VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.29. Naujausios žinios

Vilniaus universiteto bibliotekoje rasta unikali XVIII a. freska

Vilniaus universiteto bibliotekos Joachimo Lelevelio salėje atrasta jėzuitų laikus menanti XVIII a. freska. Ilgai manyta, kad ši freska neišliko, ji nebuvo aptikta ir atliekant ankstesnius tyrimus.
Po to, kai 1929 m. rengiantis čia perkelti istoriko J. Lelevelio dovanotą vertingą atlasų ir knygų kolekciją salę restauravo dailininkas Jurgis Hopenas, iš senosios jėzuitų koplyčios tebuvo likę keletas puošybos fragmentų.
Atrastoji freska puoš salės lubų plafoną. Vienintelis dokumentas, kuriame minima ši freska, yra Vilniaus universiteto 1773-1774 metų liustracijos aktas. Jame užsimenama, kad koplyčios plafone buvo pavaizduotas šv. Stanislovas Kostka - novicijų, mokinių ir studentų globėjas. 
Šiuo metu atidengta tik nedidelė dalis visos freskos, vyksta sieninės tapybos tyrimai. Taip pat atliekami freskos ir vėlesnių uždažymo sluoksnių cheminiai tyrimai, kurie padės tolimesniame restauravimo procese. Restauratoriai teigia, kad atidengti freską sudėtinga, nes ji padengta keliais dažų sluoksniais, tačiau neabejojama, kad pavyks atskleisti ją visą ir restauruoti.
„Nežinome, kiek tai užims laiko - dažų sluoksnis labai kietas. Tačiau jau matome, kad baroko stiliaus freska tapyta profesionalaus menininko, puikiai išsilaikiusi, nes atlikta al fresco technika - tapyta ant šlapio tinko, todėl tvirta ir ilgaamžė. Tai labai vertingas ir gana retas Lietuvoje sieninės tapybos kūrinys. 
Šiuo metu bandoma tiksliai nustatyti kompozicijos pirmavaizdį. Manome, kad freska nutapyta pagal žymaus italų tapytojo Antonijaus Balestros (Antonio Balestra, 1666-1740) paveikslą „Šv. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ir šventaisiais". Šis altorinis paveikslas buvo nutapytas Trijų Jėzuitų koplyčios altoriui Venecijos Santa Maria Assunta bažnyčioje", - pasakojo restauravimo įmonės vadovas Aidonas Valkiūnas.
XIX a. pradžioje dabartinėje J. Lelevelio salėje buvo Tapybos katedros piešimo studija, o uždarius universitetą - Valstybinis archyvas. Nuo 1920 m. salė priklausė bibliotekai, 1929 m. į ją perkelta J. Lelevelio knygų ir atlasų kolekcija. Šiuo metu salė lankytojams uždaryta - joje dirba restauratoriai.

D. Grybauskaitė: ES svarbu ne tik projektuoti saugią ir užtikrintą ateitį, bet ir siekti jos atsakingais sprendimais bei darbais

Europos žmonės vertina ne vizijas, o konkrečius darbus. Rinkėjų pasitikėjimas pelnomas tik atsižvelgus į jų poreikius bei interesus. Todėl ES svarbu ne tik projektuoti saugią ir užtikrintą ateitį, bet ir siekti jos atsakingais sprendimais bei darbais. Tai pažymėjo neformaliame Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime Taline, kur aptariami Bendrijos ateičiai svarbūs klausimai, dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lyderių dėmesys skiriamas bendradarbiavimui gynybos srityje, euro zonos stiprinimui, ES ekonominiam augimui, migracijos iššūkių sprendimui.
Pasak Prezidentės, pagreitį įgaunantis ES šalių gynybos bendradarbiavimas turi vesti prie realių veiksmų stiprinant europiečių saugumą. Su kibernetinėmis ir informacinėmis grėsmėmis reikia kovoti ne pavieniui, o sutelktomis pajėgomis, būtina efektyviau keistis žvalgybos duomenimis, glaudžiau bendradarbiauti su NATO. Geresnė ES išorės sienų apsauga svarbi ne tik sprendžiant migracijos iššūkius, bet ir užtikrinant šalių saugumą.
Valstybių lyderiai aptarė ir ES ekonominę padėtį. Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas, skurdo mažinimas - svarbūs ir Lietuvos, ir visos Europos žmonėms. Todėl valstybių pareiga - nuosekliai įgyvendinti struktūrines reformas, tikslingai išnaudoti europinę paramą socialinės atskirties mažinimui, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Anot Lietuvos vadovės, užtikrintai Europos ateičiai reikalingi ir saugūs bei patikimi energijos šaltiniai. Todėl labai svarbu nedelsti įgyvendinant energetikos jungčių projektus, skatinti sąžiningą konkurenciją Europos dujų rinkoje ir vienu balsu kalbėtis su išorės tiekėjais.

