VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.20. Naujausios žinios

KT: dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Išeivija nuvilta

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais, - paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas. 
Tokiu KT sprendimas nuvylė išeivijos atstovus, tačiau išsižadėti savo Tėvynes išeivija nesiruošia. 
„Lietuvos Respublikos nepriklausomybę atkūrė ir išeivija, kuri neturėjo lietuviškos pilietybės ar turėjo dvigubą. Mes norime sekti šiais pavydžiais. Ir ryškiausias to pavyzdys daktaras Jonas Basanavičius, turėjęs dvigubą pilietybę ir kuriam, dabar irgi būtų atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Aš tikiu, kad išeivija, nepaisant jai nepalankaus sprendimo, niekada neišsižadės savo Tėvynės, jos kalbos išsaugojimo bei kultūros puoselėjimo. Būkime naujais basanavičiais Lietuvai!", - sakė PLB pirmininkė Dalia Henkė. 
Pasaulio lietuviai tikėjosi proveržio sprendžiant pilietybės išsaugojimo klausimą, tačiau dabar, išgirdus siūlymą eiti tik referendumo keliu, išeivija abejoja dėl galimos sėkmingos šio klausimo sprendimo baigties. 
"Mes gerbiame Konstituciją, suprantame galimas grėsmes ir girdime visų pusių argumentus. Visgi dėl globalių politinių procesų šiuo metu gresia prarasti dešimtis tūkstančių mūsų piliečių. Mes manome, kad Lietuvai reikia visų jos piliečių, nepriklausomai nuo to kur jie gyvena. Neatmetame ir referendumo kelio, tačiau tuo atveju turime siekti pakeisti referendumo sąlygas ir, kad jis būtų įgyvendinamas sėkmingai prašome aukščiausios valdžios pademonstruoti politinę išmintį, valią ir vieningumą. PLB nuomone, norint, kad referendumas pasisektu, turi būti paskirta atsakinga institucija, bei skirti pakankami resursai (žmogiškieji ir finansiniai). Taip pat šis klausimas neturi tapti tik PLB galvos skausmu. Tačiau visu svarbiausia, šie dalykai turi būti padaryti čia ir dabar, nes paruošti visuomenę referendumui kainuoja labai daug laiko" - sakė PLB pirmininkė D. Henkė. 
Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas referendumu keisti Konstituciją yra beveik neįmanoma, kadangi "už” turi balsuoti daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių žmonių (ne atėjusių balsuoti). 

Gyventojus pasieks VMI pranešimai su apskaičiuota mokėtina GPM suma

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pirmą kartą gyventojams išsiųs pranešimus su pagal VMI duomenis apskaičiuota mokėtina GPM suma, kurią gyventojai turės sumokėti per 10 darbo dienų. Pirmieji pranešimų sulauks 15 tūkst. gyventojų, privalėjusių, bet nepateikusių metinių pajamų deklaracijų už 2016 m. dėl pritaikyto per didelio metinio ar papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Dėl šios priežasties vis dar laukiama apie 1 mln. eurų GPM.
Šiemet pajamas deklaravo daugiau kaip 1,23 mln. gyventojų, į valstybės biudžetą sumokėta daugiau kaip 141 mln. eurų GPM. Vėliau pranešimai bus formuojami gyventojams, kurie, remiantis VĮ „Regitros" duomenimis, neišlaikę 3 metų pelningai pardavė automobilį.
"Nesiekiame nurašyti pinigų nuo gyventojų sąskaitų. Visuomet džiaugiamės ir dėkojame, kai gyventojai pateikia pajamų deklaracijas ir mokesčius sumoka patys, tuo tarpu vėluojantiems pirmiausia primename ir taip pat skatiname juos pareigą atlikti savarankiškai, lengvai ir paprastai. Visgi kasmet turime grupę tokių, kurie VMI prašymų neišgirsta. Todėl valdydami daugybę įvairių duomenų, mokėtinas sumas „užuomaršoms" apskaičiavome savo iniciatyva", - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad tokiu būdu siekiama lygiateisiškumo pareigingų ir savarankiškai mokesčius sumokančių gyventojų atžvilgiu. 
Pranešimuose bus nurodyta konkreti suma, kurios gyventojui nesumokėjus, VMI įgys teisę ją išieškoti iš gyventojo lėšų.
Mokesčių administratorius, siekdamas gyventojams priminti ne tik apie jų pareigas, bet ir teises, pirmą kartą veiklos istorijoje gyventojams pradėjo siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti savo teise susigrąžinti Gyventojų pajamų mokesčio permoką.

