VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.26. Naujausios žinios

Pradedamas nacionalinis projektas „Pažink valstybę"

Valstybės pažinimo centras antradienio rytą kviečia drauge pradėti nacionalinį projektą „Pažink valstybę". Į pusę metų truksiančias projekto veiklas įsitrauks mokiniai ir mokytojai iš šešiasdešimties visos Lietuvos mokyklų: pasitelkdami naujus mokymo metodus ir netradicines mokymosi aplinkas, jie ne tik diskutuos apie visuomenei aktualias problemas, bet ir ieškos konkrečių jų sprendimo būdų.
Antradienio rytą prasidėsiančio pirmojo projekto etapo metu mokytojai bendraus su žinomais švietimo, ekonomikos, viešosios politikos ekspertais ir susipažins su probleminio mokymo galimybėmis ugdant moksleivių pilietiškumą. Įvadiniame seminare ir metodinėse dirbtuvėse dalyvaus Seimo narė Ingrida Šimonytė, Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Lietuvos edukologijos universiteto docentas dr. Liutauras Degėsys, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas bei kiti specialistai.
Projektą „Pažink valstybę" organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Valstybės pažinimo centras.

Į Lietuvą atvyksta Lenkijos Seimo Maršalka M. Kuchcinskis Vilnius, rugsėjo 26 d. (ELTA). Antradienį Lietuvoje su darbo vizitu lankysis Lenkijos Seimo Maršalkos Mareko Kuchcinskio (Marek Kuchcinski) vadovaujama delegacija.

Lenkijos Seimo Maršalka M. Kuchcinskis sakys kalbą Seimo plenariniame posėdyje. 
Svečiai susitiks su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Šiame susitikime taip pat numato dalyvauti Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės pirmininkas Jaroslavas Narkevičius, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės narė Rita Tamašunienė, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius ir kt. 
Susitikimui pasibaigus, M. Kuchcinskis pasirašys Seimo svečių knygoje. Vėliau planuojama Seimo Pirmininko V. Pranckiečio ir Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchcinskio spaudos konferencija.
Po pietų svečiai iš Lenkijos lankysis Rasų, Antakalnio kapinėse, Aušros vartuose, jiems bus surengta ekskursija po Vilniaus senamiestį. Vėliau Lenkijos Seimo delegacija Lenkijos institute susitiks su lenkų bendruomene.
Antradienį vakare Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus atidaryta tarptautinė paroda „Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas". Sveikinimo žodžius tars parodos garbės globėjai - Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Lenkijos Seimo Maršalka M. Kuchcinskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Varšuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas Kazimežas Nyčas (Kazimierz Nycz). Renginyje taip pat kalbės parodos bendroji organizatorė, Varšuvos Jono Pauliaus II kolekcijos muziejaus direktorė Joana Gžybovska (Joanna Grzybowska).

