VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.28. Naujausios žinios

Rašytojo T. Mano muziejui Nidoje dovanojama vertinga knygų kolekcija

Šiandien, rugsėjo 28-ąją, rašytojo Tomo Mano (Thomas Mann) memorialiniam muziejui bus perduota vertinga retų knygų kolekcija, kurią daugiausia sudaro T. Mano kūrybinis palikimas bei literatūra apie patį Nobelio premijos laureatą. 
Šios knygos - dalis Hamburgo literatūros profesoriaus Klauso Šrioterio (Klaus Schroter) paliktos bibliotekos, kuri rašytojo T. Mano memorialiniam muziejui perduodama įvykdant jo valią.
Karaliaučiuje 1931-aisiais gimęs K. Šrioteris buvo Niujorko Kolumbijos universiteto, Amsterdamo ir Hamburgo universitetų vokiečių ir lyginamosios literatūrologijos profesorius. Jis buvo Johano Volfgango Gėtės (Johann Wolfgang Goethe) bibliografijos sudarymo bendraautorius Hamburgo universitete, monografijų apie rašytojus Tomą ir Henriką (Heinrich) Manus, Alfredą Diobliną (Alfred Doblin) ir Henriką Biolį (Heinrich Boll) autorius, be to, įvairių publikacijų apie brolius Manus ir ypač apie J. V. Gėtę autorius. 
K. Šrioteris mirė 2017 metų sausio mėnesį Hamburge.
T. Mano memorialiniam muziejui atitenka dalis šio profesoriaus bibliotekos - apie 200 tomų. Tarp šio knygų rinkinio - ir antrinės literatūros egzemplioriai, kuriais rėmėsi T. Manas, rašydamas savo pasaulinės vertės kūrinius.
Knygų kolekcija muziejui perduodama literatūrologo ir T. Mano eksperto Berndo Michaelio Kraskės (Bernd Michael Kraske) iniciatyva. B. M. Kraskė su K. Šrioteriu susipažino 1970-aisiais Hamburgo universitete. Prof. K. Šrioteriui užklausus, kam galėtų būti perduota dalis T. Mano rašytinio palikimo, B. M. Kraskė tuojau pat pasisakė už Nidą. 
B. Kraskė knygas naujajam savininkui - rašytojo T. Mano memorialiniam muziejui Nidoje perduos ketvirtadienį.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva rugsėjo 28-ąją:
1867 m. Paragiuose, Tryškių valsčiuje, gimė prozininkė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Mirė 1926 m.
1919 m. įsteigta Lietuvos darbo federacija.
1926 m. Lietuva ir Sovietų Sąjunga sudarė Nepuolimo ir Neutraliteto sutartis.
1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė Draugystės ir sienų nustatymo sutartį su slaptu papildomu protokolu - antruoju Molotovo-Ribentropo pakto protokolu. Lietuva atiteko Sovietų Sąjungos interesų sferai.
1944 m. KGB surengė pirmąją akciją - Vilniuje sušaudyta dešimt žmonių.
1993 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas skaitė pranešimą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke.
1994 m. Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia". Iš 1051 keleivio ir įgulos narių išsigelbėjo tik 139 žmonės. Iš keturių keltu plaukusių lietuvių žuvo trys.
1999 m. NATO būstinėje Briuselyje pristatyta Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa. Lietuva buvo pirmoji iš devynių narystės siekusių šalių, pristačiusi šią programą.
2005 m. Vilniuje su oficialiu vizitu viešintis Moldovos Prezidentas Vladimiras Voroninas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė dekretą dėl Moldovos ambasados Lietuvoje steigimo.
2006 m. su oficialiu vizitu Lenkijoje besilankančiam Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui už nuolatinį dėmesį ir paramą Lietuvos ir Lenkijos verslo ryšių stiprinimui įteiktas Lenkijos ūkio rūmų garbės aukso medalis.
2009 m. eidamas 70-uosius metus mirė Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas profesorius habilituotas daktaras Gintautas Jurgis Česnys.
2009 m. eidama 72-uosius metus mirė pirmoji Lietuvos televizijos ir radijo diktorė Gražina Bigelytė.
2015 m. Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Vanuatu Respublika - salų valstybe Ramiajame vandenyne, Melanezijoje.