D. Grybauskaitė: ES ateities darbuose - ir Lietuvos prioritetai

 Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos darbo pusryčiuose tartasi dėl prioritetinių ES darbų ateinantiems dvejiems metams.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Europa atgauna pasitikėjimą savimi, tačiau atsipalaiduoti negalima. Europos žmonės tikisi pokyčių ir apčiuopiamų sprendimų, kurie neleistų krizėms pasikartoti ir stiprintų europiečių gerovę bei saugumą.
Tarp svarbiausių ateityje numatytų darbų yra ir Lietuvai ypač aktualūs klausimai: ES ekonomikos skatinimas, socialinių iššūkių sprendimas, derybų dėl daugiamečio ES biudžeto pradžia. Iki 2019 m. vasaros planuojama surengti dar 12 aukščiausio lygio ES vadovų susitikimų.
Kitų metų pradžioje ES vadovai pradės pasirengimą deryboms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Lietuvai itin svarbu ne tik užsitikrinti kuo didesnį finansavimą žemės ūkiui, struktūrines lėšas, bet ir paramą strateginiams projektams, sinchronizacijai, saugiam Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, kitoms valstybei svarbioms sritims.
Jau kitą mėnesį Europos vadovai susitiks Švedijoje, kur spręs, kaip mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Gruodį lyderių dėmesys bus skiriamas euro zonai, siekiant didinti Europos atsparumą globaliems finansiniams iššūkiams. Vadovai taip pat planuoja skatinti inovacijas, plėsti ES prekybos politiką, stiprinti ES saugumą ir bendrąją rinką.
Vadovų dėmesio reikalauja ir migracijos iššūkiai. Nors per pastaruosius metus atvykėlių srautai sumažėjo, būtina rasti ilgalaikius sprendimus, kad migrantų antplūdis nepasikartotų.

LRT skelbia „Eurovizijos" nacionalinę atranką: laukiama atlikėjų ir autorių paraiškų

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) kviečia muzikos kūrėjus ir atlikėjus dalyvauti nacionalinėje „Eurovizijos" atrankoje. Šio konkurso tikslas - išrinkti geriausią dainą, atstovausiančią Lietuvai tarptautinėje „Eurovizijoje", kuri kitų metų gegužės 8-12 dienomis vyks Lisabonoje, Portugalijoje. Dainų autoriai gali būti iš viso pasaulio, o atlikėjai privalo turėti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pavieniai atlikėjai ar grupės iš visos Lietuvos gali teikti paraiškas LRT iki gruodžio 1 d., kartu pateikdami niekur neišleistą ir viešai neskambėjusią 3 minučių trukmės naują dainą. Nebūtinai visi, teikusieji paraiškas, pateks į tolesnę atranką, nes kūriniai turi atitikti esminius kokybės standartus. 

Lingvistės L. Vilkaitės straipsnis publikuotas aukščiausio lygio moksliniame žurnale

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė, bendradarbiaudama su Notingamo universiteto (JK) profesoriumi Norbertu Šmitu (Norbert Schmitt), tarptautiniame kalbotyros žurnale "Applied Linguistics" publikavo straipsnį "Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?".
"Šis tyrimas - psicholingvistikos eksperimentas, naudojant akių judesių įrašymo metodą. Tyrimas kelia klausimą, kaip apdorojame kolokacijas - žodžius, kurie labai dažnai mūsų kalboje vartojami drauge kaip junginiai, pavyzdžiui, "mesti iššūkį", "daryti įtaką". 
Psicholingvistams jau žinoma, kad tokie junginiai suvokiami greičiau nei naujai sudaryti junginiai net tada, kai į junginį įsiterpia kitų žodžių (pvz., "mesti sau didelį iššūkį"). Mes žiūrėjome, kaip tokius junginius skaito negimtakalbiai ir ar jie jaučia kolokacijų efektą, t. y. skaito tokius junginius greičiau", - pasakojo L. Vilkaitė.
Šis straipsnis yra ankstesnių VU mokslininkės eksperimentinių tyrimų tęsinys. Tokio pobūdžio tyrimą, atliktą su gimtakalbiais, L. Vilkaitė jau yra publikavusi 2016 m. žurnale "Journal of Experimental Psychology: Learning, Memory and Cognition". Šiuo metu mokslininkė toliau dirba su pastoviųjų žodžių junginių ir kolokacijų nustatymu, mokymu ir apdorojimu.
Žurnalas "Applied Linguistics" yra reitinguojamas kaip geriausias kalbotyros srities žurnalas pasaulyje (pagal citavimo reitingus, "Clarivate Analytics 2017" duomenimis).

