VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.14. Naujausios žinios

"Auksinėmis krivūlėmis" apdovanotos geriausios Lietuvos savivaldybės

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną, jau dvyliktus metus "Auksinės krivūlės" apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus Vilniuje pagerbtos Lietuvos savivaldybės. 
Penktadienio vakarą sostinės koncertų salėje „Compensa" vykusioje svarbiausių Lietuvoje savivaldos apdovanojimų ceremonijoje 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus - labiausiai tam tikrose srityse pasižymėjusias savivaldybes - bei įteikė apdovanojimus. 
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizuojamame renginyje svarbiausią Lietuvoje savivaldos apdovanojimą šiemet pelnė Kauno, Birštono, Alytaus, Panevėžio ir Klaipėdos miestų, Jonavos, Klaipėdos, Mažeikių, Plungės, Šilutės, Joniškio, Kėdainių, Kupiškio, Šiaulių, Akmenės ir Kauno rajonų savivaldybės. Jos apdovanotos už viešosios diplomatijos puoselėjimą, sėkmingas pastangas ginant vartotojų interesus, kultūros puoselėjimą, kaimo bendruomenių stiprinimą, aktyviausią investicijų pritraukimą ir kitas veiklas, kuriose pasižymėjo.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešimo, "Auksinės krivūlės riterio" apdovanojimus, kurie suteikiami už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui, šiemet LSA prezidentas Ričardas Malinauskas įteikė net keturiems asmenims - Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariui Vydui Baravykui, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariui Vytautui Čepui, Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Algirdui Kęstučiui Rimkui bei Tauragės rajono Mažonų seniūnijos seniūnui Jonui Samoškai. 
Editos Mildažytės vedamo apdovanojimų vakaro svečiams koncertavo Petro Tadaro diriguojamas Kauno Bigbendas, Marius Jampolskis, Bjelle, Egidijus Sipavičius ir Povilas Meškėla, kurie atlikto įvairius Lietuvos šimtmečio laikotarpius atspindinčius kūrinius.

Lietuvos istorinių datų kalendorius

Lietuva spalio 14-ąją: 
1911 m. Kybartuose gimė Vladas Bakūnas, sportininkas, 1938-ųjų metų Tautinėje olimpiadoje laimėjęs daugiausiai medalių, įsteigęs "Perkūno" sporto klubą, parengęs Sportinės terminologijos žodyną. Mirė 1996 m. Pembroke (Kanada).
1964 m. Vilniuje atlikta pirmoji atvira, prapjovus krūtinės ląstą, širdies operacija. Ją atliko chirurgas Algimantas Marcinkevičius.
1988 m. Mokslų akademijos Istorijos institute atkurta Lietuvos istorijos draugija. Ši draugija veikė 1929-1939 metais Kaune.
1989 m. atkurta 1918-1940 metais veikusi Lietuvos inžinierių sąjunga.
1991 m. per Lietuvos radijo antrąją programą pradėtos transliuoti radijo stoties "Laisvoji Europa" lietuviškos laidos.
1997 m. Seimas priėmė Prezidento rinkimų įstatymo papildymą, pagal kurį visi pretendentai į Prezidento postą įpareigoti atsakyti į klausimą dėl bendradarbiavimo su buvusios TSRS ir užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis.
2001 m. eidamas 80-uosius metus mirė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
2005 m. Želvos miestelyje, Ukmergės rajone, atidengta skulptūra 1926 metų rugpjūčio 11 dieną čia gimusiam pasaulinio lygio mokslininkui, Nobelio premijos laureatui Aronui Klugui. A. Klugas, Kembridžo (Didžioji Britanija) universiteto profesorius, Nobelio premija apdovanotas 1982 metais už mikrobiologinius tyrimus virusų srityje.
2008 m. eidamas 83-iuosius metus mirė legendinis Kauno "Žalgirio" krepšinio komandos žaidėjas ir treneris Kazys Petkevičius.

Pradėtas semti krašto kelio Šilutė-Rusnė ruožas

Šeštadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia buvo drėgnos, tik vietomis buvo sausų kelių ruožų. 
Klaipėdos, Tauragės ir Šiaulių apskrityse silpnai lijo, kitur kritulių nebuvo. Oro temperatūra svyravo nuo 6 iki 10 laipsnių šilumos.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną numatomas lietus. Vėjas vakarų, pietvakarių, 7-12 m/s, kai kur gūsiai iki 17 m/s. Aukščiausia oro temperatūra svyruos nuo 10 iki 15 laipsnių šilumos, rytiniuose rajonuose - nuo 7 iki 9 laipsnių šilumos.
Lietuvos automobilių kelių direkcija praneša, kad pradėtas semti krašto kelio Šilutė-Rusnė ruožas, kurio ilgis 394 metrai (nuo 6,319 iki 6,713 km). Čia vandens gylis yra 9 cm. Eismas leidžiamas.

Romos policija uždraudė neofašistų eitynes

Romos policija oficialiai uždraudė rengti "Naujosios jėgos" ("Forza Nuova") partijos, kuri laikoma neofašistine organizacija, eitynes, numatytas spalio 28 d. Tai penktadienį pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.
Anksčiau apie ketinimą uždrausti tokią akciją kalbėjo ir šalies vidaus reikalų ministras Markas Minitis (Marco Minniti). Ketvirtadienį jis pareiškė, kad "Romoje nebus jokių "Naujosios jėgos" eitynių".
Savo ruožtu "Naujosios jėgos" lyderis Robertas Fiorė (Roberto Fiore) teigia, kad jo šalininkai neatsisakys "patriotų žygio". Pasak jo, "spalio 28 d. mes vis tiek išeisime į aikštes, ir prie mūsų prisijungs visi italai, kurie iš tikrųjų myli tėvynę".
Anksčiau "Naujoji jėga" paskelbė ketinanti spalio 28 d. surengti akciją, skirtą fašistų partijos su Benitu Musoliniu (Benito Mussolini) priešakyje "žygio į Romą" 95-osioms metinėms.

