VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.28. Naujausios žinios

Globalios Lietuvos forume - apie valstybės ir diasporos partnerystę

Užsienio reikalų ministerija spalio 30-31 dienomis sostinės Arkangelo konferencijų ir meno centre rengia Globalios Lietuvos forumą „Valstybės ir diasporos partnerystė". Laukiama apie 150 dalyvių iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos. 
Užsienio lietuvių organizacijų atstovai, Lietuvos ir užsienio nevyriausybinių organizacijų bei valstybinių institucijų atstovai, taip pat į Lietuvą sugrįžę asmenys dvi dienas diskutuos apie užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės ir ryšio su Lietuvą išlaikymą, valstybės ir diasporos bendradarbiavimą, darbo ir verslo galimybes Lietuvoje, paramą ketinantiems grįžti ir jau sugrįžusiems užsienio lietuviams.
Pagrindinis šių diskusijų ir pačio forumo tikslas - pateikti siūlymus ir nubrėžti pagrindines gaires „Globalios Lietuvos" - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą modelio atnaujinimui. 
Renginį savo dalyvavimu pagerbs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, 1983-1987 m. ėjęs Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininko pareigas.
Forumo metu Valdovų rūmuose vyks „Kryptis Lietuva" geriausių idėjų apdovanojimų vakaras, kurio metu Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteiks apdovanojimus „Už paskatinimą sugrįžti ir įsidarbinti Lietuvoje", „Už indėlį konsultuojant sugrįžtančius" ir „Už pagalbą sugrįžusiems integruotis Lietuvoje".

Valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, dieną daug kur lis

Šeštadienio rytą dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus šiaurės vakarų ir pietryčių Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis yra drėgnų kelių ruožų, nurodo Lietuvos automobilių kelių direkcija. 
Likusioje Lietuvos dalyje keliai sausi. Oro temperatūra svyruoja nuo 2 iki 6 laipsnių.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur lis, vietomis smarkiai. Vėjas pietvakarių, 7-12 m/s, kai kur gūsiai iki 20 m/s. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva spalio 28-ąją:
1793 m. gimė pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorikas, švietėjas, folkloristas, vertėjas Simonas Daukantas. Mirė 1864 m. 
1958 m. Lietuvoje atlikta pirmoji planinė širdies operacija. Ją Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje atliko gydytojas Borisas Efrosas. Tais pačiais metais suplanuotą širdies operaciją Kaune atliko akademikas Jurgis Brėdikis.
1993 m. Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje išduota pirmoji viza Rusijos piliečiui. Vizų režimas Rusijos piliečiams įsigaliojo nuo 1993 metų lapkričio 1 dienos.
1995 m. įsteigta Lietuvos rusų partija.
2003 m. aplinkos ministras patvirtino naująjį Lietuvos Raudonosios knygos sąrašą, kuriame - 815 saugomų retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių.
2004 m. naujienų agentūros "Reuters" vaizdo žinių tarnybos žurnalistai Lietuvos jūrų muziejuje Klaipėdoje pradėjo kurti informacinį siužetą apie unikalią delfinų terapijos praktiką.
2014 m. eidamas 76-uosius metus mirė prozininkas, dramaturgas, eseistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Granauskas.
2015 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė už ypatingą Maltos ordino veiklą Lietuvoje, labdarą ir humanitarinių vertybių skatinimą Didžiajam Magistrui kunigaikščiui Metju Festingui (Matthew Festing) įteikė Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Lietuvos Prezidentei už ypatingus nuopelnus skatinant labdaringą veiklą, savanorystę, humanitarines vertybes ir paramą kenčiantiesiems įteiktas aukščiausias

Gyvensime žiemos laiko ritmu ir miegosime valanda ilgiau

Sekmadienio naktį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį. Toks Vyriausybės nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
Pasak Aplinkos ministerijos, daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų buvo priimta 1980-aisiais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996-aisiais įsigaliojusi direktyva.
Pastarąjį laikotarpį vadovaujamasi 2001 metais priimtos direktyvos nuostatomis - vasaros laikas įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima "pailginti" dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas pateikti informaciją, ar Vyriausybė (ankstesnioji ar dabartinė) atliko vasaros laiko įvedimo poveikio analizę. Tai atlikti ją įpareigojo savo nutarimu dar praėjusios kadencijos Seimas, primena ELTA. 
Parlamentaras taip pat klausia, ar, atsižvelgusi į tyrimo rezultatus, Vyriausybė pateikė ar nepateikė Europos Komisijai siūlymą pakeisti Direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje.
"Šį savaitgalį vasaros laikas vėl bus keičiamas į žiemos. Apie laiko keitimo neigiamas pasekmes ne kartą yra kalbėję psichiatrai, o dabartinės valdančiosios daugumos atstovai prieš rinkimus žadėjo, kad sėkmės rinkimuose atveju laiko nekeis (...) Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad laiko kaitaliojimas gyventojams nepriimtinas, tačiau norėtųsi, kad tai dar kartą pasitikrintų Vyriausybė ir kreiptųsi į Europos Komisiją dėl leidimo nekeisti laiko", - sako J. Razma.

Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas diegti švaresnes gamybos technologijas

Ūkio ministerija ragina labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) pasinaudoti galimybe diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+". 
Pagal rugpjūčio pabaigoje Ūkio ministerijos paskelbtą antrąjį kvietimą MVĮ numatoma paskirstyti iki 35 mln. eurų ES investicijų.
Investicijos į materialųjį turtą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+" sudarytų galimybę įmonėms diegti švaresnės gamybos inovacijas, mažinančias neigiamus klimato kaitos ir šiltnamio efekto padarinius, taršos poveikį aplinkai ir tausojančias gamtos išteklius. Šios investicijos taip pat leistų pakartotinai perdirbti atliekas ir jas panaudoti šilumos gavybai.
Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius sako, kad ekologinės inovacijos svarbios tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu: jos padeda tausoti gamtos išteklius, mažinti taršą, atsižvelgti į vartotojų poreikius, be to, formuoti teigiamą įmonės įvaizdį, prisidėti prie jos konkurencingumo. 
„Aplinkosaugos madą diktuoja vartotojai, ir prie to būtina prisitaikyti. Jie reikalauja vis ekologiškesnių ir švaresnių produktų, jiems rūpi, ar produktas kuriamas naudojant aplinkai draugiškas technologijas. Tad jei įmonė nori išlikti konkurencinga, ji turi diegti ekologines inovacijas", - tvirtina V. Gricius. 
Be to, šios inovacijos gali prisidėti prie eksporto augimo. „Kadangi Lietuvos įmonės nemažai eksportuoja, svarbu, kad gaminio savikaina, įskaitant aplinkosaugos sąnaudas, būtų kuo mažesnė. Todėl ekologinių inovacijų diegimu turėtų būti labiausiai suinteresuotos Lietuvos gamybos įmonės, kurios gamybos procese sunaudoja daug elektros energijos, gamtos išteklių ir daro didžiausią poveikį aplinkai", - sako V. Gricius. 
Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+" galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurios veikia ne trumpiau kaip vienerius metus ir kurių vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius trejus finansinius metus, arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos, yra ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.
Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma - 900 tūkst. eurų, mažiausia - 50 tūkst. eurų. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis negali viršyti 45 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jeigu pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, ir 35 procentų, jeigu pareiškėjas yra vidutinė įmonė.
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2017 metų lapkričio 30 dienos.
Iš viso pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+" 2014-2020 m. yra numatyta paskirstyti 86,89 mln. eurų ES investicijų.

Penkeriems metams sudaryta Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija

 Seimo valdyba penkeriems metams sudarė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisiją. 
Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo nuostatais ir atsižvelgiant į Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos teikimą. 
Komisijoje darbuosis: Inga Blažienė - Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja mokslui, mokslų daktarė; Zenonas Butkus - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros profesorius, mokslų daktaras; Romas Lazutka - Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, mokslų daktaras; Rimvydas Petrauskas - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, mokslų daktaras; Darius Staliūnas - Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas ryšiams su užsieniu, XIX a. istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras; Gintautas Tamulaitis - Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas mokslų daktaras; Rita Regina Trimonienė - Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Istorijos ir filosofijos katedros vedėja, profesorė, mokslų daktarė; Gintautas Žintelis - Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius, habilituotas mokslų daktaras.
Valstybės Nepriklausomybės stipendija skatina Lietuvos piliečius rinktis humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslininko karjerą, o visuomenę, ypač jaunąją kartą, dirbti valstybės labui ir gerovei. 
Valstybės Nepriklausomybės stipendija bus skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų jauniems mokslininkams, ne vyresniems negu 35 metų, už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus. Laureatai atrenkami konkurso būdu, apdovanojami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - Kovo 11-ąją.

Atidaryta Klaipėdos SGD paskirstymo stotis

AB „Klaipėdos nafta" penktadienį pristatė mažos apimties antžeminės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotį, kuri bus skirta aprūpinti SGD Baltijos jūros regiono rinką ir skatinti švaraus kuro vartojimą laivyboje bei sunkiajame transporte.
Iki metų pabaigos bus tęsiama stoties bandomoji eksploatacija ir paleidimo-derinimo darbai, o vėliau prasidės nuolatinė veikla. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šios SGD paskirstymo stoties atidarymas leis energetikai kryptingai judėti į priekį, o vartotojams gamtinių dujų tinklas taps lengviau prieinamu.
„Simboliška tai, kad šios paskirstymo stoties atidarymas vyksta būtent tą dieną, kai lygiai prieš trejus metus į Klaipėdą atplaukė laivas-terminalas „Independence". Tada jis atplukdė energetinį saugumą ne tik į Lietuvą, bet ir į visas Baltijos šalis. Dabar judame toliau ir plečiame galimybes naudoti šį kurą ne tik energetikoje. Pradėjus veikti naujajai paskirstymo stočiai bus sukurta visa SGD tiekimo grandinė, o tai reiškia, kad šis kuras dar labiau priartės prie vartotojų ir galės pasiekti visus tuos, kurie yra nutolę nuo gamtinių dujų tinklo", - sako Ž. Vaičiūnas.
Šį projektą "Klaipėdos nafta" įgyvendino naudojant savo, skolintas ir Europos Sąjungos lėšas. Europos Komisija šiam, kol kas vieninteliam Europos Sąjungoje projektui, yra skyrusi papildomą finansavimą už sinergiją tarp energetikos ir transporto sektorių.

