VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.27. Naujausios žinios

Kelionę po šimtametę Lietuvą pradeda iš pašto ženklų suklijuotas J. Basanavičiaus portretas

 

Lietuvos paštas simboliškai pasitinka artėjantį atkurtosios Lietuvos valstybės 100-metį. 
Antradienį Kauno centriniame pašte iškilmingai surengtas Lietuvos rekordu pripažintos didžiausios pašto ženklų mozaikos pristatymas. Jaunosios menininkės Jolitos Vaitkutės iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų suklijuotas tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus portretas ateinančiais metais keliaus po Valstybės 100-metį švęsiančią šalį.
„2018-ieji bus ypatingi ir Lietuvai, švęsiančiai Valstybės atkūrimo 100-metį, ir mūsų bendrovei, kuri taip pat minės 100 metų gyvavimo sukaktį. Įsitrauksime į visai Lietuvai svarbios istorinės sukakties minėjimą, kviesime žmones prisijungti prie įvairių iniciatyvų, bursiančių bendruomenes, ir dalinsimės viena didele žinia: „Atkurtai Valstybei - jau 100 metų!" 
Rugsėjo 26-ąją į Kauno centrinį paštą, o netrukus ir kitų mažesnių Lietuvos miestų gyventojus pakviesime iš arčiau pasižiūrėti į unikalų paveikslą - iš mažų dalelių - pašto ženklų - sudėtą vieno svarbiausių ir iškiliausių mūsų Valstybės kūrėjų dr. J. Basanavičiaus atvaizdą. Džiaugiamės, kad iš pašto ženklų „atgimęs" tautos patriarchas pradėjo kelionę po šimtametę moderniąją Lietuvą", - renginyje kalbėjo Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė. 
Iš Vilniaus į Kauną atkeliavusi pašto ženklų mozaika vėliau pasuks Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos kryptimis. Tai - viena iš Valstybės atkūrimo 100-mečiui bei 2018-aisiais minimo Lietuvos pašto gyvavimo 100 metų sukakčiai skirtų iniciatyvų.
Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga Lietuvos paštas jau yra paskelbęs piešinių konkursą vaikams ir moksleiviams sukurti proginius atvirlaiškius, šie 2018-aisiais bus nemokamai dalijami didžiuosiuose šalies paštuose. Be to, svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams, žymintiems kelią į Nepriklausomybę ir modernios valstybės kūrimą, įamžinti bus leidžiami pašto ženklai, vyks filatelinės parodos ir kiti renginiai.
Mozaika iš galioti nustojusių ir iš apyvartos išimtų lito nominalo pašto ženklų buvo sukurta pernai. Šitaip tąsyk kūrybiškai atsisveikinta su daugiau nei du dešimtmečius leistais „litiniais" pašto ženklais, kuriuos pakeitė euro nominalo pašto ženklai. Šį neįprastą paveikslą sukūrė dailininkė J. Vaitkutė. Jaunoji menininkė, visą pasaulį stebinanti savo unikaliais kūriniais iš maisto produktų ir kitų netikėčiausių daiktų bei medžiagų, šįkart kūrybai pasitelkė pašto ženklus.
„Anksčiau esu kūrusi paveikslų iš duonos ir kitų maisto produktų, šiemet Lietuvos Tarybos narius, kurie paskelbė Nepriklausomybės Aktą, teko „nubarstyti" iš daugiau nei 50 kilogramų lietuviškos žemės. Pašto ženklai kaip kūrybinė medžiaga pasirodė įdomi savo spalvingumu, tačiau dar niekad nebuvau mačiusi tokios galybės pašto ženklų vienoje vietoje.
Kurdama šį paveikslą vis prisimindavau smagią vaikystės išdaigą. Būdama maža sykį spintoje radau tėčio kolekcinį pašto ženklų albumą ir spalvotus lipnius popierėlius suklijavau ant popieriaus. Žinoma, tąsyk gavau barti, o dabar - pasinėriau į kūrybos procesą, kuris buvo tam tikra meditacija", - pasakojo menininkė J. Vaitkutė.
Rekordus fiksuojanti agentūra „Factum" neseniai pripažino, kad iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų suklijuotas J. Basanavičiaus portretas yra didžiausia pašto ženklų mozaika.
Renginyje dalyvavęs filatelistas ir Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys prof. Liudas Mažylis sakė, kad buvusios nacionalinės valiutos - lito - nominalo pašto ženklų kūrybinga transformacija yra ne tik originalus, bet ir prasmingas dialogo mezgimas tarp nūdienos ir tarpukario Lietuvos.
„Neabejotina, kad J. Basanavičius yra viena ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo asmenybių. Tai - lietuvybės „ikona", kurios aktualumas jaučiamas jau 100 metų. Epochos keičiasi, todėl randasi ir naujų formų kalbėti apie svarbius dalykus.
Džiugina, kad netrukus 100-metį švęsiančios Valstybės bendraamžis Lietuvos paštas puoselėja savo misiją burti žmones per laiškus, atvirlaiškius, pašto ženklus ir net jų modifikacijas. Tai - prasminga ir reikalinga veikla!" - sakė prof. L. Mažylis.

