VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.03. Naujausios žinios

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valstybės ir regionų strategijose nėra aiškios, tvarios ir integralios tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo vizijos, o valstybės institucijų ir savivaldybių veiklos planavimas nėra orientuotas į efektyvų šių investicijų pritraukimą.
Valstybės kontrolės atliktas auditas „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas" rodo, kad užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus: didelė dalis valstybės ir Europos Sąjungos (ES) investicijų skiriama ne tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo priemonėms, o patrauklesnės aplinkos sukūrimo darbams.
2007-2013 m. ES paramos regionams investicijų pritraukimo priemonėms skirta 850 mln. Eur, o 2014-2020 m. paramos laikotarpiu planuojama skirti dar daugiau - 1,2 mlrd. Eur. Nepaisant to, Lietuva pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam žmogui yra 26 vietoje arba trečia nuo galo tarp ES valstybių narių.
„850 mln. Eur ES paramos regionų ekonominiam augimui iš esmės buvo panaudota ne tiesioginiam užsienio investuotojų pritraukimui ir ilgalaikių darbo vietų sukūrimui, o trumpalaikės vertės priemonėms", - teigia Audito departamento direktorius Julius Lukošius. - Tad, pasibaigus finansavimui, naudojant ES paramos lėšas sukurtų darbo vietų sumažėjo net 8 kartus - nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst." Audite pažymima, kad savivaldybės, siekdamos pritraukti tiesioginių užsienio investuotojų, gali taikyti „minkštąsias" priemones: bendradarbiauti su jais ir konsultuoti, t. y. rengti renginius ir dalyvauti juose, teikti pagalbą investuotojams tvarkant įvairius dokumentus ir pan. Tai yra efektyvu ir nereikalauja didelių finansinių išteklių, tačiau to nedaro didžioji dauguma (77 proc.) savivaldybių, o įstatymuose numatytomis įvairiomis lengvatomis investuotojams nesinaudoja per 88 proc. savivaldybių.
Nuo Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) atsiradimo praėjo daugiau kaip 23 metai, valstybė į 7-ių LEZ infrastruktūrą investavo per 40 mln. Eur, bet iki 2016 m. pabaigos vis dar buvo nenaudojama 74 proc. visos jų veiklai skirtos teritorijos. Audito ataskaitoje pažymima, kad, steigiant šias zonas ir nustatant jų teritorijų ribas, nebuvo pakankamai įvertinta jų vieta, parinktų sklypų paskirtis ir užterštumas.
Valstybės auditoriai rekomenduoja Vyriausybei sukurti aiškia vizija ir nuosekliais tikslais grįstą tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką, nustatyti prioritetinius verslo sektorius. Ūkio ministerijai - užtikrinti LEZ valstybinį valdymą ir priežiūrą, tobulinti tiesioginių užsienio investicijų finansinės pritraukimo priemonės administravimą, siekiant atsekamumo ir nuoseklumo. Vidaus reikalų ministerijai - užtikrinti efektyvesnį ES investicijų naudojimą regionuose, specializaciją pagal prioritetines investicijų pritraukimo kryptis, o regionų planavimą derinti su valstybės strateginiais ir teritorijų planavimo dokumentais.

Savaitgalį Kaunas gyvens šokio ritmu

Keturias šios savaitės dienas 27-asis tarptautinis šokio festivalis „Aura 27" šildys publikos kūnus ir sielas. Jis prasidės ketvirtadienio vakarą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje salėje.
Per keturias festivalio „Aura 27" dienas įvairiose Kauno erdvėse - Nacionaliniame Kauno dramos bei Kauno kameriniame teatruose, Verslo lyderių centre „BLC" bei VDU - bus parodyta net 15 šokio spektaklių. Atidarymo vakarą scenoje numatyti ir festivalio šeimininkų - Kauno šokio teatro „Aura" - pasirodymai. Vienas jų - pasaulio festivalius nuo JAV iki Indijos su stulbinama sėkme apkeliavęs ir vizitine „Auros" kortele tapęs choreografės Birutės Letukaitės šokio spektaklis „Godos".
Tą patį vakarą žiūrovų laukia intriguojanti premjera. Dėl jos vokiečių šokio kompanijos „Bodytalk" įkūrėjai choreografė Jošiko Vaki (Yoshiko Waki) ir režisierius Rolfas Baumgartas (Rofl Baumgart) iki pat festivalio atidarymo intensyviai dirba su tarptautine „Auros" trupe. Žadama festivalio žiūrovus nustebinti šokio, gyvos muzikos ir teatro reginiu. Spektaklis „Gluck / Laimė Sčiastija " nestokos „Auros" stilistikai nebūdingų spalvų bei choreografinių sprendimų. 
Ilgiausiai Lietuvoje šiuolaikinio šokio tradicijas puoselėjantis tarptautinis šokio festivalis „Aura" sudarys žiūrovams unikalią galimybę pamatyti pasirodymus geriausių šokėjų iš Japonijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir kitų valstybių. 
Kam artimesnis grynasis, modernus šokis, kviečiami į italų šokio vakarą. Kompanija „EgriBiancoDanza" pristatys 2 šokio spektaklius: „Mano paslėptas kosmosas" ir „Niekur?". Pirmajame kūrėjai svarsto apie žmogaus menkumą visatoje, apie baimę ir meilę. Antrajame - žmogaus migraciją tarp materialaus ir dvasiško pasaulio.
„EgriBiancoDanza" - viena svarbiausių modernaus šokio trupių, įsikūrusi istoriniame Turino mieste. Jai vadovauja ryški Italijos choreografė Suzana Egri (Susann Egri). Trupės choreografinė kryptis remiasi nepriekaištinga baleto technika, kuri darniai persipina su šiuolaikiniu šokiu.
Festivalio publika spalio 6 dieną galės išvysti ir Lietuvoje dar nerodytą Kauno šokio teatro „Aura" spektaklį „Twister", sukurtą italų choreografo Salvo Lombardo. Premjera įvyko prestižiniame festivalyje „Fabricca Europa" Italijoje. Žaismingas ir energingas spektaklis ypač rekomenduotinas intensyvaus gyvenimo ritmo, šiuolaikinės muzikos bei gatvės šokio gerbėjams.
Šiemetinė festivalio naujiena - Japonijos šokio vakaras. Kaune bus parodyti keturi japonų darbai, taip pat publikos lauks susitikimas su atlikėjais, festivalio garbės svečiu Tokijo „Session House" teatro vadovu Takašiu Ito (Takashi Ito).
Izraelio choreografo Ofiro Judilevičiaus (Ofir Yudilevitch) spektaklyje „Gravitacija" - ant pripučiamo pagrindo vyksiantis dviejų virtuoziškų atlikėjų pasirodymas. Ne paslaptis, kad kūrėjai iš Izraelio kasmet festivalio publiką stebina organišku atlikimu, fiziniais gebėjimais, nepriekaištinga technika ir nauju požiūriu. Spalio 8 dienos popietės spektaklis puikus pasirinkimas visai šeimai: jaunuosius žiūrovus pakerės šokėjų preciziškai atliekama akrobatika, brandesnę publiką pavergs ypač nuoširdžiai vystoma dviejų individų draugystės istorija.
Tie, kurių neglumina nuogumas scenoje, laukiami šveicarų kompanijos „Alias" spektaklyje „Antes". Festivalio žvaigžde karūnuojamo spektaklio kūrėjai kels klausimus kas vyko prieš mus, mūsų rūšies aušroje, iki žmogui įkliuvus į socialinės evoliucijos tinklą? Tai - jau antras šios legendinės šokio trupės sugrįžimas į festivalio „Aura" sceną: 2010-aisiais ji festivalyje pristatė ovacijomis palydėtą spektaklį „Šoninis lietus".
Prieš trejus metus festivalio „Aura" atidarymo scenos lietuje sušoktas „Sfumato" nepaliko abejingo nė vieno. Šį kartą prancūzų choreografas Rašidas Uramdanas (Rachid Ouramdane) festivalyje viešės su spektakliu „Tordre". Pasak užsienio kritikų, šis kūrinys žavi savo švytinčiu kūrybiškumu bei atsidavusia meile šokiui ir šokantiems.
"Scenoje žiūrovai vėl išvys ypatingų fizinių gebėjimų lietuvę šokėją Lorą Juodkaitę, kuri pasakoja, kaip sukdamasi vietoje, išvystė savitą judėjimo būdą, ją įkvėpusį ir lydėjusį nuo pat vaikystės. Jos scenos partnerės, šokėjos Anė Hanoer (Annie Hanauer) istorija atsiskleidžia per šokį su dirbtiniu rankos protezu, tapusiu integralia, tęstine jos kūno dalimi", - pristatydama festivalio programą, pabrėžė jo atstovė Silvija Butkutė.

