VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.25. Naujausios žinios

Baigiasi ES pabėgėlių perkėlimo programa

Antradienį oficialiai baigiasi prieštaringai vertinama pabėgėlių perkėlimo Europos Sąjungoje (ES) programa. Jos rezultatai nėra džiuginantys. Europos Komisijos duomenimis, šalys narės įgyvendino tik 26,3 proc. reikalaujamų tikslų, skelbia austrų naujienų agentūra APA.
Dėl pabėgėlių krizės 2015 metais nuspręsta programa turėjo sumažinti krūvį ypač nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančioms šalims Italijai ir Graikijai. Jos terminas buvo dveji metai. Iš pradžioje numatyto tikslo į kitas šalis perkelti 160 000 pabėgėlių liko teisiškai privalomas perkelti 98 255 pabėgėlių skaičius.
Tačiau iš tikrųjų iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti tik 25 886 pabėgėliai. 2 693 asmenis priėmė ne ES valstybės Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas, kurios savo noru dalyvavo programoje.
Iš ES valstybių savo kvotą įgyvendino tik Malta: ji priėmė 148 pabėgėlius, nors jai buvo numatytas 131. Tikslus beveik įgyvendino Suomija (1 951 iš 2 078) ir Airija (552 iš 600). Visos kitos ES šalys iš dalies gerokai atsilieka.
Nė vieno pabėgėlio nepriėmė programai aršiai besipriešinančios Lenkija ir Vengrija, mažiausiai - Čekija (12 iš 2 691).
Tačiau kai kurios šalys tvirtai pasiryžusios įgyvendinti kvotas. Švedija, Estija, Latvija ir Lietuva nori priimti daugiau pabėgėlių nei „nurodyta". Apytikriai savo kvotas ketina įgyvendinti Portugalija (2 618 iš 2 951), Liuksemburgas (470 iš 557), Slovėnija (434 iš 567), Kipras (205 iš 320) ir Bulgarija (970 iš 1 302).
Lietuva yra priėmusi 382 pabėgėlius iš 671.

Kauno tvirtovės statiniai - kauniečiams

Valstybės įmonė Turto bankas Kauno rajono savivaldybei perdavė patikėjimo teise valdytus istorinius I, III, Domeikavos fortus ir jiems priklausančius tvirtovės statinius. Dar šių metų pavasarį II, IV ir V fortai buvo perduoti Kauno savivaldybei. 
Fortai patikėjimo teise bus perduoti savivaldybių valdomai viešajai įstaigai Kauno tvirtovės regioniniam parkui, kuri ir rūpinasi Kauno tvirtovės komplekso tvarkymu, priežiūra bei pritaikymu visuomenės poreikiams. 
Kauno tvirtovė, vienintelė tokia gynybinė sistema Baltijos šalyse, 1882 - 1915 metais Kaune ir jo apylinkėse buvo įrengta Rusijos caro Aleksandro II įsakymu. Kompleksą sudaro fortai, baterijos, sandėliai, pylimai ir kiti tvirtovės statiniai bei gynybiniai įrenginiai, kurie yra tapę neatsiejama Kauno savastimi ir valstybės saugomu kultūros paveldu.

