VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.30. Naujausios žinios

Lietuviai vejasi modernėjantį pasaulį - asmeniniais tikslais internetą naudoja 77 proc. gyventojų

Tauta modernėja - 77 proc. lietuvių internetą naudoja asmeniniais tikslais, o interneto naudojimo pasiskirstymas įvairiose amžiaus grupėse panašėja, rodo „Kantar TNS" atliktas tyrimas.
Tyrimas parodė, kad 77 proc. lietuvių nuolat internetu naudojasi asmeniniais tikslais. Palyginimui, pasauliniu mastu šis rodiklis siekia 82 proc. Lietuvoje internetu daugiausia naudojasi 25-34 m. ir 45-54 m. vartotojai (šių grupių atstovai sudaro po penktadalį visų interneto vartotojų). Vis dėlto, nors dažnai daroma prielaida, kad internetu daugiausia naudojasi jaunimas, interneto naudojimo pasiskirstymas pagal amžiaus grupes yra gana vienodas, nes internetas sukuria tinkamą aplinką įvairaus amžiaus grupėms bendrauti.
„Google" vadovo Baltijos šalims Vytauto Kubiliaus teigimu, žmonės vis dažniau naudojasi interneto prieiga, o norint sekti tendencijas, gamintojams vertėtų įvertinti naujų galimybių naudą vartotojams.
„Atliktas tyrimas rodo, kad atsirado naujos rūšies vartotojas, vadinamasis onlineris. Tyrime analizuojami vartotojo elgsenos pokyčiai naudojant įrenginius bei žiūrint vaizdo įrašus, taip pat ateities tendencijos, susijusios su vartotojų technologijomis. Mobiliųjų įrenginių populiarėjimas daro įtaką žmonių tarpusavio bendravimui ir jų sąveikai su skaitmeniniu pasauliu. Jeigu norime eiti koja kojon su modernėjančiu pasauliu, prekės ženklams dabar yra tinkamas metas išsiaiškinti, kaip šios naujos galimybės gali būti naudingos jų vartotojams ir verslo tikslams", - sako V. Kubilius.
Vienam lietuviui šiuo metu vidutiniškai tenka 2,6 įrenginio, kuriais galima prisijungti prie interneto (palyginimui, pasaulyje vienam žmogui tenka 2,9 prietaiso). Vidutinis 16-34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius, turinčius prieigą prie tinklo.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, 60 proc. visų Lietuvos žmonių turi išmaniuosius telefonus ir apie 60 proc. visų interneto vartotojų internete lankosi naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais. Taip pat vis daugiau lietuvių internetu naudojasi žiūrėdami televizorių.
Populiariausios internetinės veiklos yra šios: naudojimasis paieškos sistemomis (daugiau nei 90 proc.), socialiniais tinklais (apie 80 proc.), internetinių vaizdo įrašų žiūrėjimas (daugiau nei 85 proc.).

Žmonių ir verslo ryšiams - Lietuvos garbės konsulatas Stambule

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Stambule atidarė Lietuvos garbės konsulatą. Tai jau penktasis Lietuvos garbės konsulatas Turkijoje, padėsiantis dar geriau atstovauti Lietuvos žmonių ir verslo interesams šioje šalyje.
Atidarydama garbės konsulatą Lietuvos vadovė palinkėjo, kad jis taptų lietuviška oaze, dar labiau suartinančia Lietuvos ir Turkijos žmones.
Prezidentės teigimu, mūsų šalies įmonėms naujasis garbės konsulatas gali tapti atspirties tašku plečiant verslo ryšius Stambule - Turkijos ekonomikos, prekybos ir finansų širdyje. O Lietuvos žmonėms - tai reali konsulinė pagalba 15 milijonų gyventojų turinčiame megapolyje.
Stambule yra sukuriama apie trečdalį visos Turkijos BVP. Todėl būtent šiame mieste atidaromas Lietuvos garbės konsulatas gali reikšmingai pasitarnauti Lietuvos verslui ieškant naujų prekybos galimybių, mezgant verslo kontaktus ir žengiant gilyn į 80 milijonų vartotojų turinčią Turkijos rinką.
Turkija yra ir viena iš populiariausių turizmo krypčių keliautojams iš Lietuvos. Per pastaruosius 20 metų šią šalį aplankė daugiau nei milijonas lietuvių. Todėl itin svarbu, kad Stambule keliaujantys Lietuvos piliečiai galės kreiptis į garbės konsulatą, jei prireiktų labai skubios konsulinės pagalbos. Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, naujasis garbės konsulatas taip pat padės supažindinti daugiau Turkijos gyventojų su Lietuvos istorija ir kultūra.
Naujuoju Lietuvos garbės konsulu Stambule paskirtas verslininkas Sarperis Čengizas (Sarper Cengiz), dirbantis naftos kompanijoje „Sarper Petrol". Jis taip pat yra Turkijos dujų ir naftos kompanijų asociacijos valdybos narys.
Lietuvos garbės konsulatai jau veikia Antalijoje, Mersine, Bursoje ir Izmyre.

