VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.20. Naujausios žinios

Meksika: per žemės drebėjimą sugriuvus mokyklai, žuvo mažiausiai 30 vaikų

Mažiausiai 30 vaikų žuvo, kai per žemės drebėjimą Meksikos sostinėje sugriuvo mokykla. Tai pranešė laikraštis "Excelsior", remdamasis šalies švietimo ministru Aurelijumi Nunju (Aurelio Nuno).
Leidinio duomenimis, gelbėtojai aptiko 30 vaikų kūnus, dar 11 moksleivių rasta gyvų. Anksčiau buvo pranešta apie 22 žuvusius vaikus.
Nelaimės vietoje dirba kariškiai, civilinės saugos darbuotojai ir savanoriai.
Nacionalinės seismologijos tarnybos duomenimis, požeminių smūgių epicentras buvo už 12 kilometrų į pietryčius nuo Morelo valstijos Achočjapano miesto, kuris yra už 111 kilometrų į pietus nuo Meksikos sostinės, o židinys - 57 kilometrų gylyje.
Anksčiau televizijos kanalas "Milenio" pranešė, kad antradienį Meksikoje per galingą 7,1 balo žemės drebėjimą žuvo 204 žmonės. Meksikos civilinės saugos pajėgų nacionalinis koordinatorius Luisas Felipė Puentė (Luis Felipe Puente) savo tviteryje patvirtino 149 žmonių žūtį.

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis

Trečiadienį Seime vyksiančia šventine konferencija bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.
1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie šiuos konferencijos siekius netrukus įtvirtino Vasario 16-osios aktu.
Šia proga Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva į šventinę konferenciją Kovo 11-osios Akto salėje pakviesti šalies moksleivių ir jų mokytojų, archyvarų, muziejininkų, bibliotekininkų, jaunimo atstovai kartu su valstybės politikais turės galimybę išklausyti pranešimų, kuriuos perskaitys prof. dr. Antanas Kulakauskas, ambasadorius, prof. dr. Alfonsas Eidintas, dr. Artūras Svarauskas, lekt. Andrius Gruodis. Rasa Zozaitė perskaitys pranešimą, kurio bendraautorius - prof. dr. Liudas Mažylis. 
Taip pat bus padaryti pirmieji įrašai į per šalį keliausiančią knygą „Pasižadėjimas Lietuvai", kurioje pažymėti savąjį moralinį įsipareigojimą Seimo Pirmininkas V. Pranckietis pakvies kiekvieną pageidaujantįjį.
Prieš šventinę konferenciją Seimo rūmuose bus atverta šiai sukakčiai paminėti Seimo kanceliarijos parengta paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje - 100".
Parodą pristatys Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, istorikas akademikas Antanas Tyla ir parodos rengėjai.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Seimo skaitykloje.
Šventinė konferencija, kurioje numatyta ir meninė programa, taip pat paroda yra Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui skirti renginiai.

Jubiliejinis "Forbes" numeris skelbia 100 įtakingiausių verslininkų

JAV verslo žurnalas "Forbes" išleido jubiliejinį žurnalo numerį, kurį sudaro šimto įtakingiausių planetos žmonių istorijos bei patarimai. Specialiojo numerio viršelyje - milijardierius Vorenas Bafetas (Warren Buffet) su pirmuoju 1917 metų "Forbes" žurnalo numeriu rankose. 
Į įtakingiausių bei sumaniausių verslininkų sąrašą, be V. Bafeto, pateko Italijos dizaineris, mados namų "Giorgio Armani" įkūrėjas Džordžas Armanis (Giorgio Armanai), prekybos internetu bendrovės "Amazon" vadovas Džefas Bezas (Jeff Bezos), britų verslininkas Ričardas Brensonas (Richard Branson), "Twitter" įkūrėjas Džekas Dorsis (Jack Dorsey), "Microsoft" įkūrėjas ir turtingiausias pasaulyje žmogus Bilas Geitsas (Bill Gates), žiniasklaidos magnatas Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch), bendrovės "Tesla Motors" vadovas Elonas Maskas (Elon Musk), mados namų "Prada Sp.A." savininkė Miučija Prada (Miuccia Prada), pirmoji moteris, įeinanti į "Facebook" direktorių valdybą, Šeril Sendberg (Sheryl Sandberg) ir socialinio tinklo įkūrėjas Markas Cukerbergas (Mark Zuckerberg), Meksikos magnatas ir milijardierius Karlosas Slimas (Carlos Slim), CNN steigėjas Tedas Terneris (Ted Turner) ir kiti.
Į sąrašą pateko ir garsenybės iš žiniasklaidos bei pramogų pasaulio, tokios kaip U2 vokalistas Bono, JAV reperis Šonas Kombsas (Sean Combs), dainininkas Polas Makartnis (Paul McCartney), garsi televizijos laidų vedėja Opra Vinfri (Oprah Winfrey). Į sąrašą pateko ir JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).
Atrankos kriterijumi tapo žmonės, "sukūrę kažką, kas turės ilgalaikį poveikį pasauliui, arba naujoves, peržengiančias srities, kurioje šie žmonės dirba, ribas", rašo žurnalas.

Kauno arkivyskupijos muziejus pristato meninio paveldo turtus

Kauno senamiestyje antradienio vakarą duris atveria bažnytinio meno paroda „Iš praeities šiandienai".
Joje pristatomi XVI - XIX amžiaus kūriniai, iš įvairių Kauno arkivyskupijos šventovių į muziejaus fondus atkeliavę savitais keliais ir skirtingais laikotarpiais (1935-1940, 1941-1944 ir nuo 1999). Muziejaus atstovų teigimu, su šia paroda muziejuje atveriama nauja, menui skirta erdvė, kurioje kiekvienas kviečiamas pajusti į mūsų dienas perduotuose dailės kūriniuose glūdintį sakralumą ir grožio estetiką. 
Pasak organizatorių, prieš metus, minint Kauno arkivyskupijos 90-metį, muziejus ėmėsi iniciatyvos tikinčiuosius supažindinti su jų diecezijos meninio paveldo turtais. Dekanatų centruose ir Šiluvos šventovėje lankėsi kilnojamoji stendinė paroda, pristatanti bažnyčių architektūrą ir vertingiausius, išskirtinius dailės kūrinius. 
Parodos paveikslų ir skulptūrų siužetai pasakoja žmonijos atpirkimo istoriją ir reprezentuoja kai kuriuos Lietuvoje populiarius šventuosius. Gyvus artefaktus papildo ekspozicijų erdvėje funkcionuojantis interaktyvus Kauno arkivyskupijos žemėlapis, kuriame atsiskleidžia viso architektūros bei dailės paveldo grožis ir kontekstas. Nuotraukose detaliai užfiksuotas 105 šventoves galima apžiūrėti vaizdžiame kataloge su trumpais aprašymais.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 20-ąją: 
1856 m. Varšuvoje gimė Maurikus Mykolas Stankevičius, bibliografas, spaudos istorikas, parašęs darbų apie senąją lietuvių raštiją.
1869 m. Maleišiuose, Svėdasų valsčiuje, gimė lietuvių literatūros klasikas, prozininkas, literatūros istorikas ir kritikas, publicistas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Mirė 1933 m.
1920 m. Lietuvoje įsteigtas Švedijos konsulatas.
1935 m. Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis - Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".
1989 m. Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Laosas.
1997 m. Pasvalys šventė 500 metų jubiliejų.
2001 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis. 
2005 m. Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.
2006 m. vykdant prelato Mykolo Krupavičiaus - Lietuvos Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimo nario, žemės ūkio ministro ir žemės reformos sumanytojo bei įgyvendintojo, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko, Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos kūrėjo ir vadovo - testamentą, jo palaikai iš Jungtinių Valstijų atskraidinti į Lietuvą. 
2007 m. Kauno Petrašiūnų kapinėse palaidotas pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Kazys Lozoraitis. Rugpjūčio 13 d. Romoje mirusio diplomato palaikai į Vilniaus oro uostą buvo atskraidinti rugpjūčio 18 d. 