Teisinė apsauga suteikta generolo S.Žukausko gimtinės atmintinai vietai

Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė pirmojo Lietuvos kariuomenės vado, generolo Silvestro Žukausko gimtinės atmintiną vietą Pakruojo rajone, Lygumų seniūnijoje, Dovainiškio kaime. Šiam objektui teisinė apsauga suteikta dėl istorinių ir memorialinių vertingųjų savybių. 
Pasak Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės Dianos Varnaitės, Lietuvos kariuomenė - lemiamas mūsų valstybingumo ir teritorinio vientisumo atkūrimo veiksnys, todėl pagerbiant pirmojo Lietuvos kariuomenės vado, vieno iš Lietuvos kariuomenės organizatorių S.Žukausko atminimą, įamžinama atliktų jo žygdarbių istorinė prasmė. 
"Tegul ši atminimo vieta liudija didžiulius generolo S.Žukausko nuopelnus Tėvynei", - sako D. Varnaitė. 
S. Žukauskas (1860-1937) - Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas. Baigė Marijampolės gimnazijos 6 klases. 1883-1884 m. mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Nors iš pradžių jis savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, tačiau demobilizavus Rusijos imperijos armiją, 1918 m. per Kijevą grįžo į Lietuvą. Buvo vienas iš Lietuvos kariuomenės organizatorių. Tų pačių metų gruodžio 10 d. paskirtas Krašto apsaugos ministru, tačiau dėl ligos (šiltinės) netrukus atleistas iš pareigų. Gydėsi Gardine. 
Paskirtas Generalinio štabo viršininku 1919 m. balandį, nedelsdamas ėmėsi telkti kariuomenę kovai su bolševikais. Tų pačių metų gegužę tapo Vyriausiuoju kariuomenės vadu. Jam vadovaujant, buvo suplanuota ir sėkmingai įvykdyta Kurklių-Panevėžio operacija, kurios metu išvaduoti Ukmergė ir Panevėžys. Pasižymėjusiems kariams apdovanoti jis įsteigė ordiną „Už Tėvynę", kuris prezidento Antano Smetonos įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi, o vėliau tapo Vyčio Kryžiaus ordinu. 
Tarp S.Žukausko nuopelnų - ir Kupiškio-Utenos operacija, kurios metu užimti Biržai, Nemunėlio Radviliškis, Utena, o bijodami apsupimo bolševikai pabėgo ir iš Kupiškio. Tęsiant puolimą, užimti Obeliai ir pasiekta Dauguva. Lietuvos kariuomenė galėjo pradėti kovas su bermontininkais. 1919 m. rugsėjį S.Žukauskas paskirtas generolu ypatingiems reikalams prie Vyriausiojo kariuomenės vado. Vėliau kaip KAM atstovas tapo Lietuvos Vyriausybės įgaliotiniu Antantės atsiųstoje prancūzų generolo A. Niselio vadovaujamoje komisijoje, prižiūrėjusioje vokiečių ir bermontininkų išsikraustymą iš Pabaltijo. 1920 m. - vėl Vyriausiasis kariuomenės vadas. Aktyviai dalyvavo likviduojant Kauno įguloje kilusio sukilimo padarinius. Jam suteiktas generolo laipsnis. 
Dalyvavo ir Nepriklausomybės kovose su lenkais, vadovavo atremiant lenkų dalinių puolimą prie Giedraičių ir Širvintų. Po metų paskirtas generolu ypatingiems reikalams prie Krašto apsaugos ministro. 1926 m. paskirtas Vyčio Kryžiaus ordino tarybos pirmininku, vėliau laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas. 1928 m. sausį paleistas į atsargą. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, tapo „Amerikos lietuvių prekybos akcinės bendrovės" steigėju ir nominaliu jos vadovu. 
Pelnęs daugybę apdovanojimų, S.Žukauskas mirė 1937 m. lapkričio 26 d. Davalgonių dvare, palaidotas Kauno miesto kapinėse. Kapinės sovietmečiu likviduotos, palaidojimo vieta iki šiol nežinoma. Praėjus metams nuo jo mirties, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas - ant Lietuvos lauko akmenų pjedestalo iš šovinių tūtelių nulietas biustas. Sovietmečiu biustas nugriautas, atstatytas 1990 m. vasario 16 d. Tais pačiais metais Dainavos mikrorajone buvusi Prano Eidukevičiaus gatvė pavadinta jo vardu. 1995 m. lapkritį atidengtas paminklas Silvestro Žukausko gimtinės vietai atminti.