Mažosios plastikos paroda - Skulptūrų parko 40-mečiui

Penktadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma 5-oji respublikinė paroda "Mažoji plastika", skirta Skulptūrų parko 40-mečiui. 
Ekspoziciją sudarys dvi dalys: Smiltynės granito kalimo simpoziumų istorinė retrospektyva ir šiuolaikinės mažosios plastikos paroda.
Istorinės retrospektyvos ekspozicija pristatys iš muziejų fondų ir asmeninių archyvų surinktus mažosios plastikos darbus, sukurtus ta pačia tema kaip ir parko skulptūros. Bus galima susipažinti su parko kūrimo procesu žvelgiant į iš skirtingų medžiagų - gipso, plastilino, vaško - padarytus modelius, asmeninius daiktus iš skulptorių archyvų: keistas, tačiau tarybiniais laikais buvusias "deficitinėmis", dovanas, pavyzdžiui, radiją "Spidola 23-1", dirbtinės odos diplomatą ar auksinį laikroduką "Čaika". 
Parodos turinį papildys skulptorių darbo įrankiai, nuotraukų retrospektyva, Skulptūrų parko 3D videomontažas, archyvinė skulptoriaus Juozo Geručio Ruzgo filmuota medžiaga bei dokumentinis filmas apie pirmą Smiltynės granito simpoziumą "14 akmenų Neptūnui".
Istorinė Smiltynės granito simpoziumų retrospektyva formuojama kaip įdomi XX a. 8-9 dešimtmečių meninė raiška, kurios padarinys - Klaipėdos skulptūrų parkas - per 40 metų sulaukė skirtingų vertinimų. Mat jis buvo įkurtas ant sunaikintų Senųjų miesto kapinių. Šis faktas sukėlė daugybę kontraversiškų opozicinių reakcijų ir suformavo skirtingas barikadas: skulptoriai - prieš kapinių paveldo saugotojus. 
Nuo 2005 m. Skulptūrų parko ekspozicija besirūpinantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ėmėsi misijos formuoti parko kaip dviejų istoriškai reikšmingų tapatybių - Senųjų miesto kapinių ir modernios skulptūros galerijos - vienijimo procesą.
Antroji parodos dalis, skirta šiuolaikinės mažosios plastikos ekspozicijai, supažindina visuomenę su šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis mažosios plastikos tendencijomis, kryptimis bei naujovėmis. 45 dailininkai, kuriantys mažosios plastikos formas, atstovaujantys skirtingoms kartoms bei mokykloms, parodoje eksponuoja per 80 savo kūrinių. Jų amplitudė - nuo tradicinių bronzinių, medinių formų iki eksperimentų su stiklu, emaliu, buities daiktais bei kitomis mažiau tradicinėmis meninės raiškos priemonėmis.
Žiūrovo kontaktas su mažosios plastikos kūriniu yra labai artimas, todėl greta idėjos ir medžiagos mažojoje plastikoje labai svarbi ir atlikimo precizika. Šiuolaikinės mažosios plastikos ekspozicijos visuma leidžia lyginti, gretinti, atsirinkti, atmesti, atskleidžia, kokią plačią mažosios skulptūros sampratą demonstruoja kūrėjai.
Prieš parodos atidarymą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks seminaras, kuriame bus pristatytas Klaipėdos skulptūrų parkas kaip įsimintinai svarbus Lietuvos dailės istorijos puslapis. Pranešimus skaitys menotyrininkė doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, skulptorius Kęstutis Musteikis. Ilgametis Klaipėdos miesto architektas Adomas Skiezgelas papasakos, kaip buvo organizuojami simpoziumai, architektai pristatys baigiamą parengti parko sutvarkymo projektą, vyks diskusijos.

Naujienų agentūros ELTA direktorė Gitana Markovičienė

Turėtume peržiūrėti ir KT, ir kitų teismų sprendimų priėmimo tvarką 
Per pastaruosius kelerius metus pasitaikė ne vienas atvejis, kai priimdami sprendimą, Konstitucinio Teismo teisėjai neranda bendro sutarimo ir sprendimą priima vieno balso skirtumu. Vadinasi, priimami net tokie sprendimai, dėl kurių abejoja patys Konstitucinio Teismo teisėjai. O jais, beje, skiriami tik itin patyrę ir kompetentingi teisininkai. O paskui visa Lietuva gyvena pagal tuos sprendimus, kurių teisingumu abejoja net ir teisės autoritetai.
Dėmesį į tai atkreipęs parlamentaras Petras Gražulis pateikė projektą, kuriuo norėtų esamą padėtį ištaisyti.
"Teikiamas projektas parengtas jaučiant poreikį užtikrinti, kad nuolat nebūtų keičiama konstitucinė doktrina", - sako politikas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Kitaip tariant, jei dalyvauja tik 2/3 visų teisėjų (jų iš viso su pirmininku yra 9, tad užtenka, kad dalyvautų 6), teoriškai užtenka, kad verdiktas būtų paskelbtas už jį pasisakius vos trims Temidės tarnams!
Parlamentaras siūlo nustatyti, kad Konstitucinio Teismo darbe svarbiausius sprendimus priimtų mažiausiai 8 teisėjai. Be to, visi sprendimai turi būti priimti vienbalsiai. Parlamentaro teigimu, tokie teisiniai saugikliai įpareigotų Konstitucinio Teismo teisėjus iki galo išdiskutuoti klausimą ir tik tada priimti sprendimus.
Pataisa labai logiška. Tarkime, visai neseniai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuostata, dvasininkams daranti išimtį ir leidžianti išvengti karinės tarnybos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymai. Tačiau du teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę. Vadinasi, jie jokių pažeidimų neįžvelgia. Tad, jų įsitikinimu, Konstitucinis Teismas pateikė klaidingą išaiškinimą. Tačiau tarnauti kariuomenėje ar ne - dar ne gyvybės ar mirties klausimas, be to, šis išaiškinimas paliečia mažą dalį žmonių, tačiau neretai priimami ginčytini sprendimai net ir svarbiausiais valstybės klausimais.
Manau, kad reikėtų peržiūrėti ne tik Konstitucinio Teismo, bet ir bendros kompetencijos teismų sprendimų priiminėjimo tvarką. Jei, tarkime, žmogžudystės bylą nagrinėja Aukščiausiojo Teismo kolegija, kurią sudaro keli teisėjai, irgi turi būti pasiektas vienbalsis susitarimas. Tarkime, kolegiją sudaro penki asmenys. Trys iš jų pasisako už tai, kad įtariamasis yra kaltas ir turi atlikti bausmę, du pasisako prieš. Vadinasi, du yra įsitikinę teisiamojo nekaltumu arba bent jau juo abejoja. O tai reiškia, kad jie mano, jog bausmę turės atlikti nekaltas žmogus (beje, yra buvę ir atvirkštinių atvejų, kai žmogus išteisinamas būtent vieno balso persvara). Logiškiausia tokiu atveju būtų iš naujo vertinti surinktus įrodymus arba bylą grąžinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad šie surinktų neabejotinų įkalčių.
Taip, skeptikai iškart pasakytų, bylų nagrinėjimas užsitęstų ir išlaidos būtų gerokai didesnės, tačiau argi nėra svarbiausia užtikrinti teisingumą? O jei tai per brangu, tai ką, gal iš viso teisingumo nevykdykime? Bet tada nebegalėtume vadintis teisine valstybe.