Švietimo ir mokslo ministerija netoleruos akademinės etikos nusižengimų

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) smerkia bet kokį akademinį nesąžiningumą, menkinantį Lietuvos mokslo reputaciją. Tokią ministerijos poziciją išsakė viceministras Giedrius Viliūnas, reaguodamas į viešumoje pasirodžiusią informaciją apie vieno iš Kauno technologijos universiteto (KTU) vadovų galimą mokslinės etikos pažeidimą.

 „Ministerija be išlygų smerkia bet kokį akademinį nesąžiningumą, pažeidžiantį tarptautines mokslinės etikos normas ir menkinantį Lietuvos mokslo reputaciją. Viešumą pasiekusi informacija šiuo metu tiriama atsakingų institucijų. Faktams pasitvirtinus, ministerija visomis teisinėmis priemonėmis sieks panaikinti akademinio nesąžiningumo apraiškas ir užkirsti kelią jam pasireikšti ateityje“, – teigia G. Viliūnas.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba šiuo metu tiria gautą skundą dėl KTU rektoriaus Petro Baršausko galimai nuplagijuotos monografijos, kurios pagrindu buvo apginta disertacija. Šis tyrimas turėtų būti užbaigtas iki rugsėjo pabaigos.

Žemės ūkio ministras: Europoje skirtingos kokybės produktai vienodomis etiketėmis netoleruotini

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties skirtumus, teigia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) pasiektas lūžio taškas ir sulauksime kokybės atžvilgiu bendros ES rinkos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Mačytės, yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoje pigaus palmių aliejaus bulvių traškučių skrudinimui vartotas saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių.

„Jei vartotojas perka visoje ES žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti. Nemanau, kad kokybiškesnių ingredientų naudojimas drastiškai pabrangintų gamybą”,– komentuoja šiuos skirtumus ministras. B.Markauskas citavo Europos komisarę Věrą Jourovą, atsakingą už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę: „Matome augantį tų vartotojų nepasitenkinimą, kurie vyksta svetur pirkti geresnės kokybės prekių ir pirmąkart aiškiai sakome: tai – nesąžininga komercinė praktika“. Komisarė yra pažadėjusi kitąmet pradėti tyrimą ES mastu, kuris apims ne tik maisto prekes, ir imtis veiksmų situacijai keisti. B.Markauskas tikisi, kad patys gamintojai nelaukdami tolesnių Europos Komisijos žingsnių patys imsis vienodinti gaminių kokybę.

VMVT direktorius Darius Remeika sako, kad anksčiau didesnis dėmesys ES buvo skiriamas maisto saugai, ir tik pastaruoju metu pradėtos viešinti skirtingos maisto produktų sudėtys. „Turiu patikinti, kad visi šie produktai, nepaisant skirtingų ingredientų, yra saugūs vartoti“,– teigia D.Remeika. O tiems, kurie nori ant savo stalo matyti natūralesnius produktus, visi pašnekovai vieningai siūlė rinktis vietos produkciją.

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susitikime aptarta saugumo padėtis regione

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda). Šalių vadovai, pasak Prezidentės spaudos tarnybos, aptarė saugumo padėtį regione, bendradarbiavimą NATO ir ES, šalių energetinių ir infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Prezidentė pakvietė Lenkijos vadovą kitais metais atvykti į Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimą vasario 16-ąją dieną. Lenkijos Prezidento kvietimu šalies vadovė kitąmet taip pat vyks į Lenkijos valstybingumo šimtmečio renginius.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Lenkija yra artimos kaimynės, partnerės bei NATO sąjungininkės. Vienodai vertiname mums kylančias grėsmes, agresyvius Rusijos veiksmus ir dirbame išvien, užtikrindami savo žmonių saugumą. Geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lietuva ir Lenkija gali viena kita pasikliauti.
Prezidentai aptarė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vykdomas prieš Vakarus nukreiptas „Zapad" pratybas. Šalies vadovė pabrėžė, kad „Zapad" pamokos turi būti išmoktos toliau stiprinant NATO pasirengimą atgrasyti ir atremti grėsmes. Greitesnis NATO sprendimų priėmimas, gynybos planų suderinamumas, konkrečios priemonės Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti, regiono oro erdvės saugumo stiprinimas ir šiandienos grėsmes atitinkantis Aljanso pajėgų išdėstymas Europoje - tai bendri Lietuvos ir Lenkijos interesai.
Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lenkija yra strategiškai svarbi užtikrinant Baltijos šalių teritorinę ir oro gynybą. Lenkijoje dislokuota JAV brigada padeda apsaugoti „Suvalkų koridorių", o iškilus būtinybei būtent per Lenkijos teritoriją ateitų NATO sąjungininkų pastiprinimas. Todėl itin svarbu užtikrinti kuo greitesnį ir laisvesnį NATO šalių karinės technikos judėjimą tarp Aljanso sienų.
Prezidentai aptarė ir dvišalį energetinį bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija vienodai supranta elektros tinklų sinchronizacijos su Europa svarbą. Tai - paskutinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę, kurio negalima atidėlioti.
Susitikime šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuva vertina principingą Lenkijos poziciją atsisakant pirkti nesaugioje Astravo AE pagamintą elektrą. Tokia regiono šalių vienybė yra labai svarbi, siekiant atremti nesaugios atominės jėgainės visai Europai keliamas grėsmes.

