VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.19. Naujausios žinios

Visuomenės veikėjai, kuriais pasitikima labiausiai (lentelė)

Naujausioje spalio pradžios apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes apklausos dalyviai minėjo patys). Iš viso spalio mėnesį apklaustieji gyventojai paminėjo 90 visuomenės veikėjų (prieš mėnesį nurodė 101), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, arba neatsakė į šį klausimą. 
Beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų nurodė Prezidentę D. Grybauskaitę, kaip visuomenės veikėją, kuria labiausiai pasitiki. Tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė daugiau nei 3 procentai respondentų) dar pateko Premjeras S. Skvernelis - 9 proc., V. Adamkus - 7 proc., G. Nausėda - 5 proc., G. Landsbergis - 5 proc., A. 
Butkevičius - 4 proc., R. Karbauskis - 4 proc., R. Paksas - 4 proc. ir A. Tapinas - 3 proc. 
Apklausa vyko 2017 m. rugsėjo 25-spalio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

 

 

2017 09
(%) 

2017 10
(%) 

1. D. Grybauskaitė 

29,0 

27,5 

2. S. Skvernelis 

9,8 

9,2 

3. V. Adamkus 

7,2 

6,6 

4. G. Nausėda 

3,9 

4,9 

5. G. Landsbergis 

6,1 

4,6 

6. A. Butkevičius  

5,8 

4,3 

7. R. Karbauskis  

5,1 

4,2 

8. R. Šimašius 

3,2 

3,7 

9. R. Paksas 

3,7 

3,6 

10. A. Tapinas 

4,3 

3,3 

11. R. Žemaitaitis 

2,7 

3,1 

12. A. Maldeikienė  

2,8 

2,9 

13. V. Blinkevičiūtė 

2,4 

2,8 

14. V. Matijošaitis 

2,6 

2,5 

15-16. G. Paluckas 

2,9 

2,4 

15-16. V. Tomaševskis 

1,6 

2,4 

17. I. Šimonytė 

2,5 

2,3 

18. V. Ušackas 

1,9 

1,9 

19-20. V. Pranckietis 

2,3 

1,8 

19-20. A. Veryga 

1,3 

1,8 

21. N. Puteikis 

3,3 

1,6 

22. A. L. Linkevičius 

1,5 

1,5 

23-25. V. Landsbergis 

2,0 

1,4 

23-25. A. Kubilius 

0,7 

1,4 

23-25. A. Zuokas  

1,8 

1,4 

26. I. Degutienė 

0,7 

0,9 

27. V. Uspaskichas 

1,7 

0,8 

 

 

 

Nėra tokių, nežino 

21 

24 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“

Šiandien, spalio 19 d. 9.20 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“, skirta Piliakalnių metams paminėti. Renginį organizuoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, Lietuvos archeologijos draugija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Seime vyksianti konferencija – pirmoji iš tris dienas truksiančių renginių, kurioje pranešimus skaitys ne tik garsūs Lietuvos istorikai, archeologai, bet ir svečiai iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kt. Spalio 20 d., antrąją konferencijos dieną, dalyviai lankys Lietuvos piliakalnius, o konferenciją spalio 21 d. užbaigs paskutinė pranešimų ir diskusijų sesija Klaipėdos universitete.

Piliakalniai – įvairiuose Europos regionuose paplitę išskirtiniai šiuolaikinio kraštovaizdžio elementai, priešistoriniu ir ankstyvuoju istoriniu laikotarpiu naudoti kaip gynybiniai, gyvenamieji, administraciniai-politiniai, gamybiniai, prekybiniai ir net religiniai centrai – ypač svarbus praeities pažinimo šaltinis. Jų atsiradimas žymi reikšmingus to meto visuomenės gyvensenos pokyčius.

XIX a. pradžioje Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose prasidėję piliakalnių tyrinėjimai tęsiasi iki šių dienų. Deja, vis dar išlikę daug neišspręstų mokslinių problemų, susijusių su piliakalnių atsiradimu, raida ir šio tipo gyvenviečių naudojimo pabaiga. Aktuali ir piliakalnių apsaugos bei pritaikymo šių dienų visuomenės poreikiams problema.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai yra svarbūs, didelę mokslinę ir kultūrinę vertę turintys tautos praeities pažinimo šaltiniai, 2017-uosius metus paskelbė Piliakalnių metais.

Visuomenės pasitikėjimas Europos Parlamentu ir ES toliau didėja

Neseniai atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad, palyginti su pernai, dabareuropiečiai dar palankiau vertina Europos Sąjungą ir jos Parlamentą.

Ši Europos Parlamento (EP) užsakymu atlikta apklausa išryškina piliečių nuomonę apie narystę ES ir jos teikiamą naudą, apie tai, ar jų nuomonė yra svarbi ES, taip pat jų požiūrį į Europos Parlamentą, jo prioritetus, veiksmus ir misiją. Apklausoje, atliktoje rugsėjo 23–spalio 2 d. visose 28 ES valstybėse, dalyvavo 27881 žmogus.

