VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.16. Naujausios žinios

Prezidentės ir Vokietijos ambasadorės susitikime - dėmesys Vasario 16-osios aktui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį priėmusi Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorės Lietuvai Angelikos Fyts (Angelika Viets) skiriamuosius raštus, aptarė Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ryšius, Europos Sąjungos aktualijas, gynybą, energetinį saugumą, ekonominio bendradarbiavimo skatinimą.
Pasak Lietuvos vadovės, Lietuvą ir Vokietiją sieja glaudūs ir nuolatos stiprėjantys ryšiai, kuriuos įprasmina sėkmingas bendradarbiavimas ekonomikos, saugumo ir gynybos srityse. Vokietija vadovauja tarptautinėms NATO sustiprinto priešakinio dislokavimo pajėgoms mūsų šalyje, yra antra pagal dydį prekybos partnerė ir viena didžiausių užsienio investuotojų Lietuvoje.
Prezidentė su naująja ambasadore aptarė Vasario 16-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto perdavimą. Šiemet Vokietijos archyve rastas akto originalas ir šiuo metu rengiamas susitarimas dėl jo perdavimo Lietuvai.
Kalbėdama apie kovą su propaganda D. Grybauskaitė pabrėžė, kad būtina tęsti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos nacionalinių transliuotojų LRT ir „Deutsche Welle" bei užtikrinti artimesnį darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Ambasadorė turi filologijos išsilavinimą. Nuo 1985 m. užėmė įvairius postus Vokietijos Užsienio reikalų ministerijoje, ambasadose Japonijoje, Ispanijoje, Kinijoje. 2002-2006 m. vadovavo Japonijos ir Vokietijos centrui Berlyne, prieš paskyrimą Lietuvoje ėjo ambasadorės Singapūre pareigas.

Lietuvos paštas: prie valstybės šimtmečio minėjimo prisidės ir jaunimas

Šalies moksleiviai kviečiami prisidėti prie artėjančio Lietuvos atkurtosios valstybės šimtmečio paminėjimo. Šimtmečio proga Lietuvos paštas planuoja išleisti šventinius atvirlaiškius, o moksleiviai kviečiami kurti atvirlaiškius tema „Susieti žmones, suburti šalį". 
Lietuvos pašto tinklo direktorės Ingos Dundulienės teigimu, jaunimo sukurti atvirlaiškiai pasieks ne tik Lietuvą, bet ir tolimiausius kraštus.
"Lietuvos paštas jau šimtą metų rūpinasi, kad žodžiai rastų adresatą, kad žmonės burtųsi ir dalintųsi viena didele žinia - Lietuvai jau šimtas metų. Įsitraukdami į visai Lietuvai svarbią istorinę sukaktį kviesime žmones švęsti modernios Lietuvos valstybės šimtmetį. Kūrybiškai paminėti Valstybės 100-ąjį gimtadienį raginame ir jaunimą. Moksleivius kviečiame kurti atvirlaiškius, kurie 2018-aisiais su žinia apie atkurtosios Valstybės jubiliejų apskries ne tik mūsų šalį, bet pasieks ir tolimiausius pasaulio kampelius", - sakė I. Dundulienė. 
Šis Lietuvos pašto rengiamas edukacinis konkursas yra viena iš Valstybės atkūrimo šimtmečiui bei 2018-aisiais minėsimo Lietuvos pašto gyvavimo 100 metų sukakčiai skirtų iniciatyvų. 
„Viena iš mūsų bendrovės socialinės atsakomybės krypčių yra švietimas ir edukacija, todėl skatiname Lietuvos jaunimo patriotiškumą ir pilietiškumą. Kodėl turime ugdyti pilietišką asmenybę? Todėl, kad pilietiškai aktyvūs žmonės yra stipriausia, pagrindinė valstybės istorijos kūrimo ašis. Norime, kad moksleiviai, dalyvaudami konkurse, gilintųsi į valstybės istoriją, pažintų ir suprastų istorinės patirties svarbą. Taptų Laisvės bei Nepriklausomybės puoselėtojais", - pažymėjo I. Dundulienė.
Piešinių konkurse kviečiami dalyvauti visų Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų 1-12 klasių, gimnazijų 1-4 klasių ir profesinių mokyklų ne vyresni kaip 20 metų moksleiviai.