Vyriausybė telkia jėgas kovai su šešėliu

Spalio 23 dieną 13.30 val. Vyriausybės rūmuose vyks konferencija „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?” Renginyje bus aptariama šešėlinės veiklos įtaka įvairiems ekonomikos sektoriams, įvardijami praradimai dėl šešėlinių veiklų egzistavimo, pristatyti išmanūs kovos su šešėliu metodai. Konferencija organizuojama Vyriausybės kanceliarijos iniciatyva.     

Konferencijos pradžioje įžanginį žodį tars Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Vyriausybės kanclerė  Milda Dargužaitė savo pranešime aptars šešėlinės ekonomikos padarinius, dėl įvairių nelegalių veiklų parandamas valstybės biudžeto pajamas.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas akcentuos išplitusį šešėlį prekybos, paslaugų ir statybos veiklose. Apie tai ko netenka senatvėje dabar gaunantieji algas vokeliuose kalbės „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Kaip su šešėliu kovojama mokesčių srityje, šiuolaikinius metodus įvardins Mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė. Policijos Imuniteto valdybos viršininko Elano Jablonsko pranešime „Kyšis išpurvina“ pagrindinis dėmesys bus skiriamas policijos taikomų iniciatyvų pristatymui. 

Konstitucinis Teismas skelbs sprendimą dėl savo aktų pilietybės klausimais nuostatų

Penktadienį Konstitucinis Teismas skelbs sprendimą dėl Seimo 2017 m. birželio 27 d. nutarime išdėstyto prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo aktų pilietybės klausimais nuostatas.
Pareiškėjas, be kita ko, prašė išaiškinti, ar jo nurodytos Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų nuostatos suteikia galimybę Seimui, Konstitucijoje nustatyta tvarka nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, Pilietybės įstatyme nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos piliečiai, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Po Divalio šventės oro užterštumas Indijos sostinėje pasiekė grėsmingą lygį

Po Divalio šventės, per kurią buvo sprogdinamos petardos ir laidomi fejerverkai, oro būklė Indijos sostinėje Naujajame Delyje yra "labai bloga". Kaip pranešė penktadienį televizijos kanalas NDTV, atmosferos užterštumas daugelyje miesto rajonų viršija normą dešimtis kartų.
Televizijos kanalo duomenimis, mažesnio kaip 2,5 mikrometro skersmens dalelių koncentracija ore sudarė 878 mikrogramus kubiniam metrui, o mažesnio kaip 10 mikrometrų skersmens dalelių koncentracija - 1179 mikrogramus. (Naujajam Deliui nustatyta norma - atitinkamai 60 ir 100 mikrogramų kubiniam metrui). Kai kuriuose miesto rajonuose 6 valandą ryto vietos laiku mažesnio kaip 10 mikrometrų skersmens dalelių koncentracija siekė 2402 mikrogramus kubiniam metrui.
Artėjant svarbiausiai metų šventei Divaliui, kuris lyginamas su Naujaisiais metais Europoje, valdžia ėmėsi skubių priemonių, kad užkirstų kelią miesto atmosferos taršai. Spalio 9 d. šalies Aukščiausiasis teismas uždraudė pardavinėti pirotechniką Naujojo Delio apygardoje iki lapkričio 1 d., kad miestiečiai šventinę naktį nesprogdintų petardų. Pernai po Divalio šventės miesto atmosferos būklė buvo blogiausia per 17 metų, žmonės masiškai važiavo iš sostinės, buvo uždaromos mokyklos ir koledžai.
Bet, nepaisant draudimo prekiauti pirotechnika, jos gaminių buvo nesunku įsigyti šventiniuose turguose "iš po skverno". Tad petardos Naujajame Delyje sproginėjo iki ryto.

JK biudžeto deficitas rugsėjį - mažiausias per 10 metų

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas žemiausias rugsėjo mėnesio biudžeto deficito rodiklis per pastaruosius 10 metų, informuoja BBC, remdamasi oficialia informacija.
Rugsėjį šalies biudžeto deficitas siekė 5,902 mlrd. svarų, beveik 11 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis statistikos biuras (ONS). Dauguma analitikų prognozavo maždaug 6,5 mlrd. svarų rodiklį.
Rugpjūtį biudžeto deficito rodiklis, peržiūrėjus duomenis, buvo sumažintas maždaug milijardu svarų, iki 4,716 mlrd. svarų. 
Be to, šalies biudžeto deficitas prognozes lenkia jau trečią mėnesį paeiliui - liepą Didžioji Britanija netikėtai fiksavo biudžeto perteklių.