34 Lietuvos kariai Malyje vykdys tarptautinių pajėgų apsaugą

Lietuva stiprina dalyvavimą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA Malyje - nuo spalio į operaciją siunčia 34 karių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetą. Lietuvos kariai operacijoje 4 mėnesius vykdys tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje.
JT operacijoje Malyje dalyvausiančios pirmosios Pajėgų apsaugos vieneto pamainos pagrindą sudaro profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės. 
Šiuo metu tarnybą JT vadovaujamoje operacijoje vykdo 5 Lietuvos kariai, kurie dislokuoti operacijos štabo valdymo centre Bamake, Gao ir Jungtinių Tautų kontroliuojamame rytų sektoriuje Timbuktu. Operacijoje MINUSMA tarnaujantys ir į ją išvyksiantys Lietuvos kariai šios operacijos koviniuose veiksmuose nedalyvaus.
Penktadienį karių išlydėtuvėse Šiauliuose planuoja dalyvauti Lietuvos kariuomenės, Sausumos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybė, Šiaulių miesto valdžios atstovai, karių artimieji ir kiti svečiai. 
Ceremonijoje taip pat bus apdovanoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, šią savaitę grįžę iš Ukrainos karių mokymo misijos.
Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Interpolas konfiskavo milijonus nelegalių medikamentų

123-ijose pasaulio šalyse, įskaitant Lietuvą, vykusios rekordinės Interpolo operacijos metu sulaikyta 400 nelegalia medikamentų ir medicinos įrangos prekyba užsiimančių asmenų bei konfiskuota daugiau nei 51 mln. JAV dolerių vertės potencialiai pavojingų medikamentų.
Operacijoje „Pangea X” dalyvavo 197 policijos, muitinės ir sveikatos apsaugos institucijos. Jos metu pradėta daugiau nei tūkstantis tyrimų, uždarytos 3584 interneto svetainės ir sustabdytas daugiau nei 3 tūkst. nelegalių medikamentų reklamų internete transliavimas, pranešė Interpolas.
Operacijos metu konfiskuotas rekordinis kiekis - 25 mln. - nelegalių ir padirbtų medikamentų. Tarptautinės operacijų savaitės, vykusios rugsėjo 12-19 dienomis, metu konfiskuota maisto papildų, skausmą malšinančių piliulių, vaistų nuo epilepsijos, tablečių erekcijos sutrikimams gydyti, raminamųjų medikamentų ir mitybos produktų.
Teisėsaugininkai tyrė ir kitas nelegalios prekybos medikamentais internete sritis - nesąžiningus domeno vardo registratorius, elektroninio mokėjimo sistemas ir pristatymo paslaugas. Buvo uždarytos ir socialinės medijos svetainės, nelegaliai reklamuojančios ar parduodančios neteisėtus medikamentus. 
Nuo 2008 m. vykdomos operacijos „Pangea” rodo nuolatinį neautorizuotų ir nereguliuojamų vaistinių internete augimą.
„Kadangi vis daugiau žmonių kasdien perka prekes, įskaitant vaistus, internetu, nusikaltėliai naudojasi šia tendencija, kad užsidirbtų, ir šiame procese rizikuoja žmonių gyvybėmis. Prekyba vaistais internetu yra nuolat augantis iššūkis teisėsaugai ir reguliuojančioms institucijoms”, - sakė Interpolo vykdomasis policijos paslaugų direktorius Timas Morisas (Tim Morris).
Operacijos „Pangea” kovoja su nelegalių ir padirbtų medikamentų prekybos nusikalstamais tinklais ir didina visuomenės informuotumą apie potencialius pavojus, susijusius su medikamentų pirkimu internete.