 64 proc. Sąjungos piliečių mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės ES – tai 4 proc. punktais daugiau palyginti su pernai ir beveik tiek pat, kiek iki krizės. 57 proc. gyventojų mano, kad narystė ES yra geras dalykas. Domėjimasis ES reikalais taip pat išlieka aukštas – 57 proc.

47 proc. apklaustųjų mano, kad jų balsas svarus ES – tai didžiausias procentas nuo 2009 m. EP rinkimų. Daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) teigė besidomintys 2019 m. EP rinkimais, o 47 proc. mano, kad EP ateityje turėtų atlikti didesnį vaidmenį. Piliečių, turinčių neutralų EP įvaizdį, dalis Europos Sąjungoje yra 42 proc., o 33 proc. turi teigiama įvaizdį – tai 8 proc. punktais daugiau palyginti su pernai. Neigiamą įvaizdį turinčiųjų dalis sumažėjo 7 proc. punktais ir sudaro 21 proc.

Žmonės tikisi, kad ES padės apsaugoti juos nuo tam tikrų grėsmių: terorizmo (58%), nedarbo (43%), skurdo ir atskirties (42%), nekontroliuojamos migracijos (35%). Mažiau nei ketvirtadalis paminėjo klimato kaitą (23 proc.), religinį radikalizmą (23 proc.), organizuotą nusikalstamumą (22 proc.), ginkluotą konfliktą (21 proc.), politinį ekstremizmą (20 proc.). Dar rečiau buvo paminėtos užkrečiamosios ligos (10 proc.), kibernetiniai išpuoliai, socialinis dempingas ir grėsmė duomenų privatumui (kiekvieno 9 proc.).

Piliečiai tikisi, kad ES užtikrins pagrindines teises (44%), laisvę keliauti, dirbti ir studijuoti visoje ES (36%), darbo teises (34%), tinkamas pensijas (34%) ir ekonominę gerovę (33%). Jie tikisi, kad Europos Parlamentas visų pirma gins žmogaus teises (56 proc.), laisvą žodį (34 proc.) bei vyrų ir moterų lygybę (32 proc.). Žmonės taip pat tikisi, kad Europos Parlamentas rems kovą su skurdu ir atskirtimi (41 proc.), terorizmu (41 proc.) ir jaunimo nedarbu (31 proc.).

D. Grybauskaitė: rinktis Lietuvą - pats tinkamiausias laikas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė startą programai "Work in Lithuania". Programos tikslas - skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius karjeros siekti savo gimtinėje. Šioje informacinėje platformoje bus visa informacija apie įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, darbo sąlygas ir perspektyvas.
Nepaisant to, kad atlyginimai šalyje auga, o ekonominė situacija kasmet vis gerėja, Lietuva vis dar stipriai pralaimi konkurencinę kovą pritraukdama ir išlaikydama talentingus žmones. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame tyrime pagal talentų pritraukimą mūsų šalis užėmė 117, o pagal jų išlaikymą - tik 109 vietą.
Pasak Prezidentės, turime pritraukti ir susigrąžinti gabiausius mūsų žmones, turinčius gerą išsilavinimą ir įgijusius patirties. Didžiausias mūsų turtas ir yra žmogus - jo talentas ir gebėjimai. Kiekvienas pilietis būtent savoje šalyje gali atrasti didesnės karjeros, pažinimo ir prasmingo darbo galimybių.
Nors tiesioginių užsienio investuotojų skaičius Lietuvoje nuolat auga, o nedarbo lygis mažėja 7 metus iš eilės (ir šiuo metu sudaro 7 proc.), beveik 70 proc. darbdavių teigia, kad jiems trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Vien tik šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 9 tūkst. laisvų darbo vietų. Todėl, pasak šalies vadovės, dabar rinktis Lietuvą yra tinkamiausias laikas.
"Work in Lithuania" - tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros "Investuok Lietuvoje" projektas. Jo metu bus ne tik skatinami į Lietuvą grįžti gyvenimą svetur pasirinkę mūsų šalies piliečiai, bet ir inicijuojami pokyčiai, gerinsiantys šalies įvaizdį.
Kartu su naująja programa, prie kurios jau prisijungė daugiau kaip 30 Lietuvoje veikiančių įmonių, pradeda veikti ir interneto tinklalapis www.workinlithuania.lt. Nusprendusieji grįžti į Lietuvą čia ras ne tik darbo pasiūlymų, bet ir naudingos informacijos, palengvinsiančios grįžimą namo. 
Programos "Work in Lithuania" simbolinis startas trečiadienį buvo duotas Danijos įmonėje "Adform". Novatoriškus skaitmeninės reklamos technologinius sprendimus kurianti įmonė savo padalinius turi aštuoniolikoje šalių. "Adform" filiale Lietuvoje dirba daugiau kaip 460 žmonių, iš kurių trečdalis - į gimtinę iš emigracijos grįžę mūsų šalies piliečiai.

