VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.26. Naujausios žinios

Oficialaus vizito į Lietuvą atvyksta Liuksemburgo Didysis hercogas

Šiandien Lietuvoje lankysis Liuksemburgo Didysis hercogas Henris. Liuksemburgo monarchas į Lietuvą atvyksta Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu.
Oficialaus karališkojo dviejų dienų vizito metu hercogą lydės vicepremjeras, ūkio, gynybos ir vidaus saugumo ministras Etjenas Šneideris (Etienn Schneider) ir užsienio, Europos reikalų ir migracijos ministras Žanas Aselbornas (Jean Asselborn) bei 40 verslo atstovų delegacija.
Ketvirtadienio rytą Prezidentė D. Grybauskaitė su Didžiuoju hercogu aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO. Vienas pagrindinių klausimų bus gynybos ir saugumo stiprinimas. Liuksemburgas aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo Baltijos šalyse ir rytiniame NATO flange. Liuksemburgo kariai atlieka tarnybą NATO pajėgų batalione Lietuvoje. Šios valstybės rotacinės pajėgos nuo 2014 m. reguliariai dalyvauja karinėse pratybose Lietuvoje.
Nors Liuksemburgas neturi savo karinės aviacijos, bet finansinėmis lėšomis ne kartą prisidėjo prie Baltijos oro policijos misijos.
Vizito Prezidentūroje metu bus pasirašyta Lietuvos ir Liuksemburgo dvišalė sutartis dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje.
Valstybių vadovai aptars ir verslo ryšių stiprinimą, bendradarbiavimą skatinant inovacijas, mokslinius tyrimus ir aukštąsias technologijas. Po oficialaus susitikimo Prezidentūroje Prezidentė su Didžiuoju hercogu "Kempinski" viešbutyje atidarys pirmąjį Lietuvos ir Liuksemburgo verslo forumą.
Antrąją vizito dieną, penktadienį, Lietuvos vadovė kartu su Didžiuoju hercogu lankysis Pabradėje, Generolo Silvestro Žukausko poligone, kur susitiks su NATO batalione tarnaujančiais Liuksemburgo kariais, apžiūrės šios valstybės karinę techniką, dislokuotą Lietuvoje.

Seime iškilmingai paminėtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-metis

Seimo rūmuose trečiadienį surengtame iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečiui paminėti, Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo sveikinime pažymėjo, kad mes nepamiršome nei tos dienos, nei savo asmeninio apsisprendimo reikšmės ir svorio. 
"Tai buvo dar vienas nuoseklus žingsnis įtvirtinant Kovo 11-osios Aktą, ir dar viena žinia pasauliui, kad Lietuva, ištrūkusi iš okupacijos, sugrįžta kaip demokratiška ir teisinė valstybė", - rašoma Seimo Pirmininko perskaitytame Prezidentės sveikinime. 
Pasak šalies vadovės, mūsų Konstitucija ne tik įtvirtina demokratines vertybes, bet ir akcentuoja nuolatinį bei nepertraukiamą jų siekį, kad jos virstų visų žmonių gyvenimo tikrove.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad Konstitucija yra valstybės pagrindas, politinių jėgų ir tautos sutartis. 
„Konstitucija yra gyvas, dinamiškas, laikmečio koreguojamas dokumentas, padedantis siekti valstybės strateginių tikslų. Ji kinta visai tautai susitelkus ir pareiškus nuomonę. Tai rodo įgyvendinti Lietuvos Respublikos narystės euroatlantinėse organizacijose siekiai. Šiandien vėl diskutuojame apie Konstitucijos pataisas. Dėl tiesioginio piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybės numatymo gali spręsti Seimas - tai būtų didelis žingsnis, sudarantis galimybę piliečiams ginti savo teises. Tačiau dvigubos pilietybės klausimas gali būti išspręstas tik visuotinio referendumo būdu. Už tai prieš 25 metus balsavo 75 proc. Lietuvos Respublikos piliečių. Tikiu, kad šiandien Lietuvos Respublikos Konstitucija pasitiki visi Lietuvos žmonės", - teigė Seimo Pirmininkas.
Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas savo kalboje pabrėžė, kad Konstitucija yra vienintelė aukščiausioji teisė, vienintelė tautos sutartis, vienintelis tautos integraciją užtikrinantis aktas, laikantis mus vienoje visumoje. Konstitucijos kūrimo istoriją priminęs E. Jarašiūnas pabrėžė, kad tauta - tikrasis ir vienintelis šio akto autorius.
Sveikindamas su Konstitucijos gimtadieniu Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pažymėjo, kad šiandieninė mūsų Konstitucija garantuoja laisvę ieškoti, kritikuoti ir klysti, tačiau nepamirštant savo atsakomybės. 
„Nes Konstitucija - tai ne tik laisvė, bet ir moralinis bei teisinis įsipareigojimas nelikti abejingiems, kai šiurkščiai pažeidžiama teisės viršenybė, tarptautinė teisė, paminamos žmogaus teisės ir demokratijos vertybės", - kalbėjo Konstitucinio Teismo vadovas. 
D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas negali išspręsti politinių klausimų ir priimti sprendimų, kuriems reikalinga politinė valia.
„Tokiu pavyzdžiu gali būti daugybinės pilietybės klausimas, kurį Konstitucinis Teismas aiškino jau ne vieną kartą ir ne kartą pabrėžė, kad norint pakeisti beveik šimtametę konstitucinę tradiciją dėl daugybinės pilietybės ribojimo yra būtinas atitinkamas referendumo keliu priimtas sprendimas. Tačiau kaip konkrečiai suformuluoti tokiam referendumui teiktiną klausimą - politikų atsakomybės reikalas", - sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, aiškindamas griežtą dvigubos pilietybės Konstitucijoje reglamentavimą, pasiūlė įvertinti tuometinę valstybės geopolitinę situaciją.
„Šalyje tebėra okupacinė svetimos valstybės kariuomenė. Ar galėjome tuo metu sau leisti, kad Lietuvos pilietybę įgytų kaimyninės valstybės piliečiai, vilkintys uniformas? O jų čia buvo ne vienas šimtas ir ne vienas tūkstantis. Ar pasikeitė situacija dabar? Ar galime sau leisti nustatyti kitokias sąlygas, kad Lietuvos piliečiai būtų kartu ir kitos valstybės piliečiai? Ar ta kita valstybė gali būti bet kuri pasaulyje?" - diskutuoti kvietė J. Sabatauskas.
Minėjime taip pat kalbėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2017 metų egzamino nugalėtoja Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokinė Diana Naudžiūtė, 2007-2010 m. Lenkijos Seimo Maršalka, 2010-2015 m. ėjęs Lenkijos Respublikos Prezidento pareigas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tudoras Pantiru (Tudor Pantiru), Lenkijos Respublikos Senato Teisėkūros komisijos pirmininko pavaduotojas Zbignevas Čichonis (Zbigniew CichoD), 
Seimo Spaudos biuro vyriausiasis specialistas Rimas Rudaitis primena, kad dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 1,5 milijono į referendumą atėjusių rinkėjų balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.

Artimiausiu metu bus pasirašyta Švietimo ir mokslo ministerijos ir profesinių sąjungų kolektyvinė sutartis 

Vyriausybė įgaliojo švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę pasirašyti kolektyvinę sutartį su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais. Numatoma, kad ši istorinė Švietimo ir mokslo ministerijos ir profesinių sąjungų kartu parengta kolektyvinė sutartis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis.

