VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.16. Naujausios žinios

L. Linkevičius dalyvaus Užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge

Liuksemburge pirmadienį vyks Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdis, kurio darbotvarkėje numatyta aptarti Irano, Šiaurės Korėjos, Turkijos ir žmogaus teisių klausimus. 
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prieš tarybos posėdį rengia ministrų susitikimą su vienu žymiausiu Rusijos demokratų ir opozicionierių Vladimiru Kara-Murza. Šis susitikimas, pasak Užsienio reikalų ministerijos, glaudžiai siesis su ministrų darbotvarkėje numatytu žmogaus teisių klausimu, kuris bus aptariamas dalyvaujant ES specialiajam atstovui Stavrui Lambrinidžiui.
Užsienio reikalų ministrų taryboje ministrai diskutuos dėl ES pozicijos Irano klausimu, jei JAV nuspręstų vienašališkai pasitraukti iš Bendro visapusiško veiksmų plano (JCPOA) įgyvendinimo ir grąžintų sankcijas Iranui. 
Korėjos pusiasalyje įtampa neslūgsta, todėl klausimas vėl grįžta ministrų diskusijai. URT susitikimo metu planuojama sutarti dėl naujų autonominių ES ribojamųjų priemonių Šiaurės Korėjai.
Turkija išlieka svarbia ES partnere tiek sprendžiant migracijos, terorizmo, saugumo iššūkius, tiek siekiant stabilumo pietinėje ES kaimynystėje. Ministrai kalbės apie Turkijos vaidmenį regione ir tolesnį ES bendradarbiavimą su Turkija.

V. Pranckietis vieši Rumunijoje

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama delegacija pradėjo oficialų vizitą Rumunijoje.
Šios šalies sostinėje Bukarešte numatyti susitikimai su Rumunijos valdžios atstovais - Senato Pirmininku Kelinu Popesku Teričianu (Calin Popescu-Tariceanu), Deputatų Rūmų Pirmininku Liviu Dragnia (Liviu Dragnea), Ministro Pirmininko pavaduotoja, aplinkos ministre Graciela Gavrilesku (Gratiela Gavrilescu) ir užsienio reikalų ministru Teodoru Meleškanu (Teodor Melescanu), parlamentinės Rumunijos ir Lietuvos draugystės grupės nariais.
Susitikimuose bus kalbama apie glaudesnį dvišalį valstybių bendradarbiavimą saugumo bei ekonomikos srityse. Taip pat bus diskutuojama apie Rytų partnerystės valstybių ateitį, ypač didelis dėmesys bus skiriamas Moldovoje vykstantiems procesams.
Seimo delegacija taip pat dalyvaus Rumunijos ir Lietuvos verslo forumo atidaryme Rumunijos prekybos ir pramonės rūmuose.
Kartu su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu į Rumuniją išvyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Rumunija grupės pirmininkas Algirdas Sysas, Europos reikalų komiteto nariai Virgilijus Poderys ir Rūta Miliūtė.

Sostinės keleivius veš 40 naujų žemagrindžių troleibusų

Vilniaus miesto troleibusų parką numatoma atnaujinti ne mažiau kaip 40-čia naujų žemagrindžių troleibusų. Remiantis susisiekimo ministro Roko Masiulio pasirašytu įsakymu, sostinės viešojo transporto priemonių parkui modernizuoti iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus skirtas 13,5 mln. eurų finansavimas. 
Ministras R. Masiulis teigia, kad į Vilniaus gatves išriedėję nauji troleibusai prisidės prie darnaus judumo skatinimo ir ekologiško transporto šalies sostinėje plėtros, leis pagerinti ir viešojo transporto paslaugų kokybę mieste. 
„Tikimės, kad tai leis pagerinti viešojo miesto transporto teikiamų paslaugų kokybę ir taip paskatins gyventojus labiau naudotis viešuoju transportu, mažins socialinę atskirtį, leis įgyvendinti miesto universalaus dizaino principus", - sako R. Masiulis. 
Projektą „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Vilniaus mieste", kurio bendra vertė yra 19,2 mln. eurų, įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Nepakeitus politikos, kurioje nėra vietos viduriui, dar ilgai teks taikstytis su politiniais "bildukais" 