VGTU kurs priemonę užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus dronų veiksmus 

Bandymai gabenti kontrabandą, pristatyti siuntinius į kalėjimų teritorijas, informacijos apie  privačius asmenis rinkimas – tai jau tapo kasdienybe su dronų pažeidimais susiduriantiems pareigūnams. Augant dronų panaudojimo galimybėms ir mastui, jų saugumo klausimas tampa vis aktualesnis. Ieškoti sprendimų imasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas, pirmieji Lietuvoje inicijuojantys kompleksinius  šios srities tyrimus.Pasak instituto dekano dr. Justo Nugaro, universitete formuojasi jungtinis tyrimų blokas, kuris dirbs keliomis kryptimis.

„Pirmiausia, pasitelkus radiolokaciją, akustikos mokslus ir vaizdų atpažinimo technologijas bus kuriama sistema, leidžianti aptikti droną oro erdvėje. Kitas žingsnis – drono skrydžio trajektorijos prognozavimas. Jei paaiškėtų, kad aparatas gali įskristi į draudžiamą teritoriją, sistema taikytų kibernetinės atakos principus: perimtų drono valdymą, ieškotų jo siuntėjo ir bandydama nustatyti nusileidimo vietą, užkardytų pažeidėją. Paskutinis etapas atliekamų tyrimų grandyje – perimto drono neutralizavimas“,– darbo etapus pristatė instituto vadovas.

Tarptautinėje šaulių konferencijoje – visuomenės vaidmuo šalies gynyboje

Tęsdama tradiciją ir siekdama šviesti visuomenę valstybės gynybos bei nacionalinio saugumo klausimais, Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja tarptautinę konferenciją „Visuomenė – šalies saugumo garantas?“, kuri vyks lapkričio mėnesį Vilniuje.

Šių metų konferencijoje, globojamoje J. E. LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, bus siekiama parodyti visuomenės ir įvairių organizacijų vaidmenį stiprinant pilietinį pasipriešinimą ir gynybą.

Šalies saugumo ir gynybos klausimais kalbės žinomi visuomenės, kariuomenės, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai, savo įžvalgomis dalinsis akademinės bendruomenės nariai, įvairių institucijų atstovai iš Izraelio, Estijos, Lenkijos, Ukrainos.

Pagrindinį pranešimą skaitys antrą aukščiausią karinį laipsnį Izraelyje turintis vyresnysis atsargos pareigūnas majoras generolas Eyal Eisenberg, kuris vadovavo Izraelio Namų frontui, buvo atsakingas už šalies gynybą ir saugumą, skubiąją parengtį bei nacionalinio lygio intervenciją, vadovavo specialiosioms pajėgoms, įvairioms brigadoms ir būriams.

Savo požiūriu į Europos ir Baltijos šalių saugumą bei jo užtikrinimo galimybes dalinsis Estijos diplomatas, buvęs žvalgybos vadas, verslininkas ir politikas Eerik–Niiles Kross. E. N. Kross yra gerai žinomas saugumo ir užsienio politikos ekspertas, Vladimiro Putino kritikas.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė konferencijoje pirmą kartą pristatys Baltijos pažangių technologijų instituto atliktą tyrimą „Pilietinio pasipriešinimo galimybės ir prielaidos Lietuvoje“. Ji papasakos, kur slypi Lietuvos pilietinės galios ir kaip jas padidinti, kas ir kodėl eitų ginti tėvynės, kiek mūsų gynybines galias mažina Rusijos propaganda bei kokios vertybinės nuostatos ir įgūdžiai reikalingi pilietiniam pasipriešinimui.