Pagrindiniai sutarties punktai susiję su mokytojų etatinio darbo užmokesčio įvedimu. Numatoma, kad etatinis darbo apmokėjimas palaipsniui bus įvedamas nuo 2018 metų rugsėjo per dvejus metus. Valstybė etatiniam darbo užmokesčiui įvesti papildomai skirs 93 mln. eurų. Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų. 2018-2022 m. numatyta sudaryti prielaidas didinti dėstytojų, mokslininkų algas, gerinti jų darbo sąlygas.

Kolektyvinės sutarties projekte numatoma iki kiekvienų metų birželio 1 d., atsižvelgus į Vyriausybės programą ir šalies ekonominę raidą, finansines galimybes, su sutartį pasirašiusiomis profesinėmis sąjungomis aptarti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimo galimybes, siekiant iki 2020 metų juos sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu.

Taip pat iki 2018 m. rugsėjo 1 d. sudaryti galimybes mokytojams mokyti kitus dalykus ir įgyti kitą pedagoginę specializaciją.

Sutarta skatinti mokyklų tinklo optimizavimą ir tobulinti mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Užtikrinant švietimo prieinamumą ir siekiant ugdymo kokybės, nustatyti tinkamą didžiausią ir mažiausią mokinių skaičių klasėje.

Sutartį parengė Švietimo ir mokslo ministerija ir 6 profesinės sąjungos.

Lietuvoje vykstančių tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas II“ svečias – JAV generolas F.B. Hodges 

Spalio  27-28 d.  Lietuvoje lankysis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas  generolas leitenantas Frederick B.  Hodges. JAV generolas į Lietuvą atvyksta apžiūrėti šiuo metu  Lietuvoje vykstančių tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas II“ (angl. Iron Wolf),  aptarti Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės  grupės veiklą, taip pat kitais metais planuojamų tarptautinių pratybų.    

Šeštadienį, spalio 28 d., gen. ltn. F. B. Hodges lankysis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, kur  tuo metu vyks aktyvioji pratybų „Geležinis vilkas II“ fazė.   Su generolu susitiks Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas  brigados generolas Valdemaras Rupšys,   Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“  vadas pulkininkas Mindaugas Steponavičius, NATO priešakinių pajėgų  bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Thorsten Gensler.

Lt. gen.  B. Hodges yra didelis Lietuvos ir viso regiono saugumo interesų rėmėjas. Nuo 2014 m lapkričio mėn. jam perėmus vadovavimą  JAV sausumos pajėgų vadavietei Europoje, Lietuva sulaukė ypatingai didelio JAV palaikymo stiprinti atgrasymo priemones ir didinti atsparumą galimoms grėsmėms. Stipri gen. ltn. B. Hodges parama lėmė, kad JAV į Lietuvą atsiuntė rotacines kuopas, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti gynybos planavime ir kartu rengtis galimoms grėsmėms.

Pastarąjį kartą  JAV generolas Lietuvoje lankėsi  šių metų rugsėjį.  

Pratybos „Geležinis vilkas II“ vyksta spalio 18-31 d. Jose dalyvauja daugiau nei 2,3 tūkst. karių iš dvylikos NATO šalių, taip patdalyvauja ir NATO daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės štabo elementas, remia Lietuvos karinės oro pajėgos. Artimiausiu metu prie pratybų prisijungs ir JAV karių kuopa iš NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokuoto Lenkijoje.

Žemės ūkio ministerija dovanos Lietuvai Stelmužės ąžuolo palikuonis

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje šiuo metu  in vitro kultūroje auginama 200 stelmužiukų – Stelmužės ąžuolo palikuonių –kuriuos ministerija dovanos Lietuvai  valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

 „Stelmužės ąžuolas – vienas iš svarbiausių mūsų šalies gamtinio bei istorinio paveldo objektų, menantis daugelį Lietuvos istorijos laikotarpių.Tai mūsų tautos dvasinės stiprybės simbolis, kuris atsidavusių mokslininkų dėka niekada nedings – jau yra sukurti šio išskirtinio ąžuolo palikuonys, kuriuos ir dovanosime Lietuvai jos gimtadienio proga. Kviesime visus būti ąžuolais – įleisti savo šaknis čia, Lietuvoje, čia augti ir stiprėti“,  – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Lietuvos valstybė, pasak ministro, yra tęstina ir amžina savo prigimtinėmis, susikurtomis, perimtomis kultūrinėmis ir valstybinėmis formomis, o tai simboliškai tinka ir garsiajam Stelmužės ąžuolui, kuris niekada nemirs, nes jo palikuonys – stelmužiukai – žaliuos Lietuvos miškuose.

Nuo 2007 m.  Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje atnaujinti šio medžio tyrimai, siekiant regeneruoti kloninius ūglius ir išauginti medelius. Pasak stelmužiukų „mamos“ – Miškų instituto miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos dr. Sigutės Kusienės – prasminga išauginti ne tik Stelmužės identiškus klonus, bet ir, kol dar yra galimybė, sukurti šio senolio ąžuolo palikuonių kolekciją.

 „Medžio ilgaamžiškumą lemia jo genetiškai užprogramuotas sugebėjimas prisitaikyti prie įvairių kintančių aplinkos sąlygų ir išgyventi jų sukeliamą stresą. Galima tikėtis, jog stresą sėkmingai išgyvenę augalai ir ateityje pasižymės didesniu atsparumu bei ilgaamžiškumu. Tikėtina, kad išauginti sveiki išlikusių palikuonių klonai  pasižymės ilgaamžiškumu ir atsparumu aplinkos neigiamiems veiksniams“, – teigia dr. S. Kusienė.

Zarasų rajone, Stelmužės miestelyje augantis ąžuolas – trečiasis seniausias ir galingiausias ąžuolas Europoje ir pats seniausias Lietuvoje, sulaukęs, kaip manoma, net pusantro tūkstančio metų. Ąžuolo apimtis – 9,58 m.

Neringos muziejai vėl kviečia muziejų kurti kartu!

Sulaukę nuoširdaus Kuršių nerijos bendruomenės palaikymo, Neringos muziejai jau antrą kartą organizuoja gyvosios istorijos parodą „Muziejų kuriame kartu“, kurios kūrėjais kviečia tapti visus, kurių širdys priklauso Kuršių nerijai!

Neringos muziejai ragina iki šių metų lapkričio 21 d. į Kuršių nerijos istorijos muziejų (Pamario g. 53, Nida) atgabenti savo gyvenimo „relikviją“ – daiktą, kuris yra svarbi asmeninės ar šeimos istorijos dalis, menanti daugiasluoksnį, skausmingą, bet neišvengiamai reikšmingą sovietmečio periodą.

Kiekvieno žmogaus atneštos „relikvijos“ ir taps parodos „Muziejų kuriame kartu“ eksponatais, demonstruojamais drauge su trumpomis daiktų istorijomis: ką ir kodėl jie reiškia savo šeimininkui. Juk kartais ir neveikiantis vaikystės laikrodis ar apsitrynusi jaunystės nuotrauka mums tampa „muziejinėmis vertybėmis“. Prisiminkime, kad visi muziejai yra pripildyti ne ko kito, o kadaise žmogaus kasdienybėje naudotų, tam laikmečiui įprastų daiktų, kurie tik per laiko distanciją tapo beasmeniais, bet istoriją atskleidžiančiais objektai. Juk mes taip pat tapsime Istorija, tad Neringos muziejai kviečia nieko nelaukti ir jau dabar KURTI MUZIEJŲ KARTU, leidžiant susipažinti su kiekvieno mūsų „muziejinėmis vertybėmis“. Visi sunešti daiktai bus grąžinti savininkams parodai pasibaigus.

