VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.13. Naujausios žinios

2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-762(2) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII– XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.

Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.

Priimtu nutarimu parlamentas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą, ir 2019 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. Kalboje pabrėžiama, kad TVF turėtų aktyviai įsitraukti vertinant galimas naujų finansinių technologijų rizikas bei padėti tobulinti priežiūros mechanizmus.

„Šiaurės ir Baltijos šalys yra tarp „FinTech“ lyderių pasaulyje. Lietuvoje siekiame dar ambicingesnio tikslo – esame užsibrėžę sukurti visame regione palankiausią aplinką „FinTech“ įmonėms“, – sakė Lietuvos centrinio banko vadovas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad, nors naujos finansinės technologijos didina ūkio potencialą ir neabejotinai gali prisidėti prie jo augimo, būtina įvertinti ir su jomis susijusius reglamentavimo sistemos bei rinkos struktūrų pokyčius.

Vito Vasiliausko teigimu, šiame raidos etape TVF galėtų ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį vertindamas kintančio „FinTech“ sektoriaus keliamas rizikas ir pateikdamas rekomendacijas dėl jų suvaldymo.

Apžvelgdamas ilgesnio laikotarpio pasaulio ekonomikos tendencijas ir iššūkius, V. Vasiliauskas savo kalboje atkreipė dėmesį į struktūrinius pokyčius, kuriuos sustiprina technologinė pažanga, pirmiausia pokyčius darbo rinkoje. Jis ragino sprendimų priėmėjus visame pasaulyje pasiryžti ambicingoms pertvarkoms, kad sutvirtintume pasaulio ekonomikos atsparumą, tvarų augimą užtikrindami ir vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais. Jo vertinimu, TVF vaidmuo ypač svarbus ir formuojant makroprudencinę politiką, todėl ši institucija turėtų ir toliau vykdyti makroprudencinių priemonių efektyvumo analizę.

Lietuva priklauso TVF Šiaurės ir Baltijos šalių grupei, kurią sudaro Danija, Estija, Islandija, Norvegija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija, koordinuojančios veiklą TVF. Šiai pasaulyje didžiausiai finansų organizacijai šiandien priklauso 189 valstybės.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra TVF valdančiosios valdybos narys. Vizito Vašingtone metu jis dalyvauja TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdžiuose bei TVF ir Pasaulio banko valdytojų valdybos plenarinėje sesijoje. Taip pat numatyti susitikimai su TVF Pinigų ir kapitalo rinkų departamento vadovu Tobiju Adrianu (Tobias Adrian), TVF misijų euro zonoje vadovais ir Lenkijos misijos vadove Ana Iljina (Anna Ilyina).

Lietuva kviečiama į Davoso ekonomikos forumą

Lietuvoje viešintis Pasaulio ekonomikos forumo Davose įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Klausas Švabas (Klaus Schwab) pakvietė Prezidentę Dalią Grybauskaitę 2018 m. pradžioje apsilankyti Davoso forume. Tai bus trečiasis Prezidentės dalyvavimas forume, kuriame susirenka įtakingiausi pasaulio politikai, verslininkai ir nuomonės formuotojai.
Pasak Lietuvos vadovės, tai, kad Davoso forumo įkūrėjas ir vadovas lankosi Lietuvoje, yra geriausias įrodymas, jog mūsų šalis pasaulyje vis labiau įsitvirtina kaip veržli, inovatyvi ir patikima valstybė. Lietuva gali didžiuotis šviesolaidžių internetu, kuris yra vienas greičiausių visame pasaulyje, čia gaminami lazeriai užima daugiau kaip 10 proc. pasaulio mokslinės lazerių rinkos, pagal verslo kūrimo sąlygas patenkame tarp 30 palankiausių pasaulio šalių, o dėl strategiškai palankios vietos ir daugiakalbių IT talentų turime vieną patraukliausių ekosistemų startuoliams kurti. Pasaulyje itin vertinama ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės patirtis - dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto konsultuojamos tokios šalys kaip Kroatija, Indonezija, Kolumbija, Urugvajus, Brazilija, Malta, Pietų Afrikos Respublika (PAR).
Prezidentės teigimu, Lietuvai ypač svarbus Pasaulio ekonomikos forumo ir mūsų šalies verslo atstovų bendradarbiavimas.
K. Švabo vadovaujama organizacija kasmet vertina pasaulio valstybių konkurencingumą. Todėl susitikime Prezidentūroje buvo aptartos sritys, į kurias Lietuva turėtų atkreipti didžiausią dėmesį, siekdama dar labiau padidinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje - tai švietimo kokybės gerinimas, inovacijų plėtra, aktyvus darbas siekiant išlaikyti ir pritraukti talentus.
Susitikime taip pat daug dėmesio skirta kibernetinėms grėsmėms. Profesorius K. Švabas pristatė idėją kitais metais Ženevoje įsteigti kibernetinio saugumo centrą. 

