VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.25. Naujausios žinios

S. Paltanavičius: "lenktynėse" su laukiniais gyvūnais nugalėtojų nebūna

Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 1500-1600 eismo įvykių, kurių "herojais" tampa įvairūs gyvūnai, įsiveliantys į mirtinas dvikovas su automobiliais. Nors tokie incidentai gali nutikti visais metų laikais, rudens vidurys, kai vyksta vienų didžiausių mūsų šalies gyvūnų - briedžių ir tauriųjų elnių ruja - gamtininkų ir kelių policijos pareigūnų teigimu yra išskirtinai pavojinga, nes įaudrinti gyvūnai praranda atsargumą, o tam tikri fiziologiniai dirgikliai lemia visiškai kitokią jų elgseną.
Nacionalinio automobilių klubo vadovas, lenktynininkas Benediktas Vanagas primena, kokios kertinės žinios apie laukinių gyvūnų elgseną gali padėti išvengti tragiškų kaktomušų keliuose.
Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pripažįsta, kad net patys geriausi zoopsichologai kol kas neturi aiškių atsakymų, kodėl žvėrys pakliūna po mašinų ratais, nors teoriškai jų reakcija ir greitis turėtų leisti nesunkiai tokių susidūrimų išvengti.
"Tikėtina, kad gyvūnai dar nesusitaikė su tokiu sąlyginai jaunu civilizacijos išradimu kaip automobilis (pirmosios savaeigės mašinos sukurtos maždaug prieš 130 metų) ir vis dar nesugeba įvertinti jo judėjimo specifikos. Žvėris puikiausiai mato už tarkim 100 metrų esančią mašiną, tačiau užuot šokęs slėptis - provokuojamai stovi. Panašiai, kaip Afrikos stepėse stovi antilopės, netoliese pro šalį žingsniuojant liūtams. Matyt egzistuoja tam tikras atstumas, kurį gyvūnai laiko saugiu ir neskuba sprukti iš savo ganyklų. Galbūt analogiškai yra traktuojami ir automobiliai, tačiau gyvūnai lig šiol nesugeba įvertinti jų judėjimo greičio, todėl net 90 km/val. greičiu riedanti mašina staiga tampa mirtinai pavojinga, - samprotavo S. Paltanavičius. - Kaip taisyklė žmonių bandymai atspėti, kur ir kaip judės laukinis žvėris, būna nesėkmingi, nes šie vadovaujasi sava logika".
Labiausiai stebina tai, kad kai kurie gyvūnai akistatoje su mašinomis juda atrodytų visiškai nelogiška trajektorija. Užuot pasukę tolyn nuo triukšmo ir ryškios šviesos šaltinio, jie neretai kerta mašinos judėjimo kelią skersai. Rujos metu jie tampa ypač sunkiai prognozuojami ir įsiaudrinę, nes tam tikri fiziologiniai dirgikliai lemia visiškai kitokią jų elgseną. 
"General Financing team Pitlane" pilotas Benediktas Vanagas, 2015 metų Dakaro ralyje patyręs avariją dėl į kelią išbėgusios karvės, sakė, kad efektyvus būdas išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais yra tik vienas.
"Pamačius žvėrį, visų pirma reikėtų drastiškai mažinti greitį. Stabdymo metu dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės. Dažnai toks manevravimas, neturint pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių, baigiasi avarija", - pastebėjo B. Vanagas.
Pasibaigus stambiųjų žvėrių "vestuvių" periodui, stirnos, elniai, šernai, briedžiai traukia link savo žiemaviečių. Intensyviausiai žvėrys juda rytais ir vakarais, tamsoje ar prieblandoje. Kadangi šviesą atspindi tik gyvūnų akys, netgi profiliu stovintį briedį vairuotojas gali pamatyti tuo metu, kai išvengti susidūrimo nebebus įmanoma.
Beje, bandymas perjunginėjant ilgas ir trumpas šviesas, pabaidyti stambiakanopį gali baigtis liūdnai - apakintas žvėris greičiausiai tik dar labiau sutriks ir taps visiškai neprognozuojamu. Automobiliui susidūrus su briedžiu, visų jo salone esančių žmonių gyvybė pakimba ant plauko: kai apie 500 kg sveriantis ilgakojis gyvūnas įlekia per priekinį stiklą į mašinos vidų ir nepalieka neteorinių galimybių išvengti traumų.
"Pastaraisiais metais į prevencines priemones - tvoras šalikelėse, pralaidas po keliais, perspėjamuosius ženklus - investuota labai daug, tačiau faktas, kad egzistuoja daugybė kelio ruožų, kur panašių dalykų nėra ir nebus, todėl vienintelė išeitis kelkraštyje pamačius gyvūno siluetą ar naktį blizgančias akis - radikaliai, iki 20-30 km/val., mažinti važiavimo greitį. Priešingu atveju susidūrimo gali nepavykti išvengti. Beje, paukščiai taip pat nesugeba išvengti susidūrimo su automobiliu, jei pastarojo judėjimo greitis viršija apytiksliai 120 km/ val.", - perspėjo S. Paltanavičius
Gamtininkas atkreipė dėmesį, kad, nors į viešą erdvę paprastai patenka informacija tik apie incidentus su didžiaisiais gyvūnais, Lietuvos keliuose žūstančių gyvūnų sąrašo viršūnėje yra ežiai ir varliagyviai, po to rikiuojasi kiškiai, lapės, usūriniai šunys. Nors pastarieji sveria sąlyginai nedaug ir po susidūrimo didesnę žalą padaro retai, visgi tai taip pat svarbi gamtos dalis ir saugotina gyvybė.
Dar vienas itin svarbus dalykas - kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visai atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10-15 bandos narių. Panašiai, tik kiek mažesniais būreliais, migruoja ir stirnos, todėl tokiais atvejais būtina iš karto drastiškai mažinti greitį.
Klausiamas, kiek tiesos yra pasakojimuose apie ultragarsinius švilpukus, kurie atbaido gyvūnus nuo automobilių, S. Paltanavičius akcentuoja, kad šie prietaisai yra sukurti Šiaurės Amerikoje ir skirti tenykščiams baltauodegiams elniams.
"Kaip į tam tikrų dažnių švilpimą reaguotų kiti gyvūnai - mūsiškiai briedžiai, stirnos ar šernai - galima tik spėlioti, nes jokių tų švilpukų efektyvumą patvirtinančių tyrimų nėra atlikta. Kita vertus, mokslininkai yra pastebėję, kad netgi skirtinguose Europos regionuose gyvenančių paukščių "tarmės" šiek tiek skiriasi. T. y. tikėtis, kad egzistuoja universali ir efektyvi priemonė skirtingų rūšių gyvūnams, tikrai negalima. Atsipalaiduoti įsigijus tokį švilpuką būtų didelė klaida", - pabrėžė gamtininkas.

