VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.21. Naujausios žinios

Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas bus eksponuojamas Lietuvoje

Vyriausybė pritarė, kad Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas būtų eksponuojamas Lietuvoje.  

Sutartį dėl Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Nepriklausomybės skelbimo perdavimo pasirašys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis. Pagal šią sutartį bus suteikta teisė dokumentą eksponuoti Lietuvoje iki penkerių metų.

„Nuoširdžiai dėkoju Vokietijos Vyriausybei už mums brangaus dokumento išsaugojimą, už geranorišką bendradarbiavimą sprendžiant jo perdavimo eksponavimui klausimus. Tai nepaprastai svarbu Lietuvai, visiems mūsų žmonėms Nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse. Šis Vokietijos geros valios aktas simboliškai atspindi tvirtus partnerystės ryšius tarp mūsų valstybių“, –  pabrėžė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.  

Po sutarties pasirašymo Vokietijos institucijos pradės procedūras, kad būtų lesta išvežti dokumentą. Tikimasi, kad šis vienintelis turimas originalus Lietuvos nepriklausomybę skelbiantis dokumentas bus perduotas Lietuvai laikinam naudojimui kitų metų pradžioje. 

Ranka rašytą nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis, skirtą Vokietijai, šių metų kovo pabaigoje Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve Berlyne rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.  

Prognozė: 2050 metais pasaulyje gyvens 10 mlrd. žmonių

Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje gyvens 10 mlrd. žmonių. Prancūzijos tyrimų instituto „Ined" atlikta studija rodo, kad gyventojų skaičius nuo dabar 7,5 mlrd. šoktels trečdaliu, praneša agentūra AFP.
Gyventojų skaičius Afrikos žemyne iki 2050 metų esą gali net padvigubėti, o iki 2100-ųjų - patrigubėti. Jau dabar čia gyvena 1,2 mlrd. žmonių - šeštadalis pasaulio gyventojų.
Remiantis tyrimu, šiuo metu daugiausiai vaikų, tenkančių vienai moteriai, gimsta Nigeryje: čia vidutiniškai viena moteris pagimdo 7,3 vaiko. Pasaulio vidurkis yra 2,5 vaiko, 1950-aisiais jis dar buvo 5.
„Gimstamumo procentas sumažėjo beveik visur, tačiau skirtumai lieka milžiniški", - sakė tyrimo autorius Žilis Pisonas (Gilles Pison). Beveik visoje Afrikoje, kai kuriose šalyse Arabijos pusiasalyje ir dalyje Afganistano, Indijos ir Pakistano moterys vidutiniškai gimdo tris ar daugiau vaikų.
„Čia ateinančiais metais bus didžiausias demografinis augimas", - teigė Ž. Pisonas. Indija ir Pakistanas greta Kinijos, JAV, Indonezijos, Brazilijos ir Nigerijos jau dabar yra daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio šalys. Šiose septyniose valstybėse gyvena iš viso 3,93 mlrd. žmonių.

Vilniuje vyks tarptautinis forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje"

Šių metų spalio 10-11 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje". Jį drauge su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC) rengia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Forumo iniciatorė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė yra Europos olimpinių komitetų asociacijos Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, komisija aktyviai prisideda prie renginio organizavimo ir moderavimo. 
Lietuvai patikėta garbė surengti pirmąjį tokios tematikos forumą Europoje. Šių metų rugpjūtį forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Afrikoje ir Azijoje" vyko Ruandos sostinėje Kigalyje. 
„Džiaugiamės, kad Tarptautinis olimpinis komitetas palaikė mūsų iniciatyvą. Svarbu, kad Barselonos olimpinių žaidynių 25 metų jubiliejaus proga mūsų pasveikinti atvyksta IOC prezidentas Tomas Bachas (Thomas Bach), kuris ir atidarys forumą. Manome, kad programa bus ypatingai įdomi, nes turėsime įvairialypių, originalių asmenybių diskusijose. Be to, lyčių lygybės klausimas yra IOC programos „Darbotvarkė 2020" vienas pagrindinių prioritetų", - teigė D. Gudzinevičiūtė. 
Forume dalyvaus Islandijos atstovė Hala Tomasdotir (Halla Tomasdottir), 2016 m. kandidatavusi į Islandijos prezidentės postą, Nilsas Niugardas (Niels Nygaard), Danijos olimpinio komiteto prezidentas, Europos Tarybos Demokratijos valdybos generalinė direktorė Snežana Samardžič-Markovič, įvairių Europos sporto organizacijų lyderiai. 
Renginio dalyvius sveikins Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, Europos olimpinių komitetų asociacijos vykdantysis prezidentas Janezas Kocijančičius bei LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. 
Pastaruosius 20 metų Tarptautinis olimpinis komitetas skiria itin didelį dėmesį lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines federacijas didinti moterų skaičių visose valdymo grandyse, todėl IOC nuolatos inicijuoja ir finansuoja konferencijas bei forumus, skirtus moterų lyderystės, didesnio moterų įsitraukimo į sportą sritims. Šių renginių dėka sporto federacijoms bei kitoms sporto organizacijoms sudaromos galimybės dalintis patirtimi, gerąja praktika, kurti efektyvias strategijas, siekiant didinti moterų skaičių valdymo struktūrose. 
2016 m. spalį IOC vykdomasis komitetas visiems olimpinio judėjimo nariams pateikė rekomendacijas iki 2020 m. pasiekti, kad bent 30 proc. jų valdymo struktūrų narių sudarytų moterys. Norint geriau įgyvendinti šias rekomendacijas, LTOK organizuojamo forumo pagalba tikimasi suteikti tribūną Europos lyderiams, kurie turės galimybę aptarti savo idėjas, kaip šis tikslas galėtų būti pasiektas.