EK narių pareiškimas dėl susitarimo, kuriame dalyvauja ir Lietuva, įsteigti Europos prokuratūrą

Bendras Komisijos narių Güntherio H. Oettingerio ir Věros Jourovos pareiškimas

Palankiai vertiname Tarybos šios dienos susitarimą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Prisijungus 20 valstybių narių, tai bus tvirta, nepriklausoma ir veiksminga institucija, kovosianti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ES biudžeto atžvilgiu ir tarpvalstybiniu sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu.

Europos prokuratūros įsteigimas bus esminis proveržis. Daugeliu atvejų ES biudžetui kenkiantis sukčiavimas yra tarpvalstybinio pobūdžio. Todėl reikalinga institucija, galinti vykdyti ne tik tyrimus, bet ir tarpvalstybinį baudžiamąjį persekiojimą. Būsima Prokuratūra būtent tuo ir užsiims. Ji užtikrins, kad, siekiant naudos Europos mokesčių mokėtojams, nusikaltėliai būtų greičiau patraukiami atsakomybėn ir būtų susigrąžinama daugiau lėšų.

Džiaugiamės, kad siekdamos šio tikslo pastangas sutelkia 20 valstybių narių, ir esame įsitikinę, kad prisijungs ir daugiau ES šalių. Be to, tikime, kad visos ES valstybės narės rems mūsų bendras pastangas apsaugoti ES biudžetą nuo korupcijos ir sukčiavimo. Kitais metais Komisija taip pat nustatys tolesnius veiksmus, susijusius su galimu būsimu Prokuratūros uždavinių praplėtimu, kad ji galėtų imtis ir tarpvalstybinių teroristinių nusikaltimų.

Tarybai pasiekus susitarimą, sieksime, kad Europos prokuratūra pradėtų veikti 2020 m. pradžioje.

Vietname nuošliaužų ir potvynių sukeltų aukų skaičius išaugo iki 54

Šiaurės ir centriniame Vietname nuošliaužų ir potvynių sukeltų aukų skaičius išaugo iki 54.
Šią savaitę keliose šalies provincijose siautėjus stiprioms liūtims, gelbėtojai vis dar bando surasti 39 dingusiais laikomus žmones. Tačiau, remiantis prognozėmis, šalies link artėja dar viena didžiulė audra.
Audra Vietname šią savaitę sunaikino tūkstančius pastatų ir visiškai nuniokojo dirbamą žemę. Už Hanojaus ribų sugriuvus daliai upės užtvankos, buvo apsemtos gretimos bendruomenės.
Keliose šalies provincijose vis dar apsemti kai kurie kaimai, keliai ir namai. Labiausiai nukentėjo šiaurinė Hoa Binho provincija, kurioje net buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Šioje provincijoje žuvo 17 žmonių, o dar 15 yra laikomi dingusiais. Liūtys ir nuošliaužos taip pat stipriai smogė Tanhoa provincijai, kurioje pranešta apie 14 žuvusiųjų.

Dingusių žmonių paieškos operacijoms dislokuota tūkstančiai policijos pareigūnų ir karių. Anksčiau šiais metais Vietnamas taip pat kentėjo nuo stiprių liūčių ir audrų, žuvo ir dingo beveik 170 žmonių. Nuo gegužės iki spalio šaliai reguliariai smogia tropinės audros.

Suteiksime jai būtinų išteklių, kad ji galėtų kuo greičiau pradėti siekti rezultatų.