Politologas V. Volovojus apie „Zapad": reikėtų reaguoti santūriau

Lietuvoje kilęs ažiotažas dėl Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017" nėra visiškai pagrįstas, teigia politologas Vadimas Volovojus. Pasak jo, į Lietuvos pasienyje vykstančius manevrus būtina reaguoti, tačiau tai reikėtų daryti atsakingai, nekurstant nerimo visuomenėje. 
„Lietuvos viešojoje erdvėje lazda su įtampos kėlimu buvo šiek tiek perlenkta. Be abejo, kiekviena valstybė turi kreipti dėmesį į tas karines pratybas, kurios vyksta šalia jos teritorijos, bet pas mus ta įtampa ir gal net dalies visuomenės gąsdinimas buvo per didelis. Jautėsi ir galbūt tam tikras politinis interesas. Reikėtų tokius įvykius vertinti santūriau", - naujienų agentūrai ELTA penktadienį sakė V. Volovojus, Rusijai ir Baltarusijai šiomis dienomis vykdant didelio masto karinius mokymus. 
Pasak politologo, vertinant galimas grėsmes būtina nepamiršti, kad šiuo metu esama ir „papildomo NATO faktoriaus", kuris sustiprina Lietuvos ir regiono saugumą. V. Volovojus vis dėlto pažymi, kad priartėjus pratybų datai mūsų šalies politikų retorika sušvelnėjo. 
„Galiausiai Prezidentė prabilo, kad esame pasiruošę, ir ne tik ji, bet ir kiti už saugumą atsakingi pareigūnai sumažino retorikos aštrumo lygį. Galima netgi pasidžiaugti, kad arčiau reikalo viešasis diskursas sušvelnėjo. Ir pareigūnai, ir politikai pradėjo šnekėti, kad ne taip viskas ir baisu", - analizavo tarptautinių santykių ekspertas. 
Paklaustas, kokie yra Rusijos tikslai rengiant pratybas „Zapad", V. Volovojus teigė įžvelgiąs du Maskvos išsikeltus uždavinius. Pirmasis susijęs su faktu, kad praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Rusijos armija buvo iš esmės sugriauta. 
„Jai labai sunkiai sekėsi kariauti tiek pirmą, tiek antrą Čečėnijos karus. Reikia suvokti, kad šiuo metu Rusijos kariuomenė vis dar yra atkūrimo fazės. Todėl tai, kad vykdomos tam tikros pratybos, kartu ir su Baltarusija, - tai yra normalu. Kiekviena didžioji valstybė nori stiprinti savo karinį potencialą", - aiškino politologas. 
Vis dėlto pratybos „Zapad" turi ir galios demonstravimo tikslą: Rusija norinti parodyti NATO, kokius pajėgumus ji turi savo vakariniame flange ir kam ji yra pasiruošusi. Tarptautinių santykių ekspertas nesiėmė vertinti, kokie gali būti tikrieji dislokuotų Rusijos karių skaičiai. 
„Nesinori spekuliuoti skaičiais, tuo turi užsiimti žvalgybos struktūros. Galima daryti prielaidą, kad Rusija gali gudrauti, ir skaičius bus didesnis, bet tai nekeičia esmės: nereikėtų pervertinti pratybų reikšmės ir apie tai panašiu tonu ne kartą pasisakė ir Lietuvos vidaus reikalų, krašto apsaugos ministrai, ir galiausiai Prezidentė", - teigė politologas. 
Tiesa, atmesti galimų Rusijos provokacinių veiksmų bei siekio „zonduoti" NATO gynybos sistemas nevertėtų, ir tam Lietuvos tarnybos esą turėtų pasiruošti. Savo ruožtu, orientuotis vien į konvencinius karo veiksmus negalima. 
„Šiuolaikinio hibridinio karo kontekstas yra tas, kad vien kariniai veiksmai nevyksta, todėl teoriškai galime tikėtis, kad tokius didelius įvykius, kaip pratybos, gali lydėti tam tikras informacinis ir netgi kibernetinis fonas, bet analizuojant Rusijos diskursą, matyti, kad ji bandė nuraminti Vakarų pusę, kad čia nieko ypatingo nevyksta", - teigė V. Volovojus pridūręs, jog kol kas nėra viešai regimų požymių, kad Rusijos pratybas galėtų lydėti kibernetinės ar informacinės atakos. 
Į klausimą, ar Lietuvos visuomenė pakankamai pasiruošusi ypatingoms situacijoms, tarptautinių santykių ekspertas teigė, kad iš esmės gyventojai tinkamai informuoti. 
„Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau parengė specialią medžiagą visuomenei, kaip reikia elgtis, neduok Dieve, jeigu įvyks karas. Bet galbūt šią informaciją reiktų paskleisti plačiau, nes jeigu paskleidžiama tik KAM tinklapyje ir apie tai epizodiškai pranešama žiniasklaidoje, šiek tiek nepakanka", - teigė V. Volovojus. 
Rugsėjo 14 d. prasidėjusios pratybos „Zapad" tęsis iki rugsėjo 20 d. Jos vyksta Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje, Kaliningrado srityje ir Baltijos jūroje. NATO atidžiai stebi šiuos mokymus, kuriuose, Maskvos teigimu, dalyvauja 12,7 tūkst. karių. Tačiau pats aljansas mano, kad manevruose gali dalyvauti apie 100 tūkst. kareivių.

Orsė muziejuje Paryžiuje bus atidaryta Baltijos valstybių 100-mečiui skirta paroda

