VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.23. Naujausios žinios

Bendradarbiavimą su Vietnamu Prezidentė aptarė su šios šalies viceprezidente

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvoje viešinčia Vietnamo viceprezidente Dang Ti Ngok Tinh (Dang Thi Ngoc Thinh), aptarė dvišalius santykius, ekonominius ryšius, Europos Sąjungos (ES) ir Vietnamo bendradarbiavimą, globalaus saugumo užtikrinimą ir kitus Jungtinių Tautų (JT) darbotvarkės klausimus.

Viena pagrindinių susitikimo temų buvo kova su neteisėta migracija.
Lietuvos vadovė pabrėžė, kad bendromis pastangomis pavyko sumažinti nelegalių migrantų iš Vietnamo į Lietuvą srautą. Užmegztas konstruktyvus dialogas su šios šalies institucijomis, veikia tiesioginė karštoji linija. Kad bendradarbiavimas šioje srityje būtų dar sklandesnis, būtina kuo greičiau pasirašyti dvišalę readmisijos sutartį.
Susitikime daug kalbėta ir apie ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas. Lietuviškos produkcijos eksporto galimybės į Vietnamo rinką domina mūsų šalies maisto, ypač pieno, grūdų produktų gamintojus. Kiti perspektyvūs sektoriai yra alternatyvioji energetika, inovacijos, informacinės technologijos, lazeriai.
Lietuvos vadovės teigimu, šiuo metu rengiamos dvišalės sutartys dėl ekonominio bendradarbiavimo bei dvigubo apmokestinimo išvengimo paskatins ekonominių ir verslo santykių tarp šalių plėtrą.
Pasak D. Grybauskaitės, kitąmet įsigaliosianti ES ir Vietnamo laisvosios prekybos sutartis, kuri panaikins 99 proc. importo muitų, atvers naujų galimybių ir Lietuvos verslininkams.
Prezidentės teigimu, Lietuva nuosekliai remia ES ir ASEAN valstybių dialogą, kuriuo siekiama skatinti tvarią Pietryčių Azijos ekonominę ir socialinę raidą, stabilumą, moterų aktyvumą ir lygias galimybes gauti išsilavinimą, siekti karjeros, dalyvauti priimant sprendimus, aktyviai reikštis politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime.
Moterų ekonominio įgalinimo tema šiemet pavasarį Vilniuje buvo surengta Prezidentės globojama ASEM konferencija, kurioje daugiau nei šimtas atstovų iš Europos ir Azijos aptarė lyčių lygybės skatinimą ir dalijosi gerųjų praktikų pavyzdžiais. Šią konferenciją rėmė bei joje dalyvavo ir Vietnamas.
Susitikime taip pat aptarti globalaus saugumo klausimai. Lietuva ir Vietnamas palaiko JT sankcijas Šiaurės Korėjai, pasisako, kad ginčai dėl Pietų Kinijos jūros turi būti sprendžiami vadovaujantis tarptautine teise.