Telkiamos pajėgos naujajam Lietuvos teritorijos bendrajam planui parengti

Lietuvos ir užsienio šalių teritorijų planavimo specialistai kviečiami dalyvauti rengiant naują Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, kurio pirmasis rengimo etapas jau prasidėjo, praneša Aplinkos ministerija. 
Centriniame viešųjų pirkimų portale yra paskelbtas pirkimas Lietuvos teritorijos bendrojo plano esamos būklės analizės ir įvertinimo daliai atlikti. Prašymai dalyvauti pirkime priimami iki lapkričio 8 dienos. 
Svarbus strateginis dokumentas iš viso bus ruošiamas trimis etapais: pirmiausia bus įvertinta dabartinė būklė, po to rengiama koncepcija ir galiausiai - konkretūs sprendiniai. Planą numatoma parengti iki 2020 metų.
Šis valstybės lygmens pokyčių planas Vyriausybės nutarimu bus rengiamas siekiant ne tik numatyti naują ilgalaikę šalies viziją, bet ir sumažinti dabartinių strategijų skaičių, o jų sprendinius integruoti į naująjį planą. Jį organizuoti pavesta Aplinkos ministerijai.
Lietuvos teritorijos bendrajame plane sprendžiami svarbiausi valstybei klausimai, tarp kurių: šalies demografinė ir socialinė raida, kraštovaizdžio kaita, gamtiniai procesai, gamtos išteklių naudojimas, ekonominės veiklos plėtra ir kiti.

D. Grybauskaitė: nepriklausomi konstituciniai teismai - saugiklis nuo teisinio nihilizmo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos Konstitucinių Teismų atstovais aptarė šių teismų svarbą kuriant teisinę valstybę, įgyvendinamas teisinės sistemos reformas, teismų sistemos stiprinimą bei Lietuvos pagalbą stiprinant konstitucinius teismus ir demokratijos procesus.
Rytų partnerystės šalys susiduria su dideliais iššūkiais užtikrindamos konstitucinių teismų nepriklausomumą - bandoma stabdyti jų reformas, politizuoti, o kartais netgi ir paralyžiuoti jų darbą.
Pasak Prezidentės, teisės viršenybė - demokratinių valstybių pagrindas, todėl konstituciniams teismams tenka ypatingas vaidmuo stiprinti demokratijos apsaugą ir ginti žmogaus teises užtikrinančius principus.
Valstybės vadovės teigimu, tam, kad ši misija būtų tinkamai įgyvendinta, reikia, kad konstituciniai teismai būtų nepriklausomi ir nepasiduotų politikų įtakai ar korupcinėms pagundoms.
Gruzija, Moldova ir Ukraina turi asociacijos su Europos Sąjunga (ES) susitarimus, pagal kuriuos privalo skaidrinti teisines sistemas ir didinti visuomenės pasitikėjimą teismais. Pasak Prezidentės, Lietuva yra pasirengusi ir toliau dalytis savo patirtimi su šiomis Rytų partnerystės šalimis.
Lietuva, Prezidentės teigimu, pati nuėjo ilgą, bet drąsų kelią, kol įtvirtino teisės viršenybę ir demokratiją. Pasitikėjimas Lietuvos Konstituciniu Teismu per pastaruosius 4 metus išaugo daugiau nei dvigubai - šiuo metu juo pasitiki beveik du trečdaliai šalies gyventojų. Tai 27 nepriklausomybės metus skaičiuojančiai Lietuvai pavyko įgyvendinti tik pasitelkus griežtas reformas.
Konstitucinio Teismo sprendimai šalyje ne kartą padėjo užtikrinti rinkimų skaidrumą, sustabdė populistines, valstybei žalą galinčias atnešti iniciatyvas, apgynė teismų ir prokurorų nepriklausomumą, pagrindines žmogaus laisves, įtvirtino Lietuvos pasirinktą energetinį saugumą, išsklaidė abejones dėl teisės aktų. Mūsų valstybė nuolat stiprina savo piliečių konstitucinį raštingumą, svarstomas ir individualaus skundo įteisinimas.
Į Lietuvą atvykę Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos Konstitucinių Teismų atstovai domėjosi mūsų šalies Konstitucinio Teismo patirtimi, galinčia sustiprinti jų teismus.

Lietuvoje lankysis Belgijos gynybos ministras

Šiandien Lietuvoje lankysis Belgijos gynybos ministras Stivenas Vandeputas (Steven Vandeput) ir Belgijos parlamentarų delegacija.
Svečiai susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, lankys tarptautinėse pratybose "Geležinis vilkas II" dalyvaujančius Belgijos karius laikiname logistiniame punkte Glitiškėse Vilniaus rajone.
Lietuvos ir Belgijos gynybos ministrai aptars saugumo situaciją Baltijos jūros regione, pasirengimą artėjančiam NATO gynybos ministrų susitikimui, vyksiančiam lapkričio pradžioje Briuselyje, Europos Sąjungos gynybos politikos klausimus. 
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje atgrasymo ir gynybos tikslais dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnauja apie 100 karių iš Belgijos kariuomenės Sausumos pajėgų 29-ojo logistikos bataliono. Belgijos karių pagrindu suformuota tarptautinio bataliono logistikos kuopa atlieka logistinės paramos užduotis, remia padalinių perdislokavimo operacijas. Tam į Lietuvą belgų kariai yra atsigabenę įvairios logistinės įrangos - vilkikų, sunkvežimių, kitos technikos ir įrangos. Jų technika padeda užtikrinti visos daugianacionalinės Vokietijos vadovaujamos kovinės grupės mobilumą. 
Belgija taip pat aktyviai prisideda prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse. Belgijos karinės oro pajėgos buvo pirmosios, 2004 m. pradėjusios saugoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę, vėliau jos dar keturis kartus rotavosi Šiauliuose ir Amaryje, Estijoje. 
Šios valstybės kariai ir technika ne kartą dalyvavo ir tarptautinėse karinėse pratybose Lietuvoje.

