VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.30. Naujausios žinios

Į šiltus kraštus palydimi paukščiai

Šį savaitgalį paukščių ir gamtos mylėtojai iš visos Europos rinksis įvairiose vietose palydėti į šiltus kraštus traukiančių sparnuočių. Lietuvos gamtininkai kviečia tai padaryti šeštadienį paukščių rojumi tituluojamoje Nemuno deltoje. Nuo ankstyvo ryto iki vidudienio ornitologų padedami palydų dalyviai Ventės rage skaičiuos ir registruos visus praskrendančius paukščius, susipažins su pievų teikiamomis gamtos vertybėmis, vaišinsis arbata. 
„Paukščių palydose kviečiame dalyvauti net ir tuos, kurie paukščių visai nepažįsta. Gausus ornitologų būrys jums pagelbės, pamokys, kaip paukščius atpažinti, kaip juos skaičiuoti. Garantuojame, kad paukščių migracijos magija jus pakerės. Ir garsas, ir vaizdas - įspūdingas”, - sako aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumas atstovė Rita Grinienė.
Gamtininkai įsitikinę, kad būtent Ventės ragas - viena geriausių vietų Lietuvoje rudeninei migracijai stebėti. „Per vieną dieną pro šią vietą gali praskristi milijonas sparnuočių”, - sako ilgametis Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys.
Paukščių palydos rugsėjo 30-spalio 1 d. vyks 40-yje Europos ir Azijos šalių. Jas nuo 1993 m. Europoje organizuoja tarptautinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija „BirdLife International". Ši organizacija, pasak Baltijos aplinkos forumo pranešimo, apibendrins ir 2017 metų paukščių palydų rezultatus.

D. Grybauskaitė: būtina įsteigti ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas

Sparčiai augančiai Europos Sąjungos (ES) skaitmeninei ekonomikai vis didesnę grėsmę kelia piktavališkos kibernetinės atakos, todėl ES skaitmeninės darbotvarkės viršūnių susitikime Taline ypatingas dėmesys skiriamas kibernetiniam saugumui. 
Aukščiausio lygio susitikimas surengtas šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos iniciatyva.
Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės teigimu, kibernetinių išpuolių taikiniu vis dažniau tampa ne tik interneto vartotojai, patiriantys duomenų vagystes, bet ir valstybinės institucijos, strateginė infrastruktūra, taip pat ir demokratiniai rinkimai. Skaitmeninės erdvės apsaugai jau nebepakanka vien tik nacionalinių pajėgumų, tam reikalingas koordinuotas ir jungtinis ES atsakas.
Prezidentė Taline pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Europos „kibernetinio Šengeno" kūrimo. D. Grybauskaitės teigimu, reikia ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu gintis - todėl kibernetinis saugumas privalo tapti sudėtine ES saugumo bei gynybos politikos dalimi. Būtina įsteigti ir ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios užtikrintų operatyvų atsaką kibernetinėms atakoms ir stiprintų prevenciją. Taip pat svarbu bendromis jėgomis vystyti technologines priemones kibernetinėms grėsmėms nustatyti ir joms neutralizuoti.
Pernai Lietuva patyrė daugiau nei 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o visoje ES buvo fiksuojama apie 4 tūkstančius kibernetinių incidentų kasdien.
Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas Katrina - už 120 milijardų JAV dolerių.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugsėjo 30-ąją:
1861 m. gimė arkivyskupas Pranciškus Karevičius, Peterburgo seminarijos dėstytojas, aktyviai gynęs lietuvių ir latvių kalbos teises bažnyčioje. Mirė 1945 m.
1864 m. Pušaloto miške, netoli Panevėžio, įvyko paskutinės 1863-iųjų sukilimo prieš caro valdžią kautynės. Sukilėliai buvo sunaikinti, sukilimas užgniaužtas.
1919 m. Lietuvoje paskelbtas 8 valandų darbo dienos įstatymas.
1921 m. Lietuva prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.
1990 m. Vilniuje vykusiame suvažiavime atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Indonezija ir Uzbekistanas.
1991 m. popiežiaus atstovas arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių atkūrimo deklaraciją.
1993 m. Lietuva prisijungė prie Europos Tarybos Konvencijos dėl nuteistų asmenų perdavimo. Ši konvencija suteikia galimybę susigrąžinti Lietuvos piliečius, nuteistus kitose Europos valstybėse, jei artimieji to pageidauja.
1995 m. Tel Avive atidaryta Lietuvos ambasada Izraelyje.
1999 m. Lietuvos Seimas ir JAV Senatas pasirašė parlamentinio bendradarbiavimo susitarimą.
2003 m. Vilniuje pasirašytas JAV ir Lietuvos Vyriausybių dvišalis susitarimas dėl kovos su dolerių padirbinėjimu.
2007 m. Lietuvos autolenktynininkas Nerijus Naujokaitis iškovojo Europos automobilių kroso čempiono titulą.
2013 m. eidamas 91-uosius metus mirė iškilus JAV išeivijos ir Lietuvos valstybės veikėjas, buvęs Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas, buvęs Seimo narys Kazys Bobelis.