Kaip teigia Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė, „tai puiki bendruomenę jungianti iniciatyva, kurios prasmę paliudijo praėjusiais metais įgyvendintos parodos dalyviai bei lankytojai. Projektas „Muziejų kuriame kartu“ leidžia kelti svarius klausimus: kas ir kaip kuria Istoriją? Kas yra „vertybė“? Tai itin opi bei skausminga dilema, ypač kalbant apie neseną mūsų visų istoriją – sovietmetį, kuris skausmingai, bet svariai formavo mūsų gyvenimus bei sąmonę. Tad šiais metais skatiname Neringos bendruomenę pasidalinti sovietinio periodo atmintimi ir tai liudijančiais daiktais, kuriuos saugojame dėl įvairių jautrių priežasčių“.

2016 metais pirmą sykį Neringos muziejų surengta eksperimentinė paroda „Muziejų kuriame kartu“ leido iš arti prisiliesti prie šiandienos Kuršių nerijos žmonių gyvenimo istorijų, pažinti draugų, kaimynų ar tiesiog šalia esančiųjų gyvenimo fragmentus.Parodojebuvo eksponuojami daugiau nei 150 skirtingų objektų, pateiktų 22 dalyvių. Tai buvo itin įvairūs asmeniniai daiktai, tarp kurių ir XIX a. pabaigos maldaknygės, ir tris kartas supęs medinis arkliukas, ir nuotraukos, menančios pirmąją meilę Nidoje, ir tarpukario knygos, ir unikalūs marių „lobiai“, rasti ilgų pasivaikščiojimų metu bei daugybė kitų savaip svarbių ir įdomių daiktų, „pasakojančių“ savo šeimininkų istorijas.

Parodos „Muziejų kuriame kartu 2017“ atidarymas vyks šių metų lapkričio 24 d. 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Susipažinti su gyvosios istorijos „relikvijomis“ galėsite iki 2018 m. sausio 9 d.

Lietuvoje veiklą pradėjo dešimtis milijonų valdantis naujas rizikos kapitalo fondas

Vilniuje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „Open Circle Capital“ paskelbė apie oficialią savo veiklos pradžią. Planuojama, kad jis veiks dešimtmetį ir iš viso į mūsų šalyje kuriamus ir plėtojamus startuolius bei naujas kuriamas technologijas ir jų komercializavimą investuos iki 20 mln. eurų.

Pasak „Open Circle Capital“ vadovo ir vieno iš partnerių Audriaus Miluko, du trečdalius fondo kapitalo sudaro valstybės (INVEGA) lėšos, o likusį trečdalį – privačių investuotojų skirti pinigai. Fondo lėšos bus panaudotos informacinių ir komunikacijos technologijų, robotikos bei aukštųjų technologijų srityse dirbančių ir pasaulines ambicijas demonstruojančių projektų auginimui ir rengimui žengti į užsienio rinkas.

„Informacinių ir komunikacijos technologijų srityje ieškome SaaS sprendimų, programėlių ir įvairių debesijos kompiuterijos verslo modelių kūrėjų. Robotikoje daugiausia dėmesio kreipiame į komponentų gamybos, logistikos, dronų, ketvirtajai pramonės revoliucijai priskiriamus startuolius. Aukštųjų technologijų rinkoje mūsų fondą domina medicinos, chemijos, puslaidininkių, optikos ir susijusių technologijų kūrėjai“, – sakė A. Milukas ir pridūrė, kad išvardytos sritys tik orientacinės.

„Open Circle Capital“ vadovo teigimu, planuojama, kad fondas kasmet investuos į 5–6 naujas technologiijų įmones. Maksimali investicija į vieną įmonę sieks 3 mln. eurų. Tiesa, ši suma bus suteikiama dalimis. Pirminė investicija į projektą sudarys mažesnę bendros investicijos dalį.

Paklausus A. Miluko, kokie pagrindiniai fondą išskiriantys bruožai, šis pabrėžė, jog didžioji   „Open Circle Capital“ stiprybė – tarptautinė partnerių patirtis. Ji sukaupta dirbant tiek Europoje, tiek ir JAV.

„Turime didžiulę investavimo patirtį. Skaičiuojant bendrai, fondo partneriai vadovavo investicijoms į beveik šimtą technologijų įmonių, dalyvavo daugiau nei 80 technologijų perdavimo sandorių, 7 fondų valdyme ir yra pardavę verslą tokiems pasaulio milžinams kaip „Facebook“, „Saab“, „Eli Lilly“. Nepaisant to, būsime atvira organizacija. Sieksime bendradarbiauti su kuo platesniu kitų investuotojų ratu: verslo angelais, akceleratoriais, rizikos kapitalo fondais. Siekdami to, pasitelksime visą plačiai ir toli siekiantį bendrą fondo partnerių tarptautinį ryšių bei pažinčių tinklą“, – tikino A. Milukas.

Jo teigimu, būtina suvienyti pajėgas tam, kad būtų galima užtikrinti maksimalią kompetenciją, taip reikalingą stiprinant Lietuvos startuolių ekosistemą bei kuriant daugiau lietuviško verslo sėkmės istorijų. Anot pašnekovo, tam ypač pasitarnaus fondo turimos darbo su universitetais žinios bei gebėjimas komercializuoti akademinėje aplinkoje sukurtas perspektyvias idėjas.

Anot jo, pagrindinis fondo siekis – atrasti ir investuoti į verčiausius bei potencialiai sėkmingiausius Lietuvos technologijų kūrėjus, suteikiant pirmam šuoliui ne tik reikalingo kapitalo, bet ir žinių.

Fondą „Open Circle Capital“ valdo keturi partneriai. Du lietuviai – Audrius Milukas, korporatyvinių finansų valdymo ekspertas, „SME Finance“ įkūrėjas ir valdybos narys. Inovacijų industrijoje gerai žinomas Rokas Tamošiūnas, aktyvus ankstyvosios stadijos technologijų bendrovių plėtotojas ir buvęs „Startup Highway“ vadovas. Ir du užsieniečiai: rizikos kapitalo valdymo ekspertas ir Pietų Danijos universiteto technologijų perdavimo vadovas, Jensas Damsgaardas bei aukštųjų technologijų ir investavimo profesionalas, Šiaurės Karolinos universiteto, Kenano-Flaglerio verslo mokyklos finansų profesorius, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Suomijoje, Williamas Cardwellas. Pastarasis taip pat turi didelę technologijų perdavimo valdymo patirtį.

