VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.04. Naujausios žinios

Vilniuje pradedamas šildymo sezonas

Vilniuje nuo šiandien, spalio 4 dienos, pradedamas naujas šildymo sezonas. Pirmiausia bus pradėti šildyti sostinės darželiai ir mokyklos, gydymo įstaigos, po to - gyvenamųjų rajonų daugiabučiai ir įmonės. 
Vilniaus savivaldybės ir jos valdomos bendrovės "Vilniaus šilumos tinklai" (VŠT) sprendimas įjungti šildymą priimtas, atsižvelgus į pastarųjų trijų parų vidutinę oro temperatūrą, kuri buvo žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. 
Sostinės daugiabučių gyventojai gali ir patys pasirinkti, kada įjungti šildymą: daugumos prašymu šildymą anksčiau gali įsijungti tie vilniečiai, kurių namų prižiūrėtojai tinkamai pasirūpino šildymo sistema. Ar pastatas parengtas šildymo sezonui, VŠT sprendžia pagal pastatų prižiūrėtojų pateiktus parengties šildymo sezonui aktus. Jei pastatas yra paruoštas šildymo sezonui ir gyventojai arba pastato valdytojas praneša, kad šildymą norėtų pradėti anksčiau, VŠT visada atsižvelgs į poreikius ir pradės šildymą suderintu laiku. 
Kada bus pradėti šildyti visi sostinės daugiabučiai gyvenamieji namai ir įmonės, bus nuspręsta šios savaitės pabaigoje.
Pastaruosius keletą metų šildymo sezonas sostinėje prasidėdavo spalio pradžioje: 2015-aisiais - spalio 8 d., o 2016-aisiais - spalio 6 d.

Lietuvoje viešės Jordanijos prekybos ministras ir verslo delegacija

Spalio 4-5 dienomis Lietuvoje lankysis Jordanijos pramonės, prekybos ir išteklių ministras Jarubas Kudahas (Yarub Qudah). Kartu su ministru į Lietuvą atvyks ir pirmą kartą rengiama Jordanijos verslo misija - Jordanijos prekybos rūmų vadovai, įmonių atstovai, besidomintys bendradarbiavimu chemijos, medicinos, maisto pramonės, turizmo srityse. 
Vizito metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su svečiais dalyvaus Lietuvos-Jordanijos verslo forume, susitikimuose su Lietuvos įmonių vadovais.
Ministras J. Kudahas Lietuvos ir Jordanijos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybes aptars ir su energetikos, susisiekimo ministrais bei ūkio viceministru. 
Jordanijos verslo misiją Lietuvoje organizuoja Lietuvos garbės konsulatas Jordanijoje, prie misijos prisideda ir verslo forumą Lietuvoje organizuoja VšĮ "Versli Lietuva".

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje - J. Faino atsiminimų knygos pristatymas

Gyvenimas žydų gete Kaune, slapstymasis nuo nacių lietuvio namuose ir stebuklingas išsigelbėjimas - tai tik dalis karo ir pokario laikų patyrimų, aprašytų Jochanano Faino atsiminimų knygoje „Berniukas su smuiku". Ją pats autorius antradienio pavakarę pristatė Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.
Knygos „Berniukas su smuiku" pristatyme dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos ir socialinės kritikos katedros prof. Robertas van Vorenas (Robert van Voren), VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, politologas, prof. Šarūnas Liekis, knygos vertėjai Arvydas Sabonis ir Ina Preiskel (Finkelšteinaitė). Renginio moderatorė - Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkė Birutė Garbaravičienė.
J. Fainas savo memuarus pirmą kartą paskelbė hebrajų ir olandų kalbomis prieš dešimt metų. Šiemet jo knygą lietuvių kalba išleido leidykla „Kitos knygos".
Knygoje prisimenami siaubingi įvykiai, bet J. Fainas pasakoja be neapykantos - puslapiuose juntamas jo optimizmas ir humoro jausmas, neabejotinai padėję išlikti. Memuaruose J. Fainas prisimena, kaip jį, gabų 14-metį smuikininką kartu su kitais 15 žmonių savo namuose 1944 metais paslėpė lietuvis Jonas Paulavičius, taip išgelbėdamas nuo mirties. Jo dėka knygos autorius išgyveno karą ir galiausiai persikėlė į Izraelį. 
„Ši knyga - unikalus dokumentas, kupinas žmogiškumo, tolerancijos ir atjautos. J. Faino išlikimo istorija yra nuostabi, bet dar labiau stebina įvykiai po karo, - vokiečių kalbos mokytojas padėjo jam atgauti prarastus mokyklos metus ir tuo pat metu išmokė kalbos, kurią vartojo tie, kurie pražudė jo artimuosius. Galiausiai, žmogus, išgelbėjęs Jochananą, buvo komunistas, turėjęs patirties slapstant komunistus nuo valdžios dar prieš sovietinę okupaciją", - knygoje užfiksuotus paradoksus įvardijo VDU profesorius R. van Vorenas, vienas iš memuarų vertimo į lietuvių kalbą iniciatorių.
Mokslininko teigimu, „Berniukas su smuiku" yra reikšminga knyga, nes tiksliai perteikia istorines to laiko aplinkybes. 
„Nors visuomenė šiandien jau geriau supranta lietuvių vaidmenį tamsiausiame šalies istorijos puslapyje, holokaustas Lietuvoje yra vis dar sudėtingas klausimas, kurio aptarimas neretai baigiasi pykčio protrūkiais. Jaunoji karta žvelgia į praeitį kritiškiau ir suvokia, kad Lietuvos istorija nėra vien apie herojus, kovojusius prieš bloguosius okupantus, ir apie šalį, kurią skriaudė jos kaimynai. Ši knyga piešia sudėtingesnį praeities paveikslą, kuris ne kursto neapykantą, o skatina susitaikymą, praeities žaizdų gijimą", - paaiškino prof. R. van Vorenas.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