Kunigas D. Trijonis nominuotas vyskupu augziliaru

Šventasis Tėvas Pranciškus penktadienį nominavo teologijos mokslų daktarą kunigą Darių Trijonį Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir suteikė jam Fisianos vyskupo titulą.
D. Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 m. pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 m., Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos 12-oje klasėje. 
1991 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurią baigė 1996 m. Tiek katalikiškoje mokykloje, tiek seminarijoje ypatingą įtaką jaunuolio dvasiniam formavimuisi darė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris tuo metu buvo seminarijos dvasios tėvas ir mokyklos kapelionas.
1996 m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino D. Trijonį diakonu ir išsiuntė į pastoracinę praktiką Palangoje. Čia diakonas padėjo klebonui sielovadoje, įsitraukė į darbą su parapijos ateitininkais, dėstė tikybą visose trijose Palangos mokyklose.
1997 m. gegužės 18 d. D. Trijonis pašventintas kunigu ir išsiųstas studijuoti teologijos į Romą. 1999 m., baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą, kunigas D. Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. Seminarijoje dėstė bendrąją pastoracinę teologiją, šeimos ir santuokos pastoracinę teologiją, ekumeninę teologiją, pažinimo filosofiją ir metafiziką.
2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. Taip pat talkino Romos Švenčiausiojo Veido parapijos sielovadoje. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje „Solidarumas su imigrantais. Etinis-pastoracinis aspektas. Lietuvos situacijos analizė, remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu".
2006 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą, kunigas ėjo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė. Iki šiol šioje seminarijoje dėsto bendrąją ir specialiąją moralinę teologiją. 2007 m. paskirtas rezidentu Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje. Taip pat dėstė Klaipėdos universitete. 2008-2012 m. tarnavo Klaipėdos r. Plikių šv. Šeimos parapijos klebonu, rūpinosi bendruomenės telkimu ir bažnyčios statyba Slengiuose.
2012-2015 m. dirbo Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju, buvo leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai" valdybos narys. Talkino Vilniaus arkikatedros sielovadinėje veikloje. 2013-2014 m. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje dėstė bendrąją moralės teologiją.
2015 m. grįžo į Telšių vyskupiją ir buvo paskirtas Telšių šv. Antano Paduviečio (katedros) parapijos administratoriumi. 2017 m. liepą taip pat paskirtas Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ekonomu.
Vyskupas nominatas D. Trijonis kalba italų, vokiečių, rusų kalbomis, turi anglų kalbos pradmenis. Nuo 2000 iki 2010 metų organizuodavo piligrimines keliones į Europos šventoves. Kunigui D. Trijoniui yra tekę padėti tiek Vokietijos, tiek Italijos tikinčiųjų pastoracijoje. Jis yra susipažinęs su lietuvių išeivių sielovada, lankė tikinčiųjų bendruomenes Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje.

"Eurostat": euro zonos metinė infliacija rugsėjį stabili - 1,5 proc.