Minėsime Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-metį

Šiandien popietę Seimo Kovo 11-osios Akto salėje rengiamas iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečiui.
Minėjime kalbas sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris taip pat perskaitys Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, buvęs Lenkijos Seimo maršalka ir buvęs Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tudoras Pantiru (Tudor Pantiru), Lietuvos Konstitucijos 2017 metų egzamino nugalėtoja Panevėžio rajono Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokinė Diana Naudžiūtė.
Prieš iškilmingą minėjimą Vitražo galerijoje bus atverta paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai - 25". Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas.
Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 dieną. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip" pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva spalio 25-ąją:
1990 m. nukelta nuo postamento ir išvežta į Raseinius skulptoriaus Broniaus Vyšniausko sukurta "Kryžkalnio motina", aštuoniolika metų buvusi pagrindiniu memorialo "Tarybinei armijai išvaduotojai" akcentu. Dabar paminklas stovi Grūto parke.
1990 m. priimtas Valstybinių švenčių įstatymas, įteisinęs ir liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo dieną - Valstybės dieną.
1991 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Šri Lanka.
1992 m. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1992 m. vyko pirmieji Seimo rinkimai atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, kuriuos didele balsų persvara laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija.
1999 m. su pirmuoju oficialiu vizitu Kanadoje lankėsi Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
2001 m. Madride pasirašyta Lietuvos ir Ispanijos sutartis dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
2004 m. JAV atidaryti du Lietuvos garbės konsulatai. Vienas įsikūrė Ročesteryje, Niujorko valstijoje, kitas - Naujojo Džersio valstijos Mendhemo mieste.
2007 m. profesoriams - literatūrologei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei ir istorikui Edvardui Gudavičiui - už indėlį į Lietuvos Konstitucijos taikymo plėtrą įteikta Konstitucijos taurė - vardinė prabangiai įrišta Konstitucijos knyga.
2010 m. su darbo vizitu Kinijoje besilankanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė Šanchajaus pasaulinėje "Expo 2010" parodoje atidarė Lietuvos nacionalinę dieną ir pristatė Lietuvos paviljoną.

Konstitucijos dieną plačiai duris lankytojams atveria apie 60 Lietuvos teismų

Minint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-erių metų sukaktį, trečiadienį šalies teismuose bus teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos. 
Kiekvienas, net iš anksto neužsiregistravęs, atėjęs į teismą, galės pasinaudoti proga gauti atsakymus į teisinius klausimus dėl tėvų bei vaikų pareigų, turto dalybų, testamentų. 
"Kone kasdien susiduriame su situacijomis, kuriose labai praverstų kvalifikuoto teisininko pagalba, tačiau, į ką kreiptis norint pasikonsultuoti ar pranešti apie pažeidimą, ne vienam lieka neaišku", - sako Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorė Reda Molienė. 
"Nemokamos teisinės konsultacijos šalies teismuose bus teikiamos jau antrus metus. Kaip rodo praėjusių metų patirtis, teisės specialistų konsultacijos teisme tikrai pasiteisina, ir yra didelė pagalba šalies gyventojams. Laiku gavę reikiamą patarimą, žmonės nesutarimus sprendžia kur kas greičiau ir lengviau, aktyviau ieško taikių teisinių problemų sprendimo kelių", - pabrėžia R. Molienė.
Beveik 60 Lietuvos teismų gyventojus trečiadienį konsultuos ir atsakymų kokybę užtikrins Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisininkai, Lietuvos advokatūros ir Antstolių rūmų atstovai, taip pat pagalbą suteiks teismų darbuotojai.
Kaip pranešė Nacionalinė teismų administracija, numatyta, kad viena teisinė konsultacija truks iki 30 minučių. Išankstinės registracijos, norint gauti konsultaciją, neprireiks, - kaip ir pernai, konsultacijos bus teikiamos gyvos eilės principu.

Konstitucijos dieną atidengiamos atminimo lentos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečio proga Konstitucinio Teismo fasadas pasipuoš atminimo lentomis, kuriose bus įamžinti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. 
Atminimo lentų atidengimo ceremonija prie sostinės Gedimino prospekte esančio Konstitucinio Teismo pastato vyks trečiadienio rytą, 9 val.
Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, Konstitucijos gimtadienis - geriausia proga visuomenei priminti, kad šie du svarbūs dokumentai yra Lietuvos Konstitucijos pagrindas. 
Lentose išgraviruotas Vasario 16-osios nutarimo tekstas, kurį galima rasti Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje", ir Kovo 11-osios akto, kurio originalas saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve, tekstas su signatarų parašais.

Vyriausybė spręs dėl siūlymo išsamiau viešinti algas

 Vyriausybė šiandien nagrinės siūlymą skelbti detalesnę informaciją apie įmonių mokamus atlyginimus. Seimo narės Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė siūlo papildyti viešai skelbiamus duomenis apie įmonių mokamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) šiais statistiniai rodikliais: mediana, imties standartiniu nuokrypiu, 25 proc. kvantiliu ir 75 proc. kvantiliu. 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūlo pritarti šioms Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, tačiau Seimui kol kas jų nesvarstyti, iki bus gauti Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos rezultatai. 
Ministerijos teigimu, jeigu vis dėlto Seimas svarstys įstatymo projektą, tuomet siūloma Seimui jį tobulinti, t. y. įstatymo projekto nuostatą taikyti įmonėse, kurių apdraustųjų skaičius yra didesnis kaip 20: kad būtų užtikrintas pateikiamų duomenų konfidencialumas, nes į kiekvieną kvantilį patektų bent 5 apdraustųjų duomenys. 
Šiuo metu "Sodros" interneto svetainėje skelbiami darbdavių duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų vidurkį (jei jų dirba daugiau nei 3), taip pat bendra socialinio draudimo įmokų suma.
"Sodra" šių metų vasario pabaigoje pradėjo viešai skelbti duomenis apie vidutinius Lietuvos draudėjų (darbdavių) priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų vidurkius. Šiuo žingsniu, be kita ko, siekiama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, didinti pasitikėjimą verslu, sudaryti prielaidas atlyginimų augimui.

Klaipėdoje bus atidaryta paroda „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau…“ 

Šiandien, spalio 25 d., 18 val., Klaipėdoje,  Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta Virgilijaus Jankausko nuotraukų paroda – „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau…“. Ji veiks iki lapkričio 25 d.

