VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.02. Naujausios žinios

Pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų ekonominio ir techninio bendradarbiavimo

Lietuvos Prezidentės delegacijoje Jungtinėse Arabų Emyratuose besilankantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Jungtinių Arabų Emyratų ekonomikos ministru Sultanu Bin Sajedu Al Mansuriu (Sultan Bin Saeed Al Mansoori) pasirašė Susitarimą dėl Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų ekonominio ir techninio bendradarbiavimo, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
"Šis susitarimas yra svarbus žingsnis, tapsiantis tvirtu pagrindu reguliariems ir intensyvesniems Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų santykiams", - po sutarties pasirašymo sakė L. Linkevičius.
Dubajuje vykusio ir didžiulio vietos verslo susidomėjimo sulaukusio Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų verslo forumo atidaryme kalbėjęs ekonomikos ministras Sultanas Bin Sajedas Al Mansuris pažadėjo kitais metais atvykti į Lietuvą su verslo delegacija. 
Vizito metu Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų valstybės ministru Dr. Anvaru Mohamedu Gargašu (Anwar Mohammed Gargash) bei švietimo ministru Dr. Ahmedu Bahloulu (Ahmed Bahloul). Susitikimo metu buvo aptarta saugumo situacija abiejuose regionuose ir bendradarbiavimo galimybės kovojant su terorizmu, ypač užkertant kelią kibernetinėms grėsmėms. Jungtinių Arabų Emyratų švietimo ministras itin domėjosi bendradarbiavimu aukštųjų technologijų srityse.

Kas slypi už bitcoin sėkmės?

Nerijus Mačiulis, „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas, socialinių mokslų daktaras

Praėjusių  metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, bet nebe vienintelė – šiandien jų jau yra beveik tūkstantis. Kai kurios iš jų yra oportunistinės ir ilguoju laikotarpiu greičiausiai bevertės, kitos – sėkmingai įsitvirtinančios ir atliekančios svarbią funkciją.

Atsiskaitymai bitcoinais vyksta be jokio tarpininko. Jie yra patvirtinami daugybės nepriklausomų tinklo dalyvių, naudojant jų kompiuterių skaičiavimo galią, ir įrašomi į paskirstytą duomenų bazę, vadinamą blokų grandine (angl. blockchain). Blokų grandinė yra vieša, skaidri ir įsilaužimams atspari decentralizuota sandorių saugojimo sistema. Todėl neretai tokia neatšaukiamo konsensuso sistema vadinama ne šiaip inovacija, bet revoliucija.

Visa tai turėtų užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Mintis, kad atsiskaitymo priemonė yra visiškai automatizuota, skaidri ir nepriklausoma nuo valdžios institucijų, yra labai patraukli idėja ir jaudina ne tik libertarus, norinčius matyti kuo mažesnį valdžios institucijų vaidmenį visuomenėje.

Vis tik kyla klausimas, ar šios technologijos inovatyvumas ir pritaikomumas gali paaiškinti tokius svaigius bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainų šuolius. Įdomu tai, kad nuo praėjusių metų pradžios transakcijų skaičius bitcoin išaugo maždaug dvigubai, tačiau pačios kriptovaliutos kaina augo daugiau nei dešimt kartų. Tai reiškia, kad kainos kilimas nėra susijęs vien su didėjančiu naudojimu atsiskaitymams bei vertės perdavimui.

Bitcoin yra tik viena iš blockchain technologijos aplikacijų. Pirmoji, bet tikrai labai netobula. Jos transakcijų skaičius augo gana lėtai ir ateityje daug neaugs dėl griežtų technologinių apribojimų – vien bloko, kuriame išsaugojami sandoriai, dydis yra tik vienas megabaitas, o vienas blokas patvirtinamas tik kartą per maždaug 10 minučių.

Visa tai reiškia, kad šiuo metu bitcoin sandorių skaičius yra labai ribotas – tik 7 per vieną sekundę. Palyginimui, Visa per sekundę atlieka iki 4000 sandorių, o technologiškai gali dar dešimt kartų daugiau, Paypal – apie 150 sandorių per sekundę. Šiuos technologinius barjerus bandoma panaikinti, tačiau vieningo sprendimo nėra. Todėl valiuta jau porą kartų skilo, atsirado Bitcoin cashBitcoin gold, ir, tikėtina, skils dar ne kartą. Jos, kaip atsiskaitymo priemonės patrauklumą, mažina ir milžiniški jos kainos svyravimai (kol kas daugiausiai tik į vieną pusę).

Ne mažiau įdomus ir iš dalies paaiškinantis jos kainos augimą yra bitcoin sandorių patvirtinimas, dar vadinamas bitcoin kasimu. Tai yra labai brangus procesas, kuriam reikia ne tik labai daug kompiuterių skaičiavimo galios, bet ir elektros energijos. Vienobitcoin sandorio patvirtinimas dabar sunaudoja apie 200 KWh elektros energijos – maždaug tiek, kiek vidutinė lietuvių šeima sunaudoja per mėnesį. Visi bitcoin sandoriai per metus sunaudoja apie 23 TWh – dvigubai daugiau nei visa Lietuva. Tad tai nėra nei pigus, nei tobulas blokų grandinės technologijos įdarbinimas, o daugelis kitų kriptovaliutų šiuo aspektu yra pažangesnės ir efektyvesnės.