Pažangos konferencijos "Išmani Lietuva" dalyviai dalysis savo įkvepiančiomis idėjomis

Moksleiviai, menininkai, mokslininkai, verslininkai, pokyčių iniciatoriai, visi kuriantys brandesnę Lietuvą ir garsinantys jos vardą pasaulyje, jau šį penktadienį ir šeštadienį parodų ir kongresų centre „Litexpo" "Verslo žinių" rengiamoje pažangos konferencijoje „Išmani Lietuva" dalysis savo įkvepiančiomis istorijomis. Nepriklausomybės Aktą radęs mokslininkas prof. Liudas Mažylis kalbės apie mokslo atradimų prioritetizavimą atsižvelgdamas į tai, kurie visuomenei atrodo naudingi, kuriems ji pritaria.
„Jeigu ta ar kita mokslo sritis aktuali tik saujelei ja besidominčių žmonių ir visiškai nesuprantama likusiai visuomenės daliai, reikėtų kelti klausimą, kodėl mokesčių mokėtojų pinigus turime investuoti į penkių ar penkiolikos žmonių smalsumą, kuriems svarbu, kad, tarkime, lotoso žiedas Lietuvoje pražys kitaip negu Indijoje. Milijardams badaujančių žmonių tai visai nesvarbu", - sako L. Mažylis. 
Spalį JAV neurochirurgų kongresas įvertino Lietuvos tyrėjų mokslinį straipsnį apie sunkiai pažeistų žmogaus smegenų sutrikdymo šalinimą. Už geriausią metų mokslinį straipsnį buvo apdovanotas vienas jo autorių Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas ir mokslininkas prof. Arminas Ragauskas. 
„Mūsų sukurtos technologijos leidžia matyti, kas vyksta pažeistose smegenyse per operaciją, ir išvengti per ilgų kraujotakos sutrikimų, - aiškina A. Ragauskas. - Tai puikus pavyzdys, kaip galima generuoti pasaulinės klasės mokslą, dirbant kartu technologams ir medikams." 
Mokslininkas prof. Kęstutis Pyragas atrado chaoso valdymo metodą, pagrįstą uždelsto ryšio valdymu. Vienas labiausiai cituojamų šalies mokslininkų sako, kad ir chaose slypi tam tikra tvarka, o jo atradimas ir tarptautinėje erdvėje vadinamas Pyrago metodu (angl. Pyragas Method).
Biotechnologas prof. Vladas Bumelis šiais metais pristatė didelę savo viziją: spausdinti trimačius organus, kurie tiktų ne tik tyrimams, bet ir transplantacijai. 
„Pirmajame fabrike būtų gaminami produktai iš mikrobų ląstelių, antrajame - iš žinduolių ląstelių, trečiajame būtų gaminami ląstelių terapijos produktai, taip pat kamieninių ląstelių. Ateityje mes gamintume ląsteles ir užsiimtume tam tikrų organų 3D spausdinimu - manau, tai įvyks apie 2030 m." - tikina V. Bumelis. 
Dainiaus Karkausko vadovaujama UAB „Rubedo sistemos" kuria „smegenis mobiliesiems robotams, kurie galėtų orientuotis aplinkoje, joje veikti". Kitais metais įmonė planuoja turėti roboto slaugo prototipą. „Mes norime sukurti tokį robotą asistentą, kuris gali aptarnauti, prižiūrėti ligonius, atvežti ką nors, duoti atsigerti, vaistų, išdalyti termometrus, - sako D. Karkauskas. - Daug rutininio darbo būtų galima nukrauti nuo slaugytojų". 
Į naujų inovatyvių produktų kūrimą pasinėrusios ir puslaidininkių bendrovė „Brolis Semiconductors", dirbtinio intelekto kūrėjai „Oxipit.Ai", inžinerinės pramonės UAB „Elinta". Taip pat „Femtika", kurianti mikrorobotus, kurie galėtų plaukioti pačioje mažiausioje žmogaus kraujagyslėje ir pristatyti vaistus į reikiamą vietą. Šių bendrovių vadovais taip pat kalbės „Išmanioje Lietuvoje". 
Žurnalistas Andrius Tapinas toliau mėgina išrasti televiziją, kuri būtų arčiau žiūrovų ir stebėtų besikeičiančius jų poreikius. 
„Kalbame apie kokybišką televiziją ir žiūrovą, kuris gali nuspręsti, kas yra ta kokybiška televizija. Žiūrovą, kuris yra išrankus ir žino, kas yra geri tiriamieji reportažai bei laidos, svarbios valstybei ateičiai", - aiškina A. Tapinas. 
Olegas Šurajevas, scenarijų autorius ir laidų vedėjas, akcentuoja, kad šiuolaikiniame informacijos sraute, kurį gauname per socialinius tinklus, žmonės dažnai nebeatskiria tiesos nuo melo. Jis visuomenės kritinį mąstymą tikrina savo projektuose ir pasirodymuose. 
Vis labiau ryškėja ne tik kritiškai mąstyti skatinančios iniciatyvos, bet ir vienybės idėja. Ją kursto režisierius Donatas Ulvydas su savo filmais „Tadas Blinda. Pradžia" ir „Emilija iš Laisvės alėjos". Pasaulio lietuvius mėgina suburti ir Raimundas Daubaras. Jis jachta „Ambersail" apiplaukė pasaulį, aplankė 26-ias lietuvių bendruomenes 5 žemynuose ir pakvietė lietuvius visus kartu vienu metu giedoti „Tautišką giesmę".
Taip gimė mūsų tautos naujųjų laikų tradicija kasmet per Valstybės dieną visur, kur yra lietuvių, giedoti Lietuvos himną. 
Kitąmet, kai Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmetį, R. Daubaras su komanda užsimojo „Tautiškos giesmės" pakviesti 4 milijonus lietuvių. Ar tiek mūsų pasaulyje yra ir kas iš to mums, Lietuvos visuomenei, - bus kalbama jo naujo projekto „Lietuva 4.000.000" pristatyme.

Lietuvos ir pasaulio žydai pasitinka vienybės Šabatą ir rengia chalų kepimo vakarus

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ketvirtadienį kviečia į chalų kepimo vakarą Vilniuje, "Beigelių krautuvėlėje".
Viso pasaulio žydai jau ketvirtus metus iš eilės šiemet rengia chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas - bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu, laikantis visų taisyklių, susėsti prie šventinio Šabo stalo. Spalio 27-28 dienomis 1152 miestuose ir 95 pasaulio šalyse bus švenčiamas ypatingas, žydų vienybę skelbiantis Šabatas. Pernai tokį Šabatą kartu organizavo 6000 savanorių iš 95 šalių ir 1152 miestų, kalbančių 10 kalbų. 8000 moterų chalas kepė Buenos Airėse, 5 kvartalai Los Andžele buvo uždaryti chalų kepimo stalams statyti, 10 000 susirinko į Havdalos koncertą Melburne, šventė sugeneravo 61 884 223 skaitmeninius atvaizdus interneto erdvėje. 
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia tapti šio globalaus stebuklo dalimi - prisijungti prie užburiančio chalų kepimo vakaro jau šį ketvirtadienį. Programoje - tešlos kildinimas, gražiausios chalos pynimas, žydės moters pareigų, ruošiantis Šabatui, pristatymas, dainos ir šokiai su "Rakija Klezmer Orkestar". Prie iniciatyvos prisijungs per 100 bendruomenės narių ir žydų kultūros mylėtojų, chalas keps net keturios moterų kartos. Riva Portnaja - vyriausioji Beigelių krautuvėlės kepėja - savo patirtį perduos vienerių metų anūkei kurią atlydės jos prosenelė - ilgametė žydų bendruomenės narė.
Šventėje laukiami žydų bendruomenės nariai, draugai, vilniečiai ir miesto svečiai. Renginyje dalyvauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su šeima, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir tarptautinės bendruomenės atstovai. Renginį remia Lietuvos kultūros taryba.
Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pranešimo, mielės bus pradedamos kildinti vakare "Beigelių krautuvėlėje".
Chala - ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa chalos paruošimo, atskyrimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija: "Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų" (Bamidbar 15:20) - tai buvo vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę.