Institucijos tęsia kovą su šešėliu - bus viešinami išsamūs duomenys apie algas

Vilnius, spalio 2 d. (ELTA). "Sodra" ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. 
Taip institucijos siekia mažinti vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių - dalies darbo užmokesčio mokėjimą vadinamuosiuose "vokeliuose". Tikimasi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą. 
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas "atrodo" platesniame kontekste bei ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.
"Sodros" duomenimis, nuo metų pradžios, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio sumažėjo įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA). Tokių įmonių sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.
Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Vis dėlto mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.

Apie pėsčiųjų žygį, kuris buvo skirtas paminėti lakūną Steponą Darių

2017-09-30 Klaipėdos raj. Judrėnų seniūnijoje vyko pirmasis pėsčiųjų žygis, skirtas Steponui Dariui pagerbti, kurį įveikti pasiryžo apie 300 žygeivių (tarp kurių nemaža dalis buvo iš Lietuvos šaulių sąjungos). Šį pėsčiųjų žygį organizavo „Gargždų jungtinės pajėgos. Jostartas prasidėjo Dariaus kaime – prie Stepono Dariaus tėviškės – muziejaus.

Steponas Darius buvo Lietuvos karininkas, legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas (tikr. Steponas Jucevičius-Darašius) gimė 1896 m. sausio 9 d. Rubiškėje, dabartiniame Dariaus kaime, Klaipėdos raj. Gimtasis Stepono Rubiškės vienkiemis po tragiško skrydžio buvo pavadintas Dariaus kaimu, o 1933 m. spalio mėn. Dariaus kaimo Pavasarininkų  jaunimas sodyboje pasodino lakūnams skirtą ąžuoliuką, kuris auga iki dabar.

1905 m. mirus Stepono Dariaus tėvui antrą kartą ištekėjusi motina su keturiais vaikais 1907 metais emigravo į JAV. Tada Steponui buvo tik dešimt metų. JAV jis pirmą kartą pamatė skraidančius lėktuvus. Norėdamas išmokti skraidyti, savanoriu išėjo į JAV kariuomenę. Tačiau buvo paskirtas ne į aviacijos, bet į ryšininkų dalinį. Dalyvavo I-ojo pasaulinio karo mūšiuose Prancūzijoje, buvo apnuodytas ir sužeistas. Grįžęs iš karo 1920 metais išvyko į Lietuvą. Čia S. Darius įstojo į karo mokyklą, aviatorių grupę, o 1922 metais jau skraidė savarankiškai. 1927 metais, vykdamas į JAV aplankyti mamos, brolių ir seserų, Paryžiuje dalyvavo tuomet pirmą kartą sėkmingai perskridusio Atlantą lakūno Charleso Lindbergho sutiktuvėse. Čia jis ir nusprendė, kad į Lietuvą grįš tik lėktuvu per Atlantą.

Sovietmečiu lakūno Stepono Dariaus tėviškę buvo nuspręsta sulyginti su žeme. Namas ir klėtis stribų buvo sudeginti 1946 metais, nes čia gyvenęs sodybos nuomininkų Pupalių sūnus buvo Lietuvos partizanas. Kai 1968 metais pasklido žinia, kad melioracija artėja prie sodybos ir norima sunaikinti paskutinius jos pėdsakus, tie, kam buvo brangi ši vieta, irgi nesnaudė. To meto žygeiviai kraštotyrininkai 1969 metų gegužės 9 dieną, atvyko į S. Dariaus tėviškę ir rankomis, kibirais, kastuvais, karučiais darbuodamiesi supylė simbolinį pilkapį Atlanto nugalėtojams. Ant didelio akmens užrašė: "Dariui ir Girėnui", o sodybos vietoje išmūrijo buvusio namo kampą, pritvirtino lentelę su užrašu "Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933".

S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis buvo atstatyta 1988-1993 m., dabar čia yra Lietuvos aviacijos muziejaus filialas. 

Kitas įdomus žygio objektas tai  Užvėnų  kaime stovinti lurdo grota, įrengta prie  kelio į Pajūralį, ties šaltiniu, vadinamu Gyvuoju.  Čia trykštantis vanduo laikomas sveiku, gydančiu. Manoma, kad lurdo grota  pastatyta apie 1918 m. vietos gyventojo Bidvos iniciatyva. Pasakojama, kad Bidva sunkiai sirgęs  sumūrijęs Lurdo grotą ir  pasveiko. Apie 1944–1945 m. lurdas buvo nuniokotas, sovietų kareiviai (ar stribai) sušaudė Švč. Mergelės Marijos skulptūrą. 1991 m. Lurdo grota  buvo suremontuota ir joje pastatyta nauja Dievo Motinos statula, kuri šiandien  tikinčiųjų dažnai yra lankoma.  

