VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.05. Naujausios žinios

Berlyne bus pasirašoma sutartis dėl Vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo eksponavimo

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį Berlyne pasirašys sutartį su Vokietijos užsienio reikalų ministerija dėl Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo eksponavimo Lietuvoje.
Pagal sutartį, dokumentas penkerius metus bus eksponuojamas Lietuvoje.
Tokius įgaliojimus rugsėjo 20 dieną ministrui suteikė Lietuvos Vyriausybė, pritarusi minėtos sutarties pasirašymui. Po sutarties pasirašymo Vokietijos institucijos pradės dokumento leidimo išvežti procedūras. 
Šių metų kovo 29-ąją Berlyne, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve, 1918 metais pasirašytą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą ir kitus Lietuvai svarbūs dokumentus aptiko Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, rinkdamas medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą 1917-1918 metais.
Tarp L. Mažylio rastų dokumentų buvo ne tik Vasario 16-osios Aktas lietuvių ir vokiečių kalbomis, bet ir 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracija, numačiusi Lietuvos ir Vokietijos sąjungą.
Berlyne L. Linkevičius taip pat susitiks su Žaliųjų partijos pirmininku Džemu Ezdemiru (Cem Ozdemir), Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininku Norbertu Rotgenu (Norbert Rottgen), laikinai einančiu pareigas užsienio, saugumo ir vystymosi politikos skyriaus vadovu Joachimu Bertele (Joachim Bertele) bei Europos Parlamento viceprezidentu Aleksandru Grafu Lambsdorfu (Alexander Graf Lambsdorff).

Lietuvos bankas pasiūlė priemonių pajamų nelygybei mažinti

Lietuvoje kovojant su pajamų nelygybe reikia skubiai imtis realių reformų mokesčių, pensijų ir švietimo srityje, teigia Lietuvos bankas, perspėjantis, kad dalies gyventojų skurdi finansinė padėtis skaldo visuomenę, kelia įtampą tarp miestų ir regionų, grasindama tvariam ūkio augimui ir žmonių gerovei.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad šalies ekonomika jau kurį laiką auga, tačiau nerimą kelia tai, kad to augimo naudą junta ne visi vienodai. Pajamų lygio skirtumai pastaruosius kelerius metus didėjo, o tai lemia neigiamas ekonomines bei socialines pasekmes.
„Neišspręstos pajamų nelygybės problemos gali skaudžiai atsiliepti valstybės ekonominei raidai (...) Pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant. Kad tai įmanoma, įrodo Šiaurės šalių pavyzdžiai. Pirmiausia reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemos pokyčių", - sako V. Vasiliauskas, kalbėdamas Lietuvos banko surengtoje Ekonomikos konferencijoje, kurioje šalies ir užsienio ekspertai ieškojo būdų nelygybei Lietuvoje mažinti.
Pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo Europos Sąjungos (ES) valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) - trečia nuo galo, o pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) - priešpaskutinė. Viena iš priežasčių - veikimas šešėlyje.
Pasak V. Vasiliausko, kad mažėtų paskatos šešėliui ir didėtų pajamų surinkimas, mokesčių srityje būtina platesnės aprėpties reforma. Ją numatant reikėtų susitelkti į, pirma, darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, antra, pajamų mokesčio tarifų įvairovės mažinimą ir trečia - į naujų pajamų šaltinių paiešką. Galėtų ir turėtų būti svarstomas platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.
Mažėjant gyventojų skaičiui ir visuomenei senstant, svarbu didinti žmonių motyvaciją dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Siūlomas nebrangus būdas tai padaryti - asmeninė sąskaita, iš kurios gyventojas kasdien galėtų matyti, kokią pensiją jam garantuoja oficialus uždarbis. Sustiprinta įmokų ir išmokų sąsaja bei aiškumas mažintų paskatas likti šešėlyje ir gerintų „Sodros" situaciją.
Tačiau pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir jokiu būdu nepriešinti atskirų jos elementų (pakopų).
Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Mūsų šalyje 2012 m. 20-ies proc. daugiausia uždirbančiųjų ir 20-ies proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 5 kartus. Pernai šis rodiklis viršijo jau 7 kartus. ES vidurkis - 5 kartai. Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus. Didelė dalis skurstančių - tvarkingi, dirbantys, už žemą (minimalų ar net mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai.

