VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.24. Naujausuos žinios

Minėsime Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-metį

 Spalio 25 d., trečiadienį, 15 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) vyks iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečiui paminėti.

Minėjime kalbas sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris taip pat perskaitys Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą renginio dalyviams, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, 2007–2010 m. Lenkijos Seimo Maršalka, 2010–2015 m. ėjęs Lenkijos Respublikos Prezidento pareigas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tudoras Pantiru (Tudor Pantiru), Lenkijos Respublikos Senato Teisėkūros komisijos pirmininko pavaduotojas Zbignevas Cichonas (Zbigniew Cichoń), Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2017 metų egzamino nugalėtoja Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokinė Diana Naudžiūtė.

Prieš iškilmingą minėjimą 14.15 val. Vitražo galerijoje bus atverta paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“. Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas.

 Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.

L. Kukuraitis: sąžiningam verslui būtina užtikrinti darbuotojų darbo teises

Pirmadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kartu su kitais už socialinę apsaugą ir užimtumą atsakingais Europos Sąjungos (ES) ministrais Liuksemburge vykstančiame susitikime ieškojo bendro požiūrio dėl Komandiruojamų darbuotojų direktyvos, tarėsi socialinės apsaugos sistemų koordinavimo bei kitais klausimais.
Kaip akcentavo L. Kukuraitis, svarbiausia yra išlaikyti pusiausvyrą tarp laisvo paslaugų teikimo ir darbuotojų teisių apsaugos. 
"Būtina siekti užtikrinti darbuotojų darbo teises ir darbo sąlygas kartu atsižvelgiant, kad sąžiningam verslui nebūtų kuriamos papildomos kliūtys ar didinama administracinė našta", - sakė jis.
Anot ministro L. Kukuraičio, darbuotojų teisės turi būti saugomos, ir joks jų pažeidimas negali būti pateisinamas, tačiau, jeigu balansas tarp laisvo paslaugų teikimo ir darbuotojų teisių apsaugos nebūtų išlaikytas, rizikuojama, kad komandiravimas kaip paslaugų teikimo modelis gali būti keičiamas kitomis formomis.
Pirmadienį ES užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje ministrai taip pat ieškojo dalinio bendro požiūrio dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamento. 
Akcentuojama, kad teisė ES piliečiams ir jų šeimos nariams laisvai judėti ir gyventi bet kurioje ES šalyje yra viena iš pagrindinių ES teisių, o laisvas asmenų judėjimas nebūtų įmanomas be užtikrintos asmenų socialinės apsaugos. Dėl to siekiama palengvinti laisvą asmenų judėjimą užtikrinant teisinį aiškumą, teisingą finansinės naštos padalijimą tarp valstybių narių, kartu siekiant sumažinti administracinę naštą ir palengvinti koordinavimo taisyklių įgyvendinimą praktikoje.
Taryboje taip pat priimta Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuria nusakomas teisinis Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvos pobūdis bei atsižvelgiama į ES valstybių narių išsakytas pozicijas.
"Deklaracijos tekstas yra teisiškai aiškesnis ir atspindi iki šiol Lietuvos teiktas esmines pastabas, kad siekiant iniciatyvoje įvardintų principų svarbu atsižvelgti į išimtinę valstybių narių kompetenciją socialinės apsaugos srityje, jų skirtingą ekonomikos lygį ir politikos aplinkybes", - pažymėjo ministras L. Kukuraitis.