A. Merkel sieks, kad būtų sumažinta finansinė parama Turkijai, susijusi su stojimo į ES procesu

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) nori sumažinti Europos Sąjungos (ES) išmokas Turkijai. "Aš sieksiu, kad pasirengimo narystei pagalba būtų apribota", - pareiškė ji ketvirtadienį ES viršūnių susitikime Briuselyje. Tokia parama paprastai skiriama ES šalims kandidatėms. ES stojimo derybos su Turkija šiuo metu yra įšaldytos.
Turkija, pasak A. Merkel, juda netinkama kryptimi. "Ne tik sulaikoma daug vokiečių. Visa teisinė valstybė juda netinkama kryptimi", - kalbėjo ji. 
Tačiau esą yra ir šviesos momentų. Priimdama pabėgėlius, vyriausybė Ankaroje, anot kanclerės, elgiasi pavyzdingai. Todėl Turkijai esą pagalbai pabėgėliams turėtų būti atseikėta dar 3 mlrd. eurų. Tokią pat sumą, kad pasirūpintų pabėgėliais, Ankara jau yra gavusi.
Turkijos pasirengimui narystei iki 2020 metų buvo numatyta skirti 4,45 mlrd. eurų.

Traukiasi BP valdybos pirmininkas

Britų energetikos milžino BP valdybos pirmininkas Karlas Henrikas Svanbergas (Carl-Henric Svanberg) nusprendė pasitraukti iš pozicijos, kurią užėmė pastaruosius 8 metus.
65-erių švedas „informavo kompanijos valdybą dėl savo sprendimo pasitraukti iš pirmininko posto", pranešime teigia BP. Poste jis liks tol, kol bus surastas naujas pirmininkas.
K. H. Svanbergas BP valdybos pirmininku tapo 2010 m. sausį. Praėjus vos keliems mėnesiams, Meksikos įlankoje sprogo BP valdoma „Deepwater Horizon" naftos platforma. Sprogimas pražudė 10 žmonių, o į aplinką išsiliejo 507 mln. litrų naftos. Tai iki šiol laikoma didžiausia aplinkos katastrofa JAV istorijoje.
Vadovaudamas BP valdybai, H. K. Svanbergas taip pat turėjo tvarkytis su 2014 m. smarkiai kritusių naftos kainų padariniais.

Šilalėje prisieks beveik 500 šauktinių

Penktadienį Šilalėje iškilmingai prisieks Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono šauktiniai. Karius sveikins krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. 
Iškilmės prasidės šventomis mišiomis Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, po jų paradas Vytauto Didžiojo gatve atžygiuos į Basanavičiaus gatvę, kur įvyks iškilminga priesaikos ceremonija. Joje Lietuvos Respublikai kario priesaiką duos beveik 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Devynių mėnesių tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione Tauragės rajone spalio 2 dieną pradėjo beveik 500 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, iš jų - beveik dvi dešimtys merginų. Keli kariai tarnauti į Kęstučio batalioną atvyko jau po priesaikos, kurią davė tarnaudami Krašto apsaugos savanorių pajėgose arba baigę bazinį karinį rengimą. 
Pirmąsias aštuonias savaites nuo tarnybos pradžios šauktiniai kariai dalyvauja baziniame kario kurse. Po to kariams prasidės specialisto rengimo etapas. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai bus mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis.

Lietuvos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus Libano prezidentui

Lietuvos Respublikos ambasadorius Arvydas Daunoravičius įteikė skiriamuosius raštus Libano Respublikos prezidentui Micheliui Aounui (Michel Aoun).
Po iškilmingos skiriamųjų raštų teikimo ceremonijos vykusiame pokalbyje su Libano prezidentu ambasadorius A. Daunoravičius priminė apie artėjantį dvišalių diplomatinių santykių 25-ąjį jubiliejų. Ambasadoriaus nuomone, šios datos paminėjimas galėtų būti nauju impulsu toliau stiprinant dvišalius santykius.
Prezidentas M. Aounas palinkėjo sėkmės ambasadoriui einant savo pareigas ir pareiškė, kad Libano Respublika yra atvira glaudžiam ir abipusiai naudingam bendradarbiavimui. Jis taip pat pareiškė viltį, kad šalių dvišaliai santykiai intensyvės.
Ambasadorius A. Daunoravičius reziduoja Kaire, Egipte. Lietuva ir Libanas diplomatinius santykius užmezgė 1993 metų kovo 18 dieną. Nuo 2008 metų Beirute veikia Lietuvos konsulinė įstaiga, vadovaujama garbės konsulo.

Per rugsėjį įstaigose sumažėjo beveik 200 darbuotojų

Per rugsėjį Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 194, rodo Valstybės tarnybos departamento (VTD) duomenys.
Labiausiai sumažėjo valstybės tarnybos korpusas. Per mėnesį įstaigose atsilaisvino 71 karjeros valstybės tarnautojo ir 77 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Dirbančiųjų pagal darbo sutartį taip pat buvo 47 mažiau. 
Didžioji dalis šių pareigybių priklauso įstaigoms, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė - 189. Ypač "susitraukė" įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. 
Savivaldybių įstaigos spalio pradžioje turėjo 19 užimtų pareigybių mažiau nei prasidedant rugsėjui. 
Keletu užimtų pareigybių padidėjo Seimas ir Seimo kanceliarija bei Seimui atskaitingos įstaigos.
Dažniausios mažėjimo priežastys: reorganizacija, atleidimas savo noru ir išėjimas į pensiją. Taip pat tam turi įtakos Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanceliarijos priimtas sprendimas ruošiantis viešojo sektoriaus pertvarkai riboti naujai skelbiamus konkursus - skelbti juos, tik esant būtinybei.
Nuo metų pradžios užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 827.