Rugsėjis „Klaipėdos naftos" terminalams buvo produktyvus

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė AB „Klaipėdos nafta" rugsėjį į talpyklas perkrovė 666 tūkst. tonų naftos produktų, o tai 67,8 procento viršijo praėjusių metų rugsėjo mėnesio krovą. 
Nuo metų pradžios į bendrovės talpyklas perkrauta beveik 5,22 mln. tonų naftos produktų, tai yra 10,1 proc. mažiau nei atitinkamu praėjusių metų periodu, kai perkrauta 5,81 mln. tonų. Pasak AB „Klaipėdos nafta" generalinio direktoriaus Mindaugo Jusio, praėjusių metų antrą pusmetį sumažėję krovos srautai pradėjo žymiau didėti tik šių metų pavasarį.
Išaugusi naftos produktų krova rugsėjį lėmė ir 68 proc. didesnes pajamas: preliminariai Subačiaus ir Klaipėdos naftos terminaluose uždirbta 3,2 mln. eurų, kai pernai - 1,9 mln. eurų. Nuo metų pradžios bendrovės naftos terminalai uždirbo 28,1 mln. eurų pardavimo pajamų - 6,5 proc. mažiau nei pernai. 

Paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija

Dėl itin gausaus lietaus šalies ūkininkams patyrus milijoninius nuostolius, šiandien Vyriausybė pritarė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimui. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. 

„Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma viršyta 4 ir daugiau kartų. Tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių, kai kuriuose rajonuose nenuimta iki 50 proc derliaus.  Žemdirbiai neturėjo galimybės apsidrausti nuo tokios rizikos, nes nuo to tiesiog niekas nedraudžia. Ėmėmės priemonių, kad būtų palengvinti įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimų agentūrai, Ekoagros, kalbamės su bankais, grūdų supirkėjais, tačiau nemažai ūkių yra labai sudėtingoje situacijoje, todėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas suteiks daugiau galimybių siekiant patirtų nuostolių kompensavimo“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Paskelbus ekstremalią situaciją bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl galimų kompensacijų. Be to, tai leis naudoti Vyriausybės rezervą situacijai valdyti.Žadama atverti rezervo fondą ūkininkams kitoms reikmėms – skirti lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais. 

Seimo narė R. Budbergytė: „Vangus struktūrinių reformų įgyvendinimas turės skaudžių pasekmių Lietuvai“

 Seimo Audito komiteto narė Rasa Budbergytė spalio 6 d., penktadienį, 9 val. moderuos tarptautinę konferenciją „Demografiniai iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas“. Konferencija vyks Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r., Gedimino pr. 53). Tarptautinę konferenciją organizuoja Seimo Audito komitetas ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

Demografiniai pokyčiai, didėjanti įtampa darbo rinkoje, santykinai lėtai auganti Lietuvos ekonomika ir jau daugiau nei du dešimtmečius stringanti struktūrinė švietimo sistemos reforma, lemia vis didesnes valdžios sektoriaus išlaidas. Remiantis Valstybės kontrolės duomenimis, 2047 m. valdžios sektoriaus skola gali pasiekti net 45,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto dėl sparčiai didėsiančių valstybės išlaidų sveikatos priežiūrai ir švietimo sistemai.

Konferencijoje drauge su užsienio ir Lietuvos mokslo bei valdžios atstovais bus diskutuojama ir ieškoma sprendimų, kaip esant didžiuliams demografijos iššūkiams užtikrinti viešųjų finansų tvarumą bei paskatinti ekonomikos augimą.

