VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.05. Naujausios žinios

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė septynias rezoliucijas 

Spalio 23–27 d. Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija baigė posėdžių sesiją ir spaudos konferencijoje pristatė 7 rezoliucijas:

1. Dėl galimybių grįžti gyventi į Lietuvą sudarymo

2. Dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos 2018 m. liepos 1 d.

3. Dėl Lietuvos informacinio saugumo

4. Dėl pilietybės išsaugojimo

5. Dėl valstybės pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis užsienyje priemonių tobulinimo

6. Dėl pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą

7. Dėl „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo

Viename iš posėdžių Komisijos nariai siekė įsiklausyti į išvykusių lietuvių išsakomus lūkesčius tam, kad juos suburtų, jiems padėtų grįžti ir pagelbėtų iš naujo integruotis Lietuvoje. Priimtoje rezoliucijoje Dėl galimybių grįžti gyventi į Lietuvą sudarymo Komisija kviečia Vyriausybę visiems norintiems grįžti į Lietuvą asmenims aktyviai teikti visą reikiamą informaciją „vieno langelio“ principu, laikytis Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo terminų, remti verslumo ir užimtumo skatinimo programas, socialinės ir kitokios atskirties mažinimo, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių vienijimo, lietuvybės stiprinimo ir kitus projektus bei iniciatyvas, padedančias užsienio lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva ir į ją sugrįžti. Komisija taip pat prašo Švietimo ir mokslo ministeriją sudaryti sąlygas grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą vaikams sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją – numatyti reikiamą pagalbą ir paramą grįžtantiesiems. Visas kitas atsakingas valstybės institucijas Komisija kviečia aktyviau bendradarbiauti su PLB ir užsienio lietuvių bendruomenėmis. Taip pat Komisija kreipėsi į Seimą su prašymu priimant įstatymus ir kitus teisės aktus atsižvelgti į jų įtaką emigracijai, užsienio lietuvių ryšių su Lietuva išlaikymui ir jų grįžimui į Lietuvą.

Komisija daug dėmesio skyrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo pasirengimui. Po įvairių sričių specialistų pranešimų ir aktyvios diskusijos Komisija, atsižvelgusi į Pasaulio lietuvių vienybės dienos paminėjimo ir užsienio lietuvių bendruomenių pristatymo 2018 m. liepos 1 d. svarbą užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšiams stiprinti, ir į tai, kad šis renginys yra integrali valstybės atkūrimo šimtmečio ir tam skirtos Dainų šventės programos dalis, rezoliucijoje Dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos 2018 m. liepos 1 d. paprašė Seimą ir Vyriausybę rasti galimybę skirti reikiamas tikslines lėšas šiam renginiui finansuoti iš 2018 m. Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo programai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Komisija, išklausiusi ministerijų ir įvairių sričių atstovų pranešimus ir ilgai diskutavusi apie šiuolaikinėje informacinėje erdvėje kylančius pavojus ir grėsmes, palaikydama patriotiškumo idėjų sklaidą, ypač jaunimo ugdymą, priėmė rezoliuciją Dėl Lietuvos informacinio saugumo, kurioje pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai įtraukti informacinio saugumo raštingumo ugdymą į švietimo programas Lietuvos mokyklose ir užsienio lituanistinėse mokyklose bei skirti lėšas Lietuvoje ir užsienio lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų parengimui mokyti informacinio saugumo raštingumo ir parengti atitinkamą mokymo medžiagą.

„Simboliška, kad visi kartu paminėjome nepriklausomos demokratinės valstybės – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-metį,“ – Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos spaudos konferencijoje pasidžiaugė Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pabrėždamas, kad „kartu su Komisija tą dieną diskutavo ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Lansbergis“. Išklausiusi pranešimus, gerbdama Konstitucinio Teismo sprendimą ir palaikydama Seimo narių išreikštą politinę valią svarstant Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems piliečiams ir įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę, išsaugoti Lietuvos pilietybę, Komisija priėmė rezoliuciją Dėl pilietybės išsaugojimo, kurioje prašo Seimo užtikrinti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę, pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.

Šiuolaikinė vergystė ir prekyba žmonėmis yra labai skaudus išvykusiems gyventi svetur klausimas. Apie tai nuolat diskutuoja Komisijos nariai. Didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvos piliečiai dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis, potencialių aukų sąmoningumas žemas, jos nežino savo teisių, į šios problemos prevenciją įsitraukia tik nedaugelis institucijų. Komisija rezoliucijoje Dėl valstybės pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis užsienyje priemonių tobulinimo prašo Vyriausybės aktyviai įsitraukus Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos policijai, į kovą su prekyba žmonėmis kviesti įsitraukti ir kitas valstybės institucijas, vykdyti aktyvų Lietuvos gyventojų, ypač gyvenančių regionuose, švietimą vykdant aktyvesnę edukacinę prevenciją per savivaldybes, aktyviau įtraukiant Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, vykdant moksleivių edukaciją per švietimo sistemos įstaigas, įtraukiant Švietimo ir mokslo ministeriją, aktyviau įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir kraštų bendruomenes, siekiant skleisti informaciją ir vykdyti prevencinę edukacinę veiklą. Taip pat Komisija siūlo Vyriausybei teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms per Lietuvos diplomatines atstovybes, aktyviau įtraukiant Užsienio reikalų ministeriją ir Vidaus reikalų ministeriją, paskiriant specialiuosius atašė diplomatinėse atstovybėse. Komisija prašo atsakingų valstybės institucijų padėti prekybos žmonėmis aukoms integruotis į visuomenę, teisės aktais užtikrinti prekybos žmonėmis aukų saugumą grįžus į Lietuvą, aktyviau įtraukiant Teisingumo ministeriją.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nori prisidėti pertvarkant ir stiprinant aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje bei gerinant aukštojo mokslo kokybę. Rezoliucijoje Dėl pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą kviečia Seimą priimti sprendimus dėl Lietuvos aukštojo mokslo struktūrinės reformos, siekiant išvengti neapibrėžtumo, kuris trikdo Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojus, esamus ir būsimus studentus ir su Lietuvos mokslo institucijomis bendradarbiaujančius pasaulio lietuvius. Komisija siūlo Seimui aktyviai bendradarbiaujant su pasaulio lietuviais, dirbančiais užsienyje, užtikrinti Lietuvos mokslo tarybos tarptautiškumą, nurodydama būdus, kaip tai pasiekti. Komisija taip pat kviečia Seimą užtikrinti informacinę sklaidą ir finansinę paramą 2018 metais rengiamam Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui Bostone (JAV).