Konferencija skirta Lietuvos visuomenei, siekiant parodyti, kokį svarų ir realų indėlį gali teikti piliečiai, norintys prisidėti prie savo šalies saugumo. Į konferenciją kviečiami visuomenės veikėjai, valdžios atstovai, politikai, šauliai.

Atidaryta Klaipėdos SGD paskirstymo stotis

AB „Klaipėdos nafta" pristatė mažos apimties antžeminės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotį, kuri bus skirta aprūpinti SGD Baltijos jūros regiono rinką ir skatinti švaraus kuro vartojimą laivyboje bei sunkiajame transporte.
Iki metų pabaigos bus tęsiama stoties bandomoji eksploatacija ir paleidimo-derinimo darbai, o vėliau prasidės nuolatinė veikla. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, šios SGD paskirstymo stoties atidarymas leis energetikai kryptingai judėti į priekį, o vartotojams gamtinių dujų tinklas taps lengviau prieinamu.
„Simboliška tai, kad šios paskirstymo stoties atidarymas vyksta būtent tą dieną, kai lygiai prieš trejus metus į Klaipėdą atplaukė laivas-terminalas „Independence". Tada jis atplukdė energetinį saugumą ne tik į Lietuvą, bet ir į visas Baltijos šalis. Dabar judame toliau ir plečiame galimybes naudoti šį kurą ne tik energetikoje. Pradėjus veikti naujajai paskirstymo stočiai bus sukurta visa SGD tiekimo grandinė, o tai reiškia, kad šis kuras dar labiau priartės prie vartotojų ir galės pasiekti visus tuos, kurie yra nutolę nuo gamtinių dujų tinklo", - sako Ž. Vaičiūnas.

Prie Vokietijos krantų ant seklumos užplaukė laivas su 1,8 tūkstančio tonų degalų

Krovininis laivas "Glory Amsterdam", kuriame yra 1,8 tūkstančio tonų dyzelinių degalų, sekmadienį Šiaurės jūroje užplaukė ant seklumos prie Vokietijai priklausančios Langeogo salos. Tai pranešė leidinys "Spiegel Online".
Jo duomenimis, 225 metrų ilgio laivas užplaukė ant seklumos šėlstant audrai Hervartas (Herwart). Jame yra 22 įgulos nariai, nė vienas iš jų nenukentėjo. Avarinės tarnybos pradėjo gelbėjimo operaciją, iš lėktuvo stebima, ar vandens paviršiuje nepasirodė degalų dėmių.
Audra Hervartas užgriuvo Vokietiją naktį į sekmadienį. Vėjo greitis gūsiuose siekė iki 50 metrų per sekundę. Kai kuriuose šalies rajonuose nuvirtę medžiai nutraukė traukinių eismą ir elektros tiekimą. Neišvengta ir žmonių aukų.

Lietuvos bankas Kinijos el. verslo milžinams pristato plėtros galimybes Lietuvoje

