VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.29. Naujausios žinios

Generolas K. Skučas simboliškai grįžo į tėviškę Mauručiuose

Spalio 27 d., Mauručiuose, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo gimtinėje, buvo įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.

K. Skučas ir kiti keli aukšti tuometiniai Lietuvos valstybės pareigūnai buvo nužudyti 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime ir užkasti vadinamoje Komunarkoje.Simbolinę akciją prie K. Skučo atminimui pastatyto paminklinio akmens Mauručiuose surengė generolo dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė. Kultūros paveldo departamentas šią vietą neseniai įtraukė į Kultūros vertybių registrą.

Skučaitė pasakojo, kad šio įvykio 77 metus laukė ir Kalifornijoje gyvenanti garbaus amžiaus generolo dukra Jūratė Šukys ir jos sūnus Kazys.

Moteris dėkojo kolegei Violetai Juodelienei,  padėjusiai interneto platybėse rasti duomenų apie K. Skučo kūno užkasimo vietą.

Vasarą nuvykusi į Maskvą, V. Skučaitė aptiko dar dviejų tarpukario Lietuvos ministrų ir keliolikos kitų nužudytų aukštų Lietuvos pareigūnų pėdsakų.

Simbolinis K. Skučo sugrįžimas į gimtinę sutapo su kitos jo dukterėčios, poetės Ramutės Skučaitės gimtadieniu, tačiau dėl sveikatos būklės ji negalėjo dalyvauti iškilmėse. Į ceremoniją atvyko Garliavoje gyvenanti generolo dukterėčia Birutė Skučaitė-Artmonienė.  

Renginyje dalyvavo Valstybės saugumo departamento, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Ežerėlio kultūros centro atstovai.

„K. Skučas yra mūsų dramatiškos istorijos simbolis. Baisiausia, kad priešams jį atidavė savi. Tai buvo sveiku protu nesuvokiama auka“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.

„Generolas iki paskutinio atodūsio atliko pareigą Tėvynei, todėl svarbu saugoti jo atminimą, apie jo didvyriškumą turi žinoti ir mūsų jaunoji karta“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Skučo garbei Mauručiuose nuaidėjo Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos salvės. Ceremoniją filmavo žurnalisto ir prodiuserio Jono Ohmano vadovaujama kūrybinė grupė, kurianti dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos valstybei nusipelniusius žmones.

Panaši ceremonija tądien įvyko ir Kauno Petrašiūnų kapinėse, prie buvusio aukšto tarpukario Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūno Jono Kazlausko šeimos kapavietės. Simbolinės kapsulės užkasimo ceremonijoje dalyvavo jo dukros Jūra ir Nijolė su šeimomis, kiti artimieji.

Kongresų rūmuose iš paveikslų ir muzikos bus sukurtas burtų kambarys

Sekmadienį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) Kongresų rūmuose pristatys intriguojantį muzikos ir tapybos projektą „Haruspicija". 
Projektas suvienijo šešis muzikantus - saksofonininką Vytautą Labutį, pianistą Roką Zubovą, fagotininką Andrių Puplauskį, tūbininką Darių Bažanovą, perkusininką Laimoną Staniulionį ir rubaba grosiantį projekto autorių dailininką Artūrą Šlipavičių-Šlipą. 
Žodis "haruspicija" reiškia Antikos laikų žynių būrimo apeigą, kurios metu būdavo pranašaujama iš aukojamų gyvūnų vidurių arba neįprastų gamtos reiškinių - saulės, mėnulio užtemimų, žaibų. 