Rezoliucijoje Dėl „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo Komisija siūlo Vyriausybei sudaryti „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos atnaujinimo darbo grupę, į kurią būtų įtraukti ir PLB deleguoti atstovai, dalyvausiantys rengiant, derinant ir vertinant šią programą, siekti, kad tautinio tapatumo išsaugojimas taptų šios programos prioritetu, o pačios programos, kuria apibrėžiamas Lietuvos valstybės ryšys ir santykis su užsienio lietuviais, koordinavimą pavesti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijai.

Į kitą posėdžių sesiją Seimo ir PLB komisija planuoja susirinkti 2018 metų balandžio mėnesį.

Gimtadienį švęsianti Vyriausybė atvers duris lankytojams

Po savaitės, kitą šeštadienį, lapkričio 11 dieną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė švęs 99-erių metų gimtadienį. Ta proga Vyriausybės rūmai atvers duris lankytojams ir kviečia dalyvauti diskusijose, filmo peržiūroje, paklausyti šventinio koncerto. 
Renginį atidarys diskusijų ciklas "Praeitis. Dabartis Ateitis". Diskusijos kvies išsiaiškinti, kurios istorinės asmenybės padarė didžiausią įtaką mūsų šaliai ir paliko reikšmingiausius pėdsakus Lietuvos politikoje, taip pat gilinsis į dabarties politikos aktualijas ir ateities perspektyvas.
Vyriausybės kino salėje bus rodomas naujas Rimo Bružo filmas "Istorijos perimetrai. Vasario 16-osios Lietuva". Renginio dalyviai bus vieni pirmųjų, išvysiantys naują režisieriaus darbą. Taip pat vyks ekskursijos, "protmūšis" apie Vyriausybės istoriją, užsiėmimai vaikams: vėliavų dirbtuvės, atvirukų Lietuvai gamyba, piešinių paroda, skelbia Vyriausybės spaudos tarnyba. 
Atvirų durų dieną vainikuos choro "Kivi" koncertas ir modernaus šokio pasirodymas. 
Į Vyriausybės gimtadienio renginius reikia registruotis: http://epilietis.lrv.lt/lt/formos/sveskime-vyriausybes-99-aji-gimtadieni
Atvykus su savimi būtina turėti asmens dokumentą. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo gimtadienį švenčia lapkričio 11 dieną. Tądien 1918 metais Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę, o Vilniuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos trispalvė vėliava.

„TALKA Kalbai ir Tautai“ kreipėsi į Lietuvos vadovus reikalaudama nutraukti ištautinimo politiką 

Rugsėjo 22 d.įsteigtas visuomeninis judėjimas „TALKA Kalbai ir Tautai“,  reaguodamas į skandalą, kilusį po Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zurofo melagingų pasisakymų, kreipėsi į šalies vadovus.

Kreipimesi teigiama, kad visuomenės reakcija atskleidė ne tik visuomenės pakantumo šmeižtui ribas, tačiau ir milžiniškas visuomenės istorinės atminties spragas ir ragina imtis priemonių visuomenės tautiniam sąmoningumui, patriotinėms nuostatoms ir istorinei sąmonei stiprinti.

Viešame kreipimesi rašoma: „Reakcija į A. Ramanausko-Vanago atminimo juodinimą esmingai skyrėsi nuo reakcijos į ne vienerius metus besitęsiantį kitų, mažiau žinomų, antisovietinės rezistencijos dalyvių šmeižimą ir istorijos faktams prieštaraujančius skandalingus kaltinimus 1941 metų sukilimo dalyviams, Laikinajai Vyriausybei, pokario partizanams. Informacinio saugumo ekspertai nacionalinėje žiniasklaidoje aiškiai nurodo, kad tokie išpuoliai prieš Lietuvos istoriją yra priešiškų valstybių informacinio karo dalis. R. Vanagaitės komentarai apie Vanagą neatsitiktinai įvardyti kaip esantys „priešakyje“, nes yra tik akivaizdžiausias ir įžūliausias plataus masto ir antivalstybinio pobūdžio lietuvių rezistencijos istorijos perrašymo pastangų fragmentas. Būtent Lietuvos istorija yra nurodoma pagrindiniu Kremliaus informacinių atakų taikiniu Lietuvoje. Tai aiškiai liudija besikartojantys išpuoliai ir nuolatinis jų atgarsis propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje. Visiškai menka ir pasyvi visuomenės reakcija į visus, išskyrus į A. Ramanausko-Vanago atminimą nukreiptus, išpuolius signalizuoja gyventojų nepasirengimą atremti tokio pobūdžio iššūkius“.