Penktadienį Vilniaus paveikslų galerijoje pristatytas vienas svarbiausių tarptautinių projektų - paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė". Ši paroda, kurioje bus eksponuojami Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų simbolistų kūriniai, skirta Baltijos valstybių 100-mečiui. Paroda bus atidaryta 2018 m. balandžio 9 d. Orsė muziejuje (Musee d'Orsay) Paryžiuje. 
„Didžiuojuosi, kad man pavesta pristatyti šį trims Baltijos šalims svarbų projektą Paryžiuje, - spaudos konferencijoje sakė Orsė muziejaus direktorė Lorens Des Kars (Laurence Des Cars). - Šis projektas turi ir politinės reikšmės. Jis pristatomas dideliame Europos muziejuje, parodą lydės kultūrinė programa. Baltijos šalių dailė gal ir mažiau žinoma, bet ją garsinti - muziejaus misija". 
Parodos kuratorius Rudolfas Rapetis (Rodolphe Rapetti) sakė, kad ši paroda gimė kaip profesionalų bičiulystės rezultatas. 
„Pirminė idėja buvo surengti Latvijos simbolizmo parodą Paryžiuje. Bet aš pasiūliau surengti Baltijos šalių simbolizmo parodą. Šių šalių simbolizmas labai svarbus jų identitetui", - sakė R. Rapetis. Jis paaiškino, kad nebus atskirų Lietuvos, Latvijos ir Estijos paviljonų - šių šalių simbolizmo atstovų kūriniai bus eksponuojami drauge didžiausioje Orsė muziejaus salėje. Parodą sudarys trys dalys: mitai ir legendos, dvasia, peizažas. 
Projekto vadovė Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Ginta Gerhardė-Upeniecė būsimąją parodą skambiai įvardijo Baltijos sezonu Paryžiuje, o Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravičienė ją pavadino nepaprasta. 
„Vilnius XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje buvo daugiakultūris miestas. Tada Vilniuje lietuvių buvo mažuma, o jame kūrė įvairių tautų dailininkai, tai tokia ir bus parodoje mūsų kolekcija", - sakė L. Bialopetravičienė. 
Iš lietuvių menininkų Paryžiuje bus eksponuojami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Antano Jaroševičiaus, Ferdinando Ruščico, Boleslovo Buikos, Antano Vivulskio, Petro Kalpoko ir kitų menininkų kūriniai. 
2018-ieji - ypač svarbūs metai Estijai, Latvijai ir Lietuvai, švenčiančioms savo valstybių 100-metį. 
Ruošiantis šiam reikšmingam jubiliejui, buvo nutarta surengti tris Baltijos valstybes jungiantį bendrą projektą - parodą, pristatančią Baltijos šalių simbolizmo dailę viename svarbiausių Europos kultūros centrų - Paryžiuje. Ją kuruoti ėmėsi žymus šio laikotarpio dailės tyrėjas ir parodų kuratorius R. Rapetis. Prancūzija Baltijos šalims visuomet buvo svarbi - daugelis šių šalių menininkų buvo ir yra glaudžiai susiję su Prancūzijos kultūra.
2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijos, keturi trijų Baltijos šalių nacionaliniai muziejai, Prancūzijos ambasados ir Prancūzų institutai Baltijos šalyse bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Prancūzijoje dirbo, siekdami įgyvendinti parodą bendradarbiaujant su Prancūzijos institucijomis. 
Projekto globėjai - Estijos Respublikos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos Respublikos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 
Paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė" vyks 2018 m. balandžio 9 -liepos 15 dienomis Orsė muziejuje Paryžiuje. Prancūzijos ir tarptautinei žiūrovų auditorijai bus pristatoma Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailė nuo XIX a. pabaigos iki 1918 m. Projektu siekiama atverti profesionalią, to meto Europos dailės tendencijas atspindinčią dailę, kurtą besiformuojančiose Baltijos šalyse. XIX a. pabaigoje Prancūzijoje gimęs simbolizmas paveikė visos Europos kultūrą, taip pat - ir Baltijos šalių meną.
Šio meninio judėjimo temos - mitologija, folkloras, fantazija, sapnų ir vizijų pasaulis, dekadansas - atsispindi tokių Lietuvos simbolizmo klasikų, kaip M. K. Čiurlionis, P. Kalpokas, F. Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Latvijos menininkų Janio Rozentalio, Vilhelmo Purvičio, Estijos kūrėjų Kristjano Raudo bei Konrado Vilhelmo Magio ir kitų kūriniuose. Parodai iš viso atrinkti 133 kūriniai (tarp jų 46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai, skulptūra. 
Parodą taip pat lydės plati kultūrinė programa. Tarptautinėje konferencijoje bus aptarti Baltijos šalių ir Europos simbolizmo aspektai. Rengiamoje koncertų serijoje žymūs atlikėjai iš Baltijos valstybių pristatys šių šalių muzikinę kultūrą. 
Parodą organizuoja keturi Baltijos šalių muziejai: Estijos dailės muziejus Taline, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kūrybinės komandos nariai - muziejų kuratoriai - glaudžiai bendradarbiauja su R. Rapečiu, rengdami parodą ir išsamų jos katalogą prancūzų kalba. 
Šis ambicingas kultūrinis projektas turi ir simbolinę reikšmę - tokio masto jungtinis Baltijos šalių prisistatymas Paryžiuje paskutinį kartą vyko 1937 m., kai Estija, Latvija ir Lietuva kartu įrengė paviljoną Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime". 
2018 m. vyksianti paroda, eksponuojanti Baltijos šalių simbolizmą, siūlo naują koncepciją, leidžiančią pažvelgti į Estijos, Latvijos ir Lietuvos XIX-XX a. sandūros meną kaip į unikalų jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantį fenomeną. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuomet Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti savo svarbų vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai paskatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.