Ukraina uždraudė Rusijos banknotus su Krymo vaizdais

Penktadienį Ukraina pranešė draudžianti operacijas su naujais Rusijos banknotais, kuriuose vaizduojamas 2014 metais Rusijos okupuotas Krymo pusiasalis.
Apie tai paskelbta praėjus dienai po to, kai Rusija pristatė naują 200 rublių vertės (3,50 JAV dolerio) banknotą, kuriame pavaizduotas jūrų laivyno memorialas Sevastopolio mieste ir UNESCO saugomi graikų ir romėnų griuvėsiai Taurijos Chersonese. Ant naujojo banknoto taip pat pavaizduotas vaizdingo pusiasalio žemėlapis.
Kaip teigiama Ukrainos nacionalinio banko (UNB) pranešime, draudimas taikomas visiems Rusijos banknotams, kuriuose pavaizduoti "žemėlapiai, simboliai, pastatai, paminklai" ir kiti objektai, "įsikūrę Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose".

TVF perspėja - politinis netikrumas Ispanijoje gali pakenkti ekonomikai

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį perspėjo, kad stiprus Ispanijos ekonominis atsigavimas gali būti sutrikdytas, jeigu politinė sumaištis dėl Katalonijos planų paskelbti nepriklausomybę tęsis.
TVF Europos departamento direktorius Paulis Tomsonas (Poul Thomson) pabrėžė, kad, "jeigu netikrumas užsitęs, tai gali atsiliepti augimui ir, akivaizdu, mes visi norime to išvengti".
TVF rekomendacijos ir pagalba padėjo Ispanijai atsigauti sparčiau nei kitoms Europos valstybėms po 2009 m. kilusios ekonominės krizės.
Kalbėdamas šią savaitę per TVF-Pasaulio banko (PB) metinius susitikimus Vašingtone, P. Tomsonas pabrėžė, kad Ispanija sėk
Tačiau per TVF-PB susitikimus buvo aiškiai juntamas susirūpinimas dėl Katalonijos referendumo galimo poveikio. 
Antradienį TVF vyriausiasis ekonomistas Morisas Obstfeldas (Maurice Obstfeld) pareiškė susirūpinimą dėl Katalonijos veiksmų.

Lietuvoje planuojama riboti transriebalus

Lietuva artimiausiu metu ketina prisijungti prieš šalių, kuriose ribojamas sveikatai potencialiai kenksmingų transriebalų naudojimas, penktadienį praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). 
Transriebalų kiekis maisto produktuose Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningai reglamentuotas, tačiau kai kurios valstybės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus. Nuo 2019 m. prie šių šalių prisijungs ir Lietuva, tai numatyta šiuo metu derinamame teisės akte. 
Kelerius metus VMVT vykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad beveik pusėje tirtų maisto produktų transriebalų kiekis buvo didesnis, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Nustatyta, kad rizikingiausi maisto produktai vartotojams yra saldainiai, sausainiai, kepiniai, tepieji riebalų mišiniai. Riziką sveikatai kelia šių produktų sudėtyje esantys iš dalies hidrinti riebalai.
VMVT direktorius Darius Remeika teigia, kad maisto produktų gamintojai jau supažindinti su Lietuvoje įsigaliosiančiu reguliavimu, numatytas pereinamasis laikotarpis. Savo ruožtu vartotojai, norintys išvengti transriebalų maiste, turėtų vengti tų maisto produktų, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Įsigaliojus minėtam teisės aktui, tokių produktų rinkoje turėtų nebelikti.
Pasak VMVT, transriebalai maisto produktuose gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą, nutukimą, gali turėti žalingą poveikį nėštumui ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat patvirtinta, kad šie riebalai yra 4-5 kartus labiau toksiški nei sotieji riebalai.

SAM: korupcija sveikatos apsaugos sistemoje mažėja, tačiau tobulėti tikrai yra kur

Žmonių, atsidėkojančių gydytojams dovanomis ar pinigais, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 5 procentais. Tačiau smulkiosios korupcijos apraiškos pasireiškia vis dar itin dažnai, žmonėms trūksta žinių korupcijos prevencijos srityje. Tai parodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu „Spinter tyrimų" atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Ministro patarėjos Nendrės Černiauskienės teigimu, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir formuoti nepakantumą jai, į pagalbą pasitelkiamas galingas įrankis - viešumas.
„Viešinamos iniciatyvos, geri pavyzdžiai, ypač - blogi, apie kuriuos turi žinoti visuomenė. Juk sveikatos sistema išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat daug dėmesio skiriama korupcijos prevencijai, kurios tikslas - mokant, šviečiant ir aiškinant užkirsti kelią veiksmams, kurie neturi vykti sveikatos sistemoje", - sako N. Černiauskienė. 
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, penktadalis gydymo įstaigose apsilankiusių respondentų teigė vienaip ar kitaip neoficialiai atsiskaitę su gydytoju ar kitu medicinos darbuotoju: 13 proc. neoficialiai davė pinigų (2016 m. tokių žmonių buvo 19 proc.), 7 proc. davė kitokių dovanų (2016 m. - 5 proc.) Pinigų gydytojams ar kitiems medicinos darbuotojams dažniau davė moterys, 36 m. ir vyresni respondentai bei didesnių pajamų grupių atstovai.
„Tyrimo duomenys, rodantys, kad korupcija mažėja, nuteikia optimistiškai. Matome, kad žmonės vis rečiau atsiskaito neoficialiais mokėjimais ar dovanomis ir per metus net 5 procentais sumažėjęs kyšius duodančių žmonių skaičius iš tiesų yra puikus rodiklis. Tačiau daugeliui dar trūksta elementarių žinių, kad kyšininkavimas laikomas nusikaltimu ir gali užtraukti atsakomybę ir „padėkos-kyšio" davėjui ir „dovanos-kyšio" gavėjui",- sako N. Černiauskienė. 
Tyrimo duomenimis, ir toliau populiariausios gydytojams ar kitiems medicinos darbuotojams duodamos dovanos yra saldainiai, šokoladas. Iš 7 proc. davusiųjų gydytojams dovanas - saldainius gydytojams davė 46 proc., kavą - 44 proc. žmonių. Taip pat gydytojams siūlomas alkoholis, gėlės, maisto produktai. 
Dažniausiai neoficialiai atsiskaityta poliklinikoje su gydytoju specialistu, taip elgėsi net 38 proc. respondentų. 32 proc. respondentų nurodė neoficialiai davę pinigų ar kitokių dovanų šeimos gydytojui, 28 proc. - gydytojui nacionalinio lygmens (vienoje iš universitetinių) ligoninėje. 14 proc. neoficialiai atsiskaitė su slaugos personalu. Geriausi rodikliai regioninio ir rajoninio lygmens ligoninėse, čia kyšių duodama mažiausiai. 
Dažniausiai neoficialiai su medicinos darbuotojais atsiskaitoma norint gauti geresnę, kokybiškesnę paslaugą, šis rodiklis per metus gerokai sumažėjo. Tačiau nerimą kelia tai, kad vis daugiau žmonių gydytojams duoda dovanas tiesiog norėdami nuoširdžiai atsidėkoti, šis rodiklis per metus išaugo beveik 20 proc. Trečdalis apklaustųjų duodami kyšį tikėjosi greičiau gauti paslaugą, 12 proc. respondentų taip elgtis paskatino noras gauti paslaugą apskritai, nes kitu atveju ji nebūtų suteikta. 11 proc. respondentų teigimu, gydymo įstaigos darbuotojas netiesiogiai davė suprasti, kad pageidautų neoficialios priemokos ar dovanos. 8 proc. respondentų renkasi neoficialiai atsiskaityti, kadangi, jų nuomone, visi taip daro, tai yra priimta 1 proc. teigimu, medicinos darbuotojas pareikalavo, tiesiogiai paprašė neoficialios priemokos ar dovanos.