TALKA atkreipia dėmesį ir į kitus nerimą keliančius veiksnius. Teigiama, jog fragmentuotą istorinę atmintį rodo ir sociologiniai tyrimai, atskleidę, kad partizaninę rezistenciją „didvyriška ir verta pasididžiavimo“ ir „nereikalinga ir beprasme“ laiko labai panaši gyventojų dalis, o daugiau nei trečdalis gyventojų šiuo klausimu neturi nuomonės arba negali pasirinkti (Autorių kolektyvas, „Istorija kaip politinio mąstymo veiksnys“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 164). Su okupaciniu režimu kolaboravusių ar prie jo prisitaikiusių asmenų pokario laikotarpio atmintis daugelyje šeimų nustelbia Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimu grįstą pokario rezistencijos vertinimą. Dar mažiau yra žinoma apie 1941 metų sukilimą, į kurį, TALKOS teigimu, šiuo metu ir yra nutaikyta daugiausiai šmeižto kampanijų ir keliama daugiausiai alternatyvios istorijos „faktų“.

TALKA teigia, jog valstybė privalo užtikrinti, kad dabartinė ir būsimos jaunosios kartos išsivaduotų iš Lietuvai priešiškų jėgų žiniasklaidoje aktyviai skleidžiamų prasimanymų ir juos atitinkančios paveldimos sovietinės propagandos apie „fašistinę“ prieškario Lietuvą, „banditus“ partizanus, „žydšaudžius“ sukilėlius ir „beprasmę“ rezistenciją.  Tam reikalingas „visų pirma kokybiškas, sąžiningas, išsamus ir laisvės kovų laikotarpius akcentuojantis Lietuvos istorijos mokymas“ bei „patriotinis ugdymas, orientuotas ne vien į žinias apie konstitucinius pagrindus, žmogaus teises ir institucijų veikimą, tačiau visų pirma į tautinės savimonės, nacionalinės savigarbos, patriotinio įsipareigojimo valstybei ir tautai formavimąsi“. TALKA įsitikinusi, kad Valstybės išlikimui, piliečių tapatumui ir solidarumui, informaciniam saugumui ir valiai gintis užtikrinti būtina tautinė, o ne kosmopolitinė pilietinio ugdymo orientacija.

Dėl nurodytų priežasčių TALKA ragina valstybės vadovus nedelsiant imtis valingų politinių žingsnių, kurie padėtų nutraukti dabartinę kosmopolitinio ištautinimo politiką. Reikalaujama užuot įgivendinus „Globalios Lietuvos“ koncepciją, imtis lietuvių tautos orumą laiduojančios istorijos politikos sukūrimo, valstybinės lietuvių kalbos išskirtinio statuso realus užtikrinimo, lietuvių kalbos perkėlimo į skaitmeninę erdvę, dėmesio lietuviškos literatūros sklaidai, mokymui ir lituanistikos tyrimams.

Siūlomų reformų krypčių sąrašą užbaigia reikalavimai švietimo sričiai: iš pagrindų atnaujinti Lietuvos istorijos mokymą išplečiant jo mokyklinę programą, padarant jos mokymą atskiru dalyku arba moduliu ir įvedant privalomą valstybinį istorijos egzaminą, o taip pat, iš esmės pertvarkyti pilietinio ugdymo mokykloje programą, atsisakant iki šiol joje vyraujančių kosmopolitinių antitautinių bei antivalstybinių nuostatų ir perorientuojant ją į tautinės savimonės, nacionalinės savigarbos, patriotinio įsipareigojimo valstybei ir tautai formavimą.

TALKOS Talkai ir Kalbai tarybą sudaro pirmininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, VU politikos mokslų studentė Monika Morkūnaitė.