Valstybės kontrolė: 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams rengti

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas atliekanti Valstybės kontrolė įvertino Finansų ministerijos parengtą 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijų ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus. 
Valstybės kontrolė vertinimu, 2017 m. pirmąjį pusmetį ekonomikos augimas buvo subalansuotas. Jį lėmė ne tik augantis privatus vartojimas, bet ir atsigaunančios investicijos bei ūgtelėjęs eksportas. Ciklinį pasaulio ūkio atsigavimą gana greitai pajuto Lietuvos eksportuotojai. Įtempta padėtis darbo rinkoje ir rekordiškai didelis 77,5 proc. gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis verčia įmones daugiau investuoti, tačiau produktyvių investicijų vis dar trūksta. Vidutinėje perspektyvoje Lietuvos ūkio plėtra taip pat projektuojama subalansuota - ją vienodai stipriai veiks vidaus ir išorės paklausa. 
Darbo rinkoje ryškėja pirmieji demografinių pokyčių ženklai. „Iki šiol mažėjantį į darbo rinką įsiliejančių jaunų žmonių skaičių kompensuodavo ilgiau aktyviais darbo rinkoje išliekantys 55-64 metų amžiaus žmonės. Tačiau šių metų pirmąjį pusmetį balansas tarp darbo rinką papildančių ir paliekančių dirbančiųjų tapo neigiamas - bendrai užimtumas mažėjo 0,4 proc., - Valstybės kontrolės pranešime spaudai cituojama Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Skripkauskienė. - Vidutinėje perspektyvoje projektuojamas tolimesnis užimtumo mažėjimas vidutiniškai po 0,3 proc. per metus." 
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad projektuojamas darbuotojų trūkumas didins jų derybinę galią, todėl toliau numatomas spartus atlyginimų augimas, viršijantis 6 proc. Pagal „Sodros" skelbiamus duomenis, 2017 m. pirmąjį pusmetį nuosekliai mažėjo mažiau nei minimalią mėnesinę algą gaunančių žmonių skaičius, o uždirbančių daugiau nei vidutinį atlyginimą - augo. Tai yra teigiamas darbo rinkos pokytis, rodantis, kad Lietuvoje po truputį stiprėja vidurinė klasė. 
Rizikos veiksnių balansas išlieka neigiamas. Ateities sandorių rinkoje fiksuojamos kainos rodo projektuojamą stiprų JAV dolerio nuvertėjimą euro atžvilgiu. Išsipildžius projektuojamam JAV dolerio nuvertėjimui, Lietuvos eksportuotojai prarastų savo gaminamos produkcijos konkurencingumą trečiosiose šalyse. 
„Siekiant nespartinti infliacinių procesų, 2018 m. būtina slopinti visuminę paklausą. Todėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis yra svarbus subalansuoto ir stabilaus ekonomikos augimo pagrindas," - teigė valstybės ekonomistė S. Skripkauskienė, vertindama fiskalinės drausmės taisyklių poveikį 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams. 
Valstybės kontrolė rugsėjo 11 d. viešai paskelbė 2017-2020 m. ekonominės raidos scenarijų ir pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo. Išvadoje nurodoma, kad šį scenarijų nulėmė pasirinktos ir įvardytos prielaidos, jis yra pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl fiskalinė institucija jį tvirtina.