Lietuvos banko (LB) inicijuotame seminare Pekine valdybos narys Marius Jurgilas Kinijos mokėjimų, el. prekybos ir kitų sektorių lyderiams pristato finansinių technologijų (FinTech) galimybes Lietuvoje. 
"Kinijos el. prekybos, mokėjimų ir finansinių technologijų sektoriai sparčiai auga ir ieško plėtros galimybių visame pasaulyje. Šį dėmesį jaučiame ir mes, nes turime ką pasiūlyti. Tiesioginis susitikimas su sektorių lyderiais bus gera proga atskleisti mūsų šalies privalumus ir įdirbį FinTech srityje ir ilgainiui gali duoti gerų rezultatų", - sako Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas.
Anot Lietuvos banko pranešimo, bendradarbiavimo galimybių seminare dalyvauja antro pagal dydį el. prekybos milžino "JD Finance", mokėjimų platformą "WeChat Pay" valdančios įmonės "Tencent Pay" ir verslo atsiskaitymų įmonės "DHgate" vadovai, taip pat ekonominio bendradarbiavimo organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai.
Pasak M. Jurgilo, kinų el. prekybos ir atsiskaitymų įmones itin domina FinTech sektoriui draugiška reguliacinė aplinka Lietuvoje, taip pat Lietuvos banko valdoma mokėjimų sistema, kuri suteikia prieigą prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), ir ne ES šalims gali būti vartai į milijardinę Europos mokėjimų rinką. 
Lietuvoje įgyvendintos finansų įmonėms patrauklios priemonės: itin spartus licencijavimo procesas, platus veiklos modelio pasirinkimas - nuo el. pinigų ar mokėjimo įstaigos iki specializuoto banko, kuris neturi analogų Europoje.
Lietuvos bankas susitikimams ir konsultacijoms su potencialiais finansų rinkos dalyviais taiko vieno langelio principą. Prieš steigdami įmonę ar paleisdami į rinką finansinį produktą, investuotojai gali įsitikinti, ar jų planai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Be to, Lietuvos bankas numato inovatyvius finansinius produktus ir verslo sprendimus kuriančioms įmonėms suteikti galimybę išbandyti juos kuriamoje naujoje bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox). 
Finansinių paslaugų veiklai palankios reguliacinės ir priežiūrinės aplinkos sudarymas ir inovacijų finansų sektoriuje skatinimas yra viena iš strateginių Lietuvos banko 2017-2020 m. veiklos krypčių. Kartu su kitomis šalies institucijomis Lietuvos bankas siekia sukurti aplinką, palankią steigtis finansų sektoriaus įmonėms ir kurti naujus produktus Lietuvoje.

Nepraleiskite: turiningos moksleivių atostogos muziejuose 

Prasidėjus moksleivių rudens atostogoms, galima  nemokamai turiningai ir įdomiai apsilankyti beveik 50-yje Lietuvos muziejų.

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Lietuvos muziejai visus Lietuvos moksleivius kviečia į specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, kurią visi moksleiviai gali lankyti nemokamai.

„Moksleivių atostogos, manau, puiki proga susipažinti su Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtomis parodomis muziejuose,

išbandyti savo jėgas bei žinias kūrybinėse dirbtuvėse, edukaciniuose užsiėmimuose. Svarbu pažymėti, kad moksleiviai nemokamai gali lankytis ne tik grupėmis, bet ir pavieniui ar su draugais“, – pabrėžė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonson.

Moksleiviams muziejai siūlo įvairūs mokomuosius užsiėmimus, kūrybines dirbtuves, temines ekskursijas, žaidimus – viktorinas, filmų pristatymus bei kitus renginius ir veiklas, kurios suteikia galimybę artimiau pažinti iškiliausias mūsų krašto asmenybes – rašytojus, švietėjus, dailininkus, Vasario 16-osios akto signatarus. Tai puiki galimybė pasisemti žinių ir giliau susipažinti su šalies istorija.

Prie kultūrinės svetingumo programos prisijungė visi nacionaliniai ir respublikiniai muziejai, taip pat ir daugelis savivaldybių muziejų. Programa nuolat papildoma ir atnaujinama. Šiuo metu programoje dalyvauja 50 Lietuvos muziejų.

Apie minėtos programos renginius yra skelbiama interneto svetainėse www.muziejai.lt, www.muziejuedukacija.lt bei kiekvieno, prie iniciatyvos prisijungusio, muziejaus interneto svetainėje. Taip pat visa informacija apie programą buvo išplatinta Lietuvos mokykloms.

Kultūrinio svetingumo programą ir jos temą inicijavo Kultūros ministerija, įvertinusi sėkmingą Lietuvos muziejų asociacijos projekto Lietuvos muziejų kelias „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ patirtį.

Bus minimos Oskaro Milašiaus 140-ųjų gimimo metinės

Lapkričio 3 d. penktadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje, aktyviausio lietuvių kultūros propaguotojo Vakarų Europoje, poeto Oskaro Milašiaus (1877–1939) 140-tosios gimimo metinės.

