VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.01. Naujausios žinios

Lietuvos diplomatijos vadovas su EK pirmuoju viceprezidentu aptarė ES ateities klausimą

Europos Sąjungos (ES) ateities, bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis ir svarbiausius energetikos politikos klausimus aptarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Rygoje susitikęs su Europos Komisijos (EK) pirmuoju viceprezidentu Fransu Timermansu (Frans Timmermans). 
"ES šiuo metu susiduria su rimtais iššūkiais, tačiau tikiu, kad dirbdami kartu vieningai ir kryptingai galėsime dar labiau sustiprinti Europą bei piliečių pasitikėjimą ES", - sakė L. Linkevičius. 
Ministras pažymėjo, kad būtina laikytis vieningai ir toliau tęsti paramą reformų procesams Rytų partnerystės šalyse. 
"Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais išlieka vienu svarbiausių prioritetų, kurio nebegalime atidėlioti. Lietuva yra pasirengusi imtis lyderystės šiuo klausimu. Atliktos studijos parodė, kad sinchronizacija per Lenkiją yra pigiausias ir efektyviausias būdas", - pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. Jis akcentavo EK paramos svarbą įgyvendinant šį ambicingą projektą. 
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, L. Linkevičius pokalbio metu iškėlė klausimą dėl Astravo AE Baltarusijoje projekto. Jis paragino ES būti vieningai ir labai aiškiai reikalauti, kad būtų laikomasi visų tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosauginių standartų. Ministras pažymėjo, kad Lietuva įstatymais yra įtvirtinusi savo poziciją dėl elektros energijos iš nesaugių elektrinių. 
Susitikimo metu taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su būsima ES finansine perspektyva, įvardinti Lietuvos prioritetai būsimų derybų metu.

Iranas ir Irakas surengs bendras karines pratybas dviejų šalių pasienyje

Irano ir Irako ginkluotosios pajėgos artimiausiomis dienomis surengs karines pratybas dviejų šalių pasienyje. Kaip pranešė šeštadienį naujienų agentūra "Tasnim", tai pareiškė oficialus Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas brigados generolas Masudas Džazairis (Masoud Jazairi).
Pasak jo, bendros pratybos vyks kelias dienas prie vakarinės Irano sienos su Iraku.
Kaip pažymėjo M. Džazairis, Iranas remia Irako teritorijos vientisumą ir laiko neteisėtu referendumą dėl Šiaurės Irako (Irako Kurdistano) atsiskyrimo.
Referendumas dėl Irako Kurdistano nepriklausomybės, prieš kurį kategoriškai stojo Irako vyriausybė, įvyko rugsėjo 25 d. Pranešama, kad daugiau kaip 90 procentų jo dalyvių balsavo už atsiskyrimą nuo Irako.

Popiežius paragino Italijos miestų merus padvigubinti pastangas pabėgėliams integruoti

Roma, rugsėjo 30 d. (ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį paragino Italijos miestų merus padvigubinti pastangas į šalį atvykusiems pabėgėliams integruoti, praneša naujienų agentūra "The Associated Press".
Per susitikimą su merais pontifikas sakė suprantąs sunkumus, su kuriais susiduria miestų valdžia dėl pabėgėlių antplūdžio pastaraisiais metais. Anot popiežiaus, turi būti įgyvendinta nauja strategija, kuri neleistų palikti atvykėlių šalikelėje.
Anksčiau šią savaitę popiežius paragino pasaulio bendriją sutikti pabėgėlius "išskėstomis rankomis".