Taline darbą pradėjo lietuvių pastatyta galinga biokuro kogeneracinė elektrinė

Trečiadienį Taline oficialiai atidaroma 67 MW šilumos galios ir 21,4 MW elektros galios kogeneracinė elektrinė, kurią pastatė įmonių grupės „Axis Industries" bendrovė „Axis Technologies". Lietuviai 65 mln. eurų vertės projektą Taline įgyvendino per 2,5 metų. 
„Axis Technologies" elektrinę pastatė energetikos įmonių grupės „Utilitas" užsakymu. Elektrinė iškilo Talino rajone Vao šalia jau veikiančios panašaus galingumo jėgainės, priklausančios kompanijai „OŪ Utilitas Tallinna Elektrijaam". 
Elektrinės atidarymo iškilmėse dalyvaus per 120 svečių, tarp kurių - Estijos ministras pirmininkas, Talino miesto mero pavaduotojas, Talino savivaldybės atstovai ir žinomi energetikai. 
„Tai - pats sudėtingiausias ir brangiausias projektas „Axis Technologies" istorijoje, didžiausias inžinerinis iššūkis. Kartu su užsakovu siekėme technologiškai idealaus sprendimo ir džiaugiamės pasiektu rezultatu. Mūsų komanda sugrįžo su nauja patirtimi, kurią pritaikysime kituose panašaus masto biokuro energetikos projektuose", - teigė „Axis Technologies" generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius. 
Pasak jo, „Axis Technologies" visuomet ieško sprendimų, leidžiančių padidinti jėgainių efektyvumą. 
„Šioje elektrinėje vietoj vieno 67 MW garo katilo pastatėme tris mažesnės galios katilus. Šis sprendimas leidžia elektrinei šilumą Talinui tiekti pagal poreikį ankstyvą rudenį, vėlyvą pavasarį ar net vasaros sezono metu, kai reikalingas tik nedidelis šilumos kiekis", - sakė G. Vaitkevičius.
Jėgainė pritaikyta deginti ir prastesnės kokybės kurą: miško kirtimo atliekas ir medžio skiedras, iki 15 procentų kuro gali sudaryti ir durpės. 
Lietuvių pastatyta elektrinė gamina 20 procentų visos Talinui reikalingos šilumos, tiekiamos centralizuotai. 
Už generalinę projekto rangą atsakinga „Axis Technologies" atliko visus elektrinės statybos darbus „iki rakto". Didžiąją dalį įrenginių jėgainei bendrovė pagamino savo padalinyje Kazlų Rūdoje, Lietuvoje, remdamasi įmonės sukurtomis ir praktikoje patikrintomis technologijomis. 
„Axis Technologies" yra sukaupusi didžiausią kogeneracinių jėgainių ir biokuro katilinių statybos patirtį Baltijos šalių regione. 2016 metų pabaigoje Kaune pradėjo veikti pirmoji mieste biokuro kogeneracinė elektrinė, kurią statė „Axis Technologies". Bendrovės pastatytos kogeneracinės elektrinės veikia ir Šiauliuose, Alytuje. Šiuo metu „Axis Technologies" vykdo 15 projektų Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

Valdovų rūmuose pristatomas V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas"

Antradienį Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas". 
Tai - vieno įspūdingo ir turiningo eksponato paroda. Šis eksponatas - garsaus lenkų akademinės realistinės dailės kūrėjo Voicecho Gersono (Wojciech Gerson, 1831-1901) paveikslas „Lietuvos krikštas" (1889), sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. 
Kūrinys išsiskiria monumentaliais matmenimis (beveik 4 m x 7 m), reta monochromine tapyba, kompozicijos kompleksiškumu, vaizduojamų scenų ir personažų gausa, simboliniais ikonografiniais akcentais, istoriniais siužetais ir jų interpretacijomis.
Paveikslas 100 metų buvo laikomas dingusiu, todėl jis nėra plačiau žinomas ir nėra pakankamai ištyrinėtas. Tad Valdovų rūmų muziejuje vykstanti paroda yra puiki proga aktualinti kiek primirštą kūrinį. Pastarąjį kartą parodoje paveikslas rodytas 1890 m. Los Andžele (JAV). Prieš kelerius metus jis buvo atrastas ir grąžintas į Lenkiją, dabar nuolat rodomas Jono Pauliaus II kolekcijos muziejuje Varšuvoje (Lenkija). Tad oficialioje parodoje Vilniuje specialiai tam restauruotas paveikslas rodomas po daugiau nei 120 metų pertraukos.
V. Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas" - viena svarbių meninių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo istorinių vizualizacijų. Kompozicijos centre - Nukryžiuotojo ant kryžiaus figūra ir greta stovintis rankas iškėlęs Lietuvos krikštytojas Jogaila. Aplink valdovą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos didikai, bajorai, dvasininkai, tolumoje - krikštijami lietuviai. Svarbiausias kūrinio temos šaltinis dailininkui buvo kronikininko Jono Dlugošo (Jan Dlugosz) informacija.
Šio išskirtinio kūrinio autorius V. Gersonas, studijavęs Varšuvoje, Sankt Peterburge bei Paryžiuje ir savo kūryboje neretai atsigręždavęs į lietuviškus motyvus, buvo ir yra lyginamas su kitu žymiu lenkų istorinės bei didaktinės tapybos atstovu Janu Mateika (Jan Matejko), taip pat žadinusiu ne tik lenkų, bet ir lietuvių tautinį atgimimą nelaisvės metais, stiprinusiu valstybinės tradicijos istorinę atmintį ir nacionalinį pasididžiavimą. 
Paveikslas „Lietuvos krikštas" aktualina Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų istorinius saitus, verčia apmąstyti bendros istorijos ir bendro paveldo interpretacijas, šiandienių Europos valstybių sambūvį ir Lietuvos bei Lenkijos ryšių aktualijas.
Lietuvos krikšto 630 metų sukakties proga rengiama paroda siekiama prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - 1387 m. katalikišką krikštą, dėl kurio Lietuva tapo viena iš Dievo tautų ir buvo įvesta į lotyniškojo Vakarų pasaulio civilizacinę erdvę. Tai lėmė Lietuvos valstybės ir kultūros raidos europinį kontekstą. 
Šis Lietuvos apsisprendimas turi ir šiandien aiškiai matomų gyvo tikėjimo, europinės meninės, kultūrinės, politinės bei mentalinės tradicijos ženklų: Gotikos, Renesanso, Baroko paveldą, sakralinės dailės klodus, demokratijos idėjas, žmogaus teisių ir laisvių sampratą bei kitas laisvojo pasaulio vertybes.
Parodos organizatoriai - Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius, Lietuva), Jono Pauliaus II kolekcijos muziejus (Varšuva, Lenkija).

