VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.17. Naujausios žinios

Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje Vašingtone Lietuvos ambasadorius pabrėžė organizacijos svarbą stiprinant demokratiją pasaulyje

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Vašingtone buvo surengta Demokratijų bendrijos valdančiosios tarybos, šalių narių ministrų ir aukščiausio lygio diplomatų konferencija. Lietuvos delegacijai susitikime vadovavo Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas.
JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) atidarydamas konferenciją pasveikino naująjį Demokratijų bendrijos Generalinį sekretorių Tomasą Garetą (Thomas Garett), pabrėžė demokratijos plėtros svarbą ir Demokratijų bendrijos vaidmenį ginant pilietinės visuomenės erdvę ir žmogaus teises. 
Lietuvos ambasadorius R. Kriščiūnas savo kalboje konferencijos metu padėkojo JAV už dviejų metų pirmininkavimą Demokratijų bendrijai ir nuoseklią veiklą vienijant organizacijos nares kovoje už demokratijos stiprinimą pasaulyje. Ambasadorius pažymėjo, kad dar yra nemažai šalių nesilaikančių savo tarptautinių įsipareigojimų, skleidžiančių dezinformaciją, vykdančių agresiją kitų šalių atžvilgiu. Demokratinės šalys turi išnaudoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) trečio komiteto rezoliucijas atkirčiui į nedraugiškų vyriausybių bandymus paminti demokratines normas. Be to, pabrėžė ambasadorius, Rusijos statoma atominė elektrinė Lietuvos kaimynystėje esančioje Baltarusijoje ir Šiaurinės srovės 2 dujotiekio projektas - tai politiniai įrankiai, skirti įbauginti Europos šalis.
R. Kriščiūnas pažymėjo, kad Demokratijų bendrijos vaidmuo yra telkti paramą pilietinėms visuomenėms ir imtis svarbesnio vaidmens bei atsakomybės už pasaulio demokratijų ateitį. Lietuvos delegacijos vadovas aukštai įvertino JAV Brookings instituto tyrime pateiktas rekomendacijas dėl demokratijos ir saugumo pasaulyje ir pasiūlė į jas atsižvelgti.
Susitikimo metu priimtoje deklaracijoje Valdančiosios tarybos narės dar kartą patvirtino įsipareigojimą laikytis Varšuvos deklaracijos principų, pasmerkė valstybių paramą terorizmui, korupciją, prievartą, išreiškė susirūpinimą dėl kai kuriuose pasaulio kraštuose pastebimo akivaizdaus nutolimo nuo demokratinių vertybių ir principų. 
Demokratijų bendrija buvo įkurta 2000 metais Varšuvoje įvykusios ministrų konferencijos metu. Tai tarpvyriausybinė demokratiją remiančių ir jos principų besilaikančių valstybių organizacija, kurios tikslas - stiprinti ir platinti demokratines normas ir vertybes. Ministrų konferencija - svarbiausias Demokratijų bendrijų renginys, vykstantis kas dvejus metus.
Lietuva yra aktyvi Demokratijų bendrijos Valdančiosios tarybos narė, vadovauja šios tarpvyriausybinės organizacijos Moterų ir demokratijos darbo grupei.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva rugsėjo 17-ąją:
1600 m. švedų kariuomenė įsiveržė į Livoniją, pradėdama Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija, trukusį 29 metus.
1895 m. pašventintas Kauno soboras, pastatytas pagal rusų karo inžinieriaus Konstantino Limarenkos projektą.
1923 m. Lietuvoje vyko visuotinis gyventojų surašymas. Surašytas 2 028 971 gyventojas.
1988 m. prie Ignalinos atominės elektrinės žaliųjų judėjimas surengė "Gyvybės žiedo" akciją.
1991 m. Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į Jungtinių Tautų Organizaciją.
1991 m. Vienoje, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinėje konferencijoje, į agentūrą priimtos naujos narės - Lietuva, Latvija ir Estija.
1992 m. pasirašyta Prancūzijos ir Lietuvos vyriausybių sutartis, kuria prasidėjo Prancūzijos biržų bendrovės ir mūsų šalies Nacionalinės biržos bendradarbiavimas.
2003 m. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kryžių kalne pašventino kryžių Lietuvos policijai, skirtą visiems tarnyboje žuvusiems ir šį nelengvą darbą dirbantiems pareigūnams.
2006 m. Lietuvos Vyriausybė ir Pasaulio bankas (PB) apsikeitė raštais, pažyminčiais skolinimosi iš PB nutraukimą. Oficialų raštą Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė finansų ministras Zigmantas Balčytis, o PB vardu - PB viceprezidentas Europos ir Vidurio Azijos regiono šalims Šigeo Kacu (Shigeo Katsu). 
2007 m. Prezidentas Valdas Adamkus įteikė skiriamuosius raštus pirmajam Lietuvos ambasadoriui Šveicarijos Konfederacijoje Vytautui Petrui Plečkaičiui. 
2009 m. Seimo vadove išrinkta Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė. Ji pakeitė iš Seimo Pirmininko pareigų rugsėjo 15 d. atleistą Arūną Valinską.
2010 m. medaliu "Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje" apdovanotas Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis.
2014 m. Žemaitijos nacionaliniame parke oficialiai atidarytas pradedamas kurti Litvakų Atminties sodas. Jame jau "pasodinta" dešimt iš metalo kaltų obelų sunaikintoms Plungės, Platelių, Telšių, Alsėdžių, Viekšnių, Mosėdžio, Alytaus, Panevėžio, Vabalninko, Kalvarijos žydų bendruomenėms atminti.