"Eurostat": Lietuvoje rugpjūtį pramonės gamyba pakilo 3,2 proc., o per metus išaugo 13,1 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezono svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje pakilo 1,4 proc., o visoje ES - 1,7 proc. 2017 m. liepą pramonės gamyba euro zonoje išaugo 0,3 proc., o visoje ES smuko 0,3 proc.
2017 m. rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, euro zonos pramonės gamyba išaugo 3,8 proc., o visoje ES fiksuotas 3,9 proc. prieaugis.
Lietuvoje aštuntąjį šių metų mėnesį pramonės gamyba išaugo 3,2 proc., o palyginti su 2016 m. rugpjūčiu, rodiklis padidėjo 13,1 proc.
2017 metų rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 1,4 proc., tam daugiausia įtakos turėjo 3,1 proc. išaugusi investicinių prekių gamyba, 1,3 proc. sustiprėjusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, 1,2 proc. išaugusi tarpinio vartojimo prekių gamyba ir 0,2 proc. pakilusi energijos gamyba, tuo tarpu trumpalaikio vartojimo prekių gamyba liko stabili. 
Visoje ES pramonės gamyba rugpjūtį išaugo 1,7 proc., nes investicinių prekių gamybos mastas padidėjo 3,2 proc., ilgalaikio vartojimo prekių gamybos mastas pakilo 1,2 proc., tarpinio vartojimo prekių gamyba išaugo 1,0 proc., energijos gamybos mastas - 0,7 proc., o trumpalaikio vartojimo prekių gamybos mastas - 0,4 proc. 
ES narių duomenimis, 2017 metų rugpjūtį, palyginti su šių metų liepa, pramonės gamyba labiausiai padidėjo Čekijoje (14,3 proc.), Maltoje (5,4 proc.) ir Portugalijoje (4,7 proc.), o sumažėjo Nyderlanduose (2,3 proc.), Švedijoje (1,8 proc.), Prancūzijoje ir Suomijoje (po 0,4 proc.).
2017 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų mėnesiu, pramonės gamyba euro zonoje pakilo 3,8 proc. Tam didelį poveikį turėjo regione 5,3 proc. padidėjusi tarpinio vartojimo prekių gamyba, 4,9 proc. išaugusi investicinių prekių gamyba, 3,6 proc. išaugusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba ir 2,4 proc. sustiprėjusi trumpalaikio vartojimo prekių gamyba, tuo tarpu energijos gamyba smuko 0,7 proc.
2017 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų mėnesiu, pramonės gamyba visoje ES padidėjo 3,9 proc., nes investicinių prekių gamyba išaugo 5,5 proc., tarpinio vartojimo prekių gamyba - 5,3 proc., ilgalaikio vartojimo prekių gamyba išaugo 3,6 proc., o trumpalaikio vartojimo prekių gamyba - 2,3 proc., tuo tarpu energijos gamybos mastas smuko 0,4 proc.
Šių metų rugpjūtį ES, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, daugiausia pramonės gamyba padidėjo Lietuvoje (13,2 proc.), Latvijoje (12,1 proc.) ir Rumunijoje (10,3 proc.), o sumažėjo Nyderlanduose (1,8 proc.).

V. Pranckietis vyks į Rumuniją

Sekmadienį Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija išvyksta trijų dienų oficialaus vizito į Bukareštą (Rumunija).
Vizito darbotvarkėje numatyti susitikimai su Rumunijos valdžios atstovais - Senato Pirmininku Kelinu Popesku Teričianu (Calin Popescu-Tariceanu), Deputatų Rūmų Pirmininku Liviu Dragnia (Liviu Dragnea), Ministro Pirmininko pavaduotoja, aplinkos ministre Graciela Gavrilesku (Gratiela Gavrilescu) ir užsienio reikalų ministru Teodoru Meleškanu (Teodor Melescanu), parlamentinės Rumunijos ir Lietuvos draugystės grupės nariais.
Susitikimuose bus kalbama apie glaudesnį dvišalį valstybių bendradarbiavimą saugumo bei ekonomikos srityse. Taip pat diskutuojama apie Rytų partnerystės valstybių ateitį, ypač didelis dėmesys bus skiriamas Moldovoje vykstantiems procesams.
Seimo delegacija taip pat dalyvaus Rumunijos ir Lietuvos verslo forumo atidaryme Rumunijos prekybos ir pramonės rūmuose.
Kartu su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu į Rumuniją vyks Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Rumunija grupės pirmininkas Algirdas Sysas, Europos reikalų komiteto nariai Virgilijus Poderys ir Rūta Miliūtė.