Į rinką nepateko 18 tonų pesticidais užterštų "Basmati" ryžių

Dėl nustatytų pesticidų likučių rinkoje neišplatinta 18 tonų "Basmati" ryžių (partijos Nr. CLS/1718 /17, supakuoti plastikiniuose maišeliuose po 1 kg, tinkamumo vartoti terminas - iki 2019-07), importuotų iš Indijos.
Vykdant rinkos kontrolę, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kauno VMVT) inspektoriai atrinko šių ryžių mėginį ištirti laboratorijoje.
Ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, ryžiuose nustatytų pesticidų karbendazimo (0,040 mg/kg), metamidofoso (0,029 mg/kg) ir tiametoksamo (0,11 mg/kg) likučių kiekiai viršijo maksimalias leistinas normas (0,01 mg/kg).
Visa nesaugių ryžių siunta sustabdyta importavusios įmonės sandėlyje, produktus uždrausta tiekti Lietuvos rinkai, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

L. Linkevičius su svečiu iš Singapūro aptarė bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Vilniuje viešinčiu Singapūro užsienio reikalų viceministru Peteriu Tan Hai Čuanu (Peter Tan Hai Chuan) aptarė lapkričio 14-16 dienomis planuojamą L. Linkevičiaus vizitą į Singapūrą, kur Lietuvos diplomatijos vadovas kartu su verslo ir mokslo delegacija dalyvaus finansinių technologijų parodoje "Singapore Fintech Festival".
Ministras ir viceministras sutarė, kad yra daug potencialo dvišaliam Lietuvos ir Singapūro bendradarbiavimui informacinių ir finansinių technologijų, lazerių, gyvybės mokslų ir logistikos srityse ir kad reikia stiprinti ryšius tarp universitetų bei institucijų, atsakingų už mokslą, technologijas ir inovacijas.
Ministras pakvietė Singapūro mokslo ir verslo atstovus dalyvauti gyvybės mokslų forume "Life Sciences Baltics 2018", kuris vyks kitų metų rugsėjo 26-27 dienomis Vilniuje.
L. Linkevičius priminė apie kvietimą Singapūro ministrui pirmininkui apsilankyti Lietuvoje ir paragino paskirti garbės konsulą Lietuvoje. Kartu primintas prašymas paremti Lietuvos kandidatūrą rinkimuose į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. kadencijai.
Vizito į Lietuvą metu Singapūro užsienio reikalų viceministras taip pat susitiko su užsienio reikalų viceministru Neriu Germanu ir ūkio viceministre Lina Sabaitiene.

"LTeam konferencija" matavo sportininkų galimybių ribas

Vilniuje vykusioje "LTeam konferencijoje" sporto industrijos mėgėjai ir profesionalai dvi dienas matavo sportininkų galimybių ribas - fizines, psichologines, teisines, komunikacines, finansines.
Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė kalbėjo apie dopingo galią negrįžtamai sudarkyti žmogaus gyvenimą.
"Prieš trisdešimt metų sportininkus anabolikais pumpuodavo jiems to nežinant, dabar tai daryti jie pasirenka patys", - pranešimą apibendrino sporto pareigūnė.
Naras Mindaugas Kreivėnas susirinkusių dėmesį savinosi detalėmis apie nėrimą į 100 metrų gylį ir planus pagerinti pasaulio rekordą, Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas mėtėsi autentišku žinių ir patirties bagažu - pradedant elitiniais genais ir agentu 007, baigiant stuburo laikysena. Į publikos klausimus medikas atsakinėjo ir po konferencijos.
Antanas Juknevičius, Paulius Motiejūnas ir Artūras Gimžauskas pateikė pamokas apie finansiškai kuklių lietuvių bandymus "nukauti pinigų milžinus". Mūšio laukas platus: nuo A lygos lyderių ketverto, iki Eurolygos ir Dakaro ralio.
Žurnalistas Šarūnas Mazalas drauge su olimpiete Airine Palšyte suskaičiavo šimto daugiausiai uždirbančių pasaulio sportininkų pinigus, įlindo į jų socialines paskyras, palygino pasaulio ir Lietuvos geriausiųjų tendencijas ateities žiniasklaidoje - "Facebooke", "Instagram", "Twitter".
"Atvykite ir sužinokite daugiau, nei galima rasti internete". Tokiu šūkiu klausytojus viliojo "LTeam konferencijos" organizatoriai.
Pirmą kartą Lietuvoje vykusiu tokio pobūdžio renginiu susidomėjo "LTeam" komandos nariai penkiakovininkas Justinas Kinderis, irkluotoja Milda Valčiukaitė, buriuotojai Rokas Milevičius ir Viktorija Andrulytė, maratonininkė Diana Lobačevskė, karjeras baigę Edvinas Krungolcas ir Deividas Šemberas, kiti sportininkai. Susipažinti su sporto industrijos naujovėmis bei aktualijomis rinkosi savivaldybių, federacijų, sporto klubų ir mokyklų atstovai iš Klaipėdos, Kaišiadorių, Raseinių, Jonavos, Kauno ir kitų Lietuvos miestų.
"Pastaruosius penkerius metus esu atitrūkęs nuo aktualijų. Turiu aiškius tikslus, t.y. pasaulio rekordą. Jam siekti sukūriau savo pasaulį, jame užsidariau ir gyvenu. Į "LTeam konferenciją" atvykau kaip kalbėtojas, tačiau pusantros dienos stebėjau kolegų pranešimus. Renginys grąžino į realybę ar net netolimą ateitį. Pamačiau, kad visus sportininkus vienija tie patys iššūkiai: rėmėjai, medicina, visuomenės dėmesys, įvaizdis. Tai, ką išgirdau, privertė susimąstyti, pasidomėti, apsižvalgyti, adaptuoti gautą informaciją sau. Tikiu, kad ir mano patirtis kitiems buvo naudinga", - po konferencijos sakė Lietuvos laisvojo nėrimo rekordo autorius M. Kreivėnas.
"Sportas - ženkliai reikšmingesnė sritis, nei dauguma mano. Tai daugiau nei judesys ar rezultatas. Tai hobis, pramoga, darbas, pinigai, laisvalaikis, gyvenimo būdas, verslas. Tai industrija. Sportas yra prevencija sveikatos bei socialinėms problemoms spręsti. Sportas - be galo kompleksiškas socialinis reiškinys, kuris turi įtakos kiekvieno gyvenimui. Būtent atskleisti visas įmanomas sporto industrijos puses skirta "LTeam konferencija", - sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
"LTeam konferencija" vyko spalio 25-27 dienomis Vilniuje. Jį organizavo LTOK.

