VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.22. Naujausios žinios

Kviečiame švęsti Europos kalbų dieną

Rugsėjo 26 d. visoje Europoje švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės tikslas – populiarinti daugiakalbę Europos kultūrą, skatinti europiečius mokytis kalbų ir per kalbas pažinti svetimas kultūras.

Šiemet Europos Komisija drauge su partneriais kviečia į gausius Europos kalbų dienos renginius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje.

Vilniuje

12.00 Vaikų piešinių parodos „Europa ir daugiakalbystė’17“ atidarymas LR Seimo kanceliarijos Europos informacijos biure. 40 geriausių darbų eksponuojami nuo rugsėjo 18 d. iki rugsėjo 29 d.

13.00 Kalbų dirbtuvės Valstybės institucijų kalbų centre (Vilniaus g. 39). Rengia užsienio šalių ambasados.

15.00 Protų kovų „Europos kalbų labirintas 2017“ finale Vilniaus rotušėje rungsis 12 moksleivių komandų iš įvairių Lietuvos miestų. Žaidimą veda Robertas Petrauskas.

Kaune

10.00 Konferencija „Kalbos atveria duris“ Kauno technologijos universiteto III rūmuose (Laisvės al. 13). Pranešėjai Jogilė Teresa Ramonaitė, Mark Adam Harold, Vuk Vukotič.

11.45 Kalbų protmūšis Kauno moksleiviams Kauno technologijos universiteto III rūmuose. Žaidimą veda Artūras Matas Vyšniauskas.

Nuo rugsėjo 26 d. tris savaites Kauno autobusuose ir troleibusuose skambės trumpos užsienio kalbų pamokėlės.

Poezijos skaitymai „Poezija bylo visomis kalbomis“

Keturiuose miestuose daugybe kalbų suskambės lietuvių poezija: savo eilėraščius lietuviškai skaitys Lietuvos poetai, o jų vertimus savo gimtąja kalba – čia gyvenantys, dirbantys, studijuojantys kitų šalių atstovai. Eilėraščiai prabils ir smuiko, gitaros, saksofono, gestų kalbomis.

Vilniuje

11.00 Poetai Antanas Jonynas ir Vladas Braziūnas. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje (Gedimino pr. 16, įėjimas iš Vilniaus g.).

Dalyvauja smuikininkas Tadas Dašukas, gestų kalbos vertėja Anželika Teresė. Vertimai bambara, gruzinų, italų, kinų, kroatų, latvių, prancūzų, turkų ir kt. kalbomis.

14.30 Poetas Gytis Norvilas. „Caffeine“ (Pilies g. 22).

Dalyvauja gruzinų bardas Badri. Vertimai anglų, gitaros, gruzinų, ispanų, kroatų, latvių, ukrainiečių kalbomis.

16.00 Poetė Indrė Valantinaitė. „Caffeine“ (Pylimo g. 19).

Dalyvauja saksofonininkė Anastasija. Vertimai anglų, ispanų, italų, kroatų, prancūzų, rusų kalbomis.

17.30 Poetai Giedrė Kazlauskaitė ir Marius Burokas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51), Konferencijų salė (5 aukštas).

Tadas Dašukas eilėraščius vers į smuiko kalbą, Anželika Teresė – į gestų. Kitos kalbos: anglų, gruzinų, ispanų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių, ukrainiečių.

Kaune

18.00 Poetai Daiva Čepauskaitė ir Viktoras Rudžianskas. „Knygų ministerija“ (Laisvės al. 29).

Vertimai anglų, ispanų, italų, lenkų, prancūzų, ukrainiečių, vokiečių kalbomis.

Klaipėdoje

18.00 Poetas Gintaras Grajauskas. Laivas „Venus S“ (jachtų švartavimosi vieta Kruizinių laivų terminale).

Vertimai anglų, gruzinų, ispanų, italų, turkų, ukrainiečių, vokiečių kalbomis. 

Alytuje

17.00 Poetai Dainius Gintalas ir Laurynas Katkus. Alytaus m. Jurgio Kunčino viešojoje biblioteka (Ligoninės g. 2A).

Vertimai anglų, ispanų, lenkų, prancūzų, rusų, ukrainiečių, vokiečių kalbomis.