Pranešimą „Oskaras Milašius – poetas ir diplomatas“ skaitys Vilniaus universiteto  prof. Genovaitė Dručkutė. Dalyvaus Prancūzijos garbės konsulas Kaune prof. Remigijus Žaliūnas, garbės ambasadorius Prancūzijoje Ričardas Bačkis.

O. Milašiaus eiles  skaitys aktorė Karolina Paliulis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto moksleiviai. Veiks O. Milašiui skirta parodėlė.

Renginį rengia Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius.

Lietuvos istorija mena

Lietuva spalio 30-ąją:
1579 m. popiežius Grigalius XIII patvirtino privilegiją, kuria Vilniaus kolegija perorganizuota į universitetą.
1831 m. rusų karinė valdžia išleido įsaką visose valdžios įstaigose Lietuvoje vartoti tik rusų kalbą.
1871 m. Pilviškiuose, netoli Marijampolės, gimė Vincentas Dvaranauskas, kunigas, profesorius, Seinų kunigų seminarijos dėstytojas, išrūpinęs iš vokiečių valdžios leidimus pirmosioms lietuviškoms gimnazijoms Suvalkų krašte. Mirė 1966 m.
1919 m. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą.
1948 m. į JAV atvyko pirmoji po Antrojo pasaulinio karo organizuota lietuvių emigrantų grupė.
1995 m. Vilniaus Antakalnio kapinėse atidengtas memorialas Lietuvos laisvės gynėjams.
2001 m. išleistas pirmasis Lietuvos dviračių takų žemėlapis. Jame pažymėta vienuolika trasų.
2003 m. Lietuva ir Europolas - Europos policijos biuras - pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
2007 m. Baltijos Asamblėjos literatūros premija už knygas "K.B. įtariamas" ir "Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001" paskirta poetui, eseistui, vertėjui Marcelijui Martinaičiui.
2011 m. eidamas 91-uosius metus mirė ilgametis Vilniaus universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius.
2013 m. eidamas 66-uosius metus mirė skulptorius, visuomenės veikėjas Vaclovas Krutinis.
2013 m. Budapešte su oficialiu vizitu viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidengė paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai, vėliau tapusiam Lenkijos karaliumi, ir jo žmonai Jadvygai - Lenkijos karalienei ir Vengrijos karaliaus Liudviko Didžiojo dukteriai, kurį sukūrė skulptorė profesorė Dalia Matulaitė.
2016 m. eidama 95-uosius metus mirė Lietuvos operos solistė Regina Tumalevičiūtė.

Japonijos investicijoms į Lietuvą pritraukti Vilniuje rengiamas tarptautinis seminaras

Vilniuje vyksta tarptautinis seminaras, kurio metu Japonijos verslininkams bus pristatytos investavimo Lietuvoje galimybės. Ūkio ministerijoje rengiamame Japonijos-Europos verslo seminare aptariamos šalių ekonominių ryšių stiprinimo perspektyvos, atsiveriančios ES ir Japonijai sutarus dėl ekonominės partnerystės bei Jungtinei Karalystei traukiantis iš bendrijos.

„Spalį sukanka 26-eri metai kaip Lietuva ir Japonija atkūrė diplomatinius santykius, ir šiandien galime džiaugti abi šalis siejančiais glaudžiais kultūros, moksliniais ir diplomatiniais ryšiais. Tuo pačiu būtina stiprinti ir ekonominį bendradarbiavimą, juolab, kad šią vasarą Europos Sąjungai ir Japonijai susitarus dėl laisvos prekybos, atsiveria iki šiol neregėtos partnerystės su viena didžiausių pasaulio ekonomikų galimybės. Tad siekiame, kad pasauliniuose konkurencingumo reitinguose aukštyn kylanti Lietuva Japonijos įmonėms taptų viena patraukliausių krypčių investuoti“, - pažymi Rolandas Valiūnas, vienos iš forumo rengėjų, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Japonijos-Europos verslo seminarą Lietuvoje organizuoja Japonijos ambasada, asociacijos „Investors‘ Forum“ ir „Infobalt“, Ūkio ministerija ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Seminaro metu su Lietuvoje viešinčia Japonijos verslininkų delegacija bus aptariamos „Brexit“ pasekmės ir atveriamos galimybės ekonominiam bendradarbiavimui, apžvelgiamas dabartinis Lietuvos investicinis klimatas ir verslo aplinka, pristatoma šalies IT ir telekomunikacijų sektoriaus plėtra, plyno lauko investicijos šalyje. Rytoj forumas persikels į Kauną, kur delegacija susitiks su miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, lankysis Santakos slėnyje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.