Klaipėdoje – Baltijos jūros regiono šalių stebėjimo projekto susitikimas

Spalio 17–18 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų štabe Klaipėdoje vyko Baltijos jūros regiono valstybių jūros stebėjimo projekto (angl. Sea Surveillance Co-operation Baltic Sea, SUCBAS) Koordinacinės grupės ir  valdybos susitikimas. Šiais metais projektui pirmininkauja Švedija.

Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas kibernetiniams saugumo iššūkiams, pristatyti metiniai projekto rezultatai, aptarti aktualiausi iššūkiai.

Projekte dalyvaujančios šalys aktyviai tęsia Baltijos jūros regiono stebėjimą, keičiasi turima jūros stebėjimo informacija ir planuoja bendrus mokymus.

SUCBAS – 2009 metas pradėtas Baltijos jūros stebėjimo bendradarbiavimo projektas, kuriame dalyvauja aštuonios Baltijos jūros baseino šalys: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija.  Šio projekto šalims atstovauja gynybos ministerijų ir karinių jūrų pajėgų pareigūnai.

Pagrindinis SUCBAS projekto tikslas – keistis tarp projekto šalių jūros stebėjimo informacija apie Baltijos jūros regione ir jo prieigose esančius objektus,  siekiant užtikrinti saugią laivybą, aplinkos apsaugos reikalavimų, kitų taisyklių laikymąsi regione.

SUCBAS projektas prisideda prie Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo, kurios tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono šalių, kuriuose iš viso gyvena beveik 100 mln. gyventojų, bendradarbiavimą sprendžiant bendrus iššūkius, užtikrinti tvarų valstybių kaimynių vystymąsi.

 „Lietuvos geležinkeliai" skųs Europos Komisijos skirtą baudą

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai" ketina skųsti Europos Komisijos (EK) skirtą beveik 28 mln. eurų baudą dėl 2008 m. išardyto Rengės geležinkelio ruožo, kurio atstatymo galimybę bendrovė dabar svarsto. Tai trečiadienį patvirtino bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška. 
„Nėra abejonės, kad EK sprendimą skųsime, tam turime du mėnesius parengti galutinę strategiją ir kokius argumentus naudoti. Sieksime baudą sumažinti. Svarbu, kad turime gerus santykius su lenkų partneriu „Orlen", nes jų kroviniai mums labai svarbūs", - spaudos konferencijoje kalbėjo M. Bartuška, kalbėdamas apie Lenkijos naftos koncerną „Orlen", kuris ir inicijavo bylą dėl išardyto ruožo. 
„Lietuvos geležinkelių" vadovas taip pat teigė, kad ketinama atstatyti Rengės ruožą, tiksli darbų kaina dar nežinoma. 

Dar 34 Lietuvos kariai pradėjo tarnybą Malyje

34 Lietuvos karių būrys nuo trečiadienio pradeda tarnybą Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo ir stabilizavimo misijoje Malyje (MINUSMA). Jie tarnaus Vokietijos kontingente ir bus atsakingi už pajėgų apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje. 
Į Malį atvykusius ir savo misiją pradedančius karius pasveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, čia besilankantis su darbo vizitu.
„Didelė garbė ir atsakomybė pasveikinti Lietuvos karius, pradedančius tarnybą Malyje. Esu įsitikinęs, kad jūsų atliekamos užduotys prisidės prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo šalyje. Jūsų tarnyba užtikrins Lietuvos ir jos kariuomenės matomumą. Jūsų profesionalumas taps pavyzdžiu kitiems Lietuvos kariams, pratęsiantiems tarnybą Malyje”, - susitikime su kariais sakė ministras.
Lietuvos kariai misijoje MINUSMA Malyje dalyvauja nuo 2016 metų rugpjūčio. Atvykus naujajam būriui, Malyje iš viso tarnauja 39 Lietuvos kariai. 

Prezidentė dalyvaus Europos Vadovų Taryboje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Taryboje (EVT). Valstybių vadovai aptars Europos Sąjungos (ES) saugumo ir gynybos politiką, atsaką kibernetinėms grėsmėms, migracijos iššūkius, santykius su Turkija, tarptautinės politikos aktualijas, „Brexit" derybas. ES vadovai taip pat tarsis dėl konkrečių prioritetinių ES darbų ateinantiems dvejiems metams.
Iki 2019 m. vidurio įvyks 13 aukščiausio lygio ES susitikimų, kuriuose šalių vadovai svarstys, kaip didinti euro zonos atsparumą finansinėms krizėms, skatinti ES ekonomikos augimą, mažinti socialinę atskirtį, rasti ilgalaikius sprendimus migracijos iššūkiams ir kitus ES ateičiai aktualius klausimus. Kitąmet taip pat prasidės derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, kuriame Lietuva sieks užsitikrinti visą įmanomą finansinę paramą - sanglaudai, žemės ūkiui, strateginiams energetikos projektams ir kitoms sritims.
EVT valstybių lyderiai svarstys, kaip paskatinti Europos šalių gynybos bendradarbiavimą ir užtikrinti kibernetinį saugumą visos ES mastu. Čia svarbus ir Lietuvos indėlis - mūsų kibernetiniai pasiūlymai tampa ES gynybos ir saugumo politikos dalimi, pabrėžia Prezidentės spaudos tarnyba.
Vadovai taip pat apžvelgs migracijos padėtį. Nuoseklios ES šalių pastangos spręsti pamatines migracijos priežastis jau duoda rezultatų - atvykėlių į Italiją srautas per šiuos metus sumažėjo 20 procentų.
27 ES šalių vadovai taip pat aptars prieš 4 mėnesius prasidėjusias „Brexit" derybas ir tolesnę jų eigą.
Vadovų dėmesio reikalauja ir geopolitinės realijos. Valstybių lyderiai aptars ES ir Turkijos santykių perspektyvas, paramą Irano branduoliniam nusiginklavimui, atsaką į Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes.

