VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.22. Naujausios žinios

Tarptautinėse pratybose lietuvių žvalgai įvertinti sidabro medaliu

Jungtinėje Karalystėje spalio 14-16 dienomis vykusiose kasmetinėse tarptautinėse žvalgų vertinamosiose pratybose "Cambrian Patrol 17" Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Žvalgybos kuopos kariai įvertinti sidabro medaliu. Aukštesnį įvertinimą gavo tik elitiniai Jungtinės Karalystės Gurkų šauliai. 

Lietuvių žvalgai dalyvavo vienoje grupėje kartu su Airijos, Anglijos, Čilės, Nyderlandų ir Velso kariais. Grupėje startavo 16 komandų, iš jų finišą pasiekė 13. Šiais metais pratybose dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. karių iš 28 valstybių, 139 komandos po 8 karius.

Pratybos "Cambrian Patrol" vyksta nuo 1961 metų, kasmet pritraukdamos vis daugiau dalyvių. Jose vertinamos ir sertifikatais, bronzos, sidabro ar aukso medaliais apdovanojamos labiausiai pasižymėjusios ir visą maršrutą įveikusios komandos.

Prezidentė pasveikino dviratininkę S. Krupeckaitę iškovojus sidabrą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino dviratininkę Simoną Krupeckaitę Vokietijoje vykusiame Europos dviračių treko čempionate iškovojus sidabrą.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvos vardas tarptautinėje sporto arenoje siejamas su įkvepiančiais sportininkės laimėjimais - S. Krupeckaitės dėka pasaulis išgirsta apie Lietuvą, kurios sporto istoriją kūrė ir šiandien kuria stiprūs, atkaklūs ir ryžtingai pergalių siekiantys žmonės.
Prezidentė dviratininkei padėkojo už šį ištvermės ir tvirtos dvasios pavyzdį ir palinkėjo, kad kantrus ir nuoseklus darbas visuomet būtų apdovanotas svariais medaliais, o per treniruotes ir per varžybas visada lydėtų sėkmė.
34-erių metų S. Krupeckaitė šeštadienį Berlyne vykstančio Europos dviračių treko čempionato moterų keirino rungtyje iškovojo sidabro medalį.

Seime posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko Antano Vinkaus nuomone, simboliška ir kartu labai prasminga, kad spalio 23–27 d. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyksiančiuose Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose diskusijos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgaus naują prasmę, nes Konstituciniame Teisme pradėta nagrinėti byla pagal Seimo prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimo ir sprendimo nuostatas, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Komisijos posėdžiuose taip pat ketinama diskutuoti dėl užsienyje gyvenantiems lietuviams ir grįžtantiems gyventi į Lietuvą pagalbos priemonių tobulinimo, dėl verslo plėtros regionuose, aukštojo mokslo reformos, šalies informacinio saugumo, kaip nuoseklių ir reikalingų sprendimų mažinant emigraciją. Neabejotinai svarbu aptarti ir pasirengimą Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.

Į posėdžius kviečiami Seimo nariai, įvairių institucijų bei įstaigų atstovai, mokslininkai ir ekspertai.