Šalies gyventojai II pakopos pensijų fonduose jau sukaupė 2,8 mlrd. eurų

 Antros pakopos pensijų fonduose Lietuvos dirbantieji rugsėjo pabaigoje buvo sukaupę 2,8 mlrd. eurų - jų santaupos nuo metų pradžios padidėjo 292 mln. eurų, arba 12 proc.
„Galime konstatuoti, kad ilgalaikiai fondų rezultatai yra stiprūs. Ekonomikos ciklui esant pakilime, didžiausią grąžą šiemet uždirba daugiausiai į akcijas investuojantys fondai. Tačiau visada žvelgiame ir į ilgalaikę perspektyvą ir laikomės gyvenimo ciklo tikslus atitinkančio investicijų balanso", - sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Didžiausia grąža šiemet pasižymėjo fondai, investuojantys tik į akcijas arba tie, kuriuose akcijos sudaro didžiausią dalį įsigyjamų vertybinių popierių. 
Tik į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai šiemet pasiekė 4,87 proc. grąžos svertinį vidurkį, fondai, kurių investicijos į akcijas siekia iki 70 proc., - 3,07 proc. Konservatyvesnių fondų, kurių investicijos į akcijas siekia iki 30 proc., grąžos svertinis vidurkis 1,14 proc., o visiškai konservatyvių - 0,33 proc.
Balansuoti pensijų išmokas ir ateityje „Sodrai" tenkančią naštą mažinti turintys II pakopos pensijų fondai yra glaudžiai susiję su socialinėmis bei ekonominėmis šalies tendencijomis: sparčia emigracija bei situacija darbo rinkoje. 
Šiemet per tris ketvirčius naujas pensijų kaupimo sutartis II pakopoje sudarė 33,4 tūkst. žmonių ir tai yra vidutinis rezultatas, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, tarp jų ir 2008 m. ekonomine bei finansine krize, tačiau geras rodiklis, įvertinant darbo jėgos nutekėjimą į užsienį ir gyvenimo trukmės ilgėjimą.
Pasak Š. Ruzgio, ši tendencija išsilaikys ir laipsniškai stiprės, nes Lietuvos visuomenė sens, demografinė padėtis tik prastės.
„Žmonių finansinis raštingumas nuolat auga, globalios tendencijos bei informacijos gausa skatina kur kas geresnį suvokimą ir realistinį situacijos vertinimą. Tai rodo, kad į II pakopos pensijų fondus ateina nauji klientai, suprantantys, kad senatvėje gali ir nelikti, kas juos išlaikytų pagal dabartinį „Sodros" įmokų surinkimo ir paskirstymo modelį. Dalis Lietuvos gyventojų renkasi kitas šalis darbui ir gyvenimui, sąlyginis dirbančiųjų ir pensininkų santykis tik prastėja pastarųjų nenaudai, todėl jauni, į darbo rinką ateinantys žmonės renkasi papildomų pensijų pajamų galimybę, atsietą nuo dirbančiųjų skaičiaus ir kur kas labiau suasmenintą, priklausančią nuo paties kaupiančiojo pastangų ir indėlio", - sako Š. Ruzgys.
II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius rugsėjo 30 d. siekė 1,283 mln. Nepaisant 2008 m. vykusios finansų krizės, vidutinė metinė pensijų fondų grąža, atskaičius valdymo mokesčius, siekia 4,9 proc., ir tai beveik 2 procentiniais punktais daugiau nei 3,1 proc. siekusi metinė infliacija. 
Lietuvos banko duomenimis, pagal dalyvių skaičių didžiausią rinkos dalį užima „Swedbank investicijų valdymas" - 513,1 tūkst. Toliau rikiuojasi „SEB investicijų valdymas" (286,3 tūkst.), „Aviva Lietuva" (225,7 tūkst.), „Luminor investicijų valdymas" (134,9 tūkst.) ir „INVL Asset Management" (114 tūkst.).
Pagal grynuosius aktyvus taip pat pirmauja „Swedbank investicijų valdymas" - 1,033 mlrd. eurų. „SEB investicijų valdymas" valdo 721 mln. eurų, „Aviva Lietuva" - 432,4 mln., „Luminor investicijų valdymas" - 297,4 mln., „INVL Asset Management" - 295,9 mln. eurų.

Parodą "Gamtovaizdis" atidaranti M. Jencienė: Gamtoje nėra politikos ir blogų istorijų