Atsistatydinantis ūkio ministras M. Sinkevičius: elgiuosi nuosekliai

Atsistatydinimo pareiškimą Premjerui Sauliui Skverneliui pirmadienį įteikęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad, jo atstovaujamai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) šeštadienį palikus valdančiąją koaliciją, jis nemato galimybės toliau dirbti Vyriausybėje. 
"Įteikiau atsistatydinimo pareiškimą, elgiuosi nuosekliai (...) Natūralu, kad jeigu mane delegavusios partijos nėra (pozicijoje - ELTA), tai, matyt, aš, kaip partijos narys, turiu atitinkamai - nors tam sprendimui nepritariu - elgtis ir tą padariau (...) Premjeras turi laiko apsispręsti. Kokį sprendimą jis priims, neįvardijo (...) Aš savo darbą padariau. Manau, kad neturėčiau dirbti Vyriausybėje, kurioje socialdemokratai pasitraukė", - pirmadienį Vyriausybėje kalbėjo pareigas kol kas einantis ministras M. Sinkevičius, priminęs žurnalistams, kad nepritarė LSDP traukimuisi iš koalicijos. 
M. Sinkevičius santūriai vertino galimybę, kad Premjeras S. Skvernelis nepritartų jo atsistatydinimui. 
"Sunku pasakyti, ką reiškia nepritars. Aišku, Premjeras turi teisę nepriimti atsistatydinimo, bet žinote, kai palieki poziciją, ar gali kas nors tave sustabdyti?", - retoriškai klausė ministras. 
M. Sinkevičius nebuvo linkęs vertinti kitų LSDP deleguotų ministrų - užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir teisingumo ministrės Mildos Vainiutės - sprendimo likti dirbti Vyriausybėje. 
"Manau, kad kiekvienas laisvas apsispręsti, juolab kad Ministras Pirmininkas nėra išsakęs jiems kritikos, matyt, kad darbų tęstinumas yra reikalingas, ir kiekviena situacija yra skirtinga. Mano sprendimas yra šiandien toks, jų valia galbūt kitokia, tai nekvestionuočiau kitų kolegų apsisprendimą", - sakė ūkio ministras. 
Klausiamas, kaip vertintų galimybę LSDP partijos frakcijai Seime skilti į dvi frakcijas, ministras pasisakė už socialdemokratų parlamentarų vienybę. 
"LSDP, jeigu yra viena partija, tai viena ir frakcija turi dirbti. Nuo to, kad turėsime daugiau frakcijų, valstybėje daugiau socialdemokratijos nebus. Tikiuosi, kad valstybėje bus rastas kelias bendram darbui, telkimuisi, o ne skaldymuisi", - teigė M. Sinkevičius. 
Buvęs Jonavos meras M. Sinkevičius nedetalizavo tolesnių savo planų. 
"Esu žmogus, kuris neturi nei verslo, nei kažkokių sukauptų milžiniškų kapitalo lėšų ar dividendų, ar pajamų - jaunas žmogus. Tai natūralu, kad pabaigęs šitą darbą ieškosiu kito darbo", - kalbėjo ūkio ministras. 
Premjeras sprendimą dėl M. Sinkevičiaus turėtų priimti per artimiausias penkias darbo dienas. 
Kaip ELTA jau skelbė, po LSDP pasitraukimo iš koalicijos narystę šioje partijoje nutraukė ministras L. Linkevičius, pirmadienį įteikęs partijai atitinkamą pareiškimą. Savo ruožtu teisingumo ministrė M. Vainiutė nepriklauso jokiai partijai, nors ją į dabartines pareigas delegavo socialdemokratai.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos per metus padidėjo beveik 19 proc.

Rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 18,7 proc. 
Statistikos departamento duomenimis, didžiausią įtaką tam turėjo 29 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 6 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai - 60,4 proc. - padidėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos.
Taip pat 24,9 proc. padidėjo galvijų supirkimo kainos, 6,2 proc. - kiaulių. Iš augalininkystės produktų daugiausia - 81,4 proc. - pabrango obuoliai.

Tarptautinė audito bendrovė "Deloitte" nukentėjo nuo programišių atakos

Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė "Deloitte" nukentėjo nuo programišių, grėsmė iškilo bendrovės klientų asmeniniams laiškams ir konfidencialiai informacijai, patvirtino bendrovė. Apie tai informuoja naujienų tarnyba BBC.
"Deloitte" teikia konsultacines paslaugas, konsultuoja kai kuriuos didžiausius pasaulinius bankus, žiniasklaidą, farmacijos bendroves ir valstybines įmones kibernetinio saugumo klausimais.
Programišiai įsilaužė į "Deloitte" pašto serverį per elektroninio pašto platformą, dėl atakos nukentėjo "labai nedaug" klientų, praneša bendrovė.
Kaip rašo "The Guardian", ataka buvo įvykdyta dar 2017 metų kovą, bet neatmetama galimybė, kad tai galėjo nutikti dar anksčiau.
"Deloitte" teigė susisiekusi su tais klientais, prie kurių informacijos buvo prieita. Ji nepatvirtino, kiek tiksliai asmenų nukentėjo dėl minėtos programišių atakos.

