VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.19. Naujausios žinios

Prezidentė: Jungtinių Tautų reforma yra neišvengiama

Lietuva prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trum) iniciatyva parengtos politinės deklaracijos, kuria siekiama reformuoti Jungtines Tautas.
JT Generalinėje Asamblėjoje Lietuvai atstovaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Jungtinių Tautų reforma yra neišvengiama ir būtina.
Šalies vadovės teigimu, dar po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. susikūrusi didžiausia tarptautinė organizacija pasaulyje veikia pagal pasenusius mechanizmus, neatitinka laikmečio iššūkių, negeba laiku ir efektyviai spręsti globalių problemų.
Pasak Prezidentės, tai ypač matoma dabar, kai nesugebama užtikrinti veiksmingų sprendimų siekiant sureguliuoti konfliktus Sirijoje ir Ukrainoje bei Šiaurės Korėjos keliamai įtampai pažaboti. O JT Saugumo Taryboje piktnaudžiaujama veto teise dangstant autoritarinius režimus, šiurkščius tarptautinių principų pažeidimus, neteisėtą okupaciją ir agresiją prieš suverenias valstybes.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Jungtinės Tautos daugiau nebegali likti tik pasyvios stebėtojos, kitaip taps nereikšmingos. Neveiklumas bei negebėjimas laiku duoti tinkamą atkirtį kompromituoja visą tarptautinę sistemą ir skatina agresorių eiti dar toliau.
Deklaraciją palaiko visos ES ir NATO šalys, iš viso daugiau nei 120 pasaulio valstybių. Prie jos prisijungusios JT narės įsipareigoja teikti visapusišką paramą JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pastangoms reformuoti Jungtines Tautas, užtikrinant jų efektyvų ir skaidrų funkcionavimą.

L. Linkevičiaus ir Palestinos užsienio reikalų ministro susitikime Niujorke aptarta padėtis Artimųjų Rytų taikos procese

Pirmadienį, pradėdamas vizitą Niujorke, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Palestinos užsienio reikalų ministru Riadu Malkiu.
Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, dvišaliame susitikime su Palestinos diplomatijos vadovu buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, pokyčiai ir padėtis Artimųjų Rytų taikos procese, Palestinos savivaldos ir Gazos ruožą valdančios „Hamas" organizacijos dialogas.
Susitikime L. Linkevičius pasidžiaugė Lietuvos ir Palestinos kultūriniais, švietimo ir ekonominiais ryšiais bei pakvietė Palestinos užsienio reikalų ministrą artimiausiu metu apsilankyti Lietuvoje.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 19-ąją:
1410 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kariuomenė nutraukė Marienburgo pilies apsiaustį. 
1551 m. Fontenblo mieste, Prancūzijoje, gimė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Henrikas Valua.
1915 m. Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių.
1936 m. Kaune atidaryta Veterinarijos akademija.
1943 m. Stasys Antanas Bačkis pradėjo eiti Lietuvos Respublikos atstovo Prancūzijoje pareigas.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1995 m. pasirašytos Turkijos ir Lietuvos sutartys dėl teisinės pagalbos ir bendradarbiavimo karinėje bei kultūros srityse.
2000 m. Lietuva ir Čekija pasirašė dvišalę sutartį dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.
2003 m. Lietuvoje lankėsi Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininkas Rovenas Rivlinas (Roven Rivlin).
2006 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu pirmą kartą apsilankė Ispanijos gynybos ministras Chosė Antonijus Alonsas Suaresas (Jose Antonio Alonso Suarez).
2008 m. Kaune, Aukštaičių gatvėje, ant namo, kuriame gyveno Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, atidengta atminimo lenta.
2013 m. šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