„Delsimas kuo skubiau imtis struktūrinių reformų ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti negatyvių pasekmių Lietuvos ekonomikos augimui, o žmonės bus įsprausti į dar didesnius pajamų ir socialinės nelygybės spąstus. Turime priimti reikiamus sprendimus jau dabar, jeigu nenorime būsimų kartų mokesčių mokėtojams perkelti naštą apmokėti dabartines sąskaitas už valstybės paslaugas“, – pastebėjo parlamentarė Rasa Budbergytė.

Lietuva ir Armėnija pasirašė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą stiprinantį protokolą

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Armėnijos ekonominės plėtros ir investicijų ministras Surenas Karayanas Jerevane per 2-ąjį Tarpvyriausybinės Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos ekonominio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdį pasirašė protokolą. Protokolu stiprinamas dvišalis Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimas investicijų, prekybos, žemės ūkio, socialinės ir darbo apsaugos, kultūros, viešojo valdymo, energetikos, turizmo ir kitose srityse. Per darbo vizitą ūkio ministras M. Sinkevičius susitiko su Armėnijos Ministru Pirmininku Karenu Karpetyanu, Armėnijos užsienio reikalų viceministru Robertu Harutyunyanu ir aptarė šalių bendradarbiavimo klausimus.

 „Protokole numatytos priemonės padės abiejų šalių eksportuotojams užmegzti naudingus ryšius su partneriais ir įsitvirtinti naujose rinkose, prisidės prie investicijų plėtros“, – teigia ūkio ministras M. Sinkevičius.

2-ajame Lietuvos ir Armėnijos TVK posėdyje buvo aptartos politinio dialogo stiprinimo iniciatyvos. Protokole pažymėta, kad šalys pasinaudos Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos teikiamomis galimybėmis. Dvišalio bendradarbiavimo stiprinimui naudingas ir šiais metais parafuotas Europos Sąjungos ir Armėnijos susitarimas, stiprinsiantis demokratines reformas ir gerą valdymą Armėnijoje. Šalys išreiškė lūkesčius, kad šis susitarimas galėtų būti pasirašytas per Rytų partnerystės programos aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį šių metų lapkričio 24 dieną Briuselyje.

Prezidentė pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, baudas už korupcinius nusikaltimus didinančias dešimteriopai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis baudos už korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir kitas nusikalstamas veikas didinamos dešimt ir daugiau kartų. 
Prezidentė, kovą su korupcija laikydama vienu pagrindinių prioritetų, jau per pirmąją kadenciją siūlė už visas nusikalstamas veikas nustatyti adekvačias baudas, padidinant jas dešimt kartų. Tačiau tam politinės valios neužteko. Seimas 2011 m. baudas padidino tik penkis kartus.
Šiemet Prezidentė inicijavo pasiūlymą dar labiau sugriežtinti atsakomybę, nustatant atgrasančias ir nusikaltimų pavojingumą atitinkančias baudas. Į tai, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupciją, dėmesį atkreipė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. 
Seimo priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis baudos už visas nusikalstamas veikas didėja 10 ir daugiau kartų, lyginant su tais baudų dydžiais, kurie buvo nustatyti 2003 m. įsigaliojus Baudžiamajam kodeksui.
Taip pat atsisakyta minimalios baudos ribos, kuri už visas nusikalstamas veikas buvo vienoda - vienas minimalus gyvenimo lygis - 38 eurai. Kaip parodė teismų praktika, tokios baudos neatgraso nuo nusikaltimų. Pavyzdžiui, šiuo metu už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriama bauda sudaro vos 6 proc. galimos maksimalios baudos. Įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, baudų ribos - tiek minimalios, tiek ir maksimalios - bus skirtingos priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Užtikrinant teisingos bausmės paskyrimą baudų lubos nebus taikomos subendrinant už kelias nusikalstamas veikas paskirtas baudas.
Be to, baudos už korupcines nusikalstamas veikas yra susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta ar siekta gauti nauda arba kyšio suma. Tai reiškia, kad už duotą ar paimtą, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų kyšį bus skirta tokio paties arba dar didesnio dydžio bauda.
Teismai yra įpareigoti paviešinti visus nuosprendžius, kai už korupcinius nusikaltimus baudžiamas juridinis asmuo. Už apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą taip pat numatyti viešosios teisės arba teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo terminai - nuo 3 iki 7 metų. Galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus yra panaikinta.
Baudžiamojo kodekso pataisos įsigalios kitą dieną po to, kai bus oficialiai paskelbtos Teisės aktų registre.