SDF: Sirijoje iš oro užpultos JAV remiamos pajėgos

JAV remiama nereguliari kariuomenė, žinoma Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) vardu, pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ši iš oro užpuolė iš "Islamo valstybės" (IS) SDF atkovotą dujų jėgainę ir ten pražudė vieną jos kovotojų, o dar kelis sužeidė.
"Konoko dujų jėgainė, kur dislokuota didelė dalis mūsų pajėgų, tapo Rusijos oro antskrydžių ir apšaudymų taikiniu", - agentūrai AFP sakė SDF atstovė Lilva Abdala (Lilwa Abdallah).
Vėliau SDF išplatintame pranešime informuota, kad per puolimą vienas jų kovotojas žuvo, o dar šeši buvo sužeisti.
Be to, L. Abdala pasakojo, kad pirmąjį rusų puolimą sekė Sirijos režimo antskrydžiai.
"Mes pasiliekame teisę į tai reaguoti", - pridūrė atstovė.
SDF - kurdų ir arabų kovotojų aljansas - Sirijos Deir ez Zoro provincijoje esančią Konoko jėgainę užėmė šeštadienį.
Ši nereguliari kariuomenė su IS kovoja rytiniame Eufrato upės, įstrižai kertančios su Iraku besiribojančią išteklių turtingą Deir ez Zoro provinciją, krante. 
Tuo tarpu Sirijos režimas, palaikomas savo sąjungininkės Rusijos, šioje provincijoje taip pat kovoja su IS. Tačiau tą daro daugiausia dešiniajame Eufrato krante.
Sutarta riba turėtų neleisti įvykti šių pusių susidūrimams, tačiau pirmadienį galimai įvykdyti antskrydžiai yra jau ne pirmas kartas, kai SDF apkaltino Rusiją ir Sirijos režimą puolant jos kovotojus.
Pavyzdžiui, rugsėjo 16 dieną SDF pranešė, kad per režimo ir Rusijos oro antskrydžius Al Sinajos vietovėje, esančioje rytiniame Eufrato krante, buvo sužeisti šeši jos kovotojai.

Graikijai oficialiai nebetaikoma ES perviršinio deficito procedūra

Graikijai pirmadienį oficialiai panaikinta Europos Sąjungos (ES) perviršinio biudžeto deficito procedūra, kuria bloko narės yra baudžiamos už biudžeto išlaidų perviršį.
Iš procedūros pašalinus Graikiją, ji dabar taikoma tik 3 ES šalims - Didžiajai Britanijai, Ispanijai ir Prancūzijai. Palyginimui, 2011-aisiais, euro zonos skolų krizės piko laikais, ši procedūra buvo taikoma 24 ES valstybėms.
Formaliai pirmadienį ES narių patvirtintas sprendimas Graikijos atžvilgiu yra „milžiniškų Graikijos žmonių pastangų ir pasiaukojimo, siekiant atkurti viešųjų finansų stabilumą, pripažinimas", sakė Europos ekonomikos reikalų komisaras Pjeras Moskovisi (Pierre Moskovici).
„Šis atsigavimas neturi sau lygių", - pirmadienį pareiškė jis.
Graikijos deficitas 2009 m. daugiau nei 15 proc. viršijo visą šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) bei smarkiai prisidėjo prie euro zonos krizės, kuri rimtai grasino valiutai.
Šaliai iš viso buvo skirtos trys ES bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gelbėjimo programos, paskutinė jų baigiasi 2018 m. rugpjūtį. Jai pasibaigus, Atėnai tikisi visiškai grįžti į skolinimosi rinkas.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pagrasino nutrauksiąs kurdų naftos tiekimą iš Šiaurės Irako