Lietuviai susirūpinę sveikata, bet nepasitiki maisto sveikatingumo žymėjimais

Europos Komisijai (EK) susidomėjus atskiroms šalims tiekiamo maisto sudėčių skirtumais, pirkėjai pripažįsta ir patys nepatikliai vertiną maisto gaminių etiketes, kuriose nurodyti sveikatingumo žymėjimai. Tarptautinės tyrimų kompanijos „Nielsen" duomenimis, Lietuvoje yra vieni skeptiškiausių pirkėjų, kurių nepatiklumas lenkia europinius vidurkius.
Nors tradiciškai Lietuvos pirkėjai vieni labiausiai susirūpinusių sveikata Europos šalyse, vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos pirkėjas teigia niekada nepatikįs, kad maiste yra mažiau druskos, cukraus, riebalų ar kalorijų. Dar sunkiau su etiketėmis, kurios deklaruoja konkrečią maisto naudą.
Pasak "Nielsen" verslo plėtros ir įžvalgų vadovės Daivos Buckonytės, maisto tema yra viena jautriausių ir populiariausių, o kartu - kontraversiškiausių, nes čia niekuomet nebus vienintelio teisingo požiūrio.
"Kai ir laboratoriniais tyrimais buvo patvirtinta, kad skiriasi produktų, kurie tiekiami skirtingų Europos regionų rinkoms, sudėtis, pirkėjų atsargumas atrodo kaip savaime išsipildanti pranašystė. Tačiau iš esmės, ko gero, reikia turėti omenyje, kad mūsų elgesį dažniausiai formuoja individualus supratimas apie tai, kas yra naudinga, sveika ar tiesiog skanu”, - sako D. Buckonytė.
Bendros Lietuvos pirkėjų nuotaikos rodo, kad su didesniu nepasitikėjimu susiduriama ne deklaruojant maiste sumažintą tam tikrų ingredientų kiekį, bet produktui priskiriant konkrečias savybes: „naudingas širdžiai", „natūralus", „ekologiškas".
Net 42 proc. pirkėjų tvirtina niekada netikį maisto produkto etikete, ant kurios yra užrašas "Naudinga širdžiai". Vertinant bendrą europinį lygį, tuo labiausiai netiki visa Europa (34 proc. jos pirkėjų).
Maždaug kas trečio lietuvio neįtikina teiginiai apie maisto natūralumą (35 proc.) ir ekologiškumą (31 proc.), kai bendrai Europoje šiais klausimais skeptiškumo stebima kiek mažiau (atitinkamai 30 proc. ir 21 proc.).
„Sprendžiant apie maisto natūralumą ar ekologiškumą susiduriame tiek su individualiais pirkėjų lūkesčiais, tiek su skirtingomis sertifikavimo, žymėjimo sistemomis. Tai sunkina nuomonės susidarymą ir konkretaus produkto pasirinkimą. Įdomu, kad šiuo klausimu gana skeptiški ir tokios šalies kaip Vokietija, kurioje ekologijos sritis išplėtota tikrai gerai, pirkėjai. Tai indikuoja viena: didesnė ar mažesnė pirkėjų skeptiškumo dozė yra būdinga kiekvienai rinkai, tai nėra unikalus mūsų vienų bruožas", - sako „Nielsen" verslo plėtros ir įžvalgų vadovė.
Pavyzdžiui, panaši dalis pirkėjų tiek Šiaurės, tiek Pietų Europos šalyse vienodai nepatiklūs net ir tokiu klausimu kaip maisto šviežumas.
Maisto šviežumo žyma nepatiki 16 proc. Ispanijos pirkėjų ir 14 proc. Danijos pirkėjų, nors klimato sąlygos šiose šalyse smarkiai skiriasi.
Panašiai, kaip ir su nauda širdžiai, pirkėjai netiki vitaminų gausa maisto produktuose.
Teiginiais ant maisto produktų pakuočių apie tai, kad produkte daugiau vitaminų Europoje vidutiniškai pasitiki 16 proc. pirkėjų. Tuo tarpu Lietuvoje tai įtikina vos 7 proc. parduotuvių lankytojų. Nepasitikinčių teiginiais apie didesnį vitaminų kiekį pirkėjų skaičius Lietuvoje siekia 38 proc. ir yra aukščiausias ES, kurios vidurkis sudaro 24 proc.
„Kad maiste yra didelis kiekis vitaminų Lietuvos pirkėjus įtikinti itin sunku - čia mes esame patys nepatikliausi. Tikėtina, kad toks įsitikinimas, beje, gajus visoje Vidurio ir Rytų Europoje, susijęs su tuo, jog šiame regione pakankamai dažnai manoma, kad gaminiai ir produktai, kurie yra vienu ar kitu būdu perdirbti bei apdoroti, negali būti vitaminų šaltinis. Tokia savybė, atrodo, yra rezervuota išimtinai šviežiems vaisiams ir daržovėms bei kitiems neperdirbtiems produktams", - komentuoja D. Buckonytė.
„Nielsen" tyrimą atliko liepą, jame dalyvavo 16,9 tūkst. Europos Sąjungos pirkėjų.

Vilniuje bus įteikti „Auksinių krivūlių" apdovanojimai geriausioms Lietuvos savivaldybėms

Už ryškiausias iniciatyvas ir savivaldos darbus bus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Lietuvos savivaldybių asociacijos "Auksinių krivūlių" apdovanojimai tradiciškai rengiami minint Lietuvos vietos savivaldos dieną.
Jau dvyliktą kartą rengiamos šventės metu 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos atstovai paskelbs savo įsteigtų nominacijų laureatus - labiausiai tam tikrose srityje pasižymėjusias savivaldybes - bei įteiks apdovanojimus. 
Penktadienio vakarą sostinės koncertų salėje „Compensa" vyksiančioje svarbiausių Lietuvoje savivaldos apdovanojimų ceremonijoje taip pat bus įteikti „Auksinės krivūlės riterio" apdovanojimai asmenims, ypač nusipelniusiems Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų riba