Nuo kitų metų rugpjūčio nebeliks Lietuvos ambasados Šveicarijoje

Nuo kitų metų rugpjūčio likviduojama Lietuvos Respublikos ambasada Šveicarijos Konfederacijoje, Berne. Trečiadienį Vyriausybė pritarė tokiam Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtam nutarimo projektui.
Politinė veikla Šveicarijoje nėra didelė, aukštų pareigūnų vizitai organizuojami vidutiniškai kas trejus metus. Šveicarijos ambasada Lietuvai akredituota iš Latvijos nuo 1992 metų. Artimiausiu metu steigti ambasados Lietuvoje Šveicarija neketina. 
Prekyba su šia šalimi nepasiekė iki 2008-ųjų ekonominės krizės buvusio lygmens (2008 m. prekybos apyvarta sudarė 231,1 mln. eurų; 2012 m. - 141,6 mln. eurų; 2015 m. - 174,3 mln. eurų; 2016 m. - 192,8 mln. eurų). 
Tiesioginių Šveicarijos investicijų Lietuvoje apimtis mažėja (2014 m. -
490,2 mln. eurų (9 vieta); 2015 m. - 488,1 mln. eurų (9 vieta); 2016 m. - 374,1 mln. eurų (12 vieta). Šveicarijos piliečiai Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoje pastaraisiais metais sudarė 0,5 proc. (apie 8 tūkst. turistų per metus).
Pernai Šveicarijoje gyveno 2156 lietuviai. Ambasada Šveicarijoje pernai išdavė apie 200 kelionės dokumentų, 80 civilinės metrikacijos dokumentų, atliko 40 notarinių veiksmų, surinko 17 tūkst. Eur konsulinio mokesčio (0,09 proc. viso surinkto mokesčio).
Likvidavus ambasadą Šveicarijoje, bus siekiama išlaikyti esamą bendradarbiavimo su Šveicarija lygį, atstovavimui Lietuvai bus akredituota Lietuvos Respublikos ambasada, įsteigta vienoje iš kaimyninių šalių arba paskirtas Lietuvoje reziduojantis ambasadorius. Konsulinę veiklą numatoma vykdyti įsteigiant konsulinę įstaigą Ženevoje.
Įvertinus ambasados Šveicarijos Konfederacijoje uždarymo išlaidas, numatoma, kad 2018 metais bus sutaupyta iki 300 tūkstančių eurų.
Bendradarbiavimas su Šveicarija bus tęsiamas: klausimai, susiję su ES, tarptautiniu saugumu, derinami per LR nuolatinę atstovybę ES, nuolatinę atstovybę prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, dvišalių santykių aktualijos gali būti aptartos ministrų susitikimų tose organizacijose metu. Dvišaliai ekonominiai, kultūriniai klausimai bus sprendžiami per LR garbės
Parama užsienio lietuvių organizacijoms, lietuvių kalbai, kultūrai ir tradicijoms puoselėti bei stiprinti būtų toliau tiesiogiai teikiama per URM arba Šveicarijai akredituotą LR ambasadą kaimyninėje šalyje.
Projektas suderintas su Teisingumo ministerija, atsižvelgta į Finansų ministerijos pastabas.