Tautos nykimas: dešimties didžiausių Lietuvos miestų situacija

Netyla kalbos apie emigraciją, jos spartą ir žalą Lietuvai - būtent dėl šios priežasties ir visuomenės senėjimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik milijonu - nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiemet. Žiniasklaidoje nuolat minima šalies kaimų nykimo problema, bet tik viename iš dešimties didžiausių miestų situacija yra geresnė. 
26 491 - tiek žmonių, Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu gyvena Utenoje. Šiame šiaurės rytų Lietuvoje esančiame mieste gyventojų skaičius mažėja kasmet - 1989 metais čia gyveno 34 430 žmonių. Dešimtas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas pastaruosius 6 metus netenka maždaug tūkstančio gyventojų per metus (2011 m. - 31 139 gyventojai).
Jonavoje, devintajame pagal gyventojų skaičių Lietuvos mieste, šiuo metu gyvena 27 809 žmonės. Nuo 1989 metų jonaviškių sumažėjo beveik 9 tūkst. Šiame Kauno apskrityje esančiame mieste 2011 metais dar gyveno 33 172 žmonės, o tai reiškia, kad miestas taip pat kasmet praranda apie tūkstantį gyventojų. 
Mažeikiai, aštuntas Lietuvos miestas, 1989 metais galėjo pasigirti 43 547 gyventojais. Šiemet, lygiai taip pat kaip Utenoje ir Jonavoje, jų gyvena maždaug 9 tūkstančiais mažiau - 34 152. Šis šiaurės vakarų Lietuvoje įsikūręs miestas nuo 2011 m. prarado beveik 5 tūkstančius gyventojų. 
36 628 - tiek žmonių šiuo metu gyvena septintajame pagal gyventojų skaičių Lietuvos mieste Marijampolėje. 1989 metais čia gyveno daugiau nei pusšimto tūkstančio gyventojų. Tai reiškia, kad per 28 metus Marijampolė neteko net 14 tūkstančių gyventojų. 14 tūkstančių - tiek šiuo metu žmonių gyvena Gargžduose. Šis pietvakarių Lietuvoje esantis miestas vien per pastaruosius 6 metus neteko daugiau kaip 8 tūkstančių gyventojų. 
Alytuje, šeštajame pagal gyventojų skaičių mieste, šiuo metu gyvena beveik 53 tūkst. žmonių. 1989 metais čia gyveno 73 015 alytiškių. Per šį laikotarpį Alytus prarado 20 tūkstančių žmonių, o vien nuo 2011m. šalies pietuose esantis miestas neteko 11 tūkstančių gyventojų. 
Nuo 2011 metų aukščiau išvardytuose miestuose gyventojų skaičius bendrai sumažėjo 34 tūkstančiais. Taigi, vos per 6 metus praradome Mažeikių dydžio miestą. 
Penktas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas - Panevėžys. Jame šiuo metu gyvena 91 106 žmonės. Nuo 2011 metų penktajame Lietuvos mieste gyventojų sumažėjo 18 tūkstančių. 1989 metais šiame šiaurės Lietuvoje esančiame mieste gyveno net 126 483 žmonės. Bendrai per šį laikotarpį Panevėžys neteko 35 tūkst. gyventojų. Tokį patį skaičių gausime susumavę visus Plungės ir Kretingos gyventojus.
Šiauliuose šiuo metu gyvena 101 210 gyventojų. Ketvirtajame pagal dydį ir gyventojų skaičių šalies mieste 1989 metais gyveno daugiau kaip 145 tūkst. žmonių, o per pastaruosius 6 metus šiauliečių sumažėjo beveik 20 tūkstančių - 2011 metais jų buvo 120 969.
Klaipėdoje, trečiajame Lietuvos mieste, šiuo metu gyvena 151 227 žmonės. Atrodytų, didieji šalies mietai nenyksta, bet nuo 1989 metų uostamiestyje gyventojų sumažėjo 50 tūkstančių, o nuo 2011 m. - 26 tūkst. Lygiai tiek žmonių šiuo metu gyvena anksčiau minėtoje Utenoje.
292 677 - tiek gyventojų turi antras pagal dydį ir gyventojų skaičių Kauno miestas. Kaune nykimas pastebimas labiausiai - 1989 metais Kaune gyveno net 419 745 žmonės, o nuo 2011 metų čia gyvenančiųjų sumažėjo 44 tūkstančiais.
Vienintelis miestas, kuriame gyventojų skaičius išliko toks pat, yra Vilnius. Sostinėje šiuo metu gyvena virš 570 000 žmonių. Šis skaičius nuolat auga ir tai yra vienintelis miestas visoje Lietuvoje, kuriame gyventojų nuo pat 1989 metų nesumažėjo, o lyginant su 2011 metais, sostinėje šiuo metu gyvena net 32 tūkstančiais daugiau žmonių.
Dešimt didžiausių šalies miestų per pastaruosius 6 metus neteko 142 tūkstančių gyventojų. 
Šią vasarą, Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą gyventi atvyko trimis tūkstančiais žmonių daugiau, nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Išvykstančių žmonių taip pat nežymiai mažėja.

"Eurostat": daugiausia patenkintųjų gyvenimu mieste - Vilniuje

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat" įvardijo laimingiausius Europos miestus, rašo britų laikraštis "The Independent".
Sudarant reitingą buvo atsižvelgiama į tai, kiek gyventojų yra patenkinti gyvenimu mieste, viešosiomis vietomis, sveikatos apsaugos sistema, miesto ekologine būkle ir švietimo sistema mieste.
Daugiausia gyventojų, patenkintų gyvenimu mieste, - Vilniuje (98 proc. gyventojų). Antroje reitingo pozicijoje šioje kategorijoje atsidūrė Kopenhaga ir Stokholmas (97 proc.), trečiojoje - Liuksemburgas ir Viena (96 proc.).
Daugiausia patenkintų miesto viešomis vietomis gyventojų - Liuksemburge ir Vienoje (88 proc.), taip pat Stokholme (87 proc.) ir Liublianoje (86 proc.).
Ekologine miesto būkle daugiausia patenkintų gyventojų Liuksemburge (95 proc.), Vienoje (90 proc.) ir Liublianoje (88 proc.).
Sveikatos apsaugos sistema patenkintų gyventojų daugiausia Amsterdame (91 proc.), Briuselyje (89 proc.) ir Vienoje (88 proc.). Patenkintųjų švietimo sistema mieste daugiausia Dubline (83 proc.), Liublianoje ir Helsinkyje (79 proc.) ir Liuksemburge (78 proc.).

Aštuonių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,1 proc. (158 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,9 proc. (346,1 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų aštuonių mėnesių pajamos – 5 174,4 mln. eurų, faktinės – 5 332,3 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius aštuonis metų mėnesius įvykdytas 101,4 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 218,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 277,9 mln. eurų – 59,3 mln. eurų daugiau nei planuota ir 251,8 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugpjūtį.

Juozo Vitkaus inžinerijos batalione prisiekė beveik 200 šauktinių

Rugsėjo 15 d. Juozo Vitkaus inžinerijos batalione iškilmingai Lietuvai prisiekė beveik 200 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių – 182 vaikinai ir net 16 merginų.

Karių priesaiką stebėjo ir karius pasveikino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Tomas Masaitis. Prisiekusius karius palaimino Kauno įgulos kapelionas majoras Tomas Karklys. Ceremoniją taip pat stebėjo šauktinių tėvai ir artimieji. Po ceremonijos susirinkusieji galėjo apžiūrėti batalione naudojamą techniką ir ginkluotę, pasikalbėti su bataliono vadu plk. ltn. Ramūnu Jurskiu.