Naujienų agentūros ELTA korespondentas Benas Brunalas

Lietuvos politikoje yra kelios sąvokos, egzistuojančios tik teoriniu lygmeniu - progresiniai mokesčiai, ideologinis nuoseklumas ir vidurinioji klasė. Šios klasės bijo šalies populistai ir ji bene mažiausiai pažįstama ir aptarinėjama.
Visuomenės sankloda, kai yra daug nuo valstybės priklausomų, ekonomiškai nesavarankiškų ir nestabilių piliečių, ypač palanki politinėms jėgoms, kurios neturi politinių idėjų ir kalba tik lozungais. Savo socialine padėtimi nusivylęs žmogus kartais linksta „papokštauti" ir į valdžią prikviesti garsiai emocijomis žongliruojančių politinių „bildukų", gyvenančių iš visuomenės pykčio, jaučiamo neteisingumo ir nevilties jausmo. Tad akivaizdu, kad nepakeitus politikos, kurioje nėra vietos viduriui, dar ilgai teks taikstytis su triukšmaujančiais „bildukais". 
Lietuvoje vidurinioji klasė yra viena silpniausių Europoje. Tai rodo valstybėje esanti ryški socialinė atskirtis, kai visuomenė pagal gaunamas pajamas pasiskirsčiusi labai netolygiai. Ir ši atskirtis tarp turtingųjų ir mažiausiai uždirbančių pastaruoju metu tik didėja. Beveik 20 proc. šalies gyventojų apskritai gali būti priskiriami skurdo grupei. 
„Danske Bank" analizės duomenimis, vidutines pajamas - nuo 800 iki 2100 eurų - gauna 36 proc. gyventojų Tai, galima sakyti, Lietuvos viduriniosios klasės kontūrai. Ir tai vienas prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Šioje srityje Lietuva aplenkia tik Bulgariją ir Rumuniją.
Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į apatinę vidutinių pajamų ribą - 800 eurų, kuri vargu ar užtikrina ekonominį stabilumą ir galimybę atsidėti pajamų ateičiai. Tai greičiau bazinių poreikių tenkinimo riba. Lietuvos viešojoje erdvėje ne kartą vyko diskusija, kas yra bei kokios pajamos leidžia save priskirti viduriniajai klasei. Ekonomistas Gitanas Nausėda yra minėjęs, kad norint save vadinti šios grupės atstovu, reikėtų gauti bent 1,5 tūkstančio eurų atlyginimą "į rankas". Ši suma, įvertinus statistinius duomenis, yra ganėtinai retas reiškinys šalies darbo santykiuose. Tad 36 proc. kohortą, paliekant uždirbančius tik gerokai per 1000 eurų, reikėtų gerokai ,,apskaldyti". 
Vadinasi, masyvios ir stabilios visuomenės grupės, kuri savo aktyvumu ir politiniu išprusimu galėtų veikti šalies politiką, Lietuvoje nėra. Paradoksalu, bet į šią grupę dažnai nepakliūva mokytojai, dėstytojai, gydytojai, valstybės tarnautojai, kurie Vakaruose tradiciškai ir sudaro viduriniosios klasės intelektualinius branduolius bei svariai prisideda prie ideologinio nuoseklumo. Jei pusę ar daugiau savo pajamų šalies mokytojai ir gydytojai išleidžia maistui ir būtinosioms prekėms, tai ir jų galimybės tapti „saugikliu", apsaugančiu visuomenę nuo įvairių „spalvų" populistų ar socialinių neramumų, smarkiai sumažėja. 
Nesileidžiant į kritiką valdžios politikai ir į tai, kas buvo ne taip padaryta ar iš vis nedaryta, reikia pabrėžti, kad viduriniosios klasės formavimo ir stiprinimo ženklų nematyti ir dabar. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos retorikoje visa energija kol kas nukreipiama į uždirbančius mažiausiai. Tuo tarpu Premjeras, dar vasarą komentuodamas "Sodros" „lubas" daugiau nei 6 tūkst. eurų „į rankas" gaunantiems žmonėms, ant pjedestalo iškėlė uždirbančius daugiausiai.
Atsigręžime į labiausiai pažeidžiamus, žinoma, nėra nieko blogo. Kaip nieko blogo globoti pačius sėkmingiausius ir turtingiausius valstybės narius. Nerimą kelia tai, kad valdžios žmonių politinėje vaizduotėje ir politinėje darbotvarkėje neliko vietos viduriniajai klasei. Kitaip tariant, jei nori būti politiškai svarbus ar bent retkarčiais prisimenamas Lietuvos valdžios institucijose, turi būti arba labai neturtingas, arba, priešingai, pasižymėjęs turtuolis. ,,Strateginis vidurys", kuris tradiciškai Vakarų valstybėse atlieka labai stiprų vaidmenį, liko užmirštas, o jo būtinybė politinėje retorikoje net neakcentuota.
Ir tai šį tą sako apie politikos perspektyvą - ši kraštutinumais grįsta strategija (rūpinantis tik turtingiausiais ir labiausiai vargstančiais) tik iš dalies prisidės sprendžiant socialinės atskirties ir trinties problemas. Nesant ekonomiškai stabilios viduriniosios klasės politinė sistema bus ir toliau fragmentuota, permaininga, o visuomenė stebinama, „linksminama" ir kamuojama politikų, politinių projektų ir iniciatyvų, prasilenkiančių ir su sveiku protu, ir su tvarios visuomenės konstravimo dėsniais. Todėl tiek reformų, tiek emigracijos klausimų sprendimas rizikuos ir toliau likti vien retorika kuriama imitacija
Viduriniąja klase Vakarų pasaulyje įprasta laikyti žmonių grupę, kuri pasižymi ne tik ekonominiu savarankiškumu, bet ir išsilavinimu, socialiniu ir politiniu aktyvumu, gebėjimu pasirūpinti savimi ir atsidėti pajamų ateičiai. Dėl šių priežasčių vidurinioji klasė yra ne tik valstybės demokratijos, bet ir ūkio stabilumo pagrindas. Daugelis mokslininkų viduriniajai klasei priskiria misiją būti liberalios demokratijos socialiniu pagrindu. Vidurinioji klasė, anot jų, turėdama pakankamą ekonominį kapitalą, yra suinteresuota ramiu pilietišku gyvenimu ir vengia radikalizmo ir eksperimentavimo politikoje. Ekonominis pakankamumas ir stabilumas skatina piliečius domėtis valdžios darbu bei formuoja jauseną, kad jie patys gali ir turi valstybės politikoje dalyvauti. Taigi vidurinioji klasė apibūdinama ne tik ekonominiu, bet ir politiniu išprusimu. Dėl to šią grupę žmonių mažiau paveikia politiniai „gelbėtojai" ar populistinės spekuliacijos.