Į Lietuvą atvyksta Gruzijos gynybos ministras

Trečiadienį oficialaus vizito į Lietuvą atvyksta Gruzijos gynybos ministras Levanas Izorija. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su Gruzijos gynybos ministru ketina aptarti saugumo situaciją regione, reformas gynybos srityje, dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir dvišalio bendradarbiavimo aspektus. 
Vėliau tą pačią dieną Gruzijos gynybos ministras sakys kalbą Krašto apsaugos ministerijos ir Rytų Europos studijų centro organizuojamoje tarptautinėje saugumo konferencijoje „Rytų partnerių indėlis į Europos saugumą ir gynybą - praktinis Europos Sąjungos globalios strategijos įgyvendinimas". 
Gruzijos gynybos ministras taip pat lankysis Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe, kur susitiks su jo viršininku Vitalijumi Vaikšnoru. Vizito metu suplanuoti susitikimai su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku.
Lietuva ir Gruzija aktyviai bendradarbiauja karinėje srityje, taip pat vyksta aukšto rango vizitai, Gruzijos kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje, o Lietuvos kariai vyksta į pratybas Gruzijoje. Lietuva taip pat remia NATO ir Gruzijos esminių priemonių paketo projektų įgyvendinimą nuo 2015 metų.

Medininkų pilyje rengiama konferencija

Trečiadienį Medininkų pilyje rengiama konferencija „Atstatytai Medininkų piliai - 5 metai". 
Konferencijoje bus kalbama apie seniausias Lietuvos mūrines pilis, apžvelgta Medininkų pilies nykimo ir gelbėjimo raida, pristatyti piliavietės archeologiniai tyrimai, XIV-XV a. laidosena Medininkų apylinkėse, aptarta Medininkų pilies reikšmė XIV a. pab. - XV a. pr. konfliktų dėl valdžios kontekste.
Konferencijoje bus aptartos ir Medininkų apylinkėse vykusios Nepriklausomybės kovos, Armijos Krajovos veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu bei Lietuvos išeivijos iniciatyvos piliai atstatyti. Bus galimybė sužinoti, kokios problemos iškilo rekonstruojant pilį ir pritaikant ją turizmo reikmėms bei kuriant Medininkų herbą.
Bus perskaityta 10 pranešimų. Jų autoriai - prof. dr. Albinas Kuncevičius (Vilniaus universitetas), prof. dr. Jonas Glemža, dr. Linas Girlevičius (UAB „Teisinga orbita"), doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), dr. Gintautas Surgailis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), architektas-tyrėjas Robertas Zilinskas (UAB „Atodangos"), istorikas Stanislovas Buchaveckas (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), prof. dr. Juozas Galkus, Gintautas Terleckas ir Tomas Petrauskas (Trakų istorijos muziejus).
Medininkų pilis - seniausia Lietuvos mūrinė tvirtovė. Nuo 2004-ųjų pilis yra Trakų istorijos muziejaus padalinys. 2010-2012 metais muziejus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įgyvendino pirmąjį Medininkų pilies rekonstrukcijos etapą. Pagrindiniame pilies bokšte - 27 metrų aukščio donžone - įsteigtas muziejus, kuriame įrengtos penkios ekspozicijų salės. 
2012 m. rugsėjo 28 d. pilis buvo atidaryta lankytojams. Muziejuje organizuojamos parodos, vyksta renginiai, konferencijos. Iš griuvėsių prikelta pilis tapo šio regiono kultūrinio gyvenimo židiniu.