***
Visas kreipimasis:
DĖL BŪTINYBĖS ATSISAKYTI IŠTAUTINIMO IR IŠVALSTYBINIMO POLITIKOS
LR Prezidentei
LR Seimo Pirmininkui
LR Ministrui Pirmininkui
Naujausias skandalas, kilęs dėl melagingų Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo pareiškimų apie partizanų vado ir 1949 metų Nepriklausomybės deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago tariamą dalyvavimą Holokauste, bendradarbiavimą su KGB ir savižudybę, atskleidė ne tik visuomenės pakantumo šmeižtui ribas, tačiau ir milžiniškas visuomenės istorinės atminties spragas. Reakcija į A. Ramanausko-Vanago atminimo juodinimą esmingai skyrėsi nuo reakcijos į ne vienerius metus besitęsiantį kitų, mažiau žinomų, antisovietinės rezistencijos dalyvių šmeižimą ir istorijos faktams prieštaraujančius skandalingus kaltinimus 1941 metų sukilimo dalyviams, Laikinajai Vyriausybei, pokario partizanams. 
Informacinio saugumo ekspertai nacionalinėje žiniasklaidoje aiškiai nurodo, kad tokie išpuoliai prieš Lietuvos istoriją yra priešiškų valstybių informacinio karo dalis. R. Vanagaitės komentarai apie Vanagą neatsitiktinai įvardyti kaip esantys „priešakyje“, nes yra tik akivaizdžiausias ir įžūliausias plataus masto ir antivalstybinio pobūdžio lietuvių rezistencijos istorijos perrašymo pastangų fragmentas. Būtent Lietuvos istorija yra nurodoma pagrindiniu Kremliaus informacinių atakų taikiniu Lietuvoje. Tai aiškiai liudija besikartojantys išpuoliai ir nuolatinis jų atgarsis propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje.
Visiškai menka ir pasyvi visuomenės reakcija į visus, išskyrus į A. Ramanausko-Vanago atminimą nukreiptus, išpuolius signalizuoja gyventojų nepasirengimą atremti tokio pobūdžio iššūkius. Fragmentuotą ir nenuoseklią visuomenės istorinę atmintį liudija ir sociologiniai tyrimai. Pagal juos, partizaninę rezistenciją „didvyriška ir verta pasididžiavimo“ ir „nereikalinga ir beprasme“ laiko labai panaši gyventojų dalis, o daugiau nei trečdalis gyventojų šiuo klausimu neturi nuomonės arba negali pasirinkti (autorių kolektyvas, „Istorija kaip politinio mąstymo veiksnys“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 164). Su okupaciniu režimu kolaboravusių ar prie jo prisitaikiusių asmenų pokario laikotarpio atmintis daugelyje šeimų nustelbia Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimu grįstą pokario rezistencijos vertinimą. Dar mažiau yra žinoma apie 1941 metų sukilimą, į kurį šiuo metu ir yra nutaikyta daugiausiai šmeižto kampanijų ir keliama daugiausiai alternatyvios istorijos „faktų“. 
Valstybė privalo užtikrinti, kad dabartinė ir būsimos jaunosios kartos išsivaduotų iš Lietuvai priešiškų jėgų žiniasklaidoje aktyviai skleidžiamų mitų ir juos atitinkančios paveldimos sovietinės mitologijos apie „fašistinę“ prieškario Lietuvą, „banditus“ partizanus, „žydšaudžius“ sukilėlius ir „beprasmę“ rezistenciją.  Tam reikalinga ne indoktrinacija, kaip gąsdina kritikai, o visų pirma kokybiškas, sąžiningas, išsamus ir laisvės kovų laikotarpius akcentuojantis Lietuvos istorijos mokymas šalies mokyklose. Lietuvoje įvedus privalomą matematikos egzaminą, o vidurinio ugdymo sistemoje išliekant ydingai nuostatai, jog mokomasi dėl egzamino, istorija virsta antraeilės svarbos disciplina, prarandančia pozicijas ir vaikų dėmesį. Šią pražūtingą tendenciją tiesiog būtina apgręžti suvienodinant matematikos ir istorijos egzaminų statusą, atsakingai atnaujinant ir išplečiant istorijos mokymo programas, atskiriant Lietuvos istorijos mokymą atskiro dalyko ar modulio pavidalu, užtikrinant pateikiamų istorijos žinių ryšį su dabartimi, konkrečiai, su tuo, kaip aptariami įvykiai paveikė Lietuvos valstybės ir visuomenės raidą, prisidėjo prie jos valstybingumo išsaugojimo ar žlugimo. 
Neatsiejamas nuo atnaujinto istorijos mokymo turi būti patriotinis ugdymas, orientuotas ne vien į žinias apie konstitucinius pagrindus, žmogaus teises ir institucijų veikimą, tačiau visų pirma į tautinės savimonės, nacionalinės savigarbos, patriotinio įsipareigojimo valstybei ir tautai formavimąsi. Valstybės išlikimui, piliečių tapatumui ir solidarumui, informaciniam saugumui ir valiai gintis užtikrinti būtina tautinė, o ne kosmopolitinė pilietinio ugdymo orientacija. Tai gali pasiekti tik atnaujinta, su tautos kultūra, filosofija, istorija ir kraštotyra tvirtai susieta pilietinio ugdymo programa. Tikslinga, atspindint šiuos pokyčius, ir patį mokomąjį dalyką pervadinti patriotiniu ugdymu. 
Būdami įsitikinę, kad iki šiol vykdyta Lietuvos visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo politika ne tik žemina tautą ir menkina valstybės orumą, bet ir kelia vis didesnę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, sudarydama palankias sąlygas ardomosioms vidaus ir užsienio jėgoms griauti pačius valstybingumo pagrindus, raginame aukščiausiu valstybės politiniu lygmeniu nedelsiant imtis šių priemonių:
1. Nutraukti visose kultūros ir švietimo srityse vykdomą Lietuvos visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo politiką;
2. Atsisakyti Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo koncepcijos „Globali Lietuva“ ir Tautos išsivaikščiojimą spartinančios kosmopolitinės „atviros visuomenės“ kūrimo strategijos;
3. Sukurti Lietuvos ilgalaikės plėtros strategiją, grindžiamą suverenios nacionalinės valstybės samprata;
4. Suformuoti ir pradėti nuosekliai įgyvendinti lietuvių tautos orumą laiduojančią ir Lietuvos, o ne kitų valstybių interesus atitinkančią valstybinę istorijos politiką;
5. Realiai užtikrinti valstybinį lietuvių kalbos statusą, galutinai nutraukiant bandymus siaurinti jos viešojo vartojimo erdvę bei siekius simboliškai menkinti lituanistikos mokslinių tyrinėjimų ir studijų prestižą bei reikšmę;
6. Skirti ypatingą dėmesį ir pakankamai lėšų lietuvybės diegimui ir palaikymui elektroninėje erdvėje, sudarant sąlygas internete nemokamai ir patogiai naudotis lietuvių kalbos žinynais, žodynais, gramatikomis, tekstynais, tautosakos ir lietuvių literatūros kūriniais bei kitais informacijos šaltiniais;
7. Vertinant lietuvių literatūros vaidmenį tautinei savimonei sudaryti deramas sąlygas šiuolaikinės lietuvių literatūros sklaidai mokykloje ir elektroninėje erdvėje, remiant tokius projektus kaip „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ ir inicijuojant analogiškus, skirtus palaikyti ir skleisti naujausią lietuvių literatūrą nuolat atnaujinant lietuvių literatūros kanoną;
8. Formuojant ir įgyvendinant valstybinę kultūros politiką prioritetą teikti aukšto lygio nacionalinės kultūros plėtrą skatinantiems projektams ir lietuvių etninės kultūros puoselėjimui;
9. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje papildomai  finansuoti  aukšto akademinio lygio  tautos ir valstybės interesams tarnaujančius mokslinius tyrinėjimus ir studijų programas;
10. Iš pagrindų atnaujinti Lietuvos istorijos mokymą išplečiant jo mokyklinę programą, padarant jos dėstymą atskiru dalyku arba moduliu ir įvedant privalomą valstybinį istorijos egzaminą;
11. Iš esmės pertvarkyti pilietinio ugdymo mokykloje programą atsisakant iki šiol joje vyraujančių kosmopolitinių antitautinių bei antivalstybinių nuostatų ir perorientuojant ją į tautinės savimonės, nacionalinės savigarbos, patriotinio įsipareigojimo valstybei ir tautai formavimą.