L. Linkevičius ir Jordanijos pramonės, prekybos ir tiekimo ministras atidarė Lietuvos-Jordanijos verslo forumą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvoje viešintis Jordanijos pramonės, prekybos ir tiekimo ministras Jarubas Kudahas (Yarub Qudah) atidarė aukšto lygio Lietuvos-Jordanijos verslo forumą. Ministrai taip pat aptarė dvišalio ekonominio bendradarbiavimo plėtros galimybes ir galimybę didinti prekybos apimtis aukštųjų technologijų, elektronikos, maisto, tekstilės, chemijos, logistikos, informacinių technologijų bei kitose srityse. 
„Nors šiuo metu Lietuvos ir Jordanijos santykiai nėra intensyvūs, bendrų interesų ir potencialo abiem pusėms tikrai netrūksta, tad būtų puiku tai tinkamai išnaudoti", - sakė ministras L. Linkevičius.

Rašytojo T. Mano muziejui Nidoje padovanotas vertingas knygų rinkinys 

Tomo Mano (Thom Mann) memorialinio muziejaus ekspoziciją papildys knygų rinkinys, kurį daugiausia sudaro T. Mano kūrybinis palikimas bei literatūra apie patį Nobelio premijos laureatą.

Šios knygos – dalis šių metų sausio mėnesį mirusio Hamburgo literatūros profesoriaus Klauso Šrioterio (Klaus Schröter) paliktos bibliotekos. Karaliaučiuje 1931-aisiais gimęs K. Šrioteris, buvo Niujorko Kolumbijos universiteto, Amsterdamo ir Hamburgo universitetų vokiečių ir lyginamosios literatūrologijos profesorius. Jis buvo Gėtės bibliografijos sudarymo bendraautorius Hamburgo universitete, monografijų apie rašytojus Tomą ir Heinrichą Manus, Alfredą Diobliną (Alfred Döblin) ir Heinrichą Biolį (Heinrich Böll) autorius, be to, įvairių publikacijų apie brolius Manus ir ypatingai apie Gėtę (Goethe) autorius.

„Tai, ką mes jums atvežėme yra dalis Klauso Šrioterio palikimo. Rinkinyje yra apie 280 knygų, tarp jų ir labai retų, sunkiai randamų ir Vokietijos knygų aukcionuose. Taip pat literatūros anglų kalba“, – pasakojo knygų perdavimą rašytojo Tomo Mano memorialiniam muziejui inicijavęs literatūrologas, Tomo Mano ekspertas Berndas Michaelis Kraskė (Bernd Michael Kraske).

Jis su perduodamo knygų rinkinio savininku K. Šrioteriu susipažino dar būdamas studentu – 1970-aisiais, o tai, kad abu domėjosi rašytoju T. Manu, skatino palaikyti ryšį.

„Dėl šios priežasties man reikėdavo retsykiais kontaktuoti su K. Šrioderiu ir todėl mane prisiminė, kai buvo susirūpinta šio palikimo perdavimu. Nutariau kreiptis į Tomo Mano memorialinį muziejų ir gavau atsakymą, jog knygos mielai bus priimtos. Džiaugiamės, kad galime jas perduoti“, – pasakojo Berndas Michaelis Kraskė.

Pats literatūrologas B. M. Kraske daliai Neringos bendruomenės – puikiai žinomas. Profesorius kartu su bendraminčiais 5-erius metus Nidoje organizavo Vokietijos kultūros dienas, kurios vykdavo rugpjūčio mėnesį, pažymint Thomo Mano mirties metines.