Prezidentė: Teisuolių pavyzdys - neišsenkantis įkvėpimo šaltinis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus.
Šiemet Lietuvoje minimos 76-osios Holokausto metinės. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 43 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.
Pasak Prezidentės, šiais apdovanojimais sveikiname gyvenimą.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad taikos sąlygomis nesunku kalbėti apie pasiaukojimą, pareigą žmogiškumui. Tačiau visai ką kita tai reiškė Antrojo pasaulinio karo metais - atverti namų duris ir širdį pasmerktiems žmonėms, gerai suvokiant tokio žingsnio pasekmes.
„Toks buvo jų apsisprendimas - priimti pasmerktųjų ir atstumtųjų likimą. Tarytum savo rankomis užsisiūti Dovydo žvaigždę. Kiekviena tų istorijų - vertingiausias žmogiškumo liudijimas, kurio mums reikia kaip atramos ir šių dienų gyvenime. Tai ir atsakymas į amžiną klausimą, ką gali paprastas beginklis žmogus", - sakė Prezidentė. 
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, šalies vadovė linkėjo visiems širdyje saugoti atminimą apie šių žmonių kilnumą - kaip pažadą, kad žmogiškumas išliks aukščiausia vertybe, o Teisuolių pavyzdys bus neišsenkantis įkvėpimo šaltinis.

ES siūlo naują savanorišką pabėgėlių perkėlimo schemą

Europos Komisija (ES) trečiadienį pristatė naują savanorišką pabėgėlių perkėlimo programą, kuri leistų per ateinančius dvejus metus Europoje įkurdinti 50 tūkst. pabėgėlių.
Komisija valstybėms narėms, kurios gali laisvai dalyvauti savanoriškoje schemoje, paremti paskyrė 500 mln. eurų. Remiantis pranešimais, planuojama tiesiogiai iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Turkijos paimti mažiausiai 50 tūkst. pabėgėlių, taip siekiant atbaidyti migrantus nuo pavojingos kelionės Viduržemio jūra.
EK pranešime teigiama, kad ji rekomenduoja naują ES perkėlimo schemą, pagal kurią į Europą per ateinančius dvejus metus būtų perkelta mažiausiai 50 tūkst. labiausiai pažeidžiamų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga.

Kalifornijoje dygsta Meksikos sienos prototipai

JAV San Diego mieste Kalifornijoje ėmė dygti prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pažadėtos sienos Meksikos pasienyje prototipai. Pasak JAV sienos apsaugos tarnybos, įgyvendinami aštuoni skirtingi projektai.
Keturi jų numato sienas iš betono, kiti - iš alternatyvių medžiagų. Priklausomai nuo projekto, sienos aukštis yra nuo 5,5 iki 9,1 metro. Prototipai turėtų būti baigti per mėnesį.
D. Trampas per rinkimų kampaniją pažadėjo siena atitverti daugiau kaip 3 000 km ilgio JAV pasienį su Meksika. Jis, be to, pareikalavo kad už darbus sumokėtų Meksika. Spėjama, kad sienos statybos darbai gali atsieiti daugiau kaip 10 mlrd. dolerių.
Meksikos vyriausybė atsisakė padengti išlaidas. Respublikonai JAV Atstovų Rūmuose liepą balsavo už 1,6 mlrd. dolerių (1,35 mlrd. eurų) skyrimą, kad galėtų būti pradėti sienos įrengimo darbai. Tam dar turi pritarti Senatas. Čia tikimasi stipraus opozicijoje esančių respublikonų pasipriešinimo.

Prezidentė pasirašė įstatymo pataisas dėl laikino PVM lengvatos už šildymą grąžinimo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pasirašė įstatymo pataisas, kuriomis laikinai grąžinama 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Tai patvirtino Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. 
Rugsėjo 19 d. Seimas pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo nuo šių metų spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. grąžinama minėta 9 proc. PVM lengvata šildymui. Ši lengvata buvo nustojusi galioti šių metų birželio 1 d., bet valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai užsitikrinus opozicinių konservatorių paramą dėl vadinamosios urėdijų reformos, pastarajai politinei jėgai pažadėta grąžinti lengvatą šildymui. 
Numatoma, kad nuo kitų metų sausio 1 d. lengvatinis PVM tarifas šildymui išliks, bet gali būti kitokio dydžio - 15 proc. Tai priklausys nuo to, kaip keisis lengvatiniai PVM tarifai reformuojant mokesčių sistemą.