Spalio 4-11 dienomis Lietuva devintąjį kartą dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose, kurių metu ruošiamasi patikrinti Aljanso ir partnerių konsultacijų ir sprendimų priėmimo procedūras išgalvotos krizės sąlygomis politiniu ir kariniu lygiu.
Šiose pratybose dalyvaus ir sprendimus priiminės NATO būstinė bei sąjungininkų sostinių institucijos, taip pat abiejų strateginių vadaviečių civilinis ir karinis personalas. Tai bus Aljansui aktualios Šiaurės Atlanto sutarties 4 ir 5 straipsnių pratybos, įgyvendinamos atsižvelgiant į NATO Varšuvos vadovų susitikimo sprendimus.
Pratybos bus paremtos fiktyviu, tačiau realistiniu scenarijumi, bus naudojami hibridinio karo elementai. 
Siekiant tobulinti NATO ir Europos Sąjungos (ES) atsako į krizes koordinaciją, kartu bus rengiamos paralelinės ir koordinuotos pratybos su ES.

Lietuvos istorija mena

Lietuva spalio 4-ąją:
1501 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išrinktas Lenkijos karaliumi.
1636 m. Įsrutyje, Mažojoje Lietuvoje, gimė Bernardas Zandenas - kunigas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, vienas iš Naujojo Testamento vertėjų. Mirė 1703 m.
1896 m. gimė JAV lietuvių lakūnas, Atlanto nugalėtojas Stasys Girėnas (Girskis). Žuvo perskridęs Atlantą 1933 m.
1931 m. Baltamiškio kaime, netoli Vievio, lenkų pasieniečiai nukovė Lietuvos-Lenkijos administracinę liniją saugojusį pasienietį Jurgį Kybartą.
1991 m. Lietuvoje įsteigta skrydžių tarnyba, kontroliuojanti valstybinę oro erdvę.
1995 m. Seimas priėmė Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą.
2003 m. Italijos sostinėje Romoje 25 valstybių - ES narių bei pasirašiusiųjų stojimo sutartis - vadovai dalyvavo pirmajame bloko Konstitucijos svarstymo etape. Lietuvai atstovavo Prezidentas Rolandas Paksas.
2005 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija šventė savo 90-ąjį gimtadienį.
2006 m. iš pareigų atsistatydino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika.
2007 m. Kaliningrade, šalia Brandenburgo vartų, ant istorinės gynybinės sienos, atidengta paminklinė lenta lietuvių kalbininkui, Albertinos universiteto Karaliaučiuje profesoriui ir rektoriui Liudvikui Rėzai. Jis pagerbtas kartu su kitais dviem šio universiteto rektoriais - fiziologijos specialistu Karlu Burdachu ir filosofu Jakobu Krauze.
2008 m. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atidengtas paminklas generolui Povilui Plechavičiui. Paminklą sukūrė skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas - Kęstutis Linkus.
2014 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorių Juozą Domarką už Lietuvos vardo garsinimą ir ypatingus nuopelnus šalies kultūrai, menui ir švietimui apdovanojo ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju kryžiumi.

Valstybės kontrolė rengia pirmąją valstybės tvarios plėtros konferenciją

Lietuva kartu su kitomis Jungtinių Tautų šalimis 2015 m. išsikėlė 17 visas gyvenimo sritis apimančių tikslų, kuriuos įsipareigojo įvykdyti iki 2030 metų. Valstybės kontrolės - aukščiausiosios audito institucijos (AAI) - auditų rezultatai jau šiandien siunčia aiškius signalus siekti užsibrėžtų tikslų ir kviečia imtis būtinų veiksmų užtikrinti darnią valstybės raidą. 
Š. m. lapkričio 28 dieną Lietuvos AAI organizuoja pirmąją valstybės tvarios plėtros konferenciją „Signals 2017".
Į šią konferenciją kviečiami Lietuvos ir Europos viešojo sektoriaus institucijų vadovai, mokslininkai, apžvalgininkai, verslininkai diskutuoti apie svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria šalies viešasis sektorius ir kuriuos būtina spręsti nedelsiant, taip pat pristatyti sėkmingus Lietuvos ir kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžius. 
„Konferencijos „Signals 2017" šių metų signalai: valstybės biudžeto valdysenos ir švietimo problemos. Diskutuosime, kodėl biudžetas vis dar formuojamas atsietas nuo strateginių tikslų, o investicijomis vadiname pirkimus, skirtus gerinti kasdienės veiklos aplinką, kalbėsime apie tai, ar Lietuvos mokinių pasiekimai mums signalizuoja ką nors apie padėtį švietimo srityje, - sako valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. - Šiandien neužtenka pakeisti tik pavienius sistemos elementus, svarbu ryžtingai tobulinti visą biudžeto sudarymo mechanizmą ir rasti tinkamą atsiskaitymo visuomenei už pasiektus rezultatus formą." 
Konferencijoje bus diskutuojama, kokio švietimo reikia Lietuvai, kas lemia švietimo sistemos - prioritetinės visuomenės raidos srities - kokybę ir kokie mūsų šalies pasiekimai gali būti laikomi pavyzdžiu kitoms šalims, ko galime ir turėtume pasimokyti iš kitų valstybių. 
Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys ne tik Lietuvos viešojo sektoriaus ir nuomonių lyderiai, bet ir užsienio svečiai, tarp kurių - JAV Vyriausybės atskaitingumo institucijos atstovas Kristoferis Maihmas (Christopher Mihm), Jungtinės Karalystės švietimo tyrėja ir tarptautinė švietimo konsultantė Liusi Krehen (Lucy Crehan), Austrijos audito rūmų pirmininkė, INTOSAI generalinė sekretorė Margita Kraker (Margit Kraker), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Švietimo ir profesinių gebėjimų direktorius Andresas Šleicheris (Andreas Schleicher), Austrijos Federalinės kanceliarijos Viešojo sektoriaus inovacijų departamento vadovė Ursula Rosenbichler, Suomijos Juveskiulės universiteto profesorius Jounis Valiarvis (Jouni Valijarvi), programos „HundrED" įkūrėjas Saku Tuominenas (Saku Tuominen) ir kiti. Iš viso laukiama apie 400 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. 
Konferenciją organizuoja Lietuvos aukščiausioji audito institucija kartu su partneriais INTOSAI, Britų Taryba, Lietuvos radiju ir televizija.