Blokų grandinė transformuoja, kaip organizacijos ir žmonės gali perduoti vertę vieni kitiems. Tai, kad blokų grandinės technologija nėra tik laikina mada, o yra daug žadanti inovacija, rodo ir faktas, jog ją jau sėkmingai įdarbina tokios organizacijos, kaip Wal-Mart, IBM ar Mastercard.

Centriniai bankai taip pat nesėdi sudėję rankų ir ne vienas jų jau vertina blokų grandinės galimybes panaudoti, pavyzdžiui, mokėjimų sistemose. Tačiau blokų grandinės taikymas neapsiriboja finansinėmis transakcijomis. Pavyzdžiui, JAV Delavero valstija nori įdarbinti šią technologiją efektyvesniam valstybinių įmonių ir organizacijų valdymui. Iš tiesų, išmanūs kontraktai, decentralizuotas sandorių tvirtinimas ir saugojimas, procesų automatizavimas ir tarpininkų pašalinimas leidžia ne tik sutaupyti finansinius išteklius, bet ir, pavyzdžiui, sumažina korupcijos ir kyšininkavimo landas.  

Blockchain technologija yra žavi, gal net įspūdinga, ir transformuos ne tik finansų sektorių. Tačiau kad ir kaip viliojančiai skamba galimybė visus finansinius sandorius atlikti anonimiškai ir be tarpininko, tokiame pasaulyje atsirastų per daug nemalonių šalutinių efektų, pavyzdžiui, labai palengvėtų mokesčių vengimas ir nusikaltimų finansavimas.

Todėl ne viena valstybė vienaip ar kitaip jau suvaržė jos plėtrą, o priežiūros institucijų dėmesys ateityje tik stiprės. Labai rizikinga tikėtis, kad bitcoin, kuri yra tik vienas iš daugelio ir labai netobulas blokų grandinės pritaikymų, taps populiariausia universalia atsiskaitymo priemone ir kad ją verta pirkti už bet kokią kainą.

Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narys G. Otingeris

Šiandien oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Europos Komisijos narys Giunteris Otingeris (Gunther Oettingeri).
Susitikimuose su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, finansų ministru Viliumi Šapoka, žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, užsienio reikalų viceministru Albinu Zananavičiumi ir Seimo nariais Europos Komisijos narys aptars būsimą ES daugiametę finansinę programą.
G. Otingeris taip pat dalyvaus Seimo Europos reikalų, Biudžeto ir finansų komitetų kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje organizuojamoje konferencijoje Seime „ES finansų ateitis: ko reikia, kad Lietuvos ekonomika būtų atsparesnė ir labiau socialiai orientuota". Konferencijoje Europos Komisijos narys sakys kalbą „ES finansų ateitis. Europos pridėtinė vertė ir būsima daugiametė finansinė perspektyva" bei kartu su Seimo Biudžeto ir finansų reikalų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu, finansų ministru V. Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, užsienio reikalų viceministru Albinu Zananavičiumi dalyvaus diskusijoje apie ES finansus po 2020 metų. Diskusiją ves Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus didžiojoje šalies dalyje kelių dangos daugiausia šlapios

Ankstų ketvirtadienio rytą šalyje oro temperatūra nuo 6 iki 11 laipsnių šilumos.
Dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus didžiojoje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausiai šlapios, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vandens gylis krašto kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis - 410 metrų (nuo 6,31 iki 6,72 km), išlieka iki 25 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. VĮ "Kelių priežiūra" specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur palis, vietomis smarkiai. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, pajūryje gūsiai iki 14 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 7 iki 12 laipsnių šilumos.

URM apgailestauja dėl Europos žydų kongreso pareiškimo

Užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į Europos žydų kongreso pareiškimą dėl Rūtos Vanagaitės, pranešime spaudai teigia, kad Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu.

Pasak URM pranešimo, Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui. 
Belieka apgailestauti dėl tokio Europos žydų kongreso pareiškimo, sakoma Užsienio reikalų ministerijos praneši

Prie sienos su Baltarusija Latvija statys 120 km ilgio tvorą

Latvijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad 120 km ilgio ir dviejų metro aukščio tvora prie sienos su Baltarusija bus pradedama statyti, kai tik bus užbaigta panaši tvora prie jos sienos su Rusija. 
Remiantis pranešimais, 2018 metais rytinių Latvijos sienų apsaugai bus išleista 3,7 mln. eurų. Tačiau manoma, kad tvora prie sienos su Baltarusija iš viso kainuos 10,5 mln. eurų.
2016 metais du milijonus gyventojų turinti, Europos Sąjungai (ES) ir NATO priklausanti Latvija pradėjo statyti tvorą prie savo sienos su Rusija. Ją tikimasi užbaigti kitų metų pabaigoje. Tvora prie sienos su Baltarusija bus užbaigta iki 2020 metų pabaigos.
Šalies pareigūnai pabrėžia, kad, nepaisant išaugusios įtampos su Rusija, tvoros statomos ne kariniais tikslais.

