos tyrinėtojas, pirmasis europietis, pasiekęs Viktorijos ežerą, Džonas Spykas (John Speke).
1890 m. gimė anglų rašytoja Agata Kristi (Agatha Christie). Ji sugalvojo garsųjį belgą detektyvą Erkiulį Puaro (Hercule Poirot) bei ekscentriškąją senmergę mis Džein Marpl (Jane Marple).
1900 m. Paryžiuje surengtas pirmasis tarptautinis oreivystės kongresas.
1904 m. gimė būsimasis Italijos karalius Umbertas II. Karaliumi tapęs 1946 metais, jau po mėnesio jis buvo priverstas atsistatydinti, kadangi italai per referendumą balsavo už monarchijos panaikinimą.
1916 m. Somos mūšyje pirmą kartą buvo panaudoti tankai. Juos sukūrė seras Ernestas Svintonas (Ernest Swinton). 
1935 m. Vokietijoje naciai priėmė vadinamuosius Niurnbergo įstatymus, pagal kuriuos iš visų žydų buvo atimta jų pilietybė, atidaryti getai, o svastika tapo nacionaline vėliava.
1938 m. sulaukęs 37 metų amžiaus mirė JAV rašytojas Tomas Vulfas (Thomas Wolfe).
1943 m. Vokietijos remiamas Benitas Musolinis (Benito Mussolini) Italijoje suformavo šešėlinę fašistų Vyriausybę.
1949 m. pirmuoju Vakarų Vokietijos federaliniu kancleriu išrinktas Konradas Adenaueris (Konrad Adenauer), o prezidentu - Teodoras Hoisas (Theodor Heuss).
1973 m., sulaukęs 90 metų amžiaus, mirė Švedijos karalius Gustavas VI Adolfas.
1978 m. mirė vokiečių lėktuvų konstruktorius ir gamintojas Vilhelmas Meseršmitas (Wilhelm Messerschmitt). 1944 metais jo "Me-262" tapo pirmuoju mūšyje panaudotu reaktyviniu lėktuvu.
1982 m. popiežius Jonas Paulius II, papiktindamas Izraelį, Vatikane privačiai audiencijai priėmė palestiniečių vadovą Jasirą Arafatą (Yasser Arafat). 
1983 m. atsistatydino Izraelio ministras pirmininkas Menahemas Beginas (Menachem Begin).
2000 m. Ispanijoje suimtas labiausiai ieškomas nusikaltėlis - įtariamas baskų separatistų organizacijos ETA vadas Ignasijus Grasija Areguji (Ignacio Gracia Arregui).
2000 m. prasidėjo Sidnėjaus vasaros olimpinės žaidynės.
2004 m. po penkerių metų kovos su prostatos vėžiu mirė Džonis Ramounas (Johnny Ramone) - amerikiečių pankroko grupės "Ramones" gitaristas.
2012 m. Maskvoje dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš Vladimirą Putiną.

Kitą savaitę Florencijoje Didžiosios Britanijos premjerė išdėstys pageidavimus dėl partnerystės su ES po „Brexit"

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) kitą savaitę keliaus į Florenciją sakyti kalbos apie „Brexit". Šis žingsnis suvokiamas kaip siekis išeiti iš aklavietės derybose su Europos Sąjunga (ES), informuoja transliuotojas BBC.
Premjerė kalbą Florencijoje sakys rugsėjo 22 dieną, likus kelioms dienoms iki ketvirtojo „Brexit" derybų raundo Briuselyje. Dauning Stryto teigimu, T. Mei pabrėš Didžiosios Britanijos pageidavimą po „Brexit" palaikyti su ES ypatingus partnerystės ryšius. 
Dauning Strytas atsisakė atskleisti T. Mei kalbos turinį, tiktai užsiminė, kad premjerė pateiks naujausias žinias apie „Brexit" derybas ir pabrėš vyriausybės norą Didžiajai Britanijai išstojus iš Sąjungos palaikyti su ja gilius ir ypatingus partnerystės ryšius.
Teigiama, kad Florenciją savo kalbai T. Mei pasirinko dėl to, kad norėjo apie būsimus Didžiosios Britanijos ryšius su Europa kalbėti „istorinėje žemyno širdyje".
Nusprendus savaitei atidėti ketvirtąjį „Brexit" derybų raundą, jis prasidės rugsėjo 25 dieną.

Atgal