„Lietuvos muziejų kelias" baigiasi J. Basanavičiaus gimtinėje

Trečiadienį Jono Basanavičiaus gimtinėje, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r., vyks Lietuvos muziejų kelio „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai" projekto uždarymo konferencija, kurioje bus aptarti šių metų rezultatai, diskutuojama apie 2018 m. temą „Nepriklausomybės metų ženklai".
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Pasandravyje (Raseinių r.) prasidėjęs „Lietuvos muziejų kelias" savo kelionę neatsitiktinai pradėjo Maironio, o baigia J. Basanavičiaus gimtinėje. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, buvo pasirinkta aktualizuoti Vasario 16-osios Lietuvą kūrusius ir ją puoselėjusius asmenis bei atverti 100 istorijos langų į šių žmonių gyvenimą, vertybinį pasirinkimą, darbus ir jų svarbą ateičiai.
Atkreipdamas į tai dėmesį, Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas projektas visuomenei pristatė muziejuose sukauptus įdomius eksponatus, vietoves, kitus atminties ženklus, tradicines šventes ir bendruomenes buriančius renginius, kuriuose buvo prisimenami prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėję žmonės: rašytojai, švietėjai, dailininkai, Nepriklausomybės akto signatarai ir kitos ryškios asmenybės.
Artėjančio Valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse „Lietuvos muziejų kelias" simboliškai kvietė į 100 renginių, kuriuos paruošė 55 muziejai iš visos Lietuvos.
Jau tapo tradicija, kad, prasidėjęs Tarptautinę muziejų dieną, „Lietuvos muziejų kelias" baigiasi rugsėjo 27-ąją - Pasaulinę turizmo dieną. Kelionę pradėjęs Žemaitijoje ir atvėręs pirmuosius istorijos langus į Vasario 16-osios Lietuvą kūrusių žmonių gyvenimus, Muziejų kelias toliau vingiavo per Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, Dzūkiją ir rudenį baigiasi Suvalkijoje.
2012 m. prasidėjęs projektas vyko jau šeštąjį kartą ir pasitiko ketvirtuosius metus iš penkerių metų renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui. Pastaraisiais metais muziejai kvietė pažvelgti į sukauptas archeologines vertybes, lietuvių liaudies meną, įvairias dvarų kultūros formas.
Kitąmet numatomi renginiai skatins apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. laikotarpio laimėjimus, kurie turėjo įtakos mokslo, menų, kultūros, švietimo, pramonės, diplomatijos ir kitų sričių plėtrai.
Projekto rengėjas - Lietuvos muziejų asociacija ir 55 Lietuvos muziejai. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Nepriklausomoje Lietuvoje sukurtos keramikos paroda

Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone trečiadienį atidaroma paroda „Lietuvių šiuolaikinės keramikos proveržis". Ši paroda suteikia galimybę susipažinti su vieno reikšmingiausių ir ilgiausiai Lietuvoje gyvuojančio Panevėžio tarptautinio simpoziumo rinkinio lietuviškąja dalimi.
Eksponuojami 36 menininkų, prisidėjusių prie veržlaus reformatoriško keramikos judėjimo, darbai. Jie buvo sukurti 1990-2016 metais ir atrinkti iš daugiau nei 600 kūrinių kolekcijos, sukauptos per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius. Tai netrumpas laikotarpis, atspindintis lietuviškos keramikos tendencijas, jos poslinkius, individualius menininkų kūrybinius ieškojimus, atsiradusius iš galimybės kurti didelio formato šamotinio molio darbus.
„Šiaurės Lietuvos mieste rengiami simpoziumai padarė didelę įtaką lietuvių keramikos menui, suteikė jam monumentalumo, vidinės jėgos ir kūrybinio polėkio. Šiuo metu Lietuvoje neturime keramikos istoriją pristatančios ekspozicijos, todėl paroda suteikia gerą progą susipažinti su svarbiu tarpsniu - nepriklausomybės laikotarpio lietuvišku keramikos menu", - teigia menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė - Natalevičienė.
Pasak menotyrininkės, ekspozicijoje kaip veidrodyje atsispindi šiuolaikinės lietuvių keramikos panorama. Joje - ir vėlyvojo modernizmo plastikos rimtis, balansas tarp rimtumo ir žaismės, liūdnų ir linksmų nuotaikų, ir šmaikštūs postmodernistiniai akibrokštai. Akivaizdu, kad autoriams svarbus jų kūrybos emocinis paveikumas, dažnai - estetiškumo dimensija, noras pristabdyti žiūrovą savo mažuoju pasakojimu.
Ši paroda - dailės galerijos vykdomo projekto „Lietuvių profesionaliosios keramikos šimtmetis. Proveržio kūriniai - Panevėžyje" dalis.

Panerių memoriale pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas

Rugsėjo 26 d. krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale. Ministerijos ir kariuomenės vardu jie padėjo gėlių vainiką Holokausto aukoms atminti.

Gėles Lietuvos žydų genocido aukoms atminti taip pat padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija vykdė suplanuotą žydų genocidą. Masinis žydų naikinimas okupuotose Europos šalyse prasidėjo 1941 metais, per ketverius metus išžudyta apie 6 milijonų žydų. Rugsėjo 23 d. yra Lietuvos žydų genocido atminimo diena – 1943 metais tą dieną buvo likviduotas Vilniaus getas. Per trejus metus, nuo 1941-ųjų iki 1944-ųjų buvo nužudyta apie 90 procentų Lietuvos žydų – maždaug 200 tūkstančių žmonių.

Lietuvos mokslininkai plėtoja bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Optoelektronikos skyriaus mokslininkai laimėjo finansavimą jau antram Europos kosmoso agentūros (ESA) projektui. Kaip ir 2016 m. pradėtas vykdyti projektas, šis yra skirtas naujų puslaidininkinių medžiagų technologijos vystymui. Naujam projektui skirtas 200 tūkst. eurų finansavimas. Planuojama, jog projektas truks 2 metus.

„Šiam projektui bus naudojama mūsų sukurta nauja puslaidininkinė medžiaga – bismidai. Matome, kad ją taikant atsiveria platesnės galimybės efektyvesnių infraraudonųjų šviesos ir lazerinių diodų gamybai. Tokių prietaisų reikia ir kosmose, ir Žemėje. Tikimės sukurti naujus ilgabangius spinduliuotės šaltinius, reikalingus gaminant įvairius optinius jutiklius atmosferos užterštumo ir medicininės diagnostikos taikymams“, – sako FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovas prof. Arūnas Krotkus.