Europarlamentarai ragina nepamiršti romų holokausto

Europarlamentarai ragina ES ir valstybių lygmenimis įsteigti "tiesos ir susitaikymo komisijas", kad "būtų pripažintas šimtmečius trunkantis romų persekiojimas, atskirtis ir nepripažinimas". Valstybės raginamos "paminėti romų holokausto aukas ir rugpjūčio 2 d. laikyti Romų holokausto atminties diena", praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.
Trečiadienį didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina ES valstybes "prisiimti visišką atsakomybę už savo romų piliečius" ir pradėti įgyvendinti ilgalaikes sąmoningumo ugdymo kampanijas, kad būtų įveikta romų diskriminacija ir "atsikratyta stereotipų, kurie šimtmečiais buvo kuriami ir stiprinami populiariojoje literatūroje, žiniasklaidoje, mene ir kalboje".
EP "smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės neigia savo romų tautybės piliečių nelygybę, stokoja politinės valios spręsti savo negebėjimą užtikrinti romams pagrindines teises ir galimybę jomis naudotis, o dėl struktūrinio rasizmo sukeltos socialinės atskirties kaltina juos pačius". 
Valstybės raginamos taip pat nedelsiant tinkamai atlyginti holokaustą išgyvenusiems žmonėms taikant supaprastintą procedūrą. Siūloma holokausto aukų atminimo renginiuose paminėti ir romų aukas, taip pat įtraukti romų istoriją į istorijos programas mokyklose. Savo ruožtu europarlamentarai ragina valstybes "taikyti sankcijas už romų holokausto paneigimą ir neapykantą kurstančias kalbas politikams ir valstybės pareigūnams visais lygmenimis ir visose žiniasklaidos priemonėse".
"Nors valstybėse narėse įgyvendinama keletas tikslinių programų, pagal daugumą pagrindinių programų, įskaitant finansuojamas iš struktūrinių fondų, pažeidžiamiausieji - ypač romai - pagalbos negauna", - susirūpinę pažymi europarlamentarai. Jie ragina padidinti ES lėšų panaudojimą romų integracijos srityje.
EP nariai apgailestauja, kad vis dar pažeidžiama romų laisvo judėjimo teisė, ir primena, jog ES teisėje "draudžiami kolektyviniai asmenų išsiuntimai ir bet koks skirstymas pagal rasinę priklausomybę". Jie ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad priverstinio iškeldinimo atveju būtų visiškai laikomasi ES teisės. Europarlamentarai taip pat "nepaprastai susirūpinę dėl reiškinio, kai romų vaikai neteisėtai atimami iš savo tėvų", ir ragina užkirsti tam kelią.
Parlamentas "reiškia susirūpinimą dėl to, kad romai menkai dalyvauja kaip vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų partneriai arba jose posėdžiaujantys atstovai, taip pat dėl to, kad vyriausybės jiems neužtikrina galimybės visapusiškai naudotis pilietybe". EP nariai siūlo rengti atsakingiems viešųjų institucijų tarnautojams ir žurnalistams skirtus mokymus pagrindinių teisių ir nediskriminavimo srityje, taip pat įdarbinti daugiau romų visuomeninėje žiniasklaidoje.
Rezoliucijai pritarė 470 EP narių, nepritarė 48, o susilaikė 103.

EP nusprendė apsaugoti darbuotojus nuo vėžio - praplėtė pavojingų medžiagų sąrašą

Parlamentas didele balsų dauguma trečiadienį patvirtino taisykles, kurios leis geriau apsaugoti darbuotojus nuo kancerogenų ar mutagenų poveikio. Jos labiausiai pasitarnaus statybos, chemijos, automobilių, medienos ir tekstilės sričių darbuotojams, praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.
Į pavojingų medžiagų sąrašą papildomai įtraukta dar keliolika kancerogenų, taip pat patikslintos dviejų sąraše esančių medžiagų ribinės vertės, atsižvelgiant į mirčių statistiką. Siekiama per ateinančius 50 metų papildomai išsaugoti iki 100 tūkst. gyvybių.
Didžiausias leistinas kenksmingų medžiagų kiekis darbo vietoje naujai nustatytas dešimčiai cheminių medžiagų: 1,2-epoksipropanui, 1,3-butadienui, 2-nitropropanui, akrilamidui, bromoetilenui, vinilo bromidui, chromo (VI) junginiams, etileno oksidui, hidrazinui ir o-toluidinui, taip pat ugniai atsparios keramikos pluoštui bei kristalinio silicio dioksido dulkėms, susidarančioms kasybos, pjaustymo, gniuždymo ar griovimo metu.
Naujajame teisės akte taip pat patikslinami dviejų sąraše esančių medžiagų poveikio apribojimai: kietmedžio dulkių (atsirandančių pjaustant ar apdorojant medieną) ir vinilchlorido monomero (dažniausiai naudojamo plastiko gamybai).
Darbdaviai privalės nustatyti ir įvertinti riziką darbuotojams, veikiamiems šių medžiagų, ir imtis prevencinių priemonių. Valstybių institucijos taip pat galės nuspręsti, kad darbuotojų sveikatos priežiūra tam tikrą laiką turi būti privalomai tęsiama ir pabaigus kenksmingą darbą.
Savo ruožtu europarlamentarai įpareigojo Europos Komisiją iki 2019 m. pirmojo ketvirčio įvertinti būtinybę įtraukti į pavojingų medžiagų sąrašą ir reprotoksines medžiagas - turinčias įtakos lytinei funkcijai ir vaisingumui.
Direktyva buvo patvirtinta 540 balsų už, 6 prieš ir 119 susilaikius. Dėl jos jau sutarta su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jai įsigalioti.
Vėžys yra pagrindinė su darbu susijusi mirties priežastis ES. 53 proc. profesinių mirčių yra priskiriama vėžiui, 28 proc. - kraujotakos ligomis ir 6 proc. - kvėpavimo ligoms. Dažniausios profesinės vėžio rūšys yra plaučių vėžys, mezotelioma (sukelta asbesto dalelių poveikio) ir šlapimo pūslės vėžys.

JAV pristatomi Lietuvos judaikos dokumentai

Spalio 24 d. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), esantis Žydų mokslinių tyrimų institutas (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) pristatė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomus neįkainojamos istorinės vertės žydų raštijos paveldo dokumentus, Antrojo pasaulinio karo metais paslėptus ir išsaugotus Šv. Jurgio bažnyčios (buvusių Knygų rūmų) rūsiuose, Vilniuje. Iki šiol manyta, kad minimas paveldas per Holokaustą buvo sunaikintas.

Šis atradimas padės suprasti žydų istoriją ir atvers naują skyrių dramatiškoje Holokausto ir nacių grobstymo istorijoje, kai vokiečiai siekė sunaikinti ne tik žydų tautą(nužudyta apie 90–95 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų), bet ir jų atmintį bei kultūrą. Daugiau nei 170 000 puslapių išsaugojo herojiškos pastangos – dokumentus išgelbėjo ir slaptuose Šv. Jurgio bažnyčios rūsiuose išsaugojo čia dirbęs bibliotekininkas, Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis.

„Nepaprastai svarbu dalyvauti šiame istoriniame įvykyje ir kartu su YIVO institutu pristatyti reikšmingus dokumentus. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisideda prie kultūros istorijos ir kolektyvinės atminties puoselėjimo bei išsaugojimo. Tai – mūsų misija, taip pat daugelio metų nuoseklaus darbo ir tyrimų rezultatas“, – sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. „Pasibaigus bibliotekos rekonstrukcijai, gerokai sustiprinome judaikos tyrimų mastą. Kasdieną identifikuojami vis nauji dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad mūsų Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje“, – pabrėžė generalinis direktorius.