Tarnybą šauktiniai pradėjo prieš tris savaites, iki bazinio kario rengimo pabaigos jiems dar liko penkios savaitės. Vėliau kariai mokysis karo inžinieriaus specialybės bei veikti padalinio sudėtyje. Baigę devynių menesių tarnybą, šauktiniai galės tęsti tarnybą kaip profesinės karo tarnybos kariai arba tapti Lietuvos kariuomenės rezervo dalimi.

„Visi šauktiniai atvyko motyvuoti, visą laiką turi papildomų klausimų, dėstomi dalykai jiems yra įdomūs. Manau, kad jie bus puikūs Lietuvos kariai, pasiruošę ginti Tėvynę, jeigu tik to reikės. Juk ne veltui Lietuvos kariuomenė yra jaunuolių stiprinimo, drąsos ir patriotiškumo mokykla“, – puikia šauktinių motyvacija džiaugėsi instruktorius seržantas Robertas Valuckas.

Taip pat tarp šių šauktinių yra keli, iš emigracijos atvykę ir pasirinkę savanoriškai tarnauti kariuomenėje. Visas straipsnis „Lengvesnis gyvenimas emigracijoje – bejėgis prieš meilę Tėvynei“ – http://bit.ly/2vXPSfX

Šiuo metu nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose atliko arba dar atlieka apie 700 šauktinių. Spalio mėnesį numatoma pakviesti į tarnybą apie 1,5 tūkst., o iki metų pabaigos planuojama pašaukti iš viso apie 3,5 tūkst. jaunuolių.

Šiemet  šaukimas į nuolatinę privalomąją paradinę karo  tarnybą  vyksta pagal naują  tvarką – šaukimo nurodymai karo prievolininkams paštu nebėra siunčiami – informaciją,  kada ir kaip atlikti procedūras karo prievolininkai randa  karo prievolininkų sąraše internetehttps://sauktiniai.kam.lt arba www.karys.lt.

Karo prievolės komplektavimo tarnybos specialistai teigia, kad naujoji šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą  sistema veikia sklandžiai, o ir patys būsimieji kariai sako, kad informavimas internetu yra patogus, informaciją jie gaunu  laiku.  

Premjeras: būtina įamžinti laisvės kovotojų atminimą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis apsilankė Raseiniuose ir Kryžkalnyje, kur siūloma pastatyti memorialą laisvės gynėjams atminti. 

„Dėmesio ir pagarbos, kurią rodome laisvės kovotojų atminimui, niekada nebus per daug. Lietuvos partizanų ir laisvės kovotojų dvasia, patriotizmas, pasiaukojimas šių dienų kontekste atsiskleidžia naujomis spalvomis. Būtina partizanų įamžinimo tema rengti konstruktyvias diskusijas ir priimti sprendimus“, – sako premjeras S. Skvernelis. 

Vizito Raseiniuose metu premjeras taip pat apsilankė Raseinių vaikų globos namuose ir tekstilės siūlų gamykloje UAB „Danspin“. Su Raseinių savivaldybės vadovais S. Skvernelis aptarė Viduklės pramonės parko perspektyvas. 

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ruošiasi svarstyti išeivijos lietuviams svarbius klausimus

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija aptarė artėjančių Komisijos posėdžių, vyksiančių 2017 m. spalio 23–27 d., metu numatomus svarstyti klausimus. Seimo atstovai Komisijoje pritarė Komisijos pirmininko Rimvydo Baltaduonio pateiktoms Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovų pasiūlytoms pokalbių temoms, tarp kurių svarbiausiu klausimu išlieka Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, kaip tvirto ryšio su Tėvyne užtikrinimas. PLB atstovų nuomone, Lietuvos ir išeivijos žmonėms taip pat labai svarbūs yra – universitetų pertvarkos, informacinio saugumo, prekybos žmonėmis, vaiko teisių apsaugos, socialinės atskirties

mažinimo bei pagalbos grįžtantiems gyventi į Lietuvą asmenims bei verslo plėtros regionuose, klausimai.

Vienas iš šios Komisijos tikslų – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą. Todėl, artėjant Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, numatoma aptarti pasirengimą šios sukakties minėjimui.

„Mes visi kartu kūrėme Lietuvą, todėl valstybės atkūrimo šimtmetis – visų pasaulio lietuvių šventė“, – kalbėjo Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, pabrėždamas, kad „svarbu sujungti visus Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių rengiamus Lietuvos valstybės jubiliejaus minėjimo renginius į vieną šventę, ją paskelbti, kad mūsų tautiečiai susirinkę savo bendruomenėse, galėtų didžiuotis Lietuva ir nešti žinią apie Tėvynę visoms pasaulio tautoms“.

Svarstant minėtus klausimus, Komisija į posėdžius numato kviesti Vyriausybės, ministerijų, įvairių įstaigų atstovus, mokslininkus ir žinovus.

Šalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur drėgnos, dieną numatomas trumpas lietus

Šeštadienio rytą Lietuvoje oro temperatūra svyruoja nuo 8 iki 13 laipsnių šilumos.
Vakarinėje šalies dalyje ir Šiaulių apskrityje dėl buvusio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur drėgnos, vietomis yra šlapių kelių ruožų. Likusioje Lietuvos dalyje keliai sausi, nurodo Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietinių krypčių, 5-10 m/s. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 15 iki 19 laipsnių šilumos.