„Sulaukėme ypatingos dovanos. Knygų tikrai neslėpsime muziejaus fonduose, jas eksponuosime Tomo Mano name“, – patikino BĮ „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė.

Visos bendruomenės vardu profesoriui Berndui Michaeliui Kraskei ir jį atlydėjusiam kolegai Rudolfui Canui (Rudolf Zahn) dėkojo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

„Ši dovana mums yra tarsi įpareigojimas dar labiau rūpintis Tomo Mano palikimu. Neabejoju, kad knygos pagyvins muziejaus ekspoziciją ir suteiks dar didesnę vertę“, – knygų perdavimo ceremonijos metu kalbėjo meras D. Jasaitis.

Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas 

Pradėti vykdyti vyskupo Motiejaus Valančiaus namo Varniuose (S.Daukanto g. 10A, Telšių r.) išorės tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai. Šiemet numatoma restauruoti cokolinę pastato dalį, sutvarkyti pastato fasadą ir prie jo esančius priestatus. Darbus numatoma tęsti ir kitąmet.

„Motiejus Valančius šlovinamas dėl savo kilnių Tėvynės labui atliktų darbų. Jis yra žinomas ne tik kaip Žemaičių vyskupas, bet ir kaip švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, carinės Rusijos valdžios persekiotas blaivybės sąjūdžio organizatorius ir puoselėtojas. Šiame name Varniuose Motiejus Valančius gyveno 1850 – 1864 m. Nepasitikėdama vyskupu, caro valdžia vėliau vyskupijos centrą perkelė į Kauną, kur jam teko kentėti persekiojimus ir bausmes“, – pasakoja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus namo tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiemet iš Žemaičių krikšto programos skyrė 92,56 tūkst. eurų. Pagal Telšių rajono savivaldybės lėšomis UAB „ATAMIS“ parengtą tvarkybos darbų projektą (projekto vadovas – Algirdas Žebrauskas) darbus vykdo UAB „Telšių meistras“.

Pagal projektą objekte numatyta vykdyti fasadų restauravimo, remonto, prarastų elementų restauravimo–atkūrimo darbus. Bus atliekamas lauko sienų, karnizų, dekoro elementų restauravimas, lauko durų ir langų restauravimas–atkūrimas, cokolio iš akmens ir pamatinės juostos iš raudonų molio plytų restauravimas, pogrindžio vėdinimo angų–nišų, gonkų pietiniame fasade bei koplyčios atkūrimas, rytinio įėjimo laiptų atstatymas. Projekte numatytų darbų sprendiniai turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistos šio kultūros paveldo objekto vertingosios savybės.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus namas Varniuose – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Motiejui Valančiui tapus Žemaičių vyskupu ir senąją vyskupijos rezidenciją Alsėdžiuose palikus buvusiam Žemaičių vyskupijos valdytojui Jonui Krizostomui Gintilai, iškilo būtinybė kurti naują vyskupo rezidenciją Varniuose. Jau 1850 m. balandį vyskupas M. Valančius kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministeriją, prašydamas lėšų seno medinio namo Varniuose, prie kelio į Telšius, remontui.

Pirmąjį rezidencijos projektą parengė Raudondvaryje gyvenęs grafo Benedikto Tiškevičiaus dvaro architektas Cezaris Anikinis. Vis dėlto, projektas pagal to meto galimybes įvertintas kaip pernelyg ambicingas ir brangus. Galiausiai vyskupo rezidencijos projekto ėmėsi architektas Tomas Tišeckis. Kuklus projekto finansavimas lėmė ir paprastus architektūrinius sprendinius.  Pastatas liko ant senų juostinių–mūrinių pamatų. Jis suprojektuotas stačiakampio plano, vieno aukšto, klasicizmo stiliui būdingos centrinės kompozicijos. Centre vakarinis fasadas paryškintas gonkomis, puoštomis keturiomis dorėninėmis kolonomis. Stogas šlaitinis, dengtas skiedromis ─ būdingas Žemaitijos dvareliams. Savo dydžiu iš kitų patalpų išsiskiria audiencijų salė. Vyskupo namų koplyčia įrengta namo rekonstrukcijos metu 1852 m.