Palestinos valstybė tapo Interpolo nare

Palestina trečiadienį tapo Interpolo nare. Palestinos valstybės narystei pritarta per balsavimą Pekine vykstančiame generaliniame tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos Interpolo susirinkime, informuoja naujienų agentūra „Reuters".
„Palestinos valstybė ir Saliamono salos nuo šiol yra Interpolo valstybės narės", - teigiama Interpolo pranešime.
Remiantis pranešimais, Izraelis anksčiau nepritarė šiam žingsniui. Tačiau, pritarus Palestinos narystei, kol kas nesulaukta jokių Izraelio komentarų.

Gyventojai prasčiau vertina tikimybę sutaupyti

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjį buvo minus 9 ir, palyginti su rugpjūčiu, nepasikeitė, trečiadienį praneša Lietuvos statistikos departamentas. 
Gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių buvo pesimistiškesnė.
2017 m. rugsėjį 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių pagerės, 19 proc. manė, kad ji pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūtį - atitinkamai 17, 18 ir 60 proc.). 
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, 25 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 26 proc. manė, kad pablogės, o 47 proc. išsakė nuomonę, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūtį - atitinkamai 24, 27 ir 47 proc.).
Rugsėjį 30 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22 proc. - kad mažės (rugpjūtį - atitinkamai 31 ir 21 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, kaip ir rugpjūtį, tikėjosi kas trečias gyventojas (33 proc.), o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis padidėjo nuo 24 iki 28 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis sudarė minus 9, kaime - minus 8. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime padidėjo - 4 proc. punktais. 
Palyginti su rugpjūčiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklio padidėjimą kaime lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 29 iki 34 proc.; prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą - nuo 24 iki 28 proc.; namų ūkio finansinės padėties gerėjimą - nuo 14 iki 18 proc.; o manančiųjų, kad bedarbių skaičiaus mažės, dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc. 
Miesto gyventojai, palyginti su rugpjūčiu, šiek tiek optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, pesimistiškiau - galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
Per metus (2017 m. rugsėjį, palyginti su 2016 m. rugsėju) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 proc. punktu. 
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 23 iki 25 proc., o manančiųjų, kad bedarbių skaičius didės, sumažėjo nuo 34 iki 30 proc. 
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su praėjusių metų rugsėju, buvo šiek tiek pesimistiškesnė. Gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 26 iki 28 proc., o manančiųjų, kad gerės jų namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 19 iki 18 proc.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių, palyginti su nuomone, išsakyta prieš mėnesį, beveik nepasikeitė. Gyventojų, teigiančių, kad padėtis pagerėjo, yra beveik du su puse karto mažiau nei manančiųjų, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių pablogėjo.
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėnesį, 36 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, o kas dešimtas gyventojas teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Rugsėjį 27 proc. gyventojų ketino per artimiausius 12 mėnesių padidinti savo išlaidas baldams ar buitinei technikai, kas penktas gyventojas (20 proc.) ketino išleisti mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių (rugpjūtį - atitinkamai 26 ir 19 proc.).

Įmonių pavadinimai galės būti sudaromi užsienio kalba lotyniškais rašmenimis

Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leis juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.

 „Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad Ūkio ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai bus lengviau įsimenami ir suprantami tarptautinėje rinkoje“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neleidžia sudaryti įmonių pavadinimų užsienio kalba, išskyrus juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmonėmis, sudaromus pavadinimus. Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos nėra suderintos tarpusavyje, nes tik Civiliniame kodekse nustatyta, kad juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmone, pavadinimas gali būti sudaromas užsienio kalba. Valstybinės kalbos įstatyme tokios išimties nėra nustatyta.