Po rinkimų susilpnėjusios A. Merkel pozicijos pirmadienį smukdo eurą

Euras pirmadienio prekybos metu krito po Vokietijos rinkimų, kuriuose kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) bei jos sąjunga, nepaisant pergalės, surinko mažiausiai balsų per pastaruosius 70 metų, o radikalūs dešinieji tapo trečia didžiausia šalies parlamentine partija, rašo „Reuters".
Euras pirmadienį smuktelėjo 0,2 proc., iki 1,1933 dolerio už eurą, bei dar labiau atsitraukė nuo po Europos centrinio banko (ECB) posėdžio anksčiau šį mėnesį pasiekto pustrečių metų maksimumo - 1,2092 dolerio.
Praėjus vos porai metų nuo to laiko, kai A. Merkel atvėrė Vokietijos duris daugiau nei milijonui imigrantų, prieš imigraciją pasisakanti partija „Alternatyva Vokietijai" tapo pirmąja kraštutinių dešiniųjų jėga parlamente per daugiau nei pusę amžiaus.
Be to, A. Merkel teks kurti naują koaliciją - socialdemokratai atmetė dar vienos „didžiosios koalicijos" galimybę bei pareiškė eisiantys į opoziciją.
Tuo tarpu JAV doleris atsigavo po penktadienio, kai valiutą smukdė smarkiai paaštrėjusi retorika tarp Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Šiaurės Korėjos. Pirmadienį doleris Japonijos jenos atžvilgiu kilo 0,2 proc., iki 112,60 dolerio už jeną.
Didžiosios Britanijos svaras, penktadienį praradęs 0,6 proc., naujos savaitės pradžioje šoktelėjo 0,3 proc., iki 1,3544 dolerio už svarą.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge pakilo į 164-ąją vietą

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 177-osios vietos pakilo į 164-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 335 taškus.
R. Berankis Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame ATP "World Tour 250" serijos turnyre "St. Petersburg Open" pateko į vienetų varžybų ketvirtfinalį ir pelnė 45 reitingo taškus.
26-erių metų Laurynas Grigelis (199 tšk.) iš 254-osios pozicijos pakilo į 253-iąją, o 22-ejų metų Lukas Mugevičius (51 tšk.) išliko 575-as.
Reitingo lyderiu ispanas Rafaelis Nadalis (9465 tšk.). Antrąją vietą užima šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer, 7505 tšk.), trečiąją - britas Endis Miurėjus (Andy Murray, 6790 tšk.).

E. Makronas patyrė pralaimėjimą Prancūzijos Senato rinkimuose

Per dalinius Prancūzijos Senato rinkimus prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) patyrė pirmąjį didelį pralaimėjimą. Sekmadienį vykusį balsavimą aiškia persvara laimėjo ir savo valdžią išplėtė dešinieji. E. Makrono partija tuo tarpu prarado dalį senatorių postų.
Šiuose rinkimuose balsavo ne tauta, o 76 000 vietos politikų. Buvo renkamas 171 naujas senatorius iš 348.
„Rinkikai patvirtino Senato daugumą", - sakė konservatorius Senato pirmininkas Žeraras Laršė (Gerard Larcher), siekiantis perrinkimo. Aukštuosiuose parlamento rūmuose daugumą sudaro konservatoriai respublikonai ir centristai.
Dar birželį E. Makrono centro partija „Respublika, pirmyn" („La Republique en Marche) žemųjų parlamento rūmų rinkimuose šventė įspūdingą pergalę, gaudama aiškią balsų saugumą. Netiesioginiai senatorių rinkimai tuo tarpu buvo palankūs dešiniesiems, kurie įsitvirtinę daugelyje regionų ir jau yra stipriausia politinė jėga, sakė stebėtojai.
E. Makrono partija gavo tik 23 vietas (prieš buvo laimėjusi 29), o konservatoriai 149 (prieš tai 142)
Populistės Marin Le Pen (Marine Le Pen) kraštutinis dešinysis „Nacionalinis frontas" (FN) naujų mandatų neiškovojo - nuo 2014-ųjų jis turi dvi vietas Senate. M. Le Pen gegužę pralaimėjo E. Makronui antrąjį prezidento rinkimų ratą.
Senatas turi balso teisę priimant įstatymus. E. Makronui dabar teks ieškoti aljanso, kad galėtų įgyvendinti savo reformų programą, skelbia žiniasklaida. 39 metų prezidento reformų politika sulaukia pasipriešinimo šalyje. Vasarą jo populiarumas smarkiai krito.
Senatoriai renkami šešeriems metams. Kas trejus metus vyksta rinkimai, per kuriuos renkama pusė naujų narių.
E. Makronui balsavimas buvo svarbus ir dėl to, kad planuojamoms konstitucijos reformoms kitais metais jam reikės trijų penktadalių viso parlamento daugumos.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 25-ąją:
1604 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama lietuvių kariuomenė ties Baltakmene sumušė švedų kariuomenę.
1765 m. gimė diplomatas, politinis veikėjas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis. Mirė 1833 m. Florencijoje (Italija).
1939 m. nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris oficialiai prabilo apie siekį okupuoti Lietuvą.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Panama.
1992 m. pirmoji "Vilniaus premija" įteikta Vilniaus metraštininkui, dailininkui bei dailėtyrininkui Vladui Drėmai.
2000 m. Sidnėjuje disko metikas Virgilijus Alekna, nuskraidinęs diską 69 metrus 30 centimetrų, iškovojo XXVII vasaros olimpinių žaidynių aukso medalį.
2003 m. Vilniuje pristatyta knyga "Bažnyčia, narkotikai ir narkomanija. Sielovados vadovėlis". Ja Lietuvos katalikų Bažnyčia pirmą kartą oficialiai pareiškė savo poziciją dėl narkomanijos.
2004 m. minint 290-ąsias švietėjo ir poeto Kristijono Donelaičio gimimo metines Rusijos Kaliningrado srityje, buvusioje Gumbinėje, dabar Guseve, lietuvių literatūros klasikui atidengtas paminklas.
2011 m. pagerbiant Holokausto aukas, Kėdainių rajone, Daukšių kaime, atidengtas memorialas, įamžinęs 1003 žydų pavardes.
2013 m. Slovakijoje paskirtas pirmasis Lietuvos garbės konsulas.