Energetikos ministerija: Pasaulio bankas įvertino teigiamus pokyčius energetikoje

Pasaulio bankas paskelbė valstybių verslo sąlygų reitingą "Doing Business 2018", kuriame Lietuva pakilo net per penkias pozicijas - iš 21 į 16 vietą. Didelę įtaką šiam rezultatui turėjo prisijungimo prie elektros tinklų rodiklio "Getting Electricity" pagerėjimas, teigia Energetikos ministerija.
Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo net per 22 pozicijas - iš 55 į 33 vietą - ir aplenkė Estiją bei Latviją. Labiausiai Pasaulio banko ekspertų vertinimą paveikė du Lietuvos atlikti darbai šioje srityje: supaprastintas naujų nebuitinių vartotojų (verslo) prijungimo prie elektros tinklų procesas bei sumažinti prijungimo prie elektros tinklų kaštai.
Energetikos ministerija pakeitė teisės aktus, dėl to vartotojui prijungiant jo elektros įrenginius prie elektros tinklų reikia parengti mažiau dokumentų. Pagal naują tvarką nebuitiniams vartotojams (verslui) nebereikia patiems parengti ir suderinti elektros tinklų projekto - šį darbą atlieka elektros skirstomųjų tinklų operatorius.
Be to, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pakeitus naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų įkainius, sumažėjo prijungimo prie elektros tinklų kaštai.
"Vyriausybė kryptingai dirba, kad verslui ir pramonei būtų sudaromos palankesnės sąlygos. Todėl džiaugiamės, kad Pasaulio bankas teigiamai įvertino Lietuvos pažangą. Energetikos ministerija ir toliau dės visas pastangas, kad tiek verslui, tiek paprastiems vartotojams paslaugos būtų teikiamos vis sparčiau, patogiau ir paprasčiau", - pažymi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje energetikos ministras patvirtino naujus elektros energijos vartotojų ir gamintojų prijungimo prie elektros tinklų tvarkos pakeitimus. Juose numatyta, kad elektros skirstymo tinklų operatorius energijos apskaitos prietaisus turi įrengti iš karto, kai tik baigiami elektros tinklų įrengimo rangos darbai, nelaukiant, kol Valstybinė energetikos inspekcija išduos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.
Taip pat nuo penkių iki trijų darbo dienų sutrumpintas ir prijungimo sąlygų išdavimo terminas tiems vartotojams, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia neviršija 250 kW.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. tais atvejais, kai elektros įrenginių įrengimo ar rekonstravimo darbų projektą bei sąmatą rengs skirstomųjų tinklų operatorius, prijungimas prie elektros tinklų trumpės nuo 85 iki 60 kalendorinių dienų.
Ministerija prognozuoja, kad nauji pakeitimai leis sutrumpinti elektros įvedimo laiką bei nuims didelę dalį administracinių rūpesčių nuo verslo pečių. Energetikos ministerija tikisi, kad šios reformos padės Lietuvai pakilti ir kitų metų Pasaulio banko "Doing Business 2019" reitinge.

Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių darbuotojų algos

Vyriausybė siūlo keisti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą - padidinti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus biudžetinių įstaigų darbuotojams.  

Nuo 2018 metų sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) sudarys 400, o pareiginės algos bazinis dydis (BD) – 132 eurus, tad siekiama, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai nebūtų mažesnį už nustatytą 400 eurų MMA.       

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma tik tokioms pareigybėms, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Biudžetinėse įstaigose dirba apie 27 tūkst. tokių darbuotojų, padidinus  MMA iki 400 eurų,  nuo kitų metų sausio jų  algos padidės 20 eurų. 

Numatoma vidutiniškai 20 eurų padidinti minimaliuosius pareiginės algos dydžius kvalifikuotiems darbuotojams, specialistams ir struktūrinių padalinių vadovams bei jų pavaduotojams, kad šis dydis nesusilygintų su nekvalifikuotais darbuotojais. Taip pat siūloma didinti pareiginės algos dydžius pedagogams, kurių šiuo metu numatyti įstatyme minimalieji dydžiai nesiekia kitų sričių darbuotojų minimaliųjų dydžių. Priėmus šį į įstatymą, darbo užmokestis  padidėtų  apie 60 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų. 

Mažiausiems pareiginių algų koeficientams padidinti 2018 m. valstybės biudžeto projekte papildomai numatyta 3,8 mln. eurų.  