Toliau žygio maršrutas eina per Judrėnus, kuriuose yra medinė XVIII amžiaus Šv. Antano Paduviečio  bažnyčia, kurioje tuokėsi Stepono Dariaus tėvai ir buvo pakrikštytas būsimasis lakūnas.
Pastebėtina, kad  Judrėnų kapinėse yra  palaidoti Stepo Dariaus tėvas, iš JAV atgabenti motinos palaikai. S. Dariaus motina Augustina Vaišvilaitė-Jucevičienė (vėliau Degutienė) prieš skrydį į lėktuvo propelerį sudaužiusi butelį šampano po tragedijos neatlaikė išgyvenimų, mirė 1934 metais. Nors JAV gyveno su antru vyru, jos paskutinis prašymas buvo palaidoti ją Judrėnuose šalia pirmojo vyro. Kadangi tuo metu mirusiojo palaikų nekremavo, šis prašymas buvo įvykdytas tik dėl to, kad ji buvo lakūno didvyrio motina. Kaip pasakojama, į jos laidotuves 1936 m. buvo susirinkę apie 6 tūkst. žmonių.

Yra žinoma ir kita istorija, kad sovietmečiu Judrėnuose būta ir baisių įvykių, kai 1948 m.  prievartinę  kolektyvizaciją  atlikti buvo paskirtas kažkoks Maleč, rajono komisaras ir kompartijos sekretorius, atvykęs į Judrėnus iš SSRS gilumos. Kolektyvizacija pradėta bažnyčios uždarymu ir kunigo ištrėmimu į Sibirą. Manyta, kad judrėniškiai, neturėdami dvasios vado, bus greičiau palaužti. Maleč kelis kartus šaukė ūkininkų susirinkimus, bet šie vis nepasirodė. Tada jis sugalvojo apgaulę: pranešė, kad būsiąs svarstomas ne kolektyvizacijos, bet bažnyčios atidarymo klausimas. Žmonės patikėjo, susirinko mokyklon ir laukė okupacinės valdžios atstovų. Šie atvyko ginkluotų pareigūnų lydimi. Bet darbotvarkėje tebuvo kolūkio steigimo klausimas. Agitatoriai prievarta reikalavo į kolūkius rašytis, kelias valandas kalbėjo, bet nė vienas judrėniškis nepajudėjo. Pagaliau išvargę ir iškankinti žmonės norėjo išsiskirstyti. Bet eidami pamatė, kad mokykla sovietų kariškių apsupta. Nepasirašiusieji pareiškimų buvo neleidžiami namo ir čia pat suimami. Ir taip judrėniškiai, gerą dalį jų deportavus į Sibirą, "savanoriškai" įsirašė į kolchozus, paaukodami sovietams visą savo sunkiai uždirbtą turtą.

Žygeiviai  pamatė ir Judrėnų apylinkėse 1941 m. sovietinės okupacinės kariuomenės pastatytą betoninį dotą. Jis buvo skirtas  gynybai, todėl statinio sienos itin storos, apie 2 m. Planuota, kad jos atlaikys net 150 mm kalibro sviedinio smūgį. Dote įrengtos dvi šaudymo angos, kurios nukreiptos į vakarus ir į pietvakarius, t. y. ten, iš kur laukta nacistinės Vokietijos puolimo. Rengdamasi jam, SSRS įrengė vadinamąją Molotovo gynybinę liniją, kuri 15–20 km atstumu nuo buvusios tarpvalstybinės sienos driekiasi per visą Lietuvą. 1940 m. liepos mėn.  SSRS gynybos komisaras maršalas S. Timošenko pasirašė direktyvą, nurodančią palei visą Vokietijos sieną sukurti šiuolaikišką gynybinę liniją, gavusią neoficialų „Molotovo linijos“ pavadinimą.  Kadangi 1940 m. birželio 15 d. SSRS aneksavo Lietuvos Respubliką todėl palei tuometinę SSRS ir Vokietijos sieną buvo pradėtas statyti  Molotovo fortifikacinės linijos tęsinys. Buvo statomi keturi įtvirtinti rajonai:Telšių (nuo Palangos iki Judrėnų ( Klaipėdos raj.)), Šiaulių (nuo Pajūrio (Šilalės raj.) iki Jurbarko), Kauno (nuo Jurbarko iki Kalvarijos), Alytaus (nuo Kalvarijos iki dabartinės sienos su Baltarusija/Gudija).

Ko gero šiandien dar šie karo paveldo objektai  nėra įrašyti Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą, kurie yra potencialūs kultūrinio pažintinio turizmo objektai.

Šiuos renginiu buvo norima ne tik pagerbti legendinį lakūną, bet ir skiepyti meilę bei pilietinę pareigą tėvynei, ugdyti jaunimo pilietiškumą, puoselėti istoriją, ugdyti visuomenės patriotinę savimonę, skatinti keliauti mėgstančius žmones.

Ačiū žygio organizatoriams bei Mėčislovui Raštikiui už išsakytas įdomias istorijas, kurias saugo Dariaus muziejus ir Judrėnų apylinkių gyventojai. Pažink ir puoselėk savo krašto istoriją!