Lygiagrečiai prof. A. Krotkaus vadovaujama mokslininkų grupė FTMC toliau sprendžia pirmojo ESA projekto užduotį – tiria bismidų panaudojimo kosmoso tyrimų įrangai galimybes. Viena iš jų – didinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų našumą. Tokiu atveju pavyktų atpiginti / sumažinti erdvėlaiviuose naudojamų saulės elementų kaštus.

„Kiekviena medžiaga sugeria skirtingą saulės spektro dalį, todėl kartu jos elektra gali paversti virš 30 procentų saulės šviesos energijos. Toks yra iš trijų medžiagų sluoksnių pagaminto „sumuštinio“, šiuo metu naudojamo erdvėlaiviuose, efektyvumas. Tačiau jį galima padidinti dar daugiau nei 10 procentų papildžius darinį ketvirtu sluoksniu, intensyviai sugeriančiu apie 1 mikrono bangos ilgio šviesą. Eksperimentuodami matome, kad tam itin tinka mūsų sukurta nauja medžiaga bismidai. Toliau tiriame praktinio jos panaudojimo galimybes“, – pasakoja prof. A. Krotkus.  

Pasak profesoriaus, dalyvavimas ESA projektuose yra gera proga pasitikrinti savo mokslinių idėjų vertingumą pasitelkiant kokybišką tarptautinę ekspertizę, ko dažnai pasigendama Lietuvos mokslą finansuojančių institucijų vykdomose projektų atrankose.

Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos, modernios pramonės programos, taip pat sudaromos sąlygos verslui. FTMC dirba 670 darbuotojų, studijuoja 75 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 400 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Vakar Lietuvos bankas, išleisdamas kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje, pradėjo naują monetų seriją. Ja bus siekiama įamžinti Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą.

„Naujos monetos ir naujos monetų serijos pristatymas šįkart netradicinis – gyventojus kviečiame į ekskursijas, kartu su Radvilų rūmų muziejumi kviesime susipažinti su Radvilų paveldu ir dalyvauti žaidime. Taip siekiame sudominti tiek banko leidžiamomis monetomis, tiek unikaliu architektūriniu paveldu“, – sakė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Nuo rugsėjo 26 iki 30 d. Radvilų rūmų muziejus Vilniuje kviečia nemokamai susipažinti su Radvilų paveldo ekspozicija, o Lietuvos bankas – dalyvauti muziejuje vykstančiame konkurse ir laimėti naująją monetą. Tai ketvirtoji Lietuvos banko išleista moneta, skirta Radviloms ir jų paveldui.

Radvilų rūmams skirta sidabro moneta nuo šiandienos parduodama Lietuvos banko kasose (bus parduota 464 vnt.), ją taip pat galima įsigyti iš numizmatinių vertybių platintojų (900 vnt.). Oficialus numizmatinių vertybių platintojų sąrašas skelbiamas Lietuvos banko svetainėje www.lb.lt. Moneta Radvilų rūmams yra išleista 3000 vnt. tiražu. Beveik pusė viso tiražo buvo užsakyta per išankstinę užsakymų sistemą.

Monetos dailininkai – Vytautas Narutis ir Giedrius Paulauskis. Moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje. 

S. Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas turi tapti kuo glaudesnis

Lenkija yra viena svarbiausių strateginių partnerių, ir Lietuva pasiruošusi visus klausimus spręsti remiantis abipusiu pasitikėjimu bei pagarba, pažymėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, antradienį Valdovų rūmuose susitikęs su Lenkijos Seimo Maršalka Mareku Kuchcinskiu (Marek Kuchcinski). 
„Manau, kad santykiai tarp mūsų tautų turi visas galimybes intensyviau vystytis. Tad esu pasirengęs mažiau kalbėti, o imtis konkrečių sprendimų ir padaryti viską, kad bendradarbiavimas tarp mūsų valstybių taptų kuo glaudesnis", - pabrėžė Premjeras S. Skvernelis. 
Lenkijos Seimo Maršalka M. Kuchcinskis pabrėžė, kad garbinga bendra istorija įpareigoja plėtoti dialogą, kurti konstruktyvius ir draugiškus dvišalius santykius. Anot M. Kuchcinskio, ateityje šiems tikslams būtina plačiau išnaudoti parlamentinės diplomatijos galimybes. 
Vadovų rūmuose antradienio vakarą atidaryta Voicecho Gersono (Vojcech Gerson) paveikslo „Lietuvos krikštas" paroda, Premjeras S. Skvernelis yra šios svarbios parodos Garbės globėjas.