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) neatmeta, kad Ankara uždarys vamzdyną, kuriuo iš Irako Kurdistano teritorijos į Džeichano uostą pumpuojama nafta.
Jis tai pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Stambule, kurią tiesiogiai transliavo televizijos kanalas NTV.
"Šią savaitę mes paskelbsime savo tolesnius žingsnius, visiškai uždarysime sieną. Ir pažiūrėsime, kaip ir kam Šiaurės Irako regiono (omenyje turimas Irako Kurdistanas) administracija pumpuos ir parduos savo naftą. Juk sklendė mūsų pusėje, kai tik mes ją užsuksime, viskas baigsis", - sakė R. T. Erdoganas.
Anot jo, kurdų vadovai "turi viską gerai apgalvoti", o referendumą dėl Kurdistano nepriklausomybės "iš visų šalių parėmė tik Izraelis". Prezidentas pridūrė, kad Turkija yra parengusi "įvairiausių reagavimo priemonių sąrašą" - priklausomai nuo balsavimo baigties.

Galutinai žlunga D. Trampo pažadai atšaukti „Obamacare"

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) per rinkimų kampaniją duotas pažadas atšaukti savo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) sveikatos reformą, galutinai žlunga. Prieš "Obamacare" atšaukimą pirmadienį pasisakė dar vienas respublikonų partijos atstovas Senate - Siuzan Kolins (Susan Collins). Jau anksčiau tam pasipriešino respublikonų senatoriais Džonas Makeinas (John McCain) ir Rendis Polas (Rand Paul).
Respublikonai Senate turi nežymią daugumą - 52 mandatus iš 100. Jei minėti trys respublikonai bus prieš, projektas žlugs. Demokratai yra vieningai prieš B. Obamos sveikatos reformos atšaukimą.
S. Kolins pirmadienio vakarą pareiškė negalinti paremti iniciatyvos. Respublikonų reformos pasiūlymas turėtų „neigiamų padarinių pernelyg dideliam draudėjų skaičiui", - sakė nuosaiki respublikonė. Ji jau praėjusiomis dienomis reiškė abejones dėl projekto.
Senatorių Bilo Kasidžio (Bill Cassidy) ir Lindsi Gremo (Lindsey Graham) siūlomas įstatymas numato "Obamacare" pakeitimą nauja sistema. Respublikonai gali sau leisti daugiausiai du balsus „prieš" iš savo stovyklos. D. Trampas siekė, kad balsavimas vyktų dar prieš rugsėjo 30-ąją, kai baigsis biudžetiniai metai.

Lenkijos prezidentas atsisakė siekio teismų reformos kontekste keisti šalies konstituciją