VATESI leido pradėti kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo komplekso karštuosius bandymus

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) išdavė licenciją VĮ Ignalinos atominei elektrinei eksploatuoti naują kietųjų radioaktyviųjų atliekų rūšiavimo, apdorojimo, pakavimo ir saugojimo kompleksą.
Ši licencija leidžia pradėti vadinamuosius karštuosius bandymus. Pwe karštuosius bandymus įrenginyje bus rūšiuojamos, apdorojamos (deginamos, presuojamos) kietosios radioaktyviosios atliekos. Dalis atliekų bus dedamos į konteinerius ir cementuojamos bei laikinai saugomos, kol bus įrengtas mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekynas. Panaudoti uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ir kietosios radioaktyviosios atliekos, kurios dėl savo savybių nebus dedamos į šį atliekyną, įrenginyje bus rūšiuojami ir dedami į konteinerius saugoti ilgesniam laikotarpiui. Taip realiomis sąlygomis bus patikrintos įrenginių technologinės operacijos. 
Sėkmingai atlikusi karštuosius bandymus ir patikrinusi įrenginių technologines operacijas, įrodžiusi, kad visi tvarkymo veiksmai su radioaktyviomis atliekomis vykdomi pagal nustatytus reikalavimus ir gavusi VATESI leidimą, VĮ Ignalinos atominė elektrinė galės rūšiuoti, apdoroti, pakuoti ir saugoti kietąsias radioaktyvias atliekas, susidariusias veikiant elektrinei ar jos eksploatavimo nutraukimo metu.
Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje visos radioaktyviosios atliekos turi būti sutvarkytos taip, kad gyventojai ir aplinka būtų apsaugoti nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija licenciją statyti šį radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį išdavė 2009 m.