AT pirmininkas R. Norkus: 2018 metus teismai pasitiks su nauja kokybe

Teismų stambinimo reforma vyksta sklandžiai ir neabejotina, kad 2018 m. sausio 1 d. teismai pasitiks su nauja kokybe, sako Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Rimvydas Norkus.
Pasak jo, įgyvendinus reformą vietoj 49 šiandien veikiančių apylinkės teismų veiks 12 sustambintų teismų, kurie turės savo vietinius padalinius ir žmonėms prieiga prie teisingumo nesupaprastės, o pagerės. 
Pirmadienį susitikęs su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu R. Norkus pristatė Teisėjų tarybos atliekamus darbus rengiantis įgyvendinti Seimo praėjusiais metais palaimintą teismų stambinimo reformą.
„Seimo Pirmininkui taip pat pristačiau bylų nagrinėjimo tendencijas, bylų srautus. Iš tikrųjų bylų skaičius išlieka aukštas, ir teisėjų darbo krūvis išlieka didelis Lietuvos teismuose. Tai pagrindiniai aspektai, kuriuos mes nagrinėjome", - sakė R. Norkus. 
Jis pasidžiaugė tuo, kad teismai susitvarko su dideliais bylų krūviais. „Jeigu kalbėtume apie civilines bylas - tai jau nemažai metų, ES šalių lyginamaisiais duomenimis, Lietuvos teismai patenka į trejetuką valstybių, kuriose civilinės bylos yra nagrinėjamos sparčiausiai. Vidutiniškai civilinė byla yra nagrinėjama per 100 dienų Lietuvoje, kas yra tikrai pakankamai neblogai. Šiek tiek sudėtingesnis klausimas yra su baudžiamosiomis bylomis, ypač kai jos yra didelės apimties, su daug kaltinamųjų", - žurnalistams sakė R. Norkus. 
AT pirmininkas tikisi, kad teismų reforma pagerins vidinį teismų administravimą, sumažins biurokratijos teismuose, palengvins žmogui prieigą prie teisingumo.
„Pateiksiu jums pavyzdį, jeigu žmogus gyvena, pavyzdžiui, Palangoje, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme, dabar jis turi vykti į Kretingos teismą ir ten priduoti savo procesinius dokumentus. Įgyvendinus reformą, jis tai galės padaryti savo teisme, teismų sistemos resursais dokumentai bus pristatomi į tą teismą, kur byla nagrinėjama", - sakė R. Norkus. 
Stambesniuose teismuose, jo teigimu, veiks daugiau teisėjų, ir tai sudarys sąlygas teisėjams pirmiausia specializuotis nagrinėjant vienokias ar kitokias bylas, tai išspręs aibę techninių problemų, su kuriomis šiandien teismai susiduria.
R. Norkus sakė, kad reformos užbaigimui jokių teisės aktų pakeisti nebereikia, tačiau šiuo metu Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė svarsto galimybę tobulinti Teismų įstatymą įvairiomis kryptimis, tiek stiprinant teisėjų atranką, tiek sudarant dar geresnes galimybes bylų nagrinėjimui. „Kadangi tai tik projektas, apie tai kalbėti dar per anksti", - sakė R. Norkus.