Rugpjūtį gamintojų kainos Lietuvoje padidėjo 0,3 proc., o per metus išaugo 3,9 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 2017 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, gamintojų kainos euro zonoje ūgtelėjo 0,3 proc., o visoje ES - 0,4 proc. Liepą gamintojų kainos euro zonoje buvo stabilios, o visoje ES padidėjo 0,1 proc. 
2017 m. rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 2,5 proc., o ES padidėjo 2,9 proc.
Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos išaugo 0,3 proc., o per metus padidėjo 3,9 proc.
Šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa, euro zonoje gamintojų kainos energetikos sektoriuje pakilo 0,7 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos išaugo 0,2 proc., trumpalaikio bei ilgalaikio vartojimo prekių kainos pakilo 0,1 proc.; tuo tarpu investicinių prekių liko stabilios.
Visoje ES gamintojų kainos energetikos sektoriuje pakilo 1,1 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos padidėjo 0,2 proc., investicinių prekių, trumpalaikio bei ilgalaikio vartojimo prekių kainos išaugo 0,1 proc.
Šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa, gamintojų kainos, neskaičiuojant energetikos sektoriaus, euro zonoje ir visoje ES pakilo 0,1 proc.
ES valstybių narių duomenimis, gamintojų kainos daugiausia išaugo Vengrijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje (po 0,9 proc.), taip pat Belgijoje (0,8 proc.), o sumažėjo Švedijoje (0,2 proc.).
2017 m. rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 2,5 proc., o visoje ES - 2,9 proc. Euro zonos energetikos sektoriaus gamintojų kainos padidėjo 3,4 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos padidėjo 3,0 proc., trumpalaikio vartojimo prekių kainos - 2,5 proc., investicinių prekių kainos - 1,0 proc., o ilgalaikio vartojimo prekių kainos išaugo 0,5 proc. 
Visoje ES energetikos sektoriaus gamintojų kainos išaugo 4,6 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos pakilo 3,1 proc., trumpalaikio vartojimo prekių kainos išaugo 2,8 proc., investicinių prekių kainos pakilo 1,1 proc., o ilgalaikio vartojimo prekių kainos - 0,9 proc.
Šių metų rugpjūtį, palyginti su 2016 m. rugpjūčiu, gamintojų kainos, neskaičiuojant energetikos sektoriaus, euro zonoje pakilo 2,2 proc., o visoje ES padidėjo 2,4 proc.
Lyginamuoju laikotarpiu gamintojų kainos augo visose ES narėse. Daugiausia jos išaugo Belgijoje (7,2 proc.), Bulgarijoje (5,9 proc.), Estijoje (5,7 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (5,1 proc.).

Finansų ministras V. Šapoka suabejojo progresinių mokesčių nauda

Lietuvoje šiuo metu įvedus progresinius mokesčius žala veikiausiai būtų didesnė nei nauda, teigia finansų ministras Vilius Šapoka, manantis, kad kovoti su skurdu valstybėje reikia kitų priemonių.
"Tai yra užprogramuota mūsų žmonių pajamų struktūroje, pavyzdžiui, žmonių, uždirbančių daugiau kaip 4 tūkst. eurų, yra nedidelis procentas. Tikėtis, jog surinksime žymiai daugiau pajamų ir tokioje vietoje išspręsime skurdo ar pajamų nelygybės klausimą - tai yra iliuzija, simbolis - nieko daugiau", - antradienį kalbėjo V. Šapoka, dalyvavęs komercinio SEB banko naujausios Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatyme. Ministras pridūrė, kad mokesčių priemonės apskritai nedaug lemia pajamų nelygybės mažinimą.
Analogiškai ministras įvertino ir dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio veiksmingumą perskirstant pajamas tarp turtingesniųjų ir skurstančiųjų. 
"Jeigu pasižiūrėtume į mūsų NT struktūrą, būtent fizinių asmenų, ji yra kitokia negu Europos Sąjungoje (ES) (...) Jeigu būtų padaromas visuotinis NT apmokestinimas, tai iš esmės to transfero (perkėlimo) iš daugiau uždirbančiųjų mažiau uždirbantiesiems neįvyktų", - aiškino ministras, anot kurio, norint tikėtis Lietuvoje bent kiek didesnių mokesčių pajamų, NT mokestis šalyje turėtų būti trigubai didesnis nei ES. 
Vyriausybė kitąmet neketina įvesti jokių naujų mokesčių.

"Equifax": nukentėjusiųjų nuo kibernetinės atakos skaičius išaugo iki 145,5 mln.