Pagrindinis renginių Vilniuje partneris – Valstybės institucijų kalbų centras, pagrindinis renginių Kaune partneris – Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Partneriai: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, LR Seimas, Vilniaus m. savivaldybė, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilniaus lietuvių namai, kavinių tinklas „Caffeine Roasters“, knygynas „Knygų ministerija“, Alytaus m. J. Kunčino viešoji biblioteka, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija

ES transporto ministrų taryboje tartasi dėl „Rail Baltica" finansavimo po 2020 metų

Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų neformaliame tarybos posėdyje Taline ketvirtadienį diskutavę trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos - atstovai didžiausią dėmesį skyrė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica" finansavimui iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF). 
Europos Komisija (EK) šioje finansinėje perspektyvoje „Rail Baltica" projektui skiria 85 proc. lėšų, tačiau jį įgyvendinančioms valstybėms svarbu, ar panašaus dydžio europinis finansavimas išliks ir po 2020 metų. 
„Tokių didelių tarptautinių transporto infrastruktūros projektų, kaip „Rail Baltica", turinčių aiškią europinę pridėtinę vertę, įgyvendinimo sėkmei didžiausią reikšmę turi europinio finansavimo užtikrinimas, - sakė Lietuvai atstovavęs susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. - Šiam geležinkelių projektui, be kurio negalėtų sėkmingai funkcionuoti Šiaurės jūros ir Baltijos jūros transporto koridorius, skirtos Europos Sąjungos lėšos yra svarbus laimėjimas. Tačiau projektas yra per didelis, kad būtų įgyvendintas per vieną investicinį laikotarpį, todėl labai svarbus jo finansavimas ir po 2020-ųjų."
2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu ES yra įsipareigojusi „Rail Baltica" projektui skirti 1,2 mlrd. eurų. 110 mln. eurų skirti papildomai.
Šią vasarą EK projektui skyrė 110,471 mln. eurų. Lietuvai teko 98,4 mln. eurų, Latvijai - beveik 7 mln. eurų, Estijai - 5,2 mln. eurų.

Krašto apsaugos savanoriai kartu su Portugalijos kariais treniruosis Šiaulių regione

Rugsėjo 22-24 d. Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių ir Telšių rajonuose treniruosis Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pratybose „Tvirtas skydas 6“.

Mokymuose dalyvaus ir Lietuvoje dislokuoto Portugalijos rotacinių pajėgų kontingento kariai, taip pat Viešojo saugumo ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybų prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Vienu metu regione treniruosis apie 600 karių.

Pagrindinis šių pratybų tikslas – treniruoti ir įvertinti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės bei kitų Krašto apsaugos savanorių pajėgų padalinių gebėjimą planuoti ir vykdyti gynybines operacijas jiems paskirtuose atsakomybės rajonuose.

Siekiant, kad pratybų dalyviai išmoktų veikti kuo realesnėmis mūšio sąlygomis, treniruotės vyks iš anksto parinktose ir su žemių savininkais bei administracine vietos valdžia suderintose ne karinėse teritorijose. Mokymai vyks tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu. Kariai judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos specialiąsias priemones, imitacinius šaudmenis, sprogstamuosius užtaisus, dūminius paketus ir signalines raketas. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasitelks tarnybinius šunis užduotims vykdyti.

Pagal pratybų „Tvirtas skydas“ sumanymą, Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinei skiriamos užduotys trikdyti atsakomybės rajone veikiančias priešiškas pajėgas, vykdyti jiems pasalas bei atlikti reidus, taip pat rinkti žvalgybinę informaciją, koordinuoti veiksmus su kitais rajone veikiančiais pajėgumais.

 „Tvirtas skydas“ – tai du kartus metuose vykstančios Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, skirtos treniruoti vienai iš šešių Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių. Birželio mėnesį analogiškos pratybos buvo organizuojamos Dainavos apygardos 1-ojoje rinktinėje (Alytuje).