Adelės pingvinų kolonijoje Antarktyje dėl bado išgyveno tik du jaunikliai

Dauginimosi laikotarpis 36-tūkstantinėje Adelės pingvinų kolonijoje Antarktyje baigėsi katastrofa. Kaip pranešė penktadienį laikraštis "The Daily Telegraph", išvengti bado mirties pavyko tik dviem jaunikliams.
Leidinio duomenimis, badas susijęs su ledo tirpimu Adelės Žemėje, kur įsikūrusi kolonija. Dėl to suaugę pingvinai, ieškodami maisto, turėdavo nutolti nuo jos ir nespėdavo pamaitinti palikuonių.
Tokių atvejų būta ir anksčiau: prieš ketverius metus maždaug 20 tūkstančių pingvinų porų kolonijai nepavyko išsaugoti nė vieno jauniklio dėl lietaus, kurį pakeitė staigus atšalimas.
Antarkties jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo komisija (CCAMLR), kuriai priklauso 25 valstybės ir ES, pirmadienį susirinks svarstyti pasiūlymų dėl naujos apsauginės zonos sukūrimo regione.

Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Palestinos pabėgėliams

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Palestinos pabėgėliams. Lėšos bus pervestos Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose.
Agentūra remia daugiau nei 5 milijonus Palestinos pabėgėlių, tarp kurių - 1,2 milijono žmonių gyvena absoliučiame skurde, o 700 tūkstančių žmonių negali patenkinti pagrindinių maisto poreikių. Neužtikrinus pakankamo finansavimo, agentūra turėtų apriboti savo veiklas, kurias vykdo švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, stovyklaviečių infrastruktūros, mikrofinansų srityse bei teikia neatidėliotiną pagalbą nelaimių atveju, taip pat ir ginkluotų konfliktų metu. 
2017 metais Lietuvos užsienio reikalų ministerija jau skyrė 230 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo konfliktų ir stichinių nelaimių Ukrainoje, Sirijoje, Irake, Jemene, Pietų Sudane, Somalyje, Nigerijoje, Malyje, Šri Lankoje ir Siera Leonėje.

Seimas Pirmininkas V. Pranckietis pakviestas į EHU jubiliejinį minėjimą

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikęs su Lietuvoje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) prezidentu akademiku Anatolijumi Michailovu, sako, kad šio universiteto misija yra ypač svarbi skatinant demokratizacijos procesus Baltarusijoje. 
Susitikimo metu EHU prezidentas parlamento vadovui pristatė šiuo metu universitete vykdomą administravimo pertvarką, kurios galutinis tikslas yra sukurti visuomenei prieinamą ir atskaitingą universiteto administravimo sistemą.
Lapkričio 17 d. EHU švęs 25-erių metų sukaktį nuo įkūrimo Minske. EHU prezidentas A. Michailovas susitikimo su Seimo Pirmininku metu pakvietė V. Pranckietį į šios sukakties minėjimui organizuojamą konferenciją.
"Europos humanitarinio universiteto misija yra ypač svarbi, nes tai yra projektas, ugdantis alternatyvią mintį ir pilietišką visuomenę ir skatinant demokratizacijos procesų Baltarusijoje vystymąsi", - sakė V. Pranckietis.
EHU - tai privatus, pelno nesiekiantis humanitarinių mokslų universitetas, įkurtas Minske (Baltarusija) 1992 metais. Po priverstinio uždarymo 2004 metais EHU po metų buvo atkurtas Vilniuje. Universitetas vykdo studijas rusų, baltarusių ir anglų kalbomis. Šiuo metu jame studijuoja apie 900 studentų, kurių 95 proc. atvyksta iš Baltarusijos. 62 proc. Europos humanitarinio universiteto absolventų grįžta gyventi ir dirbti į Baltarusiją.

Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje įteikė atsakomąją notą Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai

Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai penktadienį įteikė atsakomąją notą, kuria pripažįstama, kad 2017 metų rugsėjo 28 dieną Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, pažeidė Baltarusijos valstybės sieną ties tarptautiniu valstybės sienos perėjimo punktu Lavoriškės-Kotlovka.
Notoje apgailestaujama dėl įvykusio incidento ir užtikrinama, kad Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba imsis visų reikiamų priemonių, kad ateityje analogiški incidentai nepasikartotų.

EK paskelbė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo gaires, padėsiančias apsaugoti tokią žemę