Susisiekimo ministras skatina keliauti neteršiant gamtos

Rugsėjo 16-22 dienomis jau šešioliktą kartą vyksta  Europos judumo savaitė. Visi Lietuvos gyventojai šiuo laikotarpiu kviečiami atkreipti dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, eismo saugumui ir prisijungti prie iniciatyvos į darbą ar ugdymosi įstaigą vykstant viešuoju, bevarikliu transportu ar kitomis ekologiško transporto priemonėmis.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ragina gyventojus rinktis aplinkai nekenksmingus keliavimo būdus.
„Šiemet Europos judumo savaitė skirta tausiam, dalijimusi grįstam ir išmaniam judumui, kviečiu kiekvieną asmeniškai prisidėti prie šios iniciatyvos renkantis aplinkai nekenksmingus keliavimo būdus, dviračius, riedučius, paspirtukus, pasiūlykite į darbą pavėžėti kolegas ar kaimynus", - ragino R. Masiulis.
Greta viešojo ir asmeninio transporto atsiranda nauji, bendradarbiavimu grįsti tinklai, skatinantys gyventojus kelionei rinktis ne nuosavus automobilius, o naujus asmeninio judumo būdus. Šie keliavimo būdai leidžia ne tik sumažinti transporto priemonių kelyje skaičių, bet ir sutaupyti pinigų. Sąvoka „dalijimusi grįstas judumas" pakankamai nauja, kaip ir dalijimosi automobiliais, dviračiais, dviratėmis motorinėmis priemonėmis ar panašiomis transporto priemonėmis platformos.

Holokaustą šiemet primins VARDŲ skaitymo savaitės renginiai

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai, pilietinės iniciatyvos VARDAI organizatoriai kviečia prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas. Jau septynerius metus vykstantys nužudytųjų vardų skaitymai šiemet sujungs įvairius susibūrimus ir truks visą savaitę. 
Renginių ciklas prasidės Merkinėje. Sekmadienį gyventojai balsu ištars prieš daugiau nei septynis dešimtmečius sunaikintų savo bendruomenės narių vardus taip įprasmindami miestelyje įvykusią tragediją. 
Rugsėjo 20 d. Vilniuje VARDŲ skaitymai vyks dviejose vietose - prie buvusios geto bibliotekos Žemaitijos g. 4 ir prie „Atminimo akmens" vegetariško restorano įkūrėjams ir savininkams Faniai bei Lazarui Lewando Vokiečių g. 14. 
Rugsėjo 23-ąją vardai bus skaitomi Kaune.
Rugsėjo 24 d. Lietuvos gyventojai kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas. 
„Holokaustas - viena skaudžiausių temų Lietuvos istorijoje. Tik kalbėdami ir prisimindami nemalonią praeitį galime tapti atviri pasauliui. Manau, kad šie skaitymai yra stipri ir asmeniška tokios atminties bei laisvės išraiška", - sako VARDŲ koordinatorė Milda Jakulytė-Vasil. 
Iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis - visi norintieji gali prisidėti išsirinkdami Holokausto atminimui svarbią vietą. Nužudytųjų vardai ir pavardės gali būti randami muziejuose, bibliotekose ar žydų paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose. 
Per vardų skaitymų savaitę vyks net kelios žydų religijai ir kultūrai svarbios šventės. Rugsėjo 21-22 dienomis šiemet bus minima Roš ha-šana. Tai žydų Naujieji metai - susimąstymo ir susikaupimo laikotarpis. Lietuvos žydų genocido diena sutampa su šabu - per jį pagal žydiškąją tradiciją negalima lankyti kapų.
Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 d. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus getas.

Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai 

Su valstybės parama šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaitys daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos geriausių užsienio universitetų dėstytojų.

Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbs dėstytojai iš 36 šalių. 19 atvyksiančių dėstytojų yra lietuviai ar lietuvių kilmės užsieniečiai, dirbantys užsienio aukštosiose mokyklose.

„Gyvename globaliame pasaulyje, aukštojo mokslo atvirumas yra privaloma kokybiškų studijų sąlyga. Todėl remiame tiek studentų, tiek ir dėstytojų mainus, kviečiame į Lietuvą tarptautinėje mokslo erdvėje gerai žinomus dėstytojus, taip pat ir užsienyje dirbančius lietuvius, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. – Džiugu, kad universitetai ir kolegijos šia galimybe aktyviai naudojasi.“

Jonavos, Kaišiadorių ir Elektrėnų  rajonuose treniruosis  NATO bataliono kariai  

Rugsėjo 18–23 dienomis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, veikiančios Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje, kariai vykdys pratybas Jonavos, Kaišiadorių ir Elektrėnų  rajonuose (nuo Kazokiškių iki Gaižiūnų). Šiose pratybose batalione tarnaujantys Nyderlandų Karalystės kariai, dislokuoti Rukloje, treniruosis atlikti stabdymo ir gynybos operacijas.

Pratybų metu  kariai judės ir treniruosis ne tik karinio poligono teritorijoje,  bet ir poligono apylinkėse. Pratybos dažniausiai vyks dienos metu, bus naudojami imitaciniai šoviniai.  Kariai  informuoja, kad  gyventojų kasdieninė veikla nebus trikdoma ir jie  stengsis sukelti kuo mažiau nepatogumų. Pratybos prasidės  pirmadienį,  rugsėjo 18 d.,  ir tęsis iki šeštadienio, rugsėjo 23 d.  Iki tol  vyks pasiruošimas joms, todėl šiomis dienomis judės pavienė karinė technika.

Nyderlandų kontingentą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje sudaro kariai iš  Nyderlandų kariuomenės 13-osios lengvosios brigados, 42- jo Limburgse Jagers šarvuotojo pėstininkų pulko, dislokuoto Oirschot mieste.  Limburgo jėgeriai   –  seniausias  Nyderlandų kariuomenės pėstininkų pulkas, veikiantis nuo 1813 metų. Per daugiau nei 200 metų šis dalinys dalyvavo istoriniame Vaterlo mūšyje ( 1815 m.) ,  taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ( 1995-2003) , misijose Irake (2004), Afganistane ( 2007–2010)  ir daugelyje kitų smulkesnių misijų.  Į Lietuvą  Nyderlandų kariai  yra atsigabenę  visą daliniui priklausančią techniką – pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir įvairios paskirties mašinas „Fennek“ .

 Nyderlandų kariai  kartu su kitais NATO priešakinio bataliono kariais dalyvauja integruotame koviniame rengime Lietuvos kariuomenės poligonuose.