Didėja bekontakčių atsiskaitymų limitas, nuo penktadienio jis siekia 25 eurus (iki šiol buvo 10 eurų). Šio tipo atsiskaitymai leidžia mokėti bekontakte kortele neįvedant PIN kodo. Lietuvos bankų asociacija (LBA) išvakarėse įspėjo, kad kai kuriuose skaitytuvuose atsinaujinimas gali užtrukti kelias dienas. 
Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA kortelėmis, pereinamasis laikotarpis numatytas iki 2018 m. balandžio vidurio. Iki to laiko, atsiskaitant kai kuriose vietose VISA bekontaktėmis kortelėmis, minėtas limitas vis dar bus 10 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis limitas galios tik atsiskaitant bekontakte kortele Lietuvoje. Kitose šalyse galioja kiti, konkrečioje valstybėje numatyti, apribojimai. 
Kaip žinoma, naudojantis bekontakte kortele, klientų kas tam tikrą atsiskaitymą prašoma suvesti PIN kodą, net jei atliekamas smulkus bekontaktis mokėjimas. Tai yra papildoma kortelės saugumo priemonė, užtikrinanti, kad ja naudojasi būtent jos savininkas.

Lietuvos istorija mena

Lietuva spalio 13-ąją:
1157 m. Kauno seniūnas Jonas Chodkevičius davė leidimą popieriaus meistrui Jurgiui Reineriui netoli Garliavos įsteigti Kauno popieriaus dirbtuvę.
1873 m. Palūšėje, Ignalinos rajone, gimė kompozitorius, dainininkas, choro dirigentas, pirmosios lietuviškos operos "Birutė" autorius Mikas Petrauskas. Mirė 1937 m. Kaune.
1896 m. Seinuose, Lenkijoje, gimė Halina Kairiūkštytė-Jacinienė, dailėtyrininkė, etnografė, dailininkė, parašiusi studijų apie Pažaislį, parengusi albumą "Lietuvių liaudies menas. Audiniai", pateikusi beveik 300 spalvotų lietuvių senovinių drabužių rekonstrukcijų. Mirė 1984 m. Vilniuje.
1896 m. Seinuose, Lenkijoje, gimė Jonas Kairiūkštis, (Kairiūkštytės-Jacinienės brolis dvynys) gydytojas, farmakologas, Kauno universiteto profesorius, eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos pradininkas Lietuvoje. Mirė 1957 m. Vilniuje.
1994 m. Seime ratifikuota Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
1995 m. pasirašyta Lietuvos ir Maltos bevizio režimo sutartis.
2000 m. Klaipėdoje atidarytas pirmasis Lietuvoje Švedijos garbės konsulatas.
2001 m. pasaulio čempionate Portugalijoje dviratininkės Rasa Polikevičiūtė ir Edita Pučinskaitė pelnė aukščiausius apdovanojimus - aukso bei sidabro medalius.
2009 m. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių ir Česlavo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimai įtraukti į UNESCO 2010-2011 metų minimų datų sąrašą.
2014 m. JAV Viskonsino valstijos sostinėje Madisone atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.

V. Landsbergiui įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė"

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius profesoriui Vytautui Landsbergiui įteikė Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklą ,,Lietuvos diplomatijos žvaigždė".
Aukščiausias Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas V. Landsbergiui skirtas už jo išskirtinius nuopelnus įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir tarptautinį pripažinimą, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
"Profesoriaus Vytauto Landsbergio politinė lyderystė, išmintis ir išskirtiniai diplomatiniai gebėjimai padėjo atkurtai Lietuvos valstybei surasti kelią į tarptautinę bendruomenę", - sakė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Po apdovanojimo įteikimo profesorius V. Landsbergis susitiko su Lietuvos diplomatais, artėjančio jubiliejaus proga profesorių pasveikino diplomatų choras.
Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė" teikiamas nuo 2010 metų. Šiuo ženklu yra apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai bei organizacijos už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius.

Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naują vaistų įvežimo tvarką iš ne ES šalių

Nuo lapkričio 1 dienos į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių bus galima įvežti, parsivežti ar parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms. 
Tokią tvarką, atsižvelgdama į Muitinės departamento rekomendacijas mažinti šešėlinę ekonomiką užkertant kelią nelegaliai prekybai vaistais, patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Muitinės departamento kreipimesi į SAM teigiama, kad šiuo metu leidžiamas į Lietuvą įsivežti ar internetu parsisiųsti vaistų asmeninėms reikmėms kiekis yra per didelis, o Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio teigimu, naujoji tvarka ne tik užkirs kelią šešėlinei ekonomikai, bet ir sumažins sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekį šalyje.
„Nors šešėlinė prekyba vaistais nėra tokia agresyvi, kaip, pavyzdžiui, kontrabandinėmis cigaretėmis, tai nereiškia, kad galime ją toleruoti. Ypač kalbant apie falsifikuotų vaistų prekybą internetu. Todėl mūsų iniciatyva sugriežtinti reikalavimai įvežamiems ir parsisiunčiamiems vaistams turėtų turėti teigiamą įtaką ne tik skaidresnei ekonomikai, bet ir gerokai sumažinti į Lietuvą patenkančių sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekį", - komentuoja J. Miškinis.
Nuo lapkričio 1 dienos fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turi teisę individualioms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį (su tam tikromis išimtimis), o jei gydymui reikia didesnio tiekio, asmuo privalės turėti gydytojo pažymą. 
Paštu iš ne ES šalių parsisiųsti bus galima ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.

Netoli Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų vietos įvyko 2,9 balo stiprumo žemės drebėjimas

Prieš auštant penktadienį netoli Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų vietos įvyko 2,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, tačiau Pietų Korėjos pareigūnai nemano, kad drebėjimas buvo sukeltas žmogaus. 
Drebėjimas įvyko 1.41 val. ryto vietos laiku apytikriai 5 km gylyje, žemės drebėjimo epicentras buvo užfiksuotas į šiaurę nuo Pungjeri branduolinių bandymų vietos.
Šis drebėjimas užfiksuotas praėjus vos trims savaitėms po kito 3,5 balo stiprumo žemės drebėjimo, įvykusio netoli tos pačios teritorijos. Ekspertai teigė, kad įvykęs drebėjimas tebuvo šeštojo ir galingiausio Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo sukeltas pakartotinis smūgis. Šeštasis branduolinis bandymas įvykdytas rugsėjo 6 dieną. Branduolinio bandymo dieną užfiksuotas daug galingesnis drebėjimas - 6,3 balo stiprumo, jis buvo juntamas ir Kinijoje. 
"Šis drebėjimas įvyko ankstesnių Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų vietoje. Jam būdingos žemės drebėjimui priskiriamos savybės, tačiau šiuo metu negalime galutinai patvirtinti šio drebėjimo pobūdžio (natūralus ar sukeltas žmogaus)", - teigė JAV geologijos tarnyba.
Tuo tarpu Pietų Korėjos tarnyba skelbė, kad tai buvo natūralus žemės drebėjimas.

JAE nutraukė diplomatines misijas Šiaurės Korėjoje

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) nutraukė savo nereziduojančio ambasadoriaus Pchenjanui bei Šiaurės Korėjos nereziduojančio pasiuntinio Abu Dabiui misijas.
Be to, ši Persijos įlankos valstybė nuo šiol ketina nebeišduoti vizų Šiaurės Korėjos piliečiams bei veiklos licencijų šios šalies įmonėms, ketvirtadienį informavo JAE užsienio reikalų ministerija.
JAV sąjungininkė tokius žingsnius žengė vykstant Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Pchenjano konfrontacijai dėl pastarojo branduolinės programos.