Muzikinio veiksmo projektas "Haruspicija" - tai šešios muzikinės improvizacijos šešiems įspūdingiems dailininko A. Šlipavičiaus-Šlipo tapybos paveikslams. Dalyvaujant šešiems muzikantams ir derinant muzikos, šviesų ir naujausių technologijų galimybes scenoje bus atskleidžiami šeši tapybos darbai, kupini įdomių prasmių ir kultūrinių kodų.
Projekte dalyvausiantys skirtingi menininkai kiekvienas į kūrybinį procesą įaudžia savitą giją. Dailininkas ir muzikantas A. Šlipavičius-Šlipas, kuris 1987 m. įkūrė avangardinio roko muzikos grupę "Ir visa tai kas yra gražu yra gražu", yra pelnęs įvairių tarptautinių apdovanojimų už savo tapybą. Menininkas jau kelis dešimtmečius kuria įvairius menų jungties projektus drauge su saksofonininku V. Labučiu - viena įsimintiniausių Lietuvos džiazo žvaigždžių, visada atvirų pačioms įvairiausioms sceninėms raiškoms. 
"Koncerte šeši muzikantai atliks improvizacijas šešiems tapybos darbams. Bus panaudotas specialus apšvietimas, kuris ne tik išryškins paveikslą, bet ir apšvies jo tema grojantį muzikantą, prie kurio pamažu prisijungs ir kiti. Ekrane rodysime ir šiek tiek dokumentikos. Taigi scenoje bus sukurtas burtų kambarys. Šiose muzikinėse apeigose labai svarbų vaidmenį vaidins haruspikas - didžiulis vamzdis su įtempta styga. Visi muzikantai pasirodymo metu privalės nors kartą užgauti tą stygą", - pasakojo A. Šlipavičius-Šlipas.
Kieno kūrinys yra haruspikas? "Tai mūsų su V. Labučiu prieš 32-ejus metus sukurtas instrumentas. Jis nedažytas, nerestauruotas. Ir tas senukas haruspikas gražiai suvyniotas laukia savo pasirodymų. Jis jau žinomas muzikiniame pasaulyje, skamba įvairiuose projektuose", - sakė A. Šlipavičius-Šlipas.
Šiame projekte muzikuos ir du LVSO muzikantai. Koncerte fagotu improvizuos vienas ryškiausių Lietuvoje fagoto virtuozų, LVSO fagotų grupės koncertmeisteris A. Puplauskis, taip pat grojantis ir senoviniu armėnų liaudies instrumentu duduku. Drąsiai su įvairiausiais stiliais ir žanrais eksperimentuoja ir kitas LVSO muzikantas - tūba grojantis D. Bažanovas.

URM: Lietuva gerbia ir remia Ispanijos Karalystės teritorinį vientisumą ir suverenitetą

Ispanijoje vykstant konstitucinei krizei, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išreiškė paramą Ispanijos Karalystės teritoriniam vientisumui. 
"Lietuva gerbia ir remia Ispanijos Karalystės teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Kviečiame Ispanijos vyriausybę ir institucijas konstruktyviu dialogu ir teisinėmis priemonėmis ieškoti konstitucinio sprendimo. 
Lietuvą ir Ispaniją sieja draugiški dvišaliai santykiai, Ispanija yra svarbi Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje ir NATO", - rašoma URM išplatintame pranešime.
Krizė prasidėjo Katalonijos lyderiams nusprendus surengti referendumą dėl nepriklausomybės, nors Ispanijos Konstitucinis teismas buvo paskelbęs jį neteisėtu. 
Katalonijos parlamentui penktadienį pritarus rezoliucijai dėl nepriklausomybės, Ispanijos Senatas pritarė tiesioginiam Madrido valdymui regione. Penktadienį Ispanija paleido Katalonijos parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus, kurie numatomi gruodžio 21 d. Buvo panaikintos ir Katalonijos regiono policijos vado galios.
Kreipdamasis į žmones po skubaus vyriausybės pasitarimo, Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė, kad buvo nušalintas už atsiskyrimą pasisakantis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ir vykdomoji valdžia.
Madridui ir M. Rachojui paramą išreiškė partneriai Europos Sąjungoje ir JAV, jie išreiškė nerimą dėl susiklosčiusios situacijos ir gilios konstitucinės krizės bei pareiškė palaiką vieningą Ispaniją.