Du trečdaliai apklaustųjų mano, kad reikalai šalyje blogėja

Spalio mėnesį trečdalis (34 proc.) apklaustų šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" rugsėjo 25-spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius gyventojų vertinimai šiuo klausimu nepakito, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus (2016 m. spalį), kiek padaugėjo manančių, kad reikalai šalyje blogėja (3 procentiniais punktais).
Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (54 proc.), didmiesčių gyventojai (42 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (46 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - daugiau kaip 900 eurų (39 proc.), besimokantis jaunimas (58 proc.), vadovai (45 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (40 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (41 proc.) bei dešiniųjų pažiūrų žmonės (46 proc.). 
Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (72 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (75 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (80 proc.) bei su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 550 eurų per mėnesį (77 proc.), bedarbiai, namų šeimininkės (72 proc.) ir pensininkai (74 proc.), rusų ir lenkų tautybių gyventojai (76 proc.), kairiųjų pažiūrų žmonės (69 proc.). 
Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu daugiau krypsta į gerąją pusę nei į blogąją, nurodė tik dviejų partijų rėmėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (53 proc. iš jų nurodė, kad reikalai gerėja, ir 39 proc. - blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (49 proc. nurodė, kad reikalai gerėja, ir 48 proc., kad blogėja). Didžiausi pesimistai yra Darbo partijos (87 proc. nurodė, kad reikalai blogėja, ir 13 proc. mano, kad krypsta į gerąją pusę) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (83 proc. - kad reikalai blogėja ir 14 proc. - kad krypsta į gerąją pusę) rinkėjai.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva spalio 22-ąją:
1920 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas sudarė Mažąjį Seimą, o pats dėl Lenkijos agresijos prieš Lietuvą laikinai nutraukė darbą.
1938 m. Gražaičiuose, Šiaulių apskrityje, gimė fotografas, menininkas, publicistas, rašytojas Skirmantas Valiulis. Mirė 2011 m.
1988 m. Vilniuje prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
1988 m. tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra ir Šv. Kazimiero bažnyčia.
1998 m. priimtas Karo policijos įstatymas, pavedęs karo policijai vykdyti nusikaltimų prevenciją, palaikyti tvarką ir drausmę šalies kariuomenėje.
2000 m. Pasaulio taurės varžybose Japonijoje Jurgis Kairys iškovojo Pasaulio akrobatinio skraidymo taurę.
2005 m. Alytuje atidengtas pirmasis Lietuvoje paminklas Afganistano kare žuvusiems lietuviams. Prie Alytaus bažnyčios pasodinti 96 ąžuoliukai - tiek lietuvių žuvo per 1979-1989 metų Afganistano karą.
2009 m. eidamas 90-uosius Šveicarijoje, Thune, mirė Vaclovas Dargužas (nuo 1950-1951 m. - Andreasas Hoferis), Šveicarijos lietuvių visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto garbės daktaras.
2011 m. naktį Kuršių mariose, iškritęs iš jachtos, nuskendo bendrovės "Visagino atominė elektrinė" generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas.
2012 m. Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje atidarytas Lietuvos Respublikos garbės konsulatas.
2012 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką Vytautą Landsbergį apdovanojo Vyčio kryžiaus ordinu. Vienas aukščiausių valstybinių apdovanojimų prof. V. Landsbergiui įteiktas už nuopelnus Lietuvai, ypatingą dvasios tvirtybę, sumanų vadovavimą, ištvermę ir pasiaukojimą kovose už šalies laisvę ir nepriklausomybę, ypatingą pasiryžimą ir ištikimybę pareigai atkuriant Lietuvos valstybingumą 1988-1990 metais.
2014 m. į Lietuvos banko saugyklas atgabenta pirmoji euro banknotų siunta sukėlė sumaištį sostinės gatvėse - dėl dviejų paslaptingų sunkvežimių ir jų palydos kuriam laikui buvo sustabdytas eismas A. Goštauto, Geležinio Vilko, Kalvarijų, Ozo gatvėse.

Pradėti viešinti KGB agentų pranešimai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo viešinti KGB agentų pranešimus.
Juose - ataskaitos apie lietuvių išeivijos veiklą, pramoninį šnipinėjimą, katalikų Bažnyčią, asmenis, kuriuos sovietų valdžia laikė pavojingais savo ideologijai. Tikimasi, kad šių pranešimų viešinimas visuomenei leis geriau suprasti, kaip veikė KGB ir jos šnipų tinklas.
Anot LRT TV naujienų tarnybos, iš jau paskelbtų dokumentų aišku, kad KGB itin domino lietuvių išeivija Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje.
Šnipų ataskaitos į interneto svetainę bus keliamos iki vasaros. Planuojama paviešinti kelis šimtus agentūrinių KGB agentų pranešimų.