Darbuotojų kvalifikacijai tobulinti - 2,8 mln. eurų

Įmonėms atsirado dar viena galimybė pasirūpinti savo darbuotojų mokymais ir kvalifikacijos tobulinimu - Ūkio ministerija šiam tikslui skelbia kvietimą teikti paraiškas gauti Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje". Profesiniam judumui ir darbuotojų kvalifikacijos lygiui palaikyti bus paskirstyta 2,8 mln. Eurų, skelbia Ūkio ministerija.
„Norint priraukti į šalį investuotojų ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis, svarbu ne tik užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, bet ir turėti rinkos poreikius atitinkančių specialistų. Profesionalūs darbuotojai - tai verslo sėkmės raktas, lemiantis įmonės konkurencingumą ne tik vietinėse, bet ir tarptautinėse rinkose. Būtent šios ES investicijos padės sutelkti dėmesį į personalui reikalingus mokymus ar papildomų specifinių kompetencijų įgijimą", - sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Paraiškas iki šių metų lapkričio 22 d. Europos socialinio fondo agentūrai gali teikti privačios, valstybės ir savivaldybės įmonės. Didžiausia finansavimo suma vienam projektui - 360 tūkst. eurų. 
Iš viso 2014-2020 m. laikotarpiu į projektus, vykdomus pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje", numatoma investuoti 11 mln. eurų ES fondų lėšų. Pirmuoju kvietimu 12 projektų buvo paskirstyta 2,67 mln. eurų.

Paskelbti Alternatyviosios Nobelio premijos laureatai

Antradienį paskelbti Teisingo gyvenimo būdo premijos, vadinamosios Alternatyvios Nobelio premijos, laureatai. Premija šiais metais keliaus į Azerbaidžaną, Etiopiją ir Indiją. 
Reporterė tyrėja Chadidža Ismailova (Khadija Ismayilova) yra pirmoji Teisingo gyvenimo būdo premijos laimėtoja iš Azerbaidžano. Moteris apdovanota už tai, kad demaskavo abejotinus Azerbaidžano lyderių sandorius. Žurnalistė sulaukė pagyrimų už drąsą ir atkaklumą demaskuojant korupciją aukščiausiuose vyriausybės lygmenyse.
Taip pat pagerbta akla Etiopijos aktyvistė Jetneberša Nigusi (Yetnebersh Nigussie), kuri gina neįgaliųjų teises ir skatina jų integraciją, bei Indijos teisininkas Kolinas Gonsalvesas (Colin Gonsalves). Jis siekė teismų sprendimų, užtikrinančių pagrindines žmogaus teises labiausiai pažeidžiamiems Indijos piliečiams.
Trys laureatai pasidalins 374 tūkst. dolerių vertės piniginį prizą. Apdovanojimų ceremonija vyks gruodžio 1 dieną.
Garbės premija skirta JAV advokatui Robertui Bilotui (Robert Bilott), kuris specializuojasi aplinkos apsaugos teisės srityje ir dirba su pavojingų medžiagų reguliavimu. Jam premija skiriama be piniginio apdovanojimo. 
Šią premiją 1980-aisiais įsteigė Švedijos ir Vokietijos filantropas Jakobas fon Ikskiulis (Jakob von Uexkullis), siekdamas paskatinti aktyvistus, už kurių darbus nebūdavo skiriamos Nobelio premijos.

Audros apsunkina Puerto Riko skolų problemas

Galingam uraganui Marija (Maria) nusiaubus Puerto Riką, skolų slegiamos Karibų salos ekonominės problemos tik pagilės, informuoja BBC.
Analitikų nuomone, didžiausia rizika yra ta, kad audra paskatins gyventojus palikti salą. Puerto Riko gyventojų skaičius nuo 2010 m. jau sumažėjo daugiau nei 8 procentais.
Puerto Riko gubernatorius Rikardas Roselas ( Ricardo Rosello) pirmadienį perspėjo apie galimą "masišką išsikėlimą", nesulaukus paramos atstatymo darbams iš federalinės valdžios.
Puerto Riko valdžia dėl didelės ekonominės krizės negali grąžinti daugiau nei 70 milijardų dolerių skolų.
Norint apsisaugoti nuo masinio išsikėlimo scenarijaus, svarbu palaikyti salos ekonomiką - ir jos galimybę grąžinti įsiskolinimus, teigia analitikai.
"Svarbiausia reikia atminti: jeigu žmonės paliks salą, ar jie norės sugrįžti", - sako tyrimų įmonės "Puerto Rico Clearinghouse" steigėja Keitė Long (Cate Long
Marija, kurios vėjo stiprumas siekė iki 260 km/h, Karibuose siautėjo praėjusią savaitę. Puerto Rike ir Dominikoje žuvo mažiausiai 33 žmonės.
Apdraustieji nuostoliai Karibuose jau siekia 40-50 mlrd. dolerių, maždaug 80 proc. padarytos žalos tenka Puerto Rikui, rodo "Air Worldwide" duomenys.
Sala, kurioje gyvena apie 3,4 mln. žmonių, svarsto biudžetą, kurį numatyta apkarpyti siekiant padengti skolas.

Salos įsiskolinimai reiškia, kad ji nebegali skolintis pati savarankiškai, esant nepaprastajai situacijai.

APB: Azijos regiono ekonomikos šįmet ir kitais metais augs sparčiau

Azijos regiono ekonomikos šįmet ir 2018 metais augs sparčiau, tam daugiausia įtakos turės atsigaunanti pasaulinė prekyba ir pagerintos Kinijos ekonomikos prognozės, antradienį praneša Azijos plėtros bankas (APB).
Maniloje įsikūręs bankas paliko galioti dabartinę šių metų ir 2018 metų prieaugio prognozę, - kaip ir liepą, APB dabar prognozuoja 5,9 proc. prieaugį šiais metais, ir 5,8 proc. - 2018 metais. Tačiau prognozė pagerinta, lyginant su balandį skelbta pirmine prognoze (5,7 proc. tiek 2017 m., tiek 2018 metais).
"Augimo perspektyvos besivystančiose Azijos šalyse gerėja, tam įtakos turi pagyvėjusi pasaulinė prekyba ir stiprus augimo tempas Kinijoje", - sakė banko vyriausiasis ekonomistas Jasujukis Savada (Yasuyuki Sawada).
"Besivystančios Azijos valstybės turėtų pasinaudoti palankiomis trumpalaikėmis ekonominėmis perspektyvomis ir įgyvendinti gamybą stiprinančias reformas, investuoti į labai reikalingą infrastruktūrą ir palaikyti tinkamą makroekonomikos valdymą", - pridūrė ekonomistas.