Premjeras vyksta į Vatikaną ir Romą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis spalio 5-7 dienomis oficialaus vizito lankysis Vatikane ir Romoje.
Spalio 6-ąją, penktadienį numatytas Vyriausybės vadovo susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi. Ministras Pirmininkas S. Skvernelis taip pat susitiks su Vatikano Valstybės sekretoriumi kardinolu Pjetru Paroliniu (Pietro Parolin), aplankys Jono Pauliaus II kapą ir lietuviškąją koplyčią. 
Premjeras taip pat Romoje susitiks su Maltos Ordino Leitenantu Fra Giakomu Dala Tote del Tempjo di Sangvinetu (Giacomo Dalla Totte del Tempio di Sanguinetto), lankysis lietuvių popiežiškoje Šv. Kazimiero kolegijoje, susitiks su lietuvių bendruomenės atstovais.

Trišalei Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai bus suteiktas didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas

Šiandien, spalio 5 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Liubline kartu su Lenkijos gynybos ministru Antoni Macierewicz ir Ukrainos gynybos ministru armijos generolu Stepan Poltorak pasirašys Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos ministrų kabineto 2014 m. rugsėjo 19 d. sudaryto susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos ministrų kabineto dėl bendro karinio vieneto, brigados LITPOLUKRBRIG, įsteigimo pakeitimą.

Susitarimo pakeitimo tikslas – suteikti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai Konstantino Ostrogiškio vardą ir patikslinti, kad brigada ar jos elementai gali būti naudojami tarptautinėse operacijose remiantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais.

Liublino pilyje kartu bus minimos ir bendro karinio vieneto – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG – štabo veiklos antrosios metinės, brigados vadui pulkininkui Zenon Brzuszko bus įteikta kovinė vėliava.

Susirinkusieji taip pat galės apžiūrėti karinės technikos parodą, pasivaišinti kariška žirnių sriuba, pasiklausyti koncerto.

Konstantinas Ostrogiškis (1460–1530) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas nuo 1497 m. Jo žymiausios pergalės – Krymo valdovo Menglio Girėjaus paėmimas į nelaisvę ir 1514 m. rugsėjo 8 d. laimėtos kautynės prie Oršos. LDK didysis etmonas K. Ostrogiškis, padedamas lenkų kariuomenės (iš viso 25 000-30 000 karių), įveikė 80 000 maskvėnų kariuomenę.

K. Ostrogiškis, jo paties prašymu, palaidotas Kijevo Pečioros Lavroje.

OPCW: zarinas panaudotas Sirijoje ir prieš cheminę ataką Chan Šeichūne

Nervus paralyžiuojančios dujos zarinas taip pat buvo panaudotos Sirijoje (šiauriniame kaime) per incidentą kovo mėnesio pabaigoje, likus penkioms dienoms iki pražūtingos cheminės atakos Chan Šeichūno mieste Sirijos Idlibo provincijoje, trečiadienį paskelbė Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW). 
Anksčiau manyta, kad balandžio 4 dieną Chan Šeichūne įvykdytos cheminės atakos metu pirmą kartą nuo mirtinos 2013 metų atakos sostinėje Damaske ir jo apylinkėse, kai žuvo šimtai žmonių, buvo panaudotas zarinas. 
Tačiau OPCW vadovas Ahmetas Iziumdžiu (Ahmet Uzumcu) teigė, kad prieš cheminę ataką Chan Šeichūne, kovo 30 dieną, zarinas buvo panaudotas Al Lataminaho kaime, esančiame už apytikriai 25 km į pietus nuo Chan Šeichūno. 