Pritariančiųjų organų donorystei daugėja, bet donorų - ne

Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) duomenimis, pagal 2016-aisiais užregistruotų efektyvių organų donorų skaičių 1 mln. gyventojų Lietuva šiuo metu yra dešimta visoje Europoje. Nors situacija ir gerėja, turinčiųjų donorų korteles vis dar yra gerokai mažiau, nei pritariančiųjų organų donorystei. NTB laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė pataria nepabijoti šią jautrią temą aptarti su savo artimaisiais, kurie reikalui esant galėtų priimti lemiamą sprendimą. 
Nuo 2000 metų, kai buvo įteisinta donoro kortelė, sutikimą po mirties tapti organų donorais išreiškė 24 810 šalies gyventojų. Iš jų potencialiais donorais tapo penki. Tokį mažą skaičių nulėmė tai, kad donoru gali tapti tik žmogus, kurio mirties priežastis - smegenų mirtis. Visais kitais atvejais mirusieji organų donorais netampa. 
Anot A. Būziuvienės, ne visi žmonės, pritariantys organų donorystei, pasirašo sutikimą donoro kortelei gauti. Kortelė tėra simbolinis pritarimo donorystei ženklas, o savo valią galima išreikšti ir pokalbio su artimaisiais metu.
„Labai svarbu apie organų donorystę pasikalbėti su savo artimaisiais ir pareikšti jiems savo norą netikėtos mirties atveju paaukoti organus donorystei. Žinant žmogaus poziciją, nelaimės valandą šeimos nariams apsispręsti būna lengviau", - sako NTB laikinoji vadovė.
Pasak A. Būziuvienės, visuomenė pamažu tampa sąmoningesnė, altruistiškesnė ir geranoriškesnė. Anot jos, teigiamą požiūrį į organų donorystę lemia ir sėkmingų transplantacijų pavyzdžiai, kuriais reikėtų dalintis kuo dažniau, nes tik taip įmanoma išsklaidyti visus mitus apie šią procedūrą.
„Pritarimą organų donorystei labiausiai įkvepia žmonių, sėkmingai gyvenančių po jiems atliktų transplantacijų, istorijos. Šie žmonės sugrįžta į visavertį gyvenimą: tuokiasi, gimdo ir augina vaikus, mokosi, dirba, sportuoja, keliauja", - gerąja patirtimi dalinasi A. Būziuvienė.
Su teiginiu, kad Lietuvoje organų donorystės tema vis dar apipinta įvairiomis interpretacijomis, mitais ir baimėmis, sutinka ir vienas iš ketvirtadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykusios mokslinės-praktinės bioetikos konferencijos „Organų donorystė: pareiga ar dovana?” organizatorių Eimantas Peičius. 
„Bandant keisti gyventojų požiūrį į donorystę, vien apeliavimo į gerą žmogaus valią ar primygtinio reikalavimo nepakanka. Požiūrio keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Žmonės turi aiškiai suvokti, kaip veikia donorystė, ką jie laimės ar praras tapę donorais, kaip bus užtikrinamas jų konfidencialumas ir saugumas", - teigia LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros docentas ir LSMU Bioetikos centro vadovas.

TVF: Ukraina rizikuoja žengti atgal

Ukraina rizikuoja žengti žingsnį atgal vykdydama 17,5 mlrd. vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programą, cituoja vietinė žiniasklaida TVF pirmąjį direktoriaus pavaduotoją Deividą Liptoną (David Lipton).
Leidiniui „Ukrainska Pravda" jis ragino Ukrainą kurti prieš korupciją kovojančius teismus.
„Ukraina rizikuoja žengti žingsnį atgal", - į susitikimą su šalies pareigūnais atvykusį D. Liptoną cituoja leidinys.
„Mes neabejotinai sutinkame, kad prieš kyšininkavimą kovojančio teismo sukūrimas yra labai svarbus. Raginame valdžią būtent taip ir pasielgti", - pridūrė jis.
Savo ruožtu anksčiau šią savaitę Ukrainos finansų ministras O. Daniliukas teigė iki metų pabaigos besitikintis gauti dvi paskolos dalis. Jo teigimu, vienos, 1,9 mlrd. dolerių vertės, paskolos dalies perdavimas yra garantuotas ir bus įvykdytas po fondo misijos vizito Ukrainoje rugsėjo pabaigoje.
Ministras pažymi, kad, norint gauti sekančias TVF paskolos dalis, labai svarbu užtikrinti pensijų ir žemės reformas.

Orhuso konvencijos šalių susitikimas: Baltarusija stato Astravo atominę ir toliau pažeidinėdama konvenciją

Juodkalnijoje Orhuso konvencijos šalių susitikimas pripažino, kad Baltarusija, vystydama Astravo atominės elektrinės (AE) projektą, pažeidė šios konvencijos ginamą visuomenės teisę gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkos apsaugos klausimais.
Tai jau trečias kartas, kai konstatuojama, jog Baltarusija nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų pagal Orhuso konvenciją.
„Nei Baltarusijos, nei Lietuvos visuomenei nebuvo leista dalyvauti sprendžiant dėl atominės elektrinės Baltarusijoje, todėl šis projektas vystomas be visuomenės pritarimo. Akivaizdu, kad Baltarusijos valdžia negavo visuomenės mandato statyti Astravo AE," - sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 
Orhuso konvencijos šalių susitikimo sprendime konstatuojama, kad Baltarusijos visuomenė negalėjo efektyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl Astravo AE projekto, nes Baltarusija iki šiol nėra sukūrusi aiškaus visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmime mechanizmo. Be to, nėra aišku, koks sprendimas turėtų būti laikomas galutiniu ir leidžiančiu pradėti projekto vystymą. 
Orhuso konvencijos šalių susitikimas taip pat pripažino, kad Baltarusija neteisėtai priekabiavo, persekiojo ir baudė aplinkos apsaugos aktyvistus, pasisakančius prieš Astravo AE, ir taip pažeidė konvencijos nuostatas. 2012 metais Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai suėmė ir administraciniu areštu nubaudė keturis asmenis, visuomenėje žinomus kaip aktyvius kovotojus prieš Astravo AE. 
Užsienio reikalų ministerija primena, kad 2017 metų liepą atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 65 proc. Lietuvos gyventojų Astravo AE laiko grėsme šalies saugumui. Tokios nuomonės laikosi net 88 proc. Klaipėdos, 74 proc. Panevėžio, 73 proc. Alytaus, 69 proc. Kauno ir 68 proc. Vilniaus gyventojų.
Orhuso konvencija - Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