SEB: pensijos Švedijoje dešimt kartų didesnės negu Lietuvoje, bet pasivyti galime

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės negu Lietuvoje. Tai lemia kelios priežastys: stabili kaupimo sistema, pensijos kaupimo paslaugų kokybė, aktyvus įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Solidariai kaupia ir darbuotojai, ir valstybė, ir darbdaviai. 
Pasak „SEB gyvybės draudimo" generalinės direktorės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje - 60 procentų.
Per pastaruosius dvylika metų Lietuvoje su pensijų fondais susiję teisės aktai buvo keisti 24 kartus. Švedijoje paskutinė pensijų reforma vyko 2000 metais, o priimtus sprendimus įgyvendinti buvo ruošiamasi kelerius metus - dirbo suburta darbo grupė, o priimti sprendimai įsigaliojo tik po poros metų nuo jų priėmimo datos. 
Švedijoje pasiekta, kad per 90 proc. darbuotojų turi pensijų kaupimo planus, pagal kuriuos darbdaviai prisideda kaupiant darbuotojų pensijai, nors valstybė jų neįpareigoja to daryti. Lietuvoje taip daro tik apie 10 proc. juridinių asmenų. „Darbdaviai, padedantys savo darbuotojams kaupti pensijai, yra socialiai atsakingi ir rūpinasi oria savo darbuotojų senatve. Jie gali tikėtis didesnio darbuotojų lojalumo, o tai ypač svarbu šiandien, kai darbuotojų kaita tikrai didelė", - sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. 
„SEB gyvybės draudimo" užsakymu atliktos apklausos duomenis, rodo, kad net 88 proc. darbuotojų būtų lojalesni bendrovei, jei darbdavys padėtų kaupti pensijai.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, nors vis dar smarkiai atsiliekame nuo Švedijos, Lietuvoje darbuotojų naudai kaupiančių darbdavių sparčiai daugėja. Per pastaruosius metus vien „SEB gyvybės draudime" kaupiančių padaugėjo 40 proc., kai prieš dvejus metus jų daugėjo tik 13 procentų.
„Net ir nedidelis darbdavio indėlis į darbuotojo pensiją yra labai svarbus, nes gali padėti gana smarkiai pakeisti asmens finansinę padėtį senatvėje", - sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. „SEB gyvybės draudimo" duomenimis, 2017 metais darbdaviai darbuotojų pensijai kaupti kas mėnesį skyrė vidutiniškai po 68 eurus.
Pensijų kaupimo paslaugų kokybė Švedijoje taip pat padėjo užtikrinti 75 proc. dirbančiųjų buvusio darbo užmokesčio pensijas. „Labai svarbu, kad pensijai kaupiantys fondai galėtų investuoti ilgam laikotarpiui ir galėtų subalansuoti riziką", - sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. 
Kai kurie Švedijoje valdomi pensijų fondai, kuriuose pensiją kaupia Švedijos gyventojai, jau prieinami ir Lietuvos gyventojams. Pavyzdžiui, „SEB gyvybės draudimas" Lietuvoje pensijai kaupiantiems gyventojams siūlo Švedijoje valdomus „SEB Pension" ir „SEB Pension Extra" fondus. Dėl savo institucinio statuso šie fondai taiko mažesnius didmeninius mokesčius, todėl daugiau pinigų investuojama. 
Šiuo metu Lietuvoje per 1,27 mln. asmenų kaupia antros pakopos pensijų fonduose, o 118,4 tūkst. dirbančiųjų planuoja gauti tik „Sodros" mokamą pensiją. Tik 354 tūkst. žmonių Lietuvoje papildomai kaupia patys savarankiškai trečios pakopos pensijų fonduose, naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis arba jiems kaupia darbdaviai.
„Lietuvoje galime kaip Švedijoje pasiekti, kad žmogui išėjus į pensiją jo pajamos išliktų panašios arba sumažėtų nedaug. Taip atsitiks, jei išlaikysime pensijų sistemos stabilumą, dirbantieji savarankiškai prisidės kaupdami savo ateities pensijai ir tą patį darys jų darbdaviai", - sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Alzheimerio ligos gniaužtuose atsiduria vis daugiau žmonių