Italijos parlamentas pritarė Rinkimų įstatymo reformai

Likus keliems mėnesiams iki rinkimų Italijos parlamentas pritarė Rinkimų įstatymo reformai, kuri bus palanki partijų aljansams. Už reformą ketvirtadienio vakarą balsavo 375 deputatai, 215 buvo prieš.
Įstatymas numato, kada ateityje 225 parlamentarai bus renkami pagal vienmandatę rinkimų sistemą, o 386 - rinkimų sąrašų pagrindu pagal proporcinę sistemą. Panaši sistema bus taikoma ir rinkimuose į Senatą. Rinkimų įstatymo reformai dar turi pritarti Senatas.
Naujasis įstatymas yra palankus partijų aljansams. Dėl to jam priešinosi populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas, kuris atmeta bet kokią koaliciją su kitomis partijomis. Reformą parėmė valdančioji Demokratinė partija (PD) ir dešinės pakraipos opozicinės partijos „Forza Italia" ir „Lega Nord".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 13-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1307 m. Prancūzijos karalius Pilypas IV suėmė Tamplierių ordino narius, apkaltinęs juos erezijų skleidimu, o jų turtą konfiskavo.
1792 m. Džordžas Vašingtonas (George Washington) padėjo dabartinės JAV rezidencijos - Baltųjų rūmų - Vašingtone kertinį akmenį.
1860 m. JAV padaryta pirmoji nuotrauka iš oro. Iš 1,2 tūkst. pėdų aukštyje pakibusio oro baliono padaryta nuotrauka vadinosi "Bostonas, kokį jį mato ereliai ir laukinės žąsys".
1884 m. pradėjo galioti Grinvičo laikas (GMT).
1914 m. amerikiečių išradėjas Garetas Morganas (Garret Morgan) užpatentuoja pirmąją dujokaukę.
1921 m. Italijoje gimė dainininkas ir aktorius Yvas Montanas (Yves Montand), tikrasis vardas Ivas Livis (Ivo Livi). Vėliau jis tapo vienu iš populiariausių Prancūzijos dainininkų ir aktorių, nusifilmavęs juostose "Atlyginimas už baimę", "Žanas de Floretis" ir kt.
1923 m. Turkijos Didysis nacionalinis susirinkimas Turkijos sostine paskelbė Ankarą, buvusią Angorą.
1925 m. gimė Margaret Tečer (Margaret Thatcher) - buvusi Didžiosios Britanijos pirmoji moteris ministrė pirmininkė bei ilgiausiai šias pareigas ėjusi asmenybė šiame šimtmetyje. Iki vedybų ji buvo Margaret Hilda Roberts (Margaret Hilda Roberts).
1964 m. po 24 valandų kelionės sėkmingai nusileido pirmasis pasaulyje sovietų daugiavietis kosminis aparatas "Voschod".
1972 m. 176 žmonės žuvo, kai netoli Maskvos sudužo sovietų lėktuvas "Il-62". Tai buvo tuo metu daugiausiai aukų pareikalavusi katastrofa civilinės aviacijos istorijoje.
1976 m. po pakilimo iš Santa Kruzo "Boeing 707" krovininis lėktuvas pametė variklį ir nukrito ant pagrindinės miesto gatvės. Per incidentą žuvo 3 įgulos nariai bei daugiau kaip 100 žmonių ant žemės.
1988 m. vadinamoji Turino drobulė, į kurią, daugelio krikščionių nuomone, buvo įvyniotas Kristaus kūnas, po mokslinio tyrimo įvardyta kaip viduramžių falsifikatas.
1988 m. Nobelio literatūros premiją laimėjo Egipto rašytojas Nagibas Mahfuzas (Naguib Mahfouz). 
1990 m. Maskvos Raudonojoje aikštėje esančioje Šv. Vasilijaus palaimintojo cerkvėje pirmą kartą po daugiau kaip 70 metų pertraukos vėl įvyko stačiatikių pamaldos.
1997 m. Tonis Bleras (Tony Blair) susitiko su "Sinn Fein" partijos lyderiu Džeriu Adamsu (Gerry Adams). Tai buvo pirmasis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko susitikimas su Šiaurės Airijos respublikonų lyderiu po daugiau kaip 70 metų.
2006 m. Pan Gi Munas (Ban Ki-moon) tapo Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi.
2016 m. mirė 70 metų Tailandą valdęs karalius Buminolas Aduljadedžas (Bhumibol Adulyadej). Jis buvo ilgiausiai pasaulyje soste išbuvęs monarchas.

"StandardPoors" perspėja apie recesiją Katalonijoje, jeigu krizė užsitęs

Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poors" ketvirtadienį perspėjo, kad krizė dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos gali nustumti regioną į recesiją.
"Mes nemanome, kad Katalonija pasieks nepriklausomybę", - sakė agentūros vyriausiasis reitingų pareigūnas Moricas Krameris (Moritz Kramer). "Įtampa tarp Katalonijos ir centrinės vyriausybės, jeigu nebus sukontroliuota, gali smarkiai nusmukdyti verslo pasitikėjimą ir galimai sutrikdyti verslo operacijas", - sakė S&P analitikė Elena Iparagirė (Elena Iparraguirre).
Antradienį Katalonijos vyriausybės vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ir kiti regiono vadovybės nariai pasirašė dokumentą dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos, bet kol kas pristabdė jo galiojimą. 
Agentūros manymu, esant nepalankiam politiniam ir ekonominiam scenarijui, Katalonija gali patirti sunkiausių padarinių, kurie gali pakurstyti smarkų sulėtėjimą ir galbūt net recesiją", - teigia S&P agentūra.
Referendumas smarkiai suskaldė Kataloniją, kur gyvena apie 7,5 mln. žmonių ir kur sukuriama apie penktadalį visos šalies ekonomikos.

Kelios bendrovės jau perkėlė savo registruotas būstines iš regiono.