Raimundas Kaminskas

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

M. Lukšienės premijos laureatė - biologijos mokytoja A. Navickaitė

Meilės Lukšienės premija šiemet skirta Vilniaus Žemynos gimnazijos biologijos vyresniajai mokytojai biomedicinos mokslų daktarei Astai Navickaitei. Ji premijos nusipelnė už siekį eiti už įprastų mokyklos ribų, už darbą, kuris susieja teoriją ir praktiką, už pastangas į mokyklą atnešti mokslinius tyrimus.
Pirmadienį M. Lukšienės premijos laureatė pagerbta Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Švietimas yra margas paukštis, kiekvienam krašte jis gieda skirtingai. Mūsų visų bendras darbas yra kurti mūsų šalies švietimo ateitį, kurti idėjas ir visiems kartu jas įgyvendinti", - sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, sveikindama jaunus mokytojus, M. Lukšienės premijos kandidatus.
A. Navickaitė darbą mokykloje pradėjo 2007 m., 2014 m. apgynė biomedicinos daktaro disertaciją. Mokytoja aktyviai palaiko ryšius su mokslo bendruomene, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Bendradarbiaudama su mokslininkais organizavo mokiniams laboratorinių darbų savaitę.
„Man mokykloje smagiausia matyti mokinių augimą - kai vaikas išmoksta kažką naujo, padaro kažką, ko nesitikėjo padaryti, ir ateina žibančiomis akimis klausdamas: ką galėčiau padaryti dar?", - sako M. Lukšienės premijos laureatė A. Navickaitė.
Švietimo ir mokslo ministerija M. Lukšienės premiją įsteigė 2010 metais. Ji skiriama ne vyresniems nei 35 metų pedagogams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premija siekiama įprasminti daktarės M. Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Premijos laureatas įsipareigoja tęsti ir plėtoti M. Lukšienės idėjas.
Premijos dydis - 4560 eurų. Ji skiriama kiekvienais metais.
M. Lukšienės premijos laureatais yra tapę Kauno Šv. Mato vidurinės mokyklos matematikos ir informatikos mokytojas Vygantas Kornejevas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos anglų kalbos mokytoja Rūta Pivoriūnaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos technologijų mokytojas Donatas Kriukas, Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė, Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas. 
Švietimo reformos pradininkė, mokslininkė, literatūrologė, edukologė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, habil.dr. M. Lukšienė-Matjošaitytė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje. Kilusi iš garsios Lietuvos kultūros veikėjų giminės.
M. Lukšienė, visų vadinta Mokytoja, padėjo stiprų pagrindą atkurtos Lietuvos valstybės švietimui. 1988 m. mokslininkės vadovaujamos darbo grupės suformulavo pagrindinius Lietuvos švietimo reformos tikslus, sukūrė naują švietimo viziją, kuri ir tapo pagrindu valstybės švietimo reformos uždaviniams įgyvendinti.
1989 m. M. Lukšienei buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1994 m. - Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas, 2003 m. - Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius. 2004 m. M. Lukšienė apdovanota UNESCO COMENIUS medaliu už jos asmeninį indėlį moksliškai ir praktiškai įtvirtinant švietimą kaip valstybės kūrimo pagrindą. UNESCO apdovanojimo tekste parašyta: „Ponia Lukšienė yra europinio ir pasaulinio lygio mokslininkė ir asmenybė, reikšmingai prisidėjusi prie demokratinės visuomenės ir modernaus švietimo raidos".

Lietuvoje viešės Jordanijos prekybos ministras ir verslo delegacija

Spalio 4-5 dienomis Lietuvoje lankysis Jordanijos pramonės, prekybos ir išteklių ministras Jarubas Kudahas (Yarub Qudah). Kartu su ministru į Lietuvą atvyks ir pirmą kartą rengiama Jordanijos verslo misija - Jordanijos prekybos rūmų vadovai, įmonių atstovai, besidomintys bendradarbiavimu chemijos, medicinos, maisto pramonės, turizmo srityse. 
Vizito metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su svečiais dalyvaus Lietuvos-Jordanijos verslo forume, susitikimuose su Lietuvos įmonių vadovais.
Ministras J. Kudahas Lietuvos ir Jordanijos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybes aptars ir su energetikos, susisiekimo ministrais bei ūkio viceministru. 
Jordanijos verslo misiją Lietuvoje organizuoja Lietuvos garbės konsulatas Jordanijoje, prie misijos prisideda ir verslo forumą Lietuvoje organizuoja VšĮ „Versli Lietuva".

Užsienio reikalų ministras susitiko su moksleiviais iš Luhansko srities

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Švedijos Karalystės ambasadore Marija Kristina Lundkvist (Maria Christina Lundqvist) bei Ukrainos ambasadoriumi Volodymyru Jacenkivskiu susitiko su 20-ties moksleivių grupe iš Ukrainos Luhansko srities.
Kreipdamasis į moksleivius L. Linkevičius pasidalijo savo patirtimi lankantis Ukrainos dalyje, kurioje vis dar vyksta apšaudymai.
„Kiekvieną kartą apsilankęs Rusijos eskaluojamo konflikto draskomoje rytų Ukrainoje jaučiu ten gyvenančių žmonių vienybę ir valią garbingai įveikti sunkumus. Jums teko išbandymai, kurie gerokai viršija jūsų bendraamžiams tenkančius sunkumus ir jūs su jais susidorojate", - sakė ministras. 
Moksleiviai iš rytų Ukrainos lankosi pagal projektą „Kelyje į pokyčius 2017", kurį remia Lietuva ir Švedija.
Lietuva remia ne vieną projektą, kuriais siekiama padėti Ukrainos vaikams - vaikai mokosi Vilniaus lietuvių namuose, organizuojamos kūrybinės stovyklos bei specialūs mokymai Rytų Ukrainos mokytojams ir mokyklų psichologams. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada Ukrainoje prisideda organizuojant pilietines labdaros akcijas, kurių metu paaukoti daiktai ir lėšos skiriami nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams.

NDG: žvilgsnis į Vilniaus piešimo mokyklą ir sostinės vaizdus

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) spalio 5 d. bus pristatytos dvi naujos rudens sezono parodos "Acadamie de Vilna - Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915" ir "Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos".
Paroda "Academie de Vilna - Vilniaus piešimo mokykla (1866-1915)" skirta paminėti 150-ąsias mokyklos įkūrimo metines. Gerokai primiršta ir iki galo neįvertinta piešimo mokykla Vilniuje buvo įkurta 1866 m. gruodį, o pirmieji mokiniai mokyklą pradėjo lankyti 1867 m. 
Dailės pradmenis joje įgijo daugybė dailininkų, kurie vėliau įsiliejo į Lietuvos, Prancūzijos, Izraelio, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių dailės gyvenimą. 
Labiausiai mokyklos vardą išgarsino joje besimokę "Ecole de Paris" dailininkai: Chaimas Sutinas (Chaim Soutine), Pinchas Kremenis (Pinchus Kremegne), Maiklas Kikoinas (Michel Kikoine), Faibichas Sraga Zarfinas (Faibich Shraga Zarfin) ir kiti, kurių darbus bus galima išvysti ir atidaromoje parodoje. Ekspozicijoje pristatoma mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kūrybos įvairovė, atskleidžiami svarbiausi jos veiklos aspektai ir tarptautinė reikšmė. Tai pirmas kartas, kai į vieną parodą surinkti po visą pasaulį išsibarsčiusių Vilniaus piešimo mokyklos mokinių darbai. 
Antroji paroda "Vilnius. Topophilia" skirta Vilniaus miesto vaizdams. Ji suformuota iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos. Ekspozicijoje apžvelgiama Lietuvos sostinės ikonografijos raida XIX-XX a. - kaip per du šimtmečius keitėsi miestas ir jo vaizdavimas, kas žavėjo dailininkus, kaip jų žvilgsnį veikė istorinis, politinis, socialinis, kultūrinis, meninis kontekstas, įvairių dailės kūrinių tikslas ir paskirtis. Nemažai šių kūrinių vaizduoja žymius sostinės objektus, tačiau net gerai pažįstančių miestą vilniečių parodoje laukia mįslingi vaizdai ir netikėti atradimai. 
Spalio 6 d. NDG auditorijoje vyks tarptautinė konferencija "Vilniaus piešimo mokykla (1866-1915) ir jos tarptautiniai atgarsiai". Konferencijoje pranešimus apie mokyklą, jos auklėtinius, dailės mokymą carinėje Rusijoje skaitys Lietuvos ir užsienio dailės istorikai, menotyrininkai. Taip pat bus demonstruojami filmai apie Ch. Sutiną ir F. S. Zarfiną.