Nors Alzheimerio liga kasmet kamuoja vis daugiau žmonių, o prognozuojama, kad po 30 metų ja sirgs net kas antras 85 metų ribą perkopęs senjoras, ankstyvosiose stadijose ji vis dar diagnozuojama pakankamai retai. Rugsėjo 21-osios - Tarptautinės Alzheimerio ligos dienos - proga sveikatos specialistai primena požymius, kurie gali ligą išduoti, ir būdus, kurie galėtų padėti jau sergantiesiems. 
Alzheimeris - lėtinė smegenų liga, pažeidžianti smegenis ir laipsniškai priverčianti žmogų pamiršti įvykius, faktus, veiksmus ir galiausiai net savo galūnių valdymą. Iki šiol nežinoma, kas ją sukelia ir nėra būdų ją išgydyti. 

„Ligos pradžia yra visiškai nematoma ir ją pastebėti gali tik akyli artimieji. Kai vyresnis žmogus ima pamiršti dalykus, kuriuos anksčiau darė visiškai paprastai, jei, pavyzdžiui, į kavą vietoje cukraus pradeda dėti druską, tai jau yra labai aiškus ženklas apie galimą ligą. Bet jos pradžia dažniausiai būna ne tokia aiški. Panašius incidentus privalo pastebėti artimieji, nes pats žmogus to greičiausiai nesuvoks", - teigia Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė. 
Sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-12 proc. vyresnių kaip 65 m. žmonių, 20-25 proc. tarp 80-90 m. amžiaus žmonių ir daugiau nei 30 proc. perkopusių 90 m. amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga. 
Pasak „Gintarinės vaistinės" ekspertės Jolitos Skinderskienės, svarbiausia kovojant su Alzheimeriu - kaip įmanoma greitesnis ligos diagnozavimas. 
„Vyresnio nei 50 metų žmogaus organizme vyksta skleroziniai pakitimai. Jo kraujagyslės siaurėja, o cholesterolio kiekis didėja. Kad senėjimas vyktų sveikai, žmogus negali pamiršti tiek fizinio krūvio, tiek krūvio protinei sistemai - ne be reikalo šiandien egzistuoja kursai, studijos vyresnio amžiaus žmonėms", - teigia J. Skinderskienė. 
Kadangi sergančiųjų amžius kasmet vis mažėja, vaistininkė ragina visus vyresnius žmones domėtis profilaktika, kuri padėtų dar prieš susergant. 
„Bet koks atminties suprastėjimas jau yra signalas. Kai tik pradedate pamiršti draugų vardus ar kitas kasdienes detales, net jei jaučiatės puikiai, tai prastas ženklas. Saugantis nuo to, galima gerti gydytojo paskirtus kraujagysles plečiančius preparatus bei vitaminus, vaistinėje pasitikrinus jų suderinamumą su kitais vartojamais vaistais. Nustatyti, ar sergama Alzheimeriu, gali tik gydytojas, tačiau imtis prevencinių priemonių derėtų kiekvienam vyresniam žmogui", - aiškina „Gintarinės vaistinės" specialistė. 
Be atmintiems ir motorikos susilpnėjimo, ligoniams būdinga ir staigi nuotaikų kaita, dėl kurios vieną akimirką žmogus gali atrodyti ne tik ramus, bet ir apatiškas, o jau po kelių sekundžių be jokios priežasties tapti piktas ir agresyvus. Todėl ši liga tampa didžiuliu iššūkiu ne vien ja sergantiems, bet ir artimiesiems.
Norint palengvinti naštą, raginama kasdienybėje įvesti aiškią rutiną. Ligonį turėtų prižiūrėti tie patys asmenys, jis turėtų praustis, valgyti ir keltis tuo pačiu metu, visuomet palikti daiktus ten pat ir t.t. 
„Ankstyvesnėse stadijose jokiu būdu negalima pradėti už žmogų daryti jo darbų. Dažnai artimieji nori už ligonį ruošti maistą, perimti jo atsakomybes tvarkant namus ir kitas atsakomybes, nes taip šis turės mažiau vargo. Tačiau tai turės atvirkščią efektą. Norint ilgiau išlaikyti žmogaus protą guvų, jam reikia kartoti įprastus veiksmus ir versti jo smegenis nuolat veikti, kitaip žmogus tiesiog greičiau pradės užmiršti, kas jis yra", - aiškina Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė D. Vadauskaitė. 
Taip pat verta kalbėti paprastais sakiniais, patalpoje naudoti kuo daugiau laikrodžių, kalendorių bei spalvotų lapukų, ženklinančių, kur kas padėta. 
„Alzheimerio pacientas privalo kuo ilgiau išlikti pats savimi. O tam reikia kartoti tai, ką jis darė būdamas sveikas. Pirmosiose stadijose kūnui reikia ne ilsėtis, bet, priešingai, veikti, skaityti, judėti ir prisiimti už save atsakomybę", - teigia D. Vadauskaitė.
Galiausiai ligonį slaugantiems negalima pamiršti savęs - kito poreikiams paskyrus visą savo laiką žmogus paprasčiausiai išsenka psichologiškai, o tuomet pasirūpinti ligoniu tiesiog nebeįmanoma.