2018 žiemos olimpinės kolekcijos pristatymas: ledo ekspozicija ir modernus šokis

Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių likus kiek daugiau nei trims mėnesiams, pristatytos olimpinės rinktinės "LTeam" reprezentacinės aprangos. Pagrindiniais naujosios kolekcijos akcentais tapo balta žiemiška spalva, blizgūs sidabriniai paviršiai ir valstybės šimtmečio minėjimui sukurtų raštų motyvai.
Kaip teigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvai švenčiant 100-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, 2018 metų žiemos olimpinės žaidynės įgyja ypatingą prasmę.
"Olimpinės žaidynės prikausto viso pasaulio dėmesį. Visi žiūri, stebi ne tik sportininkų rezultatus, bet ir kaip jie atrodo. Sportininkai taip pat nori ne tik gerai pasirodyti žaidynėse, bet ir gerai atrodyti. Galima sakyti, kad atletai dvi savaites gyvens su apranga, tad ji turi būti patogi bei funkcionali, - penktadienį Vilniuje surengtame olimpinės kolekcijos pristatymo renginyje kalbėjo LTOK vadovė. - Simboliška, kad kitais metais vasario 16-ąją švęsime būdami olimpinėse žaidynėse Pjongčange, o Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas ne tik mūsų širdyse, bet ir atsispindės olimpinėse aprangose. Tikimės, kad žaidynėse būsime sėkmingi ir gražiausi".
Olimpinių žaidynių nuotaikai perteikti pristatymo renginyje pasitelktos specialiai pagamintos dekoracijos - didžiuliai ledo luitai. Pristatymo metu pasirodė urbanistinio šokio teatro "Low Air" įkūrėjai Laurynas ir Airida. Urbanistiniame šokio pasirodyme pagal specialiai pristatymui ruoštą choreografiją jie atkartojo liaudies raštų linijas bei aštrius jų kampus.
Kūrybinės agentūros "New!" valstybės atkūrimo šimtmečiui specialiai sukurtas raštas iš žodžio Lietuva raidžių tapo svarbia aprangų detale, o stilizuotas žodis "LIETUVA" virto vienu pagrindinių aprangos akcentų. Paradinę kolekciją sudaro skirtingi modeliai, kuriais mūsų olimpiečiai puošis žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijų metu, tuo tarpu laisvalaikiu bus dėvima ryškesnė speciali olimpinio kaimelio apranga su mėgstamos žalios spalvos akcentais.
Rinktinės aprangų gamintojo "Audimo" vykdančioji direktorė Vesta Krungolcienė teigė, kad naujosiomis aprangomis siekiama išreikšti ne tik šalies identitetą, bet ir šiuolaikišką požiūrį.
"Kuriant šią kolekciją, atsižvelgta į naujausias sporto mados tendencijas. Apranga minimalistinė, įgavusi stilingesnį pavidalą, tačiau tuo pačiu ir šventiška. Toks sprendimas priimtas neatsitiktinai, visa kolekcija atspindi šių laikų modernumą - idėją perteikia lengvai švytintys paviršiai, balta spalva, tikras žiemos pojūtis", - rinktinės aprangą apibūdino V. Krungolcienė.
Viena iš olimpinės aprangos kūrėjų britė Fiona Eplton (Ffiona Appleton), kurdama aprangų dizainą, panaudojo horizontalias monochromines linijas, šiuolaikiškus grafikos elementus bei spindinčias detales. Baigiamuoju kolekcijos dizainu ir aksesuarų derinimu rūpinosi dizaineris Giedrius Paulauskas.
"Man "Audimo" apranga visada graži. Ji labiausiai matoma atidarymo metu ir mūsų mažytė delegacija žygiuoja visada išdidžiai", - kalbėjo olimpinės kolekcijos pristatyme dalyvavusi 1988 metų Kalgario žiemos olimpinių žaidynių čempionė Vida Vencienė.
Pasak jos, didžiausios viltys Pjongčange siejamos su biatlonininku Tomu Kaukėnu.
"Planuojame, kad į žaidynes vyks apie dešimt sportininkų. Duok Dieve, kad jų būtų ir daugiau, bet šią minutę turim dešimt realių kandidatų. Keturis kelialapius jau iškovojo biatlono rinktinė - du vyrai ir dvi moterys. Viliuosi, kad vyks trys slidininkai, bus du kalnų slidininkai, gali būti, kad vyks ir trečias, bet tai teorinė galimybė, ir, be jokios abejonės, čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė, kuri Sočio olimpinėse žaidynėse parodė aukštą rezultatą, tačiau jos atranka dar tęsiasi. Lapkričio 20 dieną jau žinosime, ar Agnė iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes. Pirmi du etapai jau praėjo, Agnei sekėsi ne taip, kaip ji tikėjosi, tačiau aš manau, kad mes turėsime tą kelialapį, - kalbėjo V. Vencienė. - Rezultatų negalima nesitikėti iš biatlonininko T. Kaukėno. Puikiai pamename Sočio olimpines žaidynes, kai stadionas ošė, iki finišo likus trims kilometrams, Tomas buvo lyderis, tai negalima juo netikėt, nes sportininkas įrodė, kad gali. Deja, tada jam nepavyko, jis liko 23-ias, bet tai yra didysis sportas. Tad didžiausios viltys siejamos su T. Kaukėnu. Nors galutinė biatlono rinktinės sudėtis dar nepaskelbta, bet net neabejoju, kad T. Kaukėnas bus komandoje, nes yra rinktinės lyderis. Iš A. Sereikaitės tikėjomės, kad po Sočio olimpinių žaidynių per keturmetį ji dar sustiprės, tačiau pirmi startai parodė, kad ji dar nepasirengusi. Duok Dieve, kad tie pirmi startai būtų pamoka. Iš jos galima tikėtis visko".
Olimpinės aprangos pristatymo renginyje dalyvavęs biatlonininkas Karolis Dombrovskis dar nėra tikras dėl savo vietos rinktinėje, tačiau viliasi į ją patekti.
"Kaip bus su atranka į rinktinę, bus matyti. Ruošiuosi, koncentruojuosi į tai, o žaidynės - toks įvykis, kad turi važiuoti stipriausi, ir kas atsirinks, tas ir važiuos. Manau, kad pats esu stipresnis, nei praeitais metais. Svarbiausia nesusirgti ir negauti traumos bei toliau tikslingai dirbti. Jei man pavyktų viską sėkmingai realizuot, tai šis sezonas turėtų būti žymiai geresnis, nei praeitas", - sakė sportininkas.
Kitų metų vasario 9-25 dienomis vyksiančiose Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse varžysis apie 3 tūkstančiai sportininkų iš 95 šalių. Jiems bus išdalinti 102 medalių komplektai.