Dešimt atrastų dokumentų pirmą kartą atverti visuomenei. Nuo spalio 24 d. iki 2018 m. sausio jie bus eksponuojami Žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Ekspozicijos atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV senatorius Charlesas Ellis Schumeris, YIVO direktorius Jonathanas Brentas ir kiti garbūs svečiai.

„Šis atradimas praturtino žydų ir lietuvių paveldą, taip pat daugeliui studentų ir mokslininkų atvėrė duris naujiems tyrimams, – nurodė Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. – Vilnius buvo Šiaurės Jeruzalė. Sugrąžinti rankraščiai padės mano tautiečiams geriau suprasti Vilniaus, kaip žydų gyvenimo centro, svarbą.“

„Patys vertingiausi žydų lobiai – tai tradicijos, patirtys ir kultūra, formavę mūsų istoriją. Taigi mums šiuo atradimu atskleisti dokumentai yra tiek pat neįkainojami, kiek šeimos palikimas, it brangakmeniai, paslėpti nuo nacių smogikų ir sovietų kapų plėšikų. Esame atsakingi už tradicijų, patirčių ir kultūros, užkoduotos šiuose rankraščiuose, eilėraščiuose ir laiškuose, perėmimą. Turime prisiminti, kiek dar daugiau visko yra prarasta. Tetarnauja jie mums šiandien stiprindami mūsų tapatybę, įpareigodami priesakui „Niekada daugiau“, – teigė Dani Dayanas, Izraelio generalinis konsulas Niujorke.

„Ši neseniai atrasta dešimčių tūkstančių žydų dokumentų kolekcija, o juk buvo manyta, kad ji sunaikinta per Holokaustą, – žydų tautos sėkmė“, – tvirtino JAV senatorius Ch. E. Schumeris.

„Atsižvelgiant į šiandien pasaulyje augantį nacionalistinį ekstremizmą, šis atradimas darosi dar aktualesnis. Jis mums primena nuolatinį bandymą išnaikinti žmones, ištrinant jų atmintį iš istorijos, – kalbėjo YIVO direktorius J. Brentas. – Tačiau taip pat mums primenama, kad kultūros išsaugojimas yra bendruomenės užduotis – kaip kad šiuo atveju žydų ir kitų tautų atstovų bendradarbiavimas, siekiant išsaugoti žmonių dvasią ir atminimą. Naujai atskleisti dokumentai leis atminti Rytų Europos žydus, suteiks mums galimybę iš tiesų „perskaityti“ praeitį, kurioje regime stereotipus ir klišinį mąstymą.“

Naujasis atradimas išsiskiria rankraščių turtingumu, vertingais religiniais raštais, sinagogų ir jašivų įrašų knygomis hebrajų ir jidiš kalbomis, mistiniais raštais ir daug daugiau. Be to, kolekcijoje yra pokario ir karo laikų medžiagos, tokios kaip Abrahamo Sutzkeverio poezija, parašyta jam gyvenant Vilniaus gete. Visa kita iki šiol rasta medžiaga apie to laikotarpio Rytų Europos žydų gyvenimą apsiribojo Antrojo pasaulinio karo protrūkio riba.       

YIVO instituto būstinėje Niujorke visuomenei pirmą kartą pristatyta dešimt svarbiausių naujai identifikuotų Nacionalinės bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo rinkinio dokumentų. Tarp jų reikėtų paminėti Isacharo Bero Karmolio „Astronomijos traktato“ rankraštį, išleistą 1751 metais. Šis traktatas priklausė Matui Strašunui, vienam garsiausiam Rytų Europos XIX a. bibliofilų, kuris savo asmeninę kolekciją po mirties testamentu skyrė pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti. Tyrėjams ir plačiajai visuomenei taip pat bus pristatomas rankraštinis jidiš kalba rašytas Abraomo Goldfadeno teatro deklamatoriaus cenzūrinis egzempliorius, datuojamas 1883 metais, Izaoko Leibušo Pereco sutartis, surašyta jo ranka Varšuvoje 1914 metais, Vilniaus žydų poeto Avromo Suckeverio ciklas „Dešimt eilėraščių“, ranka surašytas Vilniaus gete 1943 metais, vieno garsiausių žydų istoriko Simono Dubnovo laiškas Zalmenui Reizenui, parašytas Rygoje 1934 metais.

Nacionalinė biblioteka, suvokdama ir įvertindama šių dokumentų svarbą ne tik Lietuvos kultūros istorijai, bet ir pasaulio žydų istorijos tyrimams, yra  pasiruošusi ir toliau sistemingai bendradarbiauti su YIVO, kad visas iki tol neidentifikuotas ir nepažintas judaikos dokumentinis paveldas būtų ištirtas ir suskaitmenintas, o jo turinys būtų atvertas plačiajai visuomenei ir taptų integralia pasaulio kultūros istorijos dalimi.

ECB pasiruošęs pasiųsti aiškų signalą apie savo planus mažinti kiekybinio skatinimo programos apimtis

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį rengia svarbiausią metų posėdį, per kurį greičiausiai bus nuspręsta mažinti kiekybinio skatinimo programos apimtis.
ECB prezidentas Marijus Dragis (Mario Draghi) rugsėjį užsiminė, kad ECB valdančioji taryba per spalį vyksiantį posėdį planuoja aptarti grafiką, pagal kurį būtų palaipsniui mažinama skatinimo priemonių programa.
Nors finansų rinkos prognozuoja, kad ECB sumažins obligacijų supirkimo apimtis nuo 60 mlrd. eurų iki maždaug 20-40 mlrd. eurų per mėnesį, jie mano, kad bankas paliks galioti bazinę palūkanų normą ties istorinėmis 0 proc. žemumomis.
"Vienintelis klausimas - kaip ECB pradės mažinti šią programą, ne apskritai, ar mažins", - sakė "IG Bank" ekonomistas Karstenas Bžeskis (Carsten Brzeski).

Ketvirtadienį bus kremuotas Tailando karalius

Tailande trečiadienį prasidėjo penkias dienas truksiančios gedulo iškilmės, per kurias atsisveikinama su prieš metus mirusiu karaliumi Pumiponu Aduljatu (Bhumibol Adulyadei). Tačiau ketvirtadienį numatyta svarbiausia iškilmių dalis - karaliaus kūno kremavimas, informuoja BBC.
Velionis karalius bus kremuotas vėliau ketvirtadienį, laužą kremavimui 22.00 val. vietos laiku užkurs karaliaus sūnus Maha Vačiralongkornas (Maha Vajiralongkorn). Pelenai bus surinkti ir penktadienį nugabenti į rūmus. Be kita ko, ketvirtadienis buvo paskelbtas valstybinės šventės diena. 
Remiantis pranešimais, kremavimo ceremonijoje dalyvaus karališkosios šeimos nariai ir aukštas pareigas užimantys asmenys iš daugiau kaip 40 šalių. 
Gerbiamas Tailando karalius P. Aduljatas mirė sulaukęs 88 metų amžiaus pernai spalį. Jis buvo ir ilgiausiai soste sėdėjęs karalius pasaulyje, per septynis politinių neramų Tailande dešimtmečius buvo laikomas vienijančia stabilumo figūra.
Praėjus 50-čiai dienų po tėvo karaliaus P. Aduljato mirties, naujuoju karaliumi buvo paskelbtas vienintelis velionio sūnus M. Vačiralongkornas (Maha Vajiralongkorn).