Seimas priėmė Vaikų išlaikymo fondo įstatymą

Seimas, 107 parlamentarams balsavus už, priėmė naujos redakcijos Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, nustatydamas valstybės įsipareigojimo garantuoti vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymą ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindus.
Įstatyme įtvirtinta, kad išmokas administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.
Išmokų administratorius skirs ir mokės išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui. Jei vaikas gaus dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skirs ir mokės teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.
Seimas padidino maksimalų išmokos dydį. Nustatyta, kad išmoka vienam vaikui per mėnesį negalės būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio (68,4 euro), galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.
Išmokos bus mokamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, iš administratoriaus atgautų atitinkamai iš skolininko ar pareiškėjo išmokų sumų, iš apskaičiuotų ir išieškotų delspinigių už išmokų administratoriaus išmokėtas ir skolininko negrąžintas išmokas.
Įstatyme įtvirtinta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgis teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradės skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigs skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negalės būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažins išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu.
Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko bus išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.
Nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalės grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.
Įstatymas bus taikomas asmenims, nesukakusiems 18 metų, taip pat vyresniems negu 18 metų nedarbingiems asmenims, kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas, ir vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjui (rūpintojui), kuris kreipiasi dėl išmokų mokėjimo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat asmenims, kurie teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.
Teisę į išmokas turės vaikai Lietuvos piliečiai, asmenys be pilietybės arba užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvoje, o neturinčio gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; vaikai, ilgiau kaip mėnesį negaunantys vaiko išlaikymo lėšų ar gaunantys tik dalį vaiko išlaikymo lėšų. Taip pat nustatyta, kad prašymą dėl išmokų teikiantis pareiškėjas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą.

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

Rugsėjo 28 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės. 

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Visą dieną lankytojams buvo atverta koplyčia-kolumbariumas, nemokamai susipažinti su paroda „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ bei apžiūrėti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kilnojamąją parodą „Vilniaus geto afišos“.

Konferencijų salėje buvo rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“, kuriame atskleidžiama tragiška XX a. vid. Tuskulėnų istorija ir egzekucijų aukų likimai.

Kaip masinė kapavietė Tuskulėnų dvaro teritorija buvo naudojama iki 1947 m. pavasario, tuomet SSRS Aukščiausioji Taryba pasirašė įsaką mirties nuosprendį pakeisti 25 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau nuo 1950 m. mirties bausmė vėl buvo pradėta vykdyti.

Šios kapavietės Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo aptiktos ir ištirtos tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1994–1996 m. ir 2003 m. Ekspertams pavyko nustatyti, kad tarp 767 nužudytųjų buvo 15 skirtingų tautybių žmonių. Taip pat tarp nužudytųjų buvo 206 ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 43 – 1941-ųjų Birželio sukilimo dalyviai. Tarp identifikuotų palaikų yra vyskupo Vincento Borisevičiaus, kunigo Prano Gustaičio, ginkluotojo pasipriešinimo vadų Jono Semaškos ir Leono Taunio palaikai.

Rukloje bus statomos naujos kareivinės

Rukloje 2019 metais  iškils naujos kareivinėsRugsėjo 28 d. Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos  ir  Uždaroji akcinė bendrovė „Apdailos ekspertai“ pasirašė  sutartį dėl naujų kareivinių Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko teritorijoje, Rukloje. Kareivinės bus skirtos Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariams, tačiau prireikus jose galėtų apsigyventi ir partneriai.