Prie Neries iškils paminklas Lietuvos valstybingumo kūrėjams broliams Vileišiams

T. Kosciuškos gatvėje esančiame skvere, netoli vietos, kur Vilnelė įteka į Nerį, 2018 m. Vasario 16-osios proga iškils paminklas Lietuvos valstybingumo kūrėjams broliams Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams.
Į paminklo atidengimo iškilmes planuoja atvykti jauniausioji J. Vileišio duktė 97-erių Rita Vileišytė, gyvenanti JAV, Konektikuto valstijoje.
Skveras, kuriame iškils paminklas, jau pradėtas tvarkyti. 
"Jaukiai įsitaisę prie stalo, Petras, Antanas ir Jonas Vileišiai žvelgs į Gedimino bokšto viršūnėje plevėsuojančią trispalvę. Jie labai Vyriausiasis brolis Petras - pirmasis Lietuvos filantropas. Labai daug pinigų uždirbęs Rusijoje, tiesdamas ten geležinkelius, visus juos skyrė Lietuvai. Caro valdžia jam liko skolinga du milijonus auksinių rublių", - pasakojo asociacijos "Vileišių fondas" direktorius, Vilniaus klubo narys, Jono Vileišio proanūkis Gediminas Tursa, kuriam garbės reikalas pastatyti paminklą savo giminaičiams. 
Architektų sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės rengtam konkursui buvo pasiūlyta net 60 paminklo projektų. 2009-aisiais viešoji įstaiga „Vileišių kolegija", Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga iš 45 idėjų atrinko, komisijos nuomone, geriausią darbą, kurį sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis, architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius. 
Stalo idėją realizavę projekto autoriai siekė šiuo simboliu pabrėžti glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, kurios labui darbavosi.
"R. Midvikis mirė prieš dvejus metus, tačiau savo darbą buvo spėjęs pabaigti iki galo, kartu darbo modelį atvežėme iš Tauragės į Vilnių ir nuėmėme jo atspaudus", - prisiminė G. Tursa.
Paminklo sąmatą per tuos metus pakoregavo infliacija, valiutos kaita, be to, pabrango bronza, iš kurios liejamas paminklas. 
Paminklo sukūrimas ir pastatymas kainuos daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Šias lėšas skyrė Vileišių giminės bei projekto rėmėjai. Skvero sutvarkymui ir paminklo pjedestalui Vilniaus miesto savivaldybė jau išleido per 105 tūkst. eurų ir planuoja skirti dar. 
Broliai Vileišiai - itin svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kitados jie dosniai aukojo asmenines lėšas, kad Lietuva taptų nepriklausoma, klestinti ekonomiškai bei kultūriškai, o jos senoji sostinė Vilnius taptų lietuviška.
Vyriausiasis brolis Petras buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį "Vilniaus žinios".
Antanas buvo gydytojas humanistas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. 
Jauniausiasis brolis Jonas pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio "Lietuvos žinios" steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras, Kauno burmistras.

Savaitgalį Biržuose rengiama šalies jaunimui skirta akademija apie šeimos ir santuokos vertybes

Penktadienį-šeštadienį Biržuose organizuojama mažoji moksleivių ateitininkų akademija „Santuoka - žemei sutvirtinti, dangui pasiekti". Renginio metu 7-12 klasių moksleiviai gilinsis į santuokos ir šeimos prasmės klausimus, kurie bus nagrinėjami tiek iš teologinės pusės, tiek iš asmeninių liudijimų.
Paskaitą moksleiviams skaitys Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, liudijimais ir įžvalgomis dalysis kelios ateitininkų šeimos. Mažojoje akademijoje dalyvių taip pat laukia ir kūrybiškos vakaro programos, pažintis su Biržų kraštu.
Pasak renginio vadovės Godos Kotrynos Užpelkytės, šių mažųjų akademijų tikslas - ne tik supažindinti jaunus žmones su ateitininkų veiklos metodais, bet ir juos paruošti būsimoms „didžiosioms" akademijoms.
„Mažųjų akademijų tikslas - pakviesti jaunimą iš visos Lietuvos susipažinti su ateitininkais, su jų veiklos metodais ir renginiais. Taip pat Mažosios akademijos padeda moksleiviams pasirengti dalyvauti „didžiosiose" Moksleivių pavasario, vasaros ir žiemos akademijose, kuriose įsitraukiama į rimtas akademines diskusijas, o ir pats renginys trunka ilgiau - penkias dienas", - komentuoja renginio organizatorė.
Mažosios akademijos jau vyko Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose.