Pranešimas: Izraelis ketina pasekti JAV pavyzdžiu ir pasitraukti iš UNESCO

Izraelis paseks Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir pasitrauks iš Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), ketvirtadienį informavo ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu).
"Ministras pirmininkas nurodė Užsienio reikalų ministerijai pasirengti Izraelio pasitraukimui iš organizacijos kartu su JAV", - rašoma B. Netanjahu kanceliarijos išplatintame pranešime.
B. Netanjahu sveikino "prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimą pasitraukti iš UNESCO. Tai drąsus ir doras žingsnis, nes UNESCO yra tapusi absurdo teatru ir, užuot saugojusi istoriją, ją iškraipo".
JAV Valstybės departamentas teigia, kad šalis iš organizacijos traukiasi dėl kelių priežasčių, tarp jų - dėl "antiizraelietiško UNESCO tendencingumo" ir būtinybės reformuoti organizaciją.
UNESCO vadovė Irina Bokova apgailestavo dėl Jungtinių Valstijų sprendimo trauktis. Tačiau ji pripažino, kad organizacijos politizavimas pastaraisiais metais turėjo neigiamos įtakos.
Oficialiai JAV iš UNESCO turėtų pasitraukti 2018 metų gruodį, tačiau iki tol ji liks visateise organizacijos nare. Vėliau vietoje nuolatinės JAV atstovybės organizacijos būstinėje Paryžiuje planuojama įsteigti stebėjimo misiją, pranešama JAV Valstybės departamento pranešime.

TVF vadovė: V. Šoiblė buvo "uola" per skolų krizę

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) dalyvauja savo paskutiniame Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniame susitikime, prieš pasitraukdamas iš posto po praėjusį mėnesį vykusių rinkimų.
TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), dirbusi kartu su V. Šoible, kai ėjo Prancūzijos finansų ministrės pareigas prieš stodama prie TVF fondo vairo 2011 metais, ketvirtadienį pareiškė, kad jai "liūdna, jog jis traukiasi". Pasižymėjęs tvirta parama griežtai taupymo politikai tokiose daug skolų turinčiose šalyse euro zonos šalyse kaip Graikija, V. Šoiblė turėjo didžiulį poveikį pasaulio finansams. Jo dalyvavimas buvo jaučiamas ir TVF, kuris prisijungė prie Europos partnerių teikiant ne vieną finansinę paramą Graikijai.

Izraelis: pasirašiusi susitarimą dėl Palestinos vienybės, "Hamas" privalo nusiginkluoti

Palestinos islamistų organizacija "Hamas", ketvirtadienį su konkurente "Fatah" pasirašiusi susitarimą dėl palestiniečių vienybės, privalo nusiginkluoti ir pripažinti Izraelį, pareiškė Izraelio vyriausybės pareigūnas.
"Į bet kokį susitarimą dėl "Fatah" dominuojamos Palestinos autonomijos (PA) ir "Hamas" susitaikymo privalo būti įtrauktas įsipareigojimas laikytis tarptautinių susitarimų ir Artimųjų Rytų ketverto sąlygų, kurių pirmoji - pripažinti Izraelį ir demilitarizuoti "Hamas", - sakė pareigūnas.
Kalbėdamas apie "Artimųjų Rytų ketvertą", pareigūnas turėjo omenyje taikos Artimuosiuose Rytuose derybų tarpininkų ketvertą, į kurį įeina Jungtinės Tautos (JT), JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Rusija.
Tai buvo pirmoji Izraelio reakcija į ketvirtadienį Kaire pasirašytą dviejų pagrindinių Palestinos judėjimų susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmetį trukusius nesutarimus. Pagal jį, tarptautinės bendruomenės pripažįstama Palestinos autonomija iki gruodžio 1 dienos iš islamistų "Hamas" turėtų perimti Gazos ruožo kontrolę.

TVF: norint sumažinti netikrumą, būtina didesnė pažanga "Brexit" derybose

Ketvirtadienį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) paragino siekti didesnės pažangos "Brexit" derybose, norint sumažinti susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos poveikio.
"Brexit" - tebevykstantis procesas ir, atvirai kalbant, mes tikimės, kad jis bus atliktas tiksliai laikantis numatyto grafiko, kad būtų kuo mažesnis netikrumas ir susirūpinimas visuomenėje dėl jo rezultatų", - sakė TVF vadovė ketvirtadienį per spaudos konferenciją, prasidedant TVF ir Pasaulio banko (PB) rudens sesijai.
Atsižvelgdama į derybininkų argumentus, K. Lagard ragino: "Pirma, žmonės... antra, verslas".
Ji pabrėžė, kad "tvarkaraštyje būtinas aiškumas" ir "didesnis tikrumas", kas padėtų sumažinti neapibrėžtumą dėl "Brexit" derybų.