Lietuvos istorija mena

Lietuva spalio 24-ąją:
1417 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto aktu įsteigta Žemaičių vyskupija, kurios centru tapo Medininkai (dabartiniai Varniai).
1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją dėl trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo. Karalius Stanislavas Augustas Poniatovskis atsisakė sosto, Lietuvos-Lenkijos valstybė, gyvavusi 226 metus, nustojo egzistavusi.
1935 m. Kaune įsteigti Darbo rūmai, kurių tikslas buvo atstovauti samdomų darbininkų, tarnautojų interesams, organizuoti profesinių patarimų biurus, siūlyti įstatymų projektus.
1989 m. išleistas pirmasis Lietuvos istorijos laikraščio "Voruta" numeris.
1991 m. darbą pradėjo Vilniaus nekilnojamojo turto birža.
1996 m. JAV vykusiame pasaulio rankų lenkimo čempionate aukso medalį iškovojo klaipėdietė Laima Janutienė, aplenkusi 17 varžovių.
1997 m. Maskvoje Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį dėl valstybinės sienos delimitavimo bei išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinio šelfo Baltijos jūroje atribojimo.
2001 m. Prezidentui Valdui Adamkui viešint Ispanijoje paminėtas Lietuvos bei Ispanijos diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmetis.
2003 m. Lietuva ir Panama pasirašė bevizio režimo sutartį.
2010 m. Filadelfijos mieste veiklą pradėjo 17-asis Lietuvos garbės konsulatas JAV. 
2012 m. istorikei, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus universiteto docentei dr. Jolantai Karpavičienei Magdeburge (Vokietija) įteikta šių metų Aikės fon Repgovo premija (Eike-von-Repgow-Preis). Tai pirmasis mūsų šalies mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos istorinę raidą Europos kontekste, pripažinimas tarptautiniu mastu.
2012 m. eidamas 84-uosius metus mirė operos solistas Jonas Jocys.
2014 m. Šiauliuose, skverelyje prie P. Višinskio ir Stoties gatvių kampo, atidengtas paminklas žymiam tarpukario Lietuvos mokytojui, visuomenininkui, pedagogui novatoriui, švietimo filosofui ir publicistui Jonui Murkai. Skulptūros (švyturio) autorius - J. Murkos proanūkis, Lietuvos dailininkų sąjungos narys skulptorius Džiugas Jurkūnas.

Ministras L. Linkevičius Suomijoje aptarė regiono saugumo ir ES ateities klausimus

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Helsinkyje susitikęs su Suomijos užsienio reikalų ministru Timu Soiniu (Timo Soini), aptarė Lietuvos ir Suomijos santykius, saugumo situaciją Baltijos jūros regione, transatlantinio bendradarbiavimo, Rytų partnerystės, padėties Rusijoje ir Ukrainoje klausimus.
"Suomija yra artima regiono kaimynė ir patikima Lietuvos partnerė. Džiaugiamės dinamiškais ir pozityviais mūsų santykiais, glaudžiai bendradarbiaujame regioniniuose formatuose, pavyzdžiui, Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetuke, ieškome sprendimų regioninio saugumo, Rytų partnerystės ir kitais svarbiais klausimais. Taip pat sveikiname Suomiją, gruodžio 6 dieną švęsiančią Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį", - sakė L. Linkevičius. 
Ministras pabrėžė, kad regione svarbu toliau bendradarbiauti saugumo, kibernetinių, hibridinių grėsmių prevencijos, kovos su propaganda srityse ir stiprinti vidinį Europos Sąjungos (ES) atsparumą, tvirtesnę ES ir NATO partnerystę bei plėtoti transatlantinį bendradarbiavimą. Ministras paminėjo, kad Helsinkyje įkurtas Europos kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centras, kurio viena iš steigėjų yra ir Lietuva, bus geras ES ir NATO bendradarbiavimo pavyzdys. 
L. Linkevičius taip pat susitiko su Suomijos Europos reikalų, kultūros ir sporto ministru Sampu Terhu (Sampo Terho). Kalbėdami apie Europos ateitį ir Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, abu ministrai sutarė, kad ES yra reikalinga vienybė, ypač ieškant ilgalaikių sprendimų.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti ES paramą Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir įtvirtinti ilgalaikę santykių su šiomis šalimis strategiją. Lietuva siekia Vakarų parnerių palaikymo dėl ilgalaikės finansinės paramos Ukrainai. Ministras taip pat pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu, sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos iki tol, kol Minsko susitarimai bus įgyvendinti iki galo.