Ekonominiai abiejų šalių ryšiai nuosekliai stiprėja. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, dvišalė Lietuvos ir Japonijos prekybos apyvarta pernai didėjo net 92,6 proc. ir pasiekė 168 mln. eurų. Japonija yra trisdešimta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė. Tuo tarpu pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje Japonija užima 103-104 vietą.

Klaipėdos uoste ribojama laivyba

Dėl stipraus vėjo nuo sekmadienio popietės Klaipėdos jūrų uoste ribojama laivyba. Didžiausias vėjo greitis gūsiuose - 28 metrai per sekundę. Jūroje bangų aukštis siekia septynis metrus. 
Pirmadienio ryto, 9 val., duomenimis, į uostą įplaukti laukia 10 laivų.
Hidrometeorologų duomenimis, pirmadienio popietę vėjas gūsiuose gali įsisiautėti iki 30 metrų per sekundę. 
Klaipėdos uosto darbuotojai, dar iki prasidedant audrai, įspėjo visus uosto naudotojus ir laivų agentus apie stichinį vėją. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kol kas incidentų neužfiksuota. Prognozuojama, kad vėjas pajūryje turėtų siautėti iki trečiadienio ryto.

Italijoje iš miškų gaisrų zonos evakuota apie 1 tūkst. žmonių

Italijoje siaučiant miškų gaisrams sekmadienį namus buvo priversti palikti apie tūkstantį Šiaurės vakarų Italijos gyventojų.
Nuo gaisrų, kuriuos, manoma, sukėlė padegėjai, labiausiai nukentėjo netoli sienos su Prancūzija esantys Mompantero, Venauso ir Suzos miesteliai, pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA.
Trumpam išsikelti teko ir 200 vienų regiono senelių namų gyventojų.
Remiantis žaliųjų politinės grupės "Verdi" duomenimis, Italijoje šiemet išdegė jau daugiau kaip 135 tūkst. hektarų ploto. Tai - tris kartus daugiau nei pernai.
Dėl aukštų temperatūrų ir neįprastai ilgai užsitęsusios sausros pastaraisiais mėnesiais nuo ugnies nukentėjo nemažos Vidurio ir Pietų Italijos teritorijos.

Dž. Metisas: Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė auga

JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) šeštadienį pareiškė, kad didėja grėsmė, jog Šiaurės Korėja gali suduoti branduolinį smūgį, bet perspėjo, kad "bet kokia ataka susilauks galingo ginkluoto atsako".
"Nesuklyskite - į bet kokią ataką prieš Jungtines Valstijas ar mūsų sąjungininkes bus atsakyta", - Dž. Metisas sakė lankydamasis Seule, Pietų Korėjoje.
"Branduolinio ginklo panaudojimas susilauks galingo karinio atsako", - perspėjo JAV gynybos sekretorius.
Šiaurės Korėja rugpjūčio mėnesį pagrasino paleisti raketas į vandenyną šalia JAV Guamo teritorijos. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) teigė, kad į tai būtų atsakyta "ugnimi ir įniršiu".
Šiaurės Korėjos vykdomi branduolinio ginklo ir balistinių raketų bandymai susilaukė tarptautinio pasmerkimo, dėl to buvo sugriežtintos ir Jungtinių Tautų anksčiau įvestos sankcijos.
Kitą savaitę D. Trampas lankysis Azijoje. Po vizito Japonijoje JAV prezidentas lapkričio 7 d. turėtų vykti į Pietų Korėją.