2018 m. Lietuva minės garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąjį gimimo jubiliejų. Šio vieno ryškiausių mūsų kultūros asmenybių reikšmingumas yra akivaizdus. Jis visą savo gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, jos žadinimo darbams.

Parodos sumanytojas fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – vizualusis savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praėjusio laiko santykio. Autorius vaizdine kalba, per savo prizmę perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą jungdamas istoriją su dabartimi.

Fotografijose užfiksuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas. Deja, ne visur išlikę namai, nebelikę kaimų, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.

Autoriaus tikslas – priminti apie Vydūno gyvenimą bei jo filosofiją šių dienų Lietuvos žmonėms. Jo išsakytos mintys ypač svarbios šiandien.

Oficialaus vizito į Lietuvą atvyksta Liuksemburgo Didysis hercogas

Ketvirtadienį Lietuvoje lankysis Liuksemburgo Didysis hercogas Henris. Liuksemburgo monarchas į Lietuvą atvyksta Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu.
Oficialaus karališkojo dviejų dienų vizito metu hercogą lydės vicepremjeras, ūkio, gynybos ir vidaus saugumo ministras Etjenas Šneideris (Etienn Schneider) ir Užsienio, Europos reikalų ir migracijos ministras Žanas Aselbornas (Jean Asselborn) bei 40 verslo atstovų delegacija.
Ketvirtadienio rytą Prezidentė D. Grybauskaitė su Didžiuoju hercogu aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO. Vienas pagrindinių klausimų bus gynybos ir saugumo stiprinimas. Liuksemburgas aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo Baltijos šalyse ir rytiniame NATO flange. Liuksemburgo kariai atlieka tarnybą NATO pajėgų batalione Lietuvoje. Šios valstybės rotacinės pajėgos nuo 2014 m. reguliariai dalyvauja karinėse pratybose Lietuvoje.
Nors Liuksemburgas neturi savo karinės aviacijos, bet finansinėmis lėšomis ne kartą prisidėjo prie Baltijos oro policijos misijos.
Vizito Prezidentūroje metu bus pasirašyta Lietuvos ir Liuksemburgo dvišalė sutartis dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje.
Valstybių vadovai aptars ir verslo ryšių stiprinimą, bendradarbiavimą skatinant inovacijas, mokslinius tyrimus ir aukštąsias technologijas. Po oficialaus susitikimo Prezidentūroje Prezidentė su Didžiuoju hercogu "Kempinski" viešbutyje atidarys pirmąjį Lietuvos ir Liuksemburgo verslo forumą, kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas transporto, logistikos, finansinių ir informacinių technologijų plėtrai.
Antrąją vizito dieną, penktadienį, Lietuvos vadovė kartu su Didžiuoju hercogu lankysis Pabradėje, Generolo Silvestro Žukausko poligone, kur susitiks su NATO batalione tarnaujančiais Liuksemburgo kariais, apžiūrės šios valstybės karinę techniką, dislokuotą Lietuvoje.

Konstitucijos gimtadienis bus įamžintas naujais pašto ženklais

Lietuvos Konstitucijos dienos proga Lietuvos paštas savaitgalį išleidžia naują trijų pašto ženklų bloką „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai“. Pašto ženkluose pavaizduoti stilizuoti 1791-ųjų, 1922-ųjų ir 1992-ųjų metų Konstitucijų puslapiai. Pašto ženklai apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 28 d. 

Šventinį pašto bloką, puoštą lietuvių liaudies meno motyvais, sudaro trys pašto ženklai, kurių  kiekvieno nominalas – 0,84 Eur, tiražas – 20 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorė – dailininkė Roma Auškalnytė.

 „Prieš ketvirtį amžiaus visos Tautos referendumu buvo priimta atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Konstitucija. Tai – ne tik pagrindinis ir svarbiausias šalies įstatymas, bet ir Laisvos valstybės piliečių apsisprendimas „įkūnyti prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.

Šiais pašto ženklais ne tik sau, bet ir visam pasauliui priminsime apie visais amžiais neblėsusį lietuvių tautos siekį gyventi atviroje, teisingoje, darnioje pilietinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje“, – pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Lietuvos paštas, išleisdamas trimis datomis pažymėtus pašto ženklus, kviečia atsigręžti į Lietuvos, kaip teisinės valstybės, raidos istoriją. Pašto ženkluose dominuojančiomis datomis užkoduoti trijų skirtingų Konstitucijų įteisinimo metai. 1791 m. priimta pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija, 1922 m. Lietuvos Steigiamasis Seimas parengė ir priėmė pirmąją nuolatinę Konstituciją, o 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pašto ženkluose taip pat atsispindi Konstitucijų dokumentų ištraukos, jos vaizduojamos skirtingais šriftais Lietuvos valstybės vėliavos spalvų fone.

Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

ULAC įspėja dėl legionierių ligos protrūkio Maljorkoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) pranešimais, informuoja apie padidėjusį legionierių ligos (legioneliozės) atvejų skaičių tarp keliautojų, grįžusių iš Palmanova kurorto (Maljorka). 
Iki šių metų spalio 18 d. užregistruota 18 ligos atvejų, siejamų su kelionėmis į Palmanovą, vienas ligos atvejų baigėsi mirtimi. Legionierių ligos diagnozė nustatyta asmenims iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Čekijos, Danijos. Visiems jiems ligos simptomai išsivystė nuo šių metų rugsėjo 11 d. iki spalio 7 d.
Infekcijos šaltinis šiuo metu nėra išaiškintas. 

Incidentų kibernetinėje erdvėje daugėja

Ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) per 2017 m. trečią ketvirtį apdorojo 13 281 pranešimą apie incidentus, gautą iš Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, užsienio CERT tarnybų, atliekančių tarptautinius incidentų tyrimus, ir iš Lietuvos interneto naudotojų. Palyginti su 2016 m. III ketv. (12 563 incidentai), incidentų padaugėjo 5,7 procento. Palyginti su 2017 m. II ketvirčiu (13 530 incidentų), incidentų sumažėjo 1,8 procento.
CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų (arba 2 898 pranešimus) sudarė kenkimo programinė įranga - virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware"), Trojos arkliai ir pan. 