Lietuva ragina griežtai taikyti branduolinės saugos standartus

Deklaratyvus ir selektyvus požiūris į branduolinę saugą negali būti toleruojamas ir tai ypač svarbu neseniai prie branduolinės energetikos bendruomenės prisijungusiose valstybėse, teigia energetikos viceministras Simonas Šatūnas, antradienį kalbėjęs Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinėje konferencijoje. 
S. Šatūnas teigiamai įvertino tarptautines pastangas stiprinti branduolinės saugos reikalavimus, tačiau kartu priminė, kad TATENA saugos standartai turėtų būti diegiami skaidriai ir jų turi būti laikomasi visa apimtimi. 
„Branduolinės saugos standartai ar TATENA misijos - tai ne restorano meniu. Negalime leisti pasirinkti įgyvendinti ir laikytis tik sau patogių, o kitas atmesti. Net ir iš pažiūros smulkus saugumo pažeidimas gali sukurti sniego gniūžtės efektą ir tapti pavojingo incidento priežastimi", - Vienoje vykusioje 61-ojoje TATENA Generalinėje konferencijoje perspėjo viceministras.
Kaip ypač svarbų įrankį branduolinei saugai užtikrinti S. Šatūnas akcentavo specializuotas TATENA vertinimo misijas, leidžiančias įvertinti planuojamų statyti branduolinių elektrinių saugumą. Bet pastaruoju metu kai kurios valstybės tokias misijas esą dažnai naudoja tik pasirinkdamos joms naudingus modulius.
„Taip prarandamas svarbiausias šių misijų tikslas - užtikrinti maksimalų saugumą. Vietoje to, jos tampa įrankiais manipuliavimui viešąja nuomone, pasinaudojant TATENA „prekiniu ženklu". Todėl primygtinai kviečiu visas šalis, o ypač naujokes didžiausiu prioritetu laikyti branduolinę saugą, o ne branduolinių elektrinių statybų užbaigimo terminus", - pažymėjo S. Šatūnas.
Savo kalboje viceministras pareiškė būtinybę visoms šalims visomis įmanomomis priemonėmis - taikiomis, diplomatinėmis ir politinėmis - spręsti pastaruoju metu paaštrėjusią situaciją dėl pasikartojančių neteisėtų Šiaurės Korėjos veiksmų.
Lietuva yra TATENA narė nuo 1993 metų. Pagrindinis Jungtinių Tautų įsteigtos agentūros uždavinys - skatinti saugų branduolinių technologijų naudojimą taikiems tikslams. Generalinės konferencijos - tai kasmet organizuojami susitikimai, skirti aptarti ir patvirtinti TATENA programą ir biudžetą. Generalinės konferencijos metu taip pat priimami sprendimai dėl kitų svarbių klausimų, kuriuos gali iškelti vadovų taryba, generalinis direktorius arba valstybės narės.

Ypatingo tarptautinio dėmesio sulaukė šalies mokslininkų tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui - inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą" augalą.
Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų šakų ar žiedų. Nuodugnūs jų tyrimai, skelbia VDU, neliko nepastebėti - jie pristatomi straipsnyje mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News".
„Šiems tyrimams naudojami augalai, užauginti iš specialiai apdorotų sėklų, kurios pagal tam tikras procedūras vos kelias minutes veikiamos šalta plazma ar elektromagnetiniu lauku ", - sakė VDU Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė. Anot jos, pakanka labai trumpai apdoroti sėklas, kad jos greičiau dygtų, o iš jų užaugintų sodinukų savybės būtų geresnės nei užaugintų iš paprastų sėklų. 
„Tokie sodinukai užaugina didesnę lapų bei šaknų biomasę. Jie užauga aukštesni, šakotesni, stipresni, anksčiau pradeda žydėti. Jų ląstelės gamina daugiau vitamino C, naudingų vaistinių medžiagų, didėja biologinis aktyvumas, atsparumas ligom bei kitos geros savybės", - teigia VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros profesorė Vida Mildažienė.
Mokslininkai tikisi, kad per tyrimus bus rastas raktas, kaip iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą" augalą. Pavyzdžiui, šilkmedį ar eglę, kurie auga greičiau nei paprastai, užaugina daugiau medienos, formuoja tankesnę lają, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, subrandina didesnį uogų ar sėklų derlių.
„Jau pavyko užauginti rododendrus, kurie turi daugiau šakų ir pradeda žydėti anksčiau nei įprasta, arba rausvažiedes ežiuoles ir raudonuosius dobilus, kurių lapuose yra susikaupę daugiau vaistinių veikliųjų medžiagų nei paprastai. Tai pasiekiama be didelių investicijų ir išvengiant aplinkos taršos", - apie tyrimų rezultatus sakė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros doktorantė Giedrė Paužaitė.
Apie minėtus tyrimus šiuo metu jau yra paskelbtos trys svarbios publikacijos mokslo žurnaluose: viena „Bioelectromagnetics" ir dvi - „Plasma Processes and Polymers". Tyrimų rezultatais susidomėjo Japonijos mokslininkai, kurie siūlo išbandyti jų sukurtą moderniausią šaltos plazmos įrangą. 
Tikimasi, kad bendradarbiaujant su Lietuvos ir kitų šalių mokslininkais šioje srityje bus ne tik sukurtos technologijos, kaip aplinkai draugiškais būdais gerinti augalus, bet kartu bus rasti ir kol kas nežinomi atsakymai į klausimus, kokie biocheminiai keliai už tai atsakingi. 
„Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą 2017-2019 m. bendram LAMMC sodininkystės instituto ir VDU mokslininkų grupių tyrimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti būdus, kaip tikslingai panaudoti ir valdyti tokį augalų sėklų streso atsaką", - teigiama Vytauto Didžiojo universiteto pranešime.

Australijoje ši žiema buvo šilčiausia istorijoje

Australijoje ši žiema buvo šilčiausia nuo orų stebėjimų pradžios. Šis rekordas nėra geras, nes švelni žiema yra klimato kaitos padarinys, antradienį pareiškė nevalstybinė aplinkosaugos organizacija „Climate Council". Globalus klimato šilimas esą lėmė, kad „neįprastai šilta ir sausa žiema" tapo 60 kartų labiau tikėtina, praneša agentūra dpa.
Vidutinė aukščiausia temperatūra nuo birželio iki rugpjūčio - Australijoje tai yra žiemos mėnesiai - 2017 metais buvo beveik dviem laipsniai aukštesnė už vidurkį. „Visame pasaulyje mes matome, kad klimato kaita aštrina ekstremalius orus ir kelia chaosą", - sakė Vilas Stefenas (Will Steffen) iš „Climate Council".
Australijoje šilta žiema, anot aplinkosaugininkų, atvėrė kelią „pavojingam krūmynų gaisrų sezonui". Naujojo Pietų Velso ir Kvinslendo valstijose būta šimtai gaisrų, kurie pelenais pavertė dešimtis tūkstančių hektarų plotą. Jei nebus imtasi reikšmingų priemonių prieš klimato kaitą, žiemos bus tokios pat karštos kaip ši, sakė kitas organizacijos narys Leslis Hjuesas (Lesley Hughes).