Prieš duomenų apsaugos reformą - konsultacija su visuomene

Teisingumo ministerija, rengdama teisės aktus, įgyvendinsiančius Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, organizuoja viešąją konsultaciją. 
Sparti technologijų plėtra kelia problemų saugant žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris įsigalios 2018 m. gegužės 25 d., buvo parengtas atsižvelgus į galimas grėsmes ir siekiant patobulinti iki šiol ES galiojusias asmens duomenų apsaugos taisykles. Šis reglamentas suvienodins duomenų apsaugą reglamentuojančią teisę ES mastu. 
Perkeliant reglamentą į nacionalinę teisę, valstybės narės turi tam tikrą apsisprendimo teisę, kaip įgyvendinti atskiras nuostatas.
Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, konsultacijoje suinteresuotų grupių atstovai kviečiami išsakyti savo nuomonę daugiausiai ginčų keliančiais klausimais - dėl asmens kodo viešumo ir naudojimo kaip pagrindinio paieškos kriterijaus, asmens duomenų tvarkymo su darbo santykiais susijusiame kontekste, vaikų amžiaus ribos, siūlant informacinės visuomenės paslaugas ir asmens duomenų tvarkymo mokumo ir finansinės rizikos vertinimo tikslais. 
Siekiant konstruktyvios diskusijos, į konsultaciją pakviestas ribotas dalyvių skaičius, tačiau visi norintys renginį galės stebėti tiesiogiai. Visi stebėsiantys transliaciją kviečiami užduoti aktualius klausimus komentaruose. Esant galimybei, į šiuos klausimus bus atsakyta konsultacijos metu. 
Diskusija, kaip skelbia Teisingumo ministerija, vyks šiandien, rugsėjo 19 d., nuo 13 val., ji bus tiesiogiai transliuojama ministerijos socialinio tinklo feisbuko paskyroje (www.facebook.com/teisingumas/). Diskusijoje dalyvaus suinteresuotų grupių - žmogaus teisų organizacijų, verslo asociacijų ir kt. - atstovai.

Lietuva tampa TARGET2-Securities šeimos dalimi

Lietuvos bankas, Nasdaq CSD SE depozitoriumas ir šalyje veikiančios kredito įstaigos šiandien jungiasi prie TARGET2-Securities (T2S) – europinės vertybinių popierių atsiskaitymų infrastruktūros, siūlančios standartizuotąatsiskaitymą už vietinius ir tarptautinius vertybinių popierių sandorius visoje Europoje.

„TARGET2-Securities yra viena svarbiausių Eurosistemos mokėjimo ir atsiskaitymo infrastruktūros ašių. Prisijungimas prie jos, kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vertybinių popierių depozitoriumų konsolidavimu, prisidės prie Baltijos šalių kapitalo rinkos plėtros ir suteiks naujų galimybių konkuruoti visos Europos Sąjungos (ES) vertybinių popierių rinkoje“, – sako Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis.

Lietuvos bankui prisijungus prie TARGET2-Securities, naujų galimybių atsiranda visiems investuojantiems į vertybinius popierius: nuo bankų, pensijų fondų, investicijų valdymo įmonių iki privačių investuotojų. T2S leidžia naudotis naujausia atsiskaitymų technologija pagal standartizuotas taisykles ir naudojant suderintas informacines sistemas, dėl to atsiskaityti tampa paprasčiau.

Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų nacionalinis monopolis ES panaikintas 2014 m., įsigaliojus jų veiklos reikalavimus nustatančiam ES reglamentui. Dėl to depozitoriumai paslaugas gali teikti bet kurioje ES šalyje. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai galės rinktis jų poreikius geriausiai atitinkantį depozitoriumą visoje ES. Didesnė konkurencija skatins teikti geresnes ir pigesnes paslaugas investuotojams į vertybinius popierius.

Naujomis galimybėmis pasinaudojo Nasdaq grupė – šiandien veiklą pradeda visoms Baltijos šalims vienas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas Nasdaq CSD SE. Jis valdo tris vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas – po vieną kiekvienoje šalyje – ir teikia vertybinių popierių registravimo, centralizuoto tvarkymo bei kitas paslaugas. Tai pirmas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ES, licencijuotas pagal ES reglamentą ir pakeičiantis veiklą nutraukiančius atskirus depozitoriumus Baltijos šalyse.

Nors Nasdaq CSD SE įsteigtas Latvijoje, jo veikla bus reikšminga ir Estijos, ir mūsų šalies vertybinių popierių rinkai, todėl Lietuvos bankas bei kitų Baltijos šalių priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiavo licencijuodamos šį depozitoriumą ir tęs bendrą darbą vykdant nuolatinę jo priežiūrą.

T2S infrastruktūra pradėjo veikti 2015 m. birželio 22 d. Ją sukūrė Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos centriniai bankai.