Seimui pristatomas 2018 metų biudžeto projektas

Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas kitų metų biudžeto projekto pateikimas. 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pristatys finansų ministras Vilius Šapoka. 
Vyriausybės teigimu, pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį suplanuoti pertekliniai viešieji finansai. 
Finansų ministras V. Šapoka praėjusią savaitę, Vyriausybei pritarus biudžetui, patikino, kad biudžeto projektas suformuotas atsakingai, o pagrindinis dėmesys skirtas šioms sritims: skurdo mažinimui, saugumo didinimui, ekonomikos skatinimui ir regionams.
„Numatytas perteklius viešuosiuose finansuose. Visų pagrindinių viešųjų finansų fondų tiek pajamos, tiek išlaidos auga. Kalbant apie pagrindinius padidėjimus, tai didžiausia dalis nukeliauja socialinei sričiai, kad žmogus galėtų išlipti iš skurdo, taip pat sveikatos apsaugai ir šalies gynybai", - teigė V. Šapoka.
Ketvirtadienį Seimui pristatomi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 m. rodiklių patvirtinimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymų projektai.
Viešųjų finansų (valstybės, Sodros, PSDF, savivaldybių biudžetų) perteklius kitąmet turėtų siekti 0,6 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2018 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 9,072 mlrd. eurų, arba 6,9 proc. daugiau, palyginti su 2017 metais patvirtintu planu.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks apie 469 mln. eurų, nes planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 9,541 mlrd. eurų, arba 494,9 mln. eurų daugiau negu 2017 metais. 
Kaip numato Seimo Statutas, Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektą turi pateikti Seimui ne vėliau kaip iki spalio 17 dienos. Valstybės biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. 
Komitetai išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pasiūlymus ir iki lapkričio 10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.
Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.

LSE vadovas: britų įmonės trauksis iš šalies, jeigu iki Kalėdų nebus pasiektas "Brexit" susitarimas

Vis daugiau britų finansinių įmonių perkels verslą į Europos Sąjungos (ES) šalis, jeigu Jungtinei Karalystei (JK) nepavyks iki metų pabaigos pasiekti "Brexit" pereinamojo laikotarpio susitarimo, trečiadienį perspėjo Londono vertybinių popierių biržos (LSE) vadovas Ksavjė Rolė (Xavier Rolet).
"Jeigu iki šių metų Kalėdų nebus paskelbtas įtikimas pranešimas, tada, mano supratimu, pirmąjį kitų metų ketvirtį, prasidės "specialiųjų planų vykdymo etapas", - sakė K. Rolė, turėdamas galvoje veiksmų nenumatytomis aplinkybėmis planus, kuruos ruošia verslovės.
"Jeigu per kelis artimiausius mėnesius nebus tikrumo, bendrovės, daugelio čia įsikūrusių įmonių generaliniai direktoriai, valdybos ir vykdomieji komitetai bus priversti imtis blogiausio scenarijaus priemonių", - sakė jis per susitikimą su parlamento nariais.
Paslaugos sudaro 80 proc. JK ekonomikos, turint prieigą prie rinkų, tokių kaip JAV ir Kinija, sakė K. Rolė, pabrėždamas, kad dabartinei situacijai pavojų kelia galimas scenarijus "be jokio susitarimo", kai šalis pasitrauktų iš bloko nepasiekusi oficialaus susitarimo.

ES auditoriai skelbia 2018 m. darbo programą

Trečiadienį Europos Audito Rūmai paskelbė savo 2018 m. darbo programą. Programoje pateikiama išsami informacija apie specialiąsias ataskaitas, kurias Europos Sąjungos (ES) auditoriai ketina paskelbti 2018 m., ir informacija apie institucijos metines ataskaitas ir darbo planavimo procedūrą. 
2018m. auditoriai iš viso planuoja parengti 90 leidinių, įskaitant metines ataskaitas, specialiąsias ataskaitas ir nuomones.
„Šioje darbo programoje pateiktos prioritetinės sritys, ties kuriomis susitelksime 2018 m., - sakė Europos Audito Rūmų pirmininkas Klausas Heineris Lėnė (Klaus-Heiner Lehne). - Mes nagrinėsime plataus profilio klausimus, atspindinčius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria ES, pavyzdžiui, tausus gamtos išteklių naudojimas, augimas ir įtrauktis, migracija ir pasaulinio vystymosi problemos, bendra rinka bei atsakinga ir efektyvi Europos Sąjunga."
Darbo programa apims apžvalginį pranešimą dėl ES biudžeto ateities, juo prisidedama prie diskusijos dėl Sąjungos laikotarpio vidurio finansinės programos, bei apžvalginius pranešimus dėl sanglaudos politikos ir programos „Horizontas 2020" supaprastinimo ir Bendrosios ūkio žemės politikos ateities.
Taip pat bus atliekami su maisto sauga susijusių ES priemonių, ES dykumėjimo, priemonės pabėgėliams Turkijoje, ES patikos fondo Afrikai, nevyriausybinių organizacijų finansavimo skaidrumo, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir interesų konfliktų prevencijos (etikos) ES institucijose auditai. Kita prioritetinė užduotis bus transporto ir judumo padėties apžvalga. Visos šios ataskaitos bus paskelbtos 2018 m.
Darbo programoje pateiktos užduotys buvo atrinktos remiantis išsamia planavimo procedūra, kuri apima dabartinių pokyčių ES peržiūrą ir konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma Europos Parlamentu.
Pirmininkas K. H. Lėnė 2018 m. darbo programą 2017 m. lapkričio 20 d. pristatys Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitete. Šis programos pristatymas bus transliuojamas tiesiogiai.