Krašto apsaugos savanorių pajėgose šiuo metu tarnauja apie 4900 karių savanorių ir apie 500 profesinės karo tarnybos karių. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis. Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja apie 30 dienų, dažniausiai savaitgaliais. Kariais savanoriais į KASP gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva rugsėjo 22-ąją:
1236 m. Kalavijuočių ordino kariuomenė ir žemaičių būriai susirėmė Saulės mūšyje. Jį laimėjo žemaičiai.
1796 m. Jovaišiškėje, netoli Plungės, gimė poetas Juozapas Čiulda, rašęs eilėraščius lietuvių ir lenkų kalba, palikęs lietuvių kalbos gramatikos rankraštį. Mirė 1861 m. Sarijoje, Drisos apskrityje (dab. Verchniadzvinsko rajonas Baltarusijoje).
1875 m. Varėnoje gimė dailininkas ir kompozitorius, kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mirė 1911 m.
1921 m. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare.
1932 m. Rokiškyje gimė pirmasis nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Mirė 2010 m.
1966 m. įsteigtas Vilniaus garbės piliečio vardas.
1988 m. Lietuvos TSR Ministrų Taryba panaikino 1949 ir 1951 metų nutarimus dėl deportacijų ir nusprendė, kad trėmimai buvo nepagrįsti ir neteisėti. Šio laikotarpio tremtiniai reabilituoti, jiems suteikta teisė gauti kompensaciją už konfiskuotą turtą.
1994 m. Lietuva ir Gruzija užmezgė diplomatinius santykius.
1996 m. Vilniaus Katedros aikštėje atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui.
2000 m. minint 125-ąsias dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines Vilniuje, prie M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, atidengtas menininko biustas.
2004 m. Lietuvos atstovė Europos Parlamente Ona Juknevičienė išrinkta tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su Centrinės Azijos šalimis bei Mongolija pirmininke.
2005 m. minint Baltų vienybės dieną Kauno Vytauto Didžiojo universitete Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus kartu su Latvijos Prezidente Vaira Vyke-Freiberga dalyvavo Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavime.
2006 m. vienintelė Lietuvoje veterinarus ruošianti aukštoji mokykla - Lietuvos veterinarijos akademija - paminėjo 70 metų jubiliejų.
2010 m. stipruolis Žydrūnas Savickas Pietų Afrikoje apgynė prieš metus Maltoje iškovotą pasaulio čempiono titulą.
2014 m. Lietuva ir Togas užmezgė diplomatinius santykius.
2016 m. Vilniuje, prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, atidengta skulptūra "Mama...!", skirta dingusiems vaikams atminti.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.
Ministras L. Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra", - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Simboliškai pirmasis Baltų apdovanojimas bus įteiktas 2018 metais, kai abi šalys švęs savo šimtmetį, praneša Užsienio reikalų ministerija. Apdovanojimas bus skiriamas už lietuvių ir latvių kalbų, literatūros, istorijos tyrinėjimų ir kitos panašios veiklos propagavimą. Apie kandidatūrų apdovanojimui gauti priėmimo pradžią bus paskelbta Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų interneto puslapiuose.

Lietuvos moksleiviai žengs „Atminties keliu", prisimindami žydų genocido aukas

Penktadienį po vidurdienio šimtai Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų moksleivių Panerių memoriale pagerbs Holokausto aukas. Eidami „Atminties keliu" moksleiviai rankose neš akmenėlius, ant kurių užrašyti nužudytų žmonių vardai ir sunaikintų žydų bendruomenių pavadinimai. Renginio dalyviai praeis Atminties keliu nuo Panerių geležinkelio stoties iki Holokausto aukų memorialo ir čia minėjimo metu iš atneštų akmenėlių sudėlios Lietuvos žemėlapį, simbolizuojantį sunaikintas žydų bendruomenes. 
Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias" - tai kvietimas mokytojams su moksleiviais prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200. 
Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimus Tarptautinė komisija bendradarbiaudama su Tolerancijos ugdymo centrais inicijuoja jau daugiau nei dešimt metų. Mokykloms siūloma ne tik aplankyti masinių žudynių vietas, bet ir pravesti pamokas, ekskursijas, kurių metu mokiniai susipažintų su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Tuo siekiama, kad mokiniai ne tik žinotų apie Holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę, apie Vilniaus miestą, vadintą „Šiaurės Jeruzale". Tuo siekiama, kad visuomenėje rastųsi suvokimas, kad Holokaustas yra ne tik žydų tragedija, bet ir visos Lietuvos netektis - prarastas intelektualinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis mūsų šalies potencialas. 
Atminties keliu mokyklų bendruomenės eis visoje Lietuvoje. Apie ketinimą organizuoti minėjimus jau pranešė daugiau nei 150 Lietuvos mokyklų.