Ambasadorius J. Paslauskas įteikė skiriamuosius raštus Norvegijos Karaliui

Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Jonas Paslauskas ketvirtadienį įteikė skiriamuosius raštus Norvegijos Karaliui Haroldui V. 
Oficialiai pradėdamas darbą šioje šalyje ambasadorius J. Paslauskas pažymėjo sieksiantis toliau stiprinti dvišalius Lietuvos ryšius su Norvegija - patikima mūsų šalies partnere. Karalius Haroldas V palinkėjo netrukus šimtmetį minėsiančiai Lietuvos Respublikai visokeriopos sėkmės ir pažymėjo Norvegijos suinteresuotumą įvairiapusiu bendradarbiavimu su Lietuva. Jis taip pat paprašė ambasadoriaus perduoti nuoširdžiausius linkėjimus Prezidentei Daliai Grybauskaitei, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Po raštų įteikimo ceremonijos vykusiame pokalbyje konstatuota, kad Lietuvą ir Norvegiją sieja glaudūs ryšiai - norvegų kariai dalyvauja NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje, Norvegijos įmonės itin prisideda prie Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo, nuolat auga dvišalės prekybos apimtys. Be to, Norvegiją savo namais pasirinko kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, o tai prisideda prie lietuvių ir norvegų žmogiškųjų ryšių plėtojimo.

Lietuvoje lankysis Belgijos gynybos ministras, susitiks su NATO batalione Lietuvoje tarnaujančiais belgų kariais

Spalio 25 d.  Lietuvoje lankysis  Belgijos gynybos ministras  Stevenas  Vandeputas (Steven Vandeput) ir Belgijos parlamentarų delegacija. Su svečiais susitiks krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, vyks dvišalis Lietuvos ir Belgijos gynybos ministrų susitikimas. Vėliau  Lietuvos ir Belgijos ministrai aplankys tarptautinėse pratybose„Geležinis vilkas II“ dalyvaujančius Belgijos karius laikiname logistiniame punkte Glitiškėse (Vilniaus r.). Čia tuo metu Belgijos kariai vykdys pratybų užduotis.

Dvišalio  susitikimo metu Lietuvos ir Belgijos gynybos ministrai aptars saugumo situaciją Baltijos jūros regione, saugumo patikinimo priemonių įgyvendinimą, pasirengimą artėjančiam NATO gynybos ministrų susitikimui, vyksiančiam lapkričio pradžioje Briuselyje, Europos Sąjungos gynybos politikos klausimus.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje atgrasymo ir gynybos tikslais dislokuotoje NATO  priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje  tarnauja  apie 100  karių iš  Belgijos kariuomenės  Sausumos pajėgų 29-ojo logistikos bataliono.  Belgijos karių pagrindu suformuota tarptautinio bataliono logistikos kuopa atlieka logistinės paramos užduotis, remia padalinių perdislokavimo operacijas.  Tam į  Lietuvą  belgų kariai yra atsigabenę įvairios logistinės  įrangos –  vilkikų, sunkvežimių,  kt. techniką ir įrangą. Jų technika padeda užtikrinti visos daugianacionalinės Vokietijos vadovaujamos kovinės grupės mobilumą.

Belgija taip pat aktyviai prisideda ir prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Belgijos karinės oro pajėgos buvo pirmosios,  2004 m. pradėjusius saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę, vėliau  jie dar keturis  kartus rotavosi Šiauliuose ir Amaryje, Estijoje.   Belgijos sausumos pajėgų  kariai, kaip NATO rotacinės pajėgos į Lietuvą atsiųstos po Rusijos Krymo aneksijos 2014 m. pavasarį, keletą mėnesių bendrų veiksmus gludino Lietuvos kariuomenės poligonuose. Šios valstybės kariai ir technika ne kartą dalyvavo ir tarptautinėse karinėse pratybose Lietuvoje.

Tarša susijusi su šeštadaliu visų pasaulio mirčių

Tarša buvo susijusi su 9 milijonais 2015 metais įvykusių mirčių, teigiama medicinos žurnale "The Lancet" paskelbtoje ataskaitoje, kuria remiasi BBC.
Beveik visi šie žmonės gyveno žemas arba vidutines pajamas turinčiose šalyse, kur tarša sukelia net iki ketvirtadalio visų užregistruotų mirčių. Blogiausia padėtis šiuo atžvilgiu yra Bangladeše ir Somalyje.
Didžiausią poveikį žmonėms turi oro tarša - jos sukeltos mirtys sudaro du trečdalius visų dėl taršos poveikio įvykusių mirčių.
Mažiausiai taršos sukeltų mirčių užfiksuota Brunėjuje ir Švedijoje.
Dauguma žmonių miršta nuo su tarša susijusių neužkrečiamų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, insultai bei plaučių vėžys.
Didžiausias rizikos faktorius, oro tarša, prisidėjo prie 6,5 mln. ankstyvų mirčių. Į šios rūšies taršą įeina tarša lauke, kurią sukelia įvairios į orą išmetamos dujos, ir namie, kur ji kyla dėl viduje deginamos medienos ar anglių.
Antrasis pagal dydį rizikos faktorius - vandens tarša - sukelia 1,8 mln. mirčių. Trečioje vietoje - tarša darbe, kuri siejama su 800 tūkst. mirčių visame pasaulyje.