2016-aisiais pasaulyje neliko rekordinio dydžio miškų plotų

Smarkiai daugėjant gaisrų, praėjusiais metais visame pasaulyje nuniokoti rekordinio dydžio miškų plotai. Skaičiuojama, kad 2016-aisiais neliko 29,7 mln. hektarų miškų - tai yra Naujosios Zelandijos dydžio teritorija, Vašingtone paskelbė organizacija "Global Forest Watch". Tai yra 51 proc. padidėjimas, palyginti su metais anksčiau. Kad padėtis gerės, kol kas šansų esą nėra.
Organizacijos vertinimu, miškų naikinimas siejamas ir su klimato kaita. Dėl to kai kuriuose regionuose kyla temperatūra ir įsivyrauja sausra, o tai didina miškų gaisrų riziką ir intensyvumą.
Vaidmenį, pasak "Global Forest Watch", suvaidino ir "El Ninjo" fenomenas, kuris 2015-2016 metų žiemą buvo ypač ryškus ir tropikuose sukėlė sausras. Prie rekordinio miškų nykimo prisidėjo dideli gaisrai Brazilijoje ir Indonezijoje. Brazilijos Amazonės regione pernai neliko 3,7 mln. hektarų miškų - tai yra trigubai daugiau nei 2015-aisiais.

Prognozuojama, kad po 20 metų lėktuvais keliaus dvigubai daugiau žmonių nei dabar

Remiantis naujomis prognozėmis, po 20 metų pasaulyje lėktuvais keliaus beveik dvigubai daugiau žmonių nei dabar. Atitinkamas skaičius veikiausiai šoktels nuo 4 mlrd. šiemet iki 7,8 mlrd. 2036-aisiais, antradienį Ženevoje pranešė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA).
Pirmiausiai Kinija vystosi sparčiau nei dar galvota prieš dvejus metus. Daugiausiai gyventojų turinti pasaulio šalis jau po penkerių, o ne septynerių metų, kaip iki šiol manyta, pakeis Jungtines Valstijas kaip didžiausią aviacijos rinką, sakoma prognozėje.
IATA tikisi 3,6 proc. keleivių skaičiaus augimo per metus. Po Kinijos ir JAV didžiausiomis rinkomis iki 2036 metų gali tapti Indija ir Indonezija. Tai yra keturios daugiausiai gyventojų turinčios šalys, kuriose šiandien gyvena daugiau kaip 40 proc. Žemės žmonių.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 25-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1154 m. mirė Anglijos karalius Steponas, po jo į sostą įžengė Henrikas II, Plantagenetų dinastijos pradininkas. Plantagenetų dinastijos karaliai Angliją valdė iki 1399 metų.
1400 m. mirė anglų rašytojas Džefris Čoseris (Geoffrey Chaucer), labiausiai išgarsėjęs savo nebaigtais "Kenterberio pasakojimais".
1555 m. šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V savo sūnui - Ispanijos karaliui Pilypui II padovanojo Italiją bei Olandiją.
1647 m. mirė barometrą išradęs italų matematikas ir fizikas Evangelistas Toričelis (Evangelista Torricelli).
1760 m. mirė Didžiosios Britanijos karalius Jurgis II.
1760 m. Didžiosios Britanijos karaliumi tapo Džordžas III (George III). 
1825 m. gimė austrų kompozitorius Johanas Štrausas jaunesnysis (Johann Strauss). "Valso karaliumi" vadintas kompozitorius labiausiai išgarsėjo Vienos valsais.
1838 m. gimė prancūzų kompozitorius, kurio vardas pirmiausia siejamas su opera "Karmen", - Žoržas Bizė (Georges Bizet).
1881 m. gimė ispanų tapytojas ir vienas įtakingiausių, daugiausiai ginčų sukėlusių XX amžiaus menininkų Pablas Pikasas (Pablo Picasso).
1909 m. korėjiečių nacionalistai nužudė buvusį Japonijos premjerą bei Korėjos generalgubernatorių princą Itą Hirobumį (Ito Hirobumi).
1917 m. bolševikai, vadovaujami Vladimiro Lenino, perėmė valdžią Rusijoje.
1920 m. Graikijos karalius Aleksandras mirė nuo kraujo užkrėtimo, kai jam įkando naminė beždžionė.
1921 m. gimė Rumunijos karalius Mykolas.
1938 m. po "šliaužiančios kolonizacijos" Italijos diktatorius Benitas Musolinis (Benito Mussolini) Libiją oficialiai paskelbė Italijos dalimi.
1955 m. pasitraukus paskutinėms sąjungininkų pajėgoms, Austrija pirmą kartą po 1938 metų - tada ji buvo okupuota vokiečių - atgavo suverenumą.
1971 m. JT Generalinė Asamblėja balsavo už tai, kad iš organizacijos narių būtų pašalintas Taivanas, o vietoj jo priimta Kinija.
1984 m. atrastas hepatito virusas - pavojinga ir klastinga lėtinė kepenų liga. Pasaulyje virusiniu hepatitu serga apie 400 mln. gyventojų.
1987 m. Dubline mirė paskutinis iš 1905 metų maišto Rusijos kreiseryje "Potiomkin" dalyvių Ivanas Bežovas.
1999 m. per lėktuvo katastrofą žuvo garsus JAV golfo žaidėjas Peinas Stiuartas (Payne Stewart).
2000 m. Dramblio Kaulo Kranto prezidento rinkimus laimėjo socialistas Loranas Gbagbas (Laurent Gbagbo).
2003 m. Sibire suimtas turtingiausias Rusijos žmogus, naftos milžinės "Jukos" vadovas Michailas Chodorkovskis. Jam pateikti kaltinimai sukčiavimu dideliu mastu ir vengimu mokėti mokesčius.
2016 m. Bukerio literatūros premijos laureatu pirmą kartą tapo rašytojas iš JAV - Polas Bytis (Paul Beatty). Jis apdovanotas už rasinę satyrą "Išpardavimas" (The Sellout).

Pakistanas patvirtino įsipareigojimą drauge su JAV kovoti su islamistais

Pakistano vyriausybė patvirtino įsipareigojimą drauge su JAV kovoti su islamistais. „Mes įsipareigoję kovoti su teroru ir jau pasiekėme rezultatų", - pareiškė ministras pirmininkas Šahidas Hakanas Abasis (Shahid Khaqan Abbasi), antradienį Islamabade priėmęs JAV valstybės sekretorių Reksą Tilersoną (Rex Tillerson).
Santykiai tarp JAV ir Pakistano pastaruoju metu buvo įtempti. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kaltino šalį remiant ir priglaudžiant radikalų Islamo Talibaną.
R. Tilersonas Islamabade pavadino Pakistaną svarbia sąjungininke svarbiems tikslams siekti. Be taikos ir saugumo regione jis paminėjo ir ekonominius abiejų šalių santykius. 