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), pirmadienį pasiūlęs konstitucijos pataisą, turėjusią išplėsti jo įtaką teismams, tą pačią dieną tokio siekio atsisakė. Tai - naujausias posūkis Lenkijos teismų sistemos reformų kampanijoje, kuri sukėlė Europos Sąjungos (ES) nerimą ir šalyje paskatino masinius protestus.
Kad atsisako savo plano keisti konstituciją, A. Duda pranešė praėjus vos kelioms valandoms po pirmojo paskelbimo apie šį siekį. Tokį sprendimą Lenkijos vadovas priėmė pasikalbėjęs su įstatymų leidėjais ir supratęs, kad šis siūlymas nesulauks pakankamai paramos parlamente.
"Nėra jokių galimybių, kad ši pataisa būtų patvirtinta", - per televiziją transliuotame kreipimesi sakė A. Duda, patikslindamas, kad šį siūlymą paremti atsisakė pagrindinės opozicinės partijos - Šiuolaikinė partija (Nowoczesna) ir Pilietinė platforma (PO).
Apie siekį įvesti konstitucijos pataisą A. Duda buvo pranešęs pristatydamas savą teismų sistemą reglamentuojančių teisės aktų versiją, kuri turėtų pakeisti liepos mėnesį jo vetuotus šalies vyriausybės siūlytus įstatymų projektus. Šis prezidento žingsnis tuomet sukėlė valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" (PiS) nuostabą ir sumišimą.
Liepą Lenkijos vadovo vetuoti įstatymų projektai būtų sustiprinę politikų įtaką Aukščiausiajam teismui ir leidę šalies parlamentui rinkti teismų nepriklausomumą ginti turinčios institucijos narius.
A. Duda savo įstatymo versijoje Nacionalinės teismų tarybos (KRS) narius parlamente siūlė rinkti trijų penktadalių dauguma, taip siekiant užkirsti kelią vienos partijos dominavimui.
"Jei per du mėnesius parlamentas nepajėgtų išrinkti KRS narių trijų penktadalių dauguma, tuomet iš pateiktų kandidatų (sąrašo) narius rinktų prezidentas", - sakė A. Duda.
Lenkijos vadovas teigė tiek iš vyriausybės, tiek iš opozicijos girdėjęs, kad tokių įgaliojimų suteikimas prezidentui prieštarautų šalies konstitucijai, todėl jis siūlęs priimti konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi tai įgyvendinti.
Tačiau dėl nepakankamo palaikymo minties keisti konstituciją atsisakęs, A. Duda pasiūlė alternatyvų sprendimą: "Jei (parlamentarai KRS narių) negalės išrinkti trijų penktadalių dauguma, tuomet kiekvienas jų turės tik po vieną balsą. Tai reiškia, kad kiekvienas įstatymų leidėjas galės balsuoti tik už vieną kandidatą į KRS narius."
"To rezultatas bus įvairių partijų išrinkta KRS narių kolegija", - pridūrė Lenkijos vadovas.
Anksčiau pirmadienį A. Duda pristatė ir savo Aukščiausiojo teismo reformos įstatymo projekto viziją, kuria taip pat būtų išplėsti jo įgaliojimai. Remiantis šiuo projektu, prezidentas galėtų spręsti, kurie iš pensinio amžiaus, t. y. 65-erių metų, sulaukusių teisėjų galėtų ir toliau dirbti.
Šiame pasiūlymo projekte A. Duda, be kita ko, teigia manantis, kad eiliniams piliečiams turėtų būti suteikta galimybė skųsti teismų sprendimus.
Remiantis pasiūlymu, šiuos skundus nagrinėtų naujai sukurta specialioji kolegija, į kurią įeitų ir visuomenės atstovai.

JT kaltina Rusiją žmogaus teisių pažeidimais Kryme

Rusija Kryme vykdo "šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus", teigiama Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, informuoja transliuotojas BBC.
JT žmogaus teisių stebėsenos agentūra praneša dokumentavusi regione vykdytus savavališkus sulaikymus, kankinimus ir mažiausiai vieną neteisminę egzekuciją.
Rusija Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais, nuverstus tuometį prorusiškų pažiūrų šalies prezidentą.
Reaguodamas į ataskaitoje išsakytus kaltinimus, vienas Krymo pareigūnas pasiskundė, kad ji neobjektyvi ir neatspindi realybės.
Ataskaitoje minimi "šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, tokie kaip savavališki areštai ir sulaikymai, prievartiniai dingimai, netinkamas elgesys ir kankinimai bei mažiausiai viena neteisminė egzekucija".
Be to, dokumente kalbama apie "įsibrovėliškus teisėsaugos reidus privačiose nuosavybėse, kurie pažeidė (asmenų) teisę į privatumą".
Be kita ko, ataskaitoje teigiama, kad valstybės tarnautojai buvo verčiami atsisakyti Ukrainos pilietybės - kitu atveju jiems grėsė netekti darbo, ir smerkiamas Maskvos sprendimas Ukrainos įstatymus pakeisti Rusijos įstatymais.
Ataskaita parengta remiantis Ukrainoje atliktais interviu, nes žmogaus teisių tyrėjams į Krymą nebuvo leista patekti.