Sostinėje minimas rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena

Penktadienį sostinėje bus galima pasigrožėti įspūdingu ugnies reginiu Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto. Renginiu bus pažymėtas ne tik Rudens lygiadienis, tikroji rudens pradžia, bet ir Baltų vienybės diena, minima pažymint 1236 m. vykusį Saulės mūšį.
Kasmet Rudens lygiadienio šventė atspindi vis kitą tematiką. Jau tradicija tapęs renginys šiemet ragina prisiminti krikštus - ypatingus medinius antkapinius paminklus, būdingus Vakarų Lietuvai.
Tradiciškai šventės metu upės krantinė nušvis baltiškais ženklais, kuriuos drauge kurs Vilniaus miesto mokyklų moksleiviai ir studentai. Lygiadienio vakarą taip pat liepsnos Kęstučio ir Vytauto Musteikių kurtos krikštų skulptūros, o renginį vainikuos ugnies šou Neries upėje - "Baltic Vikings" (baltų vikingų) laivo pasirodymas ir fakyrų klubo „Hefaistas" atliekamas ugnies šokis.
Šventėje skambės specialiai šiam renginiui sukurta Donato Bielkausko muzika bei Liudos Petkevičiūtės tekstai, kuriuos skaitys aktorius Paulius Markevičius.
Renginio naujovė - galimybė vilniečiams ir miesto svečiams rugsėjo 22-ąją liepsnosiančias skulptūras apžiūrėti ir su krikštų istorija susipažinti iš anksto, jau nuo rugsėjo 15 d., Neries pakrantėje.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 22-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1499 m. Šveicarijos lygai bei Vokietijos karaliui Maksimilianui I pasirašius Bazelio taiką, Šveicarija tapo nepriklausoma valstybe.
1735 m. seras Robertas Volpolas (Robet Walpole) tapo pirmuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku, įsikūrusiu Londono Dauning Stryte (Downing Street), 10-uoju numeriu pažymėtame name.
1792 m. Prancūzijos Konventas paskelbė šalį respublika.
1862 m. Prūsijos Vyriausybės vadovu tapo Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck).
1862 m. JAV prezidentas Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln) paskelbė, kad visi vergai sukilusiose Pietų valstijose nuo 1863 metų sausio 1 dienos bus laisvi.
1869 m. Miunchene įvyko vokiečių kompozitoriaus Richardo Vagnerio (Richard Wagner) operos "Reino auksas" premjera. Tai yra pirmoji tetralogijos "Nybelungų žiedas", kurią dar sudaro "Valkirija", "Zygfrydas" ir "Dievų žuvimas", dalis.
1908 m. Bulgarija atsiskyrė nuo Osmanų imperijos (Turkijos).
1914 m. vokiečių povandeniniai laivai per Pirmąjį pasaulinį karą Šiaurės jūroje paskandino britų kreiserius "Aboukir", "Hogue" bei "Cressy". Žuvo daugiau kaip 1400 žmonių.
1934 m. per sprogimą bei gaisrą Gresfordo šachtoje Velse žuvo daugiau kaip 260 šachtininkų.
1949 m. Didžiosios Britanijos, Kanados ir JAV Vyriausybės paskelbė, kad Sovietų Sąjungos teritorijoje užfiksavo branduolinį sprogimą. Sprogimas, kurį Maskva iš pradžių neigė, buvo įvykdytas rugpjūčio 29 dieną. Tai buvo pirmasis branduolinio ginklo bandymas Sovietų Sąjungoje.
1955 m. Didžiojoje Britanijoje pradėjo veikti komercinės televizijos stotys. Pirmasis reklamos siužetas buvo skirtas dantų pastai.
1957 m. gimė australų dainininkas ir dainų autorius, roko grupės "Nick Cave and the Bad Seeds" vokalistas Nikas Keivas (Nick Cave) (tikrasis vardas - Nikolas Edvardas Keivas (Nicholas Edward Cave). 
1960 m. Malis iškovojo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
1975 m. Sara Džeinė Mur (Sara Jane Moore) San Franciske mėgino pasikėsinti į JAV prezidentą Džeraldą Fordą (Gerald Ford). Tai buvo antras per 17 dienų pasikėsinimas į jo gyvybę.
1984 m. Belgijos princesė Astrid (Astrid) susituokė su Austrijos erchercogu Lorensu (Lorenz).
1985 m. Prancūzijos ministras pirmininkas Loranas Fabiusas (Laurent Fabius) pripažino, kad šalies slaptųjų tarnybų agentai, veikdami pagal vyriausybės nurodymus, Naujojoje Zelandijoje paskandino gamtosaugos organizacijos "Greenpeace" laivą "Rainbow Warrior".
1989 m. JAV televizija NBC pradėjo transliuoti kultinio serialo "Gelbėtojai" (Baywatch) serijas.
1996 m. australas Bobas Dentas (Bob Dent), sirgęs vėžiu, tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuriam pagal atitinkamą įstatymą, jam pageidaujant, buvo suleista mirtina injekcija ir taip nutrauktos jo kančios.
1997 m. mirė japonų kareivis Šoičis Jokojus (Shoichi Yokoi), kuris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atsisakė pasiduoti ir Guamo džiunglėse slapstėsi 26 metus. 1972 metais sugrįžęs į Japoniją jis tapo nacionaliniu didvyriu.
1999 m. JAV teisingumo departamentas pateikė ieškinį tabako pramonei, kaltindamas ją sukčiavimu ir mėginimu nuslėpti informaciją apie kenksmingą žmogaus sveikatai tabako poveikį.
2001 m. JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) atšaukė sankcijas Pakistanui ir Indijai, kurios buvo paskirtos 1998 metais atliekant branduolinius tyrimus.
2004 m. Europos Sąjunga panaikino ginklų embargą Libijai.
2011 m. CERN dalelių greitintuvo mokslininkai paskelbė atradę, kad dalelės neutrinai viršija šviesos greitį.