Baltarusijos nacionalinis bankas: infliacijos lygis leidžia toliau mažinti bazinę palūkanų normą

Rekordiškai žemas infliacijos lygis leidžia Baltarusijos nacionaliniam bankui svarstyti galimybę toliau mažinti bazinę palūkanų normą, nors jos mažinimo tempai nebus tokie spartūs kaip anksčiau, informuoja naujienų agentūra "Reuters". Tai per Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konferenciją žurnalistams sakė Nacionalinio banko pirmininko pavaduotojas Sergejus Kalečicas.
"Dabartinis infliacijos lygis leidžia svarstyti galimybę mažinti palūkanas... Žinoma, palūkanų normos mažinimas vyks ne tokiais tempais kaip anksčiau", - sakė S. Kalečicas.
Nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. nacionalinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino nuo 12,0 iki 11,5 proc. - septintą kartą per metus. Šių metų pradžioje bazinė palūkanų norma siekė 18,0 proc.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 20-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1519 m. Ferdinandas Magelanas (Ferdinand Magellan) iš Sevilijos penkiais laivais išvyko į pirmąją kelionę aplink pasaulį. Atgal į gimtąjį uostą, apiplaukęs Žemę, sugrįžo tik vienas laivas "Victoria". Pats F. Magelanas per kautynes žuvo Filipinuose.
1697 m. Anglija, Ispanija, Olandija ir Šv. Romos imperija su Prancūzija pasirašė taikos sutartį ir taip baigėsi vadinamasis Didžiojo aljanso karas.
1803 m. už mėginimą užgrobti Dublino pilį pakartas airių patriotas Robertas Emetas (Robert Emmet).
1842 m. gimė škotų fizikas ir chemikas seras Džeimsas Devaras (James Dewar). Jis išrado termosą.
1860 m. Velso princas Edvardas VII vyko su vizitu į JAV.
1862 m. Sankt Peterburge atidaryta konservatorija - pirmoji Rusijoje aukštoji muzikos mokykla.
1863 m. mirė vokiečių filologas ir liaudies pasakų rinkėjas Jakobas Grimas (Jacob Grimm).
1870 m. Viktoro Emanuelio II (Victor Emmanuel II) vadovaujama Italijos armija užgrobė Prancūzijos rankose buvusią Romą ir paskelbė, kad šis miestas taps Italijos sostine.
1898 m. mirė vokiečių rašytojas Teodoras Fontanė (Theodor Fontane).
1900 m. gimė rusų biologas Nikolajus Timofejevas Resovskis, vienas iš genetikos, radiacinės genetikos bei molekulinės biologijos pradininkų.
1934 m. gimė italų kino aktorė ir "Oskaro" laureatė Sofi Loren (Sophia Loren), tikrasis jos vardas Sofija Šikolonė (Sofia Scicolone).
1946 m. surengtas pirmasis Kanų kino festivalis.
1957 m. mirė suomių kompozitorius Janas Sibelijus (Jean Sibelius), sukūręs septynias simfonijas bei du styginių kvartetus. Labiausiai išgarsėjo savo simfonine legenda "Tuonelos gulbė" bei simfonija "Suomija".
1967 m. Škotijoje į vandenį nuleista karališkoji jachta "Queen Elizabeth II".
1970 m. sovietų kosminis aparatas "Luna 16" nutūpė Mėnulyje ir paėmė grunto mėginių.
1977 m. Jungtinių Tautų nariais tapo Vietnamas ir Džibutis.
1981 m. Belizas gavo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.
1990 m. Rytų ir Vakarų Vokietijos parlamentai pritarė sutarčiai dėl abiejų šalių susivienijimo.
1996 m. antrajai ir paskutinei penkerių metų kadencijai perrinktas Estijos prezidentas Lenartas Meris (Lennart Meri).
1999 m. į Rytų Timoro sostinės Dilio oro uostą atvyko tarptautinės taikdarių pajėgos, o pasaulio visuomenės smerkiama Indonezijos kariuomenė pasitraukė iš salos.
2004 m. buvęs generolas Susilas Bambangas Judhojonas (Susilo Bambang Yudhoyono) pirmuosiuose tiesioginiuose Indonezijos prezidento rinkimuose nugalėjo šalies vadovę Megavati Sukarnoputri (Megawati Sukarnoputri).
2006 m. Bangladeše, Australijai padedant, buvo apmokyti pirmieji šalies gelbėtojai. Bangladešas laikomas viena iš vandeningiausių šalių pasaulyje. Bangladeše skendimas yra pagrindinė vaikų mirties priežastis.
2015 m. Nepalo prezidentas Ramas Baranas Jadavas (Ram Baran Yadav) priėmė naująją šalies Konstituciją. 

Bus formuojama nauja Registrų centro valdyba

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė pasirašė įsakymus, kuriais atšaukė valstybės įmonės Registrų centras valdybą ir paskelbė naujų kandidatų į valdybos narius atranką. Valdyba bus sudaryta iš 6 narių. 
Atranka vyks pagal Vyriausybės patvirtintą naują tvarką, teigiama Teisingumo ministerijos pranešime. Dabar valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybas ar valdybas sudarys ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių. Jais negalės būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat asmenys, kurių veikla susijusi su tos srities, kurioje veikia įmonė, politikos formavimu.
Kandidatas į Registrų centro valdybą privalo turėti bent vieną šių kompetencijų - finansų valdymo, finansų analizės ar audito, strateginio planavimo arba ūkio šakos, kurioje veikia valstybės valdoma įmonė, žinių. Taip pat - ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį finansų, audito, teisės, vadybos ir žmogiškųjų išteklių srityje. 
„Naujai Registrų centro valdybai teks atsakinga misija - priimti strateginius sprendimus dėl tolesnės valstybės įmonės pertvarkos ir modernizuoti įmonę pagal šiuolaikinės vadybos standartus, - sako ministrė M. Vainiutė. - Kartu noriu padėkoti buvusiems valdybos nariams, kurie inicijavo nepriklausomą auditą, davusį postūmį būtiniems pokyčiams Registrų centre".

Tyrimas: pasaulyje 40 mln. žmonių yra šiuolaikinės vergovės aukos

Daugiau kaip 40 mln. žmonių pasaulyje yra šiuolaikinės vergovės aukos. „Dalį mūsų drabužių ir mūsų maisto produktų gamina priverstinį darbą dirbantys žmonės. Taip pat ir kai kurie pastatai, kuriuose mes gyvename ir dirbame, yra jų įrengti ir valomi", - teigiama ataskaitoje, kurią parengė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) ir „Walk Free" fondas. Jų, o taip pat Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) duomenimis - vertinant santūriai - 40,3 mln. žmonių 2016 metais buvo šiuolaikinės vergovės aukos, informuoja agentūra „Reuters".
Remiantis tyrimu, apie 24,9 mln. žmonių prieš savo valią dirbo fabrikuose, statybose, fermose ir žvejybiniuose traleriuose. Dar 15,4 mln. tapo prekybos žmonėmis aukomis arba buvo prievarta sutuokti. Trys ketvirtadaliai visų vergų buvo moterys, o ketvirtadalis - nepilnamečiai. „Kadangi didelė šiuolaikinės vergovės dalis susijusi su migracija, didžiulę reikšmę turi geresnė migracijos politika, kad būtų apsaugotos aukos ir užkirstas kelias priverstiniam darbui", - teigiama tyrimo ataskaitoje.
Labiausiai šiuolaikinė vergovė paplitusi Afrikoje bei Azijos Ramiojo vandenyno regione. ILO ir „Walk Free" fondas tyrimą atliko 48 šalyse ir apklausė daugiau kaip 71 000 žmonių. Buvo vertinami ir IOM duomenys.