Taigi Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pakeitimaiužtikrins lygiateisiškumo principą ir suvienodins teisės aktų nuostatas, įteisins aiškų ir nedviprasmišką reguliavimą

L. Linkevičius: Lietuva tvirtai remia Gruziją europinės ir euroatlantinės integracijos kelyje

Tolesnę Gruzijos europinę ir euroatlantinę integraciją, regiono saugumo klausimus trečiadienį aptarė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniuje susitikęs su Gruzijos gynybos ministru Levanu Izorija. 
„Džiaugiamės glaudžiu Gruzijos bendradarbiavimu su NATO. Savo darbais Gruzija demonstruoja, kad yra patikima NATO partnerė, ženkliai prisidedanti prie tarptautinio saugumo stiprinimo", - susitikimo metu teigė užsienio reikalų ministras. 
Kalbėdamas apie Gruzijos integraciją į NATO, L. Linkevičius pažymėjo, kad Lietuva palaiko Gruzijos siekius ir paragino naudotis turimomis priemonėmis gilinant Gruzijos ir NATO bendradarbiavimą. Pasak L. Linkevičiaus, Gruzija turi visus reikalingus praktinius instrumentus siekiant narystės NATO. Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, Lietuvos ministras paragino tęsti demokratinių reformų įgyvendinimą bei sutelkti politines partijas bendram veikimui bendrų tikslų vardan, nes kai galimybės atsiras - Gruzija turi būti pasiruošusi. 
Ministras užtikrino, kad Lietuva tvirtai remia Gruziją europinės ir euroatlantinės integracijos kelyje.

ES leis Šengeno šalims iki trejų metų atnaujinti sienų kontrolę

Europos Komisija trečiadienį atskleidė planus leisti Šengeno šalims iki trejų metų laikotarpiui atnaujinti sienų kontrolę. Toks sprendimas priimtas saugumo sumetimais. 
Komisijos viceprezidentas Fransas Timermansas (Frans Timmermans) teigė, kad padidėjusi terorizmo grėsmė privertė Komisiją nustatyti naujas taisykles, labiau tinkančias šiame naujame amžiuje.

Seimo Kultūros komitetas lankėsi Lukiškių aikštėje

Seimo Kultūros komitetas trečiadienio posėdyje svarstė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje klausimą.
Komitetas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Kultūros ministerijos, Šiuolaikinio meno centro, Vyriausybės darbo grupės Lukiškių aikštės Vilniuje klausimams koordinuoti atstovais apžiūrėjo Lukiškių aikštę, kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo vietą.
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė ir Šiuolaikinio meno centro kuratorė Ūla Tornau pateikė informaciją apie kūrybinių dirbtuvių, skirtų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialo Lukiškių aikštėje, idėjų plėtojimą. Informavo, kad ekspertų komisijos atrinkti penki geriausi projektai (jų vizualizacijos) spalio 3 d. bus pristatyti visuomenei. Po konsultacijų su visuomene ekspertų komisija atrinks geriausią projektą.
Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis supažindino Kultūros komiteto narius su vykdomais darbais, numatomais pokyčiais Lukiškių aikštėje.
Sostinės Lukiškių aikštę planuojama lankytojams atverti lapkričio 3-iąją.

Vilniaus žydų bibliotekoje įžvalgomis dalysis nacių nusikaltėlio anūkė rašytoja R. Rauca