Lenkija nusprendė atsisakyti 9,2 mlrd. dolerių TVF paskolos

Lenkijos valdžia nutarė atsisakyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditinės linijos, kurios vertė siekia 9,2 mlrd. dolerių, praneša šalies Finansų ministerija.
"Mes atsisakysim 9,2 mlrd. dolerių vertės TVF kreditinės linijos", -Lenkijos vicepremjero Mateušo Moraveckio (Mateusz Morawiecki) žodžius cituoja ministerija savo interneto svetainėje.
"Lenkijos ekonomika yra pakankamai geros būklės, kad galėtume taip elgtis", - sakė M. Moraveckis.
Kaip paaiškino Finansų ministerija, sprendimas dėl TVF paskolos atsisakymo priimtas, remiantis duomenimis apie biudžeto stabilumą ir valiutos atsargų būklę.

Politinis susirūpinimas smukdo euro vertę, silpna infliacija riboja JAV valiutos augimą

Pirmadienį rytinėje prekyboje euro kursas smunka pasibaigus rinkimams Austrijoje ir neslūgstant susirūpinimui dėl Katalonijos krizės, tuo tarpu JAV dolerio kursas beveik nepakito po pranešimų apie silpnesnius, nei prognozuota, JAV infliacijos duomenis, praneša "Reuters".
Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 0,2 proc., iki 1,1803 dolerio, toldamas nuo ketvirtadienį pasiekto 1,1880 JAV dolerio, aukščiausio lygio per dvi su puse savaitės.
Austrijos parlamento rinkimus laimėjo Austrijos liaudies partija. Konservatyvi Austrijos liaudies partija, vadovaujama jos pirmininko ir užsienio reikalų ministro Sebastiano Kurco (Sebastian Kurz), per sekmadienį surengtus pirmalaikius rinkimus į Austrijos Nacionalinę Tarybą (parlamento žemuosius rūmus) surinko 31,4 proc. balsų ir pirmauja. 
Investuotojai taip pat stebi situaciją Ispanijoje. Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) turi iki pirmadienio 11.00 val. paaiškinti, ar paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos. 
Euro smukimas buvo ribotas, nes investuotojai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (ECB) spalį paskelbs apie planus laipsniškai atsisakyti aktyvų supirkimo programos.
JAV dolerio kurso dinamika buvo vangi po penktadienį paskelbtų duomenų apie išaugusias JAV vartotojų kainas; naujausi duomenys rodo, kad infliacijos lygis išlieka žemas.
Jenos atžvilgiu JAV valiuta pabrango 0,07 proc. ir siekė 111,91 jenos, penktadienį pasiekusi 111,69 jenos, mažiausio lygio nuo rugsėjo pabaigos.
JAV dolerio indeksas, atspindintis dolerio kursą šešių pagrindinių valiutų atžvilgiu, pirmadienį rytinėje prekyboje ūgtelėjo 0,09 proc., iki 93,174 punkto.