Apklausa: dauguma katalonų nemato teisinio pagrindo atsiskirti nuo Ispanijos

Didžioji dalis Katalonijos gyventojų mano, kad ginčijamas spalio 1 dienos referendumas regionui nesuteikė teisinio pagrindo atsiskirti nuo Ispanijos, rodo regioninio laikraščio paskelbta apklausa.
Bendrovės GESOP atlikta apklausa, kurią paskelbė laikraštis "El Periodico", rodo, kad apie 55,6 proc. katalonų mano, jog regiono parlamentas neturi mandato vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
Apklausos duomenimis, 68,6 proc. respondentų norėtų, kad, siekiant išspręsti tarp Katalonijos ir likusios Ispanijos dalies kilusią konstitucinę krizę, Katalonijoje būtų surengti nauji regioninės valdžios rinkimai.
Panašus skaičius apklausoje dalyvavusių žmonių, 68,3 proc., labiau palaiko idėją derėtis dėl konstitucinės reformos, kuria Katalonijai būtų suteikta didesnė autonomija Ispanijos sudėtyje, nei visišką regiono nepriklausomybę.

Italijos regionai Lombardija ir Venetas balsuoja referendumuose dėl didesnės autonomijos

Du turtingiausi šiauriniai Italijos regionai - Lombardija ir Venetas - balsuoja referendumuose dėl didesnės autonomijos. Rinkėjų klausiama, ar jie nori daugiau savarankiškumo, informuoja transliuotojas BBC.
Abiejuose regionuose tikimasi sulaukti pritarimo didesnei autonomijai, tačiau rezultatai nėra privalomi vykdyti. 
Balsavimas Italijoje stipriai skiriasi nuo spalio 1 dieną Ispanijos Katalonijos regione vykusio referendumo dėl nepriklausomybės, kuris, anot šalies Konstitucinio teismo, buvo neteisėtas. Reaguodama į referendumą, kuriame didžioji dalis jame balsavusių katalonų pritarė nepriklausomybei, Ispanijos vyriausybė ketina įvesti regione tiesioginį valdymą.
Lombardijos prezidentas Robertas Maronis (Roberto Maroni) siekė atitolinti balsavimą Italijoje nuo referendumo Ispanijoje.
"Mes nesame Katalonija. Liekame Italijoje su daugiau savarankiškumo, o Katalonija nori tapti 29-ąja Europos Sąjungos (ES) nare", - naujienų agentūrai "Reuters" sakė jis.

Rusijos opozicijos lyderis A. Navalnas paleistas iš kalėjimo

Sekmadienį Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas buvo paleistas iš kalinimo centro, kuriame dėl protestų prieš šalies prezidentą Vladimirą Putiną organizavimo turėjo atlikti 20 dienų kalėjimo bausmę. 
"Sveiki. Aš išėjau", - instagrame paskelbdamas savo nuotrauką rašė A. Navalnas. Juokaudamas opozicijos lyderis rašė, kad kalėjime perskaitė 20 knygų, išmoko kelis kirgizų kalbos žodžius ir išgėrė 80 litrų arbatos.
Šiais metais politikui teko atsėdėti 15, 25 ir 20 dienų už neleistinų protestų prieš Rusijos prezidentą organizavimą.
Apie ketinimus dalyvauti 2018 metais vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose paskelbęs A. Navalnas teigė esąs pasiruošęs dirbti ir ruošiasi vykti į vakare Astrachanės mieste vyksiantį mitingą. 
Anksčiau sekmadienį ant tilto netoli Kremliaus susirinkę A. Navalno šalininkai laikė užrašus "Metas atsikratyti V. Putino ir išrinkti A. Navalną".