Naujajame kainyne - daugiau pigesnių vaistų pacientams

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują Kompensuojamųjų vaistų kainyną, kuris įsigalios nuo spalio 1 d. Jame - dar daugiau vaistų su mažesnėmis priemokomis pacientams, daugiau naujų vaistų ir veikliųjų medžiagų, kurių iki šiol nebuvo. 
Be to, kaip ir iki šiol, visos veikliosios medžiagos lieka ir pacientai toliau galės jas rinktis, tik priemokos už jas bus mažesnės.
Ministro A. Verygos teigimu, šis naujasis Kainynas yra dar vienas įrodymas, kad vaistų kainų mažinimo politika duoda rezultatų. 
„Į jį yra įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos. Šie vaistai skirti gydyti epilepsiją bei hepatitą C, tad šių vaistų kompensavimas yra svarbus pasiekimas ir reali pagalba pacientams", - sako ministras A. Veryga. 
Šiam kainynui farmacijos kompanijos 1029 vaistams pritaikė nuolaidas pacientų priemokoms. Buvo mažintos ir bazinės vaistų kainos. Tai leis sutaupyti ne tik pacientams, bet ir 1,7 mln. eurų per ketvirtį Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Už šiuos pinigus bus galima pradėti kompensuoti dar daugiau naujų žmonėms reikalingų vaistų. 
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuolaidas dar galima deklaruoti iki pat Kainyno įsigaliojimo pradžios, tad tikėtina, kad bus deklaruota dar daugiau nuolaidų pacientų priemokoms. 
Šiame kainyne įrašyti apie 2000 prekinių vaistų pavadinimų, iš jų - 106 nauji pavadinimai.

ECB: euro zonos infliacija kitąmet gali smukti žemiau 1 proc. lygio

Infliacijos lygis euro zonoje kitų metų pradžioje greičiausiai sumažės žemiau 1 proc. ribos, pirmadienį informuoja "Market Watch" remdamasi Europos centrinio banko (ECB) prognoze.
Pirmąjį 2018 metų ketvirtį euro zonos infliacija, manoma, smuks iki 0,9 proc. lygio ir nesieks ECB užsibrėžto tikslinio 2 proc. rodiklio, pirmadienį skelbia bankas savo mėnesinėje ataskaitoje. Infliacijos lygis euro zonoje šių metų rugpjūtį pakilo iki 1,5 proc., kiek priartėjęs prie tikslinio ECB rodiklio. 
Vis dėlto ECB neketina keisti savo tikslinio infliacijos rodiklio.
Kaip rugsėjį skelbė ECB prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi), bankas kitą mėnesį žada pateikti planus apkarpyti savo 2,3 trln. eurų obligacijų pirkimo programą, žinomą kaip "kiekybinio palengvinimo" arba "kiekybinio skatinimo" programa.

"Eurostat": rugpjūtį Lietuvoje fiksuota aukščiausia metinė infliacija, 4,6 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų rugpjūtį euro zonoje buvo užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija, o liepą - 1,3 proc. metinė infliacija. 2016 m. rugpjūtį euro zonoje buvo užfiksuota 0,2 proc. infliacija.
Visoje ES metinė infliacija šių metų rugpjūtį siekė 1,7 proc., o 2017 m. liepą - 1,5 proc. 2016 m. rugpjūtį visoje ES buvo užfiksuota 0,3 proc. infliacija.
Tuo tarpu Lietuvoje šių metų rugpjūtį buvo užfiksuota 4,6 proc. metinė infliacija ir nulinė mėnesinė infliacija.
Šių metų aštuntąjį mėnesį žemiausia metinė infliacija buvo užfiksuota Airijoje (0,4 proc.), Kipre (0,5 proc.), Graikijoje ir Rumunijoje (po 0,6 proc.). Aukščiausia metinė infliacija fiksuota Lietuvoje (4,6 proc.), Estijoje (4,2 proc.) ir Latvijoje (3,2 proc.).
Palyginti su 2017-ųjų liepa, metinė infliacija išaugo dvidešimtyje ES šalių, liko stabili penkiose, o sumažėjo trijose valstybėse.
Didžiausią įtaką metiniam kainų augimui euro zonoje turėjo pakilusios transporto degalų kainos (0,16 proc. punkto), pabrangusios apgyvendinimo paslaugos (0,10 proc. p.) ir oro transportas (0,06 p. p.). Labiausiai vartojimo kainas euro zonoje smukdė atpigusios telekomunikacijų paslaugos (-0,12 p. p.), daržovės (-0,05 p. p.) ir socialinė apsauga (-0,04 p. p).