Ministras: Italija uždarys anglimi kūrenamas elektrines iki 2025 metų

Italija palaipsniui, iki 2025 metų, atsisakys anglį deginančių elektrinių, antradienį per parlamento komiteto posėdį pareiškė šalies ekonomikos plėtros ministras Karlas Kalenda (Carlo Calenda).
"Mūsų politinis tikslas - palaipsniui, iki 2025 metų, atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių", - K. Kalendos žodžius cituoja ANSA naujienų agentūra.
Šis tikslas įtrauktas į Nacionalinės energetikos strategiją, kurią šalies vyriausybė publikuos iki lapkričio 10 dienos, teigė ministras. Dabartiniame įstatymo projekte numatyta šį tikslą įgyvendinti iki 2030 metų.
Janas Kovalcigas (Jan Kowalcig), klimato kaitos ekspertas iš Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos "Oxfam" Vokietijos padalinio, paragino naująją Vokietijos vyriausybę sekti Italijos pavyzdžiu.
"Dabartiniai klimato apsaugos tikslai galės būti įgyvendinti tik kuo greičiau atsisakius anglies", - sakė jis.

JAV atnaujina pabėgėlių priėmimo programą, tačiau griežtina migrantų kontrolę

Jungtinės Valstijos atnaujina pabėgėlių priėmimo programą, tačiau griežtina migrantų iš vienuolikos šalių kontrolę.
Baltieji rūmai antradienio vakarą paskelbė atitinkamą įsaką, kurį tą pačią dieną pasirašė prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).
JAV, griežtindama įvažiavimo į šalį taisykles, pabėgėlių priėmimo programą buvo sustabdžiusios 120 dienų, šis terminas antradienį baigėsi.
Įsake prezidentas vyriausybinėms institucijoms nurodo atnaujinti programą. Tačiau asmenys iš vienuolikos rizikingomis vadinamų šalių, kurie kaip pabėgėliai nori patekti į JAV, esą turi būti intensyviau tikrinami. Tai svarbu dėl amerikiečių saugumo, pareiškė JAV vidaus saugumo departamentas.
Apie kokias vienuolika šalių kalbama, neįvardyta. Ši priemonė bus taikoma 90 dienų. Patikra bus vykdoma atsitiktine tvarka ir gali užtrukti.
Pabėgėlių programos sustabdymas buvo D. Trampo, kuris per rinkimų kampaniją pasisakė prieš imigraciją, politikos dalis. Keli prezidento įsakai neleisti įvažiuoti į šalį tam tikrų šalių piliečiams buvo suspenduoti teismų.
Neseniai paskelbta, kad, prezidentaujant D. Trampui, Jungtinėse Valstijose naują tėvynę randa daug mažiau pabėgėlių, nors pasaulyje pabėgėlių skaičiai didėja. „Pew Research" centro duomenimis, JAV šiais metais iki rugsėjo pabaigos priėmė 28 000 pabėgėlių. Per kalendorinius 2016 metus, JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) teigimu, jų buvo 97 000.

K. Lagard perspėja apie "niūrią ateitį" dėl klimato pokyčių

Pasaulio laukia "niūri ateitis", jeigu jam nepavyks išspręsti klimato kaitos ir nelygybės problemos, antradienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde).
"Jeigu neišspręsime šių problemų... mūsų laukia niūri ateitis" po 50 metų, sakė ji per ekonomikos konferenciją, vykstančią Rijade.
Kalbėdama apie klimato kaitą, K. Lagard pareiškė, kad, jeigu pasauliui nepavyks priimti "esminių sprendimų" šiuo klausimu, "mes suskrusime, apdegsime ir iškepsime".
2015 metais maždaug 195 šalys pasirašė Paryžiaus klimato sutartį, nustatančią ambicingą tikslą, - kad pasaulio klimato atšilimas iki šio šimtmečio pabaigos liktų "gerokai mažesnis" negu 2 laipsniai Celsijaus arba netgi liautųsi ties 1,5 laipsnio riba.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) birželį paskelbė pradedantis trejų metų pasitraukimo iš sutarties procesą, tvirtindamas, kad ši sutartis Jungtinėms Valstijoms ekonominiu požiūriu nepalanki. Toks jo žingsnis sulaukė aršios kritikos iš pasaulio lyderių ir aktyvistų. Trys didžiausios žemyninės Europos ekonomikos - Vokietija, Prancūzija ir Italija - bendrame pranešime teigė, kad yra "tvirtai įsitikinusios, jog susitarimas negali būti persvarstytas". Taip jos iš karto atmetė šią D. Trampo pasiūlytą galimybę. Jungtinės Karalystės premjerė Teresa Mei (Theresa May) ir Kanados premjeras Džastinas Triudo (Justin Trudeau) taip pat išsakė savo nusivylimą dėl tokio D. Trampo sprendimo.
K. Lagard taip pat paragino spręsti nelygybės tarp vyrų ir moterų, kaip ir tarp šalių, "turinčių" ir "neturinčių", problemą.

Reaguodama į rohinjų krizę, JAV iš Mianmaro atitraukia karinę pagalbą

Reaguodama į Mianmaro elgesį su šalies Rachinų valstijoje gyvenančia musulmonų rohinjų mažuma, JAV iš šalies išves savo karinės pagalbos dalinius, praneša BBC.
JAV valstybės departamentas taip pat informavo sustabdęs svarstymus dėl išimčių teikimo į JAV norintiems atvykti Mianmaro karininkams ir svarstąs galimybę šaliai įvesti ekonomines sankcijas.
Pasak Bangladešo pasiuntinio Jungtinėse Tautose (JT), iš Mianmaro į Bangladešą pabėgo beveik milijonas rohinjų.
Mianmaro kariuomenė tikina siekianti pažaboti kovotojus ir nesitaikanti į civilius.
"Privalu, kad visi asmenys ar institucijos, atsakingi už šių žiaurumų vykdymą, atsakytų už savo veiksmus", - rašoma Valstybės departamento išplatintame pranešime.
"Reiškiame didelį susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių Mianmaro Rachinų valstijoje ir dėl žiaurių, traumuojančių patirčių, kurias patyrė rohinjai ir kitos bendruomenės", - priduriama pranešime.