Katalonijos lyderis turi patikslinti, ar paskelbė regiono nepriklausomybę

Šiandien baigiasi antrasis Katalonijos lyderiui Karlesui Pučdemonui (Carles Puigdemont) Madrido duotas terminas, iki kurio jis turi paaiškinti, ar vis dėlto paskelbė regiono nepriklausomybę. Tą K. Pučdemonas turi padaryti iki 10.00 val. vietos laiku (11.00 val. Lietuvos laiku).
Trečiadienį Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) Katalonijos vadovybę paragino elgtis apgalvotai.
"Raginu K. Pučdemoną elgtis ramiai bei apgalvotai ir pirmiausia galvoti apie piliečių interesus", - Madride vykusių parlamentinių debatų metu sakė M. Rachojus.
K. Pučdemonas spalio 10 dieną tvirtino, kad po spalio 1-osios dienos referendumo, kuriame, pasak regiono valdžios, 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos, Katalonija įgijo teisę paskelbti nepriklausomybę. Tačiau jis pareiškė stabdąs oficialų jos įsigaliojimą, kad galėtų pradėti dialogą su Madridu.
M. Rachojus tai atmetė ir nustatė pirmąjį terminą, iki kurio K. Pučdemonas turėjo paaiškinti, ar vis tik paskelbė regiono nepriklausomybę. Terminas suėjo pirmadienį, bet aiškaus Barselonos atsakymo nesulaukta.
Jei K. Pučdemonas neatsisakys savo siekio paskelbti nepriklausomybę, pasak M. Rachojaus, Madridas bus priverstas sustabdyti regiono autonomijos teises ir įvesti tiesioginį valdymą.
155-asis Ispanijos konstitucijos straipsnis leistų centrinei Ispanijos valdžiai nušalinti nuo pareigų K. Pučdemoną ir kitus regiono valdžios atstovus, paleisti parlamentą ir perimti visų vietos institucijų valdymą.

T. Mei: susitarimas dėl ES piliečių teisių JK - pasiekiamas ranka

Londono ir Briuselio susitarimas dėl Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių teisių Didžiojoje Britanijoje "yra pasiekiamas ranka", prieš prasidedant ES viršūnių susitikimui teigė Jungtinės Karalystės (JK) ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May).
Atvirame laiške, kuris turėtų būti paskelbtas premjerės feisbuko puslapyje, T. Mei patikino 3 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ES piliečių, kad ji sieks užtikrinti, jog sąlygos jiems pasilikti šalyje po "Brexit" būtų kuo paprastesnės. 
"Šiuo metu teisėtai JK gyvenantys ES piliečiai galės pasilikti", - rašoma laiške. Emigrantai iš ES šalių taip pat galės dalyvauti kuriant skaitmeninę gyventojų registracijos sistemą, pridūrė T. Mei.
Šias mintis T. Mei išsakė prieš ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiantį ir dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą. Manoma, kad jo metu ES šalių lyderiai atmes JK prašymą išplėsti "Brexit" derybas, į jas įtraukiant diskusijas apie būsimus prekybos santykius.
Laukiama, kad likę 27 Bendrijos lyderiai pareikš, jog apie prekybą bus pradėta diskutuoti tik tuomet, kai pavyks pasiekti "pakankamą pažangą" svarbiausiais klausimais, tokiais kaip vadinamoji "skyrybų" sąskaita, JK gyvenančių ES šalių piliečių teisės ir Airijos sausumos siena.
Vietoje to tikimasi, kad vadovai patvirtins tekstą, kuriame teigs, jog derybose padarytą pažangą dar kartą įvertins gruodį. 
T. Mei dalyvaus ketvirtadienio sesijoje, tačiau į penktadienio sesijos dalyvių sąrašą ji neįtraukta.

Žiniasklaida: Dž. Sorosas savo fondui pervedė 18 mlrd. dolerių

Milijardierius investuotojas Džordžas Sorosas (George Soros), anot amerikiečių žiniasklaidos, didžiąją savo turto dalį perleido savo fondui. Gavęs 18 mlrd. dolerių, jo fondas „Open Society" tapo antru didžiausiu Jungtinėse Valstijose. Apie tai savo trečiadienio numeriuose rašo "Wall Street Journal" ir "New York Times".
Daugiau lėšų turi tik „Bill & Melinda Gates Foundation". 1979 metais įsteigtas „Open Society", jo pačio duomenimis, visame pasaulyje kovoja už demokratiją ir žmogaus teises.