Smolensko katastrofa: „juodoji dėžė" užfiksavo sprogimą

Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko Rusijoje prieš septynerius metus vis dar jaudina lenkų visuomenę. „Mes vienos iš dviejų „juodųjų dėžių" įrašuose aptikome sprogimo momentą", - pareiškė Lenkijos gynybos ministras Antonijus Macerevičius (Antoni Macierewicz), kurį sekmadienį cituoja televizijos stotis „TVP Info". Šis sprogimas esą galiausiai sunaikino orlaivį.
Dabar ši vieta bus toliau analizuojama, kad būtų atmestos visos kitos interpretacijos galimybės, sakė ministras. Galutinė tyrimo ataskaita turėtų būti pristatyta 2018 metų pavasario pabaigoje.
Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) prieš pusantrų metų paskyrė naują komisiją nelaimės aplinkybėms tirti. Rusų tyrėjai 2011-aisiais atmetė lėktuvo susprogdinimo galimybę. Jų duomenimis, dėl „Tupolew Tu-154" katastrofos atsakomybė tenka lenkų pilotams, nes jie tupdė lėktuvą nepaisydami blogo oro.
2010 metų balandžio 10 dieną sudužus lėktuvui žuvo 96 žmonės, tarp jų - Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski), PiS lyderio Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) brolis dvynys. Delegacija vyko į Katynę, kad pagerbtų Antrajame pasauliniame kare stalinistų nužudytus lenkus.

Artėja Madrido Katalonijai duotas terminas, iki kurio regiono valdžia turi paaiškinti, ar paskelbė nepriklausomybę

Besitęsiantis ginčas dėl Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos pirmadienį turėtų pereiti į kitą etapą - artėja Ispanijos centrinės valdžios nustatytas terminas, iki kurio Katalonijos regiono vyriausybė turi išaiškinti, ar paskelbė nepriklausomybę.
Ispanijoje įsivyravo neapibrėžtumas, kai Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) antradienį regioniniame parlamente, panašu, kad paskelbė regiono nepriklausomybę. Tą jis padarė po ginčijamo spalio 1 dienos referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.
Tačiau po kelių akimirkų K. Pučdemonas nepriklausomybės įsigaliojimą atidėjo, teigdamas, kad laukia derybų su vyriausybe Madride.
Atsakydamas į tai, Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) K. Pučdemonui pateikė ultimatumą iki pirmadienio 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku paaiškinti, ar jis vis dėlto paskelbė nepriklausomybę, ar ne.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Chuanas Ignasijus Soidas (Juan Ignacio Zoido) šeštadienį interviu vienam šalies radijų įspėjo, kad Madridas nepriims atsakymo vengimo arba dviprasmiškų atsakymų ir kad į nepriklausomybės paskelbimą bus reaguojama "atitinkamomis priemonėmis".
Vienintelis priimtinas atsakymas - "taip" arba "ne", teigė ministras. "Jei jis atsakys "taip", atsidurs už įstatymo ribų", - sakė Ch. I. Soidas.
Be to, Madridas paragino Katalonijos vyriausybę atsisakyti savo siekio paskelbti nepriklausomybę ir vėl laikytis įstatymų. Tą jie turėtų padaryti iki ketvirtadienio 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.
Manoma, kad šis įspėjimas yra ženklas, jog Madridas gali pritaikyti 155-ąjį Ispanijos konstitucijos straipsnį. Pagal jį, centrinė šalies valdžia gali sustabdyti Konstituciją pažeidusio regiono autonomiją ir įvesti tiesioginį valdymą.

Popiežius šventaisiais paskelbė 35 tikinčiuosius

Popiežius Pranciškus sekmadienį paskelbė šventaisiais 35 tikinčiuosius. Tarp jų yra 30 katalikų misionierių, kuriuos XVII amžiuje Brazilijoje nužudė olandų kalvinistai. 
Jėzuitas Andrė de Soveralis (Andre de Soveral) ir kunigas Ambrosijus Frančiskas Feras (Ambrosio Francisco Ferro) 1645 metais su 28 savo palydovais buvo nužudyti šiandieninės Brazilijos Rio Grandės valstijos teritorijoje. Popiežius Paulius II juos 2000 metais paskelbė palaimintaisiais.
Popiežius Pranciškus sekmadienį taip pat kanonizavo tris jaunus Meksikos tikinčiuosius, nužudytus XVI amžiuje. Į šventųjų sąrašą, be to, įtraukti ispanų kunigas Faustinas Migesas (Faustino Miguez, 1831-1925) ir italų vienuolis Andželas d'Akris (Angelo d'Acri, 1669-1724).