Įsigalioja ES ir Kanados prekybos susitarimas: Lietuvai nebereikės mokėti muitų

Laikinai įsigalioja Kanados ir Europos Sąjungos išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS), prieš tai ES valstybėms narėms patvirtinus jį Taryboje ir pritarus Europos Parlamentui. Visiškai ir galutinai jis įsigalios tada, kai jį ratifikuos visos ES valstybės narės. Komisija bendradarbiaus su ES valstybėmis narėmis ir Kanada, kad užtikrintų sklandų ir veiksmingą susitarimo įgyvendinimą.
ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas suteiks naujų galimybių ir naudos Lietuvos žmonėms. Daugiau kaip 230 tūkst. darbo vietų Lietuvoje yra susijusios su ES eksportu į ne Europos šalis. Lietuvos eksporto į Kanadą vertė siekia 173 mln. EUR, tuo tarpu Lietuvos importo iš Kanados vertė - 27 mln. EUR. Kanada yra dešimta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė už ES ribų. 
Įsigaliojus IEPS Lietuvos eksportuotojams ir importuotojams nebereikės mokėti muitų, įmonėms atsivers Kanados paslaugų rinka ir galimybė daugiau dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Mažosioms Lietuvos įmonėms, kurios sudaro 98 proc. visų Lietuvos eksportuotojų, bus sudarytos geresnės sąlygos daugiau eksportuoti į Kanadą. Taip pat bus užtikrinama Lietuvos mokslinių tyrimų ir kūrybinio potencialo apsauga, o Lietuvos specialistams bus paprasčiau dirbti Kanadoje, pagerinus judumo galimybes. IEPS prisidės prie Lietuvos ir Kanados tarpusavio investicijų skatinimo, investuotojams suteikiant daugiau nuspėjamumo, skaidrumo ir saugumo dėl jų investicijų atitinkamai Kanadoje ir Lietuvoje. 
IEPS atveria naujų galimybių bet kokio dydžio ES įmonėms eksportuoti į Kanadą. Jis leis ES įmonėms sutaupyti 590 mln. EUR per metus - tiek muitų jos kasmet sumokėdavo už į Kanadą eksportuojamas prekes. Nuo rugsėjo 21 d. IEPS panaikinami muitai 98 procentams produktų (tarifų eilučių), kuriais ES prekiauja su Kanada.
IEPS bus atveriama naujų galimybių Europos ūkininkams ir maisto gamintojams, tačiau kartu bus visiškai apsaugomi importui jautrūs ES sektoriai. ES dar plačiau atvėrė savo rinką tam tikriems Kanados produktams, tačiau tai padaryta taikant ribojamas nuostatas, o kartu užtikrintos geresnės galimybės eksportuoti Europai svarbius produktus į Kanados rinką, tarp kurių - sūris, vynas, spiritiniai gėrimai, vaisiai, daržovės ir perdirbti gaminiai.
IEPS nauda bus jaučiama 500 mln. ES vartotojų. Įsigaliojus šiam susitarimui padidės pasiūla, o Europos standartai nesikeis, nes į ES rinką galės patekti tik produktai ir paslaugos, visiškai atitinkantys visas ES taisykles. IEPS nė kiek nepakeis ES maisto saugos kontrolės standartų, įskaitant taikomas genetiškai modifikuotiems produktams ar hormonais šertų galvijų mėsai.