Į invazinių augalų ir gyvūnų sąrašą Lietuvoje įtrauktos dar 34 rūšys

Į Lietuvoje paplitusių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, be visų žinomo Sosnovskio barščio, įtrauktos dar 34 invazinės rūšys.
Į pirmąjį Lietuvoje naikintinų rūšių sąrašą 2001 metais buvo įrašytas vienintelis Sosnovskio barštis, o dabar jų jau 35. Augalų šiame sąraše - 18, gyvūnų - 17 rūšių. Pastaraisiais metais su kai kuriomis iš šių rūšių (gausialapiai lubinai, kanadinės rykštenės, uosialapiai klevai), aktyviai skatinant gamtosaugininkams, žmonės jau pradėjo kovoti. 
Pasak Aplinkos ministerijos leidinio "Invazinės rūšys Lietuvoje" konsultantės, ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės, svetimžemių rūšių plitimas ir jų invazija dabar yra antra pagal svarbą grėsmė daugelio pasaulio regionų biologinei įvairovei.

Sovietų nužudyto generolo K. Skučo simboliškas sugrįžimas į tėviškę Mauručiuose

Penktadienį Mauručiuose, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo gimtinėje, buvo įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.
K. Skučas ir kiti keli aukšti tuometiniai Lietuvos valstybės pareigūnai buvo nužudyti 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime ir užkasti vadinamojoje Komunarkoje.
"Generolas iki paskutinio atodūsio atliko pareigą Tėvynei, todėl svarbu saugoti jo atminimą, apie jo didvyriškumą turi žinoti ir mūsų jaunoji karta", - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Simbolinę akciją prie Mauručiuose K. Skučo atminimui pastatyto paminklinio akmens organizavo generolo dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė. Kultūros paveldo departamentas šią vietą neseniai įtraukė į Kultūros vertybių registrą.
V. Skučaitė pasakojo, kad šio įvykio 77 metus laukė ir Kalifornijoje gyvenanti garbaus amžiaus generolo dukra Jūratė Šukys ir jos sūnus Kazys. Moteris dėkojo kolegei Violetai Juodelienei, padėjusiai interneto platybėse rasti duomenų apie K. Skučo kūno užkasimo vietą. Vasarą nuvykusi į Maskvą, V. Skučaitė aptiko dar dviejų tarpukario Lietuvos ministrų ir keliolikos kitų nužudytų aukštų Lietuvos pareigūnų pėdsakų.
Simbolinis K. Skučo sugrįžimas į gimtinę sutapo su kitos jo dukterėčios, poetės Ramutės Skučaitės gimtadieniu, tačiau dėl sveikatos būklės ji negalėjo dalyvauti dėdės atminimui skirtose iškilmėse. 
Į ceremoniją atvyko Garliavoje gyvenanti generolo dukterėčia Birutė Skučaitė-Artmonienė. Renginyje dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ežerėlio kultūros centro atstovai. Ceremoniją filmavo žurnalisto ir prodiuserio Jono Ohmano vadovaujama kūrybinė grupė, kurianti dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos valstybei nusipelniusius žmones.
"K. Skučas yra mūsų dramatiškos istorijos simbolis. Baisiausia, kad priešams jį atidavė savi. Tai buvo sveiku protu nesuvokiama auka", - kalbėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.
Generolo K. Skučo garbei Mauručiuose nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos salvės. 
Panaši ceremonija penktadienį įvyko ir Kauno Petrašiūnų kapinėse, prie buvusio aukšto tarpukario Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūno Jono Kazlausko šeimos kapavietės. Simbolinės kapsulės užkasimo ceremonijoje dalyvavo jo dukros Jūra ir Nijolė su šeimomis, kiti artimieji.

Antrą šių metų ketvirtį kas dešimtas užimtas šalies gyventojas dirbo savarankiškai