A. Merkel įvertino V. Putino pasiūlymą dėl JT taikdarių Rytų Ukrainoje

Vokietijos kanclerė Angela Merkel mano, kad jei Jungtinių Tautų (JT) taikdariai ir būtų siunčiami į Rytų Ukrainą, jiems privalėtų būti sudarytos galimybės patekti į visą teritoriją, kontroliuojamą prorusiškų separatistų, praneša naujienų agentūra "Reuters".
Pirmadienį A. Merkel telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o pokalbio metu pastarasis užsiminė apie idėją siųsti JT karius į Rytų Ukrainą. Rusijos vadovas teigė, kad JT misija galėtų apsaugoti stebėtojus iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Vokietijoje vis dažniau aidi pasiūlymai nutraukti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte. Tuo metu Maskva vis sugalvoja pasiūlymų, kurie sušvelnintų eksporto draudimus, dėl kurių nukentėjo rusų gyvenimo lygis.
"Manau, kad prezidento V. Putino pasiūlymas siųsti JT karius apsaugoti ESBO stebėtojus yra įdomus. Prieš kelias dienas mes aptarėme, kad JT pajėgoms turėtų būti suteiktas priėjimas prie visų ESBO dislokacijos vietų, taigi - visame Donecko ir Luhansko regione", - A. Merkel penktadienį teigė laikraščiui "Funke".
ESBO stebi kaip konflikto zonoje įgyvendinamas 2015 m. priimtas Minsko susitarimas.
Kai kurie Vokietijos politikai ragina nutraukti sankcijas Rusijai jeigu būtų pasiektas taikos susitarimas. O Laisvosios demokratų partijos (FDP) lyderis Kristijanas Lindneris (Christian Lindner), galimas A. Merkel koalicijos partneris po rugsėjo 24 d. rinkimų, netgi užsiminė, kad Vokietija turėtų susitaikyti su Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupacija.
A. Merkel atmetė tokias K. Lindnerio kalbas, teigdama, kad Rusijos pasiūlymai yra viso labo nedideli žingsneliai pažangos link, tačiau kol kas "tai nėra priežastis sankcijų sušvelninimui".
"Aneksija prieštarauja tarptautinei teisei ir su ja negalima taikstytis", - pridėjo Vokietijos kanclerė.

JAV ir Pietų Korėjos prezidentai pasižada daryti didesnį spaudimą Šiaurės Korėjai

Šiaurės Korėjai nauju raketos bandymu parodžius pasipriešinimą griežtesnėms sankcijoms, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir jo kolega iš Pietų Korėjos Mun Če Inas (Moon Jae-In) pasižadėjo daryti didesnį spaudimą šiai šaliai, sekmadienį pranešė Seulas, informuoja naujienų agentūra AFP.
Tarptautinė bendruomenė bando suvaldyti itin priešiškai nusiteikusią Šiaurės Korėją, tačiau pastangos nesėkmingos. Pastarosiomis savaitėmis šeštąjį ir galingiausią branduolinį bandymą bei dvi raketas virš Japonijos paleidusi Šiaurės Korėja sukėlė pasauliui nerimą. Šiaurės Korėjos teigimu, virš Japonijos praskriejusios raketos galėtų pasiekti žemyninę JAV dalį. 

Vokietija gali apriboti prekybą su Turkija dėl savo piliečių įkalinimo

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pareiškė, kad Vokietijai gali nelikti kitos išeities kaip tik apriboti ekonominius santykius su Turkija ir taip spausti pastarąją paleisti dėl politinių motyvų įkalintus Vokietijos piliečius, praneša "Reuters".
Santykiai tarp abiejų valstybių tapo įtempti, nes Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) siekia susidoroti su savo oponentais po nesėkmingo perversmo. Vokietija ir jos partnerės įspėjo Turkijos valdžią, kad jos veiksmai pažeidžia demokratijos principus.
Šalys taip pat nesutaria dėl to, kad Berlynas atsisakė išduoti Ankarai prieglobsčio ieškančius asmenis, kuriuos R. T. Erdoganas apkaltino dalyvavimu perversme.
Paklausta, kaip ji sieks išlaisvinti Turkijoje kalinamus Vokietijos piliečius, A. Merkel laikraščiui "Passauer Neuen Presse" atsakė, kad "Vokietijai gali tekti sumažinti ekonominio bendradarbiavimo su Turkija apimtis ir peržiūrėti bendrus projektus". 
Įtampa tarp abiejų valstybių persikėlė ir į Vokietijos rinkimų kampaniją, ypač po to, kai T. R. Erdoganas paragino ten gyvenančius turkus boikotuoti pagrindines partijas rugsėjo 24 d. vyksiančiuose rinkimuose.

JAV finansuos panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybas Ukrainoje