Etiopija pranešė apie šimtus etninio konflikto aukų šalies pietuose

Etiopijos vyriausybė pranešė, kad nuo rugsėjo pradžios šalies pietuose etninių susirėmimų aukomis tapo šimtai žmonių.
"Galime informuoti, kad buvo nužudyta šimtai oromų tautos atstovų, taip pat žuvo ir somalių. Mes nežinome tikslaus žuvusiųjų skaičiaus, tai dar bus nustatyta", - pareiškė Etiopijos vyriausybės atstovas Negeris Lenčas (Negeri Lencho), kurį cituoja AFP.
Susirėmimų priežastis - konfliktas dėl ginčijamų ariamų žemių, į kurias pretenduoja oromai ir somaliai.
Pasak N. Lenčo, sudarytas nepaprastasis štabas, kuris sprendžia pabėgėlių regione klausimą ir tarpininkauja, kad būtų sureguliuotas konfliktas. Į susirėmimų zoną nusiųsta federalinės policijos ir kariuomenės dalinių.

J. Deiselblumas: Graikija turi kuo greičiau užbaigti reformų įvertinimą

Graikija turi užbaigti savo ekonominių reformų įvertinimą "iki metų pabaigos" tam, kad "švariai" pasitrauktų iš stambaus masto paramos programos, pirmadienį pareiškė euro grupės vadovas bei Nyderlandų finansų ministras Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijselbloem).
Po derybų su Graikijos vyriausybės vadovais Atėnuose euro zonos finansų ministrų grupės vadovas pareiškė, kad "turime dalytis tvirtu bendru įsipareigojimu kuo greičiau užbaigti reformų peržiūrą iki metų pabaigos".
Graikija nuo 2010 metų gavo dvi milijardų eurų vertės paramas. Trečioji gelbėjimo programa, šiuo metu finansiškai remiama vien Europos Sąjungos valstybių, galioja iki 2018 m. rugpjūčio, ir Atėnai tikisi nuo tada grįžti prie skolinimosi rinkų.
"Tai įvykdoma ir turi būti įgyvendinta", - pareiškė J. Deiselblumas po susitikimo su Graikijos premjeru Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras) ir finansų ministru Euklidu Cakalotu (Euklid Tsakalotos).
Tam, kad sulauktų "žalios šviesos" iš kreditorių dėl sutartų paskolų išdavimo, Graikija turi iki gruodžio įgyvendinti 95 preliminarias sąlygas, įskaitant reformas valstybės tarnybos bei socialinės apsaugos sferose, taip pat priemones, skirtas liberalizuoti energetikos rinką bei paspartinti privatizavimą.
E. Cakalotas derybų metu patikino, kad bus surastas "bendras sutarimas". Jo kolega iš Nyderlandų pabrėžė, kad "pasitikėjimas Graikija dėl jos atsigavimo perspektyvų sugrįžo, tiek Graikijoje, tiek užsienio rinkose".