Eurostat": rugpjūtį nedarbo lygis Lietuvoje krito iki 7,5 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, euro zonoje nedarbo lygis šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa, laikėsi ties 9,1 proc. riba bei krito, lyginant su 2016 m. rugpjūčiu, kai rodiklis siekė 9,9 proc. Tai lieka žemiausias nedarbo lygis euro zonoje nuo 2009 m. vasario.
Tuo tarpu visoje ES nedarbo lygis, lyginant su liepa, rugpjūtį krito nuo 7,7 iki 7,6 proc. 2016 m. rugpjūtį rodiklis siekė 8,5 proc.
Lietuvoje nedarbas aštuntąjį šių metų mėnesį krito 0,1 procentinio punkto bei pasiekė 7,5 proc. Palyginimui, tą patį mėnesį pernai nedarbo lygis šalyje buvo 7,7 proc.
Mažiausias nedarbo lygis tarp ES šalių fiksuotas Čekijoje (2,9 proc.), Vokietijoje (3,6 proc.) bei Maltoje (4,2 proc.), tuo tarpu aukščiausias rodiklis buvo Graikijoje (21,2 proc., birželio mėnesio duomenimis) ir Ispanijoje (17,1 proc.).
Lyginant su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, rugpjūtį nedarbas krito visose ES šalyse, išskyrus Suomiją, kur rodiklis liko stabilus. Didžiausi kritimai fiksuoti Kipre (nuo 13,1 iki 10,7 proc.), Graikijoje (nuo 23,5 iki 21,2 proc., 2016 ir 2017 m. birželio mėn. duomenims) bei Ispanijoje (nuo 19,3 iki 17,1 proc.).
Tuo tarpu jaunimo (iki 25 m.) nedarbas visoje ES rugpjūtį siekė 3,754 mln. Lyginant su 2016 m. rugpjūčiu, darbo neturinčių jaunų žmonių skaičius sumažėjo 426 tūkst. Iš viso rugpjūtį visoje ES jaunimo nedarbas siekė 16,7 proc., o euro zonoje - 18,9 proc.
Žemiausias jaunimo nedarbo rodiklis fiksuotas Vokietijoje (6,4 proc.), o aukščiausias - Graikijoje (43,3 proc., 2017 m. birželį), Ispanijoje (38,7 proc.) bei Italijoje (35,1 proc.).
Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje per mėnesį išaugo nuo 14,2 iki 14,4 proc., o pernai tuo pat laikotarpiu rodiklis siekė 13,3 proc.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva spalio 3-iąją:
1458 m. Krokuvoje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Kazimierui gimė sūnus, kuris buvo pavadintas tėvo vardu. Po mirties karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju bei Lietuvos globėju.
1907 m. išleistas tautininkų laikraštis "Viltis", redaguojamas Antano Smetonos ir Juozo Tumo-Vaižganto.
1914 m. II visuotiniame lietuvių Seime Brukline (JAV) įkurtas Lietuvos šelpimo fondas.
1939 m. Maskvoje prasidėjo derybos dėl tarpusavio pagalbos tarp Sovietų Sąjungos ir Lietuvos. Derybose, kuriose dalyvavo ir Josifas Stalinas, buvo kalbama apie Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimą Lietuvai bei apie Sovietų Sąjungos nesikėsinimą į Lietuvos suverenitetą.
1993 m. Vilniuje veiklą pradėjo Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje socialinės pagalbos namai, kuriuose įsikūrė ir Vilniaus arkivyskupijos Maltos ordino skyrius bei Maltos ordino Lietuvoje generalinis sekretoriatas.
2003 m. Vilniuje ant aukščiausio Baltijos valstybėse pastato - 126 metrų verslo centro "Europa" - stogo iškeltas pabaigtuvių vainikas.
2005 m. Lietuvos ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijų vadovybė pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu.
2009 m. Lietuvos stipruolis Žydrūnas Savickas trečiąkart iškovojo pasaulio čempiono titulą Maltoje vykusiame pasaulio galiūnų čempionate. Ž. Savickas planetos pirmenybes laimėjo ir 2005 bei 2006 m.
2013 m. Seimo Pirmininko pareigose iš jų atleistą atsistatydinusį Vydą Gedvilą pakeitė "darbietė" Loreta Graužinienė..

Neteisėti ir rizikingi investavimo pasiūlymai - specialios švietimo savaitės taikinyje

Pirmą kartą organizuojamą Tarptautinę investuotojų švietimo savaitę Lietuvos bankas panaudos neprofesionaliems investuotojams perspėti apie rizikingus investicinius pasiūlymus, kuriais susigundę žmonės gali patirti nuostolių. Naudingos informacijos bus paskelbta Lietuvos banko feisbuko paskyroje.
"Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi nukentėję nuo neteisėtai ir nelegaliai veikiančių investavimo bendrovių. Dažnai pasitaiko, kad gyventojai investuoja į nežinia kieno sukurtose interneto svetainėse reklamuojamus produktus, kurių neišmano, prisiima didžiulę riziką ir taip praranda savo santaupas. Per švietimo savaitę paskleisime žinių, kaip išvengti tokių pavojų", - sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Irena Valiušaitienė.
Tarptautinės investuotojų švietimo savaitės metu, spalio 2-6 dienomis, prisijungę prie Lietuvos banko feisbuko paskyros gyventojai galės užduoti klausimus apie investavimą Lietuvos banko specialistams, gauti saugumo patarimus, o antradienį, 10.00 val., stebėti tiesioginę vaizdo transliaciją feisbuko paskyroje.
Tiesioginėje transliacijoje dalyvaus Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Mindaugas Vaičiulis, Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis, Investicinių produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistė Irena Valiušaitienė. Pašnekovai atsakinės į Lietuvos banko feisbuko paskyroje užduodamus klausimus. Ši transliacija skirta neprofesionaliems investuotojams ir yra Tarptautinės investuotojų švietimo savaitės dalis.
Šią švietimo savaitę inicijuoja Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija. Prie Tarptautinės investuotojų švietimo savaitės yra prisijungusios 75 šalys.