Jungtinės Valstijos Ukrainai skirs 250 mln. JAV dolerių panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektui, informuoja naujienų agentūra TASS.
Ukrainos ambasada Vašingtone pranešė, kad JAV privačių užsienio investicijų korporacija (Overseas Private Investment Corporation, OPIC) patvirtino 250 mln. JAV dolerių paramą centrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyboms ir jos eksploatacijai. Ši saugykla patenkins Chmelnyckio, Rivnės ir Pietų Ukrainos atominių elektrinių poreikius.
Naujasis projektas leis Ukrainai sutaupyti lėšas naudojamas panaudoto kuro saugojimo paslaugoms. Šiuo metu toks kuras išvežamas į Rusiją pagal 1993 m. sudarytą susitarimą.
Ukrainos energetikos ministerijos duomenimis, Kijevas kasmet Rusijai sumoka 200 mln. JAV dolerių už branduolinio panaudoto kuro perdirbimą ir saugojimą.
Naujojoje saugykloje kuras bus laikomas iki 100 metų.
Zaporožės atominė elektrinė nuo 2001 m. turi nuosavą saugyklą.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
879 m. gimė frankų karalius Karolis III (Charles III), pravarde Naivusis. Jis sugebėjo prie savo karalystės prijungti Lotaringiją, tačiau 923 metais dvariškiai surengė maištą, uždarė jį į kalėjimą ir išlaikė jame iki pat mirties.
1552 m. Romoje gimė popiežius Paulius V, tikrasis vardas Kamilis Borgezė (Camillo Borghese). Kardinolu jis tapo 1596-aisiais, Romos vikaru - 1603 metais, o popiežiumi buvo nuo 1605-ųjų iki pat mirties 1621 metais.
1778 m. pirmąją sutartį tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir indėnų genčių prie Fort Pito pasirašė Endrius ir Tomas Liujisai iš JAV pusės bei delavarų tautos vardu - vadai Baltoji Akis ir Džonas Elnio Žudikas.
1787 m. 39 delegatai iš 12 Sąjungos valstijų, kurių tada buvo 13, pasirašė Jungtinių Valstijų Konstituciją. Rugsėjo 17-oji švenčiama kaip Amerikos pilietybės diena.
1798 m. Paryžiuje vyko pirma didelė pramonės paroda, kurioje dalyvavo per šimtą dalyvių.
1809 m. Fredrikshamno sutartimi baigėsi Rusijos ir Švedijos karas - Suomija atiteko Rusijai.
1826 m. gimė vokietis Georgas Frydrichas Bernhardas Rymanas (Georg Friedrich Bernhard Riemann), garsus XIX amžiaus matematikas, sukūręs daug skaičiavimo metodų, teoremų ir sąvokų, vadinamų jo vardu.
1854 m. gimė amerikietis Deividas Dunbaras Bjuikas (David Dunbar Buick), sukūręs automobilį "Buick".
1857 m. gimė rusų fizikas Konstantinas Ciolkovskis - raketų, kosminės technikos ir kosmonautikos pionierius.
1871 m. baigtas statyti pirmasis Alpių tunelis "Mont Cenis Tunnel". Jis yra 13 kilometrų ilgio ir eina iš Modano Prancūzijoje į Bardonečiją Italijoje.
1900 m. karalienė Viktorija (Victoria) pasirašė dokumentą, pagal kurį šešios kolonijos buvo sujungtos į Australijos federalinę bendriją. Dokumentas įsigaliojo nuo 1901 metų sausio 1 dienos. Pirmuoju generaliniu gubernatoriumi tapo Houptono (Hopetoun) grafas.
1931 m. Niujorke pirmą kartą pademonstruota 33-1/3 greičiu besisukanti garso plokštelė, kurią pristatė firma "RCA Victor".
1939 m. Antrojo pasaulinio karo metu į Lenkiją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariai.
1974 m. Bangladešas, Grenada ir Bisau Gvinėja prisijungė prie Jungtinių Tautų (JT) organizacijos.
1978 m. Kemp Deivide susitiko JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter), Egipto prezidentas Anvaras Sadatas (Anwar Sadat) ir Izraelio ministras pirmininkas Menachemas Beginas (Menachem Begin) ir numatė taikos sutarties projektą.
1983 m. aktorė ir dainininkė Vanesa Viljams (Vanesa Williams) tapo pirmąja afroamerikiete, laimėjusia "Mis Amerika" grožio karūną.
1991 m. JT Generalinė Asamblėja priėmė į Jungtinių Tautų organizaciją Lietuvą, Latviją, Estiją, Šiaurės ir Pietų Korėją, Mikroneziją bei Maršalo salas.
1994 m. sulaukęs 92 metų mirė vienas įtakingiausių XX amžiaus filosofų seras Karlas Poperis (Karl Popper).
1996 m. mirė JAV viceprezidentas Spiras Eignju (Spiro Agnew). 
2004 m. Europos Sąjungoje pradėjo veikti naujos sukarintos pajėgos, kurių pareiga - atkurti viešąją tvarką regionuose, bandančiuose atsistoti ant kojų po ilgų konfliktų, pavyzdžiui, kaip Balkanuose.

Atgal