Dailininkų sąjungos galerijoje pirmadienį be tradicinio atidarymo renginio pradės veikti personalinė menininkės Mykolės Jencienės tapybos darbų paroda "Gamtovaizdis". 
Tai bus pirmas svarbus pasirodymas Lietuvoje po sugrįžimo iš Paryžiaus ir Kopenhagos, kur jauna menininkė praleido 10 savo gyvenimo ir kūrybos metų. Vietoje įprastinio atidarymo spalio 30 d. galerijoje planuojamas šventiškas susitikimo su menininke vakaras ir parodos peržiūra.
Parodos lankytojai galės išvysti keletą ankstyvesnės M. Jencienės kūrybos darbų, tačiau ekspozicijos pagrindą sudaro naujausi ir dar niekur neeksponuoti paveikslai. 
Šį pavasarį net du mėnesiai, praleisti meno rezidencijoje Suomijoje gilinantis į tos šalies ir Lietuvos tapybinio peizažo panašumus bei skirtumus, davė netikėtų rezultatų - sukurta spalviškai ir stilistiškai naujų, energingų, dinamiškų ir iš esmės savitų darbų serija. 
Šiemet gyventi į gimtinę sugrįžusi menininkė sulaukė Lietuvos kultūros tarybos palaikymo tuo pačiu kūrybiniu principu atlikti penkių Lietuvos regionų ieškojimus, pasitelkiant teptuką kaip pagrindinį meninio tyrimo instrumentą. Šioje parodoje bus pristatyti pirmieji minimo penkių regionų projekto darbai su Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos gamtovaizdžiais. 
Pati Mykolė apie savo kuriamą peizažą kalba kaip apie kažką poetiško, lyriško, tačiau ir labai apčiuopiamo bei racionalaus: "Peizažo tema yra ypatinga. Gamtoje nėra politikos, blogų istorijų ar kokių nors ketinimų apskritai - tik nuolatinis atsinaujinimas. Tačiau tuo pat metu ji - tarsi istorinis dokumentas, gulintis prieš mūsų akis. Jį galime skaityti lapas po lapo, sluoksnis po sluoksnio. Jame nėra nieko atsitiktinio, viskas turi savo istoriją, tačiau ar be žmogaus kam tai rūpi? Žmogus daiktams suteikia prasmes, o gamta - tai "aklas ir betikslis gyvenimo troškimas" ir nuolatinis cikliškas atsinaujinimas. 
Man patinka savo kūryboje išreikšti tai, kaip gamta sugeria žmogaus pastatytas struktūras ir šiukšles, kaip visa tai tampa peizažo dalimi. Peizažas, kurį aš tapau yra tarsi tuščia teatro scena, bet tuo pačiu justi judėjimas ir virsmas, kuris atsirado praeityje, yra ir bus visada".
Mykolė studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje, kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Ji - viena iš Baltijos šalių meno konkurso "Jaunojo tapytojo prizas 2013" laimėtojų. Yra surengusi personalinių parodų Vilniuje, Paryžiuje, Danijoje. Dalyvauja užsienyje vykstančiose grupinėse parodose, meno simpoziumuose, pleneruose.
Ši paroda - Dailininkų sąjungos galerijos projekto "Rytojaus horizontai", skirto palaikyti ir skleisti jauną profesionalią kūrybą Lietuvoje, dalis.

Užsienio reikalų ministras vyksta į Suomiją su darbo vizitu

Spalio 23-24 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vyksta darbo vizito į Suomiją. 
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, vizito metu ministras L. Linkevičius susitiks su Suomijos užsienio reikalų ministru Timu Soiniu (Timo Soini), Europos reikalų, kultūros ir sporto ministru Sampu Terhu (Sampo Terho), Eduskuntos užsienio reikalų komiteto pirmininku Mačiu Vanhanenu (Matti Vanhanen).
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat apsilankys Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centre, Turku mieste atidarys Lietuvos garbės konsulatą, Turku universitete skaitys paskaitą apie saugumo situaciją Baltijos jūros regione.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva spalio 23-iąją:
1823 m. Vilniuje Rusijos caro daliniai pradėjo nelegalios filomatų draugijos, siekusios atkurti Lenkijos-Lietuvos valstybę, narių suėmimus.
1917 m. Petrograde įkurtas Rusijos bolševikų partijos lietuvių sekcijos Centro biuras, kuriame dirbo Vincas Kapsukas, Zigmas Angarietis ir Juozas Dumša.
1925 m. iš Maskvos į Kauną pargabenti 126 iš Lietuvos išvežti bažnyčių varpai. Vien iš Žemaičių vyskupijos į Rusiją jų buvo išgabenta apie 800.
1969 m. įkurtas Kauno valstybinis choras.
1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimas.
1995 m. Prezidento Algirdo Brazausko vadovaujama delegacija dalyvavo Jungtinių Tautų 50-mečio minėjime Niujorke.
1999 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamas Vilniaus festivalis priimtas į Europos festivalių asociacijos (EFA) tikruosius narius.
2001 m. Lietuva ir JAV pasirašė ekstradicijos sutartį, kuri įpareigojo vienai iš susitariančių šalių pateikus prašymą išduoti kitai nusikaltusius asmenis, esančius jos teritorijoje, kad nusikaltėliams būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė arba įvykdytas nuosprendis.
2007 m. Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, atidengta memorialinė lenta kino režisieriui Raimondui Vabalui, minint 70-ąsias garsaus kino menininko gimimo metines. 
2009 m. eidama 99-uosius metus mirė viena žymiausių liaudies tapytojų Monika Bičiūnienė.