Lietuvos istorija mena

Lietuva spalio 1-ąją:
1536 m. Karaliaučiaus krašte gimė lietuvių raštijos kūrėjas, Biblijos vertėjas, istorikas, kunigas Jonas Bretkūnas. Mirė 1602 m. Karaliaučiuje.
1817 m. Vilniaus universitete įkurta nelegali anticarinė studentų filomatų draugija, kurios siekis buvo atkurti Lenkijos-Lietuvos valstybę.
1885 m. Balbieriškyje gimė valstybininkas, Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras ir žemės ūkio reformos pradininkas, kunigas Mykolas Krupavičius. Mirė 1970 m. Čikagoje. 
1915 m. Panevėžyje įkurta pirmoji lietuviška gimnazija. Po 17 dienų gimnazijos atidarytos Vilniuje ir Kaune.
1922 m. Lietuvoje įvestas piniginis vienetas - litas, kuris tarpukario Europoje buvo viena stabiliausių valiutų. Antrą kartą apyvartoje litas pasirodė 1993-iųjų birželio 25 dieną.
1932 m. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto institucija - Kūno kultūros rūmai. Šiuo metu tai - Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 
1991 m. Maskvoje aštuoni Lietuvos generalinės prokuratūros darbuotojai, padedami Rusijos prokuratūros, pradėjo apklausą įvairaus rango sovietų pareigūnų, įtariamų prisidėjus prie Sausio įvykių Lietuvoje.
1992 m. kaip vienintelė mokėjimo priemonė pradėjo funkcionuoti laikinieji pinigai - talonai.
1999 m. Biržų pilyje pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje sutartis.
2000 m. Sidnėjuje baigėsi XXVII olimpinės žaidynės. Paskutiniąją žaidynių dieną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, 89:71 įveikusi Australijos krepšininkus, iškovojo olimpinius bronzos medalius.
2005 m. Plungėje, Oginskių dvare, surengta šventė, skirta kunigaikščio Mykolo Oginskio 240 metų sukakčiai.
2007 m. Prezidentui Valdui Adamkui Lenkijos Torūnės Mikalojaus Koperniko universitete įteiktos šio universiteto garbės daktaro regalijos.
2016 m. Kauno rajone, Šilelio kaime, atidengtas paminklas rašytojui, eseistui ir dramaturgui Vladui Dautartui. Įamžinti garsaus žemiečio atminimą ėmėsi kaimo bendruomenė bei Kauno rajono savivaldybė. Sumanymą įgyvendino architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika, lėšų skyrė rajono savivaldybė.

Karaliaus gedinčiame Tailande - nespalvota televizija ir tinklapiai

Nuo šio sekmadienio visą mėnesį dauguma Tailando televizijos kanalų ir interneto tinklapių rodys tik nespalvotus vaizdus - kaip pagarbos ženklą prieš metus mirusiam šalies karaliui Buminolui Aduljadedžui (Bhumibol Adulyadej).
Septyniasdešimt metų Tailandą valdęs karalius Buminolas Aduljadedžas mirė praėjusių metų spalio 13 d. Jis buvo ilgiausiai pasaulyje soste išbuvęs monarchas. 
Mirus valdovui, vyriausybė tailandiečius paragino vilkėti gedulą atspindinčių spalvų drabužius ir metus susilaikyti nuo viešų švenčių. Nepaisant to, laikui bėgant Tailande gyvenimas pamažu gyvėjo. Bet šį mėnesį minint karaliaus mirties metines gedulas vėl bus griežtesnis. 
Tajų televizijos kanalų laidų vedėjams nurodyta vilkėti juodai, o spalį atšauktos kai kurios pramoginės TV programos. Vietoj jų bus rodomi dokumentiniai filmai apie karaliaus Buminolo gyvenimą ir veiklą. 
Didinga karaliaus kremavimo ceremonija truks net penkias dienas, nuo spalio 25 iki 29 d. 
88-erių metų karalius buvo itin gerbiamas Tailande. Politiškai susiskaldžiusioje šalyje jis buvo laikomas vienijančia figūra. Tačiau kritikai karalių kaltino esą šis rėmė karinius perversmus ir ne visada pasisakydavo dėl šalyje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Karalius B. Aduljadedžas, gimęs JAV, Masačusetso valstijos Kembridžo mieste, sostą užėmė 1946 m. birželio 9 d. 
Nors karaliaus galios buvo stipriai apribotos, daugelis Tailando gyventojų jį laikė kone dievybe.