Tyrimas: telefonai sudaro 80 proc. visų išmaniųjų įrenginių gedimų

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobiliojo telefono vagystės, tačiau draudikai pastebi, kad gerokai dažniau už ilgapirščius telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys, rodo tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenys. 
Tokių atvejų ypač padaugėja atšalus orams, o vidutinė žala siekia 200-300 eurų. BTA turto draudimo produktų vadovės Dalios Strazdienės teigimu, būtent telefonai sudaro apie 80 procentų visų išmaniųjų įrenginių žalos atvejų.
"Telefonai skęsta voniose ir unitazuose, kliūna po mašinų ratais ar žmonių kojomis ir užvis dažniausiai tiesiog sudūžta išslydę iš rankų. Telefonai sudaro maždaug 80 proc. draustų išmaniųjų įrenginių žalos atvejų", - teigia D. Strazdienė.
Pasak specialistės, atšalus orams patariama telefonu nesinaudoti einant, esant reikalui, rekomenduojama užsukti į šiltą ir sausą patalpą. Paspaudus stipresniam šaltukui telefonų veikimas gali sutrikti, jie nebe taip jautriai reaguoja į lietimą, greičiau išsikrauna, todėl vengti skubėjimo pravers ir jums, ir pačiam įrenginiui. 
Taip pat BTA draudimo atstovė pataria telefonų nenešioti užpakalinėje kišenėje.
"Jei internete paieškotumėte patarimų, kaip apsaugoti savo išmanųjį, kiekviename sąraše rastumėte tokį punktą. Paprasčiausia ir dažnai pasitaikanti sugedimo priežastis - jis iškrenta ant žemės sėdant ar stojant. Dar viena dėl to kylančių nelaimių priežastis - įkritimas į klozetą. Taip pat įmanoma sėdant ant kieto paviršiaus telefoną tiesiog sulaužyti ar net visiškai perlaužti", - aiškina D. Strazdienė.
Specialistės teigimu, telefonu nepatartina naudotis, esant tikimybei jį sušlapinti.
"Tyrimai rodo, kad absoliučią daugumą išmaniųjų įrenginių sugadina suaugusieji, kurie tiesiog nenori paleisti telefono iš rankų. Todėl jie ir remontą darosi su telefonu kišenėje, ir vasaros metu į vandenį brenda nebijodami jo sušlapinti. Ir net dantis valydamiesi pasiima mobilųjį drauge. O juk faktą, kad nuo vandens neapsaugos joks dėklas, žino kiekvienas", - teigia BTA draudimo bendrovės ekspertė. 
Draudimo ekspertė įvertino ir apsauginių dėklų svarbą. Būtent dėklas apsaugo telefoną nuo įbrėžimų ir sudužimų, tačiau dalis žmonių vis tiek jais nesinaudoja.
"Telefonai iš rankų krinta beveik visiems. Laimei, dažniausiai tai nutinka namie, sėdint ant sofos ar gulint lovoje. Bet niekas negarantuoja, kad jis neiškris iš rankų ant grindų arba, dar blogiau, ant asfalto. Pasižvalgykite į aplinkinių telefonus - šiandien dauguma jau nešioja dėklus, nes matė, kas gali nutikti telefono ekranui", - teigia draudimo specialistė.

Tyrimas: lietuviai nėra abejingi smurtui, tačiau nežino, kaip elgtis

79 procentai gyventojų per pastaruosius metus nėra pastebėję arba nežino apie fizinio ar emocinio smurto atvejus kaimynystėje, ir tik 16 procentų respondentų teigė su jais susidūrę, rodo nepriklausomos rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliekamo tyrimo duomenys.
Tyrimo metu apklausus per tūkstantį 15-74 metų amžiaus žmonių paaiškėjo, kad dažniau smurto atvejus užfiksuoja jaunesnės amžiaus grupės žmonės (35-44 m.). Taip pat statistika parodė, kad rečiau smurtą pastebi didesnių miestų (20-150 tūkst.) gyventojai.
Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, susidūrusių su fizinio ar emocinio smurto atvejais savo kaimynystėje, kvietė policiją arba kartu su kaimynais bandė spręsti situaciją. Taip pat didžioji dauguma gyventojų teigė, kad, jei jiems tektų susidurti su smurtu, - skambintų trumpuoju pagalbos telefonu 112 arba kviestų policiją. Kiti - bandytų patys ar su aplinkinių pagalba padėti nuo smurto kenčiančiai aukai.
Projekto "Pasibelsk”, skirto mažinti smurtą kaimynystėje, iniciatorė Andželika Rusteikienė džiaugėsi didėjančiu gyventojų neabejingumu.
"Tikrai nudžiugino, kad, pagal tyrimo duomenis, dauguma žmonių, susidūrę su smurto atvejais, į jį reaguotų. Tik itin maža dalis apklaustųjų teigė, kad nekreiptų dėmesio į šalimais girdimą ar matomą smurto proveržį. Tai rodo, kad mes nesame abejingi vienas kitam, o tai išties teikia vilties, kad smurto mūsų aplinkoje palaipsniui mažės", - komentavo A. Rusteikienė.
Vis dėlto tyrimas parodė, kad žmonės, pastebėję smurtą, vis dar nežino, kaip turėtų į jį reaguoti. Statistiškai reikšmingai dažniau nesikišantys į smurtines situacijas dėl nežinojimo, kokių veiksmų imtis, yra 15-24 m. jaunimas.
Rinkos ir socialinių tyrimų kompanijos RAIT vadovės Dovilės Končak teigimu, jaunimui trūksta žinių, kaip reikėtų reaguoti į netinkamą elgesį, o apie tai su jaunais žmonėmis vertėtų kalbėti nuo mažų dienų.
"Pagal mūsų atlikto tyrimo duomenis, jaunimas yra ta socialinė grupė, kuri, nors ir žino apie aplinkoje esantį smurtą, nesiima jokių veiksmų. Nežinojimas, ką daryti pamačius arba išgirdus apie smurtą kaimynystėje, patvirtina, kad jaunimas yra būtent ta visuomenės dalis, kuriai trūksta žinių, kaip reikėtų reaguoti į čia pat matomą netinkamą elgesį ir kokių priemonių imtis. Manyčiau, kad būtina daugiau apie tai kalbėti mokyklose", - teigė D. Končak.