UNICEF: kiekvieną dieną pasaulyje miršta 15 000 jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų

Kiekvieną dieną pasaulyje miršta 15 000 jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų. Tokius duomenis skelbia Jungtinės Tautos (JT). Pernai mirė 5,6 mln. mergaičių ir berniukų. Šis skaičius, palyginti su 2000-aisiais, sumažėjo. Tada mirė 9,9 mln. vaikų.
Nepaisant to, JT Vaikų fondas (UNICEF) sunerimęs: nuo 41 iki 46 proc. išaugo naujagimių iki keturių savaičių amžiaus mirčių skaičius. Kasdien miršta 7 000 kūdikių, kurie yra jaunesni nei 28 dienos, rodo UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio banko ataskaita.
Anot ekspertų, esant geresnei priežiūrai, iki 2030 metų gali būti išgelbėta apie 30 mln. naujagimių ir dar 30 mln. jaunesnių nei penkerių metų amžiaus mažylių. „Mes turime žinių ir galimybių, mes tik turime jas perduoti ten, kur jų labiausiai reikia", - sakė Stefanas Svartlingas Petersonas (Stefan Swartling Peterson), UNICEF sveikatos direktorius. „Begėdiška, kad nėštumas ir gimdymas 2017 metais vis dar gali būti moterų gyvybei pavojingos aplinkybės", - kalbėjo Timas Evansas (Tim Evans) iš Pasaulio banko.
Pagrindinės mažų vaikų mirties priežastys, anot ataskaitos, yra plaučių uždegimas (16 proc. atvejų) ir viduriavimas (8 proc.). Trečdalis naujagimių mirčių siejama su tuo, kad jie per anksti išvysta pasaulio šviesą arba patiria komplikacijų gimdami.
Be to, kad 2016 metais mirė 5,6 mln. vaikų, dar 2,6 mln. kūdikių gimė negyvi. Daugelį jų buvo galima išgelbėti, jei motinos nėštumo ir gimdymo metu būtų sulaukusios geresnės priežiūros, o vaikai būtų paskiepyti, jei motinos turėtų švaraus vandens ir jų aplinkoje būtų tualetų.

Pusė visų naujagimių mirčių fiksuojama penkiose šalyse: Indijoje (24 proc.), Pakistane (10 proc.). Nigerijoje (9 proc.), Konge (4 proc.) ir Etiopijoje (3 proc.).

ESTT paliko galioti buvusiam Ukrainos prezidentui 2015 metais taikytas sankcijas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį paliko galioti nušalintajam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui laikotarpiu nuo 2015 metų kovo iki 2016 metų kovo taikytas sankcijas.
V. Janukovyčius, nuo pareigų nušalintas per 2014 metų Maidano sukilimą, pabėgo į Rusiją. Dėl įtarimų lėšų pasisavinimu ir kitokiais finansiniais nusikaltimais Europos Sąjunga (ES) politikui įvedė sankcijas, tačiau jis jas apskundė teismui.
Įvedus sankcijas, buvo įšaldytos V. Janukovyčiaus ir jo sūnaus Oleksandro Europoje laikomos lėšos. Iš pradžių buvo numatyta, kad jos galios vienerius metus nuo 2014 metų kovo, bet vėliau jos buvo pratęstos.
Ukrainoje politikui ir jo sūnui iškeltos baudžiamosios bylos dėl valstybės lėšų ar turto pasisavinimo.
ESTT pritarė anksčiau Europos Sąjungos Bendrojo Teismo priimtai nutarčiai, kuria sankcijos buvo paliktos galioti iš dalies.
Pats V. Janukovyčius neigia vykdęs korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

P. Heinas: britų bankai galėjo būti naudojami pinigams iš Pietų Afrikos plauti

Britų bankai galėjo būti naudojami iš Pietų Afrikos pasisavintiems pinigams plauti, laiške Jungtinės Karalystės (JK) iždo sekretoriui Filipui Hamondui (Philip Hammond) tvirtina buvęs ministrų kabineto narys lordas Piteris Heinas (Peter Hain), informuoja BBC.
Anot P. Heino, remiantis vieno Pietų Afrikos informatoriaus duomenimis, bankai "galėjo per neapsižiūrėjimą tapti korumpuotu keliu įgytų pajamų perdavimo kanalu".
Iždo ministerija pranešė nusiuntusi šį laišką britų Finansinio elgesio tarnybai (Financial Conduct Authority, FCA).
"Mes itin rimtai reaguojame į kaltinimus finansiniais pažeidimais ir perdavėme lordo P. Heino laišką Finansinio elgesio tarnybai ir atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, įskaitant Nacionalinę nusikaltimų agentūrą ir Kovos su stambiu sukčiavimu tarnybą, kad susitartume dėl deramų veiksmų", - sakė atstovas. FCA atstovės teigimu, Finansinio elgesio tarnyba jau buvo susisiekusi su P. Heino minimais bankais ir pažadėjo "įdėmiai apsvarstyti tolesnes reakcijas". Kaltinimai pinigų plovimu susiję su tariamais ryšiais tarp Pietų Afrikos prezidento Džeikobo Zumos (Jacob Zuma) ir įtakingos Guptų (Guptas) šeimos.