Referendume jau balsavo Katalonijos lyderis K. Pudžemonas

Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) atidavė balsą centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl nepriklausomybės. 
Katalonų lyderis balsavo Kornėja del Tori miestelyje, maždaug už 110 km į šiaurės rytus nuo Barselonos. K. Pudžemonui nepavyko atiduoti savo balso jam priskirtame balsavimo punkte gretimame San Chulija De Ramis miestelyje, nes rinkėjų prie balsadėžių ten neprileido policijos pareigūnai. 
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. "Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome", - spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo). Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes. 
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtyse balsavimo vietų buvo atgabenti balsalapiai ir balsadėžės, nors prieš tai Madridas teigė sėkmingai užkardęs nelegalų referendumą. 
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku). 
Rinkėjų aktyvumas yra kritiškai svarbus atsiskyrimo rėmėjams: daug prie balsadėžių atėjusių žmonių sustiprintų separatistų nepriklausomybės siekį, o mažas balsavusiųjų skaičius, - priešingai, neleistų į atsiskyrimo idėją žiūrėti rimtai. 
Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.

Honkongo gyventojai sekmadienį rinksis į tradicinį protestą prieš Pekino politiką

Spalio 1 d., kai minima Kinijos nacionalinė diena, Honkongo gatvėse laukiama tūkstančių protestuotojų, pasisakančių prieš mažėjančias politines laisves šioje autonominėje teritorijoje ir demokratijos aktyvistų įkalimą. 
Honkongas kaip specialusis administracinis Kinijos regionas pagal principą "viena šalis - dvi sistemos" gyvuoja nuo 1997 m. Miestui, palyginti su likusia Kinijos dalimi, suteikta daugiau ekonominių ir politinių laisvių. 
Tačiau daugybę Honkongo gyventojų pastaruoju metu piktina vis didesnis Pekino kišimasis į regiono reikalus. Todėl per Kinijos nacionalinę dieną Honkonge tradiciškai rengiamos demonstracijos už didesnę demokratiją. 
Šiais metais demonstrantai ragina atsistatydinti teisingumo sekretorių Rimskį Jueną (Rimsky Yuen), kuris rugpjūtį paragino peržiūrėti įkalinimo bausmes, skirtas Honkongo demokratijos aktyvistams Džošua Vongui (Joshua Wong), Natanui Lo (Nathan Law) ir Agnes Čau (Agnes Chow). Dėl R. Jueno įsikišimo aktyvistai kalėjime turės praleisti nuo 6 iki 8 mėnesių dėl to, kad 2014 m. suorganizavo demonstracijas už demokratiją. Dėl šių protestų, dar žinomų kaip "Skėčių revoliucija", Honkongo finansinio rajono veikla buvo sutrikdyta net du mėnesius. 
1997 m. liepos 1 d. Didžioji Britanija perleido Honkongą Kinijai, o ši įsipareigojo iki 2047 m. nekeisti ten galiojančios tvarkos ir suteikti plačią autonomiją pagal principą "viena šalis - dvi sistemos".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 1-osios įvykiaipasaulio istorijoje:
1207 m. gimė Anglijos karalius Henrikas III, šalį valdęs 56 metus.
1684 m., sulaukęs 84 metų amžiaus, mirė prancūzų dramaturgas, dramos "Sidas" autorius Pjeras Kornelis (Pierre Corneille).
1754 m. gimė būsimasis Rusijos imperatorius ir Jekaterinos Didžiosios įpėdinis Pavelas I.
1865 m. gimė prancūzų kompozitorius, operos "Ariana ir Mėlynbarzdis", simfonijos "Burtininko mokinys" ir kitų kūrinių autorius Polis Diuka (Paul Dukas).
1869 m. Austrijos paštas pirmasis pasaulyje išleido atvirukus, kuriuos perkant iškart būdavo sumokama ir už jų siuntimą.
1904 m. dabartinėje Ukrainoje gimė vienas iš talentingiausių pasaulio pianistų Vladimiras Horovicas.
1904 m. gimė austrų fizikas Otas Robertas Frišas (Otto Robert Frisch). Jo darbai urano atomų tyrimo srityje daug prisidėjo prie atominės bombos sukūrimo.
1908 m. prekyboje pasirodė pirmasis Henrio Fordo (Henry Ford) automobilio "Ford T" modelis.
1918 m. arabų pajėgos, padedamos Didžiosios Britanijos, iš turkų atkovojo Damaską - dabartinę Sirijos sostinę.
1924 m. gimė 39-asis JAV prezidentas Džeimsas Karteris (James Carter). 1981 metais prezidento rinkimus jis pralaimėjo Ronaldui Reiganui (Ronald Reagan).
1928 m. Sovietų Sąjungoje įsigaliojo pirmasis Josifo Stalino penkmečio planas.
1936 m. Ispanijos vyriausybės vadovu paskirtas generolas Franciskas Frankas (Francisco Franco).
1938 m. nacistinės Vokietijos armija įžengė į Čekoslovakijos Sudetų sritį, kurią jai, bijodamos karo, atidavė Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija.
1946 m. Tarptautinis Niurnbergo karo nusikaltėlių tribunolas nuteisė mirti 12 nacių lyderių.
1949 m. paskelbta Kinijos Liaudies Respublika.
1957 m. Vienoje vyko pirmasis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) posėdis.
1960 m. Nigerija tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos.
1964 m. Japonijoje tarp sostinės Tokijo ir Osakos pradėjo kursuoti pirmasis greitaeigis traukinys.
1969 m. britų ir prancūzų kartu pagamintas "Concorde" lėktuvas per bandomąjį skrydį virš Prancūzijos pirmą kartą viršijo garso greitį.
1969 m. Švedijos socialdemokratų partijos pirmininku bei šalies vyriausybės vadovu išrinktas Olafas Palmė (Olaf Palme).
1972 m. mirė garsus Kenijos archeologas ir antropologas Luisas Likis (Louis Leakey). 
1979 m., po 70 metų priklausomybės JAV, Panamos kanalo zona buvo oficialiai perduota Panamai.
1979 m. prasidėjo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas JAV.
1982 m. šeštuoju Vakarų Vokietijos federaliniu kancleriu - vyriausybės vadovu - prisaikdintas krikščionis demokratas Helmutas Kolis (Helmut Kohl).
1989 m. Pakistanas po 17 metų pertraukos sugrįžo į Britanijos tautų sandraugą.
1997 m. mirė mažiausias pasaulio žmogus Gulas Mohamedas (Gul Mohammed). Jo ūgis buvo tik 56 centimetrai.
1998 m. pradėjo veikti naujoji Europos policijos tarnyba Europolas.
2001 m. Maniloje prasidėjo buvusio Filipinų prezidento Žozefo Estrados (Joseph Estrada) teismas dėl ekonomikos žlugdymo.
2004 m., eidamas 81-uosius metus, mirė amerikiečių fotografas Ričardas Avedonas (Richard Avedon), kuris madų ir portretų fotografiją padarė menu ir nepamirštamuose darbuose įamžino nemažai garsiausių pasaulio veikėjų.
2009 m. Torbjornas Jaglandas (Thorbjorn Jagland) tapo Europos Tarybos generaliniu sekretoriumi. 