Prasidėjo pratybų „Inžinierių griausmas 2017“ pasiruošimo fazė

Rugsėjo 25-29 d. Generolo Silvestro Žukausko Pabradės poligone vyks tarptautinės inžinierių pratybos „Inžinierių griausmas 2017" (angl. „Engineer Thunder 2017"). Pratybose dalyvaus ir  NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje kariai.

Šiuo metu vyksta pratybų pasiruošimo fazė - speciali technika ir transporto priemonės gabenamos iš Ruklos į Pabradės poligoną. Atliekant šią užduotį yra naudojami Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo pajėgų sunkvežimiai ir krautuvai.

Daugiau informacijos video medžiagoje: https://youtu.be/kcpW39KuaTc

Pratybos „Inžinierių griausmas" yra didžiausios Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono organizuojamos lauko taktinės pratybos su manevriniais vienetais, kurios rengiamos jau nuo 2013 metų Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradės r.). Šiemet šiose pratybose dalyvaus daugiau nei 600 karių.

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIO BAIGIAMASIS RENGINYS – JONO BASANAVIČIAUS GIMTINĖJE

2017 m. rugsėjo 27 d. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.) vyks Lietuvos muziejų kelio „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ projekto uždarymo konferencija, kurioje bus aptarti šių metų rezultatai, diskutuojama apie 2018 m. temą „Nepriklausomybės metų ženklai“.

Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Pasandravyje (Raseinių r.) prasidėjęs „Lietuvos muziejų kelias“ savo kelionę neatsitiktinai pradėjo Maironio, o baigia Jono Basanavičiaus gimtinėse. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo pasirinkta aktualizuoti Vasario 16‑osios Lietuvą kūrusius ir ją puoselėjusius asmenis bei atverti šimtą istorijos langų į šių žmonių gyvenimą, vertybinį pasirinkimą, darbus ir jų svarbą ateičiai.

 Atkreipdamas į tai dėmesį Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas projektas visuomenei pristatė muziejuose sukauptus įdomius eksponatus, vietoves, kitus atminties ženklus, tradicines šventes ir bendruomenes buriančius renginius, kuriuose buvo prisimenami prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėję žmonės: rašytojai, švietėjai, dailininkai, Nepriklausomybės akto signatarai ir kitos ryškios asmenybės.

Artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse „Lietuvos muziejų kelias“ simboliškai kvietė į šimtą renginių, kuriuos paruošė 55 muziejai iš visos Lietuvos.

Jau tapo tradicija, kad prasidėjęs Tarptautinę muziejų dieną, „Lietuvos muziejų kelias“ baigiasi rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną. Kelionę pradėjęs Žemaitijoje ir atvėręs pirmuosius istorijos langus į Vasario 16-tosios Lietuvą kūrusių žmonių gyvenimus, Muziejų kelias toliau vingiavo per Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, Dzūkiją ir rudenį baigiasi Suvalkijoje.