JAV kreditinių ataskaitų biuras "Equifax" pirmadienį pranešė, kad atlikto tyrimo metu nustatyta dar 2,5 mln. amerikiečių, kurie galėjo nukentėti dėl biuro serveriuose įvykdytų kibernetinių atakų, tad galimų kibernetinės atakos aukų skaičius dabar siekia jau 145,5 mln.
Laikinasis įmonės generalinis direktorius Paulinas do Rego Barosas (Paulino do Rego Barros) apie tai pranešė pirmadienį specialiame pranešime: "Mūsų prioritetai yra skaidrumas ir paramos klientams tobulinimas. Pažadu ir toliau kasdien stebėti, kaip mums sekasi įgyvendinti šiuos siekius."
Pareiškime teigiama, kad kibernetinio saugumo įmonė "Mandiant" pateikė naujus incidento, vienos iš didžiausių kibernetinių atakų, įvertinimus.
Kaip teigiama "Equifax" pranešime, atliktas įvertinimas taip pat parodė, kad nėra įrodymų, jog programišiai būtų pasiekę duomenų bazes, esančias už JAV ribų. "Mandiant" nustatė, kad nuo atakos nukentėjo apie 8 tūkst. Kanados klientų, daug mažiau nei skelbta anksčiau - 100 000. Incidento poveikis britų klientams vis dar tiriamas, pridūrė įmonė.

Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų

Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į ribotas gyventojų finansines galimybes prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo sistemų, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) planuoja skirti milijoną eurų privatiems namams prijungti prie geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams arba savivaldybėms priklausančios nuotekų surinkimo infrastruktūros. 
„Europos Komisija jau yra nurodžiusi mūsų šaliai, kad vykdome ne visus Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus - gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip du tūkstančiai žmonių, per mažai namų ūkių prisijungę prie centralizuotų tinklų. Viena pagrindinių priežasčių, kurią nurodo gyventojai, - jie neturi tam lėšų. Ministerijos siūloma finansinė parama padėtų savivaldybėms spręsti šią problemą", - sako aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.
Savivaldybės kviečiamos iki lapkričio 1 d. teikti paraiškas Aplinkos ministerijai AARP lėšoms gauti. Vienai savivaldybei gali būti skiriama ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų ir su sąlyga, kad ji prisidės ne mažiau kaip 30 proc. prie įgyvendinamo projekto išlaidų sumos. Dotaciją numatoma išmokėti dalimis. Pirmąją dalį - pasirašius dotacijų teikimo sutartį, antrąją - pateikus projekto įgyvendinimo ataskaitą ir įvykdžius visas privalomas sutarties sąlygas.
Aplinkos ministerija primena, kad projektams, susijusiems su grupinių komunalinių nuotekų tvarkymo sistemų pajungimu prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų, įgyvendinti finansinės paramos galima gauti ir pateikus paraišką Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF). Terminą tokioms paraiškoms pateikti LAAIF pratęsė iki spalio 6 d. 12.00 val. Projektams pagal šias paraiškas skiriama 2,55 mln. eurų. 
Miestų nuotekų valymo direktyvai įgyvendinti Aplinkos ministerija parengė ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Viena iš šių pataisų - įpareigoti savivaldybes, geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus išvystyti trūkstamą infrastruktūrą aglomeracijose ir prijungti jose esančius abonentų ir vartotojų įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 4-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1209 m. Šventosios Romos imperatoriumi karūnuotas Otonas IV. Per trejus metus jis surengė karo žygius į Toskaną, Siciliją ir Pietų Italiją.
1289 m. gimė būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas X. Prancūzijos karaliumi jis buvo tik dvejus metus - nuo 1314 iki 1316 m.
1550 m. gimė būsimasis Švedijos karalius Karolis IX. 1607 metais, tapęs Švedijos karaliumi, jis vykdė agresyvią užsienio politiką ir įsivėlė į karus su Lenkija bei Danija.
1582 m. Popiežiaus valstybėje, Ispanijoje ir Portugalijoje buvo paskutinė diena, kai dar galiojo Julijaus kalendorius. Kitą dieną čia įsigaliojo Grigaliaus kalendorius, pagal kurį po spalio 4-osios iškart ėjo spalio 15-oji.
1582 m. mirė Šv. Teresė. Ji Aviloje įkūrė Šv. Juozapo moterų vienuolyną bei atkūrė moterų karmeličių ordiną.
1669 m. mirė olandų portretistas, religinių paveikslų bei peizažų tapytojas ir vienas didžiausių pasaulio menininkų Rembrantas (Rembrandt), tikrasis vardas Rembrantas Harmensas van Reinas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn).
1824 m. Meksika priėmė naują Konstituciją ir tapo federacine respublika.
1830 m. Belgija tapo nepriklausoma valstybe. Nuo 1815 metų ji buvo Olandijos dalis.
1853 m. Rusijai atsisakius pasitraukti iš Dunojaus kunigaikštystės, Turkija paskelbė karą Rusijai - taip prasidėjo Krymo karas.
1918 m. atsistatydinus karaliui Ferdinandui į Bulgarijos caro sostą įžengė Borisas III.
1943 m. per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijos pajėgos išlaisvino Korsikos salą.
1952 m. pirmasis Harvardo universitete sukurtas širdies stimuliatorius iš išorės buvo prijungtas pacientui Deividui Švarcui (David Schwartz).
1956 m. gimė austrų-vokiečių aktorius Kristofas Valcas (Christoph Waltz), tarptautiniu mastu geriausiai žinomas dėl vaidmenų amerikiečių režisieriaus Kventino Tarantino (Quentin Tarantino) filmuose. Du kartus pelnė "Oskaro" statulėlę geriausio antrojo plano aktoriaus kategorijoje. 
1957 m. Sovietų Sąjunga, paleidusi palydovą "Sputnik-I", tapo pirmąja pasaulio valstybe, išėjusia į kosmosą.
1965 m. popiežius Paulius VI tapo pirmuoju Romos katalikų Bažnyčios vadovu, apsilankiusiu JAV bei pasakiusiu kalbą JT.
1970 m. namuose rastas nuo per didelės narkotikų dozės mirusios garsios bliuzo ir soul dainininkės Dženis Džoplin (Janis Joplin) kūnas.
1974 m. amerikietis Deividas Kunstas (David Kunst) pirmasis pėsčiomis apkeliavo pasaulį. 4 metus trukusią 23 tūkst. 250 kilometrų kelionę jis pradėjo 1970 metų birželio 20 dieną.
1992 m. Mozambiko vyriausybė ir maištininkų lyderiai pasirašė susitarimą dėl paliaubų, kurios baigė 16 metų trukusį pilietinį karą.
1993 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas numalšino pučą. Po 10 valandų trukusio parlamento rūmų puolimo jis atleido viceprezidentą Aleksandrą Ruckojų bei kitus opozicijos lyderius, o vėliau jie buvo nuteisti kalėti.
1997 m. Ispanijoje, sulaukęs 85 metų amžiaus, mirė vokiečių generolas Otas Ernstas Rėmeris (Otto Ernst Remer), 1944 metų liepą sužlugdęs pasikėsinimą į Adolfą Hitlerį (Adolf Hitler).
2001 m. 78 žmonės žuvo, kai virš Juodosios jūros Ukrainos karinės pajėgos netyčia numušė iš Izraelio skridusį Rusijos keleivinį lėktuvą Tu-154.
2003 m. Šiaurės Izraelio mieste Haifoje populiariame restorane susisprogdino mirtininkas. Žuvo 23 žmonės.
2011 m. Nobelio fizikos premija skirta Soului Perlmuteriui (Saul Perlmutter) ir Brajanui P. Šmitui (Brian P. Schmidt) su Adamu G. Rysu (Adam G. Riess) už atradimą, kad visata plečiasi didėjančiu greičiu.
2014 m. radikalaus judėjimo "Islamo valstybės" kovotojai Sirijoje įvykdė mirtiną egzekuciją į nelaisvę paimtam britui Alanui Heningui (Alan Henning).
2014 m. mirė buvęs Haičio vadovas Žanas Klodas Diuvaljė (Jean-Claude Duvalier). 