ULAC medikai perspėja keliaujančius į Italiją: čia plinta čikungunijos karštligė

Italijoje plintant virusinei uodų sukeliamai ligai - čikungunijos karštligei, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) perspėja asmenis, keliaujančius į endemines šios ligos šalis ar teritorijas, saugotis ligą platinančių uodų.
ULAC, remdamasis Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro informacija, praneša, kad dviejuose Italijos miestuose Ancijuje ir Romoje (Lacijaus regionas) - plinta vietinė čikungunijos karštligė. Abu šiuos miestus skiria mažiau nei 60 kilometrų. Iki rugsėjo 13 d. Romoje patvirtinti 6 šios ligos atvejai, Ancijuje - 10. Tai yra antrasis registruojamas vietinės kilmės čikungunijos protrūkis šalyje po 2007 m. įvykusio protrūkio Emilijos-Romanijos regione. 
Reaguojant į protrūkį, Ancijuje ir Romoje vykdomos sustiprintos epidemiologinės ir entomologinės profilaktikos priemonės, vykdoma uodų kontrolė, taikomi kraujo donorystės apribojimai ir kt.
Čikungunija yra virusinė liga, plintanti per Aedes uodų, ypač Aedes aegypti ir Aedes albopictus, įgėlimus, skelbiama ULAC pranešime. Liga yra plačiai paplitusi tropinėse šalyse Afrikoje, Azijoje, Amerikoje. Vietinio ligos plitimo atvejai 2010 m., 2014 m. ir 2017 m. buvo registruoti ir Prancūzijoje. Neatmetama tikimybė, kad čikungunijos virusas gali plisti transfuzijų ir transplantacijų metu.

JAV svarsto uždaryti ambasadą Kuboje

Dėl mįslingų „akustinių atakų" JAV svarsto uždaryti savo ambasadą Kubos sostinėje Havanoje, informuoja agentūra AFP.
Komentuodamas kelių JAV kongresmenų reikalavimus uždaryti ambasadą, JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) televizijos stočiai CBS sakė: „Mes šiuo metu tai svarstome". Tai esą yra rimti incidentai.
JAV duomenimis, dėl akustinių atakų, kurios prasidėjo praėjusiais metais, 16-ai ambasados darbuotojų sutriko sveikata. Kai kurie jų gydymui buvo nugabenti į Majamį Floridos valstijoje, kitiems Havanoje pagalbą suteikė JAV medikai.
Nukentėjusiems darbuotojams nustatytas ilgalaikis klausos praradimas, lengvas trauminis smegenų pažeidimas. Jiems taip pat pasireiškė tokie simptomai, kaip pusiausvyros ir pojūčių sutrikimai, stiprūs galvos skausmai, smegenų pabrinkimas.
JAV ambasada Havanoje buvo atidaryta tik 2015 metais, kai tuometinis prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) 2014-ųjų pabaigoje pradėjo suartėjimo su Kuba politiką. Po dešimtmečius trukusio ledynmečio jis atnaujino diplomatinius santykius su Havana.

JAV siunčia į Afganistaną dar 3 000 karių

Jungtinės Valstijos siunčia į Afganistaną dar 3 000 kareivių. Tai Pentagone pareiškė gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis). Jis teigė dar nepasirašęs galutinių įsakymų dėl pajėgų didinimo, nes dar derinamos detalės. Tačiau dauguma karių, kurie bus dislokuoti Afganistane, esą jau „yra pakeliui arba sulaukę nurodymo". Dž. Matisas pabrėžė nenorįs suteikti daugiau informacijos, „kuri padėtų priešui", praneša agentūra AFP.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) rugpjūtį paskelbė, kad bus didinamas amerikiečių karių kontingentas Afganistane. Per savo rinkimų kampaniją jis dar žadėjo, kad JAV kariai bus išvesti iš šalies.
JAV šiuo metu Afganistane yra dislokavusios 11 000 karių. Ši karinė misija, kuri tęsiasi beveik 16 metų, yra ilgiausia JAV istorijoje.
Sustiprėjus radikaliam islamo Talibanui, saugumo padėtis Afganistane pastaruoju metu vėl smarkiai pablogėjo. Kariniais duomenimis, sukilėliai kontroliuoja 11 proc. šalies teritorijos. Dar dėl 30 proc. vyksta mūšiai.

Europos Komisija siūlo laisvo ne asmens duomenų judėjimo ES pagrindus

Pasiūlyme dėl reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje Europos Komisija siūlo naują principą – panaikinti duomenų vietos reikalavimus ir užtikrinti prieigos prie duomenų teisę kompetentingoms institucijoms reguliavimo tikslais. Naująsias priemones taikant drauge su Europos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, nustatytomis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, kuriama bendroji Europos duomenų erdvė – esminis Europos bendrosios skaitmeninės rinkos sandaros elementas. 

Reglamentu bus šalinamos kliūtys įmonių, viešojo administravimo institucijų ir piliečių duomenims laisvai judėti Europos Sąjungoje. Pagrindiniai pasiūlymo aspektai:

* Reglamento reikia, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, nes bus panaikinamos nepagrįstos arba neproporcingos nacionalinės taisyklės, trukdančios įmonėms rinktis duomenų saugojimo ar tvarkymo vietą arba ribojančios tokią galimybę. Apie naujus arba galiojančius duomenų vietos reikalavimus valstybės narės turės pranešti Komisijai.

*Reglamentu užtikrinama, kad kompetentingos institucijos turėtų prieigą prie kitoje valstybėje narėje saugomų arba tvarkomųduomenų, kad savo užduotis tos institucijos pagal teisės aktais nustatytus įgaliojimus galėtų atlikti taip, kaip jas atlieka, kai duomenys saugomi jų valstybės teritorijoje.

*Reglamento nuostatomis skatinama parengti savitvarkos taisyklių sąvadus, kad būtų pašalintos kliūtys rinktis kitus debesijos duomenų saugyklos paslaugų teikėjus arba perkelti duomenis atgal į naudotojų informacines sistemas.

*Pagal reglamentą numatoma kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti vieną bendrą informacinį punktą ryšiams su kitų valstybių narių informaciniais punktais ir Komisija, kad naujosios laisvo ne asmens duomenų judėjimo taisyklės būtų taikomos veiksmingai.

Duomenimis grindžiamos inovacijos – pagrindinis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnys, galintis gerokai padidinti Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Siekiant didžiausios duomenų ekonomikos naudos, būtina, kad duomenys judėtų iš vienos valstybės į kitą ir kad jų naudoti netrukdytų valstybių sienos.

Afganistano oro pajėgas pasiekė pirmieji JAV kariniai sraigtasparniai "Black Hawk"

Afganistano karines oro pajėgas antradienį papildė pirmieji keturi JAV kariniai sraigtasparniai "UH-60 Black Hawk". Šio tipo orlaiviai palaipsniui pakeis šiuo metu naudojamus jau senstančius rusų gamybos sraigtasparnius "Mi-17", pranešė pareigūnai, kuriais remiasi naujienų agentūra "Reuters".
JAV planuose - per kelerius ateinančius metus Afganistaną aprūpinti 159 sraigtasparniais "Black Hawk", taip siekiant padidinti Afganistano karinių oro pajėgų pajėgumus.
"Šiandien į Kandaharą atkeliavo pirmieji Afganistano karinių oro pajėgų sraigtasparniai "UH-60". Jie padės ir toliau vystyti pajėgias ir tvarias Afganistano oro pajėgas", - teigė NATO vadovaujamos misijos "Ryžtinga parama" ("Resolute Support") atstovai.
Iki šiol pagrindiniai šalies pajėgų naudojami orlaiviai buvo tvirti sovietų gamybos sraigtasparniai "Mi-17". Tačiau dėl amžiaus juos tampa vis sunkiau eksploatuoti ir pakeisti, todėl per kelerius ateinančius metus jų bus palaipsniui atsisakyta. Juos pakeis atnaujinti "Black Hawk" tipo sraigtasparniai, kurie taip pat yra ir viena pagrindinių JAV kariuomenės sraigtasparnių pajėgų sudedamųjų dalių.