Italija nori išnuomoti valstybei priklausančius švyturius

Italijos vyriausybė nori privatiems asmenims išnuomoti 17 valstybei priklausančių švyturių, kad šie juos paverstų restoranais, viešbučiais ir muziejais, skelbia žiniasklaida.
Švyturiai stovi įvairiuose regionuose, tarp jų - Ligūrijoje ir Markėje, taip pat mažose salelėse Venecijos lagūnoje. Švyturius norima išnuomoti 50-iai metų. 
Valstybė viliasi taip išgelbėti švyturius nuo sugriuvimo. Gynybos ministerija nebeišgali jų prižiūrėti. Pasiūlymų laukiama iki gruodžio 29 dienos. Valstybė iš nuomos tikisi 760 000 įplaukų kasmet.

EK patvirtino paramą Madridui ginče su Katalonija

Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timermansas (Frans Timmermans) patvirtino Komisijos paramą centrinei Ispanijos vyriausybei jos ginče su Katalonija - autonominiu regionu Ispanijos šiaurės rytuose.
Deputatams Europos Sąjungos (ES) parlamente F. Timermansas sakė, kad vaizdai iš sekmadienį Katalonijoje vykusio referendumo liūdni, tačiau bet kokiai vyriausybei būtų tekusi pareiga laikytis teisinės valstybės principų, net jei kartais tektų proporcingai panaudoti jėgą. 
F. Timermansas taip pat pakartojo Komisijos įsitikinimą, kad ginčas yra Ispanijos vidaus reikalas, bet ragino visas puses eiti dialogo ir bendradarbiavimo keliu.
Po sekmadienį surengto referendumo, kuriame didžioji dalis iš 2,2 mln. jame balsavusių katalonų pasisakė už atsiskyrimą, Ispanija atsidūrė itin sunkioje padėtyje. 
Ispanijos policija sekmadienį ėmėsi smurtinių veiksmų prieš antikonstituciniu paskelbto referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius. Referendumo metu vyko beginklių taikių jo dalyvių susirėmimai su teisėtvarkos pajėgomis, kurių dalį atsiuntė Madridas, nepripažįstantis plebiscito teisėtumo. Pareigūnai uždarinėjo balsavimo punktus, konfiskavo balsavimo biuletenius ir naudojo lazdas bei gumines kulkas. Katalonijos sveikatos tarnybų duomenimis, medikų pagalbos prireikė daugiau kaip 840 žmonių.
Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC teigė, kad jo vadovaujamas autonominis regionas nepriklausomybę nuo Ispanijos paskelbs artimiausiomis dienomis.

Puerto Riko sostinės merė pasibjaurėtinu vadina D. Trampo popierinių rankšluosčių mėtymą miniai

Puerto Riko sostinės San Chuano merė Donaldo Trampo (Donald Trump) vizitą uragano nusiaubtoje saloje apibūdino kaip įžeidžiamą, o apie patį JAV prezidentą pareiškė, kad jis iš vyriausiojo kariuomenės vado (coomander-in-chief) tampa "vyriausiuoju neteisingos informacijos skleidėju" (miscommunicator-in-chief), praneša BBC.
Merė Karmen Julin Krus (Carmen Yulin Cruz) per televiziją transliuotą prezidento susitikimą su salos pareigūnais pavadino "viešiesiems ryšiams skirtu 17 minučių susitikimu".
Ji taip pat pridūrė, kad tai, jog vėliau D. Trampas susirinkusių žmonių miniai mėtė popierinius rankšluosčius, yra "siaubinga ir pasibjaurėtina".
Antradienį vykęs penkių valandų trukmės JAV prezidento vizitas Puerto Riko sostinėje San Chuane įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai salą užgriuvo uraganas Marija (Maria), po kaltinimų dėl per lėtos JAV administracijos reakcijos į šią gamtinę nelaimę.
Šiuo metu elektros vis dar neturi 93 proc. šios JAV priklausančios salos gyventojų, o atokesnėse jos dalyse trūksta maisto, vandens ir pagrindinių medicinos priemonių.

Atgal