Premjeras su Vietnamo viceprezidente aptarė ekonominio bendradarbiavimo ir nelegalios migracijos problemas

Vakar Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vietnamo viceprezidente Dang Thi Ngoc Thinh.
„Šiais metais minime diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį. Tai puiki proga gilinti dvišalius ekonominius, politinius ir kultūrinius ryšius, juo labiau, kad erdvės tam dar turime tikrai daug“, - pažymėjo S. Skvernelis.
Jo žodžiais, nors prekybos apimtys tarp Lietuvos ir Vietnamo nėra didelės, ryškėja akivaizdus potencialas tokiuose sektoriuose kaip maisto pramonė, medicininiai prietaisai, cheminiai produktai, informacinės technologijos, elektroninė įranga, lazeriai, atsinaujinanti energetika bei orlaivių priežiūra. „Čia mes turime ir stiprius specialistus, ir galime pasidžiaugti gerais pasiekimais, kas neabejotinai yra patrauklu potencialiems investuotojams“, - sakė Vyriausybės vadovas.
Susitikime daug dėmesio skirta bendroms abiejų valstybių pastangoms kovojant su nelegalia migracija, kurios aukomis, kaip rodo Lietuvos patirtis, neretai tampa ir Vietnamo piliečiai. „Jie tampa tarptautinių organizuotų nusikalstamų grupuočių, veikiančių įvairiose šalyse, aukomis. Mūsų pareiga – užkirsti tam kelią ir suteikti visą reikalingą pagalbą, o tam labai pasitarnautų planuojamas susitarimas tarp mūsų šalių Vyriausybių dėl asmenų readmisijos“, - teigė premjeras.
Susitikime dalyvavęs Vietnamo viešojo saugumo viceministras Nguyen Van Son patikino, jog dedamos pastangos spartinant šios sutarties pasirašymą. Jis taip pat pažymėjo, jog Vietnamas suinteresuotas glaudžiais abiejų valstybių pasienio tarnybų ir teisėsaugos institucijų tarpusavio santykius siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai – ir kad šis bendradarbiavimas tik stiprės.
Vyriausybės vadovas Vietnamo viceprezidentei akcentavo galimybę šios valstybės studentams įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą Lietuvos universitetuose, pakvietė Vietnamo piliečius atrasti Lietuvą kaip turistinę valstybę, kurioje gausu gamtos bei kultūros vertybių.
ES didina pagalbą rohinjams