Pasaulio bankas: nelygybė Azijos miestuose kelia vis didesnių rizikų

Vis didėjanti nelygybė tankiai apgyventuose Azijos miestuose gali sukelti rizikingą socialinę atskirtį, antradienį perspėjo Pasaulio bankas (PB), ragindamas šalių vyriausybes teikti didesnę pagalbą skurstantiems miestų gyventojams.
Pusė regiono gyventojų gyvena miestuose, sparti urbanizacija padėjo pakilti iš skurdo 655 mln. žmonių, teigia bankas savo naujoje ataskaitoje. Tačiau rytinėje Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione lūšnynuose vis dar gyvena iki 250 mln. žmonių, nemaža dalis iš jų - Kinijoje, Indonezijoje ir Filipinuose, teigia bankas.
Nors tyrimuose dėl nelygybės dažnai dėmesys sutelkiamas į nevienodas miestų ir kaimų gyventojų sąlygas, vis didėjantis atotrūkis tarp miesto gyventojų tampa opia problema, teigiama PB ataskaitoje.
Pasak banko Azijos regiono viceprezidentės Viktorijos Kvakvos (Victoria Kwakwa), vis daugiau žmonių, persikėlusių į miestus, neturi prieigos prie pagrindinių paslaugų, būsto, darbo vietos, dėl to auga vis didesnis nepasitenkinimas dėl atotrūkio tarp mieste gyvenančių pasiturinčiųjų ir skurstančiųjų.
"Didėjanti nelygybė gali sukurti socialinę atskirtį visuomenėje, ir miestuose ji bus jaučiama dar labiau, - sakė banko atstovė Džudi Beiker (Judy Baker) AFP agentūrai. - Esame matę, kaip kitose pasaulio dalyse tokia nelygybė sukelia neramumų".
Anot PB, Mongolijos sostinėje Ulan Batore mažas pajamas gaunantys asmenys gali išleisti 36 proc. savo mėnesinių išlaidų miesto kelionėms autobusu dėl neveiksmingos viešojo transporto politikos. Indonezijoje 27 proc. miesto gyventojų neturi prieigos prie sanitarijos įrenginių, Filipinuose jos neturi daugiau nei 21 proc. gyventojų, teigia bankas.

Europos Parlamentas pasigenda pažangos „Brexit“ derybose

ES derybose su Jungtine Karalyste (JK) dėl pastarosios pasitraukimo sąlygų kol kas nepasiekta pakankamai pažangos, kad būtų galima pereiti į kitą derybų etapą, antradienį priimtoje rezoliucijoje pažymi Europos Parlamentas (EP).

Europarlamentarai konstatuoja, kad po keturių „Brexit“ derybų turų trūksta pažangos piliečių teisių, Airijos ir Šiaurės Airijos sienos, taip pat JK finansinių įsipareigojimų klausimais. Todėl spalio 20 d. besirinksiančiai Europos Vadovų Tarybai jie rekomenduoja atidėti derybų vertinimą, nebent būtų iš esmės pasistūmėta penktajame derybų ture.