Ignalinos atominė elektrinė stiprina bendradarbiavimą su Suomijos techninių tyrimų centru

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (AE) generalinis direktorius Darius Janulevičius ir Suomijos techninių tyrimų centro (VTT) išmaniosios pramonės ir energetikos sistemų viceprezidentė Erja Turunen pasirašė susitarimo memorandumą.
Pagrindinis pasirašyto dokumento tikslas - užtikrinti verslo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimo plėtrą, skatinti abipusiai naudingų sprendimų paiešką ir paslaugų teikimą branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų valdymo srityje tarptautinėje rinkoje, sakoma Ignalinos AE pranešime.
„Valstybės įmonė Ignalinos AE vykdo Ignalinos AE, turinčios du galingiausius pasaulyje RBMK-1500 tipo reaktorius, eksploatavimo nutraukimo projektus, numatančius ne tik pagrindinių saugos sistemų, įrangos ir pastatų deaktyvavimą ir išmontavimą, bet ir panaudoto branduolinio kuro iškrovimą bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir saugojimą. Mūsų vykdoma eksploatavimo nutraukimo veikla yra bendrai finansuojama iš Europos Sąjungos fondų lėšų. 

Nuo kitų metų didės socialinė parama ir augs jos gavėjų skaičius

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų didinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Dėl to padaugės socialinę paramą gaunančių žmonių skaičius, augs kai kurios išmokos. 

„Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena beveik 22 proc. asmenų. Šiems žmonėms Valstybės parama ir dėmesys itin svarbus. Kol kas negalime užtikrinti jiems oraus gyvenimo, tačiau turime stengtis, kad jų ateitis būtų šviesesnė. Didesnės socialinės išmokos yra vienas žingsnis link šio tikslo“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. 

Valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra 102 eurai. Šis dydis taikomas skaičiuojant socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, būsto šildymo kompensacijas, teisę į nemokamą mokinių maitinimą ir kitas išmokas. Ministerija skaičiuoja, kad padidinus valstybės remiamas pajamas 20 eurų, socialinę paramą galinčių gauti gyventojų padaugės 40 tūkst., o dar 80 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas. 

Tam iš valstybės biudžeto per metus papildomai reikės 6,8 mln. eurų, o iš savivaldybių biudžetų – 64,8 mln. eurų lėšų. 

Išstodama iš ES, Jungtinė Karalystė Bendrijai ketina atseikėti 20 mlrd. eurų

Didžioji Britanija, išstodama iš Europos Sąjungos (ES), yra pasiruošusi sumokėti Bendrijai mažiausiai 20 mlrd. eurų. Ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) šią sumą įvardys savo kalboje apie „Brexit", kurią sakys penktadienį, savo portale rašo „Financial Times", kuriuo remiasi agentūra AFP. 
Iki šiol Londonas nėra pasakęs, kokią sumą ketina atseikėti, kad sumokėtų savo skolas ES. ES šaltinių duomenims, išstojimo sąskaita gali siekti nuo 60 iki 100 mlrd. eurų. 
2016 metų birželį vykusiame referendume nedidelė dauguma britų pasisakė už šalies pasitraukimą iš ES. Kovo pabaigoje T. Mei, pateikdama išstojimo prašymą, oficialiai pradėjo skyrybų procesą, kuris truks dvejus metus. 
Per „Brexit" derybas tarp Didžiosios Britanijos ir ES iki šiol konkrečios pažangos nepasiekta. Tarp svarbiausių ginčytinų punktų yra 3,2 mln. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių teisės, finansiniai reikalavimai Londonui ir Šiaurės Airijos provincijos statusas.

Lietuvos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus Maltos ordinui

Lietuvos ambasadorius prie Švento Sosto ir Suverenaus Maltos ordino Petras Zapolskas antradienį įteikė skiriamuosius raštus Maltos ordino Didžiojo Magistro Leitenantui Džakomui Dala Torė del Tempijui di Sangvinetui (Giacomo Dalla Torre del Tempio di Sanguinetto). 
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, po skiriamųjų raštų įteikimo ceremonijos įvykusio pokalbio metu aptartas dvišalis Lietuvos ir Maltos ordino bendradarbiavimas, pažymėta, kad šalis siejantys ryšiai labai sustiprėjo. Šįmet, minint Lietuvos ir Maltos ordino diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, buvo pasirašyta šalių bendradarbiavimo sutartis, kuri paskatins dar glaudesnius Lietuvos ir Maltos ordino ryšius sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitose humanitarinio bendradarbiavimo srityse.

Atgal