JAV 2018 finansiniais metais priims ne daugiau kaip 45 tūkstančius pabėgėlių

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nusiuntė Valstybės departamentui memorandumą dėl pabėgėlių priėmimo šalyje ateinančiais finansiniais metais kvotų. Kaip praneša "Reuters", jų bus priimta ne daugiau kaip 45 tūkstančiai.
"Ne daugiau kaip 45 tūkstančių pabėgėlių priėmimas Jungtinėse Valstijose 2018 finansiniais metais atspindi rūpinimąsi humanitarinėmis problemomis ir atitinka nacionalinius interesus", - sakoma Baltųjų rūmų išplatintame dokumente, adresuotame valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui (Rex Tillerson).
Kaip pažymima memorandume, 19 tūkstančių pabėgėlių bus priimta iš Afrikos, 5 tūkstančiai - iš Rytų Azijos, 2 tūkstančiai - iš Europos ir Centrinės Azijos, 1,5 tūkstančio - iš Lotynų Amerikos ir Karibų baseino šalių, 17 tūkstančių - iš Pietų Azijos ir Artimųjų Rytų.
Prezidentas suteikia valstybės sekretoriui įgaliojimus perskirstyti kvotas tarp regionų, jeigu jos nebus įvykdytos, pranešus apie tai Kongresui.
2018 finansiniai metais Jungtinėse Valstijose prasideda 2017 metų spalio 1 d.
2017 finansiniais metais JAV priėmė apie 54 tūkstančius pabėgėlių.

Atgal