Ateinanti savaitė žada sausesnius ir ramesnius orus

Ateinanti savaitė bus sausesnė, lietaus numatoma palyginti nedaug. Orai subjurs tik artėjant savaitgaliui, prognozuoja sinoptikai. 
Sekmadienį, kaip ir žadėta sinoptikų, debesys sklaidysis, maloniai džiugins protarpiais nušvintantys saulės spinduliai. Temperatūra įdienojus daug kur sieks 10 laipsnių, pietvakarių Lietuvoje kai kur net iki 12 laipsnių šilumos. Pūs vidutinio stiprumo pietų vėjas.
Pirmadienio naktis bus dar gana šviesi, be lietaus ir gausesnių debesų, temperatūra svyruos tarp 3-6 laipsnių šilumos, o rytą vakarinius rajonus jau ims pamažu dengti vis tankesnių debesų sluoksnis ir apie pusiaudienį Žemaitijoje ims truputį lynoti, LRT radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Pasak jos, rytinius šalies rajonus debesys užklos jau antroje dienos pusėje, bet lietus dar neturėtų atkeliauti. Vėjas bus nestiprus, pirmoje dienos pusėje pūs vis dar iš pietų, o antroje dienos pusėje - iš pietvakarių bei vakarų. Temperatūra dieną bus panaši kaip ir sekmadienį - tarp 7-11 laipsnių šilumos. 
Antradienį rytiniuose bei vidurio Lietuvos rajonuose gali truputėlį lynoti ir naktį daug kur susidarys rūkas. Jis tvyros ir pirmoje dienos pusėje. Naktį temperatūra šalyje bus gana skirtinga: rytiniuose rajonuose - tarp 3-7 laipsnių šilumos, o vakariniuose vietomis jau pažemės 0 ir 1 laipsnio šalčio. Dieną temperatūra svyruos tarp 6-8 laipsnių šilumos. Vėjas bus silpnas, bet jau daugiau vyraus šiaurinių krypčių.
Trečiadienį gali šiek tiek lynoti naktį, daugiausia pietiniuose, rytiniuose šalies rajonuose, sakė sinoptike A. Nagelytė. Naktis bus labiau debesuota, vietomis drieksis rūkas. Temperatūra numatoma tarp3-6 laipsnių šilumos, o dieną žymesnio lietaus neturėtų būti ir temperatūra svyruos tarp 6-8 laipsnių šilumos.
Daugiau lietaus turėtų atkeliauti penktadienį, tada jau visoje šalyje šiek tiek gausiau palis. Tad ateinančią savaitę, pasak sinoptikės, lietaus numatoma palyginti nedaug.

Vandens lygis kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože dar neslūgsta

Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 430 metrų (nuo 6,3 iki 6,73 km), vis dar išlieka 45 cm, praneša kelininkai. Lengvųjų transporto priemonių eismas čia draudžiamas. Specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu įmonės "Kelių priežiūra" kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.
Sekmadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausiai buvo sausos, tik vietomis buvo drėgnų kelių ruožų. 
Šalyje rytą buvo be kritulių, oro temperatūra svyravo nuo 3 iki 7 laipsnių šilumos.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną lietaus nenumatoma. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 7 iki 12 laipsnių šilumos.

Lietuvos kariuomenės laivo – išminuotojo parengtį vertins NATO specialistai

Lapkričio 6–21 dienomis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir nukenksminimo laivas „Kuršis“ (M54) Belgijoje dalyvaus laivo kovinio rengimo patikroje (angl. Mine countermeasure vessels Operational Sea Training (MOST)). Jos metu bus vertinamas laivo ir jo įgulos pasirengimas dalyvauti junginiuose su kitomis NATO šalimis. Įvairių krypčių specialistai tikrins laivo techninę būklę, įgulos teorines bei praktines žinias valdant laivą, pasirengimą kovai už laivo gyvybingumą, ryšio procedūras, gebėjimą koordinuotai atlikti veiksmus su kitais NATO partneriais.