ECB valdybos narė: laikas mažinti kiekybinio skatinimo programos apimtis

Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narė Sabina Lautenšlėger (Sabine Lautenschlaeger) penktadienį pareiškė, kad bankui atėjo laikas mažinti kiekybinio skatinimo programos apimtis. 
Tai kol kas yra pats atviriausias ECB tarybos nario raginimas keisti programą, kuri pradėta vykdyti 2015 m., siekiant paskatinti infliacijos augimą. Programos kritikai kaltina ECB sukūrus burbulus obligacijų ir nuosavybės rinkose, ypač turtingesnėse euro zonos šalyse.
„Spartus augimas, kartu su palaikančia pinigų politika, priartins mus prie norimo infliacijos augimo", - Estijos sostinėje Taline kalbėjo S. Lautenšlėger.
„Dėl to nėra jokių abejonių. Todėl atėjo laikas priimti sprendimą dėl turto pirkimo programos apimčių mažinimo nuo kitų metų pradžios", - pareiškė ECB valdybos narė.
Infliacija euro zonoje pastaruoju metu stabilizavosi ties maždaug 1 proc. bei toliau atsilieka nuo ECB norimo 2 proc. augimo.
S. Lautenšlėger pripažino, kad infliacijos atsigavimas „trunka ilgiau nei įprasta", bet tuo pat metu teigė, jog ECB išleisti 2 trln. eurų obligacijoms infliacijos augimui suteikė pakankamą palaikymą.
ECB dėl turto pirkimo programos apimčių mažinimo turėtų pranešti kitą mėnesį, tačiau kol kas apie tai vengė garsiai kalbėti dėl nenoro dar labiau sustiprinti eurą.

Rusija, Turkija ir Iranas susitarė dėl deeskalacijos zonų Sirijoje įkūrimo

Rusija, Turkija ir Iranas susitarė Sirijoje pusės metų laikotarpiui įkurti kelias deeskalacijos zonas, pranešama baigiantis Kazachstane vykusioms Sirijos taikos deryboms išplatintame pranešime, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters".
Remiantis pranešimu, šios zonos apims visą arba dalį Rytų Gutos regiono bei Idlibo, Homso, Latakijos, Alepo ir Hamos provincijų teritorijų. Numatytas šešių mėnesių terminas vėliau galės būti pratęstas.

"Gazprom" parsirašė ilgalaikę sutartį dėl dujų tiekimo Kroatijai

"Gazprom eksprot", antrinė Rusijos dujų bendrovės "Gazprom" įmonė, pasirašė sutartį su Kroatijos "Prvo Plinarsko Drustvo" (PDD) dėl dujų tiekimo laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 1 dienos iki 2027 m. gruodžio 31 dienos. Pagal sutartį numatyta Kroatijai tiekti milijardą kubinių metrų per metus, praneša naujienų agentūra "RIA Novosti" remdamasi Rusijos bendrovės pranešimu.
Patikslinama, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį "Gazprom Eksport" Kroatijos bendrovei planuoja tiekti 0,25 mlrd. kubinių metrų.

Baigėsi Saturną tyrusios kosminės stoties „Cassini" misija

JAV vadovaujama kosminės stoties „Cassini" misija Saturnui tirti penktadienį pasiekė įspūdingą finišą, praneša BBC. 
Iš kontrolės punkto stočiai buvo nurodyta susinaikinti, pasineriant į Saturno atmosferą. Joje ji išbuvo minutę, o tuomet subyrėjo. 
„Cassini" misiją nuspręsta baigti, nes pasibaigė jo degalai ir NASA nenorėjo, kad erdvėlaivis nekontroliuojamas skraidytų aplink Saturną ir jo palydovus. 
Ryšys su erdvėlaiviu nutrūko 14.55 Lietuvos laiku. Taip baigėsi viena sėkmingiausių kosmoso misijų per visą žmonijos istoriją. 
„Cassini" programos vadovas Erlas Meizas (Earl Maize) kolegoms sakė: „Sveikinu jus visus. Tai buvo nepaprasta misija, nepaprastas erdvėlaivis ir jūs esate nepaprasta komanda. Skelbiu šios misijos pabaigą." 
Trylika metų trukusi „Cassini" Saturno tyrimo misija pakeitė mūsų suvokimą apie šeštąją Saulės sistemos planetą. Erdvėlaivis stebėjo planetoje siautusias didžiules audras, užfiksavo subtilią sudėtinga planetos žiedų sistema judančių ledo dalelių sąveiką ir pateikė neįtikėtinų naujų įžvalgų apie galimybę, kad Saturno palydovuose gali egzistuoti gyvybė.