SAM: pacientų priemokos vaistams sumažėjo daugiau nei 20 procentų

Lyginant rugsėjo mėnesį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pacientų priemokų suma sumažėjo 21 proc., rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, lyginant birželio ir rugsėjo mėnesius, vidutinė priemoka už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo daugiau nei 1 euru ir tai yra didžiulis pasiekimas, nes pagal ankstesnes kainų tendencijas, neįvedus naujos kompensuojamųjų vaistų tvarkos, kainos ir toliau būtų augusios.
"Specialistai paskaičiavo, kad nuo liepos mėnesio, kai buvo patvirtinta nauja tvarka, priemokos kiekvieną mėnesį sistemingai mažėja, o tai rodo, kad nauja kompensuojamųjų vaistų tvarka tikrai pasiteisino ir pacientų lūkesčiai pasitvirtina. Jei jos nebūtų buvę, priemokos būtų kilusios maždaug 6 proc.", - sako ministras A. Veryga. 
Viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, faktiškai pacientų priemokos sumažėjo 2,2 mln. eurų, lyginant su 2016 m. trečiojo ketvirčio duomenimis. 
"Tai ir buvo žadėta žmonėms. Toks tikslas buvo keliamas ir prieš Vyriausybei priimant naują tvarką, pagal kurią buvo parengtas naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas, įsigaliojęs liepą. Svarbiausias tikslas yra mažinti vaistų kainas, kad pacientai už juos turėtų kuo mažiau primokėti. Taigi naujausi duomenys tik patvirtina, kad einame teisinga kryptimi ir kad pradedame pamažu lygiuotis į užsienio šalis, kuriose vaistų kainos yra mažesnės", - teigia K. Garuolienė.

Atšauksime vasaros laiką

Sekmadienio naktį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį. Toks Vyriausybės nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
Pasak Aplinkos ministerijos, daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų buvo priimta 1980-aisiais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996-aisiais įsigaliojusi direktyva.
Pastarąjį laikotarpį vadovaujamasi 2001 metais priimtos direktyvos nuostatomis - vasaros laikas įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima "pailginti" dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge pakilo į 126-ąją vietą

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 169-osios vietos pakilo į 126-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 460 taškų.
R. Berankis Maskvoje (Rusija) vykusiame ATP "World Tour 250" serijos turnyre "Kremlin Cup" nukeliavo iki finalo ir pelnė 150 reitingo taškų.
26-erių metų Laurynas Grigelis (177 tšk.) iš 277-os pozicijos smuktelėjo į 280-ąją, o 22-ejų metų Lukas Mugevičius (17 tšk.) iš 871-osios vietos pakilo į 869-ąją.
Reitingo lyderiu išliko ispanas Rafaelis Nadalis (10 465 tšk.). Antrąją vietą užima šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer, 8505 tšk.), trečiąją - britas Endis Miurėjus (Andy Murray, 5290 tšk.).