Taivanas sustabdė perdirbtos naftos eksportą į Šiaurės Korėją

Taivanas sustabdė naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų eksportą į Šiaurės Korėją bei taip pat iš šalies nustojo importuoti drabužius ir kitus tekstilės gaminius, skelbia „Reuters".
Šis ėjimas laikomas labiau simboliniu, kurį žengęs Taivanas siekia įtvirtinti savo kaip atsakingo tarptautinės bendruomenės nario įvaizdį.
Taivanas nėra Jungtinių Tautų (JT) narys dėl Pekino pozicijos, kuris teigia, kad Taivanas tėra Kinijos provincija ir dėl to negali turėti diplomatinių santykių su kitomis valstybėmis.
JT Saugumo Taryba rugsėjo 11 d. nusprendė dar labiau sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai dėl šios atliekamų branduolinių bandymų. 
Siekdamas pritaikyti JT paskelbtas sankcijas, Taivanas antradienį paskelbė nutraukiantis suskystintų gamtinių dujų, naftos bei naftos produktų eksportą į Šiaurės Korėją.

Žmogaus teisių organizacijos Mianmaro lyderės kalbą vertina kritiškai

Žmogaus teisių organizacijos kritiškai vertina faktinės Mianmaro lyderės Ong San Su Či (Aung San Suu Kyi) kalbą, kurioje ji gynė savo šalies elgesį smurto, kuris iš šalies privertė bėgti daugiau kaip 400 tūkst. musulmonų rohinjų, akivaizdoje. Tačiau, nepaisant to, kai kurie stebėtojai pasidžiaugė, kad politikė pakvietė diplomatus nuvykti į Rachinų valstiją, kurioje ir vyksta didžiausi neramumai, ir viskuo įsitikinti patiems, informuoja naujienų agentūra AP.
Ong San Su Či antradienį teigė, kad dauguma konflikto zonoje atsidūrusių musulmonų liko šalyje ir kad daugiau nei pusė visų jų kaimų nenukentėjo.
Be to, ji tikino, kad šalies vyriausybė stengiasi užtikrinti, jog šalyje būtų grįžta prie normalios padėties. Tačiau rohinjai vyriausybės pajėgas kaltina siekiant juos išvaryti iš šalies.
Nevyriausybinės organizacijos "Amnesty International" padalinio regione vadovas Džeimsas Gomesas (James Gomez) Mianmaro lyderę apkaltino kalboje pateikus "netiesos ir aukų kaltinimo mišinį".

Lietuvos vartotojai bus mokomi taupyti energiją

Energijos tiekėjai privalės konsultuoti savo klientus apie būdus, kaip jie gali taupyti energiją ir taip mažinti savo išlaidas už ją. Tai numato energetikos ministro patvirtintas naujas Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašas.
Energetikos ministerija pirmiausia pasirašys susitarimus su stambiais energijos tiekėjais, turinčiais daugiau kaip 1000 galutinės energijos vartotojų. Susitarimuose bus numatytos priemonės, kurias energijos tiekėjai naudos šviesti ir konsultuoti savo klientus, taip keičiant jų įpročius ir elgseną.
Pavyzdžiui, vartotojai galės būti konsultuojami telefonu arba elektroniniu paštu, bus organizuojami renginiai, susiję su energijos vartojimu efektyvumo didinimu.
Preliminariais vertinimais, numatytos energijos vartotojų konsultavimo ir jų elgsenos keitimo priemonės leistų kiekvienam Lietuvos vartotojui sutaupyti 0,25-7 procentus energijos (elektros, šilumos ar dujų) per metus. 
Energijos tiekėjai, turintys mažiau nei tūkstantį vartotojų bei matantys galimybes prisidėti prie efektyvesnio energijos vartojimo, taip pat kviečiami pasirašyti susitarimus su Energetikos ministerija.
Informacijos apie energijos taupymą sklaida yra viena iš svarbių Europos Sąjungos energetikos politikos dalių, įtvirtinta Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje ir privaloma visoms Europos Sąjungos šalims. Tokios priemonės yra aktyviausiai įgyvendinamos Danijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje.

Tyrimas: Lietuvoje aukojimo įpročiai dar tebesiformuoja

Pusė Lietuvos gyventojų teigia nors kartą per pastaruosius metus paaukoję labdarai, bet tik dešimtadalis aukoja reguliariai.
Prekybos tinklo IKI užsakymu atlikto „Spinter tyrimai" tyrimo duomenimis, 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.
Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus - vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2-3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) - kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais. 
„Spinter tyrimai" vadovo Igno Zoko teigimu, tik laiko klausimas, kada aukojimas lietuviams taps įprasta praktika.
„Lietuvoje aukojimo tradicijos tebesiformuoja, neturime įpročio reguliariai paremti tuos, kuriems tai reikalinga. Nors daugumai gyventojų aukojimas tėra proginis veiksmas, įžvelgiu ir šviesiąją pusę. Jaunesni žmonės (7 proc. apklaustųjų) linkę aukoti ne tik didžiųjų švenčių proga, bet ir tuomet, kai nori pasidalinti finansine sėkme. Manau, kad tėra laiko klausimas, kol labdara taps įprasta gerąja praktika", - tyrimo duomenis apibendrino I. Zokas. 
Tarp aukoti skatinančių veiksnių tyrimo dalyviai dažniausiai minėjo norą padėti sunkiau gyvenantiems (73 proc. aukojančių respondentų). Beveik pusę (46 proc.) aukojančių apklaustųjų prie paramos prisidėti paskatina kvietimas aukoti visuomenės informavimo priemonėse, kiek daugiau nei du trečdalius (38 proc.) - akcijos prekybos vietose. 
„Geroji žinia yra tai, kad labdarą skatinantys motyvai rodo, jog aukojimas ir užuojauta lietuviams nėra svetimi dalykai. Daugiau rūpesčio kelia tai, kokiais būdais ir kaip dažnai esame linkę aukoti - čia mums išties yra kur pasitempti. Akivaizdu, kad reguliaraus aukojimo įpročių dar neturime, labai svarbu apie tai priminti, paskatinti ir pasiūlyti patogiausią būdą", - aiškina I. Zokas.
Nors aukojantys pinigais teigė beveik du trečdaliai (61 proc.) aukojančių apklaustųjų, finansinės paramos suma yra sąlyginai nedidelė. Kas antras aukojantis respondentas teigė galintis aukoti 2-3 eurų sumą. 
Iš didžiausių labdaros ir paramos organizacijų daugiausiai (48 proc.) aukojančių apklaustųjų pirmenybę teikia „Maisto bankui", tačiau ir jis, nuolat sulaukiantis gyventojų aukų maistu, susiduria su finansinių lėšų stygiumi. 