Negalutiniais Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, euro zonoje užfiksuota metinė infliacija siekė 1,5 proc.
Palyginimui, praėjusį mėnesį euro zonoje fiksuotas analogiškas rodiklis.
Pirminiais skaičiavimais, didžiausią įtaką infliacijos augimui turėjo energijos kainos (3,9 proc. augimas), maisto, gėrimų ir tabako sektorius (1,9 proc.), paslaugos (1,5 proc.) bei su energetika nesusijusios pramoninės prekės (0,5 proc.).
Išsamesni „Eurostat" infliacijos duomenys bus paskelbti spalio 17 d.

Statistika: partijos, profsąjungos ir kitos organizacijos skaičiais

2016 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 23 politinės partijos, kurios vienijo 121,7 tūkst. narių. Politinių partijų narių skaičius, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,9 tūkst. (2,4 proc.) ir metų pabaigoje joms priklausė 5,2 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Profesinių sąjungų narių skaičius 2016 m. siekė 91,5 tūkst., arba 7,6 proc. darbuotojų. Palyginti su 2015 m., jų skaičius sumažėjo 0,5 tūkst. (0,5 proc.).
Nuo 2010 m. politinių partijų narių skaičius kasmet didėjo, profesinių sąjungų - mažėjo.
Verslininkų ir darbdavių asociacijos 2016 m. vienijo 13,1 tūkst. juridinių asmenų (įmonių), tai sudarė 12,6 proc. visų veikiančių ūkio subjektų (2015 m. - 13,5 tūkst., arba 13,6 proc.).
2016 m. politinių partijų lėšos siekė 9,6 mln. Eurų, arba 1,6 mln. eurų (20,5 proc.) daugiau nei 2015 m. Daugiau nei pusė (57,1 proc.) lėšų (2015 m. - 68,7 proc.) buvo gauta iš valstybės biudžeto. Fizinių asmenų paaukoti pinigai sudarė 10,7 proc. visų gautų lėšų (2015 m. - 11,2 proc.), surinkti nario mokesčiai - 5,8 proc. (2015 m. - 8,5 proc.).
Profesinių sąjungų lėšos 2016 m. padidėjo 7,4 proc. ir siekė 3,6 mln. eurų. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis - nario mokesčiai - sudarė 72,7 proc. jų lėšų (2015 m. - 74,7 proc.).
Verslininkų ir darbdavių asociacijų lėšos 2016 m. siekė 48,2 mln. eurų (2015 m. - 48,3 mln.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis jų finansavimo šaltinis buvo nario mokesčiai.
Kitų asociacijų - draugijų, sąjungų, klubų, bendrijų, visuomeninių organizacijų ir kitų organizacijų - lėšos padidėjo 7,7 mln. eurų (9,5 proc.) ir 2016 m. siekė 89 mln. eurų. Daugiau nei trečdalį (34,5 proc.) lėšų sudarė labdara, parama bei aukoti pinigai (2015 m. - 28,3 proc.). Lėšos, gautos iš nacionalinio biudžeto, ir Europos Sąjungos fondų lėšos sudarė 25,3 proc. visų lėšų (2015 m. - 28,9 proc.). Surinkti nario mokesčiai sudarė 8,9 proc. visų lėšų (2015 m. - 6,2 proc.).
2016 m. politinės partijos išleido 10,8 mln. eurų, arba 22,6 proc. daugiau nei 2015 m., profesinių sąjungų išlaidos buvo 3,5 mln. eurų (5,2 proc. daugiau nei 2015 m.), o verslininkų ir darbdavių asociacijos - 32,9 mln. eurų, arba trečdaliu (32,7 proc.) mažiau nei 2015 m. Kitų asociacijų išlaidos sumažėjo 12,1 proc. ir buvo 85 mln. eurų.

Į Lietuvą atvyksta Latvijos, Estijos ir Lenkijos Europos reikalų komitetų atstovai

Spalio 1–2 d. Seimo Europos reikalų komitetas organizuoja tradicinį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų atstovų susitikimą, rotacijos principu rengiamą prieš kiekvieną Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos (COSAC) posėdį, kuris šį rudenį (lapkričio 26–28 d.) vyks Taline (Estijos Respublika).

Spalio 2 d. susitikimo dalyviai vyks į Klaipėdą, kur lankysis SGD terminalo laive-saugykloje „Independence“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Susitikimo darbotvarkėje numatyta aptarti š. m. lapkričio mėn. Taline vyksiančio LVIII COSAC programos projektą, apsikeisti nuomonėmis apie Šiaurės-Pietų transporto ašies infrastruktūros projektų finansavimą bei aktualias Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvas.