Europos Komisija paskelbė gaires valstybėms narėms, kad padėtų joms apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę nuo pernelyg intensyvaus spekuliacinio perpardavimo ir nuosavybės koncentracijos grėsmių. ES valstybės narės turi teisę riboti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, kad išsaugotų žemdirbių bendruomenes ir skatintų tvarų žemės ūkį, bet tai daryti jos privalo laikydamosi ES teisės aktų, visų pirma nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo. 
Paskelbtame komunikate Komisija pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika grindžiamas gaires valstybėms narėms, kaip jos gali reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Komunikate paaiškinama, kad valstybės narės yra kompetentingos priimti sprendimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kontrolės priemonių. Kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tam tikromis aplinkybėmis gali būti priimtini kai kurie apribojimai. Tarp jų - išankstiniai nacionalinių valdžios institucijų leidimai žemei įsigyti; įsigyjamos žemės ploto apribojimai; valstybės nustatomos kainos; pirmumo teisė, kuria gali pasinaudoti tam tikrų kategorijų pirkėjai, kad įsigytų žemės ūkio paskirties žemės prieš ją parduodant kitiems. Tokioms pirkėjų kategorijoms gali priklausyti žemės nuomininkai, kaimynai, bendrasavininkiai, valstybė.
Tačiau pagal ES teisę negalima nustatyti diskriminacinių apribojimų, pvz., reikalauti, kad žemę perkantis subjektas tenkintų kokius nors bendrus gyvenamosios vietos reikalavimus.
Taip pat neteisėti yra neproporcingai dideli tarpvalstybinių investicijų apribojimai. Remiantis teismo praktika, visų pirma yra neproporcinga nustatyti prievolę ūkininkauti pačiam, drausti bendrovėms pirkti žemę, reikalauti, kad žemę perkantis subjektas turėtų žemdirbystės srities kvalifikaciją.
Komunikatas parengtas atsižvelgiant į kovo mėn. Europos Parlamento raginimą, kai Komisijos buvo paprašyta nustatyti aiškius ir išsamius žemės rinkos taisyklių kriterijus, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos laikantis ES teisės aktų.
Žemės ūkio paskirties žemė yra ribotas ir ypatingas turtas, kuriam reikia specialios apsaugos, todėl kai kurios valstybės narės nustato jos pirkimo apribojimus. Vis dėlto užsienio investicijos yra svarbus kapitalo, technologijų ir žinių šaltinis. Dėl jų gali didėti žemės ūkio našumas, o vietos įmonės gali įgyti daugiau galimybių gauti finansavimą. ES taisyklėms dėl laisvo kapitalo judėjimo tenka esminis vaidmuo užtikrinant tokias tarpvalstybines investicijas.
2015 m. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš Lietuvą ir kitas valstybes nares, diskriminuojančias kitų ES šalių investuotojus ir nustatančias neproporcingai didelius tarpvalstybinių investicijų apribojimus. 2016 m. gegužės mėn. Europos Komisija išsiuntė pagrįstas nuomones Lietuvai bei Bulgarijai, Vengrijai, Latvijai ir Slovakijai, nes tebebuvo susirūpinusi dėl galiojančių nacionalinių nuostatų dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Prieita prie nuomonės, kad tam tikros šių valstybių narių įstatymų nuostatos, ribojančios ES individualių asmenų ir bendrovių galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, yra diskriminuojamos arba pernelyg griežtos. Šie įstatymai buvo priimti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kai galiojo žemės ūkio paskirties žemės laisvo pirkimo išimtys, kurios tam tikroms valstybėms narėms buvo suteiktos stojant į ES.

ES lėšos sveikatos apsaugos sistemoje investuojamos sparčiau

Per šiuos metus Europos Sąjungos fondų lėšų, skirtų įvairiems sveikatos apsaugos sistemos projektams, panaudojimas, palyginti su trejais praėjusiais metais iš 2014-2020 metų finansavimo laikotarpio, padvigubėjo. Per 9 šių metų mėnesius projektams įgyvendinti išmokėta 2,9 mln. eurų, tuo tarpu 2014-2016 metais išmokėta 1,65 mln. eurų. 
Beveik šešiskart padidėjo ir suma, paskirstyta projektų finansavimui, t. y. šie projektai jau atrinkti, įtraukti į valstybės projektų sąrašus ir po sėkmingo paraiškų įvertinimo ir veiklų įgyvendinimo jiems lėšos bus išmokėtos. 
Sveikatos apsaugos viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, valstybės projektų sąrašų šiemet patvirtinta už 72,6 mln. eurų - į tokią sumą jau gali pretenduoti gydymo įstaigos, vykdydamos savo projektus. Šiuo metu projektų finansavimo sąlygų aprašų yra patvirtinta už 117 mln. eurų iš Lietuvai sveikatos sektoriui skirtų 259,8 mln. eurų.
„Šiuo metu jau yra suplanuota apie pusę visų ES investicijų. Ir tokį tempą turime išlaikyti, nes finansavimo laikotarpis jau yra įpusėjęs. Tie pinigai yra labai reikalingi visoms numatytoms sritims, taigi nepanaudoti jų visų būtų didelis praradimas valstybei. Kol kas akivaizdžios rizikos prarasti bent dalį ES paramos nėra, tačiau turime labai atsakingai kontroliuoti visą procesą, kad tai, kas yra skirta Lietuvos žmonių gerovei, jų sveikatai, būtų panaudota tinkamai ir laiku", - teigia viceministrė G. Šakalytė.
Viena svarbiausių investicijų - į galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą. Nacionaliniam insulto gydymo centrų tinklui priklausančioms įstaigoms - 6 insulto gydymo centrams bei 5 tarpinėms pagalbos ligoninėms apskričių centruose bus perkama šiuolaikinius standartus atitinkanti moderni diagnostinė ir gydymo įranga, padėsianti užtikrinti kokybišką pagalbą ūmaus galvos smegenų insulto ištiktiems bei galvos kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Vėliau planuojamos investicijos ir į stacionarines reabilitacijos paslaugas, skirtas sudėtingos būklės pacientams. 
Taip pat numatytos investicijos į pirminės asmens sveikatos priežiūros infrastuktūrą regionuose - planuojama atnaujinti gydymo įstaigas - šeimos gydytojų kabinetus, pirminės sveikatos priežiūros centrus ir pan., šeimos gydytojus aprūpinti nauja diagnostine įranga. 
Į valstybės projektų sąrašus yra įtraukti projektai, skirti gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, onkologinių ligų prevencijos ir gydymo paslaugų infrastruktūrą bei tuberkuliozės profilaktiką, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

TVF sunerimo dėl Venesuelos: "nematyti jokių sprendimų"

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išsakė rimtą susirūpinimą dėl nesibaigiančios politinės ir ekonominės krizės Venesueloje.
Venesuelą tebedrebina "didelio masto ekonominė, humanitarinė ir politinė krizė, kuriai nematyti pabaigos", teigia fondas savo ataskaitoje apie Lotynų Amerikos ekonomikas.
Venesuelos ekonomika nuo 2014 metų iki šių metų pabaigos bus susitraukusi 35 proc., šalis juda link hiperinfliacijos, kai kainos nevaldomai ilgą laiką auga sparčiais tempais, teigia fondas. TVF pabrėžia, kad nepriteklius ir politinė nesantaika negailestingai atsiliepia Venesuelos tautai.