JK biudžeto deficitas rugpjūtį - mažiausias per 10 metų

Didžiosios Britanijos biudžeto deficitas praėjusį mėnesį netikėtai buvo mažiausias per pastaruosius 10 metų, finansų ministerijai surinkus rekordiškai daug mokesčių, rašo „Reuters", remdamiesi oficialia informacija.
Biudžeto deficitas rugpjūtį siekė 5,7 mlrd. svarų, 18 proc. mažiau nei tuo pat laikotarpiu pernai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis statistikos biuras (ONS). Tai yra geriausias rugpjūčio mėnesio rezultatas nuo 2007 m.
Be to, šalies biudžeto deficitas prognozes lenkia jau antrą mėnesį paeiliui - liepą Didžioji Britanija netikėtai fiksavo biudžeto perteklių.
Tai - neabejotinai puikios naujienos britų finansų ministrui Filipui Hamondui (Philip Hammond) bei valdantiesiems konservatoriams, kurie yra raginami atlaisvinti biudžeto išlaidų apribojimus.
Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) sutiko iš dalies nutraukti 7 metus trukusį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimo apribojimą.
Valdžia pastaruoju metu yra raginama didinti išlaidas sveikatos apsaugai, apgyvendinimui, infrastruktūrai bei dar labiau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

Apklausa: daugėja abejojančiųjų, kaip vertinti padėtį šalyje

Trečdaliui Lietuvos gyventojų (32 proc.) atrodo, kad pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o daugiau kaip pusė (54 proc.) piliečių mano, jog reikalai šalyje blogėja, rodo rugsėjo pradžios apklausa. 
Pesimistiškai situaciją vertinančiųjų per mėnesį pastebimai sumažėjo, bet atitinkamai padaugėjo konkrečios nuomonės šiuo klausimu neturinčių gyventojų. 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" rugpjūčio 29 - rugsėjo 9 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 11 procentinių punktų sumažėjo dalis gyventojų, atsakiusių, kad reikalai šalyje blogėja, o 13 procentinių punktų padaugėjo neturinčiųjų nuomonės šiuo klausimu, t.y. manančiųjų, kad reikalai šalyje nei gerėja, nei blogėja. Dabar tokių respondentų yra kas septintas - 14 proc., nors dar prieš mėnesį buvo vos 1 proc. 
Palyginti su gyventojų vertinimais prieš metus (2016 m. rugsėjį), taip pat padidėjo dalis manančiųjų, kad reikalai šalyje nei gerėja, nei blogėja (13 procentinių punktų daugiau nei prieš metus, kai buvo 1 procentas tokių apklausos dalyvių). 
Poziciją, kad šalyje reikalai iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - daugiau kaip 900 eurų, vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas. 
Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, taip pat gyvenantieji kaimo vietovėje, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 550 eurų per mėnesį, bedarbiai ir namų šeimininkės. 
Nuomonę, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją, nei į blogąją pusę, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (52 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja, ir 30 proc. - blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (atitinkamai 47 proc. ir 38 proc.) rinkėjai. 
Didžiausi pesimistai yra Darbo partijos (61 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 21 proc. mano, kad krypsta į gerąją pusę) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (atitinkamai 62 proc. ir 26 proc.) rinkėjai.

JAV neatmeta galimybės įvesti naftos embargą Venesuelai

Jungtinės Valstijos neatmeta galimybės įvesti embargą naftos pirkimui iš Venesuelai, pareiškė JAV nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Niki Heili (Nikki Haley). 
"Jeigu situacija nepagerės, visada įmanomi tokie variantai. Todėl padėtį stebime. Iš pradžių buvo sankcijos, o vėliau matysime. Galiu tik pasakyti, kad tokia galimybė [embargas] neatmetama", - pareiškė N. Heili per spaudos konferenciją.
Kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kalbėdamas Jungtinėse Tautose, griežtai kritikavo Venesuelos vadovybę, apkaltinęs ją diktatūra ir daugybe žmogaus teisių pažeidimų šalyje. D. Trampas pareiškė, kad Vašingtonas pasirengęs imtis tolesnių veiksmų prieš Venesuelą tuo atveju, jeigu šios šalies vyriausybė nepakeis savo kurso.
Liepos pabaigoje Venesueloje vyko Konstitucinės asamblėjos rinkimai, surengti Venesuelos prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) iniciatyva. Opozicija nepripažino šių rinkimų, nurodydama, kad juos sušaukti derėjo per referendumą. Šie įvykiai dar labiau pakurstė nuo balandžio pradžioje vykstančius masinius protestus.