JAV patvirtino sąrašą Rusijos gynybos įmonių, kurioms gresia sankcijos

Jungtinės Valstijos išplatino 39-ių su Rusijos kariuomene ir žvalgybos tarnybomis susijusių įmonių sąrašą, kurių klientams ir partneriams gresia sankcijos pagal naują JAV įstatymą, praneša AFP.
Tarp įvardijamų bendrovių yra Rusijos eksporto pramonės ramsčiai, tokie kaip ginkluotės ir karinių transporto priemonių tiekėja "Rosoboronexport" ir gerai žinoma šaunamųjų ginklų gamintoja "Kalašnikov".
Tai, kad įmonės įtrauktos į sąrašą, dar nereiškia, jog joms pačioms gresia sankcijos, bet gali būti imtasi priemonių prieš tas bendroves, kurios su jomis atliks "reikšmingus sandorius".
JAV Valstybės departamentas sąrašą parengė pagal Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act), kurį Kongresas priėmė liepos mėnesį, nepaisant opozicijos iš Baltųjų rūmų.
Aukšto rango JAV Valstybės departamento atstovas žurnalistams sakė, kad Kongreso ir prezidento administracija, remdamasi šio akto 231 straipsniu, sieks atsakyti į Rusijos piktavališką elgesį, susijusį su krize Rytų Ukrainoje, kibernetinį kišimąsi ir atakas bei žmogaus teisių pažeidimus.

EFE: beveik 1,7 tūkst. įmonių pasitraukė iš Katalonijos dėl netikrumo regione

Nuo spalio 1 dienos beveik 1700 bendrovių iškėlė savo registruotas buveines iš Katalonijos dėl politinio netikrumo regione, penktadienį informuoja naujienų agentūra EFE.
Agentūros duomenimis, nuo spalio 1 iki 26 dienos "palikti" Kataloniją nusprendė 1 tūkst. 681 bendrovė. Dauguma jų turėjo juridinį adresą Barselonos provincijos teritorijoje.
Spalio 6 d. šalies vyriausybė paskelbė pritarusi dekretui, kuriuo supaprastinta juridinio adreso perkėlimo procedūra karalystės teritorijoje. Toks dekretas leidžia įmonėms, įsikūrusioms regione, iškelti savo juridinę bazę į kitą šalies autonominę sritį, be būtinybės sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą.

Bulgarijoje dėl geresnių atlyginimų protestuoja darbuotojai

Keli tūkstančiai darbuotojų iš visos Bulgarijos, skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) šalies, penktadienį protestavo, reikalaudami didesnių atlyginimų.
Protestuotojai susirinko priešais šalies parlamentą reikalaudami įvesti neapmokestinamąjį pajamų minimumą ir protestuodami prieš priemokos už kiekvienus išdirbtus metus atsisakymą. Jie taip pat reikalauja, kad minimalus atlyginimas kitąmet būtų padidintas 100 levų (60 JAV dolerių).
"Mes norime savo dalies iš darbdavių uždirbto pelno", - teigė pagrindinė darbuotojų profsąjunga KNCB. Profsąjunga sakė siekianti, kad Bulgarijos darbuotojams išmokami atlyginimai labiau atitiktų ES vidurkį.
Vidutinis mėnesinis atlyginimas Bulgarijoje kiek didesnis nei 1000 levų (512 eurų), o minimalus atlyginimas siekia 460 levų (apie 235 eurus), nors 2018 metais jį planuojama padidinti iki 510 levų (261 euro).