Europos Komisija: Jei mirs Šengenas, mirs Europa

Liuksemburgas, spalio 13 d. (AFP-ELTA). Europos Komisija įspėja dėl ilgalaikės sienų kontrolės Šengeno zonoje. 
„Jei Šengenas mirs, mirs Europa", - penktadienį Liuksemburge ES vidaus reikalų ministrų susitikime pareiškė ES vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos). Jis teigė suprantąs kai kurių šalių narių susirūpinimą dėl saugumo padėties. Tačiau „mūsų pareiga yra ginti Šengeną ir jį išlaikyti", - pabrėžė komisaras.
D. Avramopulo duomenimis, maždaug šešios valstybės jau paskelbė apie savo sienų kontrolės pratęsimą dar pusmečiui.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) Liuksemburge gynė Berlyno spendimą dėl teroro pavojaus mažiausiai iki 2018 metų gegužės kontroliuoti sienas. „To priežastis yra įtempta saugumo padėtis Europos pavojų zonoje, turint omenyje tarptautinį terorizmą ir vis dar nepakankamą Europos išorės sienų apsaugą", - kalbėjo jis. Tačiau kontrolės esą yra „terminuota priemonė", tai nenumarins Šengeno.
Jau rugsėjį Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys narės reikalavo maksimalų kontrolės laiką dėl teroro pavojaus pratęsti nuo dvejų iki ketverių metų. Komisija ketina leisti kontroles ilgiausiai trejus metus ir kartu nori padidinti barjerus.
Šengeno zonoje, kuriai priklauso 26 valstybės, paprastai galima keliauti be patikrų pasienyje. Dėl pabėgėlių krizės ir teroristinių išpuolių nuo 2015 metų šešios šalys vėl ėmė taikyti kontrolę.

Pradėtas rūkyti V. Čerčilio cigaras aukcione parduota už 12 000 dolerių

Bostonas, spalio 13 d. (ELTA). Anoniminis pirkėjas aukcione paklojo 12 000 dolerių už pradėtą rūkyti Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) cigarą. Tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras kubietišką „Corona" cigarą užsidegė per savo viešnagę Paryžiuje 1947 metais. Dabar jis parduotas interneto aukcione.
10 cm ilgio pridegtą cigarą įsigijo kolekcininkas iš Palm Byčo Floridos valstijoje, pranešė Bostono aukcionų namai RR. Pirkėjo vardas neskelbiamas, informuoja agentūra AP.
Aukcionų namų duomenimis, V. Čerčilis cigarą prisidegė 1947 metų gegužės 11 dieną Le Buržė oro uoste Prancūzijoje. Aukcione buvo parduodamam ir V. Čerčilio pasirašyta nuotrauka. Joje įamžintas tuometis premjeras su dabar parduotu cigaru.

EK pirmininkas apie "Brexit": britai turi susimokėti

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) penktadienį pareiškė, kad, norėdama pereiti prie derybų dėl prekybos santykių po "Brexit", Didžioji Britanija pirmiausia privalo įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Šią situaciją jis palygino su bandymu išeiti iš baro nesumokėjus už alų.
Ž. K. Junkeris pasisakė praėjus dienai po to, kai vyriausiasis Europos Sąjungos (ES) "Brexit" derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) pareiškė, kad "skyrybų" sąskaitos klausimas atsidūrė "nerimą keliančioje aklavietėje". Be to, jis pridūrė, kad derybose nepadaryta tiek pažangos, kad kitą savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime lyderiai sutiktų pradėti derybas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės (JK) santykių.
"Britai, kaip ir mes, kasdien atranda vis naujų problemų. Todėl šis procesas užsitęs ilgiau, nei iš pradžių manėme", - Liuksemburgo universiteto studentams sakė Ž. K. Junkeris.

NATO įspėja, kad kariniai veiksmai prieš Šiaurės Korėją turėtų pragaištingų padarinių

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad karinė intervencija Šiaurės Korėjoje turėtų pragaištingų padarinių. Taip jis atsakė į šią savaitę JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) išsakytą mintį, kad visos diplomatinės pastangos sprendžiant Pchenjano grėsmės klausimą žlugo.
J. Stoltenbergas, artimiausiu metu ketinantis apsilankyti Pietų Korėjoje ir Japonijoje, kad joms pareikštų paramą, pabrėžė, jog Vašingtonas turi teisę ginti savo sąjungininkes ir gintis pats, tačiau paragino dėti didesnes diplomatines pastangas.
"Karinės jėgos panaudojimas turės pragaištingų padarinių, manau, kad iš tiesų niekas to nenori, todėl mums ir toliau reikia siekti, jog sprendimas būtų priimtas derybų keliu", - interviu NATO būstinėje Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.
"JAV turi teisę gintis pačios ir ginti savo sąjungininkes, tačiau tuo pat metu esu visiškai įsitikinęs, kad niekas karinio sprendimo nenori, todėl toliau matome bendras pastangas, kuriomis siekiama padidinti spaudimą Šiaurės Korėjai", - pridūrė NATO vadovas.

Kataras vėl kreipėsi į PPO dėl arabų šalių prekybos blokados

Kataras paprašė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sudaryti arbitrų grupę, kuri nagrinėtų jos skundą dėl keturių arabų šalių vykdomos prekybos blokados, penktadienį praneša Pasaulinės prekybos organizacijos šaltiniai.
Kataras pateikė oficialų skundą PPO dar rugpjūtį, pareiškęs, kad blokada pažeidžia prekių ir paslaugų prekybos taisykles, kaip ir teisę į intelektualiąją nuosavybę.
Birželio pradžioje Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Bahreinas ir Egiptas nutraukė diplomatinius santykius su Kataru, apkaltinusios šalį terorizmo ir ekstremizmo rėmimu, taip pat kišimusi į jų vidaus reikalus. Prie minėtų šalių sprendimo vėliau prisijungė grupė kitų valstybių. Šalys įvedė Katarui sankcijas ir pateikė reikalavimų sąrašą, kurį Kataras turėtų įgyvendinti, kad būtų atšauktos jam įvestos sankcijos. Kataras atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad iškelti reikalavimai negali būti įvykdyti. Be to, šie reikalavimai pažeidžia šalies suverenitetą, tvirtino Kataras.
Savo pradiniame kreipimesi į PPO Kataras prašė "konsultacijų" su minėtomis šalimis, tokios procedūros reikalauja Ženevoje įsikūrusi organizacija, iki sudarant Ginčų sprendimo tarybą (DBS).
Ketvirtadienį PPO pranešė, kad JAE atsisakė konsultacijų su Doha. Kol kas neaišku, ar Saudo Arabija bei Bahreinas taip pat atsisakė derybų su Kataru per PPO.
Ginčų sprendimas Pasaulio prekybos organizacijoje gali užtrukti kelis mėnesius, jei ne metus.
Ekonominės ir politinės sankcijos, paskelbtos dujų turtingam Katarui, sukėlė vieną giliausių krizių Persijos įlankos regionui per ištisus dešimtmečius. 
Doha kategoriškai neigia remianti ekstremizmą.