"Yonhap": Šiaurės Korėjai šiais metais trūks 458 tūkstančių tonų maisto

Šiaurės Korėja įtraukta į šalių, kurioms reikalinga pagalba, kad jos aprūpintų savo gyventojus maisto produktais, sąrašą. Kaip pranešė penktadienį naujienų agentūra "Yonhap", tai sakoma Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. 
"Nuo balandžio iki birželio grūdinių kultūrų derlius Šiaurės Korėjoje smarkiai nukentėjo nuo sausros. Todėl maisto produktų stygius sudaro 458 tūkstančius tonų", - pažymi "Yonhap". Vis dėlto tai 33 procentais mažiau negu prieš metus, kai į Šiaurės Korėją reikėjo įvežti 685 tūkstančius tonų maisto produktų. 
Iš viso į sąrašą įtrauktos 37 šalys. Iš jų 29 yra Afrikoje, o aštuonios - Azijoje, pažymi "Yonhap". 
Išvakarėse Pietų Korėja nusprendė suteikti Šiaurės Korėjai 8 milijonų dolerių pagalbą.

Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto įteikė skiriamuosius raštus Popiežiui Pranciškui

Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Suverenaus Maltos ordino Petras Zapolskas ketvirtadienį įteikė skiriamuosius raštus Popiežiui Pranciškui. Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, privataus pokalbio metu Popiežius Pranciškus domėjosi Lietuvos tikinčiųjų padėtimi ir socialiniu gyvenimu, ypač emigracija iš šalies, kuri išlieka problema nepaisant gerų ekonominių šalies vystymosi rodiklių.
„Visos Lietuvoje gyvenančios kartos, o ypač vyresnioji, turi padėti jaunimui įleisti šaknis, tėvynėje kurti naują gyvenimą. Jaunimui priklauso ateitis, bet mes visi turime padėti jaunuoliui atrasti viltį", - sakė Popiežius Pranciškus. 
Ambasadorius P. Zapolskas pakartojo Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą Šventajam Tėvui apsilankyti Lietuvoje. 
Ambasadorius P. Zapolskas padėkojo Šventajam Tėvui už jo dėmesį Lietuvai, paminėjo, kad lapkričio pradžioje didelė tikinčiųjų ir valdžios atstovų delegacija lankysis Vatikane, kartu minėdama Žemaičių (Telšių) vyskupystės jubiliejų. Ambasadorius asmeniškai šventajam Tėvui įteikė Trakų švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką garsinančios Dievo Motinos Lietuvos Globėjos paveikslo repliką, trumpai papasakodamas jos istoriją ir svarbą Lietuvai.

PPO padidino pasaulinės prekybos prieaugio 2017 metų prognozę iki 3,6 proc.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) padidino pasaulinės prekybos prieaugio 2017 metų prognozę nuo 2,4 iki 3,6 proc., teigiama organizacijos interneto svetainėje.
Anksčiau PPO prognozavo 2,4 proc. pasaulinės prekybos prieaugį, nustačiusi 1,8-3,6 proc. augimo diapazoną. Tačiau ekspertai tąsyk atkreipė dėmesį į "nemažą strateginį bei ekonominį netikrumą". Nauja prognozė atspindi stiprėjantį Azijos šalių prekybinį aktyvumą tiek regiono viduje, tiek ir Šiaurės Amerikoje.

V. Bafetas - labdaringiausias pasaulio milijardierius

Vorenas Bafetas (Warren Buffett) ir Bilas Geitsas (Bill Gates) yra labdaringiausi pasaulio milijardieriai, teigiama apie labdaringas organizacijas rašančiame leidinyje „The Chronicle of Philantrophy".
Sąraše pirmąją vietą užėmė holdingo bendrovės „Berkshire Hathaway" vadovas V. Bafetas, kuris nuo 2000 m. labdarai paaukojo daugiau nei 46 mlrd. dolerių, kai bendras jo turtas vertinamas 65,5 mlrd.
Skaičiuodamas nuo viso turto labdarai paaukotą dalį, „The Chronicle of Philantrophy" rėmėsi „Forbes" žurnalo turtingiausių žmonių sąrašu. Pažymima, kad daugelio sąraše buvusių milijardierių turtas nuo paskutinio sąrašo išaugo dar labiau.
Antrąją vietą užėmė „Microsoft" įkūrėjas B. Geitsas, nuo 2000 m. paaukojęs 18 mlrd. dolerių. 

Kinija pavadino "Standard & Poor's" sprendimą sumažinti šalies reitingą klaidingu