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 22-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1721 m. Petras I Didysis tapo pirmuoju Rusijos imperatoriumi. 
1797 m. Paryžiuje pirmą kartą sėkmingai išbandytas parašiutas. Prancūzas Andrė Žakas Garnerenas (Andre-Jacques Garnerin) su parašiutu iššoko iš oro baliono, pakilusio į 680 metrų aukštį.
1811 m. gimė vengrų kompozitorius ir legendinis pianistas virtuozas Ferencas Listas (Ferenz Liszt).
1844 m. gimė prancūzų aktorė Sara Bernar (Sarah Bernhardt), tikrasis vardas Henrietė Rozina Bernar (Henriette Rosine Bernard). Ji išgarsėjo tragiškų herojų vaidmenimis.
1883 m. Šarlio Guno (Charles Gounod) operos "Faustas" premjera Niujorke atidaryti garsieji "Metropolitan" operos rūmai.
1887 m. gimė JAV žurnalistas Džonas Rydas (John Reed), aprašęs bolševikų revoliuciją Rusijoje. Vėliau 1917-ųjų įvykius jis aprašė knygoje "Dešimt dienų, kurios sukrėtė pasaulį".
1906 m. mirė prancūzų tapytojas postimpresionistas Polis Sezanas (Paul Cezanne).
1913 m. gimė vengrų fotografas Robertas Kapa (Robert Kapa), įamžinęs penkis skirtingus karus: Ispanijos pilietinį karą, Antrąjį Kinijos-Japonijos karą, Antrąjį pasaulinį karą, 1948 m. Arabų-Izraelio karą ir Pirmąjį Indokinijos karą.
1928 m. mirė tris kartus Australijos ministru pirmininku rinktas Endrius Fišeris (Andrew Fisher).
1943 m. gimė prancūzų aktorė, ilgą laiką garsėjusi kaip viena gražiausių pasaulio moterų, Katrina Deniov (Catherine Deneuve). 1994 metais ji buvo išrinkta UNESCO organizacijos geros valios ambasadore.
1953 m. Laosas ir Prancūzija pasirašė sutartį dėl visiškos Laoso nepriklausomybės.
1964 m. prancūzų rašytojas Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Sartre) atsisakė priimti Nobelio literatūros premiją, pareiškęs, kad tai sumažintų jo kūrybos poveikį.
1975 m. sovietų kosminis aparatas "Venera 9" pirmą kartą istorijoje į Žemę perdavė kitos planetos paviršiaus nuotraukas.
1978 m. įvyko popiežiaus Jono Pauliaus II inauguracija.
1987 m. "Christie's" aukcione Niujorke Gutenbergo (Gutenberg) Biblijos negausaus pirmojo leidimo vienas egzempliorių parduotas už rekordinę 5,39 mln. JAV dolerių sumą.
1988 m. neįprasta įvykių seka užfiksuota Argentinos sostinėje Buenos Airėse: čia nuo namo krintantis šuo užmušė moterį, kitą moterį, kuri stebėjo krintantį šunį, partrenkė ir mirtinai sužalojo autobusas, o abu nelaimingus atsitikimus mačiusį vyriškį ištiko infarktas, jis taip pat mirė.
1999 m. po daugelio metų Indonezijos kalėjime į Rytų Timorą grįžo šio regiono nepriklausomybės kovų vadas Ksanana Gusmaunas (Xanana Gusmao).
2002 m., sulaukusi 87 metų, mirė buvusi Albanijos karalienė Džeraldina Nagi-Aponi (Geraldine Nagy-Appony). Ji buvo ištekėjusi už karaliaus Zogo (Zog), kuris 1928 metais buvo pasiskelbęs monarchu. Jie su vaiku paliko šalį 1939 metais, kai į Albaniją įsiveržė Italijos fašistai.
2004 m. Rusijos Valstybės Dūma ratifikavo aplinkosaugos dokumentą - Kioto protokolą.
2012 m. dėl draudžiamų preparatų vartojimo JAV dviratininkas Lensas Armstrongas (Lance Armstrong) neteko visų septynių daugiadienių dviračių lenktynių "Tour de France" nugalėtojo titulų. Jis taip pat pašalintas iš dviračių sporto visam gyvenimui.