EP sveikina JK premjerės T. May neseniai išsakytus šalies pozicijos patikslinimus, tačiau kartu ragina nedelsiant pateikti konkrečius pasiūlymus dėl JK gyvenančių ES piliečių ir ES gyvenančių JK piliečių teisių apsaugos, JK finansinių įsipareigojimų ES įgyvendinimo, taip pat Airijos ir Šiaurės Airijos sienos klausimo.

Numatoma, jog „Brexit“ derybas sudarys su etapai: pirmasis – dėl pasitraukimo iš ES sąlygų, o antrasis – dėl ES ir JK ateities santykių. Europarlamentarai pažymi, jog esamas derybų etapas (dėl pasitraukimo sąlygų) galės būti baigtas tik garantavus, kad Jungtinė Karalystė paisys ES teisės iki pat pasitraukimo.

Rezoliucijai dėl „Brexit“ derybų pažangos pritarė 557 EP nariai, nepritarė 92, o 29 susilaikė.

Prieš balsavimą europarlamentarai aptarė „Brexit“ derybų pažangą su Europos Komisijos pirmininku Jean-Claude Juncker ir ES vyriausiuoju derybininku Michel Barnier.

JK ir ES derybose turės būti parengtas išstojimo susitarimo projektas, dėl kurio turės balsuoti Europos Parlamentas. Be jo pritarimo joks susitarimas negalės įsigalioti.

PSO: maras Madagaskare gali išplisti į kitas regiono šalis

Šiuo metu Madagaskare pasireiškiantis maras, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gali išpisti ir į kitas regiono šalis. Dėl daugybės skrydžių maršrutų realus yra pavojus, kad labai užkrečiama liga pasieks ir kaimynines salas Indijos vandenyne, antradienį Ženevoje sakė PSO atstovas Kristijanas Lindmejeris (Christian Lindmeier).
Tiesa, pavojus esą yra „vidutiniškai didelis", todėl PSO neskelbia perspėjimo dėl kelionių. Riziką, kad maras gali išplisti už regiono ribų, K. Lindmejeris įvardijo kaip „mažą".
Madagaskare kasmet būna maro bangų. Šią ligą dažniausiai platina žiurkės. Ekspertai dėl vis pasitaikančių maro atvejų saloje kaltina prastą higieną ir nepakankamą sveikatos priežiūrą. Nuo naujo maro protrūkio rugpjūčio pradžioje iki šiol Madagaskare užsikrėtė 133 žmonės, 24 jų nuo tada mirė.
Ypač pavojinga šiais metais tai, kad kartu pasireiškia buboninio ir retesnio -plaučių maro - atvejai. Pastarąjį perduoda žmogus žmogui, jis negydomas gali pražudyti per 24 valandas. Be to, epidemija jau pasiekė ir didesnes vietoves, tarp jų - sostinę Antananaryvą. 
Maras yra labai užkrečiama bakterinė infekcinė liga. Dažniausia jos forma yra buboninis maras, kurio simptomai yra karščiavimas, galvos ir galūnių skausmai bei limfmazgių kirkšnies srityje uždegimas. 
Viduramžiais „juodoji mirtis" nusinešė milijonų žmonių gyvybes. Šiandien marą įmanoma išgydyti antibiotikais.

Prancūzijos parlamentas patvirtino naują kovos su terorizmu įstatymą

Prancūzijos žemesnieji parlamento rūmai didele balsų dauguma patvirtino naują griežtą kovos su terorizmu įstatymą.
Kovos su terorizmu įstatymu siekiama padidinti teisėsaugos įgaliojimus kovoje su terorizmu, jis išplės vidaus reikalų ministerijos įgaliojimus, kuri be teisėjo patvirtinimo galės nustatyti saugumo zonas. Tose zonose gali būti ribojamas žmonių ir transporto priemonių judėjimas ir atliekamos paieškos. Policijai taip pat bus suteikiami platesni įgaliojimai, gavus teismo pritarimą, vykdyti netikėtus patikrinimus privačiose nuosavybėse.
Įstatymas susilaukė žmogaus teisių grupių kritikos. Jų teigimu, įstatymas pakenks pilietinėms teisėms. Tačiau įstatymą plačiai palaiko serijos džihadistų išpuolių traumuota visuomenė.

ES sugriežtins taisykles pigiam importui iš Kinijos

Europos Sąjunga (ES) antradienį susitarė dėl griežtesnių taisyklių pigiam importui iš už bloko ribų, ypač - Kinijos.
Dėl naujų taisyklių skaičiuojant importo muitus bei kovojant su nesąžiningomis prekybos praktikomis, Europos Komisija (EK), ES šalių vadovai bei Europos parlamentarai derėjosi jau nuo liepos mėnesio. 
"Europa pasisako už atvirą ir sąžiningą prekybą, bet tuo pat metu mes nesame naivūs prekeiviai. Šiandien mes stipriname savo antidempingo taisykles", - sakė EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).
Jis taip pat tikino, kad naujosios taisyklės nėra nukreiptos prieš konkrečią šalį bei "paprasčiausiai užtikrina, kad Europa turės priemonių prieš nesąžiningą konkurenciją".
Tačiau imtis gynybinių priemonių ES pastaruoju metu stipriai spaudė pramoninės kompanijos, kenčiančios nuo subsidijų bei perprodukcijos Kinijoje, ypač plieno bei kitų metalų rinkose.