Kretingoje prie starto linijos stojo ir vienuolės, ir patyrę stajeriai

Po beveik dviejų mėnesių pertraukos prie starto linijos sekmadienį bėgikus kvietė Lietuvos bėgimo taurė, šįkart - Kretingoje, kurioje vyko Švento Pranciškaus taurės bėgimo varžybos.
Dalyviai jėgas išbandė keturiose rungtyse: pusmaratonio, kurio rezultatai įtraukti į Lietuvos bėgimo taurės įskaitą, 10,5 km ir 3 km distancijose, o mažiausi šventės dalyviai įveikė 400 m.
Pusės maratono distancijoje nugalėjo Ruslanas Seitkalijevas iš Vilkyčių. Jis 21 km 98 m nuotolį įveikė 1 val. 13 min. 17 sek. Antrąją vietą užėmė Dainius Gorskis ("Lukas", 1:15.13,3). Jis vos keliomis dešimtosiomis sekundės dalimis aplenkė trečią finišavusį vilnietį Karolį Urbelionį ("Vilniaus bėgimo klubas", 1:15.13,7).
Moterų gretose nugalėjo šiaulietė Dalia Lukošienė ("Bėgimo klubas", 1:29.17). Antrąją vietą užėmė šiaulietė Kristina Vaidelinskienė ("Bėgimo klubas", 1:31.58), trečia liko kaunietė Virginija Višinskienė ("I Run", 1:41.55).
10,5 km nuotolyje greičiausi buvo šiaulietis Gintaras Andruška (37.31) ir Vilmantė Gruodytė iš Klaipėdos (43.26).
3 km rungtį laimėjo Nerijus Ruzveltas (9.28) ir Karolina Zeleniūtė (12.27).
Bėgimo šventę Kretingoje užbaigė mažiausiųjų bėgimas, kuriame vaikai turėjo įveikti 400 m.
Šis Šv. Pranciškaus taurės bėgimas Kretingoje yra vienintelis Lietuvoje išskirtinai akcentuojantis socialinių problemų viešinimą ir pagalbos galimybes bendruomenės nariams. Čia išskirtinis dėmesys šiame bėgime skiriamas Kretingos rajono visuomeninės labdaros organizacijos "Rūpestėliai" besilankantiems asmenims.
Besibaigiančiame Lietuvos bėgimo taurės sezone liko vos du etapai: artimiausią šeštadienį (spalio 7 d.) bėgikus kvies Pakruojo dvaro takai, o sezonas tradiciškai bus užbaigtas Rumšiškių pusės maratono bėgimu "Aplink Lietuvą" (spalio 22 d.).

Prezidentė pasveikino Vokietijos žmones su Vienybės diena

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentą Franką Valterį Šteimejerį (Frank-Walter Steinmeier) su šalies nacionaline švente - Vienybės diena.
Pasak šalies vadovės, visos Europos šventę ir Vokietijos susivienijimo metines Lietuva mini kartu su Vokietijos žmonėmis - artimais draugais, partneriais ir sąjungininkais.
„Prieš 27 metus įvykęs Vokietijos susivienijimas reiškė svarbų žingsnį ir kitų Europos tautų, tarp jų ir lietuvių, laisvei ir nepriklausomybei, jų dialogui, viso žemyno augimui, klestėjimui ir vienybei", - rašoma sveikinime.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina ypač reikšmingą Vokietijos indėlį į mūsų regiono saugumą ir yra pasiruošusi dalytis šia atsakomybe su savo sąjungininkais Vokietijoje, sprendžiant europinės darbotvarkės ir žemyno ateities klausimus.
Šalies vadovė palinkėjo, kad Vokietija išliktų svarbia ir artima Lietuvos ekonomine, politine ir saugumo partnere Europoje, o dvišaliai lietuvių ir vokiečių ryšiai, platus bendradarbiavimas kultūros, mokslo, švietimo ir kitose srityse būtų ypač aktyvūs ir vaisingi.
Sveikindama Vokietiją nacionalinės šventės proga Prezidentė visiems šalies žmonėms palinkėjo džiugaus minėjimo, daug laimės, visokeriopo klestėjimo, santarvės ir saugumo.

Pagerbiant Las Vegaso ir Marselio išpuolių aukas užgeso Eifelio bokšto šviesos

Pagerbiant Las Vegaso ir Marselio išpuolių aukas, naktį į antradienį užgeso Prancūzijos sostinės simboliu laikomo Eifelio bokšto šviesos.
Mažiausiai 59 žmonės žuvo, o šimtai buvo sužeista sekmadienį užpuolikui pradėjus šaudyti į Las Vegase vykusiame koncerte susirinkusius žmones. Tai buvo kruviniausios masinės šaudynės per visą JAV naujausių laikų istoriją.
Anksčiau sekmadienį kitoje Atlanto pusėje, Prancūzijos uostamiestyje Marselyje, peiliu ginkluotas vyras prie geležinkelio stoties užpuolė ir mirtinai sužalojo dvi jaunas moteris.
Atsakomybę už abu šiuos išpuolius prisiėmė grupuotė "Islamo valstybė" (IS), apie tai paskelbė jos propagandos agentūra "Amaq". Grupuotė tikino, esą atakas įvykdė jos kariai. Tačiau tai patvirtinti galinčių įrodymų IS nepateikė.
"Šiąnakt nuo vidurnakčio išjungsime Eifelio bokšto šviesas, taip pagerbdami Marselio ir Las Vegaso išpuolių aukų atminimą", - pirmadienį socialiniuose tinkluose rašė Paryžiaus merė Ana Idalgo (Anne Hidalgo), naudodama grotažymę "esame vieningi".
Įžymiojo Paryžiaus statinio šviesos jau buvo užgesusios ne kartą, taip parodant solidarumą su visame pasaulyje teroro išpuolių aukomis tapusiais žmonėmis.