Tikrinimo komisija vertins, ar minų paieškos laivas „Kuršis“ atitinka visus NATO keliamus reikalavimus laivui ir jo įgulai, taip pat pasirengimą dalyvavimui greta savo partnerių NATO minų paieškos ir nukenksminimo junginyje (SNMCMG1).

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupė (angl. SNMCMG1) yra tarptautinis greitojo reagavimo priešmininių laivų junginys, kurio uždaviniai – užtikrinti nuolatinį NATO priešmininės kovos pajėgumą, galintį veikti taikos, krizės ar ginkluoto konflikto metu.

Šis junginys veikia Šiaurės Europos vandenyse (dažniausiai Šiaurės ir Baltijos jūrose), kuriuose vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje bei pratybose su NATO partneriais. Šio karinio vieneto uždaviniams atlikti priešmininius ir aprūpinimo laivus, junginio vadą ir štabą rotacijos pagrindu 6–12 mėn. tarnybai skiria NATO jūrinės valstybės. 2014 metais junginiui yra vadovavęs ir Lietuvos karininkas komandoras Giedrius Premeneckas.

Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika

Lapkričio 8 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių

tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema.

Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas.

Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.

Vilniaus meras apie Gedimino kalno būklę: situacija yra labai rimta

Situacija yra labai rimta ir reikia kuo skubesnių sprendimų ir sparčiau vykdyti darbus, sakė šeštadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius, paprašytas įvertinti Gedimino kalno būklę. 
"Situacija yra labai rimta, tai visiškai akivaizdu. Manau, kad tie darbai, kuriuos šiandien atlieka ministerija ir muziejus, jie turi būti daromi sparčiau. Jie turi būti daromi, kad išvengtume tokių dalykų ateityje", - šeštadienį žurnalistams sakė Vilniaus meras R. Šimašius. Kalbėdamas apie Gedimino kalno būklę, jis pažymėjo, kad ši vasara buvo daugiau kaip dvigubai lietingesnė nei anksčiau. Meras pažymėjo, kad nors šiuo metu kalnas nepriklauso savivaldybės kompetencijai, tačiau jo nuomone, reikėtų skubesnių sprendimų. 
"Reikia skubesnių sprendimų ir skubesnių darbų vykdymo. Miestas, be abejo, gali prisidėti, bet, kaip ne kartą esu konstatavęs, kad kalnas yra Kultūros ministerijos žinioje. Jeigu būtų nuspręsta perduoti miestui, tai, natūralu, spręstume, kokius greitesnius žingsnius daryti", - sakė R. Šimašius. 
Kaip jau skelbta, penktadienį ir šeštadienio rytą sostinės Gedimino kalne viena po kitos nuslinkus nuošliaužoms, kalnas lankytojams uždaromas. Taip nuspręsta ne todėl, kad lankytojams grėstų pavojus, bet prevenciniais tikslais, šeštadienį žurnalistams sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. 
Anot viceministro, nuošliaužos paties kalno stabilumui ir geologinėms struktūroms pavojaus nekelia, nes yra nuslinkusi velėna bei supiltinis gruntas. 
Rytiniame šlaite 24 m ilgio ir apie 20 m pločio nuslinkusi velėna atidengė laikančias konstrukcijas ir įgriuvo dalis paties pagrindinio tako dangos. Pasak viceministro, todėl ir nuspręsta prevenciniais tikslais lankytojams uždaryti Gedimino kalną. 
Vilniaus miesto savivaldybė dėl Gedimino kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Per išpuolį Sirijoje žuvusių žmonių skaičius pasiekė 75

Per išpuolį Sirijos Deir ez Zoro provincijoje žuvusių žmonių skaičius pasiekė 75. Daugiau kaip 140 asmenų buvo sužeisti, pranešė Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuras.
Pateiktais duomenimis, pabėgėlių būryje Eufrato upės pakrantėje šeštadienio vakarą buvo detonuotas mažiausiai vienas užminuotas automobilis. Pasak Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro, atsakomybė už išpuolį tenka "Islamo valstybei" (IS).
Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuras įsikūręs Didžiojoje Britanijoje. Duomenis iš karo teritorijos sunku patikrinti. Tačiau šio biuro informacija praeityje dažnai pasitvirtindavo.
Anot duomenų, sprogimas nugriaudėjo Sirijos demokratinių jėgų (SDF) kontroliuojamoje teritorijoje. SDF yra remiamos Jungtinių Valstijų. Išpuolio aukos į gamtinių išteklių gausų regioną veikiausiai pabėgo sprukdami nuo mūšių.

Tarp Saudo Arabijoje suimtų princų yra ir turtingiausias arabas

Tarp dešimčių Saudo Arabijoje suimtų princų ir dabartinių bei buvusių aukštų pareigūnų, anot žiniasklaidos, yra ir 62 metų milijardierius Al Validas bin Talalas (Al-Walid bin Talal). Jis laikomas vienu įtakingiausių verslininkų Artimuosiuose Rytuose.
Žinių portalas "Sabaq" skelbia, kad A. V. bin Talalas yra tarp 11 princų ir 38 buvusių aukštų vyriausybės pareigūnų, kurie buvo suimti Antikorupcijos komiteto nurodymu. Naujai įsteigtam komitetui vadovauja Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohamedas bin Salmanas (Mohammed bin Salman).
Princas A. V. bin Talalas, valstybės įkūrėjo Ibno Saudo (Ibn Saudi) vaikaitis, žurnalo "Forbes" duomenimis, su maždaug 16 mlrd. eurų turtu yra turtingiausias arabiškojo pasaulio žmogus. Pinigus jam uždirbo jo nekilnojamojo turto imperija. 
Minėtus areštus vyriausybė pavadino kovos su korupcija priemone.