Antrą šių metų ketvirtį kas dešimtas (11,1 proc.) užimtas šalies gyventojas dirbo savarankiškai. Savarankiškai dirbantys vyrai sudarė 14,8 proc. visų dirbančių vyrų, moterys - 8,6 proc. visų dirbančių moterų.
Antrą šių metų ketvirtį Statistikos departamento atlikto savarankiško darbo statistinio tyrimo duomenimis, trys iš dešimties (30,7 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų savarankiškai pradėjo dirbti dėl susiklosčiusių palankių aplinkybių, 18,6 proc. - nes tai yra įprasta praktika jų veiklos srityje. Kas aštuntas (12,9 proc.) savarankiškai dirbantis vyras ir kas dešimta (10,1 proc.) savarankiškai dirbanti moteris pradėjo dirbti savarankiškai dėl lankstaus darbo grafiko.
Daugiausia (27,5 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų antrą ketvirtį dirbo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, prekyboje - 16,7 proc., statyboje - 13 proc. Pagrindinė savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbančių asmenų veiklos sritis buvo prekyba - ja užsiėmė beveik kas ketvirtas (22,2 proc.) savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbantis asmuo. Kas trečias (31,6 proc.) savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbantis asmuo dirbo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.
Tarp savarankiškai dirbančių asmenų daugiausia buvo kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų (24,8 proc.), kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (18 proc.) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (17,6 proc.). Savarankiškai dirbantys vyrai daugiausia buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai (27,1 proc.), o savarankiškai dirbančios moterys - paslaugų sektoriaus darbuotojos ir pardavėjos (35,8 proc.).
Kas trečias (36 proc.) savarankiškai dirbantis asmuo turėjo aukštą (aukštesnysis, aukštasis) išsilavinimą, trys iš penkių (58,4 proc.) - vidutinį. (pagrindinis su profesine kvalifikacija, vidurinis (be/su profesine kvalifikacija), specialusis vidurinis), 5,6 proc. - žemą (neturi pradinio, pradinis (be/su profesine kvalifikacija) išsilavinimą. Savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbančių asmenų išsilavinimas aukštesnis nei savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbančių asmenų: 58,9 proc. savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbančių asmenų turėjo aukštą išsilavinimą, o savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbantieji - tik kas trečias (29,5 proc.).
Savarankiškai dirbančių asmenų buvo prašoma įvardyti pagrindinį sunkumą dirbant savarankiškai per paskutinius 12 mėnesių. Kas trečias (31,7 proc.) savarankiškai dirbantis asmuo nurodė, kad neturėjo jokių sunkumų, kas ketvirtas (22,8 proc.) - kaip pagrindinį sunkumą nurodė pasitaikančius laikotarpius, kai nėra klientų ar darbo užsakymų, 16,9 proc. - laikotarpius, kai kyla finansinių sunkumų.
Aštuoni iš dešimties (82,5 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų patys nusprendžia, kada pradėti ir baigti savo darbo dieną, tik 3,5 proc. nurodė, kad darbo laiką nustato jų klientai.
Daugiau nei pusė (55,8 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų nurodė, kad iš esmės patenkinti dirbamu darbu, 8,4 proc. - menkai patenkinti arba visiškai nepatenkinti. Savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbantys asmenys yra labiau patenkinti savo dirbamu darbu nei savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbantieji.
Tyrimo duomenimis, vienas iš dešimties (9,7 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų per ateinančius 12 mėnesių ketina samdyti darbuotojų.

Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvos miestams įteikė dovanų 4000 tulpių svogūnėlių

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Nyderlandų Karalystės ambasada įteikė savo dovaną Lietuvos miestams - 4000 išskirtinių tulpių svogūnėlių "Gintarinė Lietuva". Svogūnėlius miestų savivaldybės su bendruomenėmis pasodins dar šiais metais ir 2018 m. pavasarį, Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo šimtmetį. "Gintarinė Lietuva" tulpės pražys miestų viešosiose erdvėse suformuodamos simbolinius "LT100" užrašus, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
"Dovanas smagu gauti, smagu dovanoti, bet smagu ir būti tarpininku, padedančiu gražioms dovanoms gimti. Būtent juo šiuo atveju ir yra Šimtmečio sekretoriatas. Idėja dovanoti tulpių svogūnėlius miestams ir jų bendruomenėms gimė kalbant su Nyderlandų Karalystės ambasadoriumi apie projektą "Šimtmečio dovanos", kuris skatina savanorystę, bendruomeniškumą ir pagalbą. Miestų bendruomenės parodė iniciatyvą puošti savo aplinką, ambasada pasiūlė sprendimą, kaip tai įgyvendinti. Pavasarį keturi miestai pasitiks atkurtos valstybės gimtadienį pasipuošę simboline dovana", - įteikdama simbolinius tulpių svogūnėlius miestų atstovams sakė Šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.
Simbolinis tulpių svogūnėlių perdavimas įvyko Vyriausybės kanceliarijoje. Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas vand der Lingenas (Bert van der Lingen) drauge su Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato atstovais tulpių svogūnėlius įteikė Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Švenčionių miestams ir jų bendruomenėms.

Ispanija paleido Katalonijos parlamentą

Penktadienį Ispanija paleido Katalonijos parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus po to, kai separatistai balsavo už nepriklausomybės paskelbimą taip itin pagilindami nerimą Europoje pasėjusią konstitucinę krizę, informuoja AFP. 
Kreipdamasis į žmones po skubaus vyriausybės pasitarimo, Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė, kad buvo nušalintas už atsiskyrimą pasisakantis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ir vykdomoji valdžia.
M. Rachojus veikė greitai po to, kai senatas jo vyriausybei suteikė plačias galias įvesti tiesioginį valdymą pusiau autonominiame Katalonijos regione ir nuslopinti pastarojo siekį atsiskirti nuo Ispanijos.
Ispanijos premjeras paskelbė, kad rinkimai regione vyks gruodžio 21 d. siekiant "atkurti normalią padėtį" po to, kai Katalonijos parlamentas įstūmė Ispaniją į nežinomybę.
Madridui ir M. Rachojui paramą išreiškė partneriai Europos Sąjungoje ir JAV, jie išreiškė nerimą dėl susiklosčiusios situacijos ir gilios konstitucinės krizės bei pareiškė palaiką vieningą Ispaniją.