JAV išsiunčia 15 Kubos diplomatų

JAV pareigūnai antradienį nusprendė išsiųsti iš Vašingtono 15 Kubos diplomatų (60 proc. Kubos diplomatų Vašingtone). Tokio žingsnio imtasi po mįslingų akustinių atakų Havanoje įsikūrusioje JAV ambasadoje, dėl kurių nukentėjo JAV diplomatai.
Šis žingsnis - simbolinis smūgis santykiams tarp dviejų ilgalaikių priešių JAV ir Kubos, kurie, Jungtinėms Valstijoms vadovaujant Barakui Obamai (Barack Obama), ėmė šiltėti. 
"Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kubos nesugebėjimą imtis tinkamų veiksmų, kad būtų apsaugoti mūsų diplomatai, kaip tai numatyta įsipareigojimuose pagal Vienos Konvenciją", - teigiama JAV valstybės sekretoriaus Rekso Tilersono (Rex Tillerson) pranešime. 

Apie įvairius su šiomis atakomis susijusius negalavimus pranešė daugiau kaip 20 JAV diplomatų ir mažiausiai du kanadiečiai. Jiems pasireiškė simptomai, įvairavę nuo galvos svaigimo ir pykinimo iki lengvų smegenų traumų ir apkurtimo. 
Pati Kuba neigia esanti kaip nors susijusi su šiomis atakomis.

Šiais metais „Oktoberfest" šventėje apsilankė 6,2 mln. žmonių

Šiais metais „Oktoberfest" šventėje Miunchene apsilankė dagiau žmonių nei pernai: didžiausia pasaulyje liaudies šventė priviliojo 6,2 mln. lankytojų - 600 000 daugiau nei 2016-aisais.
Pernai sumažėjęs lankytojų skaičius, be kita ko, buvo aiškinamas teroristinių išpuolių baime. 2015 metais šventėje linksminosi 5,9 mln. svečių.
Ir šiais metais į „Oktoberfest" šventę, kuri baigėsi antradienį, sugužėjo lankytojai iš viso pasaulio. Į dešimtuką pateko svečiai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Australijos, Nyderlandų, Italijos, Ispanijos ir Danijos. Be to, sulaukta lankytojų iš dar 65 šalių. Šventėje išgerta 7,5 mln. litrinių bokalų alaus, sudoroti 127 jaučiai ir 59 veršeliai.
Apskritai teigiamą balansą pateikė ir policija. Sumažėjo kišenvagysčių ir kūno sužalojimų - išskyrus muštynes, kuriose buvo daužomasi bokalais. Jų skaičius išaugo nuo 43 2016 metais iki 49 šįmet. Gerokai šoktelėjo seksualinių nusikaltimų skaičius - nuo 34 iki 67.

Škotijos valdžia uždraudė skalūnų pramonėje naudojamą hidraulinio ardymo metodą

Škotijos valdžia nerems hidraulinio ardymo metodo plėtros, visuomenei išreiškus kategorišką pasipriešinimą praktikai, skelbia "Reuters".
Škotija moratoriumą hidrauliniam ardymui pritaikė 2015 m. bei šiandien patvirtino, kad draudimas artimiausioje ateityje išliks.
"Šios dienos sprendimas reiškia, kad hidraulinio ardymo praktika Škotijoje negali būti ir nebus taikoma", - sakė Škotijos verslo, inovacijų ir energetikos ministras Polas Vylhauzas (Paul Wheelhouse).

Kinija: 900 metų senumo dubuo aukcione parduotas už 37 mln. dolerių

Aukcione porcelianinis 900 metų senumo dubuo parduotas už 37,68 mln. dolerių ir taip pagerintas pasaulio aukcionų rekordas už kinų keramikos gaminius, informuoja "Euronews".
"Sotheby's" aukcionas antradienį vyko Honkonge. Dubuo aukcione nupirktas per 20 minučių.
Mėlynai žalias dubenėlis pagamintas Songų dinastijos valdymo laikotarpiu, maždaug 10-11 amžiuje. Tokie kiniški dubenėliai sukurti tuo metu, kai Kinijoje paplito kaligrafija ir tapyba rašalu. Dubenėliai buvo naudojami rašalo pertekliui nuo teptuko šalinti.

TVF: auganti namų ūkių skola - rizika stabilumui

Auganti namų ūkių skola gali suteikti trumpalaikį postūmį ekonominiam augimui, tačiau vidutiniu laikotarpiu gali padidinti finansų krizės riziką, antradienį teigė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
TVF ekonomistų atliktas tyrimas parodė, kad per dešimtmetį po finansų krizės namų ūkių skolos išsivysčiusiose valstybėse augo stabiliai - nuo 53 iki 62 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo pat laikotarpiu besivystančių šalių kategorijoje namų ūkių skolos augo lėčiau - nuo 15 iki 21 proc.
Tyrimui buvo pasitelkta 80-ies išsivysčiusių ir besivystančių šalių duomenys, kurie parodė, kad augantis namų ūkių skolinimasis gali suteikti trumpalaikę paskatą ekonominiam augimui, tačiau didina rizikas ilgesniu laikotarpiu.
"Augančios namų ūkių skolos yra siejamos su didesne bankų krizės tikimybe, ypač tada, kai skola ir taip yra didelė", - rašoma TVF pranešime.
Pasak Niujorko federalinio atsargų banko, namų ūkių skolos antrąjį ketvirtį peržengė prieškrizinio laikotarpio lygį Jungtinėse Valstijose bei iš viso pasiekė 12,8 trln. dolerių.