Dešimtys tūkstančių izraeliečių paminėjo 22-ąsias premjero I. Rabino nužudymo metines

Dešimtys tūkstančių izraeliečių šeštadienio vakarą Tel Avive paminėjo 22-ąsias ministro pirmininko Icchako Rabino (Izchak Rabin) nužudymo metines. Renginio organizatoriai kalbėjo apie 75 000 jo dalyvių, sekmadienį pranešė Izraelio radijas.
Mitingas vyko Rabino aikštėje Tel Avivo centre - tuomečio pasikėsinimo vietoje. Pabrėžtinai nepolitinio atminimo renginio moto buvo "Prisiminkite, mes esame tauta". 
"I. Rabinas buvo nužudytas, kadangi ėjo taikos keliu ir kadangi žudikas norėjo sustabdyti taikos procesą", - sakė Darbo partijos pirmininkas Avis Gabajus (Avi Gabai). To esą negalima nutylėti.
Vienas žydų fanatikas 1995 metų lapkričio 4-ąją nušovė I. Rabiną po taikos mitingo, taip norėdamas užkirsti kelią teritorinėms nuolaidoms palestiniečiams. Prieš tai buvo vykdoma kraštutinių dešiniųjų pjudymo kampanija prieš vyriausybės vadovą. Ir šiandieninis dešinės pakraipos premjeras Benjaminas Netanjahu (Benyamin Netanyahu) kaltinamas tuomet prisidėjęs prie atitinkamo politinio klimato.

Danijos migracijos ministrė turėjo sprukti nuo migrantų

Danijos migracijos ir integracijos ministrę Inger Stoiberg (Inger Stojberg) teko evakuoti iš centro, kuriame laikomi prieglobsčio negavę migrantai, praneša "The Local".
Ministrė atvyko į centrą, kur turėjo būti filmuojama televizijos kanalo DR laida, ir pabendravo su viena iš šeimų, kurios prašymas suteikti prieglobstį Danijoje buvo atmestas. Bet po to pareigūnę apsupo kitos šeimos, mat kažkas paleido gandą, kad esą šeimai, su kuria kalbėjosi I. Stoiberg, vis dėlto bus suteiktas prieglobstis. Didėjant įtampai ministrės asmens sargybiniai nusprendė ją evakuoti.
Vaizdo įraše iš incidento vietos matyti, kaip jauna moteris šoka ant važiuojančio ministrės automobilio kapoto.
Gautomis žiniomis, per incidentą niekas nenukentėjo. Pati I. Stoiberg vėliau pareiškė, kad padėtis migrantų centre buvo "agresyvi ir įtempta".

Raudonasis Kryžius pripažino, kad dingo 5 milijonai dolerių, paaukotų kovai su Ebolos karštine

Dėl sukčiavimo ir korupcijos dingo daugiau kaip 5 milijonai dolerių, paaukotų kovai su Ebolos karštinės epidemija Vakarų Afrikoje. Kaip praneša BBC, tai pripažino Raudonojo Kryžiaus atstovai.
Tyrimo metu auditoriai aptiko pirkimų padidintomis kainomis, darbo užmokesčio mokėjimo fiktyviems darbuotojams atvejų, suklastotų muitinės sąskaitų.
Ebolos protrūkis 2014-2016 metais pareikalavo mažiausiai 10 tūkstančių žmonių gyvybių.
Kovai su epidemija buvo pradėta plataus masto humanitarinė operacija, kuriai buvo surinkti milijonai dolerių.
Ebolos virusui plintant Liberijoje, Siera Leonėje ir Gvinėjoje, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus federacija skirstė aukas nacionalinėms Raudonojo Kryžiaus draugijoms šiose šalyse - bendra finansavimo suma sudarė apie 100 milijonų dolerių.
Raudonojo Kryžiaus auditoriai nustatė, kad Liberijoje 2,7 milijono dolerių dingo tiekiant medikamentus padidintomis kainomis ir mokant algas fiktyviems darbuotojams.
Siera Leonėje humanitarinių organizacijų darbuotojai, kaip spėjama, susimokė su tenykščių bankų darbuotojais ir pasisavino daugiau kaip 2 milijonus dolerių.
Gvinėjoje, kur tyrimas dar tęsiamas, apie milijoną dolerių dingo klastojant muitinės sąskaitas.
Raudonojo Kryžiaus atstovai BBC sakė, kad labai apgailestauja dėl lėšų praradimo. Organizacija pareiškė ketinanti sugriežtinti finansines taisykles ir patraukti atsakomybėn visus kaltininkus.
Sukčiavimas su paaukotais pinigais - nakties košmaras bet kuriai labdaros organizacijai, pažymi BBC.
Raudonasis Kryžius - geriausiai žinoma pasaulyje humanitarinė organizacija. Iš visko sprendžiant, tyrimo rezultatai turės jai labai skaudžių padarinių.