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje šiandien įvyks susitikimas su Vokietijos rašytoja Reglindis Rauca.
Pokalbį ves knygos „Mes nežudėme” autorius Arkadijus Vinokuras.
R. Rauca - rašytoja, teatro aktorė, ugdomojo vadovavimo lektorė ir docentė. Ji gimė 1967 m. Plaueno mieste. Šiuo metu gyvena Potsdame. Dresdene R. Rauca įgijo slaugytojos išsilavinimą, vėliau studijavo teatro meną Berlyno „Ernst Busch" aukštojoje teatro mokykloje. 
2008 m. pasirodė daug pagyrų sulaukęs pirmasis rašytojos romanas „Vuchelbeerbaamland". 2008 m. už šį kūrinį autorei skirtas literatūrinis apdovanojimas, kuris įteiktas Šiaurės Reino-Vestfalijos sostinėje Diuseldorfe.
R. Rauca, vaikystę praleidusi VDR, 1982 m. sužinojo apie savo iš Kanados deportuojamą senelį Helmutą Raucą (Helmut Rauca), kuris mirė jau Vokietijoje 1983 m. nuo vėžio, laukdamas teismo. Jis buvo kaltinamas už tai, kad, tarnaudamas "SS Einsatzgruppe "A" Kaune, tarp 1941 m. rugpjūčio 18 d. ir 1943 m. gruodžio 25 d. pasiuntė į mirtį 11 584 žmones - daugumą iš Kauno geto.
A. Vinokuras - Lietuvoje žinomas kaip teatro ir judesio meno aktorius, žurnalistas ir rašytojas. Jo naujausia knyga „Mes nežudėme" supažindina su vaikais, anūkais, giminėmis tų, kurie žudė, konvojavo žudynių vietų link, plėšė. Deja, tarp nusikaltėlių buvo jų tėvai, dėdės, seneliai. Pašnekovai dalijasi savo skausmu, gėda ir neretai - meile savo tėvams, apie kurių nusikaltimus nieko nežinojo. 
Šioje knygoje nerasite kaltinimų, priekaištų, nes autorius kalbasi su žmonėmis, kurie yra patys savo tėvų - nusikaltėlių aukos. Knyga skirta tiltui tarp dviejų tautų iškankintų sielų. Knygoje taip pat yra 426 žudikų ar kitaip dalyvavusių genocido nusikaltimuose sąrašai. Tame sąraše yra ir 60 reabilituotų asmenų arba dereabilituotų banditų, apsimetusių pokario partizanais.

Austrų plieno gamintoja statys pirmą naują plieno gamyklą Europoje per kelis dešimtmečius