Lenkijos prezidentas siekia išplėsti savo įtaką teismams

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) pirmadienį pasiūlė konstitucijos pataisą, kuria būtų išplėsta jo įtaka teismams. Tai - naujausias posūkis Lenkijos teismų sistemos reformų kampanijoje, kuri sukėlė Europos Sąjungos (ES) nerimą ir šalyje paskatino masinius protestus. 
A. Duda pristatė savą teismų sistemą reglamentuojančių teisės aktų versiją, kuri turėtų pakeisti liepos mėnesį jo vetuotus šalies vyriausybės siūlytus įstatymų projektus. Šis prezidento žingsnis tuomet sukėlė valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" (PiS) nuostabą ir sumišimą. 
"Turiu pasiūlymą: parengiau konstitucijos pataisos įstatymo projektą", - pirmadienį žurnalistams pareiškė A. Duda. 
Liepą Lenkijos vadovo vetuoti įstatymų projektai būtų sustiprinę politikų įtaką Aukščiausiajam teismui ir leidę šalies parlamentui rinkti teismų nepriklausomumą ginti turinčios institucijos narius. 
A. Duda savo įstatymo versijoje Nacionalinės teismų tarybos (KRS) narius parlamente siūlo rinkti trijų penktadalių dauguma, taip siekiant užkirsti kelią vienos partijos dominavimui. 
"Jei per du mėnesius parlamentas nepajėgtų išrinkti KRS narių trijų penktadalių dauguma, tuomet iš parlamentui pateiktų kandidatų (sąrašo) narius rinktų prezidentas", - sakė A. Duda. 
Lenkijos vadovas pridūrė tiek iš vyriausybės, tiek iš opozicijos girdėjęs, kad tokių įgaliojimų suteikimas prezidentui prieštarautų šalies konstitucijai, todėl jis siūląs priimti konstitucijos pataisą, kuri leistų tai įgyvendinti. 
Be to, A. Duda pristatė ir savo Aukščiausiojo teismo reformos įstatymo projekto viziją, kuria taip pat būtų išplėsti jo įgaliojimai. Remiantis šiuo projektu, prezidentas galėtų spręsti, kurie iš pensinio amžiaus, t. y. 65-erių metų, sulaukusių teisėjų gali ir toliau dirbti. 
Šiame pasiūlymo projekte A. Duda, be kita ko, teigia manantis, kad eiliniams piliečiams turėtų būti suteikta galimybė skųsti teismų sprendimus. 
Remiantis pasiūlymu, šiuos skundus nagrinėtų naujai sukurta specialioji kolegija, į kurią įeitų ir visuomenės atstovai.