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 23-iosios įvykiai pasaulio istorijoje:
1812 m. prancūzų generolas Klodas Fransua de Malė (Claude Francois de Malet) pamėgino nuversti Napoleoną (Napoleon). Jis paskelbė, kad Napoleonas tariamai mirė Rusijoje ir kad jis dabar vadovauja Paryžiui. Apsišaukėliui mirties bausmė buvo įvykdyta po šešių dienų.
1813 m. gimė vokiečių tyrinėtojas, gamtininkas Liudvigas Leichhartas (Ludwig Leichhardt).
1817 m. gimė prancūzų leidėjas ir leksikografas Pjeras Atanasas Larusas (Pierre Athanase Larousse). Didžiausiu jo nuopelnu laikoma 17 tomų enciklopedija "Universalus XIX a. žodynas".
1911 m. lėktuvas pirmą kartą dalyvavo karo veiksmuose - per Italijos ir Turkijos karą italų pilotas iš Libijos atskrido iš oro apžiūrėti turkų fronto pozicijų.
1922 m. Didžiosios Britanijos ministru pirmininku tapo Endrius Bonaras Lo (Andrew Bonar Law), pagarsėjęs kaip trumpiausiai šias pareigas XX a. ėjęs politikas. Jau kitų metų gegužę jį pakeitė Stenlis Boldvinas (Stanley Baldwin).
1940 m. gimė legendinis brazilų futbolininkas Pelė (Pele), tikrasis vardas Edsonas Arantesas do Nasimentas (Edson Arantes do Nascimento). Tarptautinėje arenoje jis debiutavo būdamas 16 metų. Vėliau triskart tapo pasaulio čempionu.
1954 m. Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga Paryžiuje sutarė baigti Vokietijos okupaciją. Kitomis sutartimis buvo sudaryta Vakarų Europos Sąjunga bei leista Vakarų Vokietijai stoti į NATO.
1956 m. Vengrijoje prasidėjo antikomunistinis sukilimas.
1957 m. eidamas 53-iuosius metus mirė žymus prancūzų dizaineris Kristianas Dioras (Christian Dior). 
1958 m. Nobelio literatūros premija už romaną "Daktaras Živagas" paskirta rusų autoriui Borisui Pasternakui. Dėl sovietų valdžios spaudimo jis atsisakė priimti garbingąjį apdovanojimą.
1961 m. Nobelio taikos premija po mirties paskirta buvusiam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Dagui Hamaršeldui (Dag Hammarskjoeld).
1973 m. pareiškęs, kad jo šalyje dar nėra taikos, Šiaurės Vietnamo derybininkas Le Duk To (Le Duc Tho) atsisakė priimti Nobelio taikos premiją, kurią jis gavo kartu su JAV derybininku Henriu Kisindžeriu (Henry Kissinger).
1976 m. gimė žinomas kanadiečių aktorius Rajanas Reinoldsas (Rayan Reynolds), atlikęs vaidmenis filme "Iksmenai" (X-Men), "Piršlybos" (The Proposal).
1983 m. 241 JAV jūrų pėstininkas bei 58 prancūzų oro desantininkai žuvo, kai šiitų musulmonų savižudžiai teroristai susprogdino JAV ir Prancūzijos karo štabus Libano sostinėje Beirute.
1990 m. po masinių studentų protestų atsistatydino Ukrainos ministras pirmininkas Vitalijus Masolas. Jis tapo pirmuoju tokio rango sovietų pareigūnu, atsistatydinusiu dėl visuomenės spaudimo.
1991 m. 19 valstybių atstovai Paryžiuje, tarpininkaujant JT, pasirašė susitarimą, turėjusį baigti 13 metų trukusį pilietinį karą Kambodžoje.
1994 m. mažiausiai 50 žmonių, tarp jų opozicijos lyderis Džaminis Disanajakė (Gamini Dissanayake), žuvo per bombos sprogimą Šri Lankos sostinėje Kolombe.
1998 m. Tokijo teismas paskelbė pirmąjį mirties nuosprendį sektos, kuri 1995 metais Japonijos sostinės metropolitene paskleidė mirtinas dujas, nariui.
1999 m. Ilinojaus gubernatorius Džordžas Rajenas (George Ryan) tapo pirmuoju JAV gubernatoriumi, atvykusiu į komunistinę Kubą.
2001 m. Airijos respublikonų armija (IRA) paskelbė pradedanti nusiginklavimo procesą.
2003 m. čečėnų separatistai Maskvos teatre įkaitais paėmė kelis šimtus žmonių ir pagrasino susprogdinti pastatą, jei Rusija neišves savo karių iš jų gimtinės. Po trijų dienų Rusijos kariškiams šturmavus teatrą, žuvo 129 įkaitai ir 41 čečėnų kovotojas.
2004 m. mirė Jungtinių Valstijų operos žvaigždė Robertas Merilas (Robert Merrill). 
2011 m. per galingą 7,2 balo žemės drebėjimą Turkijos Vano provincijoje 582 žmonės žuvo ir dar tūkstančiai buvo sužeisti.
2012 m. Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC po 38 metų nutraukė pirmojo pasaulyje teleteksto transliaciją.
2012 m. įvyko dvidešimt trečiosios dalies apie britų slaptojo agento Džeimso Bondo nuotykius premjera. Filme, pavadinimu "Operacija "Skyfall" (Skyfall), pagrindinį vaidmenį atliko britų aktorius Danielis Kreigas (Daniel Craig).