Buvęs Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis pasiprašė politinio prieglobsčio Ukrainoje

Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pasiprašė politinio prieglobsčio Ukrainoje. Tai antradienį agentūrai „Ukrajinski Novyny" patvirtino politiko advokatas Markijanas Galabala.
Pasak Ukrainos generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos, pilietybės neturintis M. Saakašvilis remiantis prašymu dėl „papildomos apsaugos" negali būti išsiųstas į savo gimtinę. Tai laikina, pridūrė prezidento Petro Porošenkos patikėtinis.
M. Saakašviliui rugsėjį pavyko sensacingai grįžti į Ukrainą. Iš 49 metų politiko liepą, kai jis lankėsi užsienyje, buvo atimta Ukrainos pilietybė, kurią jis turėjo dvejus metus. Gruzijos pilietybės M. Saakašvilis neteko, kai gavo Ukrainos pasą. 

Bangladeše šimtai tūkstančių rohinjų pabėgėlių neturi tinkamos pastogės

Bangladeše daugiau kaip 300 tūkst. Mianmaro rohinjų pabėgėlių neturi tinkamos vietos gyventi ir jiems reikia skubaus prieglobsčio, antradienį skelbė Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). 
Dešimtys tūkstančių rohinjų net neturi laikinos pastogės ir gyvena atvirame lauke, kęsdami liūtis ir musoninius vėjus. 
Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos vyriausybė atskraidino į Bangladešą brezentus, antklodes ir paklotus miegojimui, kurių turėjo užtekti 50 tūkst. žmonių. 
Nuo rugpjūčio pabaigos į Bangladešą pabėgo daugiau kaip pusė milijono Mianmaro musulmonų rohinjų mažumos narių. Masinis bėgimas iš Mianmaro Rachinų valstijos prasidėjo po to, kai rohinjų kovotojai atakavo policijos ir armijos postus. Po atakos šiaurinėje Rachinų valstijoje Mianmaro kariuomenė pradėjo savo operaciją, kurios metu, tariamai, sunaikinta dešimtys tūkstančių rohinjų namų. 
Rohinjai - pilietybės neturinti, iš musulmonų sudaryta mažuma daugiausiai budistų gyventojų turinčiame Mianmare - teigia, kad šalies kariuomenė ir Rachinų valstijos budistai vykdo prieš juos brutalią kampaniją, degina jų kaimus.
TMO teigimu, kasdien iš Mianmaro į Bangladešą vis dar atvyksta keli tūkstančiai žmoni

Nobelio fizikos premijos laureatais tapo gravitacines bangas tiriantys mokslininkai iš JAV

Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatais tapo JAV mokslininkai Raineris Vaisas (Rainer Weiss), Baris Berišas (Barry Barish) ir Kipas Tornas (Kip Thorne). Premija jiems skirta už pirmuosius tiesioginius gravitacinių bangų stebėjimus.
Mokslininkai įvertinti už indėlį į LIGO (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) tyrimų projektą, kuris 2015 metais sėkmingai patvirtino Alberto Einšteino (Albert Einstein) bendrosios reliatyvumo teorijos spėjimus.
Mokslininkams pavyko tiesiogiai stebėti dviejų juodųjų skylių susidūrimą. Tą jie padarė praėjus 1,3 mlrd. metų po šio įvykio - tiek laiko prireikė, kol susidūrimo sukeltos bangos pasiekė Žemę.
"Raineris Vaisas ir Kipas Tornas kartu su Bariu Berišu, mokslininku ir vadovu, padėjusiu įgyvendinti šį projektą, pasiekė, kad keturis dešimtmečius dėtos pastangos duotų vaisių ir pavyktų atlikti gravitacinių bangų stebėjimus", - rašoma Nobelio premijos komiteto išplatintame pranešime.
Pernai Nobelio fizikos premijos laureatais buvo tapę Deividas Taulesas (David Thouless), Dankanas Holdeinas (Duncan Haldane) ir Maiklas Kosterlicas (Michael Kosterlitz). Jie apdovanoti "už teorinius atradimus tiriant materijos topologinius fazinius perėjimus ir topologines fazes".
Karališkoji Švedijos mokslų akademija Nobelio fizikos premiją nuo 1901 metų jau yra įteikusi 206 mokslininkams.
Per visą šios premijos gyvavimo istoriją ją pelnė tik dvi moterys: 1903 metais ja įvertinta Mari Kiuri (Marie Curie) (tiesa, ją ji pasidalijo su savo vyru Pjeru (Pierre), o 1963 metais jos laureate tapo Marija Gopert Majer (Maria Goeppert-Mayer). M. Kiuri taip pat yra tapusi 1911 metų Nobelio chemijos premijos laureate.
Šiais metais Nobelio fondo direktorių taryba padidino laureatams skiriamą premiją iki 9 milijonų Švedijos kronų, arba iki daugiau kaip 1,1 milijono dolerių. 2011 metais ji buvo sumažinta nuo 10 iki 8 milijonų Švedijos kronų "dėl nepalankios ekonominės situacijos".

Nobelio fizikos premijos laureatais tapo gravitacines bangas tiriantys mokslininkai iš JAV

Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatais tapo JAV mokslininkai Raineris Vaisas (Rainer Weiss), Baris Berišas (Barry Barish) ir Kipas Tornas (Kip Thorne). Premija jiems skirta už pirmuosius tiesioginius gravitacinių bangų stebėjimus.
Mokslininkai įvertinti už indėlį į LIGO (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) tyrimų projektą, kuris 2015 metais sėkmingai patvirtino Alberto Einšteino (Albert Einstein) bendrosios reliatyvumo teorijos spėjimus.
Mokslininkams pavyko tiesiogiai stebėti dviejų juodųjų skylių susidūrimą. Tą jie padarė praėjus 1,3 mlrd. metų po šio įvykio - tiek laiko prireikė, kol susidūrimo sukeltos bangos pasiekė Žemę.

 

 

 

Atgal