Gaisrai Kalifornijoje nusinešė 33 gyvybes

Per pragaištingus miškų gaisrus Šiaurės Kalifornijoje žuvusių žmonių skaičius pasiekė mažiausiai 33. 
"Pavojus vis dar nepraėjęs, - sako Kalifornijos avarijų likvidavimo tarnybos direktorius Markas Gilardučis (Mark Ghilarducci), patikinęs, kad daroma viskas, kad liepsna neplistų toliau.
Pasak Kalifornijos ugniagesių vadovo Kemo Pimloto (Kem Pimlott), daugiau nei 9000 ugniagesių kovoja su 17 didžiulių gaisrų, nuo sekmadienio nuniokojusių iš viso 89 700 hektarų ploto. Miškų gaisrai jau sunaikino 5700 statinių namų, - anksčiau skelbta, kad ugnis pasiglemžė 3 500 namų.
"Mes jau pasiekėme nemažos pažangos, - sakė K. Pimlotas. - Trys mažesni gaisrai jau pažaboti. Dabar sustiprinome kovą su keliais iš didžiųjų gaisrų".
Anot K. Pimloto, prireiks ne vienos savaitės, kol tyrėjai nustatys, kas sukėlė miškų gaisrus, pragaištingiausius per visą Kalifornijos istoriją. Los Andželo apygardoje 1933 metais Grifito parke kilęs gaisras nusinešė mažiausiai 29 žmonių gyvybes. Per 1991 m. kilusį gaisrą Oklando kalvose žuvo 25 žmonės, pelenais virto 2 800 pastatų.
Gaisrai greitai išplito kurstomi stipraus vėjo. Kalifornija vis dar junta penkerius metus trukusios sausros padarinius. Liepsnos sparčiai ryja sausą augmeniją.

D. Trampas žada nebepasirašyti Irano branduolinio susitarimo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasmerkė "fanatišką" Irano režimą ir atsisakė ir toliau tvirtinti su šia šalimi sudarytą branduolinį susitarimą, praneša BBC.
JAV vadovas pranešė šį susitarimą perduodąs svarstyti Kongresui bei ketinąs pasitarti su sąjungininkais, kaip jį pataisyti.
Be kita ko, D. Trampas Iraną apkaltino terorizmo finansavimu ir pareiškė "užkirsiąs kelią režimui sukurti branduolinį ginklą".
Tarptautiniai stebėtojai teigia, kad Iranas laikosi visų 2015 metais pasirašyto susitarimo, pagal kurį šalis įšaldė savo branduolinę programą, nuostatų.
Tačiau D. Trampas tvirtino, kad šis susitarimas - pernelyg švelnus. Be to, Iranui esą buvo leista viršyti sunkiojo vandens limitus ir bauginti užsienio šalių inspektorius.
JAV prezidentas taip pat piktinosi, kad Iranas esą "nesilaiko susitarimo dvasios", tačiau jam vis vien taikomos sušvelnintos sankcijos.
D. Trampas pridūrė, kad JAV pasilieka teisę bet kada pasitraukti iš šio susitarimo.

Naująja UNESCO vadove tapo buvusi Prancūzijos kultūros ministrė O. Azulė

Naująja Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) vadove išrinkta buvusi Prancūzijos kultūros ministrė Odrė Azulė (Audrey Azoulay). Penktadienį vykusiuose rinkimuose ji vos dviejų balsų persvara įveikė Kataro kandidatą į šį postą.
49-erių O. Azulė paskutiniajame balsavimo ture 30 balsų prieš 28 įveikė Hamadą bin Abdulazizą al Kavarį (Hamad bin Abdulaziz Al-Kawari), kuris taip pat yra buvęs kultūros ministras. Pastarojo pralaimėjimą galėjo lemti tai, kad paramos jam neskyrė Persijos įlankos šalys, priklausančios Saudo Arabijos vadovaujamai koalicijai, kuri yra nutraukusi diplomatinius ryšius su Kataru.

Naujajame ES pastate Briuselyje nuodingais dūmais apsinuodijo 20 žmonių

Apsinuodiję nuodingais dūmais, pasklidusiais naujojo Europos Sąjungos (ES) institucijų Briuselyje pastato "Europa" virtuvėse, penktadienį sunegalavo 20 žmonių. Būtent šiame pastate kitą savaitę numatytas Bendrijos lyderių aukščiausio lygio susitikimas. Pasak pareigūnų, jis vyks, kaip planuota.
Iš "kosminiu kiaušiniu" ("Space Egg") pramintos Europos Vadovų Tarybos (EVT) būstinės, kuri Bendrijai atsiėjo 321 mln. eurų, buvo evakuoti žmonės, o prie pastato buvo matyti stovintys greitosios pagalbos automobiliai.
"Virtuvėje susidarė blogas buitinės chemijos produktų derinys, dėl kurio ir kilo dūmai", - AFP sakė Briuselio greitosios pagalbos tarnybų atstovas Pjeras Mesas (Pierre Meys). Jis pridūrė, kad nukentėjusiesiems pasireiškė tokie simptomai, kaip akių skausmas ir vėmimas.
EVT atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad sunegalavo 20 žmonių. Anksčiau buvo skelbta apie nuo 13 iki 15 blogai pasijutusių žmonių. Devyni asmenys buvo nugabenti į ligoninę, penki iš jų iš jos jau išrašyti.
EVT išplatintame pranešime teigiama, kad pagalbos tarnybos nustatė, jog "problema kilo dėl cheminės dviejų pramoninių valymo priemonių reakcijos" virtuvės ventiliacinėje sistemoje.
"Tikimės, kad "Europos" pastatas vėl bus atidarytas pirmadienį. Susitikimai vyks, kaip numatyta. Taip pat nesikeičia ir kitos savaitės EVT viršūnių susitikimo planai", - rašoma pranešime. 
ES viršūnių susitikimas vyks spalio 19-20 dienomis. Jo metu planuojama aptarti "Brexit" ir Europos ateities klausimus.