Buvęs JAV prezidentas Dž. Karteris siūlosi tarpininkauti Šiaurės Korėjos konflikte

Buvęs JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) pasisiūlė Donaldo Trampo (Donald Trump) vyriausybei tarpininkauti Šiaurės Korėjos konflikte. Jei jo būtų paprašyta, jis sutiktų, pareiškė 93 metų Dž. Karteris "New York Times". Savo pasiūlymą jis esą pateikė D. Trampo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais H. R. Makmasteriui (H. R. McMaster), tačiau sulaukė "neigiamos reakcijos".
Dž. Karteris yra Nobelio taikos premijos laureatas, demokratų partijos narys, nuo 1977 iki 1981 metų buvo JAV prezidentas. 1994-aisiais jis vyko į Šiaurės Korėją ir padėjo išvengti gresiančios karinės eskalacijos su JAV. 2010-aisiais jis, be to, padėjo derybose dėl sulaikyto JAV piliečio paleidimo.
Dž. Karteris interviu laikraščiui teigė esąs "susirūpinęs" dėl dabartinės įtemptos padėties tarp abiejų valstybių. Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Čen Unas (Kim Jong Un), anot jo, yra "nenuspėjamas". Todėl esą gali būti, jog jis griebsis pirmojo smūgio.
Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo arsenalas šiuo metu jau yra toks, kad gali sunaikinti Korėjos pusiasalį, Japoniją, neinkorporuotas JAV teritorijas Ramiajame vandenyne ir "gal net mūsų žemyninę dalį", kalbėjo Dž. Karteris. Rugsėjo viduryje jis aiškiai kritikavo D. Trampo užsienio politiką ir, be kita ko, tiesiogiai įvardijo Šiaurės Korėją. D. Trampas esą yra nusivylimas pasaulio politikoje.
D. Trampas interviu stočiai "Fox News" pagrasino, kad JAV Šiaurės Korėjos konflikte yra "pasirengusios viskam". Jis sakė: "Mes pasiruošę taip, kaip jūs nepatikėtumėt". Ir: "Jūs būtumėt šokiruoti, jei žinotumėt, kaip gerai mes pasiruošę, jei reikės".

Maltos vyriausybė skirs 1 mln. eurų už informaciją, padėsiančią išaiškinti žurnalistės nužudymą

Maltos vyriausybė skirs milijoną eurų už informaciją, padėsiančią išaiškinti žurnalistės Dafnės Karuanos Galisijos (Daphne Caruana Galizia) nužudymą. "Šis atvejis yra toks nepaprastai reikšmingas, kad reikalauja nepaprastų priemonių", - pareiškė vyriausybė.
"Dėl teisingumo turi būti padaryta viskas, nesvarbu kiek tai kainuotų", - sakoma vyriausybės pareiškime.
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Maltoje dalyvavo demonstracijoje, į kurią sukvietė piliečių teisių grupės. Jie reikalavo greitai išaiškinti nužudymą ir padaryti galą korupcijai politikoje ir institucijose.
Demonstracijoje dalyvavo ir politikai, profsąjungų atstovai bei prezidentė Mari Luiz Koleiro Preka (Marie-Louise Coleiro Preca). Ministro pirmininko Džozefo Muskato (Joseph Muscat) nebuvo.
Tinklaraštininkė D. Karuana Galisija buvo susprogdinta savo automobilyje praėjusią savaitę. Kas įvykdė nusikaltimą, vis dar lieka neaišku. Žurnalistė yra atskleidusi ne vieną korupcijos aferą. Kaltinimai, susiję su vadinamaisiais Panamos popieriais, buvo nukreipti ir prieš premjero Dž. Muskato žmoną bei kitus vyriausybės vadovo patikėtinius.

Pietų Korėjoje baigta dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistema

Pietų Korėjoje baigta montuoti prieštaringai vertinama JAV priešraketinės gynybos sistema. Apie tai pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra "Yonhap", remdamasi amerikiečių ginkluotosiomis pajėgomis.
THAAD tipo sistema turi apsaugoti Pietų Korėją ir čia dislokuotus JAV karius nuo potencialių Šiaurės Korėjos raketų atakų. Pchenjano raketų ir branduolinė programa regione vadinama didžiule grėsme.
Jungtinės Valstijos, nepaisydamos Kinijos ir Rusijos kritikos, balandžio pabaigoje pradėjo THAAD įdiegimą Pietų Korėjoje. Pekinas ir Maskva aiškina, kad priešraketinis skydas kelia grėsmę jų saugumo interesams. Protestų būta ir Pietų Korėjoje.
Sistema "Yonhap" su šešiomis raketų baterijomis ir stipriu radaru sumontuota už 300 km nuo Seulo esančiame Sondžu rajone. Dabar sistema oficialiai perduota Pietų Korėjos pajėgoms.
Šimtai gyventojų ir aktyvistų rugsėjį Sondžu rengė protestus. Jie baiminasi, kad sistemos dislokacija jų vietovę padarys pagrindiniu Šiaurės Korėjos raketų taikiniu. Pietų Korėjos vyriausybė todėl birželį pradžioje pareiškė, kad nori kol kas sustabdyti skydo montavimą.
THAAD sistemos raketos sunaikins priešo trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas.