Austrijos plieno gamintoja "Voestalpine" trečiadienį paskelbė statysianti pirmąją Europoje naują plieno liejyklą per kelis dešimtmečius, taip priešindamasi sektoriuje įsigalėjusiai tendencijai uždaryti įmones arba perkelti pajėgumus ten, kur pigesnė darbo jėga.
"Norime pastatyti pirmą plieno liejyklą Europoje per 40 metų", - naujienų agentūrai "Austria Press Agency" sakė įmonės vadovas Volfgangas Ederis (Wolfgang Eder).
Ketinama investuoti 330-350 mln. eurų į aukšto technologinio lygio įmonę Kapfenberge.
Įmonė, visiškai pakeisianti dabartinę šimto metų senumo gamyklą toje pačioje vietoje, gamins gerų eksploatacinių savybių plieną tarptautinėms aviacijos ir kosmoso, automobilių ir naftos bei dujų pramonėms.
Ši investicija išsaugos apie 3000 darbo vietų pietinėje Austrijoje. Energija būtų tiekiama vien iš atsinaujinančių šaltinių. Gamykla turėtų būti atidaryta 2021 metais, praneša "Voestalpine".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 28-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1448 m. Kristijonas I (Christian I) karūnuotas Danijos karaliumi.
1573 m. gimė italų tapytojas, realistinės krypties Europos tapyboje pradininkas Mikelandželas Karavadžas (Mikelangelo da Caravaggio).
1745 m. Londono "Drury Lane" teatre pirmą kartą atliktas Didžiosios Britanijos himnas "Viešpatie, saugok karalių".
1850 m. JAV karo laivyne panaikinta prasikaltusių jūreivių plakimo rimbais bausmė.
1891 m. mirė JAV rašytojas, romano "Mobis Dikas" autorius Hermanas Melvilis (Herman Melville).
1895 m. mirė prancūzų chemikas ir mikrobiologas Luji Pasteras (Louis Pasteur), išradęs pasterizavimo - maisto produktų konservavimo kaitinimu iki 63-95 laipsnių Celsijaus temperatūros - metodą.
1902 m. mirė prancūzų rašytojas, dvidešimties romanų ciklo "Rugonai Makarai" autorius Emilis Zolia (Emile Zola).
1923 m. gimė italų aktorius Marčelas Mastrojanis (Marcello Mastroyani).
1934 m. gimė prancūzų aktorė Bridžita Bardo (Bridget Bardot).
1939 m. Vokietija ir Tarybų Sąjunga pasirašė Sienos ir Draugystės sutartį, pagal kurią dar kartą buvo pasidalinta įtakos sferomis.
1956 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas susituokė su Naina Girina. 
1966 m. mirė prancūzų poetas ir vienas iš siurrealizmo pradininkų Andrė Bretonas (Andre Breton).
1970 m. mirė Egipto valstybės veikėjas Gamalis Abdelis Naseras (Gamal Abdel Nasser). 1952 metais jis Egipte pradėjo perversmą prieš monarchiją, po dvejų metų pasiskelbė ministru pirmininku, o 1956 metais buvo išrinktas prezidentu.
1978 m. mirė tik 33 dienas savo pareigas ėjęs popiežius Jonas Paulius I. Jį pakeitė Jonas Paulius II.
1989 m. emigracijoje Havajuose mirė prieš trejus metus iš šalies išvytas buvęs Filipinų prezidentas Ferdinandas Markosas (Ferdinand Marcos).
1993 m. apie 60 žmonių sudegė Venesueloje, kai prie judrios automagistralės sprogo gamtinių dujų trasa.
1994 m. įvyko skaudžiausia pokario Europoje jūrų katastrofa - Baltijos jūroje prie Suomijos krantų per audrą paskendo keltas "Estonia". Žuvo 852 žmonės.
1995 m. Izraelio ministras pirmininkas Icchakas Rabinas (Yitzhak Rabin) ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) lyderis Jasiras Arafatas (Yasser Arafat) Vašingtone pasirašė istorinį susitarimą dėl palestiniečių savivaldos didžiojoje vakarinio Jordano kranto dalyje.
1998 m. po dvi savaites trukusių neramumų atsistatydino Albanijos ministras pirmininkas Fatosas Nanas (Fatos Nano).
2000 m., sulaukęs 80 metų, Monrealyje mirė 16 metų Kanados vyriausybei vadovavęs Pjeras Triudo (Pierre Trudeau).
2003 m., sulaukusi 76 metų, mirė Altėja Gibson (Althea Gibson). Ji buvo pirmoji juodaodė teniso žaidėja, laimėjusi Vimbldono ir JAV nacionalinius turnyrus.
2008 m. bendrovė "SpaceX" į orbitą paleido pirmąjį privatų erdvėlaivį "Falcon 1".
2016 m. eidamas 94-uosius metus, mirė buvęs Izraelio prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Šimonas Peresas (Shimon Peres).

JAV vyriausybė kitais metais į šalį įsileis tik 45 000 pabėgėlių

JAV vyriausybė kitais metais į šalį įsileisti tik 45 000 pabėgėlių iš viso pasaulio. Apie tokį istoriškai žemą maksimalų priimamų pabėgėlių skaičių trečiadienį Vašingtone paskelbė vyriausybės šaltiniai.
Nuo praėjusio birželio JAV galioja visiškas draudimas priimti pabėgėlius. Tačiau atitinkamo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) potvarkio galiojimas baigsis spalio 24-ąją. Kol kas neaišku, ar JAV vyriausybė ketina pratęsti šį laikiną draudimą.
Šiais metais JAV jau yra priėmusios 54 000 pabėgėlių. 2016-aisiais jų dar buvo 85 000. Ženklūs pabėgėlių skaičių ribojimai argumentuojami kova su teroro pavojumi.
JAV yra įprasta, kad vyriausybė nustato kasmetinę maksimalią priimamų pabėgėlių ribą. Žemiausia pastarųjų dešimtmečių riba buvo 67 000 - ją 1986-aisiais nustatė prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan).
„Mūsų amerikiečių saugumas yra pirmasis mūsų rūpestis", - dabar sakė vienas vyriausybės pareigūnas. Esą būtina garantuoti, kad į šalį atvyks tik tie žmonės, kurie „nekelia pavojaus mūsų šaliai".
Jau praėjusį sekmadienį D. Trampas potvarkiu paskelbė naujus drastiškus ir neterminuotus įvažiavimo ribojimus aštuonių valstybių piliečiams. Šešiose jų gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
Vyriausybė kitais metais ketina priimti 19 000 pabėgėlių iš Afrikos, 17 000 - iš Pietų Azijos ir tik 5 000 iš Artimųjų Rytų.