Prancūzijoje sunkvežimių vairuotojai blokavo kelius ir degalų bazes

Pirmadienį Prancūzijoje sunkvežimių vairuotojai blokavo kelius ir degalų bazes, taip protestuodami prieš šalies prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) pasirašytas darbo kodekso pataisas.
CGT ir FO profsąjungų vairuotojai apyaušriu susirinko greitkelyje šalia šiaurės rytų sienos su Belgija, kiti blokavo kelius šalia didžiųjų miestų, tokių kaip Marselis ir Bordo.
Pastarąsias dvi savaites streikavo CGT profsąjunga, o savaitgalį protesto akcijas ir demonstracijas surengė kraštutinių kairiųjų partija "Nepalaužtoji Prancūzija". Tačiau E. Makrono pozicijos šios akcijos nepakeitė.
"Blokuojama Prancūzijos ekonomika netaps geresnė", - RTL radijui sakė jaunesnysis ūkio ministras Benžaminas Grivo (Benjamin Griveaux), pridurdamas, kad vyriausybė tęs derybas su sunkvežimių vairuotojų profsąjungomis.
Anot vyriausybės, valstybė turi pakankamų benzino ir dyzelinio kuro atsargų, kad be didelių nuostolių atremtų blokadą. Tačiau valdžia perspėja dėl galimo paniško degalų pirkimo, kuris gali sukelti rimtų sutrikimų.
Apie vidurdienį transporto ministerija pranešė, kad degalinės veikia įprastu režimu ir kad "beveik visos degalų bazės yra prieinamos".
Akcijų organizatorių teigimu, visoje šalyje buvo surengta daugiau nei 40 blokadų, nors kai kurios buvo atšauktos po kelių valandų, o kitoms kelią užkirto policija.
Darbo rinkos reformos, kurias pasirašė E. Makronas penktadienį, skirtos sutelkti darbdaviams daugiau lankstumo derantis su savo darbuotojais dėl atlyginimų ir sąlygų. Be to, šios reformos leistų pigesnėmis sąnaudomis atleisti darbuotojus.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 26-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1087 m. Anglijos karaliumi karūnuotas Viljamo Užkariautojo sūnus Viljamas II.
1580 m. per 33 mėnesius apiplaukęs pasaulį, Frensis Dreikas (Francis Drake) atvyko į Plimutą. Jis tapo pirmuoju britu, apiplaukusiu pasaulį. Karalienė Elžbieta (Elizabeth) 1581 metų balandį už tai jam suteikė riterio titulą.
1815 m. Rusijos, Austrijos ir Prūsijos valdovai sudarė Šventąją Sąjungą, į kurią susijungė dauguma Europos monarchijų.
1849 m. gimė rusų fiziologas Ivanas Pavlovas. Už šunų elgsenos tyrimą praėjusio amžiaus pabaigoje jis vėliau apdovanotas Nobelio premija.
1897 m. gimė popiežius Paulius VI, tikrasis vardas Džovanis Batista Montinis (Giovanni Battista Montini). Jo 15 pontifikato metų pasižymėjo reformomis, kelionėmis po pasaulį bei kova už taiką ir nuskriaustuosius. Po infarkto popiežius Paulius VI mirė 1978 metais.
1918 m. prasidėjo Argonės mūšis - paskutinis didelis Pirmojo pasaulinio karo mūšis.
1934 m. Škotijoje į vandenį nuleistas Didžiosios Britanijos laineris "Queen Mary". Jis vėliau net keturis kartus pagerino plaukimo per Atlantą rekordus.
1944 m. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Estiją.
1945 m. Niujorke mirė vengrų kompozitorius Bela Bartokas (Bela Bartok).
1957 m. Niujorke įvyko miuziklo "Vestsaido istorija" ("West Side Story") premjera.
1960 m. JAV įvyko pirmieji kandidatų į prezidentus televizijos debatai - žodžių mūšyje dalyvavo viceprezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon) ir senatorius Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy).
1980 m. 13 žmonių žuvo, daugiau kaip 200 buvo sužeisti sprogus bombai Vokietijoje, Miuncheno alaus šventėje "Oktoberfest".
1981 m. gimė amerikiečių teniso žvaigždė Serena Viljams (Serena Williams).
1984 m. Kinija ir Didžioji Britanija pasiekė susitarimą dėl Honkongo grąžinimo Kinijai 1997 metais.
1995 m. buvęs Italijos ministras pirmininkas Džulijas Andreotis (Giulio Andreotti) - pokario Italijos simbolis - dėl kaltinimų priklausymu mafijai stojo prieš teismą.
1996 m. po 188 dienų Rusijos kosminėje stotyje "Mir" į žemę sugrįžo JAV astronautė Šenon Liusid (Shannon Lucid).
1997 m. per galingą žemės drebėjimą Vidurio Italijoje žuvo mažiausiai 10 žmonių. Per antrą požeminį smūgį apgriuvo Asyžiaus bazilika.
1997 m. Italijos mafijos bosas Salvatorė Riina (Salvatore Riina) ir 23 artimiausi jo bendražygiai įkalinti iki gyvos galvos už prokuroro Džovanio Falkonės (Giovanni Falcone) nužudymą 1992 metais.
2002 m. 1 863 žmonės žuvo prie Gambijos krantų, apsivertus Senegalo keltui "Joola", kuriuo plaukė beveik 2 tūkst. keleivių ir įgulos narių.
2004 m. Damaske sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo aukšto rango sukarintos palestiniečių grupuotės "Hamas" vadovas Izas al Denas al Šeichas Chalilas (Izz el-Deen al-Sheikh Khalil).
2014 m. narkotikų kontrabandininkų gaujos "Guerreros Unidos" nariai Gereros valstijoje, Meksikoje, nužudė 43 studentus, kuriuos jiems perdavė korumpuoti policininkai, o sudegintus jų kūnus išmetė į sąvartyną.
2014 m. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apytiksliai apskaičiavo, kad nuo Ebolos mirė 3 091 žmonės. Labiausiai paveiktos - Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė. 

Atgal