D. Trampas leis paskelbti paskutinius dokumentus apie Dž. F. Kenedžio nužudymą

Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina leisti paskelbti ilgai slėptus duomenis apie buvusio prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą, informuoja transliuotojas BBC.
Dokumentų paskelbimas numatytas spalio 26 dieną, tačiau JAV lyderis turi teisę pratęsti jų įslaptinimo statusą. Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metų lapkričio 22 dieną, jam viešint Dalase, Teksaso valstijoje. 
Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su nužudymu susijusių dokumentų, tačiau paskutinė dalis laikoma užrakinta. Bet dabartinis JAV lyderis D. Trampas mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami. 
1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus, nebent šalies prezidentas nuspręstų, kad duomenų atskleidimas pakenktų nacionaliniam saugumui.
Vis dar yra daugiau kaip 3 tūkst. anksčiau neskelbtų dokumentų. Iki šiol paskelbta per 30 tūkst. dokumentų, tačiau paredaguotų.

Penki buvę JAV prezidentai dalyvavo koncerte, skirtame rinkti lėšas nuo uraganų nukentėjusioms sritims

Penki buvę JAV prezidentai šeštadienį dalyvavo koncerte, skirtame rinkti lėšas nuo Jungtines Valstijas šiais metais nuniokojusių uraganų Harvio (Harvey), Irmos (Irma) ir Marijos (Maria) nukentėjusiems asmenims, informuoja BBC. 
Teksase vykusiame koncerte benefise ant scenos pasirodė prezidentai Barakas Obama (Barack Obama), Džordžas V. Bušas (George W. Bush), Bilas Klintonas (Bill Clinton), Džordžas H. V. Bušas (George H. W. Bush) ir Džimis Karteris (Jimmy Carter).
Teksase praūžus uraganui Harviui, penki buvę prezidentai pradėjo labdaros kampaniją, kurios metu buvo surinkta 31 mln. dolerių. Vėliau į kampaniją buvo įtrauktos bendruomenės Floridoje, Puerto Rike ir JAV Mergelių salose, kurioms smarkiai smogė kiti vėliau praūžę uraganai. 
"Kaip buvę prezidentai norėjome padėti amerikiečiams atsigauti", - sakė B. Obama.

Izraelis sudavė smūgį Sirijos artilerijai

Izraelio kariuomenė šeštadienį Sirijoje atakavo šios šalies artilerijos pabūklus. Ji teigė, kad tai - atsakas į Izraelio kontroliuojamoje Golano aukštumų dalyje nukritusius penkis sviedinius.
Sirijos kariuomenės šaltinis naujienų agentūrą dpa informavo, kad per antskrydžius buvo sužeisti du kariškiai, ir patvirtino, jog buvo suduota trims artilerijos pabūklams Sirijos kontroliuojamoje Golano aukštumų dalyje.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad šalies teritorijoje naktį į šeštadienį nukrito keli artilerijos sviediniai. Kariuomenė pridūrė, kad, panašu, jog jų atskriejimas į Izraelį - Sirijoje vykstančių vidaus kovų padarinys. Niekas nebuvo sužeistas, nes sviediniai nukrito į negyvenamą teritoriją.
Kariuomenė tviteryje sakė, kad dėl incidento "kaltina Sirijos režimą ir netoleruos jokių bandymų pažeisti Izraelio suverenitetą arba kelti grėsmę civilių Izraelio gyventojų saugumui". Ji taip pat pridūrė, kad, jei panašaus pobūdžio incidentai kartosis, Izraelis gali būti priverstas "suintensyvinti savo atsaką".
Izraelis Golano aukštumas okupavo per 1967 metais vykusį Šešių dienų karą ir šią teritoriją laiko sava, tačiau Sirija tam vis dar priešinasi.

Atgal