Prancūzijos prezidentas pareiškė visiškai remiąs Ispanijos premjerą

Penktadienį Katalonijos parlamentui priėmus rezoliuciją dėl regiono nepriklausomybės, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė visiškai remiąs Ispanijos premjerą Marianą Rachojų (Marian Rajoy), praneša AFP.
"Mūsų partneris Ispanijoje yra ministras pirmininkas Marianas Rachojus. Ispanija yra teisinė valstybė su tam tikromis konstitucinėmis taisyklėmis. Mariano Rachojaus vyriausybė siekia, kad jų būtų laikomasi, ir čia ji gali tikėtis visiškos mano paramos", - sakė E. Makronas žurnalistams, lankydamasis Prancūzijos Gvianoje.
Anksčiau penktadienį Katalonijos parlamentas balsų dauguma pritarė rezoliucijai, skelbiančiai nepriklausomą nuo Ispanijos Katalonijos Respubliką. Balsavimo rezultatus paskelbė parlamento pirmininkė Karmė Forkadel (Carme Forcadell).
Už Katalonijos nepriklausomybę balsavo 70 regiono parlamento narių, prieš - 10, du deputatai susilaikė.
Savo ruožtu Ispanijos Senatas (parlamento aukštieji rūmai) pritarė šalies vyriausybės pasiūlytoms priemonėms padėčiai regione sureguliuoti. Be kita ko, numatoma nušalinti nuo pareigų Katalonijos vadovą Karlesą Pučdemoną (Carles Puigdemont), jo pavaduotoją Oriolą Žunkerasą (Oriol Junqueras) ir regiono vyriausybės departamentų vadovus.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 28-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1017 m. gimė būsimasis vokiečių karalius ir šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas II.
1492 m. Kristupas Kolumbas (Christopher Columbus) atrado Kubą ir paskelbė ją Ispanijos nuosavybe.
1628 m. po kelis mėnesius trukusios apsiausties hugenotai La Rošelės mieste pasidavė Prancūzijos karališkosioms pajėgoms, kurioms vadovavo kardinolas Rišeljė (Richelieu).
1636 m. Kembridže (JAV, Masačūsetso valstija) įkurtas Harvardo koledžas.
1704 m. mirė anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas Džonas Lokas (John Locke). 
1746 m. Peru mažiausiai 18 tūkst. žmonių žuvo, kai žemės drebėjimas sunaikino Limos ir Kaljao miestus.
1886 m. JAV prezidentas Groveris Klivlendas (Grover Cleveland) atidengė Prancūzijos dovaną - garsiąją Laisvės statulą.
1891 m. apie 10 tūkst. žmonių žuvo, o dar mažiausiai 300 tūkst. neteko pastogės per žemės drebėjimą Japonijos salose.
1893 m. likus devynioms dienoms iki žinomo Rusijos kompozitoriaus Piotro Čaikovskio mirties, Sankt Peterburge surengta šeštosios simfonijos, pavadintos "Patetinė", premjera.
1914 m. gimė JAV mikrobiologas Džonas Eduardas Solkas (Jonas Edward Salk), kuris 1953 metais sukūrė pirmąją vakciną nuo poliomielito.
1918 m. Prahos nacionaliniam komitetui perėmus dalį iširusios Austrijos ir Vengrijos karalystės teritorijos, susikūrė Čekoslovakijos valstybė. Čekoslovakijos Respublika buvo paskelbta 1918 metų lapkritį.
1919 m. JAV įsigaliojo vadinamasis "sausasis įstatymas", pagal kurį uždrausta prekiauti daugiau kaip vieną procentą alkoholio turinčiais gėrimais.
1922 m. Italijos fašistų juodmarškiniai iš Neapolio pradėjo žygį į Romą. Po dviejų dienų jų lyderis Benitas Musolinis (Benitto Mussolini) suformavo savo vyriausybę.
1955 m. gimė Bilas Geitsas (Bill Gates) - programuotojas, verslininkas, korporacijos "Microsoft" įkūrėjas, filantropas.
1958 m. popiežiumi Jonu XXIII išrinktas Venecijos patriarchas kardinolas Andželas Džiuzepė Ronkalis (Angelo Giuseppe Roncalli).
1962 m. baigėsi Kubos krizė - sovietų lyderis Nikita Chruščiovas paskelbė, kad sovietų raketos bus išmontuotos ir iš Kubos išvežtos atgal į Sovietų Sąjungą. JAV pažadėjo nedelsdamos atšaukti Kubos blokadą.
1981 m. Švedijos teritoriniuose vandenyse ant seklumos užplaukė sovietų povandeninis laivas su branduoliniu ginklu. Vėliau laivas buvo grąžintas Sovietų Sąjungai.
1995 m. 289 žmonės žuvo, o dar 270 buvo sužeisti, kai Azerbaidžano sostinėje Baku metro užsidegė perpildytas traukinys.
1998 m. mirė britų poetas Tedas Hjuzas (Ted Hughes) - vienas didžiausių angliškai rašiusių XX a. poetų.
1999 m. kolumbietis Luisas Alfredas Garavitas (Luis Alfredo Garavito) prisipažino per septynerius metus nužudęs apie 140 vaikų - tai buvo didžiausia masinio žudymo byla Kolumbijos istorijoje.
2002 m. Jordanijos sostinėje Amane prie savo namų trimis šūviais į krūtinę nušautas aukštas JAV diplomatas Lorensas Foulis (Lawrence Foley). Jis - pirmas šioje Artimųjų Rytų šalyje nužudytas Vakarų diplomatas.
2007 m. Kristina Kiršner (Cristina Kirchner) tapo pirmąja moterimi, išrinkta Argentinos prezidente.
2011 m. po šešerius metus trukusios renovacijos duris atvėrė legendinis Maskvos didysis teatras.
2011 m. Jungtinės Karalystės ir kitų Tautų Sandraugos šalių lyderiai vienbalsiai nutarė, kad sosto paveldėjimo sąlygos nebepriklausys nuo britų karališkosios šeimos palikuonių lyties: berniukai ir mergaitės turės vienodas galimybes užimti sostą. Anksčiau dukros paveldėdavo sostą tik tada, jei vyriškos lyties palikuonys negimdavo arba neišgyvendavo.
2014 m. mirė Zambijos prezidentas Maiklas Sata (Michael Sata). 

Atgal