Visuomenės pasitikėjimas Europos Parlamentu ir ES toliau didėja

Neseniai atlikta „Eurobarometro" apklausa parodė, kad, palyginti su pernai, dabar europiečiai dar palankiau vertina Europos Sąjungą ir jos Parlamentą.
Ši Europos Parlamento (EP) užsakymu atlikta apklausa išryškina piliečių nuomonę apie narystę ES ir jos teikiamą naudą, apie tai, ar jų nuomonė yra svarbi ES, taip pat jų požiūrį į Europos Parlamentą, jo prioritetus, veiksmus ir misiją. Apklausoje, atliktoje rugsėjo 23-spalio 2 d. visose 28 ES valstybėse, dalyvavo 27 881 žmogus.
64 proc. Sąjungos piliečių mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės ES - tai 4 proc. punktais daugiau palyginti su pernai ir beveik tiek pat, kiek iki krizės. 57 proc. gyventojų mano, kad narystė ES yra geras dalykas. Domėjimasis ES reikalais taip pat išlieka aukštas - 57 proc.
47 proc. apklaustųjų mano, kad jų balsas svarus ES - tai didžiausias procentas nuo 2009 m. EP rinkimų. Daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) teigė besidomintys 2019 m. EP rinkimais, o 47 proc. mano, kad EP ateityje turėtų atlikti didesnį vaidmenį. Piliečių, turinčių neutralų EP įvaizdį, dalis Europos Sąjungoje yra 42 proc., o 33 proc. turi teigiama įvaizdį - tai 8 proc. punktais daugiau palyginti su pernai. Neigiamą įvaizdį turinčiųjų dalis sumažėjo 7 proc. punktais ir sudaro 21 proc.
Žmonės tikisi, kad ES padės apsaugoti juos nuo tam tikrų grėsmių: terorizmo (58 proc.), nedarbo (43 proc.), skurdo ir atskirties (42 proc.), nekontroliuojamos migracijos (35 proc.). Mažiau nei ketvirtadalis paminėjo klimato kaitą (23 proc.), religinį radikalizmą (23 proc.), organizuotą nusikalstamumą (22 proc.), ginkluotą konfliktą (21 proc.), politinį ekstremizmą (20 proc.). Dar rečiau buvo paminėtos užkrečiamosios ligos (10 proc.), Kibernetiniai išpuoliai, socialinis dempingas ir grėsmė duomenų privatumui (kiekvieno 9 proc.).
Piliečiai tikisi, kad ES užtikrins pagrindines teises (44 proc.), laisvę keliauti, dirbti ir studijuoti visoje ES (36 proc.), darbo teises (34 proc.), tinkamas pensijas (34 proc.) ir ekonominę gerovę (33 proc.). Jie tikisi, kad Europos Parlamentas visų pirma gins žmogaus
teises (56 proc.), laisvą žodį (34 proc.) bei vyrų ir moterų lygybę (32 proc.). Žmonės taip pat tikisi, kad Europos Parlamentas rems kovą su skurdu ir atskirtimi (41 proc.), terorizmu (41 proc.) ir jaunimo nedarbu (31 proc.).
Europos Parlamento pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) ta proga pareiškė: „Apklausos rezultatai yra labai palankūs ir padrąsinantys. Tyrimas parodė, kad pasitikėjimas ES institucijomis ir jų darbu toliau auga, taigi baigiame įveikti pastarųjų kelerių metų krizę. Vis daugiau žmonių Europos Sąjungą laiko esminiu veiksniu, pajėgiu
išspręsti didelius iššūkius ir apsaugoti juos nuo bendrų grėsmių, tokių kaip terorizmas, nedarbas ar skurdas. Mes, žmonių išrinktas Parlamentas, jaučiame pareigą pateisinti šiuos lūkesčius, todėl turime dirbti dar daugiau šia linkme. Apklausos rezultatai taip pat įgalioja EP toliau vaidinti svarbų vaidmenį kuriant ES ateitį. Europos Parlamentas yra geriausias forumas diskusijoms apie tai, kaip ES turėtų atrodyti, kokias užduotis atlikti ar kokius įgaliojimus turėti."

Laikraštis: Katalonijos krizė Ispanijai gali kainuoti 12 mlrd. eurų

Katalonijos krizė gali turėti neigiamos įtakos Ispanijos ekonomikai ir pridaryti iki 12 mlrd. eurų BVP nuostolių kitais metais. Tai trečiadienį pareiškė Nepriklausoma fiskalinės atsakomybės institucija, informuoja laikraštis "El Pais".
Laikraščio duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) gali susitraukti 0,4-1,2 proc. punkto 2018 metais, o tai prilygsta nuo 4 iki 12 mlrd. eurų nuostolių, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai tęsis konfliktas. Pažymima, kad Katalonija sudaro apie 20 proc. Ispanijos BVP, todėl visa, kas vyksta regione, turi esminės įtakos situacijai visoje Ispanijos Karalystėje. Kiek anksčiau buvo prognozuojamas 2,7 proc. BVP prieaugis 2018 metais.