Reitingų agentūros "Standard & Poor's" sprendimas sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą yra klaidingas ir sunkiai paaiškinamas, pareiškė Kinijos finansų ministerija.
Ketvirtadienį tarptautinė reitingų agentūra "S&P Global Ratings" (S&P) sumažino Kinijos skolinimosi reitingą nacionaline bei užsienio valiuta nuo "AA-" iki "A+" su stabilia perspektyva.
"Reitingų agentūros "S&P" sprendimas sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą yra klaidingas. Pastaraisiais metais, keičiantis ekonominio augimo tendencijai, Kinijos vyriausybė visomis išgalėmis vykdo struktūrinę reformą, ekonominio augimo pamatas tapo dar tvirtesnis, ekonominio augimo kokybė toliau gerėja", - teigiama Kinijos finansų ministerijos pareiškime.
Ministerija pabrėžė, kad "tokiomis aplinkybėmis "S&P" sprendimas sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą yra sunkiai paaiškinamas". 
Kinijos trumpalaikiai reitingai nacionaline bei užsienio valiuta taip pat buvo sumažinti - nuo "A-+" iki "A-1".
Agentūros nuomone, ilgą laiką trunkantis kreditavimo augimas padidino Kinijos ekonomines bei finansines rizikas. Stabili perspektyva rodo, kad agentūra tikisi stabilios ekonominės Kinijos plėtros per artimiausius trejus ketverius metus. 
"Agentūra atkreipia dėmesį į pernelyg sparčiai augantį kreditavimą, skolų naštą ir kitus aspektus, būdingus dabartiniam Kinijos ekonomikos plėtros etapui. Toks požiūris ignoruoja Kinijos finansų rinkos investicinės struktūros ypatingumą, ignoruoja Kinijos vyriausybės teikiamą finansinę paramą. Lieka apgailestauti dėl tokio eilinio klaidingo Kinijos ekonomikos interpretavimo, kurį tarptautinė agentūra daro inertiškai, remdamasi išsivysčiusių šalių patirtimi", - teigia Kinijos finansų ministerija.

Kinija pavadino "Standard & Poor's" sprendimą sumažinti šalies reitingą klaidingu

Reitingų agentūros "Standard & Poor's" sprendimas sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą yra klaidingas ir sunkiai paaiškinamas, pareiškė Kinijos finansų ministerija.
Ketvirtadienį tarptautinė reitingų agentūra "S&P Global Ratings" (S&P) sumažino Kinijos skolinimosi reitingą nacionaline bei užsienio valiuta nuo "AA-" iki "A+" su stabilia perspektyva.
"Reitingų agentūros "S&P" sprendimas sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą yra klaidingas. Pastaraisiais metais, keičiantis ekonominio augimo tendencijai, Kinijos vyriausybė visomis išgalėmis vykdo struktūrinę reformą, ekonominio augimo pamatas tapo dar tvirtesnis, ekonominio augimo kokybė toliau gerėja", - teigiama Kinijos finansų ministerijos pareiškime.
Ministerija pabrėžė, kad "tokiomis aplinkybėmis "S&P" sprendimas sumažinti Kinijos skolinimosi reitingą yra sunkiai paaiškinamas". 
Kinijos trumpalaikiai reitingai nacionaline bei užsienio valiuta taip pat buvo sumažinti - nuo "A-+" iki "A-1".
Agentūros nuomone, ilgą laiką trunkantis kreditavimo augimas padidino Kinijos ekonomines bei finansines rizikas. Stabili perspektyva rodo, kad agentūra tikisi stabilios ekonominės Kinijos plėtros per artimiausius trejus ketverius metus. 
"Agentūra atkreipia dėmesį į pernelyg sparčiai augantį kreditavimą, skolų naštą ir kitus aspektus, būdingus dabartiniam Kinijos ekonomikos plėtros etapui. Toks požiūris ignoruoja Kinijos finansų rinkos investicinės struktūros ypatingumą, ignoruoja Kinijos vyriausybės teikiamą finansinę paramą. Lieka apgailestauti dėl tokio eilinio klaidingo Kinijos ekonomikos interpretavimo, kurį tarptautinė agentūra daro inertiškai, remdamasi išsivysčiusių šalių patirtimi", - teigia Kinijos finansų ministerija.

TVF išreiškė palaikymą E. Makrono darbo reformoms

 Prancūzijos ekonomikos atsigavimas spartėja, o prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) reformų programa turėtų padėti ilgalaikėms šalies perspektyvoms, ketvirtadienį teigė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Fondas metiniame Prancūzijos ekonomikos vertinime pastebėjo išaugusias investicijas, nekilnojamojo turto statybų atsigavimą bei stiprią paklausą. TVF teigimu, tai yra pagrindiniai ekonomikos, kuri šiemet turėtų augti 1,8 proc., varikliai.
Tačiau protestuotojams šią savaitę piktinantis E. Makrono planais sukurti lankstesnį darbo kodeksą, TVF išreiškė paramą prezidentui bei teigė, kad darbo reformų įgyvendinimas ir fiskalinė strategija bus pagrindiniai šalies uždaviniai.
TVF teigia, kad reformos, kurios turėtų būti pasirašytos penktadienį, turėtų padidinti darbo rinkos lankstumą tiek darbuotojams, tiek verslui.