Trakų salos pilyje - renginys Vytautui Didžiajam atminti

Spalio 27-ąją, penktadienį, Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. 
Trakų istorijos muziejaus darbuotojas istorikas Tomas Petrauskas skaitys pranešimą "Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje". Pranešimas skirtas 1382-1408 metų Vytauto politikos apžvalgai. Šiuo laikotarpiu kunigaikštis stengėsi įsitvirtinti pirmiausia Gediminaičių dinastijos viršūnėje, vėliau - Lietuvos valdovo soste, galop - Rytų Europos didžiosios politikos arenoje.
Meninėje renginio dalyje - spektaklis "Karūnos šešėlyje" (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins Trakų karališkasis rūmų ir Vilniaus senjorų teatrai). 
Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui atminti skirti istoriniai vakarai muziejuje pradėti organizuoti netrukus po nepriklausomybės atgavimo. Vytautas Didysis - garsiausias visų laikų Trakų žemės sūnus. Valdovas gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350-uosius, mirė Trakų salos pilyje belaukdamas karaliaus vainiko 1430-ųjų spalio 27 d. Tądien pagerbiamas jo atminimas. Renginių metu plačiau susipažįstama su kunigaikščio aplinka, to laikotarpio kultūra, analizuojamos plačiajai visuomenei mažiau žinomos temos.
Pasak istoriko T. Petrausko, Vytautas mūsų istorinėje savimonėje paliko neišdildomą pėdsaką. Šlovinga Žalgirio mūšio pergalė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sienų išplėtimas nuo Baltijos iki Juodosios jūros, ryžtingas karaliaus vainiko siekis ir "didžiojo" valdovo statusas - bene žymiausi Vytauto pasiekimai, simbolizuojantys jo šlovės viršūnę. Tačiau iki jos kunigaikščiui teko nueiti sudėtingą kelią. 
Paklaustas, kas inspiravo imtis Vytauto Didžiojo temos, režisierius V. Mikalauskas pasakojo, kad jam įstrigo atmintin daugiau kaip prieš 20 metų istoriniame romane perskaitytas tekstas - Krivio žodžiai kunigaikščiui: "Mes panūdome valdyti patys neišmokę nugalėti savęs. Blogai, kad mes kartu su laisve panorome turėti ir pilnas kišenes turto. Manėm to gero prikimšti žmonių širdis, bet jos liko tuščios, nes tai, kas puošia kapšius ir skrandžius, pasirodo, pūdo sielas". Šie žodžiai lydėję jį ilgus metus, kol tapo spektaklio "Karūnos šešėlyje" scenarijaus dalimi.
Anot režisieriaus, istorikų, literatų, politikų pastangomis Vytautas Didysis jau seniai tapo mūsų valstybės simboliu. Gal dėl to daugelis vengia šį personažą įkūnyti scenoje.

Antrąjį ketvirtį biudžeto deficitas euro zonoje padidėjo iki 1,2 proc., o visoje ES - iki 1,3 proc. BVP

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, antrąjį 2017 metų ketvirtį, atsižvelgus į sezono svyravimus, euro zonos valstybių narių vyriausybių biudžeto deficito ir šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis siekė 1,2 procento, t. y. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį (1,0 proc.). Visoje ES deficito ir BVP santykis siekė 1,3 proc., t. y. daugiau nei ankstesnį ketvirtį - 1,1 proc.
Antrąjį šių metų ketvirtį bendros euro zonos valstybių viešojo sektoriaus pajamos sudarė 46,0 proc. BVP, t. y. mažiau nei pirmąjį ketvirtį (46,3 proc.). Bendros valstybių narių išlaidos sudarė 47,2 proc. bendrojo vidaus produkto, - kiek mažiau nei ankstesnį ketvirtį.
Visoje ES šių metų antrąjį ketvirtį bendros valstybių pajamos sudarė 44,6 proc. BVP - mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį (44,9 proc.). Visame regione viešojo sektoriaus bendros išlaidos siekė 46, proc. BVP, tiek pat kiek ankstesnį ketvirtį.

Švedija: pusei migrantų, atvykusių į šalį antrojoje 2015 metų pusėje, leista pasilikti

Pusė migrantų, atvykusių į Švediją nuo 2015 metų liepos iki gruodžio, gavo leidimus nuolat gyventi šalyje. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas SVT, remdamasis Migracijos valdyba.
Jos duomenimis, per antrąją 2015 metų pusę į Švediją atvyko 133 tūkstančiai 912 migrantų. Iš jų 61 tūkstančiui 386 žmonėms leista pasilikti šalyje, neigiamą atsakymą gavo 23 tūkstančiai 853 žmonės. Dar 24 tūkstančių 561 atvykėlio prašymus valdininkai tebesvarsto.
Kiti migrantai buvo išsiųsti į kitas ES šalis pagal Dublino konvenciją arba patys išvyko iš Švedijos, pažymėjo Migracijos valdybos atstovai.
Iš viso 2015 metais į Švediją, kurioje gyvena 9,8 milijono žmonių, atvyko 163 tūkstančiai migrantų. Tai - aukščiausias rodiklis Europoje skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui.
Siekdama apriboti migracijos srautą, Švedijos vyriausybė 2016 metų pradžioje įvedė pasienio kontrolę ir sugriežtino atvykėlių priėmimo sąlygas.

D. Tuskas: "Brexit" derybų baigtis priklausys nuo Didžiosios Britanijos

Tai, kokia bus "Brexit" derybų baigtis, priklausys nuo Didžiosios Britanijos, sako Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk), praneša transliuotojas BBC.
Kreipdamasis į Europos Parlamento (EP) narius D. Tuskas sakė, kad pati Jungtinė Karalystė (JK) nulems, ar bus pasiektas palankus susitarimas, jokio susitarimo ar apskritai nebus "Brexit".
Kalbėdamas po praėjusią savaitę vykusio ES viršūnių susitikimo, Bendrijos lyderiams atstovaujantis buvęs Lenkijos premjeras teigė esąs "apsėstas" minties, kad likusios 27 ES šalys liktų vieningos.
D. Tuskas pridūrė, kad JK pasitraukimas - "sunkiausias streso testas", su kuriuo susidūrė Bendrija. 
"Jei susikirsime, derybos baigsis mūsų pralaimėjimu, - EP nariams sakė D. Tuskas. - Kaip visa tai baigsis - pasiekus gerą susitarimą, jokio susitarimo ar neįvykus "Brexit", - priklausys nuo Londono".

Atgal