Aukcione parduodamos ranka rašytos A. Einšteino sentencijos

Beveik prieš šimtą metų fizikos genijus Albertas Einšteinas (Albert Einstein) vienam patarnautojui Japonijoje įbruko dvi ranka rašytas sentencijas - dabar jos parduodamos aukcione. 
A. Einšteinas abu raštelius 1922 metais perdavė pasiuntiniui Tokijo viešbutyje "Imperial" - galbūt kaip savotiškus arbatpinigius. Juose užrašytos trumpos Nobelio premijos laureato mintys apie laimė troškimą.
Ant viešbučio laiškų popieriaus parašyta: "Tylus, kuklus gyvenimas suteikia daugiau laimės nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu". Antroji žinutė yra suprantamesnė, ji skamba: "Kur yra valia, yra ir kelias". Nežinoma, ar apdovanotam japonui šios sentencijos padėjo gyvenime.
Anonimas sentencijas dabar antradienį siūlys interesantams aukcione Jeruzalėje. Čia esantis Hebrajų universitetas turi didžiausią pasaulyje A. Einšteino archyvą.
Archyvaras Ronis Grožas (Roni Grosz) abi sentencijas pavadino "mozaikos dalimis", kurios padeda geriau suprasti A. Einšteiną. "Iš jo užrašų mes susidarome vaizdą apie A. Einšteiną kaip žmogų ir mokslininką ir apie jo įtaką pasaulyje", - sakė R. Grožas.

CŽV plečia savo operacijas Afganistane

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) plečia slaptas savo operacijas Afganistane, siekiant šalyje nukauti daugiau musulmoniško judėjimo Talibanas kovotojų.
Remiantis laikraščio "The New York Times" pranešimais, mažos patyrusių pareigūnų komandos kartu su Afganistano pajėgomis ieškos Talibano kovotojų. Šis sprendimas žymi pokyčius JAV specialiosios tarnybos operacijose. Dabar CŽV didžiausią dėmesį skirs Talibanui, nors anksčiau daugiausiai dėmesio sutelkdavo "al-Qaeda" teroristų tinklo pažabojimui ir stengėsi padėti šalies žvalgybos tarnyboms.
CŽV atsisakė komentuoti laikraščio pranešimus apie didesnį savo vaidmenį Afganistane. 
Rugpjūtį naują Afganistano strategiją pristatinėdamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) skelbė siųsiąs į karo išvargintą šalį daugiau karių ir sumažinsiąs mūšio lauke taikomus apribojimus.
JAV karinės oro pajėgos jau gerokai padidino antskrydžių prieš Talibaną skaičių. Talibanas reagavo į tai, praėjusią savaitę surengdamas virtinę puolimų ir atakų.

Filipinai skelbia mūšių prieš IS pabaigą

Praėjus penkiems mėnesiams nuo mūšių prieš "Islamo valstybės" (IS) šalininkus Filipinų Maravio mieste pradžios vyriausybė skelbia, kad kariniai veiksmai baigti. 
"Mes skelbiame visų kovinių veiksmų Maravyje pabaigą, - pirmadienį Šiaurės Filipinų Klarko mieste sakė gynybos ministras Delfinas Lorensana (Delfin Lorenzana). - Maravyje mūšiai nebevyksta". 
Džihadistai gegužę įsitvirtino pietiniame Maravyje, kad pagal IS pavyzdį paskelbtų "kalifatą". Gyventojų daugumą Filipinuose sudaro katalikai.
Filipinų vyriausybines pajėgas kovoje su džihadistais rėmė JAV. Per mūšius dėl Maravio žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių. Kariuomenės duomenimis, tai daugiausiai islamistai. Per mūšius žuvo ir IS vadas Pietryčių Azijoje Isnilonas Hapilonas (Isnilon Hapilon).