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 30-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1611 m. mirė Švedijos karalius Karolis IX. Kol gruodžio mėnesį karaliumi buvo išrinktas Gustavas II, šalį valdė karalienė Kristina su hercogu Jonu.
1735 m. gimė pirmasis JAV viceprezidentas ir antrasis prezidentas Džonas Adamsas (John Adams). Jo sūnus taip pat tapo JAV prezidentu - Džonas Kvinsis Adamsas (John Quincy Adams) šeštuoju JAV prezidentu buvo išrinktas 1825 metais.
1839 m. Didžiojoje Britanijoje gimė vienas iš impresionizmo prancūzų tapyboje pradininkų Alfredas Sislėjus (Alfred Sisley).
1873 m. gimė revoliucionierius Franciskas Indalesijas Madera (Francisco Indalecio Madero), kuris 1911 metais tapo Meksikos prezidentu.
1918 m. slovakai sutiko su čekais sudaryti sąjungą, o bendrą valstybę pavadinti Čekoslovakija.
1918 m. pasirašiusi paliaubų susitarimą Turkija pasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo.
1922 m. Italijos karalius Viktoras Emanuelis (Victor Emmanuel) pavedė Benitui Musoliniui (Benito Mussolini) sudaryti fašistų vyriausybę.
1938 m. per radiją skaitant Herberto Džordžo Velso (Herbert George Wells) romano "Pasaulių karas" ištrauką ir milijonams amerikiečių patikėjus, kad marsiečiai išties įsiveržė į Žemę, JAV kilo masinė panika.
1948 m. mirė Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas Mohandas Gandis (Mohand Gandhi).
1952 m. Didžioji Britanija išbandė atominę bombą.
1953 m. mirė vengrų kompozitorius ir Vienos operetės klasikas Imrė Kalmanas.
1960 m. gimė garsus Argentinos futbolininkas Diegas Maradona (Diego Maradona).
1974 m., sulaukęs 32 metų amžiaus, Muhamedas Ali (Muhammad Ali) nokautavo Džordžą Formaną (George Foreman) ir susigrąžino bokso sunkaus svorio pasaulio čempiono titulą.
1975 m. susirgus generolui Franciskui Frankui (Francisco Franco) Ispanijos valstybės vadovo pareigas pradėjo eiti princas Chuanas Karlas (Juan Carlos).
1988 m. Seule daugiau kaip 6,5 tūkst. porų, priklausančių Vienybės bažnyčiai, kuriai vadovauja Sun Miun Munas (Sun Myung Moon), vienu metu sumainė aukso žiedus.
1990 m. iškasus kanalą po Lamanšo sąsiauriu iš Didžiosios Britanijos į žemyninę Europos dalį pirmą kartą nuo ledynmečio vėl tapo įmanoma nukeliauti sausumos keliu.
1997 m. Airijos prezidente išrinkta advokatė iš Belfasto Meri Makelis (Mary McAleese).
2000 m. pirmuosius laisvus rinkimus Kosove laimėjo nuosaikaus albanų lyderio Ibrahimo Rugovos (Ibrahim Rugova) partija.
2001 m. stiprindamos kovą su terorizmu Jungtinės Valstijos išleido naują sąrašą, kuriame paminėjo maždaug 200 asmenų, spėjamai turėjusių ryšių su Rugsėjo 11-osios atakomis.
2003 m. Italijos aukščiausiasis teismas išteisino septynis kartus Italijos ministru pirmininku buvusį Džuliją Andreotį (Giulio Andreotti) dėl kaltinimų, kad 1979-aisiais jis įsakė mafijai nužudyti vieną žurnalistą.
2004 m. labiausiai ieškomas pasaulio teroristas Osama bin Ladenas (Osama bin Laden) taip pat įsitraukė į JAV prezidento rinkimų kampaniją, daugiau nei po metų paskelbdamas savo naują vaizdo įrašą, kuriame išjuokia JAV prezidentą Džordžą V. Bušą (George W. Bush) bei grasina naujais išpuoliais, prilygsiančiais surengtiesiems 2001 m. rugsėjo 11-ąją.
2014 m. Švedija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, oficialiai pripažinusia Palestinos valstybę. 
2015 m. Rumunijos sostinės Bukarešto naktiniame klube įvyko sprogimas ir kilo gaisras, nelaimė nusinešė 64 žmonių gyvybes, o 147 žmonės buvo sužeisti

Antrąjį ketvirtį realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui didėjo tiek euro zonoje, tiek ES

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, euro zonoje namų ūkių pajamos vienam gyventojui antrąjį šių metų ketvirtį realia verte padidėjo 0,7 proc. po 0,1 proc. prieaugio ankstesnį ketvirtį. Namų ūkių realus vartojimas vienam gyventojui antrąjį ketvirtį išaugo 0,6 proc., o pirmąjį 2017 m. ketvirtį išaugo 0,2 proc. 
Visoje ES namų ūkių pajamos vienam gyventojui antrąjį šių metų ketvirtį realia verte padidėjo 0,9 proc. po 0,4 proc. nuosmukio ankstesnį ketvirtį. Namų ūkių realus vartojimas vienam gyventojui antrąjį ketvirtį padidėjo 0,5 proc., o pirmąjį 2017 m. ketvirtį jis išliko stabilus.

 

 

Atgal