Vyriausybėje patvirtintos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos

Vyriausybėje patvirtintos Kultūros ministerijos pateiktos papildytos ir su suinteresuotomis pusėmis suderintos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. 
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto esminis tikslas - padėti pamatus atviros visa apimančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos (VIRSIS) sukūrimui. 
Įstatymo pataisos itin reikšmingos antikorupciniu požiūriu. Įstatymo pataisų parengimas sąlygotas dar 2009 m. Lietuvos prisiimtais įsipareigojimais didinti korupcijos prevenciją šiame sektoriuje, kurie galutinai įtvirtinti ir Vyriausybės 2015 m. patvirtintoje Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programoje.
"Pastarieji įvykiai pasaulyje parodė, kad skaidrumas ir savireguliacija visuomenės informavimo srityje yra labai svarbūs, šių procesų suaktyvinimas yra būtinas ir Lietuvoje. Įstatymo pataisose, suderintose su suinteresuotomis institucijomis ir visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais, numatėme galimybę viešinti duomenis apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pajamas, gautas iš viešojo sektoriaus subjektų", - teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. 
Lietuvoje iki šiol nėra vienos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms skelbiami duomenys apie Lietuvoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius subjektus.
Remiantis patvirtintomis įstatymo pataisomis, bus atverti papildomi duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą, didinant visuomenės informavimo procesų skaidrumą, kita vertus, leidžiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę ir sąlygas prekybai viešosios informacijos poveikiu. 
Skaidrumui didinti bus skelbiama ir informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pajamas iš politinės reklamos, apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, taip pat informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai. 
Be to, VIRSIS numatyta skelbti duomenis apie visus viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvius - šiuo metu duomenys deklaruojami tik apie tuos dalyvius, kurie turi daugiau kaip 10 proc. žiniasklaidos priemonės akcijų (turto), taip pat metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą.

Pritarta įstatymų pataisų paketui dėl Darbo biržos pertvarkymo į Užimtumo tarnybą

Vyriausybės posėdyje antradienį Ministrų kabinetas pritarė Užimtumo ir kitų susijusių įstatymų pataisų paketui, kuriuo Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais tampa Užimtumo tarnyba - vienu juridiniu vienetu. Taip siekiama didinti teikiamų paslaugų kokybę darbo ieškantiesiems ir darbdaviams, orientuojantis į konkretaus darbdavio poreikius ir konkretaus bedarbio situaciją, bei optimizuoti įstaigos veiklą.
Įgyvendinant struktūrinius pokyčius bus didinamas tiesiogiai su klientais dirbančiųjų skaičius ir mažinamas vadovaujančių darbuotojų skaičius. Skaičiuojama, kad vadovų grandis mažės 54 procentais, taip pat mažės kitų administracines funkcijas vykdančių darbuotojų, o pagrindines klientų aptarnavimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičius didės nuo 63,3 iki 76,4 procento. Planuojama, kad bendras visoje sistemoje pareigybių skaičius sumažės 10 procentų.
Sumažinus vadovaujančių ir administracines funkcijas vykdančių darbuotojų skaičių ir padidinus tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų skaičių, vienam darbuotojui tenkantis vidutinis mėnesio darbo su klientais krūvis sumažėtų nuo 405 iki 275 klientų. "Tai leis labiau susitelkti į efektyvų bendradarbiavimą su darbo ieškančiais žmonėmis bei darbdaviais, kokybiškiau ir individualizuotai teikti paslaugas", - pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Be to, nauja tai, kad darbdaviai turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Taigi atrankos darbdaviams bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau.
Vykdant pertvarką atsisakoma teritorinių darbo biržų, kaip užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių biudžetinių įstaigų, bei paliekama viena biudžetinė įstaiga - Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, - kuriai pereina visos iki šiol teritorinių darbo biržų vykdytos funkcijos. Taip bus optimizuojamos bendrosios viešojo sektoriaus funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, bendrieji reikalai, viešieji pirkimai ir IT priežiūra.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, numatomi struktūriniai pokyčiai teigiamai paveiks ir regionus: veiks keturi stiprūs regioniniai klientų aptarnavimo departamentai, nemenka dalis centrinės įstaigos darbo vietų taip pat persikels į regionus arčiau žmonių. Taip pat planuojamas skambučių centras, kuris teiks paslaugas klientams telefonu, o darbo vietos taip pat būtų kuriamos regionuose.
Įgyvendinant pertvarką planuojama steigti Tarybą prie Užimtumo tarnybos - dvišalio bendradarbiavimo instituciją siekiant priimti sprendimus, atspindinčius regionų darbo rinkos situaciją. Taryba prie Užimtumo tarnybos dalyvautų planuojant užimtumo rėmimo priemones, formuotų rodiklius tvariam užimtumui užtikrinti siejant juos su valstybės prioritetais bei kt. Ji būtų sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių valstybės institucijoms ir darbdaviams.
Didinti investicijas į darbo biržą ir mažinti krūvius darbuotojams Lietuvai yra rekomendavę ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.
Įgyvendinus struktūrinius pokyčius bus sutaupoma 1,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

"Eurostat": spalį metinė infliacija euro zonoje sumažėjo iki 1,4 proc.