"Eurostat": Lietuvos biudžeto perteklius pernai siekė 0,3 proc., skola - 40,1 proc. BVP

Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 2016 metais, palyginti su 2015 m. ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, euro zonos valstybių narių vyriausybių biudžeto deficito ir šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis sumažėjo nuo 2,1 iki 1,5 procento. Visoje Europos Sąjungoje (ES) deficito ir BVP santykis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 2,4 iki 1,7 proc.
Euro zonos vyriausybių skola BVP atžvilgiu per 2016 metus sumažėjo nuo 89,9 iki 88,9 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 84,5 iki 83,2 proc.
2016-aisiais biudžeto perteklių registravo Liuksemburgas (1,6 proc.), Malta ir Švedija (abu 1,1 proc.), Vokietija (0,8 proc.), Čekija (0,7 proc.), Graikija ir Kipras (0,5 proc.), Nyderlandai (0,4 proc.) ir Lietuva (0,3 proc.). Subalansuotą biudžetą pernai fiksavo Latvija ir Bulgarija.
Mažiausi biudžeto deficitai pernai pastebėti Estijoje (0,3 proc.), Danijoje (0,6 proc.), Airijoje (0,7 proc.) ir Kroatijoje (0,9 proc.). Trys šalys - Ispanija, Prancūzija ir Rumunija - fiksavo didesnį nei 3 proc. deficitą. Jų rodikliai atitinkamai siekė 4,5, 3,4 ir 3 proc.
2016 m. mažiausią vyriausybės skolą BVP atžvilgiu turėjo Estija (9,4 proc. nuo BVP), Liuksemburgas (20,8 proc.), Bulgarija (29 proc.), Čekija (36,8 proc.) ir Danija (37,7 proc.). 
Tuo tarpu šešiolika ES šalių turėjo didesnę nei 60 proc. skolą nuo BVP. Didžiausios skolos fiksuotos Graikijoje (180,8 proc. nuo BVP), Portugalijoje (130,1 proc.), Kipre (107,1 proc.) ir Belgijoje (105,7 proc.).
Lietuvos skolos rodiklis pernai, lyginant su BVP, buvo žemesnis nei ES vidurkis - 40,1 proc.

Prognozė: Vokietijos turistų Turkijoje 2018 m. padaugės 15-20 proc.

Ankstyvieji rezervacijų duomenys rodo, kad kitais metais Turkiją lankančių vokiečių turistų skaičius išaugs 15-20 proc., "Reuters" teigė Vokietijos turizmo sektoriaus federalinės asociacijos prezidentas Michaelis Frencelis (Michael Frenzel).
Į Turkiją vykstančių vokiečių skaičius ženkliai krito pernai, daugiausiai dėl saugumo priežasčių bei dėl po nesėkmingo karinio perversmo išaugusios diplomatinės įtampos tarp Turkijos ir Vokietijos.
"Dabartinės rezervacijos rodo ženklų Vokietijos turistų Turkijoje skaičiaus augimą. Pagal išankstinius duomenis, kitais metais skaičius gali išaugti 15-20 proc.", - Antalijoje sakė M. Frencelis.
Jis priduria, kad atostogų paketų Turkijoje kainos, lyginant su kitomis kryptimis, yra sąlyginai konkurencingos, ir tai gali padėtį į šalį grąžinti prarastus turistų srautus.
Pažymima, kad išaugęs užsienio turistų skaičius padėtų Turkijos lirai, kuriai skaudžiai kirto sumažėję turistų srautai bei nerimas dėl saugumo šalyje.

Katalonijos pareigūnai nevykdys Madrido nurodymų

Madridui ruošiantis perimti Katalonijos regiono kontrolę, regiono pareigūnai pareiškė nevykdysiantis Ispanijos vyriausybės nurodymų, informuoja BBC.
Šeštadienį Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) paskelbė planus nušalinti Katalonijos regiono vyriausybę. 
Katalonijos vyriausybės atstovas užsienio politikos klausimais Raulis Romeva (Raul Romeva) pridūrė, kad žmonės demokratiniu būdu sprendė, kokios vyriausybės ir parlamento jie nori, todėl šias institucijas reikia saugoti. Anot R. Romevos, tik žmonės turi teisę pakeisti institucijas. 
Ispanijos premjeras ketina nušalinti Katalonijos lyderius ir perimti šio separatistinio regiono valdymą. Apie tokius Ispanijos vyriausybės planus paskelbta praėjus trims savaitėms po ginčijamo referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės.
Referendumas, kurį Ispanija laiko neteisėtu, surengtas spalio 1 dieną. Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) vadovaujama Katalonijos vyriausybė teigia, kad dalyvavimas referendume siekė 43 proc., nepriklausomybei pritarė 90 proc. jame balsavusių katalonų.

Atgal