Uraganas Marija nunešė Dominikos ministro pirmininko rezidencijos stogą

Uraganas Marija (Maria), sustiprėjęs iki maksimalios penktosios kategorijos pagal Safiro - Simpsono (Saffir - Simpson) skalę, pirmadienio vakarą užgriuvo nedideles salų valstybes rytinėje Karibų jūros dalyje, tarp jų - Dominiką. Kaip pranešė šios salos ministras pirmininkas Ruzveltas Skeritas (Roosevelt Skerrit), stichija nunešė jo oficialios rezidencijos Rozo mieste stogą.
"Nuplėštas mano rezidencijos stogas. Esu visiškoje uragano valdžioje. Į namą plūsta vanduo", - parašė R. Skeritas savo "Facebook" paskyroje. Po kelių minučių jis pranešė, kad buvo išgelbėtas.
Pasak mačiusiųjų, uraganas taip pat nuplėšė didžiausios salos ligoninės stogą.
Dominikoje, buvusioje britų kolonijoje, gyvena 73 tūkstančiai žmonių. Sala yra rytinėje Karibų jūros dalyje, tarp Prancūzijos užjūrio departamentų Martinikos ir Gvadelupos. 2015 metais Dominikoje tropikų audra Erika (Erika) pražudė 31 žmogų.
Marija - antrasis maksimalios pavojingumo kategorijos uraganas, užgriuvęs Karibų regioną per dvi pastarąsias savaites. Rugsėjo pradžioje uraganas Irma (Irma) čia pareikalavo daugiau kaip 40 žmonių gyvybių.
Šiuo metu Marija artėja prie Jungtinėms Valstijoms priklausančių Mergelių salų ir Puerto Riko. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) jau paskelbė ten nepaprastąją padėtį.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 19-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1551 m. gimė būsimasis Prancūzijos karalius ir paskutinis Valua (Valois) dinastijos atstovas Henrikas III.
1802 m. gimė vengrų revoliucionierius, trumpą laiką buvęs Vengrijos gubernatoriumi, Lajošas Košutas (Lajos Kossuth).
1851 m. gimė britų muilo ir valymo priemonių gamintojas Viljamas Hesketas Leveris (William Hesketh Lever), sukūręs tarptautinę kompaniją "Lever Brothers".
1868 m. Ispanijos "Garbingosios revoliucijos" pradžia.
1870 m. per Prancūzijos ir Prūsijos karą prūsai pradėjo Paryžiaus apsiaustį.
1881 m. po liepos 2 dieną įvykdyto pasikėsinimo mirė 20-asis JAV prezidentas Džeimsas Garfildas (James Garfield). Prezidento pareigas jis pradėjo eiti tų pačių metų kovo 4 dieną.
1888 m. Belgijos Spa vietovėje įvyko pirmasis pasaulyje grožio konkursas. Grožio karaliene čia buvo išrinkta 18 metų kreolė iš Gvadelupos Berta Sukarė (Bertha Soucaret).
1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja šalimi, suteikusia visoms moterims teisę balsuoti.
1911 m. gimė britų rašytojas seras Viljamas Goldingas (William Golding). Jau pirmasis jo kūrinys, romanas "Musių valdovas", tapo tarptautiniu bestseleriu.
1922 m. gimė čekų lengvaatletis ir vidutinio nuotolio distancijų bėgikas Emilis Zatopekas. Jis pasiekė 18 pasaulio rekordų ir nugalėjo visose 69 rungtyse, kuriose dalyvavo 1949-1951 metais.
1928 m. Niujorko "Colony" teatre parodytas pirmasis įgarsintas animacinis filmas "Garlaivis Vilis" ("Steamboat Willie") apie Peliuką Mikį.
1955 m. apsuptas revoliucionierių atsistatydino ir į užsienį pabėgo Argentinos prezidentas Chuanas Peronas (Juan Peron).
1955 m. Meksikoje uraganas "Hilda" pražudė 200 žmonių.
1957 m. Nevados valstijoje atliktas pirmasis JAV požeminis branduolinis bandymas.
1961 m. Jamaikos gyventojai referendume balsavo už salos išstojimą iš Vest Indijos Federacijos.
1983 m. nepriklausoma valstybe tapo Sent Kristoferio ir Nevio Federacija.
1985 m. per žemės drebėjimą Meksiko mieste bei gretimuose regionuose žuvo apie 12 tūkst. žmonių, o dar apie 40 tūkst. buvo sužeisti. Požeminio smūgio stiprumas buvo 8,1 balo pagal Richterio skalę.
1989 m. Sacharoje sudužus iš Brazavilio į Paryžių skridusiam Prancūzijos aviakompanijos UTA lėktuvui "DC-10", žuvo 171 juo skridęs žmogus. Spėjama, jog lėktuve sprogo bomba.
1994 m. prasidėjo JAV intervencija į Haitį demokratijai šioje Karibų jūros saloje atkurti.
2001 m. Vašingtonas į Persijos įlankos regioną permetė daugiau kaip 100 karo lėktuvų, vėliau įsitraukusių į kovos su terorizmu operaciją Afganistane.
2002 m. JAV prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) administracija kreipėsi į Kongresą, prašydama įgaliojimo panaudoti karinę jėgą sprendžiant Irako krizę.
2003 m. Indijos teismas atmetė kaltinimus prieš vicepremjerą Lalą Krišną Advanį (Lal Krishna Advani) dėl šventyklos sunaikinimo, dėl kurio kilo riaušės, per kurias žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.
2004 m. buvęs Kinijos Liaudies Respublikos vadovas 78 metų amžiaus Dziang Dzeminis (Jiang Zemin) atsistatydino iš Centro karinio komiteto pirmininko posto.
2010 m. pagrindinis 35-ojo Toronto tarptautinio kino festivalio prizas atiteko Tomo Huperio (Tom Hooper) režisuotam filmui "Karaliaus kalba" (King's Speech).
2010 m. pagaliau pavyko sustabdyti naftos nuotėkį iš "Deepwater Horizon" gręžinio Meksikos įlankoje.