JT: badaujančiųjų skaičius pasaulyje išaugo pirmą kartą per 10 metų

Badaujančiųjų skaičius pasaulyje 2016 metais siekė 815 mln. žmonių, arba 11 proc. planetos gyventojų. Kaip pažymima penktadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) žemės ūkio organizacijos (FAO) naujoje mėnesinėje ataskaitoje apie maisto išteklių nesaugumą pasaulyje, pirmą kartą per dešimt metų pastebimas badaujančiųjų skaičiaus augimas.
Ataskaitos duomenimis, 2016 metais badaujančiųjų skaičius padidėjo 38 mln. (776,7 mln. 2015-aisiais). Pagrindiniai veiksniai, lemiantys plintantį pasaulyje badą ir nevisavertę mitybą, JT ekspertų nuomone, yra ginkluoti konfliktai, taip pat dažnesni gamtos kataklizmai, sukelti klimato pokyčių. 
Daugiau nei pusė badaujančiųjų planetoje - 489 mln. - gyvena karų draskomose šalyse. Šalyse, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai ir vyrauja politinis bei ekonominis nestabilumas, badas siaučia 11-18 proc. dažniau nei kituose regionuose. Žmonės, gyvenantys ilgalaikių krizių draskomose šalyse, beveik 2,5 kartų dažniau susiduria su bado rizika, nei kitų regionų gyventojai, teigiama ataskaitoje.
Daugiausia badaujančiųjų (520 mln.) gyvena Azijoje ir sudaro 11,7 proc. regiono gyventojų. Badaujančiųjų skaičius Afrikos šalyse mažesnis - 243 mln., bet jis sudaro 20 proc. bendro žemyno gyventojų skaičiaus. Ataskaitoje pateikiami susirūpinimą keliantys duomenys. Pavyzdžiui, 155 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus lėčiau vystosi, 52 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus kenčia nuo išsekimo.
Ataskaitoje pažymima, kad suaugusiųjų, kenčiančių nuo nutukimo, skaičius viršija badaujančiųjų skaičių - 541 mln., arba 13 proc. visų planetos suaugusiųjų.
"Pirmą kartą per 10 metų išaugęs badaujančiųjų skaičius - nerimą keliantis skambutis, kurio negalime ignoruoti. Iki 2030 metų mums nepavyks įveikti bado ir visų nevisavertės mitybos formų, jeigu nekovosime su šiais veiksniais, griaunančiais maisto išteklių saugumą", - pareiškė JT tarptautinių agentūrų vadovai.

„Reuters" šaltiniai: virtualiosios valiutos prekyba Kinijoje bus visiškai uždrausta

Kinijos virtualiosios valiutos biržoms nurodyta sustabdyti prekybą ir informuoti vartotojus apie jų uždarymą. Tai penktadienį informuoja naujienų agentūra "Reuters" remdamasi šaltinais.
"Visos biržos iki rugsėjo 15 d. vidurnakčio privalo paskelbti informaciją apie visišką virtualiosios valiutos prekybos sustabdymą ir naujų vartotojų registracijos nutraukimą", - teigiama šalies valdžios institucijų pareiškime.
Naujų vartotojų registracija turi būti sustabdyta penktadienį, rugsėjo 15 dieną, patikslina agentūra. Iki trečiadienio, rugsėjo 20 dienos, biržos turi pranešti vartotojams apie būdus, kaip atsiimti lėšas ir užtikrinti investuotojų interesų apsaugą.
Kinijoje pastaruoju metu itin išpopuliarėjo prekyba bitkoinais, o tai sukėlė nerimą dėl padidėjusių finansinių rizikų ir spekuliatyvių investicijų. Reaguodamas į tai, Kinijos liaudies bankas uždraudė viešus valiutos siūlymus (initial coin offering - ICO).

Baltarusija gavo 700 mln. dolerių paskolą iš Rusijos

Baltarusija penktadienį gavo 700 mln. JAV dolerių paskolą iš Rusijos, kreditas suteiktas dešimčiai metų, praneša naujienų agentūra "Reuters", remdamasi Rusijos finansų ministerija.
Rusijos vyriausybė rugpjūčio pabaigoje pritarė siūlymui skirti Minskui paskolą, kurią Baltarusija turi panaudoti, kad padengtų senuosius įsiskolinimus Rusijai.
Šiais metais Baltarusija kreditoriams išmokės per 3 mlrd. dolerių ir tiek pat turės sumokėti 2018-aisiais.
Liepą Baltarusijos finansų ministerija išplatino euroobligacijų už 1,4 mlrd. JAV dolerių.
Rugpjūčio 1 d. duomenimis, Baltarusijos valstybės skola siekė 15,6 mlrd. JAV dolerių, nuo metų pradžios išaugusi dviem milijardais doleri

"Moody's" : Kataras per krizę "panaudojo 38 mlrd. dolerių ekonomikai palaikyti"

Kataras panaudojo 38 mlrd. dolerių savo ekonomikai palaikyti per konfliktą su kitomis arabų valstybėmis, praneša BBC remdamasi reitingų agentūra.
Kaip teigia agentūra "Moody's", apribojimai, kuriuos Katarui birželį įvedė Saudo Arabija, JAE, Egiptas ir Bahreinas, skaudžiai smogė šalies prekybos, turizmo ir bankininkystės sektoriams. Agentūros vertinimu, apie 30 mlrd. dolerių neteko Kataro bankų sistema ir, manoma, kad ši suma toliau didės.
Birželio 5 dieną Saudo Arabijos vadovaujama keturių valstybių grupė nutraukė bet kokius ryšius su Kataru, kaltindamos šalį teroristinių grupuočių rėmimu, situacijos Artimuosiuose Rytuose destabilizavimu. Vėliau prie tokio sprendimo prisijungė Jemenas, Libija, Maldyvai, Mauricijus, Mauritanija, Komorų Sąjunga.
Kataras neigia remiantis ekstremistų grupuotes ir tvirtina, kad ši krizė politiškai motyvuota.
Kataro vyriausybė pabrėžė turinti pakankamai lėšų savo ekonomikai apsaugoti krizės metu, tačiau užsienio investuotojai, nesulaukę pažangos derybų procese, suskubo pasitraukti.
Kataro akcijų rinka per šimtą dienų neteko 15 proc. rinkos vertės, šią savaitę nukritusi iki žemiausio lygio per 52 mėnesius.
"Moody's" apskaičiavimais, Kataras per pirmus du krizės mėnesius panaudojo 38,5 mlrd. dolerių, arba 23 proc. bendrojo vidaus produkto, šalies ekonomikai paremti.
Agentūra taip pat perspėjo, kad diplomatinis konfliktas sukėlė netikrumą Persijos įlankos regione ir gali neigiamai atsiliepti visų su krize susijusių šalių skolinimosi reitingo perspektyvai.

Atgal