Nepaisant tarptautinio pasipiktinimo, Japonijoje mokslinių tyrimų tikslais nužudyti 177 banginiai

Vykdydami kasmetę medžioklę Japonijos banginių medžiotojai šiaurės vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje nužudė 177 banginius. 
Japonija teigia, kad banginiai yra žudomi mokslinių tyrimų tikslais. Banginių medžioklė oficialiai leidžiama šioje šalyje, nepaisant nuo 1986 metų galiojančio tarptautinio moratoriumo, draudžiančio žudyti banginius komerciniais tikslais. 
Ištyrinėjus gyvūnų kūnus, Japonijoje banginių mėsa gali būti parduodama vartojimui. Šiais metais nugalabyti 43 mažieji ruožuočiai ir 134 seivalai.

D. Tuskas: „Brexit" derybos nepasirengusios pereiti į kitą lygmenį

 „Brexit" derybose kol kas nepasiekta pakankamai pažangos, kad būtų galima pereiti į kitą lygmenį ir pradėti diskusijas dėl Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) santykių ateityje, antradienį sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk), kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters".
Londone susitikęs su Didžiosios Britanijos premjere Teresa Mei (Theresa May), D. Tuskas teigė sveikinantis naują konstruktyvų ir realistišką šalies vyriausybės toną ir pridūrė, kad tai rodo, jog „pagaliau atsisakoma noro vienu metu užsėsti dvi kėdes - ar bent aš taip tikiuosi".
Jis pridūrė: „Aptarsime savo būsimus santykius su Jungtine Karalyste (JK), kai tik padarysime pakankamai pažangos. Visi prie to sunkiai dirba. Bet jei paklaustumėte manęs... Sakyčiau, kad kol kas padaryta nepakankamai pažangos. Tačiau mes tuo užsiimame".
JK nori, kad „Brexit" derybos nuo biudžeto įsipareigojimų sureguliavimo ir klausimų apie būsimą JK gyvenančių ES šalių piliečių statusą greičiau pereitų prie diskusijų apie būsimus prekybos santykius.
Tuo tarpu T. Mei, praėjusį penktadienį Florencijoje pasakiusi kalbą, kuria mėgino „Brexit" deryboms suteikti teigiamą impulsą,
per susitikimą su D. Tusku sakė, kad Didžioji Britanija ir ES gali pasiekti, jog „Brexit" būtų sėkmingas, jei į procesą žiūrės kūrybiškai.
„Kūrybiškai spręsdami problemas, galime rasti sprendimus, kurie tenkintų tiek 27 Bendrijoje liekančias nares, tiek JK. Be to, (taip) galime išlaikyti JK ir ES partnerystę ir bendradarbiavimą", - kalbėjo T. Mei.

Žemės drebėjimo aukų skaičius Meksikoje viršijo 330 žmonių

Meksikoje atliekant paieškų ir gelbėjimo darbus, rasti dar kelių rugsėjo 19-osios žemės drebėjimo aukų lavonai. Kaip pranešė antradienį šalies civilinės saugos pajėgų koordinatorius Luisas Felipė Puentė (Luis Felipe Puente), bendras žuvusiųjų skaičius išaugo iki 331 žmogaus.
"Iš viso žuvo 331 žmogus: 192 kūnai rasti Meksiko mieste, 74 - Morelo valstijoje, 45 - Pueblos valstijoje, 13 - Meksiko valstijoje, šeši - Gerero valstijoje, vienas - Oachakos valstijoje", - parašė savo tviteryje L. F. Puentė.
Meksikos seismologijos tarnybos duomenimis, rugsėjo 19-ąją įvykusio 7,1 balo žemės drebėjimo epicentras buvo už 12 kilometrų į pietryčius nuo Morelo valstijos Achočjapano miesto, kuris yra už 111 kilometrų į pietus nuo šalies sostinės, o židinys - 57 kilometrų gylyje. Po šio žemės drebėjimo buvo užfiksuota dešimtys pakartotinių požeminių smūgių iki 4 balų.