Šaltiniai: Italijos laivų statykla perims kontrolinį prancūzų STX akcijų paketą

Italijos laivų statytoja "Fincantieri" perims prancūzų laivų statyklos STX kontrolinį akcijų paketą, Italijos bei Prancūzijos vyriausybėms nusprendus nutraukti diplomatinį ginčą, trečiadienį praneša Prancūzijos vyriausybės šaltiniai.
Kaip praneša šaltiniai, "Fincantieri" įsigis 50 proc. laivų statyklos vakariniame Prancūzijos Sen Nazaro uoste, tuo tarpu Prancūzijos vyriausybė "paskolins" jai dar 1,0 proc. akcijų dvylikai metų, kurios gali būti atsiimtos tuo atveju, jeigu bendrovei nepavyktų tesėti vyriausybei duotų pažadų.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir Italijos ministras pirmininkas Paolas Džentilonis (Paolo Gentiloni) pasirašė susitarimą rytiniame Prancūzijos mieste Lione.

Prancūzijos valdžia: biudžeto deficitas kitąmet išaugs iki 82,9 mlrd. eurų

Prancūzijos valdžios prognozėmis, viešojo sektoriaus biudžeto deficitas 2018 metais pakils iki 82,9 mlrd. eurų, trečiadienį praneša laikraštis "Figaro", remdamasis šalies vyriausybės pateiktu įstatymo dėl kitų metų federalinio biudžeto projektu. 
Šiais metais šis rodiklis sieks 76,5 mlrd. eurų, tad kitais metais, remiantis šalies vyriausybės prognozėmis, jis padidės 6,4 mlrd. eurų.
Kaip per spaudos konferenciją pažymėjo šalies ekonomikos ir finansų ministras Briunas Le Meras (Bruno Le Maire), reformos, suplanuotos įstatymo projekte, "bus naudingos visiems be išimties prancūzams".
"Rengdami projektą, mes norėjome apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, kartu didindami perkamąją galią", - sakė jis.

92 proc. referendume balsavusių Irako kurdų pasisakė už nepriklausomybę

Daugiau kaip 92 proc. referendume balsavusių Irako kurdų pasisakė už nepriklausomybę, rodo trečiadienį - praėjus dviem dienoms po paties ginčijamo plebiscito - paskelbti pirmieji oficialūs balsavimo rezultatai.
Autonominio Kurdistano regiono sostinėje Erbilyje surengtoje spaudos konferencijoje rinkimų komisijos nariai informavo, kad už nepriklausomybę pasisakė 92,73 proc. iš 3 305 925 pirmadienio referendume balsavusių žmonių. Rinkėjų aktyvumas siekė 72,61 proc.

Šaltiniai partijoje: Vokietijos finansų ministras V. Šoiblė taps šalies parlamento pirmininku

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) pasitrauks iš dabartinių savo pareigų ir taps naujai išrinktojo šalies parlamento pirmininku, trečiadienį pranešė šaltiniai politiko partijoje. 
Eiti šias pareigas politiką oficialiai nominuos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų partijos (CDU) narys, tarnsporto ministras Aleksandras Dobrintas (Alexander Dobrindt), naujienų agentūrai AFP tvirtino anonimiškumą išsaugoti norėję politikai. 
Pasak šaltinių, V. Šoiblė yra pasirengęs pasitraukti iš dabartinio savo posto, kuriame jis, be kita ko, pasižymėjo tvirta parama griežtai taupymo politikai tokiose daug skolų turinčiose euro zonos šalyse kaip Graikija.

Atgal