Po beprecedenčio daugiau kaip pusės milijono rohinjų pabėgimo per kelias savaites iš Mianmaro į Bangladešą Europos Sąjunga (ES) pažadėjo dar 30 mln. eurų paramą. "Rohinjai nusipelno ateities", - pirmadienį Ženevoje vykstančioje donorų konferencijoje pareiškė humanitarinės pagalbos komisaras Kristosas Stilianidas( Christos Stylianides).
"Mūsų moralinė pareiga suteikti jiems viltį", - pabrėžė komisaras. ES jau yra skyrusi 21 mln. eurų.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo rugpjūčio 25 dienos iš daugiausiai budistinio Mianmaro į kaimyninį Bangladešą pabėgo 580 000 musulmonų rohinjų. Jie savo gimtinėje yra persekiojami ir, jų pačių duomenimis, bėga nuo mirties. Mianmaras neigia etninį valymą.
Jungtinėms Tautoms šešiems mėnesiams reikia 434 mln. dolerių (beveik 370 mln. eurų). Ik konferencijos pradžios surinkta 30 proc. šios sumos.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 24-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1360 m. Anglijos karalius Edvardas III (Edward III) ir Prancūzijos karalius Jonas II (John II) pasirašė Kalė sutartį, pagal kurią Anglija gavo teisę valdyti kai kurias Prancūzijos teritorijas.
1537 m., praėjus vos 12 dienų po to, kai pagimdė būsimąjį karalių Edvardą VI, mirė trečioji Anglijos karaliaus Henriko VIII žmona Džeinė Seimur (Jane Seymour).
1601 m. mirė danų astronomas, astrologas bei alchemikas Tychas Brahė (Tycho Brahe), sugebėjęs apskaičiuoti tikslias planetų buvimo vietas anksčiau nei buvo atrastas teleskopas.
1632 m. gimė olandų biologas Antonis van Levenhukas (Antonie van Leeuwenhoek), kuris pirmasis mikroskopu aptiko mikroorganizmus.
1648 m. pasirašyta Vestfalijos taika, kuria baigėsi Trisdešimties metų karas. Šis iš pradžių religinis karas tarp katalikų ir protestantų vėliau virto Europos valstybių tarpusavio karu.
1725 m. mirė italų kompozitorius Alesandras Skarlatis (Alessandro Scarlatti), išgarsėjęs savo operomis bei religine muzika.
1795 m. Rusijai, Prūsijai ir Austrijai susitarus dėl trečiojo padalijimo, Lenkijos ir Lietuvos valstybė liovėsi egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė.
1861 m. JAV per visą žemyną pasiųsta pirmoji telegrama - iš San Francisko Kalifornijos teisingumo ministras kreipėsi į JAV prezidentą Abraomą Linkolną (Abraham Lincoln) Vašingtone.
1891 m. gimė Rafaelis Leonidas Truchiljas Molina (Rafael Leonidas Trujillo Molina). Nuo 1930 metų iki 1961 metų gegužės 31 dienos, kai buvo nužudytas, jis buvo Dominikos Respublikos diktatorius.
1893 m. gimė JAV keliautojas, režisierius ir prodiuseris Merianas C. Kuperis (Merian C. Cooper). 1933 metais jis sukūrė filmą "King Kongas".
1929 m. Niujorko akcijų biržoje kilus panikai ir prasidėjus masiniam akcijų pardavimui, krito akcijų kursai, buvo patirti milžiniški nuostoliai, o ši diena į istoriją įėjo "juodojo ketvirtadienio" vardu.
1931 m. garsus JAV nusikaltėlis Alas Kaponė (Al Capone) nuteistas kalėti 11 metų už vengimą mokėti mokesčius.
1945 m. oficialiai pradėjo galioti birželio mėnesį San Franciske priimta Jungtinių Tautų chartija.
1956 m. antrąją antikomunistinio sukilimo Vengrijoje dieną Budapešto gatvėse pasirodė sovietų tankai, o šalies ministru pirmininku buvo paskirtas Imrė Nadis (Imre Nady).
1966 m. gimė Rusijos žydų kilmės milijardierius Romanas Abramovičius, tituluojamas vienu iš Rusijos oligarchų. 2003 m. buvo turtingiausias žmogus Jungtinėje Karalystėje.
1973 m. dėl stipraus rūko Naujajame Džersyje susidūrė 65 mašinos, žuvo devyni žmonės. 
1974 m. mirė vienas garsiausių rusų smuikininkų, muzikos pedagogas, dirigentas Davidas Oistrachas.
1980 m. Lenkijos komunistinė valdžia pripažino nepriklausomą "Solidarumo" profesinę sąjungą.
2003 m. viršgarsinis lėktuvas "Concorde" paskutinį kartą nusileido Londono Hitrou oro uoste ir taip užvertė vieną įspūdingiausių aviacijos istorijos puslapių.
2004 m. po kosmose praleisto pusmečio į Žemę grįžo devintoji ilgalaikė Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula.
2008 m. įvyko akcijų rinkos griūtis, vadinama "kruvinuoju penktadieniu". Dauguma pasaulio akcijų rinkų patyrė didžiausią akcijų kainų nuvertėjimą. Akcijos nuvertėjo apie 10 proc.
2016 m. mirė buvęs Urugvajaus prezidentas Chorchė Batljė (Jorge Batlle).