Lietuva laukia ES sprendimų dėl produktų kokybės skirtumų

Lietuva tikisi, kad artimiausiu metu Europos Sąjunga (ES) imsis veiksmų užtikrinti vienodą Bendrijos šalyse parduodamos tos pačios produkcijos kokybę, sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, antradienį pristatant tyrimą, atskleidžiantį mūsų šalyje ir Vokietijoje pirktų žinomų gamintojų maisto produktų sudėties skirtumus.
„Yra pažadas, kad 2018 metais Europos Komisija (EK) pradės išsamų tyrimą, tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas rinkas. (...) Gamintojas sudėtį deklaruoja teisingai, neklaidina vartotojo, bet problema ta, kad sudėtis tų pačių pavadinimų produktų, parduodamų mūsų rinkoje ir Vokietijoje ar Austrijoje, skiriasi", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė B. Markauskas, kuris viliasi, kad stambios kompanijos, vertindamos vartotojų pasitikėjimą, nelauks išsamių tyrimų rezultatų ir pačios sureaguos į situaciją. Tad Lietuvos vartotojams nebūtinai teks laukti iki 2019 metų ar ilgiau, kad situacija pasikeistų į gera. Priešingu atveju svarstoma galimybė reikalauti atsakomybės už pirkėjų klaidinimą.
Vis dėlto žemės ūkio ministras iškėlė ir tam tikrų abejonių: pasak jo, tarpvalstybinės korporacijos daro pakankamai didelę įtaką politikai ir procesą gali būti sunku suvaldyti. Lygiai taip pat sunku tikėtis, kad, pavyzdžiui, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gali lemti atskiros korporacijos sprendimus, nors iš EK pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude-Juncker) ir galima girdėti pažadų suteikti daugiau galios nacionalinėms kontroliuojančioms institucijoms. 
Savo ruožtu Lietuvoje tyrimą atlikusios VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, analizė parodė, kad Vokietijoje ir Lietuvoje pirktų produktų kokybė iš tiesų skiriasi. Matyti, kad didžiausiajai Europos Sąjungos ekonomikai skiriami produktai yra natūralesni. 
„VMVT atrinko Vilniuje ir Berlyne 33 maisto produktus: 6 gyvūninės kilmės ir 27 negyvūninės kilmės produktus. Iš tų 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skiriasi 23 produktai, arba 70 proc. Tad Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralios sudėties produktų, kuriuose yra mažiau saldiklių ir kitų priedų", - sakė D. Remeika.
Tyrimas parodė, kad, tarkime, sausainiuose „Milka Choco Cookies" su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių yra daugiau (35 proc. Vokietijoje parduodame produkte ir 32 proc. - Lietuvoje); sojų gėrime „Alpro Soya Original" su kalciu Vokietijoje yra 1 maisto priedas, o Lietuvoje - 2. Atitinkamai: šaltojoje persikų arbatoje „Nestea" Vokietijoje yra cukraus, o Lietuvoje - dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Identiška situacija su gėrimu „Lipton" (persikų skonio). 
Spragintuose auksiniuose kukurūzų dribsniuose „Kellogg's Corn flakes" pirmuoju atveju nėra pridėtų vitaminų, o Lietuvos atveju yra. Vokietijoje parduodamiems bulvių traškučiams „Lay's Salted" gaminti naudojamas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai skirtoje produkcijoje esama ir palmių aliejaus. Savo ruožtu mažiau saldžiuose traškiuose dribsniuose su šokoladu „Vitalis" Lietuvoje saulėgrąžų aliejų pakeičia palmių aliejus. 
Tiriant jogurtą „Activia" su braškėmis paaiškėjo, kad Vokietijoje jame yra 9 proc. braškių (Lietuvoje - 8,2 proc.), taip pat skiriasi skonis, produkto spalva. O Lietuvos rinkai skirtame produkte matyti naudojami tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai. 
Tirti ir kiti maisto produktai. 
Apžvalginio tyrimo kontekste atlikta ir vartotojų apklausa (rugpjūčio-rugsėjo mėn.), kuri atskleidė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvoje ir kitose ES valstybėse parduodamų to paties gamintojų maisto produktų kokybė skiriasi.
Žemės ūkio ministras B. Markauskas pastebėjo, kad kai kurie stambūs gamintojai gali piktnaudžiauti savo prekės ženklo žinomumu, o jų siekis, veikiausiai, yra mažinti produkcijos gamybos kaštus - tokią prielaidą galima daryti matant Lietuvai skirtoje produkcijoje naudojamas pigesnes medžiagas. Ministras skeptiškai vertino aiškinimus, neva produkcija skiriasi dėl skirtingų lūkesčių iš pačių vartotojų pusės. 
B. Markauskas apgailestavo, kad jau keliolika metų ES priklausanti Lietuva, kaip ir dalis kitų Bendrijos šalių, susidūrė su šia problema.
„Truputį gaila, kad, 12 metų būdami ES, turime problemą, ir kai ES deklaruoja bendrą vartotojų interesą, bet praktikoje neužtikrina tų vertybių", - kalbėjo ministras, atkreipęs dėmesį, kad Slovakijoje ši problema iškelta dar 2011 metais. Tiesa, B. Markauskas nemano, kad Lietuva pavėlavo kelti šį klausimą. Pasak jo, anksčiau turėta rimtesnių iššūkių, todėl jie ir spręsti, tuo labiau kad dabartinis tyrimas neatskleidžia pavojaus pirkėjų sveikatai - tik maisto produktų kokybės skirtumus. 
Žemės ūkio ministras pavadino tiriamą situaciją „vieša paslaptimi", kuriai dabar negali likti abejinga ir EK, nes įkandin slovakams pasekė ir daugiau Vidurio bei Rytų Europos valstybių. Ministras pabrėžė, kad šiuo atveju suinteresuotos šalys turi vienytis ir demonstruoti vieningą poziciją Europos Komisijai. Toliau bus tariamasi su čekais, slovakais, vengrais, bet bent jau šiuo metu Lietuvoje naujų tyrimų neplanuojama. 
Antradienį pristatytas tyrimas, kainavęs 4,5 tūkst. eurų, pasak ministro, buvo nedidelis ir skirtas „sužinoti esmę". Problemos mastą Europos Sąjungoje turėtų įvertinti būtent EK tyrimas. Tikimasi, kad jame bus analizuojama ne tik maisto produkcija, bet ir buitinės chemijos prekės.