Dėl akustinių atakų JAV ketina atšaukti dalį savo ambasados Kuboje darbuotojų

JAV atšauks didžiąją dalį savo ambasados Kuboje darbuotojų, reaguodama į prieš juos esą įvykdytas akustines atakas, praneša JAV žiniasklaida, kuria remiasi BBC.
Reaguodama į išpuolius prieš savo diplomatus, JAV atšauks 60 proc. savo ambasados Kuboje personalo, žiniasklaida citavo neįvardytus aukšto rango Jungtinių Valstijų pareigūnus.
Šaltinių teigimu, šalis taip pat įspėja savo piliečius vengti vizitų į Kubą, nes dalis atakų esą buvo įvykdytos ir viešbučiuose.
Teigiama, kad apie įvairius, kaip teigiama, su šiomis atakomis susijusius negalavimus pranešė daugiau kaip 20 JAV diplomatų ir mažiausiai du kanadiečiai. Jiems pasireiškė simptomai, įvairavę nuo galvos svaigimo ir pykinimo iki lengvų smegenų traumų ir apkurtimo. 
Pati Kuba neigia esanti kaip nors susijusi su šiomis atakomis.
Nepaisant Federalinio tyrimų biuro (FTB), Karališkosios Kanados raitosios policijos ir Kubos institucijų vykdomo tyrimo, vis dar lieka neaišku, kas sukėlė 2016 metų pabaigoje prasidėjusius incidentus.

Apklausos duomenimis, vokiečiai palaiko A. Merkel siekį suformuoti Jamaikos koaliciją