Negalutiniais Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų spalį, palyginti su 2017 metų rugsėju, metinė infliacija euro zonoje sumažėjo nuo 1,5 iki 1,4 proc. 
Ekspertų manymu, 2017 metų spalį, palyginti su 2017-ųjų devintuoju mėnesiu, labiausiai euro zonoje pakilo energetikos sektoriaus produkcijos kainos - 3,0 proc. (palyginti su 3,9 proc. prieaugiu rugsėjį), taip pat maisto produktų, alkoholio bei tabako kainos - 2,4 proc. (palyginti su 1,9 proc. prieaugiu rugsėjį), kaip ir paslaugų sektoriaus kainos - 1,2 proc. (palyginti su 1,5 proc. prieaugiu rugsėjį), bei ne energetikos sektoriaus produkcijos kainos - 0,4 proc. (palyginti su 0,5 proc. prieaugiu rugsėjį).

"Eurostat": rugsėjį nedarbo lygis Lietuvoje išaugo iki 7,7 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, euro zonoje nedarbo lygis šių metų rugsėjį siekė 8,9 proc. - mažesnis, palyginti su šių metų rugpjūčiu (9,0 proc.), ir mažesnis, palyginti su 2016 metų rugsėju (9,9 proc.). Šis rodiklis yra žemiausias euro zonoje užregistruotas rodiklis nuo 2009 m. sausio.
Visoje ES nedarbo lygis 2017 m. rugsėjį siekė 7,5 proc. - stabilus, palyginti su šių metų rugpjūčiu, ir mažesnis nei 2016 m. rugsėjį (8,4 proc.). Rodiklis išlieka žemiausiu ES užregistruotu rodikliu nuo 2008 m. lapkričio.
Šių metų rugsėjį nedarbo lygis Lietuvoje, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, siekė 7,7 proc.
"Eurostat" apskaičiavo, kad visoje ES 2017 metų rugsėjį nedirbo 18,446 mln. žmonių, iš jų 14,513 mln. - euro zonoje. Palyginti su 2017 metų rugpjūčiu, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 116 tūkst., o euro zonoje šis rodiklis nusmuko 96 tūkst. Palyginti su 2016 m. rugsėju, nedirbančių asmenų visame regione sumažėjo 2,076 mln., o euro zonoje - 1,463 mln.
Valstybių narių duomenimis, mažiausias nedarbo lygis 2017 m. rugsėjį buvo užregistruotas Čekijoje (2,7 proc.), Vokietijoje (3,6 proc.) ir Maltoje (4,1 proc.), o didžiausias - Graikijoje (21,0 proc. 2017 m. liepą) ir Ispanijoje (16,7 proc.).
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis šių metų rugsėjį sumažėjo visose duomenis pateikusiose valstybėse narėse, išskyrus Suomiją, kur nedarbo lygis liko stabilus, ir Lietuvoje, kur nedarbo lygis išaugo (nuo 7,6 proc. iki 7,7 proc.). Labiausiai nedarbo lygis sumažėjo Kipre (nuo 13,0 iki 10,3 proc.), Ispanijoje (nuo 19,1 iki 16,7 proc.) ir Graikijoje (nuo 23,4 iki 21,0 proc. 2016 m. liepos-2017 m. liepos mėn. laikotarpiu).
2017 m. rugsėjį nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose siekė 4,2 proc., t. y. buvo mažesnis, palyginti su 2017 m. rugpjūčiu (4,4 proc.) ir palyginti su 2016 m. rugsėju (4,9 proc.).
Šių metų rugsėjį ES nedirbo 3,735 mln. jaunesnių nei 25 metų asmenų (16,6 proc.), iš jų euro zonoje - 2,656 mln. jaunuolių (18,3 proc.). Palyginti su 2016 m. rugsėju, nedirbančių jaunesnių nei 25 metų asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 396 tūkst., o euro zonoje - 299 tūkst. 2016 m. rugsėjį jaunimo nedarbas ES valstybėse narėse sudarė 18,3 proc., o euro zonoje sudarė 20,4 proc.
Lietuvoje šių metų rugsėjį jaunimo nedarbas sudarė 15,3 proc.
Mažiausias jaunimo nedarbo lygis 2017 metų rugsėjį buvo užfiksuotas Vokietijoje (6,4 proc.), o didžiausias - Graikijoje (42,8 proc. 2017 metų liepą), Ispanijoje (37,2 proc.) ir Italijoje (35,7 proc.).