 „Sugražinus nuolatinę privalomąją pradinę  karo tarnybą,  pradėjus sparčiau komplektuoti karinius dalinius ir į šalį atvykus sąjungininkų kariams, kariuomenės infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra yra tarp svarbiausių prioritetų. Naujosios kareivinės yra vienas iš sprendimų, padėsiančių užtikrinti tinkamas karių  gyvenimo ir tarnybos sąlygas,“ – sako krašto apsaugos ministras  Raimundas Karoblis.   

Naujosios kareivinės Rukloje – pirmosios Lietuvos kariuomenėje, kurios bus statomos po Lietuvos įstojimo į NATO 2004 metais. Jos bus statomos pagal specialiosios paskirties pastato (kareivinių) projektą, kurį parengė konkursą laimėjusi UAB „Hidroterra“. Kareivinės, kuriose galės gyventi apie 500  karių, bus trijų aukštų, jose planuojama įrengti miegamąsias, darbo bei mokymo paskirties patalpas. Siekiant mažinti eksploatacijos kaštus, kareivinės atitiks A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Ateityje prie kareivinių bus įrengta nauja karių sporto ir laisvalaikio infrastruktūra.   

Kareivinių statybos darbus planuojama pradėti jau šiais metais, o darbus pagal sutartį planuojama užbaigti per dvejus metus. Statybos darbų sutarties kaina – 5,5 mln. eurų, į šią sumą taip pat įskaičiuotos pastate montuojamos įrangos ir teritorijos sutvarkymo išlaidos.

Planuojama, kad šis projektas bus tipinis ir pagal jį ateityje bus statomos kareivines ir kituose Lietuvos kariuomenės daliniuose.   

Konkurse dėl šių kareivinių Lietuvos kariuomenei statybos dalyvavo septynios įmonės. 

Daugelyje Lietuvos kariuomenės dalinių yra renovuotos ir šiuolaikiniams karių poreikiams pritaikytos, bet dar sovietmečiu statytos kareivinės.

Madagaskare nuo maro mirė 19 žmonių

Madagaskare kilęs maro protrūkis per du mėnesius pasiglemžė 19 žmonių gyvybes. Manoma, kad šalyje šia liga užsikrėtę dar 85 žmonės, ketvirtadienį pranešė Madagaskaro sveikatos apsaugos ministras.
Maras - itin greitai plintanti, smulkių žinduolių, pavyzdžiui, žiurkių, platinama liga. Praeityje maras visame pasaulyje yra pražudęs milijonus žmonių, tačiau šiais laikais jis yra beveik išnykęs.
"Visame Madagaskare užfiksavome 104 galimus užsikrėtimo maru atvejus, iš kurių 19 baigėsi mirtimi", - žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Mamis Lalatiana Andriamanaryvas (Mamy Lalatiana Andriamanarivo).
"Šiemet maro sezonas prasidėjo gana anksti ir itin brutaliai", - pridūrė ministras.
Pirmasis mirties nuo maro atvejis Madagaskare užfiksuotas rugpjūčio 28 dieną: tuomet mirė į rytinėje šalies pakrantėje esantį miestą važiavusio taksi keleivis. Taip pat mirė ir dar du su šiuo keleiviu kontaktą turėję asmenys. 
Madagaskare maro protrūkiai fiksuojami kasmet nuo 1980-ųjų. Neretai juos pakursto nuo miško gaisrų bėgančios žiurkės.
Marą galima išgydyti antibiotikais, tačiau, jei liga paveikia plaučius, tuomet ja užsikrėtusio žmogaus gyvybė gali užgesti per parą.