Prezidentė ir Premjeras pasveikino Čekiją nacionalinės šventės proga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Čekijos Respublikos Prezidentą Milošą Zemaną (Miloš Zeman) šalies Nepriklausomybės dienos proga.
Pasak šalies vadovės, Čekija yra svarbi Lietuvos partnerė regione ir žemyne. Sutampantis abiejų valstybių požiūris į bendrus iššūkius, aktualius europinės darbotvarkės ir gynybos klausimus lemia artimą bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO.
Prezidentė teigia neabejojanti, kad abi šalys ir toliau sėkmingai dirbs, kartu gindamos piliečių interesus, stiprindamos visų europiečių laisvę, gerovę ir saugumą. Anot šalies vadovės, ypač vertinamas Čekijos sprendimas kitais metais savo šalies kariais papildyti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje.

Pasaulio lietuviai prašo Seimo ieškoti sprendimų dėl pilietybės

Konstituciniam Teismui (KT) prieš savaitę pasisakius, kad dvigubos pilietybės įteisinimas Lietuvoje galimas tik referendumu pakeitus Konstitucijos nuostatas, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ragina parlamentą ieškoti "visų įmanomų teisinių būdų" suteikti galimybę išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę. Komisija penktadienį išreiškė skirtingų nuomonių dėl galimybės šiuo klausimu rengti referendumą. 
JAV lietuvių bendruomenės atstovė Laura Vidžiūnaitė teigė, kad komisija prašo Seimą užtikrinti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę, pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.
"Labai aiškiai Teismas (KT - ELTA) pabrėžė, kad yra du skirtingi atvejai: jeigu Seimas įtvirtina kaip atskirą, išimtinį, labai retą atvejį, tai yra daroma Pilietybės įstatymo pakeitimu; jeigu įtvirtinama kaip plačiai paplitęs atvejis, tuomet jau reikalingas referendumas. Tai čia jau Seimo diskrecija apsispręsti, kokiu platumu tą dvigubos pilietybės leidimą jie (Seimo nariai - ELTA) nori įtvirtinti", - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime kalbėjo L. Vidžiūnaitė, komisijos nariams pristatant jų priimtas rezoliucijas, tarp jų ir rezoliuciją "Dėl pilietybės išsaugojimo". 
JAV lietuvių bendruomenės atstovas Rimvydas Baltaduonis taip pat teigia, kad dviguba pilietybė nėra negalima. 
"KT yra išaiškinęs savo pasisakyme: Seimas turi diskreciją apibrėžti atskirus atvejus Pilietybės įstatyme, kurie numatytų, kas gali turėti tą dvigubą pilietybę. Dviguba pilietybė nėra absoliučiai draudžiama Konstitucijos. Mūsų sprendimas ir yra, kad Seimas, kuris turi tą diskreciją, išnaudotų visus teisinius sprendimus siekti gimimu įgytos LR pilietybės išsaugojimo mūsų piliečiams", - kalbėjo R. Baltaduonis. 
Tuo metu L. Vidžiūnaitė, klausiama, ar siūlymas nerodo nepasitikėjimo tautos nuomone ir referendumu, teigė, kad taip nėra. Ji taip pat pabandė sukonkretinti poziciją dėl dvigubos pilietybės. 
"Mes pasisakome už kelią, kurį pasirinks Seimas. (...) Nekalbame apie netikėjimą. Mes kalbame konkrečiai apie teisines priemones, kaip tą situaciją reikia reglamentuoti. Pasaulio lietuviai pasisako stipriausiai, kad kiekvienas, gimęs lietuviu, įgijęs LR pilietybę prigimtine teise, kuris čia gimęs, kurio tėvai, seneliai yra Lietuvos piliečiai, kad jie tą teisę išlaikytų, o ne labai plačią dvigubą pilietybę visiems", - aiškino L. Vidžiūnaitė. 
Seimo narys Vytautas Juozapaitis savo ruožtu paragino gerbti Konstituciją, KT ir ieškoti kompromiso. 