TVF 2018 m. prognozuoja Makedonijos ekonomikos atsigavimą

Dėl politinės padėties šalyje stabilizavimosi Makedonijos ekonomika 2018-aisiais turėtų atsigauti, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Politinio nestabilumo stadija Makedonijoje prasidėjo 2015 m., kai subyrėjo parlamento valdančioji koalicija. Ši padėtis lėmė sumažėjusį verslo pasitikėjimą šalimi ir investicijas, o tai sulėtino ekonomikos augimą, kuris šiemet turėtų siekti apie 1,9 proc. t. y. mažiausiai nuo 2001 m.
Tačiau TVF teigia, kad gegužę suformuota nauja valdžia padės Makedonijai atsigauti.
„Realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2018 m. turėtų atsigauti bei vidutiniu laikotarpiu laipsniškai pasiekti 3-4 proc.", - savo vertinime teigė TVF.
Fondas pridūrė, kad infliacija Makedonijoje šiemet turėtų pasiekti 1,2 proc. Palyginimui, pastaruosius trejus metus šalis patyrė defliaciją.
TVF naująją Makedonijos valdžią paragino mažinti darbo apmokestinimą mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms bei pajamas didinti efektyvinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) rinkimą bei daugiau apmokestinant turtą ir kurą.

Atgal