IOC prezidentas T. Bachas viešės Lietuvoje

Spalio mėnesį su oficialiu vizitu į Lietuvą atvyksta Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Tomas Bachas (Thomas Bach) - pirmasis IOC istorijoje visam olimpiniam judėjimui vadovauti išrinktas olimpinis čempionas. Jis 25-erių metų sukakties proga sveikins Barselonos olimpinių žaidynių dalyvius, susitiks su šalies prezidente Dalia Grybauskaite bei atidarys pirmą kartą Europoje IOC rengiamą tarptautinį forumą „Moterų lyderystės stiprinimas".
2013 m. spalį per 125-ąją IOC sesiją, kuri vyko Buenos Airėse (Argentina), aiškiu favoritu laikytas vokietis T. Bachas buvo išrinktas IOC prezidentu. Antrajame ture iš 93 balsų jis gavo 49 ir pakeitė dvylika metų olimpiniam sąjūdžiui vadovavusį belgą Žaką Rogą (Jacques Rogge). T. Bachas IOC vadovu išrinktas aštuonerių metų kadencijai. 
Nuo pat 1894 metų, kai buvo įkurtas IOC, T. Bachas tapo devintuoju prezidentu ir pirmuoju olimpiniu čempionu, kuriam buvo patikėta vadovauti viso pasaulio olimpiniam sąjūdžiui. Fechtuotojas su tuometinės Vokietijos Federacinės respublikos (VFR) komanda 1976 metais tapo Monrealio olimpinių žaidynių ir pasaulio fechtavimo čempionu. 
T. Bachas gimė 1953 metų gruodžio 29 dieną Viurcburge, Bavarijoje, Vokietijos Federacinėje respublikoje. Užaugo netoli Viurcburgo esančiame Tauberbišofsheime, kuriame veikė fechtavimo klubas. 1975 metais jis gavo fechtavimo meistro diplomą, o po metų komandinių fechtavimo rapyra varžybų aukso medalius iškovojo ir Monrealio olimpinėse žaidynėse, ir pasaulio čempionate. Po metų T. Bachas su komanda vėl triumfavo - 1977 metais Argentinos sostinėje Buenos Airėse tapo pasaulio čempionu, o 1978 metais Paryžiuje (Prancūzija) pelnė Europos komandų čempionų taurę.
T. Bacho pergalių dešimtmetis nutrūko 1980-aisiais, artėjant Maskvos olimpinėms žaidynėms, kurias Vakarų šalys nutarė boikotuoti ir taip parodyti SSRS, kad smerkia jos karinę invaziją į Afganistaną. Po šio sprendimo tapo aišku, kad ilgai ruošęsi ir puikius rezultatus demonstravę VFR fechtuotojai negalės Maskvoje ginti olimpinių čempionų vardų.
Šis boikotas turėjo įtakos ne tik T. Bacho sportinės karjeros pabaigai, bet ir sprendimui įsitraukti į sporto politiką. Priverstinai baigęs sportininko karjerą būdamas 27-erių T. Bachas nuo sporto nenutolo. Paragintas tuomečio IOC prezidento Chuano Antonijaus Samarančo (Juan Antonio Samaranch) 1980-ųjų pabaigoje jis prisidėjo prie IOC atletų komisijos steigimo. 1982 metais tapo Vokietijos olimpinio komiteto nariu, 1991 metais tapo IOC nariu. 
Politinės peripetijos lėmė T. Bacho sportinės karjeros baigtį, bet tapęs IOC prezidentu, jis surado galimybių padėti kitiems nuo politinių suiručių, persekiojimų, karo baisumų kenčiantiems sportininkams. 
IOC suteikė galimybę Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dalyvauti dėl neramumų savo šalis priverstiems palikti atletams. Taip buvo sureaguota į Europoje kilusią pabėgėlių krizę: komitetas atrinko pabėgėlio statusą atitinkančius kandidatus, skyrė pinigų jiems pasirengti ir Rio de Žaneire pirmąkart žaidynių istorijoje varžėsi atskira nepriklausoma komanda, gavusi pabėgėlių rinktinės vardą. 
Kitas svarbus to meto IOC priimtas sprendimas - reali kova prieš dopingą. Apie dopingo pinkles, į kurias galimai įsivėlusios ištisos šalys, sporto užkulisiuose kalbėta seniai, bet prieš 2016 metų žaidynes šios kalbos virto nepriklausomų tyrėjų pagrįstomis ataskaitomis. Prieš nė vienas ankstesnes žaidynes tokiam dideliam dopingu susitepusių atletų būriui nebuvo užtrenktos olimpinio kaimelio durys.
IOC prezidentas T. Bachas atidarys spalio 10-11 dienomis Vilniuje vyksiantį tarptautinį forumą „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje". Jį drauge su IOC rengia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Lietuvos moterų organizacijai - Europos Parlamento apdovanojimas