Britų verslas: pasiekti "Brexit" pereinamojo laikotarpio susitarimą "būtina kuo skubiau"

Britų bendrovės mano, kad "Brexit" pereinamojo laikotarpio susitarimą "būtina pasiekti kuo skubiau", pirmadienį pranešė didžiausios verslininkų lobistų grupės vadovė.
"Tai skubu, pereinamojo laikotarpio sutartis iki metų pabaigos smarkiai padėtų išlaikyti investicijas ir darbo vietas šalyje", - sakė BBC tarnybai Britų pramonės konfederacijos (CBI) generalinė direktorė Kerolina Feirbeirn (Carolyn Fairbairn). 
Britų įmonės nerimauja, kad Jungtinės Karalystės planuotas pasitraukimas iš Europos Sąjungos 2019 m. kovą gali sukelti staigių pokyčių prekybiniuose santykiuose su žemynu, taip pat baiminamasi, kad, jeigu nebus pasiekta susitarimo, gali būti taikomi dideli tarifai eksportui ir importui. Jeigu nebus pasiekta susitarimo dėl prekybos sąlygų po "Brexit", tai reikštų, kad bus grįžtama prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarifų, teigia CBI.
Penkios didžiosios verslo grupės, įskaitant CBI ir Smulkių bendrovių federaciją, parengė laiško projektą JK vyriausiajam derybininkui Deividui Deivisui (David Davis), paragindamos jį kuo greičiau pasiekti "kliūčių neturintį" pereinamojo laikotarpio susitarimą. Dar nenuspręsta, ar šis laiškas bus paviešintas ar bus konfidencialus, teigė CBI šaltinis, tačiau jis bus pateiktas, kaip parengiamasis dokumentas, per trečiadienį vyksiantį verslo vadovų susitikimą su vyriausybe Verslo konsultacinėje taryboje.

Italijos regionai Lombardija ir Venetas referendumuose pasisakė už didesnę 

Spalio 22 d.,  sekmadienį, dviejų turtingiausių Italijos regionų – Veneto ir Lombardijos – gyventojai per referendumą didžiule persvara pritarė didesnei šių regionų nepriklausomybei nuo vyriausybės Romoje. Šiais referendumais nebuvo siekiama nepriklausomybės nuo Italijos, o siekta teisės pasilikti savam regionui daugiau iš savo mokesčių gaunamų lėšų.

Išankstiniais duomenimis Lombardijoje už didesnį savarankiškumą nuo centrinės Italijos valdžios pritarė 95 nuošimčiai balsavusių piliečių. Veneto regione už didesnį savarankiškumą pasisakė 98 nuošimčiai balsavusiųjų.

Abu šie referendumai, skirtingai nei Katalonijos referendumas Ispanijoje, vyko su Italijos Konstitucinio teismo pritarimu.

Nors šie referendumai buvo patariamojo pobūdžio, tačiau jų rezultatai suteiks Veneto ir Lombardijos vadovams stiprybės derybose su centrine vyriausybe siekiant didesnių įgaliojimų ir didesnių pajamų. Lombardija, kurioje gyvena beveik ketvirtadalis visų balso teisę turinčių Italijos piliečių sukuria bemaž 30 nuošimčių šalies Bendrojo vidaus produkto  (BVP) centrinei šalies valdžiai atiduodama 54 mlrd. eurų mokesčių daugiau nei pati gauna lėšų savo viešosioms išlaidoms. Veneto regionas centrinei vyriausybei atiduoda 15,5 mlrd. eurų.

Abu regionai taip pat siekia papildomų teisių priimant sprendimus saugumo ir imigracijos klausimais, tačiau, tokias teises šiems regionams galima btų suteikti tiok pakeitus Italijos konstituciją.

Atgal