2012 m. prasidėjęs projektas vyko jau šeštąjį kartą ir pasitiko ketvirtuosius metus iš penkerių metų renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui. Pastaraisiais metais muziejai kvietė pažvelgti į sukauptas archeologines vertybes, lietuvių liaudies meną, įvairias dvarų kultūros formas.

Kitąmet numatomi renginiai skatins apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. laikotarpio laimėjimus, kurie turėjo įtakos mokslo, menų, kultūros, švietimo, pramonės, diplomatijos ir kitų sričių plėtrai.

Baltų vienybės dieną Užupyje atidengta konstitucijų lenta latgalių kalba

Rugsėjo 22 d. minint Baltų vienybės dieną, Vilniaus Užupyje buvo iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta latgalių kalba. Iškilmėse dalyvavo Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje ir Užupyje ambasadoriaus pavaduotojas Ivaras Liepniekas (Ivars Liepnieks) ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Užupio Respublikos Konstitucija šiuo metu yra išversta į daugiau nei 50 kalbų, o Užupio Respublikos Konstitucijų sieną Paupio gatvėje puošia 28 lentos viso pasaulio kalbomis. Pirmą sykį Vilniuje buvo pagerbta latgalių kalbos raštija, įteisinta Latvijos Respublikos Konstitucijoje. Kaip visada lentos atidengimo iškilmės buvo atviras kultūros renginys, skirtas suartinti skirtingas tautas išsaugojant jų tapatybę ir atsispiriant kosmopolitizmo įtakai.

Iškilmėse skambėjo latgalių liaudies muzika, buvo viešai aptariamos tautų santykių istoriniai vingiai ir lūkesčiai, dažniausiai liekantys diplomatinių susitikimų užribyje.

Latgalos atstovas Latvijos Respublikos Seime p. Juris Viliumas (Jurs Viļums) teigė: šis renginys suveda kartu dvi labai panašias tautas – užupiečius ir latgalius. Mūsų bendras bruožas toks, kad patys būdami skaičiumi mažesnė grupė, esame idėjų šaltinis ir traukiamoji jėga už mus didesnei grupei. Kitaip tariant, užupiečiai yra Vilniaus širdis, o latgaliai – Latvijos širdis. Būtent užupiečiai parodė visiems baltams, kad kilniomis vertybėmis ir sielos jėga galima atgaivinti viso Vilniaus miesto dvasią ir išsaugoti Vilnių kaip baltiškos, rytų europietiškos kultūros brangakmenį. Būtent latgaliai parodė visiems baltams, kad latgališkai latvišku patriotizmu, gyvybinga protėvių kalba ir savųjų simbolių jėga galima išsaugoti Latviją kaip baltiškos, rytų europietiškos kultūros teritoriją.

Užupio bendruomenei tai ne pirmas jos renginys, kuriame kuriami tiesioginiai ir nuoširdūs tarptautinių santykiai tarp žmonių ir kultūrų. Užupio Respublikos premjeras S. Gorodeckis sakė:  „Džiaugiamės, kad Užupio Respublikos Konstitucijos sieną pagaliau papuošė dar viena išlikusi gyva baltų kalba, kuri patyrė tokį patį spaudos draudimą kaip lietuviška raštija. Latgališkai  pirma knyga buvo atspausdinta Vilniuje, kuris buvo latgalių kultūros traukos centru daugiau nei šešis šimtmeč

Per metus eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,6 proc., importuotų prekių - 1,9 proc.

Liepos mėn. eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,3 proc., importuotų prekių - 0,2 proc.
Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai sumažėjo kompiuterių ir išorinės įrangos kainos - 7,4 proc., žemės ūkio vienmečių augalų - 6,6, daugiamečių augalų - 6,4 proc., bet padidėjo pesticidų ir kitų agrochemijos produktų kainos - 9 proc., pieno gaminių - 6,1, betono, cemento ir gipso gaminių - 4,7 proc.
Iš importuotų prekių daugiausia - 8,3 proc. - atpigo gamtinės dujos, žemės ūkio vienmečiai augalai atpigo 7,2 proc., daugiamečiai augalai - 4 proc., bet pabrango baterijos ir akumuliatoriai - 3,6 proc., žalia nafta - 3,1, pieno gaminiai - 2,7, perdirbti ir konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės - 2,3 proc. Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., ne iš euro zonos - padidėjo 0,1 proc.
Per metus (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,6 proc., importuotų prekių - 1,9 proc.
Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 1,4 proc., ne iš euro zonos - 2,4 proc.