Didžiausias pasaulyje nešlifuotas deimantas parduotas už 53 mln. dolerių

Britų magnatas juvelyras Lorensas Grafas (Laurence Graff) įsigijo didžiausią pasaulyje nešlifuotą deimantą, maždaug teniso kamuoliuko dydžio, už 53 mln. JAV dolerių.
Kanados kalnakasybos bendrovė "Lucara Diamond Corporation" pardavė L. Grafui 1109 karatus sveriantį deimantą "Lesedi La Rona", kuris buvo rastas 2015 metų pabaigoje Botsvanos Karovės kasykloje. 
"Nepaprastai džiaugiamės ir didžiuojamės tapę naujais šio neįtikėtino deimanto globėjais, - sakė bendrovės pirmininkas L. Grafas. - Šis akmuo papasakos mums savo istoriją, jis pats mums padiktuos, kaip nori būti nušlifuotas, o mes, pasitelkę savo patirtį ir kruopštumą, stengsimės tinkamai atskleisti jo išskirtines savybes".
"Lucara" patvirtino minėtą kainą, už kurią pardavė deimantą.
"Lesedi La Rona" deimanto suradimas bendrovei "Lucara" buvo išties įsimintinas įvykis", - sakė Viljamas Lembas (William Lamb), "Lucara" prezidentas ir generalinis direktorius. 
Pernai surengtame "Sotheby's" aukcione šio nešlifuoto deimanto nepavyko parduoti, minimali kaina buvo nustatyta ties 70 mln. dolerių riba, bet aukščiausia pasiūlyta kaina siekė 61 mln. JAV dolerių.
L. Grafas jau turi 373 karatų deimantą, kuris buvo įsigytas šių metų gegužę už 17,5 mln. dolerių. Manoma, kad jis yra "Lesedi la Rona" atskala.
"Lesedi La Rona" Botsvanos tsvanų kalba reiškia "mūsų šviesa".

JAV įvedė sankcijas aštuoniems Šiaurės Korėjos bankams

JAV antradienį įvedė sankcijas aštuoniems Šiaurės Korėjos bankams ir 26 bankų valdybų nariams, dar padidindami spaudimą Pchenjanui dėl jo vykdomos raketų programos.
„Taip mes toliau vykdome savo strategiją visiškai izoliuoti Šiaurės Korėją, siekiant platesnių tikslų - taikaus Korėjo pusiasalio be branduolinio ginklo", - išplatintame pranešime teigė JAV iždo sekretorius Stivenas Mnučinas (Steven Mnuchin).
Naujosiomis sankcijomis įšaldomos visų jose įvardytų bendrovių ir asmenų turtas ir pajamos JAV.

Ispanijos premjeras nevyks į ES viršūnių susitikimą Taline dėl padėties Katalonijoje

Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Marian Rajoy) nevyks į ES viršūnių susitikimą Taline, kuris bus surengtas Estijos sostinėje šį penktadienį. Kaip pranešė AFP, to priežastis - įtempta politinė padėtis Ispanijoje, susijusi su Katalonijos rengimusi referendumui dėl nepriklausomybės.
"Buvo nutarta, kad vertėtų likti čia ir dalyvauti penktadienį numatytame vyriausybės posėdyje, taip pat turima omenyje Katalonijos problema", - cituoja žiniasklaida šaltinio Ispanijos vyriausybėje žodžius.
Taline rugsėjo 29 d. įvyks ES viršūnių susitikimas, skirtas skaitmeninėms technologijoms. Jame turėtų dalyvauti Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento vadovai, taip pat ES šalių lyderiai, tarp jų - Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May).
Katalonijos vyriausybė ketina surengti referendumą dėl nepriklausomybės spalio 1 d. Ispanijos valdžia tvirtina, kad referendumo nebus, bet Katalonijos vyriausybė įsitikinusi, kad plebiscitas įvyks.

Ž. K. Junkeris giria „itin europietišką" E. Makrono kalbą

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) antradienį pasveikino Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) viziją, kaip po „Brexit" turėtų atrodyti pertvarkyta Europos Sąjunga (ES). Tačiau EK pirmininkas pridūrė, kad Bendrijai reikia drąsos, jog galėtų judėti pirmyn.
„(Tai buvo) itin europietiška mano draugo Emanuelio Makrono kalba. Europai reikia drąsos. Dėkoju už paramą ES institucijų darbui", - tviteryje rašė Ž. K. Junkeris.
„Dabar mums reikia plano, kuris nubrėžtų gaires 27-ių Bendrijos narių judėjimui į priekį. Turime atvirai aptarti visas idėjas ir apsispręsti iki 2019 metų gegužės", - sakė ES vykdomosios valdžios organo vadovas.
E. Makrono Paryžiaus Sorbonos universitete pasakytoje kalboje pristatyta „esminė Bendrijos transformacija" atliepė daugelį šį mėnesį paties Ž. K. Junkerio kalboje išsakytų minčių.
Ž. K. Junkerio biuro vadovas Martinas Zelmairas (Martin Selmayr) informavo, kad ES lyderiai E. Makrono ir Ž. K. Junkerio siūlymus stiprinti euro zoną aptars gruodį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.

JAV gynybos sekretorius ir NATO vadovas surengė netikėtą vizitą į Afganistaną

JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) trečiadienį su netikėtu vizitu atvyko į Afganistano sostinę Kabulą, patvirtino NATO misijos „Ryžtinga parama" atstovas.
Remiantis pranešimais, Dž. Metisas ir J. Stoltenbergas susitiks su Afganistano prezidentu Ašrafu Ganiu (Ashraf Ghani), JAV vadais ir kariais bei su Afganistano pajėgas treniruojančia NATO misija „Ryžtinga parama".
Be kita ko, JAV gynybos sekretorius ir NATO vadovas dalyvaus susitikimuose JAV ambasadoje ir kartu su prezidentu A. Ganiu surengs spaudos konferenciją.
Tikėtina, kad pagrindinė susitikimų tema bus naujos JAV ir Afganistano strategijos, apie kurią JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė rugpjūtį, įgyvendinimas.
Dž. Metisas neseniai paskelbė, kad, atsižvelgiant į Talibano judėjimą, kuris daro itin didelį spaudimą Afganistano pajėgoms, į šią šalį bus siunčiama daugiau kaip 3 tūkst. JAV karių.

Atgal