Per trejus metus Lietuvoje 12,5 proc. sumažėjo žemės ūkių skaičius

 Per trejus metus (2013-2016 m. laikotarpiu) žemės ūkis Lietuvoje nežymiai pasikeitė - ūkių skaičius šalyje sumažėjo 12,5 procentų, tačiau 2 procentais padidėjo naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas. 
Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų vasaros pradžioje Lietuvoje veikė 150,3 tūkst. ūkių. Šie ūkiai valdė 3 165,8 tūkst. hektarų žemės, iš jos 2 924,7 tūkst. hektarų sudarė naudojamos žemės ūkio naudmenos.
Taip pat, lyginant su 2013 metais, vidutinis ūkio dydis padidėjo nuo 16,8 iki 19,6 hektarų.
Per paskutinius trejus metus daugiau kaip 5 kartus padidėjo auginamų ankštinių augalų plotai. Taip pat 10 proc. didėjo javų plotai, bet 61 proc. sumažėjo vienmečių ir daugiamečių žolių, 40 proc. rapsų, 38 proc. pašarinių šakniavaisių linų, 33 proc. bulvių ir lauko daržovių plotai.
Analizuojant ūkinių gyvūnų skaičių nustatyta, kad pernai, palyginus su 2013 metais, turėta 3 proc. daugiau galvijų, 70 proc. daugiau avių, 40 proc. daugiau bičių šeimų ir 19 proc. daugiau paukščių. 18 proc. sumažėjo kiaulių, 13 proc. arklių, 8 proc. ožkų ir 3 proc. triušių skaičius. 
Galvijus, kiaules, ožkas, arklius ir paukščius laikė mažiau ūkių, bet vidutinis viename ūkyje laikomų ūkinių gyvūnų skaičius buvo didesnis. Statistikos departamento duomenimis, dažniausiai ūkiuose buvo auginami galvijai. 
Praėjusiais metais, palyginus su 2013 m., visų ūkių darbuotojų skaičius sumažėjo 14 proc. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose sumažėjo 16 proc., bet žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse padidėjo 5 proc.

Pramonės ir paslaugų įmonių vadovų nuotaikos blogėja

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad spalį palyginti su rugsėju pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 proc. punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė produkcijos gamybos prognozė: per artimiausius mėnesius produkcijos gamybą ketino mažinti 17 proc. apklaustų įmonių vadovų, didinti - 26 proc. (prieš mėnesį - atitinkamai 12 ir 33 proc.).
Pablogėjo ir gaminių eksporto prognozė: 13 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto mažėjimą, 23 proc. - augimą (prieš mėnesį - atitinkamai 11 ir 28 proc.). Dauguma (75 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 16 proc. - planavo didinti.
Tačiau tiek pramonės produkcijos gamyba, tiek paklausa padidėjo: 34 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėnesius padidėjo, 13 proc. - kad sumažėjo (prieš mėnesį - atitinkamai 29 ir 20 proc.). Gaminamos produkcijos paklausos padidėjimą nurodė 38 proc. apklaustų įmonių vadovų, 12 proc. nurodė sumažėjimą (prieš mėnesį - atitinkamai 29 ir 12 proc.).
Tuo tarpu paslaugų vadovų apklausos rezultatai parodė, kad spalį pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 proc. punktais. Tam įtakos turėjo blogesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiems mėnesiams: 30 proc. apklaustų įmonių vadovų manė, kad paklausa padidės, 10 proc. - kad sumažės (rugsėjo mėn. - atitinkamai 33 ir 6 proc.). Didžiausias paklausos mažėjimas numatomas apgyvendinimo, kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, nekilnojamojo turto operacijų bei pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio kūrimo veiklos įmonėse.
Visgi artimiausiais mėnesiais 27 proc. apklaustų paslaugų sektoriaus įmonių vadovų planavo priimti naujų darbuotojų, bet beveik du trečdaliai (63 proc.) darbuotojų skaičiaus keisti neketino. Teikiamų paslaugų kainų didėjimą artimiausiu metu prognozavo 10 proc. apklaustųjų, 4 proc. - mažėjimą, 86 proc. - kainų keisti neplanavo.
Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad spalio mėnesį palyginti su rugsėju verslo tendencijos mažai keitėsi. Statybos pasitikėjimo rodiklis spalio mėnesį šiek tiek gerėjo.

Premjeras Helsinkyje susitiko su Suomijos ir Danijos kolegomis

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Helsinkyje susitiko su Suomijos ir Danijos Premjerais. Su kolegomis Lietuvos Vyriausybės vadovas aptarė dvišalius santykius, ekonominį bendradarbiavimą ir investicijų skatinimą, Baltijos regiono saugumo stiprinimą. 
Susitikime su Suomijos Ministru Pirmininku Juha Sipile (Juha Sipila) S. Skvernelis pasidžiaugė efektyviu ir naudingu abiejų šalių bendradarbiavimu įvairiose srityse bei aptarė bendrus iššūkius. 
S. Skvernelis atkreipė dėmesį, kad Suomija, kaip ir Lietuva, šiemet turėjo neįprastai ilgą lietingą laikotarpį. Suomiai taip pat kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu kompensuoti ūkininkų dėl stichijos patirtus nuostolius. Ministras Pirmininkas pasiūlė Suomijos kolegai suvienyti jėgas ir bendrai siekti kompensacijų. 
Lietuvos Premjeras pažymėjo, kad Suomija išlieka viena svarbiausių užsienio investuotojų mūsų šalyje.
„Labai vertiname ryšius su Suomija. Tai - viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, esanti didžiausių užsienio investuotojų dešimtuke. Ieškosime būdų toliau plėsti investicinius projektus ir pritraukti naujų investuotojų iš Suomijos", - vizito Helsinkyje metu kalbėjo Lietuvos Premjeras. 
Investicijų temą S. Skvernelis tęsė susitikime su Danijos Karalystės Premjeru Larsu Loke Rasmusenu (Lars Lokke Rasmussen). S. Skvernelis paragino danus daugiau investuoti Lietuvoje ir patikino, kad prireikus investuotojams bus ieškoma individualių sprendimų, padedančių geriau prisitaikyti prie Lietuvos verslo aplinkos.
Suomijos ir Danijos Premjerų S. Skvernelis paprašė paramos artėjančiose derybose su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo ir tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo visoje Bendrijoje. Šie klausimai bus keliami svarstant naująjį Europos Sąjungos biudžetą.