"Ekspozicijų centras" tapo vieno didžiausių pasaulyje parodų organizatoriaus „Messe Frankfurt" atstovu Baltijos šalyse

Baltijos šalims didžiosios Vokietijos verslo parodos bus pasiekiamos lengviau - parodų organizavimo bendrovė „Ekspozicijų centras" tapo vieno didžiausių pasaulyje, Vokietijos parodų organizatoriaus Frankfurto parodų rūmų „Messe Frankfurt" atstovu Baltijos šalyse.
Tai ketvirtadienį iškilmingai paskelbta Valdovų rūmuose vykusioje ceremonijoje. Joje dalyvavo "Ekspozicijų centro” generalinis direktorius Erikas Piskunovas, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, VšĮ "Versli Lietuva” generalinė direktorė Daina Kleponė, "Messe Frankfurt” atstovas Štefenas Sciunderis (Steffen Szuender).
„Ekspozicijų centro" generalinio direktoriaus E. Piskunovo teigimu, ilgametė patirtis leis Baltijos šalims save pristatyti tarptautinėje rinkoje didesniu mastu.
„Džiaugiamės galėdami praplėsti savo paslaugų spektrą nuo 12-os Lietuvoje organizuojamų verslo parodų iki daugiau nei 130 „Messe Frankfurt" pasaulinių parodų Frankfurte bei įvairiose Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje, Dubajuje, Japonijoje, Pietryčių Azijoje ir Pietų Afrikoje. Mūsų ilgametė parodų organizavimo patirtis nuo šiol leis Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms kompleksiškai parinkti tinkamiausią parodą ir rasti geriausią parodos stendo bei vietos parodų salėje sprendimą. Tikimės, kad vis daugiau įmonių pasinaudos vienu efektyviausiu bei laiko patikrintu būdu žengti į naujas rinkas - dalyvavimu tarptautinėje parodoje", - sakė E. Piskunovas.

Trišalė taryba apsisprendė dėl minimalios algos didinimo

Trišalė taryba, vienijanti Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus, ketvirtadienio posėdyje sutarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų sausio 1 d. didėtų 20 eurų iki 400 eurų. Taip pritarta Vyriausybės siūlytam MMA kėlimo variantui, nors profesinės sąjungos siekė didesnio augimo. Galutinį sprendimą priims Ministrų kabinetas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas su išlygomis pritarė Vyriausybės siūlymui.
„400 eurų - skaudančia širdimi, tai yra labai mažai. Mes pritarsime", - sakė A. Černiauskas.
Siūlymą po diskusijų parėmė ir darbdavių atstovai, jų poziciją posėdyje reziumavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius.
„Tikrai pritarčiau siūlymui 400-ams eurų nuo sausio 1 dienos”, - sakė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas J. Guzavičius.

NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas Lietuvoje susipažino su saugumo situacija regione

Vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojo generolo sero Džeimso Everardo (James Everard) susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku buvo aptarta saugumo situacija regione ir tolesni NATO planai. 
„Su Vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotoju aptarėme saugumo situaciją regione, tolesnius NATO planus dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo regione. Kalbėjomės, kaip toliau stiprinti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių paramą iš oro ir jūros, įskaitant ir per atitinkamas pratybas Baltijos valstybėse, kovinį rengimą ir panaudojimo aspektus. Aptarėme karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose", - po susitikimo sakė J. V. Žukas.
Dž. Everardas taip pat apsilankė Rukloje dislokuotame Vokietijos vadovaujamame NATO priešakinių pajėgų batalione, kur susitiko su jo vadovybe, Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" atstovais.
Ketvirtadienį Vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas lankėsi Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje, kuriame susitiko su Jungtinio štabo viršininku generolu majoru Vitalijumi Vaikšnoru, NATO pajėgų integravimo vieneto vadovybe. Jungtiniame štabe generolui buvo pristatytos Lietuvos kariuomenės pajėgų vykdomos tarptautinės operacijos, informacija apie saugumo situaciją Baltijos regione, aptartos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „ Zapad 2017".

EK pateikė pasiūlymus dėl internetinių įmonių apmokestinimo

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) šalims pristatė pasiūlymų rinkinį dėl internetinių įmonių apmokestinimo.
Pabrėžiama, kad EK pristatyti pasiūlymai yra neformalūs ir neįpareigojantys. Komisija pabrėžia, kad jų paskirtis - suteikti atskaitos tašką diskusijoms, nes dauguma ES šalių siekia apmokestinti interneto įmones.
EK siekia, kad visoje ES įsivyrautų vienodas apmokestinimo įstatymas.
„Skirtinga šalių politika apmokestinimo klausimu gali fragmentuoti bendrą rinką bei įnešti nežinomybės", - sakė EK viceprezidentas Valdis Dombrovolskis.
„Dėl nevienodos politikos gali atsirasti nelygios konkurencinės sąlygos, atsiverti naujos galimybės įstatymų spragų išnaudojimui bei mokesčių vengimui", - pridūrė jis.

Atgal