Irako pajėgos pradėjo puolimą prieš paskutinę IS tvirtovę šalyje

Ketvirtadienį Irako pajėgos pradėjo puolimą, skirtą išlaisvinti paskutinę šalyje "Islamo valstybės" (IS) tvirtovę netoli sienos su Sirija, sakė ministras pirmininkas Haideras al Abadis (Haider al-Abadi).
"IS neturi kito pasirinkimo, tik mirti arba pasiduoti", - pridūrė premjeras. 
Paskutinį puolimą prieš IS kovotojus oro antskrydžiais remia JAV vadovaujamas aljansas, anot kurio, tai paskutinė didžiulė kova prieš džihadistus. 
Pastaraisiais mėnesiais IS patyrė didelių nesėkmių ir neteko Irake savo pozicijų. Irako pajėgos susigrąžino daugiau kaip 90 proc. 2014 metais IS Irake užgrobtų teritorijų.

"Deutsche Bank" nubaustas 220 mln. dolerių bauda už manipuliavimą palūkanų normomis

Vokietijos bankas "Deutsche Bank" sutiko sumokėti 220 mln. JAV dolerių baudą, siekdamas, kad būtų nutrauktas tyrimas dėl manipuliavimo LIBOR palūkanų norma, informuoja BBC.
Ši suma dvigubai didesnė už tą, kurią sutiko sumokėti britų bankas "Barclays" pernai rugpjūtį, kad būtų nutrauktas panašus tyrimas (100 mln. JAV dolerių).
2015 metais JAV ir Jungtinės Karalystės reguliavimo tarnybos jau skyrė 2,5 mlrd. dolerių baudą "Deustche Bank" taip pat dėl palūkanų normų nustatymo.
Naujausią sprendimą dėl skirtos baudos paskelbė Niujorko ir Kalifornijos apygardų generaliniai prokurorai, kurie atliko tyrimą 45 valstijų vardu. Tyrimo metu nustatyta, kad "Deutsche Bank" manipuliavo palūkanų normomis, įskaitant ir LIBOR, tikėdamasis užsidribti greito pelno. Tokia manipuliavimo palūkanų normomis praktika tęsiasi nuo 2005 metų ir buvo tęsiama pasaulinės finansinės krizės metu.
JAV reguliavimo tarnybų teigimu, tyrimas dėl kitų bankų tokių pažeidimų yra tęsiamas.
Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma LIBOR naudojama kaip orientyras išduodant paskolas įmonėms ir privatiems asmenims.
Niujorko generalinis prokuroras Erikas Šnaidermanas (Eric Schneiderman) pareiškė, kad vyriausybinės institucijos ir nepelno siekiančios organizacijos buvo apgautos milijonais dolerių.
Į tyrėjų akiratį dėl panašių manipuliavimų LIBOR palūkanų normomis, be "Barclays" ir "Deutsche Bank", pateko ir kitos institucijos, tokios kaip UBS, sumokėjęs 1,5 mlrd. dolerių, RBS ir ICAP.

Izraelis patvirtino naujų gyvenviečių statybą Rytų Jeruzalėje

Izraelio valdžia trečiadienį paskelbė įgyvendinsianti vienos Rytų Jeruzalės žydų gyvenvietės plataus masto plėtros projektą.
Jeruzalės valdžios pareigūnai teigė, kad pastačius 176 naujus namus, Nof Siono rajonas padidės dvigubai ir taps didžiausia žydų naujakurių gyvenviete Rytų Jeruzalėje.
Palestinos autonomijos valdžia sako, kad Rytų Jeruzalė, kartu su Vakarų Krantu ir Gazos Ruožu, sudarys būsimą Palestinos valstybę. Tuo tarpu Izraelis tvirtina, kad Jeruzalė yra "nepadalyta" jo sostinė.
"Toliau statome ir stipriname Jeruzalę, ir 50-aisiais miesto suvienijimo metais siekiame suvienyti Jeruzalę ir imdamiesi konkrečių veiksmų", - teigė Jeruzalės meras Niras Barkatas (Nir Barkat).

Buvęs Lenkijos Prezidentas B. Komorovskis: savivaldybių bendradarbiavimas yra mūsų ateitis

Lietuvoje viešintis kadenciją baigęs Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) sako, kad Lietuva ir Lenkija turėtų plėtoti regionų ir savivaldybių bendradarbiavimą. 
"Verta plėtoti tai, kas turi gilią prasmę, tai yra savivaldybių bendradarbiavimas, todėl, kad savivaldybės yra arčiau ir tiksliai atspindi piliečių lūkesčius ir mąstymo būdą. Todėl tas savivaldybių bendradarbiavimas turi išeiti iš tokių oficialių renginių rėmų, o turi pavirsti į bendradarbiavimą regionų, konkrečių miestų ir verslo. Tai yra, mano manymu, ateitis", - trečiadienį Seime žurnalistams sakė B. Komorovskis. Jis dalyvauja iškilmingame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečio minėjime. 
B. Komorovskis tikisi, kad, nepaisant to, kas bus valdžioje, Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus artimi, nes mes esame kaimynės. 
"Verta prisiminti, kad mus jungia ne tik istorija, jungia mus ir dabarties interesai, kurie susiję su tuo, kad abi šalys priklauso ES ir NATO. Jungia mus ir tai, kad lietuviai ir lenkai priklauso labiausiai europietiškai nusiteikusioms tautoms, taip pat mūsų santykiai susiję su tuo, kad esame kaimynai. Todėl turiu vilties, kad, nepaisant to, kas yra valdžioje abiejose šalyse, jų visuomenės, tautos reikalaus, kad tie santykiai būtų kuo artimesni ir vyktų bendradarbiavimas visose svarbiose srityse", - sakė buvęs Lenkijos Prezidentas.
Jis linkėjo, kad išliktų mūsų artimas bendradarbiavimas NATO ir kitose europinėse struktūrose.
"Linkėčiau sau išlaikyti bendradarbiavimą su europinėmis institucijomis todėl, kad tai yra konkretūs pinigai, konkrečios programos, svarbios Lietuvos ir Lenkijos ekonomikų vystymuisi ir integracijai į europines kelių, geležinkelių, elektros tinklų sistemas", - sakė buvęs Lenkijos Prezidentas. 
B. Komorovskis pasveikino Lietuvą su nepriklausomos, demokratinės, laisvos valstybės Konstitucijos 25-mečiu.
"Perduodu linkėjimus ne tik kaip buvęs Lenkijos Prezidentas, bet ir kaip šeimos, kuri daugiau nei 300 metų Lietuvą laikė ir toliau laiko didele dalimi savo Tėvyne, savo protėvių Tėvyne, narys", - sakė B. Komorovskis.

Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Mianmaro pabėgėliams

Užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Mianmaro pabėgėliams. Lėšos bus pervestos Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui. 
2017 metų rugpjūčio 25 dieną prasidėję ginkluoti susidūrimai tarp Arakan Rohingya Gelbėjimo armijos ir Mianmaro karinių pajėgų šalies šiaurėje sukėlė didelę humanitarinę krizę. JT teigimu, daugiau nei 600 tūkstančių rohinjų etninės grupės narių pasitraukė į Bangladešą. Humanitarinės pagalbos trūksta maisto, vandens, pastogės, medicinos, sanitarijos priemonių ir kituose sektoriuose. 
JT yra paskelbusios pagalbos planą dėl rohinjų pabėgėlių krizės, kurio įgyvendinimui 2017 metų rugsėjo-2018 metų vasario mėnesiais reikia 434 milijonų JAV dolerių. 
2017 metų spalio 23 dieną Ženevoje vyko donorų konferencija, kurios metu tarptautinė bendruomenė įsipareigojo suteikti 344 milijonų JAV dolerių humanitarinę pagalbą rohinjų pabėgėliams ir priimančioms bendruomenėms Bangladeše. Donorų konferencijos metu Lietuva taip pat paskelbė savo įsipareigojimą dėl humanitarinės pagalbos Mianmaro pabėgėliams.