JT generalinis sekretorius tikisi, kad Irano branduolinis susitarimas bus išsaugotas

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (Antonio Guterres) viliasi, kad su Iranu pasirašytas branduolinis susitarimas gali būti išsaugotas, penktadienį informavo organizacijos atstovas, JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) besirengiant paskelbti apie šio susitarimo likimą.
JT atstovas Stefanas Diužarikas (Stephane Dujarric) tikino, kad A. Guterešas šį susitarimą laiko "itin svarbiu proveržiu konsoliduojant branduolinio ginklo neplatinimą ir skatinant taiką bei saugumą pasaulyje".
"Generalinis sekretorius nuoširdžiai viliasi, kad susitarimas liks galioti", - pridūrė S. Diužarikas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 14-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1809 m. pagal Vienos sutartį Austrija Triestą ir Ilyriją - Balkanų pusiasalio šiaurės vakarinę dalį - atidavė Prancūzijai, o Galiciją - Lenkijai ir Rusijai.
1854 m. JAV Springfildo mieste įvyko pirmasis pasaulyje kūdikių grožio konkursas.
1882 m. gimė airių valstybės veikėjas Eimonas de Valera (Eamon De Valera), kuris nuo 1917 iki 1926 metų buvo "Sinn Fein" partijos pirmininkas, nuo 1932 iki 1959 metų - premjeras su dviem trumpomis pertraukomis ir po to iki 1973 metų - Airijos prezidentas.
1890 m. gimė JAV generolas ir valstybės veikėjas Dvaitas Deividas Eizenhaueris (Dwight David Eisenhower). Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas, o 1953-1961 metais - 34-asis JAV prezidentas.
1912 m. šauta į JAV prezidentą Teodorą Ruzveltą (Theodore Roosevelt). Jo gyvybę išgelbėjo storas paltas bei į viršutinę kišenę sukimšti rankraščiai.
1927 m. gimė Didžiosios Britanijos aktorius Rodžeris Mūras (Roger Moore). Jis taip pat buvo UNICEF Geros valios ambasadorius.
1939 m. gimė amerikiečių dizaineris Ralfas Lorenas (Ralph Lauren).
1944 m., norėdamas išvengti arešto už santykius su sąmokslininkais prieš Adolfą Hitlerį (Adolf Hitler), nusinuodijo generolas Ervinas Romelis (Erwin Rommel), per Antrąjį pasaulinį karą vadovavęs vokiečių pajėgoms Afrikoje.
1947 m. JAV karinių oro pajėgų kapitonas Čarlzas Jegeris (Charles Yeager) bandomuoju lėktuvu pirmą kartą viršijo garso greitį.
1964 m. Nobelio taikos premija paskirta JAV judėjimo už juodųjų pilietines teises lyderiui Martinui Liuteriui Kingui (Martin Luther King).
1981 m. praėjus savaitei po Anvaro Sadato (Anwar Sadat) nužudymo Egipto prezidentu išrinktas Hosnis Mubarakas (Hosni Mubarak).
1988 m. Egipto rašytojas Nagibas Machfuzas (Naguib Mahfouz), kritikų lyginamas su Dikensu (Dickens), Zola ir Dostojevskiu, tapo pirmuoju arabiškai rašančiu autoriumi, kuriam paskirta Nobelio literatūros premija.
1990 m. mirė amerikiečių dirigentas Leonardas Bernsteinas (Leonard Bernstein).
1991 m. Nobelio taikos premija paskirta Birmos opozicijos lyderei An San Su Či (Aung San Suu Kyi), kurią šalies karinė chunta namų arešte laikė daugiau kaip dvejus metus.
1994 m. Nobelio taikos premija paskirta Izraelio ministrui pirmininkui Icchakui Rabinui (Yitzhak Rabin), užsienio reikalų ministrui Šimonui Peresui (Shimon Peres) ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) lyderiui Jasirui Arafatui (Yasser Arafat).
1999 m., sulaukęs 77 metų amžiaus, mirė buvęs Tanzanijos prezidentas Julijus Niererė (Julius Nyerere). Tanzanijai jis vadovavo nuo 1962 iki 1985 metų, kai tapo vienu pirmųjų Afrikos lyderių, atsistatydinusių savo noru.
2003 m. mirė pirmasis Mauritanijos prezidentas Moktaras Uldas Dada (Moktar Ould Daddah). Jis postą užėmė šaliai įgijus nepriklausomybę nuo Prancūzijos 1960-aisiais.
2004 m. neatlaikę Vakarų spaudimo Bosnijos serbai pripažino, kad jų pajėgos 1995 metais Srebrenicoje nužudė daugiau nei 7 tūkst. musulmonų.
2012 m. austras Feliksas Baumgartneris (Felix Baumgartner) balionu pakilo į 39 068 metrų aukštį, iš jo iššoko ir krisdamas viršijo garso greitį. Jis pagerino žmogaus pakilimo balionu aukščio rekordą ir laisvo kritimo greičio rekordą.
2013 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatais tapo JAV mokslininkai Eugenijus F. Fama (Eugene F. Fama), Larsas Piteris Hansenas (Lars Peter Hansen) ir Robertas Šileris (Robert Shiller). 

 

 

Atgal