Po sekmadienį įvykusių Bundestago rinkimų mėgindama suformuoti trišalę koaliciją su dviem mažesnėmis partijomis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsidūrė dar neištirtoje teritorijoje. Tačiau, atrodo, kad kanclerė bent jau gali pasikliauti nemenka visuomenės parama šiuo klausimu.
Vokietijos transliuotojo ZDF atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 59 proc. vokiečių palaiko galimą A. Merkel vadovaujamo konservatorių bloko, žaliųjų ir Laisvųjų demokratų partijos (FDP) partnerystę.
Tuo tarpu 22 proc. respondentų tokiai koalicijai nepritaria, o dar 15 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
Vadinamoji Jamaikos koalicija, taip praminta dėl oficialių partijų spalvų, kartu sudarančių Jamaikos vėliavą, nacionaliniu lygmeniu Vokietijoje dar niekuomet nebuvo išbandyta.
Šis variantas A. Merkel tapo vieninteliu galimu pasirinkimu po to, kai Socialdemokratų partija (SPD) - kanclerės vadovaujamų Krikščionių demokratų (CDU) jaunesnioji partnerė kadenciją baigiančioje didžiojoje koalicijoje - šiuose rinkimuose sulaukė istoriškai žemo rinkėjų palaikymo - 20,5 proc. - ir paskelbė pereinanti į opoziciją.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 30-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1399 m. Ričardui II pirmą kartą Anglijos istorijoje atsisakius sosto, į jį įžengė Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbroke).
1791 m. Vienoje įvyko Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) operos "Užburtoji fleita" premjera.
1846 m. JAV stomatologas Viljamas Mortonas (William Morton) iš Masačusetso, traukdamas dantį, pirmą kartą skausmui malšinti panaudojo eterį.
1882 m. gimė vokiečių fizikas Hansas Vilhelmas Geigeris (Hans Wilhelm Geiger), pagarsėjęs tuo, jog sukūrė Geigerio skaitiklį, kuris registruoja alfa ir beta daleles, regimosios, ultravioletinės šviesos, rentgeno, gama kvantus, kosminius bei radioaktyvius spindulius.
1924 m. gimė garsus amerikiečių rašytojas Trumanas Kapotė (Truman Capote). Jo darbai pripažinti klasika, o vienais žinomiausių kūrinių laikomi "Šaltakraujiškai" (In Cold Blood) ir "Pusryčiai pas Tifanį" (Breakfast at Tiffany's).
1928 m. gimė rašytojas, Nobelio premijos laureatas Elis Vyzelis (Elie Wiesel). 
1929 m. išradėjas Fricas fon Opelis (Fritz von Opel) išbandė pirmąjį lėktuvą su reaktyviniu varikliu "Opel-Hatry Rak-1".
1935 m. Bostone įvyko JAV kompozitoriaus Džordžo Geršvino (George Gershwin) operos "Porgis ir Besė" premjera.
1947 m. Jemenas ir Pakistanas tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) nariais. 
1955 m. autoavarijoje Kalifornijoje žuvo 24 metų JAV kino aktorius Džeimsas Dynas (James Dean). Nors nusifilmavo tik trijuose didesniuose filmuose - "Maištaujantis be priežasties", "Į rytus nuo Edeno" bei "Gigantas" - jis tapo paauglių dievuku.
1962 m. JAV Misisipės valstijos Oksfordo mieste kilo neramumai, kai į anksčiau tik baltiesiems prieinamą Misisipės universitetą buvo priimtas juodaodis Džeimsas Mereditas (James Meredith).
1964 m. gimė italų modelis ir aktorė Monika Beluči (Monica Bellucci).
1966 m. po 20 metų kalėjimo Vokietijoje į laisvę paleisti karo nusikaltėliai Albertas Špėras (Albert Speer) ir Balduras fon Širachas (Baldur von Schirach). Špandau kalėjime liko karo nusikaltėlis Rudolfas Hesas (Rudolf Hess).
1980 m. Izraelis atsisakė svaro ir įvedė naują valiutą - šekelį.
1985 m. mirė JAV seismologas Čarlzas Richteris (Charles Richter), kurio vardu pavadinta žemės drebėjimų stiprumo matavimo skalė.
1991 m. per karinį perversmą nuverstas Haičio prezidentas Žanas Bertranas Aristidas (Jean-Bertrand Aristide).
1993 m. per 6,4 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą Pietvakarių Indijoje sugriauti 36 kaimai. Buvo rasta daugiau kaip 10 tūkst. žuvusiųjų, nors spėjama, kad gyvybės čia galėjo netekti apie 22 tūkst. žmonių.
1999 m. Nobelio literatūros premija skirta didžiausios šlovės dar esant gyvam susilaukusiam vokiečių rašytojui Giunteriui Grasui (Guenter Grass).
1999 m. per didžiausią iki tol Japonijos istorijoje branduolinę avariją Tokaimuros urano perdirbimo įmonėje žuvo du žmonės ir mažiausiai 69 buvo apšvitinti radioaktyviaisiais spinduliais.
2004 m. Rusija patvirtino Kioto protokolą, atverdama kelius klimato pokyčių sutarties įteisinimui.
2012 m. Afganistane žuvusių JAV karių skaičius pasiekė du tūkstančius.

EP vadovas: referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės yra neteisėtas

Spalio 1 d. numatytas referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės yra neteisėtas. Tai penktadienį Taline TASS korespondentui pareiškė Europos parlamento pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani).
"Referendumas prieštarauja Ispanijos konstitucijai, vadinasi, jis prieštarauja ir Europos įstatymams", - sakė jis.
"Čia turiu omenyje teisinį lygmenį. O politiniu lygmeniu geriausias sprendimas būtų politinis dialogas tarp Ispanijos vyriausybės ir Katalonijos valdžios", - pridūrė EP vadovas.
Pasak A. Tajanio, šis dialogas pirmiausia reikalingas Ispanijai.
Referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės numatytas spalio 1 d. Anksčiau Katalonijos parlamentas priėmė du įstatymus dėl referendumo. Pirmasis, separatistų nuomone, sudaro teisinį pagrindą plebiscitui, o antrasis reguliuos pasitraukimą iš Ispanijos sudėties, jeigu per referendumą pergalę iškovos nepriklausomybės šalininkai.
Madridas ir abu įstatymus, ir patį referendumą laiko neteisėtais. Ispanijos valdžia tvirtina, kad referendumo nebus, bet Katalonijos vyriausybė įsitikinusi, kad plebiscitas įvyks.

Atgal