"Gerbiu komisijos narių teisę pasakyti savo siūlymą. Bet jeigu jau išpažįstame Konstituciją, tai neturime pagrindo kvestionuoti KT sprendimą. Čia negali būti jokių diskusijų. Kreipiuosi ir į kolegas tą siūlymo toną šiek tiek švelninti, ta prasme, kad visi ieškome bendro vardiklio. (...) Tik tautos balsas gali nuspręsti, ar mes galime padaryti vienaip, ar kitaip", - sakė V. Juozapaitis. 
Seimo narys Antanas Vinkus teigia, kad pilietybės klausimu galima ieškoti įvairių sprendimų, bet vis dėlto reikia ruoštis referendumui. 
"Mes esame teisinė valstybė, KT negalime kvestionuoti. Bet niekas lygiagrečiai neatima vilties daryti susitikimus, ieškoti galimybių. Bet aš manau, kad mes paraleliai turime aktyviai ruoštis vis dėlto referendumui", - sakė A. Vinkus. 
R. Baltaduonis mano, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės nėra pati geriausia išeitis. 
"Referendumas yra didelė grėsmė, kad supriešins tautą, ko tikrai negalime leisti sutikdami valstybės šimtmetį. Ne tik pasaulio lietuviai šneka - gerb. prof. Vytautas Landsbergis tai pabrėžia. Tas nerimas išlieka, ir eiti į referendumą, kurio sėkmė kvestionuojama tokių iškilių žmonių, yra sudėtinga", - sakė R. Baltaduonis. 
Tuo metu L. Vidžiūnaitė paragino palaukti, kol dabartinis "labai šviežias KT sprendimas" bus apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete ir vėliau pačiame Seime, o sprendimai bus padaryti KT sprendimo rėmuose "ir ne kitaip". 
Konstitucinis Teismas spalio 20 d. priimtu sprendimu išaiškino, kad pagal Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš LR ir įgiję Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. KT taip atsakė į Seimo kreipimąsi ir iš esmės pakartojo ankstesniuose sprendimuose išdėstytą poziciją.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva spalio 29-ąją:
1916 m. Pečenske, Baltarusijoje, gimė publicistas, prozininkas Algirdas Gustaitis. Mirė 2002 m. JAV.
1941 m. Kauno IX forte hitlerininkai surengė pirmąsias masines žydų žudynes - nužudyta 12 tūkstančių žmonių.
1992 m. įsteigtas Valstybinis Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, 1993 metais pervadintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.
1996 m. Helsinkyje parafuota Lietuvos ir Suomijos readmisijos sutartis, nustatanti nelegalių migrantų grąžinimo tvarką.
2003 m. įsteigta policijos atašė pareigybė Lietuvos ambasadose Ispanijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose.
2004 m. Italijos sostinėje Romoje pasirašyta pirmoji Europos istorijoje 25 valstybes vienijanti Konstitucija. Lietuvos vardu dokumentą pasirašė Prezidentas Valdas Adamkus, Premjeras Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
2007 m. Prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę Niujorke gyvenančiam garsiam menininkui Jonui Mekui. 
2007 m. Vilniaus Rasų kapinėse pašventintas kenotafas okupantų nužudytiems 1918-ųjų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Kaziui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui ir Vladui Mironui. Kenotafą sukūrė skulptorius Vladas Urbanavičius.
2010 m. eidamas 94-uosius metus mirė žymus lietuvių dailininkas, kolekcininkas Kazys Varnelis.
2013 m. eidamas 81-uosius metus mirė skulptorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas.
2015 m. eidama 83-iuosius metus po sunkios ligos mirė aktorė Marija Dičpetrytė.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 29-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1507 m. gimė Albos hercogas Fernandas Alvaresas de Toledas (Fernando Alvarez de Toledo). Šis ispanų karys ir valstybės veikėjas pagarsėjo kaip žiaurus Nyderlandų generalgubernatorius bei Portugalijos pavergėjas.