PSO: Lietuva kartu su 33 Europos regiono valstybėmis jau panaikino tymus ir raudonukę

Lietuva patenka į Europos šalių, įveikusių tymus ir raudonukę, sąrašą. Tai pranešta Rumunijos sostinėje Bukarešte vykusiame šeštajame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susitikime dėl tymų ir raudonukės pašalinimo 53 Europos regiono valstybėse. 
Nors tymų ir raudonukės sukėlėjas mūsų šalyje vis dar cirkuliuoja ir būtent dėl šios priežasties registruojami pavieniai tymų susirgimo atvejai, per paskutinius trejus metus Lietuvoje nebuvo užregistruotas nė vienas endeminis (vietinis) tymų ar raudonukės atvejis, registruojami tik įvežtiniai.
PSO teigia, kad tymų ir raudonukės pašalinimas Europos regione gali būti paskelbtas tik tada, jeigu per 36 ar daugiau mėnesius nebus užregistruotas nė vienas endeminis tymų ar raudonukės atvejis visose valstybėse narėse. PSO planuoja visiškai įveikti šias virusines ligas iki 2018 metų.
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, kuri buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Japonija priešraketinės gynybos sistemą perkelia prie virš šalies praskriejusios Pchenjano raketos kelio

Japonija Hokaido saloje dislokuotą mobilią priešraketinės gynybos sistemą perkelia į karinę bazę, esančią netoli vietos, virš kurios praskriejo neseniai Šiaurės Korėjos paleistos raketos, praneša naujienų agentūra AP.
Japonijos gynybos ministras Icunoris Onodera (Itsunori Onodera) antradienį sakė, kad "Patriot Advanced Capability-3" (PAC-3) tipo oro gynybos sistema perkeliama į pietinėje Hokaido dalyje esančią Hokadatės karinę bazę.
Sistemą nuspręsta perdislokuoti praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėjos paleista raketa praskriejo virš pietinės Hokaido dalies ir nukrito į Ramųjį vandenyną netoli rytinės salos pakrantės. Tai buvo jau antrasis toks raketos skrydis virš Japonijos per mažiau nei mėnesį. PAC-3 perkelta iš kitos Hokaide esančios karinės bazės.
Dar keturi iš 34 Japonijos turimų PAC-3 sistemų, naudotų Tokijo regiono saugumui užtikrinti, neseniai buvo perkeltos į pietvakarinę šalies dalį. Tai padaryta po Pchenjano grasinimų paleisti raketas į JAV priklausančią Guamo salą Ramiajame vandenyne.

Turkijos prezidentas ir Irako premjeras aptarė situaciją, susijusią su kurdų referendumu

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) aptarė su Irako ministru pirmininku Haideru al Abadžiu (Haider al-Abadi) situaciją, susijusią su rugsėjo 25 d. numatytu referendumu dėl Irako Kurdistano nepriklausomybės. Tai antradienį pranešė Anatolijos agentūra.
Ankara ir Bagdadas įsitikinę, kad plebiscitas padidins įtampą regione. R. T. Erdoganas ir H. al Abadis pabrėžė būtinumą ginti Irako teritorijos vientisumą. Jie taip pat pavadino savalaikiu Irako federalinio teismo sprendimą sustabdyti balsavimo dėl Irako Kurdistano nepriklausomybės organizavimą.

Kinija teigia, kad Šiaurės Korėjos branduolinis klausimas turi būti sprendžiamas taikiai

Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų klausimas turi būti sprendžiamas taikiai, Jungtinėse Tautose (JT) Rusijos diplomatijos vadovui sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Vangas Ji (Wang Yi). Apie tai antradienį informavo Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Vangas Ji pirmadienį patikino Sergejų Lavrovą, kad Kinija griežtai įgyvendins Pchenjanui JT Saugumo Tarybos įvestas sankcijas, bei pabrėžė, jog "visos tiesiogiai su šiuo klausimu susijusios šalys" privalo prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų.
"Dabartinis užburtas ratas turi būti pralaužtas. Atnaujinti taikos derybas - taip pat svarbus žingsnis įgyvendinant Saugumo Tarybos rezoliucijas", - Kinijos URM svetainėje skelbiamame pranešime cituojamas Vangas Ji.
Rusija teigia remianti Kinijos siūlymą, kad konfliktuojančios šalys sustabdytų kitai pusei nerimą keliančius veiksmus mainais į tokį patį kitos pusės žingsnį. Konkrečiai kalbama apie tai, kad JAV ir Pietų Korėja turėtų sustabdyti bendras karines pratybas, o Šiaurės Korėja savo ruožtu nutrauktų raketų ir branduolinių bandymų vykdymą.
Tuo tarpu Baltieji rūmai pranešė, kad Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) ir JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pirmadienį aptarė, kaip išlaikyti spaudimą Šiaurės Korėjai taikant JT įvestas ekonomines sankcijas.

Suomija: senėjanti populiacija ir nelanksti rinka stabdys ekonomikos augimą

Suomijos ekonomika artimiausiais metais augs sparčiau, nei prognozuota anksčiau, tačiau ilgesniu laikotarpiu augimą stabdys senėjanti populiacija ir nelanksti darbo rinka, antradienį pareiškė šalies Finansų ministerija. Apie tai rašo „Reuters".
Ministerija, pabrėždama išaugusius eksporto rodiklius, pagerino bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros prognozes 2017, 2018 ir 2019 m.
Dabar tikimasi, kad Suomijos ekonomika šiais metais augs 2,9 proc., kitais metais augimas turėtų siekti 2,1 proc., o 2019 m. - 1,8 proc.
Ministerija pažymi, kad po šio laikotarpio ekonomikos augimas turėtų sulėtėti ir vidutiniškai būti žemesnis nei 1,5 proc.

Nafta brangsta po pranešimų apie galimą OPEC pakto pratęsimą

Trečiadienį ryte naftos kainos auga: rinką palaiko pranešimai apie galimą Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pasaulinio pakto pratęsimą

"Brent" rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo 0,45 proc., iki 55,39 dolerio už barelį.
JAV "West Texas Intermediate" naftos rūšies ateities sandorių kaina kilstelėjo 0,77 proc., iki 49,86 dolerio už barelį.
Irako naftos ministras Džabaras al Laibis (Jabbar al-Luaibi) antradienį pareiškė, kad OPEC šiuo metu svarsto tolesnį pasaulinio naftos pakto likimą. Kalbama apie jo galiojimo pratęsimą po 2018 metų kovo ir didesnį žaliavos gavybos mažinimo mastą, pridūrė jis, užsimindamas, kad konkretus sprendimas dar nepriimtas.
OPEC ir kelios šalys, nepriklausančios karteliui, susitarė iki 2018 m. kovo sumažinti gavybos apimtis maždaug 1,8 mln. barelių per parą, taip tikėdamosi atkurti pasaulinės paklausos bei pasiūlos pusiausvyrą.
Šį penktadienį kai kurių OPEC šalių ir karteliui nepriklausančių valstybių ministrai susitinka Vienoje įvertinti bendro susitarimo rezultatų. 
Amerikos naftos instituto (API) duomenimis, naftos atsargos per savaitę, pasibaigusią rugsėjo 15 dieną, padidėjo 1,4 mln. barelių, iki 470,3 mln. barelių, tuo tarpu analitikai prognozavo 3,5 mln. barelių nuosmukį. Energetikos informacijos administracijos (EIA) statistika bus paskelbta trečiadienį vakare.

Atgal