Centriniai bankai: silpna infliacija netruks amžinai

Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja spartesnę infliaciją, nors atlyginimų augimas atsigaunant ekonomikai išlieka silpnas, sekmadienį pareiškė banko viceprezidentas Vitoras Konstancijas (Vitor Constancio). 
V. Konstancijo nuomonę Vašingtone palaikė kitų centrinių bankų vadovai, kurie taip pat tikisi, kad infliacija šiek tiek augs, nors išsivysčiusiose ekonomikose fiksuojamas silpnumas trikdo.
"Akivaizdus neatitikimas tarp stipraus ekonominio atsigavimo ir žemos infliacijos bei atlyginimų yra vienas iš skiriamųjų šiuo metu vykstančio atsigavimo bruožų - beveik visur, turėčiau pasakyti", - kalbėjo V. Konstancijas tarptautinio sektoriaus finansinių lyderių forumo Didžiojo trisdešimtuko (G30) seminare.
Tačiau V. Konstancijas sakė tikįs, kad, euro zonos ekonomikoms pasiekus tvirtų augimo tempų, infliacijos lygis sugrįš prie ECB iškelto vidutinio laikotarpio tikslinio rodiklio.
ECB šį mėnesį turėtų nuspręsti, ar bus pratęsta aktyvų pirkimo programa 2018 metais. Infliacija euro zonoje pastaruoju metu stabilizavosi ties maždaug 1 proc. bei toliau atsilieka nuo ECB užsibrėžto 2 proc. rodiklio. Rugsėjį infliacijos lygis nesiekė analitikų prognozių ir išliko ties 1,5 proc., rodo "Eurostat" duomenys.
Tuo tarpu Japonijos centrinio banko vadovas Haruhikas Kuroda (Haruhiko Kuroda) per tą patį seminarą pareiškė, kad Japonija toliau vykdys savo dabartinę skatinimo programą, tačiau tikisi, jog infliacija sugrįš į ankstesnį lygį.
"Pasiekti užsibrėžtą 2 proc. infliacijos rodiklį bus galima dar negreitai, ir Japonijos centrinis bankas atkakliai vykdys švelnesnę pinigų politiką, siekdamas pasiekti kainų stabilumo kiek įmanoma greičiau", - sakė H. Kuroda.
Jungtinės Valstijos, nors taip pat susiduria su silpna infliacija, priklauso toms ekonomikoms, kurios renkasi palūkanų didinimo kelią ir pradeda laipsniškai atsisakyti obligacijų pirkimo skatinimo programos.
JAV federalinio atsargų banko (FED) pirmininkė Džanet Jelen (Janet Yellen) sekmadienį pareiškė, kad "dauguma" JAV pinigų politikos pareigūnų mano, jog žema infliacija yra laikinas reiškinys ir kad ji paspartės jau 2018 metais. FED tikisi gruodį padidinti bazinę palūkanų normą trečią kartą šiais metais. Kitais metais, JAV pareigūnų prognozėmis, palūkanų normos bus padidintos dar tris kartus.

Venesuela: buvusio prezidento H. Čaveso brolis laimėjo valstijos gubernatoriaus rinkimus

Buvusio Venesuelos prezidento Hugo Čaveso (Hugo Chavez) jaunesnysis brolis Archenis Čavesas (Argenis Chavez) laimėjo sekmadienį įvykusius Barino valstijos gubernatoriaus rinkimus. Tai pranešė Nacionalinė rinkimų taryba.
Už Venesuelos vieningosios socialistų partijos kandidatą balsavo 52,88 proc. rinkėjų, atėjusių į rinkimų apylinkes.
Sekmadienį gubernatorių rinkimai vyko visose 23-ose šalies valstijose. 17-oje iš jų nugalėjo socialistai, penkiose - opozicija. Bolivaro valstijoje balsai dar skaičiuojami.
H. Čavesas vadovavo Venesuelai nuo 1999 iki 2013 metų. 2011 metų birželio mėnesį Kubos medikai jam diagnozavo vėžinį auglį. Havanoje H. Čavesui buvo paskirtas spindulinės ir chemoterapijos kursas, atliktos kelios operacijos, bet ligos nepavyko įveikti. 2013 metų kovo 5 d. H. Čavesas mirė Karakase.

Atgal