Penktadienį Lietuvos moterų lobistinei organizacijai bus įteiktas Europos piliečio apdovanojimas.
Šį apdovanojimą Europos Parlamentas kasmet teikia organizacijoms ir projektams, reikšmingai prisidedantiems prie pilietiškumo ir europinių vertybių stiprinimo. Kandidatus siūlo Europos Parlamento nariai. Pradžioje atrenkami kiekvienos Europos Sąjungos (ES) šalies laimėtojai, vėliau iš jų - visos ES laureatai.
Lietuvos moterų lobistinę organizaciją apdovanoti pasiūlė Europos Parlamento narė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Iškilminga apdovanojimo ceremonija vyks Vilniuje įsikūrusiuose Europos namuose.

Tarptautinėje konferencijoje šešių šalių žemdirbių savivaldos organizacijos tarsis dėl Bendrosios žemės ūkio politikos

Žemės ūkio ministerijoje Lietuvos žemės ūkio rūmai penktadienį organizuoja tarptautinę konferenciją „Bendrosios žemės ūkio politikos ateitis: žemdirbių interesų pripažinimas". Jos tikslas - aptarti Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m. ir pasirašyti bendrą susitarimą dėl pagrindinių prioritetų, siekiant paveikti BŽŪP reformos procesą, kad būtų apginti ir įtvirtinti šių šalių žemdirbių interesai ES institucijose.
"Lietuvoje vyksianti konferencija yra Slovakijos sostinėje Bratislavoje šių metų kovo 30-31 d. vykusio 6 šalių: Kroatijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovų susirinkimo ir priimtos deklaracijos dėl BŽŪP tęsinys. Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijos itin aktyvios diskutuojant apie BŽŪP. Svarbu, kad jau šiandien BŽŪP klausimu dirba žemdirbių savivalda ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Norint pasiekti rezultatų turime konsoliduoti nuomonę ne tik šalies mastu, bet ir tarptautiniu lygiu, nes tik tokiu atveju galime tikėtis, jog Europos Komisija atsižvelgs į siūlymus", - sako laikinai einantis Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas Sigitas Dimaitis.
Žemės ūkio rūmų inicijuotos tarptautinės konferencijos tikslas - pasirašyti susitarimą yra tęstinis Baltijos ir Vyšegrado šalių susitikimo, įvykusio 2017 m. kovo 30-31 d. ir pasirašytos Bratislavos deklaracijos procesas, liudijantis apie šalių vienodus tikslus dėl BŽŪP politikos. 
Deklaracijoje, kuri buvo pasirašyta Bratislavoje, atsispinti Kroatijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų siekiami tikslai dėl BŽŪP po 2020 m. 
Tarp pagrindinių penktadienio tarptautinės konferencijos susitarimo prioritetų - teisingų ir vienodų konkurencijos sąlygų sudarymas ūkininkams visose ES valstybėse narėse, stipraus BŽŪP biudžeto išlaikymas, BŽŪP supaprastinimas, sąžiningas maisto grandinės veikimas ir kiti.

Paskirta nauja Pretendentų į teisėjus atrankos komisija

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė naujos sudėties Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją. Siekiant užtikrinti objektyvią, skaidrią ir kokybišką teisėjų atranką, į komisiją trejų metų laikotarpiui deleguojami 4 visuomenės atstovai ir 3 teisėjai.
Pretendentų į teisėjus atrankos komisija yra Prezidento patariamoji institucija, kuri padeda formuoti teisėjų korpusą. Skirdama teisėjus, Prezidentė atsižvelgia į komisijos rekomendacijas, taip pat su kiekvienu kandidatu į teisėjus susitinka asmeniškai.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, šalies vadovė į komisijos pirmininko pareigas antrai kadencijai paskyrė psichologą Virginijų Lepešką, kuris yra žmogiškųjų išteklių ekspertas, tarptautiniu lygiu pripažintas vadybos konsultantas.
Į komisiją Prezidentė taip pat deleguoja šiuos visuomenės atstovus: žiniasklaidininkus Tomą Balžeką ir Aistę Žilinskienę, politologę Rimą Urbonaitę, ir teisėjus - Sigitą Gurevičių, Sigitą Bieliauskienę ir Jolantą Malijauskienę.
S. Gurevičius yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas. S. Bieliauskienė dirba teisėja Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. J. Malijauskienė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja ir šio teismo pirmininkė.
Teismų sistemos skaidrumas ir jų veiklos tobulinimas yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų. Siekiant atviresnės ir skaidresnės teismų sistemos bei efektyvesnės teismų veiklos, Prezidentės iniciatyva patobulinti teisėjų atrankos kriterijai ir sustiprinta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veikla, lėmusi spartesnį ir kokybiškesnį teisėjų korpuso formavimo procesą. 
Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, pasitikėjimas teismais 2017 m. pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt metų.