Australija: nuo 2019 metų bus draudžiama kopti į Uluru uolą

Nuo 2019 metų spalio bus draudžiama kopti į žymiąją Uluru uolą, patvirtino Australijos institucijos, informuoja BBC.
Draudimas įsigalios 2019 metų spalio 26 dieną, minint 34-ąsias metines, kai į UNESCO pasaulio paveldą įtraukta uola buvo grąžinta tikriesiems savininkams.
Uluru-Kata Tjuta nacionalinio parko valdyba vienbalsiai pritarė, kad būtų uždrausta kopti į uolą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į vietinių čiabuvių interesus. Australijos viduryje esanti Uluru uola (dar kitaip Ajerso uola) - šventa vieta Australijos čiabuviams ir turi didelę kultūrinę vertę.
"Tai ypatingai svarbi vieta, ne žaidimų aikštelė ar teminis parkas, kaip, pavyzdžiui, Disneilendas. Jei aš keliauju į kitą šalį ir joje yra šventa vieta, teritorija, į kurią ribojamas patekimas, aš neinu ar nekopiu ten", - sakė tarybos pirmininkas, priklausantis vietinei aborigenų anangų genčiai. 
Tačiau, valdybos duomenimis, 2011-2015 metais tik 16 proc. lankytojų ryžosi kopti į Uluru uolą. Pastaruosius 12 mėnesių dėl oro sąlygų ir saugos problemų kopimo trasa taip pat buvo dažnai uždaryta. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio į uolą kopdami žuvo mažiausiai 35 žmonės.
Nacionalinio parko duomenimis, kasmet Uluru aplanko daugiau kaip 250 tūkst. žmonių.

Kinija ir Pietų Korėja sieks įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų programos

Seulas ir Pekinas susitarė dirbti kartu, siekiant įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinių ginklų programos, trečiadienį skelbė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija.
"Pietų Korėja ir Kinija patvirtino tvirtą savo poziciją dėl Korėjos pusiasalio be branduolinių ginklų ir taikaus Šiaurės Korėjos branduolinės veiklos klausimo sprendimo", - teigiama ministerijos pranešime.
Įtampa Korėjos pusiasalyje išaugo pastaraisiais mėnesiais, Šiaurės Korėjai atlikus virtinę raketų bandymų ir šeštąjį bei patį galingiausią branduolinį bandymą. Šie bandymai sukėlė žodžių karą tarp JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno (Kim Jon Un). 
Penktadienį į turą po Aziją išvykstantis JAV lyderis kitą savaitę taip pat apsilankys Seule, manoma, kad jo turo metu dominuos Šiaurės Korėjos tema.

Nuo lapkričio 1-osios pradeda darbą bendras Respublikinis priklausomybės ligų centras

Nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje veikę atskiri penki priklausomybės ligų centrai (PLC), pradeda darbą kaip bendras Respublikinis priklausomybės ligų centras. Įvykdyta reorganizacija padės užtikrinti kokybiškesnių, įvairesnių paslaugų teikimą asmenims, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, sumažinti laukimo eiles, sudaryti galimybę gauti reikiamas paslaugas ne tik didžiųjų miestų, bet ir atokesnių rajonų gyventojams. Galimybė perskirstyti tiek finansinius, tiek turimus žmogiškuosius resursus, koncentruojant bendrąsias funkcijas, padės Lietuvos gyventojams greičiau gauti reikiamas gydymo paslaugas.
„Dirbdami atskirai PLC iki šiol neturėjo vieningų darbo metodų, standartizuotų paslaugų, juos sujungus, šios problemos bus išspręstos. Visose gydymo įstaigose teikiamos paslaugos turi atitikti keliamus vienodus reikalavimus, tad šių centrų reorganizacija buvo būtina, siekiant suvienodinti teikiamas gydymo paslaugas visoje šalyje. Visi žmonės, kad ir kuriame Lietuvos krašte jie gyventų, turi teisę gauti mokslu pagrįstą priklausomybės ligų gydymą ir kokybiškas paslaugas", - sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. 
Laikinu Respublikinio PLC vadovu yra paskirtas ligšiolinis Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata, kuris šias pareigas eis iki kitų metų vidurio, kol bus paskelbtas konkursas centro vadovo pareigoms užimti.
Nuo lapkričio 1 d. patvirtintų pareigybių sąrašas sumažėjo 29 - tai leidžia sumažinti administracines ūkines išlaidas. Kiekviena pertvarka susijusi su pokyčiais ir pereinamojo periodo iššūkiais. Pasinaudodami pertvarka ir su tuo susijusiomis socialinėmis garantijomis, darbą paliko keli Klaipėdoje ir Šiauliuose dirbę gydytojai. Svarbu pažymėti, kad 2018 m. padidintas įstaigos finansavimas sudaro galimybę pritraukti naujų specialistų.
Vykdant reorganizaciją dauguma pensinio amžiaus personalo pasinaudojo palankia galimybe gauti išeitines išmokas ir išeiti į pensiją. Pavyzdžiui, Vilniaus priklausomybės ligų centre iš 26 išeinančių darbuotojų net 13 žmonių yra sulaukę pensinio amžiaus. Tuo tarpu sujungus PLC bus galima pradėti spręsti gydytojų trūkumo problemą, pavyzdžiui, iki šiol Šiauliuose vietoj 3 pareigybių buvo užimta 0,5 gydytojo psichiatro etato. Taigi ir paslaugų kokybė, ir prieinamumas buvo pakankamai riboti.
Padidintas įstaigos finansavimas ir struktūriniai pertvarkymai leis sumažinti gydymo paslaugų prieinamumo problemą.
E. Subatos, kaip laikinai einančiojo PLC vadovo pareigas, tikslas - organizuoti sklandžią PLC veiklą, užtikrinant kokybišką centrų veiklą visoje Lietuvoje. PLC reorganizacija pradėta įgyvendinti šių metų pradžioje, įgyvendinant Vyriausybės programos priemonių nuostatas.
Šiuo metu sudarytos sąlygos gauti geresnį atlyginimą aukšto lygio specialistams, psichologijos ir socialinių mokslų magistrams. 2018 m. Respublikiniam PLC numatomas 0,5 mln. eurų didesnis biudžetas, negu buvo skirtas 2017 m. Darbo užmokesčiu fondas didėja beveik 400 tūkst. eurų. 
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad, esant reikalui, pagalba bus teikiama bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos institucijomis. Pertvarka leis organizuoti kompleksinį gydymą ir reabilitaciją. Didelis dėmesys bus teikiamas vieningam metodiniam vadovavimui.

Vienos aukcione V. A. Mocarto bato sagtis parduota už 12,5 tūkst. eurų

Žymiam austrų kompozitoriui Volfgangui Amadėjui Mocartui (Wolfgang Amadeus Mozart) priklausiusi bato sagtis pirmadienį Austrijos sostinėje Vienoje vykusiame aukcione parduota už 12 tūkst. 500 eurų.
Daiktas parduotas už daug didesnę kainą nei tikėtasi, aukciono namai "Dorotheum" bato sagtį buvę įvertinę 2-4 tūkst. eurų suma. Anonimu išlikti norėjusiam kolekcininkui kompozitoriaus V. A. Mocarto bato sagtis bus įteikta puošnioje skrynioje-relikvijoriuje. Kolekcininkas taip pat gaus ranka rašytą laišką, patvirtinantį daikto autentiškumą.
Remiantis pranešimais, 1789-ųjų metų pavasarį kompozitoriui diriguojant Dresdene surengtame koncerte, jis, bandydamas padėti orkestrui išlaikyti ritmą, taip stipriai trepsėjo koja, kad nulūžo jo bato sagtis.

Sankt Peterburge atidengta atminimo lenta J. Jurkūnui

Rusijoje minint Politinių represijų aukų atminimo dieną, Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės nariai, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato darbuotojai, miesto pilietinės visuomenės atstovai Levašovo memoriale atidengė simbolinę atminimo lentą lietuvių kilmės rašytojui ir dailininkui Juozui Jurkūnui (1895-1938), padėjo gėlių prie memoriale pastatyto kryžiaus lietuviams, negrįžusiems į Tėvynę. 
Organizacijos "Memorial" skaičiavimu, vien 1937-1938 m. tuometiniame Leningrade buvo sušaudyta ir, tikėtina, Levašovo dykynėje palaidota 760 iš Lietuvos kilusių žmonių.
Sedūnuose (Širvintų r.) gimęs J. Jurkūnas nuo 1913 m. gyveno ir kūrė Sankt Peterburge, jis laikomas vienu pirmųjų Rusijos siurrealistų. 1938 m. vasario mėnesį suimtas fabrikuojant "Leningrado rašytojų bylą" ir spalį sušaudytas. 
Šių metų balandžio mėnesį ant namo, Rylejevo gatvėje 17/19, kur gyveno J. Jurkūnas ir iš kurio NKVD jį išvežė, buvo pritvirtinta projekto "Paskutinis adresas" lentelė, primena Lietuvos generalinis konsulatas, kuris yra įsikūręs už kelių namų toje pačioje gatvėje.

Atgal