Iranas atidarė kelis sienos perėjimo punktus į Šiaurės Iraką

Įšaldžius kurdų referendumo rezultatus, Iranas trečiadienį atidarė kelis sienos perėjimo punktus į kurdų regionus Šiaurės Irake. Su Bagdadu dėl Irako kurdų autonomijos siekio konfliktuojanti kurdų regiono vyriausybė naktį į trečiadienį pasiūlė įšaldyti nepriklausomybės referendumo rezultatus.
Kurdų vyriausybė nori užkirsti kelią tolesniam karui ir kraujo liejimui tarp Irako ir kurdų pajėgų. Kartu skelbiama, kad regione nedelsiant stabdomos visos karinės operacijos.
Prieš mėnesį vykusiame kurdų referendume daugiau kaip 92 proc. rinkėjų balsavo už nepriklausomybę. Nuo tada įtampa tarp Bagdado ir kurdų vadovybės augo, nes centrinė vyriausybė Bagdade nepritarė referendumui.

Per metus eksportuotos prekės pabrango 3,4 proc., importuotos - 2,2 proc.

Rugpjūčio mėn., palyginti su liepa, eksportuotos prekės pabrango 0,7 proc., importuotos - 0,4 proc.
Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai padidėjo pesticidų ir kitų agrochemijos produktų kainos -17,4 proc., ryšio įrangos - 10,9, žemės ūkio daugiamečių augalų - 7,2 proc., bet sumažėjo metalo formavimo įrangos ir staklių kainos - 6,2 proc., muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių, kvepalų ir tualeto priemonių - 4,7, stiklo ir stiklo gaminių - 3,4 proc.
Iš importuotų prekių daugiausia pabrango variklinių transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės - 5,7 proc., megztiniai arba nertiniai drabužiai - 5,3, žalia nafta - 4,2 proc., bet atpigo niekur kitur nepriskirti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai - 4,8 proc., plataus vartojimo elektroninė įranga - 4, pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai - 3,5 proc. Per mėnesį iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 0,2 proc., ne iš euro zonos - 0,5 proc.

Aukcione dvi A. Einšteino ranka rašytos sentencijos parduotos už 1,5 mln. dolerių

Jeruzalės aukciono namuose du rašteliai su fizikos genijaus Alberto Einšteino (Albert Einstein) ranka rašytomis sentencijomis, susijusiomis su jo teorija apie laimingą gyvenimą, parduotos už 1,5 mln. dolerių, informuoja BBC.
Du raštelius su sentencijomis A. Einšteinas 1922 metais vietoj arbatpinigių įteikė patarnautojui Tokijo viešbutyje. Genijus ką tik buvo sužinojęs, kad laimėjo Nobelio premiją fizikos srityje, ir pasakė patarnautojui, kad rašteliai taps vertingi.
Pasiuntiniui pristačius į A. Einšteino kambarį siuntinį, šis neturėjo pinigų jam atsidėkoti, todėl įteikė sentencijas. Ant viešbučio laiškų popieriaus buvo parašyta: "Tylus, kuklus gyvenimas suteikia daugiau laimės nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu". Antroji žinutė skamba taip: "Kur yra valia, yra ir kelias".
Sentencijos parduotos daug brangiau, nei tikėtasi, vieną raštelį nupirko europietis, tačiau žmogus norėjo išsaugoti savo anonimiškumą. Kaip pranešama, sentencijas pardavė pasiuntinio sūnėnas.

Švedija tikisi sulaukti mažiau prieglobsčio prašytojų

 Trečiadienį Švedijos institucijos patikslino prognozes, kiek prieglobsčio prašytojų tikisi sulaukti 2017 metais.
Švedijos migracijos agentūra trečiadienį sumažino prieglobsčio prašytojų skaičiaus prognozę. Agentūra tikisi sulaukti 23 tūkst. 500 prieglobsčio prašymų, o tai, palyginti su liepos prognozėmis, yra 1 500 mažiau.
Pernai agentūra užregistravo beveik 29 tūkst. prieglobsčio prašymų, ir tai žymėjo didelį prieglobsčio prašymų sumažėjimą. 2015 metais užregistruotas rekordinis prieglobsčio prašymų skaičius - 163 tūkst. 
Sumažėjimas susijęs su pernai tarp Turkijos ir Europos Sąjungos (ES) pasiektu susitarimu, pagal kurį buvo leidžiama grąžinti prieglobsčio prašytojus. Šalies migracijos agentūra taip pat paminėjo sienų kontrolę, kurią įvedė kelios šalys, tarp jų Austrija, Danija ir Vokietija. 
Tuo tarpu 2018 metais Švedija tikisi sulaukti 24 tūkst. prieglobsčio prašytojų, t. y. beveik 3 tūkst. mažiau, nei prognozuota anksčiau.

D. Deivisas: JK galėtų pasiekti galutinį prekybos susitarimą su Europos Sąjunga iki 2019 m.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausiasis derybininkas Deividas Deivisas (David Davis) trečiadienį pareiškė viltį, kad iki šių metų pabaigos pavyks susitarti su Europos Sąjunga (ES) dėl pereinamojo laikotarpio, kuris įsigaliotų po "Brexit", o galutinis susitarimas dėl prekybos galėtų būti pasiektas iki 2019 metų.
Pasak jo, derybos dėl būsimų prekybos santykių galėtų būti užbaigtos dar iki šalies pasitraukimo 2019 m. kovą, o pats susitarimas būtų pasirašytas iškart po pasitraukimo.
"Nėra jokios priežasties, dėl kurios mes to negalėtume pasiekti per numatytą laiką... bet mes turime turėti ryžto to siekti", - kalbėjo jis britų įstatymų leidėjų komitete.
Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) anksčiau teigė, kad, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Bendrijos, gali prireikti kelerių metų derybų, kol bus pasiekta laisvosios prekybos sutartis.
D. Deivisas trečiadienį pabrėžė, kad labai svarbu, jog Jungtinė Karalystė susitartų dėl būsimų santykių su EE, dar prieš prasidėjus pereinamajam laikotarpiui.
Jeigu JK iš ES pasitrauktų be jokios sutarties, tuomet šalis prekiautų su kitomis šalimis pagal Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) taisykles.

K. Pučdemonas atšaukė planus Madride kreiptis į Ispanijos Senatą

Katalonijos lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) atšaukė šią savaitę numatytą vizitą Madride, kur turėjo kreiptis į Ispanijos Senatą, pranešė Katalonijos vyriausybė.
Antradienį Senatas paskelbė apie penktadienį galimai įvyksiantį K. Pučdemono apsilankymą aukštuosiuose šalies parlamento rūmuose. Kaip tik tuo metu Senatas turėtų svarstyti Katalonijos autonomijos suspendavimo bei kitų premjero Mariano Rachojaus (Mariano Rajoy) pasiūlytų sankcijų klausimą ir dėl jų balsuoti.
Jei K. Pučdemonas būtų pasirodęs Senate, beveik neabejotinai būtų įvykusi jo ir M. Rachojaus diskusija akis į akį.
Ispanijos Atgal