Nepaisant D. Trampo priešiškumo, Kanada ir Meksika derybose toliau gina NAFTA sutartį

Kanados ir Meksikos lyderiai toliau reiškė teigiamą požiūrį į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) ateitį, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) grasinimų sutartį panaikinti.
Po vizito Vašingtone į Meksiką išvykęs Kanados ministras pirmininkas Džastinas Trudo (Justin Trudeau) nesureikšmino D. Trampo pasisakymų bei juos traktavo kaip derybų taktiką.
"Mes nesitrauksime nuo derybų stalo matydami dabartinius pasiūlymus", - sakė Dž. Trudo, paklaustas apie D. Trampo pasiūlymą į NAFTA įtraukti vadinamąją "saulėlydžio sąlygą", pagal kurią visos sutarties narės kas 5 metus ją turėtų atnaujinti.
"Aptarsime šiuos pasiūlymus, į juos atsakysime savais bei į šias derybas žiūrėsime rimtai", - spaudos konferencijoje kalbėjo Kanados premjeras.
Savo ruožtu kartu su Dž. Trudo kalbėjęs Meksikos prezidentas Enrikė Penja Njetas (Enrique Pena Nieto) tikino, kad, nepaisant nuolatinės D. Trampo kritikos NAFTA, sutartis lieka svarbi žemyno ekonomikai. Tuo pat metu E. P. Njetas pareiškė, kad derybose Meksika stumdoma nebus.
"Meksika nori gero susitarimo. Tačiau tai turi būti geras susitarimas visoms trims šalims, o ne vienai. Mes neleisime, kad dominuotų tik vienas požiūris", - sakė prezidentas.

Tailandas mini pirmąsias karaliaus B. Aduljadedžo mirties metines

Tailandas penktadienį mini pirmąsias karaliaus Buminolo Aduljadedžo (Bhuminol Adulyadej) mirties metines. Velionis karalius bus kremuotas spalio mėnesio pabaigoje.
Tailando vyriausybė paskelbė penktadienį valstybine švente ir pakvietė žmones šalies šventyklose giedoti budistų giesmes. Tuo tarpu vyriausybė anksti penktadienį vyriausybės namuose surengė savo budizmo ritualus.
Vakare Didžiuosiuose rūmuose Bankoke, kur laikomas karaliaus kūnas, planuojama kita budizmo ceremonija, kuriai vadovaus vienintelis velionio karaliaus sūnus karalius Maha Vadžiralongkornas (Maha Vajiralongkorn).
B. Aduljadedžas buvo ilgiausiai pasaulyje soste išbuvęs monarchas. Septynis dešimtmečius soste praleidęs karalius mirė pernai spalio 13 dieną. 
Vienijančia figūra laikyto karaliaus mirtis įstūmė visą šalį į metus trukusį gedulą. Mirus valdovui, vyriausybė tailandiečius paragino vilkėti gedulą atspindinčių spalvų drabužius ir metus susilaikyti nuo viešų švenčių. Palaipsniui gyvenimas sugrįžo į įprastas vėžes, pastaraisiais mėnesiais Tailande atsirado daugiau spalvų. Tačiau minint pirmąsias mirties metines ir artėjant kremavimo ceremonijai, gedulas vėl tapo griežtesnis.

JAV Atstovų Rūmai pritarė 36 mlrd. dolerių skyrimui stichijų nusiaubtoms šalies teritorijoms

JAV Atstovų Rūmai pritarė daugiau kaip 36 mlrd. dolerių skyrimui uraganų ir miškų gaisrų nuniokotoms šalies teritorijoms. 353 parlamentarai ketvirtadienį balsavo už paramos lėšų skyrimą, 69 buvo prieš. Įstatymui dar turi pritarti Senatas.
Įstatymo projekte numatyta 18,7 mlrd. dolerių skirti Federalinei nepaprastosios padėties valdymo agentūrai „Fema", 16 mlrd. - nacionalinei draudimo nuo potvynių programai. 576 mln. turėtų tekti teritorijoms Kalifornijos valstijoje, kur šiuo metu liepsnoja dideli miškų gaisrai.
Puerto Rikas - neinkorporuota JAV teritorija, kurią rugsėjo pabaigoje smarkiai nuniokojo uraganas Marija (Maria), gaus 1,27 mlrd. maisto produktų tiekimui. Šioje Karibų saloje 5 700 žmonių vis dar gyvena laikinuose būstuose.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ne kartą sulaukė kaltinimų, kad nepakankamai padeda Puerto Rikui įveikti katastrofos padarinius. Atstovų Rūmų pirmininkas Polas Rajanas (Paul Ryan) ketvirtadienį sakė: „Mes turime padėti Puerto Riko žmonėms, kurie kaip tik dabar atkuria savo bendruomenes".
P. Rajanas penktadienį ketina apsilankyti saloje. Pasak respublikono, turi būti pagelbėta ir nukentėjusiesiems nuo uraganų Harvio (Harvey), Irmos (Irma) ir Neito (Nate) bei dabar šėlstančių gaisrų Kalifornijoje.

 

 

Atgal