Jungtinės Tautos: šiais metais dar virš 2 mln. žmonių tapo pabėgėliais

Konfliktai, smurtas ir persekiojimas Mianmare, Pietų Sudane, Sirijoje ir kitur šiais metais privertė dar virš 2 mln. žmonių bėgti iš savo šalies ir tapti pabėgėliais, pirmadienį skelbė Jungtinės Tautos (JT).
2016 metų pabaigoje 65,6 mln. žmonių visame pasaulyje buvo iškeldinti iš savo namų, iš jų 22,5 mln. užregistruoti kaip pabėgėliai. 
Ragindamas aktyviau bendradarbiauti tarptautiniu mastu, JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filipas Grandis (Filippo Grandi) pabrėžė būtinus daugiau kaip pusės milijono musulmonų rohinjų, kurie nuo rugpjūčio 25 dienos pabėgo į Bangladešą, poreikius.
Tuo pačiu laikotarpiu iš Pietų Sudano pabėgo 50 tūkst. žmonių, o nuo susirėmimų Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR) - 18 tūkst. žmonių. Tačiau karo nuvargintai Sirijai ir toliau priklauso didžiausias pasaulyje prievarta perkeltų asmenų skaičius.
F. Grandis įspėjo, kad visame pasaulyje, įskaitant Europą ir Jungtines Valstijas, naikinamos pabėgėlių teisės. 
„Paplito sienos perėjimo punktų uždarymai, griežtos prieglobsčio procedūros, sulaikymas baisiomis sąlygomis neribotam laikui, įforminimas atviroje jūroje, spaudimas vykdyti pirmalaikius grąžinimus", - teigė F. Grandis. 
Anot komisaro, perkėlimas yra itin svarbus sprendžiant didėjančią pabėgėlių problemą. Jis taip pat pasmerkė šalis, kurios nesiima veiksmų.

JAV pareigūnai aptiko daugiau kaip 40 ginklų, priklausiusių šauliui iš Las Vegaso

JAV pareigūnai iš viso aptiko 42 šaunamuosius ginklus, priklausiusius skerdynių Nevados valstijos Las Vegaso mieste kaltininkui. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją, kurią transliavo CNN, pranešė Klarko apygardos šerifo padėjėjas Todas Fasulas (Todd Fasulo).
"Mes radome 23 šaunamuosius ginklus viešbučio "Mandalay Bay" numeryje, o dar 19 - jo namuose Meskite", - sakė jis. T. Fasulas nepatikslino, kokie konkrečiai ginklai turimi omenyje.
Kaip pažymėjo šerifo padėjėjas, vis dar manoma, kad piktadarys veikė vienas. T. Fasulas paragino netikėti informacija, pasirodančia socialiniuose tinkluose, kurios autoriai teigia priešingai.
Anksčiau buvo pranešta, kad šaulys atsinešė į viešbučio "Mandalay Bay" numerį ne daugiau kaip 16 šaunamųjų ginklų. Vėliau pareigūnai pareiškė, kad per kratas jo namuose Meskite rasta dar 18 ginklų, taip pat šaudmenų, sprogmenų ir įvairių elektroninių prietaisų.
Sekmadienio vakarą per koncertą netoli viešbučio ir pramogų komplekso "Mandalay Bay" įvyko šaudynės. Policijos duomenimis, iš viešbučio 32-ojo aukšto šaudė 64 metų Stivenas Pedokas (Stephen Paddock). Jis nusižudė prieš atvykstant pareigūnams. Tragedijos aukomis tapo 59 žmonės, daugiau kaip 520 buvo sužeisti.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 3-iosios įvykiai pasaulio istorijoje:
1226 m. mirė pranciškonų ordino įkūrėjas Pranciškus Asyžietis.
1863 m. JAV prezidentas Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln) pasirašė dekretą, kuriuo paskutinis lapkričio ketvirtadienis paskelbtas Padėkos diena.
1866 m. Italija ir Austrija pasirašė Vienos sutartį, kuria baigė Septynių savaičių karą.
1888 m. gimė vokiečių žurnalistas Karlas fon Oseckis (Carl von Ossietzky). 1935 metais už reportažus apie nacistinės Vokietijos ginklavimosi programas jis apdovanotas Nobelio taikos premija.
1895 m. gimė Sergejus Jeseninas - rusų poetas, vienas iš populiariausių ir žinomiausių XX amžiaus poetų.
1897 m. gimė prancūzų poetas ir rašytojas Luisas Aragonas (Louis Aragon). Šis siurrealizmo judėjimo įkūrėjas vėliau įstojo į komunistų partiją, Antrojo pasaulinio karo metais jis aktyviai dalyvavo pasipriešinimo judėjime.
1906 m. per Berlyne vykusią konferenciją signalas SOS pripažintas tarptautiniu nelaimės signalu. Jis įsigaliojo 1908 metų liepą ir pakeitė ligi tol naudotą signalą CQD, kuris reiškė "visoms stotims - skubu".
1929 m. Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė oficialiai pradėta vadinti Jugoslavija.
1932 m. pasibaigus britų mandato galiojimui, Irakas tapo nepriklausoma valstybe.
1941 m. Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) paskelbė, kad Rusija yra nugalėta ir jau niekada neatsigaus. Nacistinės Vokietijos armijos puolimą Maskvos kryptimi vėliau sustabdė atšiauri Rusijos žiema.
1941 m. JAV išduotas pirmasis aerozolio patentas.
1952 m. į šiaurės vakarus nuo Australijos, Monte Belo salose, susprogdinta pirmoji Didžiosios Britanijos atominė bomba.
1960 m. Nigeris tapo nepriklausomas nuo Prancūzijos.
1977 m. pateikus kaltinimus korupcija, suimta buvusi Indijos ministrė pirmininkė Indira Gandi (Indira Gandhi).
1990 m. oficialiai susivienijo Rytų ir Vakarų Vokietija.
1995 m. baigėsi buvusios amerikietiškojo futbolo žvaigždės O. Dž. Simpsono (O. J. Simpson) teismas, per kurį jis buvo išteisintas nuo kaltinimų žmonos ir jos draugo nužudymu.
1997 m. Japonijoje traukinys ant magnetinės pagalvės viršijo pasaulio greičio rekordą. Eksperimentinėje trasoje jis išvystė 451 kilometro per valandą greitį.
1997 m. trečias per savaitę stiprus žemės drebėjimas supurtė centrinę Italijos dalį, dar labiau apgadindamas garsios XIII amžiaus Asyžiaus bazilikos freskas.
1998 m. mirė britų kilmės aktorius Rodis Makdovalas (Roddy McDowall), kuris, būdamas vaikas, vaidino seriale apie Lesę, o vėliau - jau suaugęs - sužavėjo ištisą televizijos žiūrovų kartą, vaidindamas seriale "Beždžionių planeta".
2002 m. Turkijos teismas oficialiai atšaukė mirties bausmę, 1999 metais skirtą kurdų maištininkų lyderiui Abdulai Odžalanui (Abdullah Ocalan).
2013 m. prie Italijos Lampedūzos salos nuskendo migrantus gabenęs laivas, žuvo mažiausiai 134 žmonės. 