Eifelio bokšte jau apsilankė 300 mln. lankytojų

Nuo to laiko, kai Paryžiuje stovintis Eifelio bokštas buvo atidarytas visuomenei, jame jau apsilankė 300 mln. lankytojų, informuoja „Euronews".
Eifelio bokštas yra labiausiai pasaulyje lankomas monumentas, o ketvirtadienį jis pasitiko 300-milijonąjį lankytoją. Įžymus bokštas atlaikė įvairius karus ir stichines nelaimes, visuomenei jis atidarytas 1889 metais.
324 metrų aukščio bokšte kasmet apsilanko apie 7 mln. žmonių. Kas septynerius metus jis tvarkomas ir perdažomas.

ESBO perspėja dėl padėties Rytų Ukrainoje aštrėjimo

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) perspėja dėl padėties Rytų Ukrainoje aštrėjimo.
Praėjusią savaitę paliaubų pažeidimų padaugėjo 25 proc., ketvirtadienį Kijeve sakė ESBO misijos vadovo pavaduotojas Aleksandras Hugas (Alexander Hug). Anot jo, ir vyriausybiniai daliniai, ir Rusijos remiami separatistai naudojo minosvaidžius, artileriją ir greitašaudę ginkluotę. Neretai esą buvo šaudoma iš gyvenviečių arba iš teritorijų visiškai netoli jų.
A. Hugas, be to, sakė, kad nuo metų pradžios žuvo 68 civiliai ir 320 buvo sužeista. Be to, ESBO ne kartą matė uždraustą sunkiąją ginkluotę - pirmiausiai pas sukilėlius netoli fronto linijos.
Prieš naujų mokslo metų pradžią rugsėjo 1-ąją Ukrainos vyriausybiniai daliniai ir separatistai susitarė dėl naujų paliaubų konflikto zonoje. Nuo tada mūšių intensyvumas nuslopo.
Kariuomenė pranešė apie keturis žuvusius karius nuo mėnesio pradžios. Nuo 2014-ųjų karas, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pareikalavo per 10 000 žmonių gyvybių

Baimindamiesi ugnikalnio išsiveržimo, Balyje į saugias vietas jau pasitraukė per 120 000 žmonių

Baimindamiesi Agungo ugnikalnio išsiveržimo, Indonezijos Balio saloje į saugias vietas jau pasitraukė daugiau kaip 120 000 žmonių. Ketvirtadienio žinybų duomenimis, dabar laikinose pastogėse apsistoję 122 000 gyventojų. Jau nuo praėjusios savaitės penktadienio aplink 3 000 metrų aukščio kalną galioja aukščiausias pavojaus laipsnis.
Ar ugnikalnis išsiverš, ir jei taip, tai kada, nežino niekas. Laikinai žmonės įkurdinti už uždraustos zonos, kuri nustatyta 12 km spinduliu aplink vulkaną, ribų. Tačiau tūkstančiai vietinių vis dar yra šioje zonoje. Žinybų teigimu, erupcija gali prasidėti bet kuriuo metu. Atostogautojams esą pavojaus nėra. Didieji atostogų centrai Balyje, pavyzdžiui, Kuta ir Ubudas, yra už dviejų valandų kelio automobiliu nuo kalno.
Pastarąjį kartą Agungo ugnikalnis išsiveržė prieš daugiau kaip pusę šimtmečio. 1963-iųjų pavasarį, po 120 ramybės metų, daugelis jau manė, kad ugnikalnis yra užgesęs. Tačiau 1963 metų kovo 17-ąją jo išsiveržimas buvo galingas. Tada žuvo daugiau kaip 1 100 žmonių.

Atgal