 „Eurobarometras": lietuviai labiau tiki Europos Sąjungos, bet ne Lietuvos ateitimi

Europos Parlamento (EP) užsakymu rugsėjį ir spalį atliktas „Eurobarometro" tyrimas atskleidė, kad lietuviai remia Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (ES), bet yra nusivylę savo įtaka šalies ir Europos politikoje. 
Lietuviai ES valstybių kontekste išsiskyrė savo „pragmatiškumu" ir akcentuojamu socialinio teisingumo poreikiu: iš ES lietuviai pirmiausia tikisi gerovės, bet ne mažumų ar privatumo apsaugos. 
Lietuviai lieka viena euro-optimistiškiausių valstybių Europos Sąjungoje: 88 proc. lietuvių sutinka, kad Lietuvai narystė ES suteikė naudos, o 68 proc. šią narystę vertina teigiamai. Europos Parlamentą palankiai vertina 31 proc. lietuvių - tai 5 proc. daugiau nei pernai. Lietuviai (62 proc.) labai panašiai kaip Liuksemburgo (62 proc.) ir Belgijos (64 proc.) piliečiai norėtų galingesnio Europos Parlamento. Tai didžiausias palaikymas Europos Sąjungoje.
Lietuvoje susidomėjimas EP rinkimais taip pat didėja: 61 proc. lietuvių domisi ES reikalais, o 54 proc. - EP rinkimais (tai 10 proc. punktų daugiau nei pernai). 42 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad labai svarbu juose balsuoti. 
Tačiau narystės ES atžvilgiu pozityvūs duomenys kontrastuoja su labai santūriu savo galimybių ir įtakos, sprendžiant politinius klausimus, vertinimu. Paklausti, dėl ko žmonės nebalsuoja EP rinkimuose, 75 proc. lietuvių paminėjo, kad netiki, jog balsavimas kažką gali pakeisti. Tai vienas didžiausių rodiklių ES.
Vos ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tiki savo įtaka ES ir vos 23 proc. - savo įtaka šalyje. Per metus šie rodikliai sumažėjo atitinkamai 5 ir 8 proc. punktais, nors ES mastu tikinčių savo įtaka Sąjungoje per metus padidėjo 10 proc. punktų. Vos 27 proc. apklaustųjų mano, jog padėtis Lietuvoje gerėja, nors manančių, kad padėtis ES gerėja, Lietuvoje yra net 46 proc.
„Eurobarometro" duomenys taip pat atskleidė, kad ES lietuviai vertina labiau dėl pragmatinių tikslų. Lietuviams rūpi darbo galimybės užsienyje, ekonomikos augimas ir skurdo įveikimas, bet ne pasaulinių problemų sprendimas (klimato kaitos, terorizmo). Paklausti apie sritis, kuriose narystė ES naudinga, taip manantys lietuviai dažniausiai minėjo naujai atsiradusias darbo galimybes (62 proc.) ir ekonomikos augimo skatinimą (42 proc.). Lietuviams mažiausiai iš visų Sąjungos šalių rūpi klimato kaitos stabdymas (ją paminėjo vos 3 proc. respondentų), šalies įtaka priimant ES sprendimus (5 proc.) ir kova su terorizmu (7 proc.).

Lenkija parinko vietą kanalui per Vyslos neriją

Lenkijos pareigūnai parinko vietą kanalui, kirsiančiam Vyslos neriją, kuris sujungs Elbliongo uostą su Baltijos jūra. Tai ketvirtadienį pranešė šalies jūrų ūkio ir upių laivybos ministras Marekas Grobarčykas (Marek Grobarczyk), kuriuo remiasi leidinys "Dziennik Elbląski".
"Jūrų valdyba Gdynėje, taip pat ir ministerija, pasirinko Novy Sviato vietovę Vyslos nerijoje kaip tinkamiausią šiai investicijai realizuoti", - pareiškė jis per Elbliongo miesto tarybos posėdį.

Manoma, kad kanalo kasimo darbai bus baigti 2022 metais. Projektas atsieis apie 200 milijonų eurų. 1,3 kilometro ilgio ir 5 metrų gylio kanalas sujungs Vyslos įlanką su Gdansko įlanka. Jį iškasus į Elbliongo jūrų uostą galės atplaukti iki 100 metrų ilgio, iki 20 metrų pločio ir iki 4 metrų grimzlės laivai.
Šiuo metu laivai į Elbliongą patenka per Rusijos teritorinius vandenis. Šį režimą reguliuoja speciali dviejų valstybių sutartis.

„Microsoft" partnerių bendrovė kuriasi Vilniuje

Verslo komunikacijos programinę įrangą kurianti ir diegianti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė „Unify Square" produktų vystymo padalinį įkurdins Vilniuje. Buvusių „Microsoft" darbuotojų įkurta bendrovė planuoja suburti daugiau nei 20 aukštos kvalifikacijos programuotojų komandą, kuri bus atsakinga už naujų produktų kūrimą.
Bendrovės vystomais sprendimais šiuo metu naudojasi „Unilever", „Nestle", „Microsoft", „Shell", „Deloitte" ir kitos visame pasaulyje žinomos bendrovės.
„Dabartiniame bendrovės veiklos etape ieškojome investicijų lokacijos, kurioje rastumėme ne tik tokių specialistų, kokių mums reikia šiandien - IT produkto vystymo specialistų - bet ir tokių profesionalų, kurių mums reikės ateityje - pavyzdžiui, gebančių dirbti su „duomenų debesijos" technologijomis. Tai leis mūsų bendrovei ir toliau inovuoti pagreitintu tempu", - teigia „Unify Square" generalinis direktorius Džonas Keis (John Case).

Atgal