Paskelbti šių metų Nobelio medicinos premijos laureatai

Šių metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premija paskirta grupei mokslininkų iš JAV - laureatais tapo Džefris Holas (Jeffrey Hall ), Maiklas Rosbašas (Michael Rosbash) ir Maiklas Jangas (Michael Young). Tai pirmadienį pranešė Stokholmo Karolinskos instituto Nobelio komitetas. 
Komiteto atstovas patikslino, kad apdovanojimas skiriamas už molekulinių mechanizmų, kontroliuojančių cirkadinį ritmą, atradimus. "Jie įstengė įsiskverbti į organizmo biologinio laikrodžio vidų ir paaiškinti jo darbą", - pažymėjo atstovas. 
Pernai Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatu tapo Jošinoris Ohsumis (Yoshinori Ohsumi) iš Japonijos "už autofagijos mechanizmo atradimą".

FTB: Las Vegaso žudikas nebuvo teroristas

JAV žinybos nemato sąsajų tarp Las Vegaso žudiko ir „Islamo valstybės" (IS). Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė, kad, pirminiais duomenimis, masinės žudynės per koncertą kazino mieste, pareikalavusios mažiausiai 58 gyvybių, niekaip nesusijusios su kokia nors tarptautiniu mastu veikiančia teroristine organizacija. 
„Islamo valstybė" prieš tai per savo ruporą „Amaq" prisiėmė atsakomybę už žudynes. Šaulys buvo IS „karys", - teigiama agentūros pranešime. Užpuolikas esą prieš kelis mėnesius atsivertė į islamą.
Policijos duomenimis, žmones šaudė 64 metų Stivenas Pedokas (Stephen Paddock), gyvenęs netoli Las Vegaso. Policija pareiškė, kad šaulys veikiausiai yra pavienis nusikaltėlis, neturintis ryšių su ekstremistinėmis grupuotėmis. Jo motyvas kol kas nežinomas.

Ž. K. Junkeris - prieš sankcijas Vengrijai ir Lenkijai

Europos Sąjunga neturėtų svarstyti ekonominių sankcijų įvedimo Vengrijai ir Lenkijai dėl Bendrijos normų pažeidimo, kol yra dialogo galimybė. Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui "Bild" pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).
"Manau, kad būtų neteisinga skelbti finansines sankcijas Lenkijai ir Vengrijai, kol neišnaudotos dialogo galimybės, - sakė jis. - Man svarbu, kad mes negilintume griovio tarp Rytų, Vakarų ir Vidurio Europos".
Anot jo, Briuselis veda derybas su Varšuva ir Budapeštu, bet "pažangos beveik nematyti".
Vengrija ir Lenkija kartu su kai kuriomis Vidurio Europos šalimis stoja prieš pabėgėlių, atvykusių į ES, paskirstymą. Budapeštas mėgino užginčyti šį sprendimą Europos teisme, bet pralaimėjo ieškinį. Vengrija ir Lenkija pareiškė, kad susipažino su teismo sprendimu, bet neketina keisti savo migracijos politikos.

Graikija pirmadienį pristatė 2018 m. biudžeto planą

Graikijos finansų ministerija pirmadienį pristatė 2018 m. biudžetą, kurį sudarinėdama, ministerija prognozavo ekonomikos augimą.
Projekte numatoma, kad šalies bendrasis vidaus produktas išaugs nuo 181,2 iki 187,8 mlrd. eurų.
Biudžeto planas rodo, kad šiuo metu nuo 2010 m. jau trečiojoje gelbėjimo programoje dalyvaujanti Graikija po truputį atsigauna po ne vienerius metus šalį skandinusios skolų krizės.
Ministro pirmininko Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) kabinetas taip pat numato, kad pirminis šalies biudžeto perteklius, skaičiuojamas prieš skolų išmokas, BVP atžvilgiu sieks 3,5 proc. Palyginimui, šiais metais prognozuojama, kad rodiklis turėtų siekti 2,2 proc.
Graikijos žiniasklaida praneša, kad dėl biudžeto projekto diskusijos parlamente prasidės gruodžio mėnesį.

Trečiadienį Europos Parlamente - Katalonijos klausimas

Po neramumų, kilusių Katalonijai balsuojant dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, šio klausimo imasi Europos Parlamentas.
Strasbūre prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje nutarta spalio 4 d., trečiadienį, aptarti padėtį Katalonijoje. Diskusija, pavadinta „Konstitucija, teisės viršenybė ir pagrindinės teisės Ispanijoje atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Katalonijoje", prasidės 16.00 val. Lietuvos laiku. Rezoliucija nenumatyta.
Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Paaiškėjo, kad 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Iš viso balsavime dalyvavo 2,26 milijono rinkėjų iš 5,3 milijono.
Referendumo metu vyko beginklių taikių jo dalyvių susirėmimai su teisėtvarkos pajėgomis, kurių dalį atsiuntė Madridas, nepripažįstantis plebiscito teisėtumo. Gautomis žiniomis, per susirėmimus nukentėjo apie tūkstantį žmonių.
Sesijos pradžioje europarlamentarai taip pat pasmerkė nesenus teroro išpuolius bei šaudymą Las Vegase. Jie pagerbė žuvusiuosius tylos minute ir pažymėjo, kad prievarta ir terorizmas neprivers Vakarų civilizacijos atsisakyti esminių savo vertybių.

Katalonijos referendumo balsalapiai slapta atspausdinti Prancūzijoje

Milijonai balsavimo biuletenių, naudotų sekmadienį vykusiame Katalonijos referendume dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, buvo slapta atspausdinti Prancūzijoje ir tada pervežti per sieną, pirmadienį pareiškė Katalonijos nepriklausomybės siekį palaikantis aktyvistas. 
Prancūzijos pietvakariuose yra įsikūrusi didžiulė katalonų bendruomenė ir jos spaustuvininkai sutiko atspausdinti kelis milijonus balsalapių. 
„Prie šios užduoties dirbę žmonės nenori būti identifikuoti, nes Ispanijos teisėjai gali bandyti persekioti juos teismo keliu arba prašyti jų ekstradicijos. Norėjome parodyti savo solidarumą bei kad sienos mūsų neatskiria", - sakė aktyvistas iš Prancūzijos. 
Perpinjano mieste Pietų Prancūzijoje ir jo apylinkėse gyvena apytikriai 450 tūkst. Prancūzijos katalonų, tačiau jie ne taip aktyviai dalyvauja separatistiniame judėjime kaip jų bendraminčiai Ispanijoje.
Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Paaiškėjo, kad 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Referendumas sukėlė tikrą sąmyšį Ispanijoje, centrinė vyriausybė Madride laiko referendumą neteisėtu ir nori žūtbūt užkirsti kelią Katalonijos nepriklausomybės paskelbimui.

Atgal