1787 m. Prahos nacionaliniame teatre pirmą kartą atlikta Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) opera "Don Žuanas".
1811 m. gimė prancūzų utopinio socializmo pradininkas Luji Blankas (Louis Blanc).
1814 m. prie Niujorko į vandenį nuleistas pirmasis garo jėga varomas karo laivas "USS Fulton".
1863 m. Šveicarijoje įkurta Raudonojo Kryžiaus organizacija, padedanti kovoti su ligomis, teikianti paramą nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.
1879 m. gimė vokiečių valstybės veikėjas ir diplomatas Francas fon Papenas (Franz von Papen). 1932 metais jis buvo paskirtas kancleriu ir kitais metais padėjo ateiti į valdžią Adolfui Hitleriui (Adolf Hitler).
1897 m. gimė Jozefas Gėbelsas (Joseph Goebbels) - Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos veteranas (NSDAP), Vokietijos liaudies švietimo ir propagandos ministras, NSDAP Reicho propagandos skyriaus vadovas. Jis buvo vienas artimiausių A. Hitlerio bendražygių ir pasekėjų.
1911 m. mirė iš Vengrijos kilęs amerikiečių leidėjas ir redaktorius, geriausiai žinomas kaip Pulicerio (Pulitzer) premijos įkūrėjas ir geltonosios žurnalistikos pradininkas Jozefas Puliceris (Joseph Pulitzer).
1923 m. Turkija tapo respublika, o jos pirmuoju prezidentu išrinktas Kemalis Atatiurkas (Kemal Ataturk).
1929 m. Niujorko biržoje Volstrite krito kainos. Vėliau didžiąją depresiją sukėlusiai dienai prigijo "juodojo antradienio" pavadinimas.
1950 m. mirė Švedijos karalius Gustavas V, į sostą įžengė jo sūnus Gustavas VI.
1964 m. Jungtinė Tanganikos, Zanzibaro ir Pembos Respublika pakeitė savo pavadinimą į Tanzaniją.
1977 m. įvyko pirmasis oficialus Lenkijos katalikų primo kardinolo Stefano Višinskio (Stefan Wyszynski) ir komunistų partijos lyderio Edvardo Gereko (Edward Gierek) susitikimas.
1980 m. viešai paskelbtas Kinijos komunistų partijos pirmininko pavaduotojo Den Siaopino (Deng Xiaoping) pareiškimas apie tai, kad partijos lyderis Mao Dzedunas (Mao Tsedong) savo valdymo metais padarė nemažai rimtų politinių klaidų.
1991 m. JAV kosminis aparatas "Galileo" pirmą kartą iš arti nufotografavo asteroidą.
1998 m. daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Discovery" antrą kartą po 36 metų į kosmosą pakilo 77 metų amžiaus JAV astronautas Džonas Glenas (John Glenn).
2003 m., sulaukęs 82 metų, mirė italų tenoras Frankas Korelis (Franco Corelli). Jis išpopuliarėjo praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje ir ne kartą dainavo su Marija Kalas (Maria Callas).
2004 m. Europos Sąjungos lyderiai iškilmingos ceremonijos metu pasirašė pirmosios Konstitucijos sutartį. Konstitucija, dėl kurios ES valstybių narių vadovai tartis baigė liepos mėnesį, turėjo užtikrinti Bendrijos funkcionavimą po plėtros, kurios metu jos narių skaičius išaugo nuo 15 iki 25.
2012 m. JAV Naujojo Džersio valstijoje per uraganą "Sandy" žuvo 110 žmonių. Stichija pridarė nuostolių už 50 milijardų JAV dolerių.
2013 m. Turkija oficialiai atidarė po Bosforo sąsiauriu iškastą tunelį, kuris sujungė du žemynus - Europą ir Aziją. 
2015 m. Kinija oficialiai paskelbė atsisakanti prieštaringai vertinamos "vieno vaiko politikos". Nuo šios dienos visos poros su valstybės leidimu gali susilaukti dviejų vaikų.

 

Atgal