Medininkų pilyje - konferencija

Rugsėjo 27 d., trečiadienį, Medininkų pilyje vyks konferencija „Atstatytai Medininkų piliai - 5 metai". 
Konferencijoje bus kalbama apie seniausias Lietuvos mūrines pilis, apžvelgta Medininkų pilies nykimo ir gelbėjimo raida, pristatyti piliavietės archeologiniai tyrimai, XIV-XV a. laidosena Medininkų apylinkėse, aptarta Medininkų pilies reikšmė XIV a. pab. - XV a. pr. konfliktų dėl valdžios kontekste.
Konferencijoje bus aptartos ir Medininkų apylinkėse vykusios Nepriklausomybės kovos, Armijos Krajovos veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu bei Lietuvos išeivijos iniciatyvos piliai atstatyti. Bus galimybė sužinoti, kokios problemos iškilo rekonstruojant pilį ir pritaikant ją turizmo reikmėms bei kuriant Medininkų herbą.
Bus perskaityta 10 pranešimų. Jų autoriai - prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas), prof. dr. Jonas Glemža, dr. Linas Girlevičius (UAB „Teisinga orbita"), doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), dr. Gintautas Surgailis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), architektas-tyrėjas Robertas Zilinskas (UAB „Atodangos"), istorikas Stanislovas Buchaveckas (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), prof. dr. Juozas Galkus, Gintautas Terleckas ir Tomas Petrauskas (Trakų istorijos muziejus).
Medininkų pilis - seniausia Lietuvos mūrinė tvirtovė. Nuo 2004-ųjų pilis yra Trakų istorijos muziejaus padalinys. 2010-2012 metais muziejus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įgyvendino pirmąjį Medininkų pilies rekonstrukcijos etapą. Pagrindiniame pilies bokšte - 27 metrų aukščio donžone - įsteigtas muziejus, kuriame įrengtos penkios ekspozicijų salės. 
2012 m. rugsėjo 28 d. pilis buvo atidaryta lankytojams. Muziejuje organizuojamos parodos, vyksta renginiai, konferencijos. Iš griuvėsių prikelta pilis tapo šio regiono kultūrinio gyvenimo židiniu.

Vilniuje lankysis Danijos Karalystės užsienio reikalų ministras

Vilniuje antradienį lankysis Danijos Karalystės užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsenas. 
Susitikime su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ketinama aptarti Lietuvos ir Danijos dvišalį bendradarbiavimą, regioninio saugumo, bendradarbiavimo ES ir NATO, energetinio saugumo, Rytų kaimynystės, padėties Rusijoje ir Ukrainoje klausimus.
Danijos užsienio reikalų ministras taip pat apsilankys NATO pajėgų integravimo vieneto vadavietėje.

Lietuva laimėjo jau trečią šiais metais ES Dvynių projektų Azerbaidžane atranką

Europos Sąjungos delegacija Azerbaidžane pranešė, kad Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos konsorciumas laimėjo atranką ES Dvynių programos projektui „Parama stiprinant Azerbaidžano aukštojo mokslo sistemą" įgyvendinti. Tai jau aštuntas Lietuvos laimėtas ES Dvynių programos projektas Azerbaidžane ir trečias šiais metais, kas akivaizdžiai liudija stiprėjančius šalių ryšius ir išaugusį pasitikėjimą Lietuvos institucijomis ir ekspertais. 
Prieš dešimtmetį Lietuvos aukštojo mokslo sistema tvarkėsi su panašiais iššūkiais, kurie dabar kyla Azerbaidžane. Įvertinusi savo patirtį ir išmoktas pamokas, Lietuva, kuri įgyvendins projektą kaip jaunesnioji partnerė, pasiūlė efektyvius ir praktikoje patikrintus sprendimo būdus. Lietuvai projekte atstovaus Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru bei Europos socialinio fondo agentūra. 
Europos Komisijos finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. Lietuva, kuri dalyvauja šioje programoje nuo 2004 metų, užsitarnavo gerą vardą kaip profesionalus, aktyvus ir patikimas partneris. Remiantis Europos Komisijos projektų įgyvendinimo analize, Lietuva per šį laikotarpį tapo viena sėkmingiausių programos partnerių, nuo 2004 metų laimėjusi 90 ES dvynių projektų atrankų.

Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas

Rugsėjo 20-21 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Jörgas Vollmeris (Jörg Vollmer) ir jį lydinti delegacija.

Susitikę su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Valdemaru Rupšiu bei Mechanizuotosios pėstininkų brigados „ Geležinis Vilkas“ vadovybe svečiai aptarė Vokietijos karių pagrindu suformuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono karinio rengimo aktualijas bei ateities planus.

Gen. ltn. J. Vollmeris viešėdamas Rukloje, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, susitiko su čia tarnaujančias kariais, domėjosi jų tarnybos sąlygomis ir kariniu rengimu. 

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota nuo šių metų pradžios.  Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 250 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ Rukloje.  Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją NATO šalių vadovai 2016 m. susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą sustiprinti NATO buvimą rytinėje Aljanso dalyje.  Šiandien  Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos keturios  rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose maždaug 4,5 tūkst. karių. Joms vadovauja  Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios pajėgos yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos atgrasymo tikslais. Jų buvimas čia  reiškia tai, kad užpuolus vieną šalį, į tai reaguotų visas Aljansas.  Aljansas taip  pat yra tris kartus padidinęs NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst.  karių, kurių priešakyje – ypač greitojo reagavimo pajėgos.  Taip pat veikia ir aštuoni nedideli aljanso štabai  – NATO pajėgų integravimo vienetai. Vienas jų nuo 2015 metų rudens veikia ir Vilniuje.

Šiandien prasidės ketvirtasis „Brexit" derybų raundas

Šiandien Briuselyje prasidės ketvirtasis „Brexit" derybų raundas. Didžiosios Britanijos derybininkų komandą į ketvirtąjį derybų raundą su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais lydės „Brexit" sekretorius Deividas Deivisas (David Davis), informuoja BBC.
Tai bus pirmoji galimybė Europos delegacijai atsakyti į Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) kalbą Florencijoje, kuria politikė siekė suteikti sulėtėjusiam derybų procesui naują impulsą. Vyriausiasis ES derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) apibūdino jos toną kaip konstruktyvų, kuris, anot jo, turėtų pagerinti derybų atmosferą.
Ketvirtajame derybų raunde ES derybininkai tikisi išsiaiškinti daugiau detalių, pavyzdžiui, kokius mokėjimus Didžioji Britanija yra pasiruošusi atlikti išstojusi iš Sąjungos.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 25-osios įvykiai pasaulio istorijoje:

1493 m. Kristupas Kolumbas (Christopher Columbus) iš Ispanijos išvyko į antrąją kelionę ieškoti Naujojo pasaulio.
1513 m. ispanų keliautojas Vasko Nunesas de Balboa (Vasco Nunez de Balboa) tapo pirmuoju europiečiu, kuris, kirtęs Panamos sąsmauką, išvydo Ramųjį vandenyną.
1629 m. pasirašyta Altmarko taika, baigusi ketverius metus trukusį Lenkijos ir Švedijos karą. Švedija pagal sutartį gavo Livoniją bei dalį Prūsijos.
1897 m. gimė JAV rašytojas ir Nobelio premijos laureatas Viljamas Folkneris (William Faulkner).
1906 m. gimė rusų kompozitorius ir pianistas Dmitrijus Šostakovičius. Muzikas mirė 1975 m. 
1932 m. Ispanijos Katalonijos regionui suteikta autonomija. 
1943 m. Rusija išvadavo Smolenską - paskutinį Vokietijos gynybinį bastioną Rusijoje.
1944 m. gimė JAV aktorius ir prodiuseris Maiklas Duglasas (Michael Douglas).
1955 m. įkurtos Jordanijos karališkosios karinės oro pajėgos. 
1956 m. pradėjo veikti pirmasis transatlantinis telefono kabelis, sujungęs Škotiją su Kanadai priklausančiu Niufaundlendu.
1967 m. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vakarų Vokietija pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kuriant "Airbus" lėktuvą.
1970 m., sulaukęs 72 metų amžiaus, mirė vokiečių rašytojas ir garsiojo romano "Vakarų fronte nieko naujo" autorius Erikas Marija Remarkas (Erich Maria Remarque).
1972 m. rinkėjams balsavus prieš stojimą į Europos Ekonominę Bendriją (EEB) atsistatydino Norvegijos vyriausybė.
1974 m., sulaukęs 73 metų amžiaus, mirė garsus rusų klounas Nikolajus Poliakovas, žinomas Koko vardu.
1978 m. virš JAV San Diego miesto sportinis lėktuvas susidūrė su aviakompanijos "Pacific Southwest Airlines" laineriu "Boeing 727". Per katastrofą žuvo 151 žmogus.
1983 m. mirė Belgijos karalius 1934-1951 metais Leopoldas III. Dėl tariamo kolaboravimo su nacistine Vokietija jam teko atsisakyti sosto 1951 metais. 
1991 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba įvedė ginklų embargą Jugoslavijai ir paragino baigti kovas šioje irstančioje Balkanų šalyje.
1997 m. Didžiosios Britanijos inžinierių sukurtas automobilis "Thrust SuperSonic" pasiekė naują greičio rekordą. Jis išvystė 1142 km per valandą greitį.
2003 m. mirė žymus palestiniečių intelektualas, literatūros kritikas, teoretikas, palestiniečių aktyvistas Edvardas Saidas (Edward Said).
2011 m. Saudo Arabijos karalius paskelbė reformas, pagal kurias, moterims bus leidžiama balsuoti ir dalyvauti savivaldybės rinkimuose.

Berlyno gyventojai pareiškė valią, kad Tegelio oro uostas dirbtų toliau

Berlyno gyventojai referendumo metu pareiškė valią, kad miesto Tegelio oro uostas nebūtų uždarytas. 
Apie Tegelio uždarymą svarstoma jau kurį laiką, bet, miestui vis nesugebant pasistatyti naujo oro uosto, atsirado iniciatyva, skirta Tegelio oro uosto išsaugojimui.
Referendume, kuris vyko kartu su Vokietijos parlamento rinkimais, už senojo Berlyno oro uosto išsaugojimą pasisakė 56,1 proc. rinkėjų.
Tegelio vieta kelia daug diskusijų - kadangi oro uostas yra sąlyginai netoli miesto centro, gana tankiai apgyvendintoje vietoje, dėl kasdienių lėktuvų skrydžių keliamo triukšmo kenčia apie 300 tūkst. gyventojų. Maža to, dėl Tegelio oro uosto veiklos krinta ir šalia gyvenančių žmonių būsto kaina.
Berlyno savivaldybė gyventojus ragino balsuoti prieš oro uosto išsaugojimą bei siūlė jo vietoje statyti naujus namus ir informacinių technologijų startuolių centrą.

Dėl galimo ugnikalnio išsiveržimo Balyje namus paliko beveik 50 tūkst. žmonių

Augant susirūpinimui, kad pirmą kartą per pusę šimtmečio gali išsiveržti Agungo ugnikalnis, beveik 50 tūkst. žmonių kurortinėje Indonezijos Balio saloje ieškojo laikinojo prieglobsčio.
Remiantis pranešimais, 49 300 netoli vulkano gyvenančių žmonių buvo apgyvendinti laikinose stovyklose 10 vietovių. Pareigūnai taip pat paneigė internete sklandančias žinias, neva ugnikalnis jau išsiveržė. Jų teigimu, socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiose nuotraukose yra įamžinti anksčiau šalyje išsiveržę ugnikalniai.
Penktadienį Indonezijos valdžia paskelbė aukščiausią pavojaus laipsnį dėl galimo ugnikalnio Agungo išsiveržimo Balio saloje.
„Vis dar yra neišvykusių vietinių žmonių, ir mes bandome įkalbėti juos evakuotis", - teigė pareigūnas.
3 031 metro aukščio Agungo ugnikalnis suaktyvėjo praėjusią savaitę, paskutinį kartą jis išsiveržė 1963-1964 metais, tada žuvo apie 1 200 žmonių.

 

 

Atgal