Partijos suvažiavime Si Dzinpingas įspėja dėl pavojų Kinijai

Pekine trečiadienį prasidėjo kas penkerius metus vykstantis Kinijos komunistų partijos (KP) suvažiavimas. Savo kalboje valstybės ir partijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping) įspėjo Kinijos komunistus dėl „rimtų iššūkių".
Ir antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, ir visas pasaulis išgyvena „didelius ir sudėtingus pokyčius", kalbėjo jis. Todėl visi partiečiai turi būti labai budrūs pavojų akivaizdoje. Jie taip pat turi ryžtingai kovoti su viskuo, kad „žlugdo" partiją.
Savo neįprastai ilgoje - pusketvirtos valandos trukusioje kalboje - Si Dzinpings ragino 89 mln. partijos narių būti vieningus ir imtis didesnių pastangų, kad būtų sukurta gerovė, o „kiniškas socializmas naujoje eroje" būtų sėkmingas. 
„Šalies atsigavimas yra didžiausia kinų tautos svajonė", - pabrėžė prezidentas. Jis paragino kurti stiprią kariuomenę, kuri būtų „pasaulinės klasės". Ginkluotųjų pajėgų modernizavimas „visa apimtimi" turėtų būti baigtas iki 2025 metų.
Reaguodamas į raginimus dėl daugiau demokratijos Honkonge, Si Dzinpingas patvirtino Kinijos suverenumą buvusios britų kolonijos atžvilgiu. Jis kartu pabrėžė principą „viena šalis, dvi sistemos", kuriuo remiantis Honkongas yra valdomas autonomiškai.
Taip pat paminėdamas Taivaną, Si Dzinpingas ragino „priešintis separatistiniams veiksmams". Jis akcentavo, kad niekad nebus leista kam nors „atskirti dalies Kinijos". 
Partijos suvažiavimo atidaryme dalyvavo ir buvę partijos lyderiai Hu Dzintao (Hu Jintao) bei Dzian Dzeminis (Jiang Zemin). Savaitės trukmės suvažiavime 2 300 delegatų patvirtins Si Dzinpingą generaliniu sekretoriumi dar penkerių metų kadencijai.

M. Dragis: valstybei vykdant reformas, žmonės neturėtų jaustis užmiršti

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) paragino euro zonos nares-valstybes užtikrinti, kad ekonominė reformų nauda būtų paskirstyta tolygiai visuomenėje.
M. Dragis trečiadienį pareiškė, kad skolų krizė, kilusi 19 narių bendros valiutos bloke prieš maždaug septynerius metus, turėjo pamokyti vyriausybes, kad vien pabrėžiant reformų ekonominio augimo naudą nepavyko pasiekti, jog jos būtų plačiai priimtos visuomenės.
"Mums taip pat būtina atsižvelgti į ekonominės politikos integraciją", - kalbėjo M. Dragis per ECB konferenciją Frankfurte struktūrinių reformų tema.

2017-ųjų metų Bukerio premiją laimėjo JAV rašytojas Dž. Sondersas

JAV rašytojas Džordžas Sondersas (George Saunders) antradienį tapo antruoju amerikiečių autoriumi, pelniusiu prestižinę Bukerio premiją (Man Booker Prize). Jis įvertintas už romaną „Linkolnas bardo būsenos" („Lincoln in the Bardo"). 
Prestižiškiausią pasaulyje anglakalbiams autoriams teikiamą literatūrinę premiją skirianti komisija gyrė Dž. Sonderso kūrinį už originalumą. Apdovanojimą pelniusiame romane pasakojama apie JAV prezidento Abraomo Linkolno (Abraham Lincoln) vienuolikmečio sūnaus Vilio (Willie) mirtį. Įdomu, kad tai daro keli šimtai skirtingų pasakotojų. 

Į Irako sostinę pirmą kartą nuo 1991 metų atskrido Saudo Arabijos komercinis lėktuvas

Gerėjant Saudo Arabijos ir Irako santykiams, trečiadienį pirmą kartą per 27 metus Irako sostinėje Bagdade nusileido komercinis Saudo Arabijos lėktuvas, skelbė valstybinė Irako televizija „al-Iraqia".
Pigių oro linijų bendrovės „Flynas" lėktuvas atskrido iš Saudo Arabijos sostinės Rijado. Bendrovės tinklalapyje paskelbtame vaizdo įraše matoma, kad, lėktuvui atskridus į Bagdado oro uostą, orlaivio įgulos nariai laikė Saudo Arabijos ir Irako vėliavas. 
Santykiai tarp Bagdado ir Rijado tapo įtempti po Irako invazijos į kaimyninį Kuveitą 1990 metais. Tačiau pastaraisiais mėnesiais aukštesnio rango Irako ir Saudo Arabijos pareigūnai apsikeitė vizitais ir tai buvo suartėjimo tarp abiejų šalių ženklas.

JK pati Šiaurės Airijai skirs biudžetą, jei ši iki lapkričio 6 d. nesuformuos valdžios

Didžioji Britanija bus priversta pati pritaikyti biudžetą Šiaurės Airijai, jei ši iki lapkričio 6 d. termino nesugebės suformuoti valdžios, trečiadienį teigė regiono ministras, rašo "Reuters".
Galimybė, kad Šiaurės Airijos partijos pasieks koalicijos susitarimą, nėra didelė, parlamento komitetui teigė ministras Džeimsas Broukenširas (James Brokenshire).
"Jei būčiau apie įrodymus dėl pažangos formuojant valdžią kalbėjęs praėjusią savaitę, galbūt būčiau užsiminęs apie padarytą progresą. Šiuo metu derybos užstrigo", - sakė Dž. Broukenširas.

Atgal