Saudo Arabija numušė iš Jemeno atskriejusią raketą

Saudo Arabijos pajėgos skelbia į šiaurės rytus nuo sostinės Rijado numušusios raketą. Ši buvo paleista kaimyniniame Jemene, pranešė stotis "Al Arabija".
Husių sukilėliai, kontroliuojantys didelę dalį Jemeno šiaurės, agentūrai dpa patvirtino į Rijado tarptautinį oro uostą paleidę balistinę raketą.
Socialinių tinklų vartotojai pieš tai pasakojo apie mažiausiai vieną sprogimą oro uoste. Tačiau "Al Arabija" pranešė, kad žalos nepadaryta.
Husių paleista raketa yra atsakas į Saudo Arabijos vadovaujamos karinės koalicijos vykdomą Jemeno bombardavimą ir blokadą, sakė sukilėlių atstovas. Esą buvo paleista "Volcano H-2" tipo raketa.
"Mes turime teisę smogti atgal ir leisti raketas į tuos, kurie savo lėktuvais žudo mūsų sūnus ir mūsų gyventojus", - kalbėjo atstovas. Jis turėjo omenyje antskrydį, kai trečiadienį turguje Sados provincijoje žuvo 29 žmonės.
Saudo Arabijos vadovaujamas karinis aljansas remia užsienio pripažintą Jemeno vyriausybę ir jau pustrečių metų bombarduoja husių sukilėlių pozicijas. 
Husiai iš Jemeno šiaurės nedidelėmis raketomis vis apšaudo Saudo Arabiją. Tačiau apie raketų paleidimą į už daugiau kaip 700 km esantį Rijadą pranešama retai.

Saudo Arabijos karalius atleido svarbius ministrus

Saudo Arabijos karalius Salmanas (Salman) pakeitė svarbius savo vyriausybės ministrus ir kartu sustiprino kronprinco Mohamedo bin Salmano (Mohammed bin Salman) kontrolę šalies saugumo aparatui. Valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtame karaliaus dekrete teigiama, kad postų neteko daug princų, ministrų ir aukštų kariškių.
Be kitų, iš pareigų buvo atleisti nacionalinės gvardijos ministras princas Moteibas bin Abdulahas (Moteib bin Abdullah), ūkio ministras Adelas al Fakehas (Adel al-Fakieh) ir karinio laivyno vadas Abdulahas al Sultanas (Abdullah al Sultan). Oficialiame pareiškime teigiama, jog "kelio silpnos sielos" savo interesus iškėlė virš visuomenės interesų, "kad nelegaliai praturtėtų".
Kartu įsteigtas kronprinco M. bin Salmano vadovaujamas Antikorupcijos komitetas, turėsiantis plačius įgaliojimus. Komitetas, pavyzdžiui, galės pradėti tyrimus, išduoti arešto orderius bei nurodyti apriboti keliones bei įšaldyti turtą.
Arabų naujienų kanalas "A-Arabija" tuo tarpu pranešė, kad jau suimta 11 princų, keturi pareigas einantys ministrai bei kelios dešimtys buvusių ministrų. Jie esą sulaikyti Antikorupcijos komiteto nurodymu. Tarp suimtųjų yra ir milijardierius princas Al Validas bin Talalas (Al-Walid bin Talal), vadovaujantis verslo imperijai visame pasaulyje.
Kronprincas M. bin Salmanas, kurį jo tėvas Salmanas tik birželį paskyrė įpėdiniu ir kuris jau yra gynybos ministras, laikomas sprendimų dėl personalijų monarchijoje varomąją jėga.

Įtakingas Egipto archeologas: ertmė Cheopso piramidėje "nėra joks naujas atradimas"

Įtakingas Egipto archeologas Sahis Havasas (Sahi Hawass) sukritikavo paskelbtą studiją apie Cheopso piramidėje aptiktą didžiulę ertmę. Piramidė yra "pilna ertmių", ir tai nereiškia, "kad yra kažkokia slapta patalpa ar kad tai naujas atradimas", - šeštadienį agentūrai AFP sakė buvęs vyriausiasis šalies egiptologas.
Tyrimas ketvirtadienį buvo pristatytas specializuotame žurnale "Nature". Nuo 2015 metų Egipto, Japonijos, Kanados ir Prancūzijos tyrėjai milžiniškoje Cheopso piramidėje drauge ieškojo slaptų erdvių.
S. Havasas vadovauja mokslo komitetui "ScanPyramids", kuris prižiūri slaptų patalpų paieškos projektą. Kai projekte dalyvavę mokslininkai pristatė savo išvadas, jie esą buvo informuoti, kad tai nėra "atradimas", - teigė S.Havasas.
Paskelbtus tyrimo rezultatus praėjusį penktadienį sukritikavo ir naujasis vyriausiasis egiptologas Mustafa Vaziris (Mustafa Wasiri). Projektas, anot jo, prieš publikuojant rezultatus, turi praeiti visus numatytus mokslinio tyrimo žingsnius. 
Remiantis studija, rasta ertmė 4 500 metų buvo visiškai nepaliesta. Ji yra tokio dydžio, kaip 200 vietų keleivinis lėktuvas ir visiškai uždara.
Vienas tyrėjų pareiškė, kad jokioje teorijoje apie slaptus kambarius nebuvo minima tokia didžiulė ertmė. Viskas, kad yra jos viduje, esą nebuvo paliesta nuo didžiulės kapavietės statybos laikų. Taip pat kol kas neaišku, kam ši erdvė buvo numatyta. Iki šiol buvo žinoma tik apie tris ertmes - karalienės kambarį, karaliaus kambarį ir Didžiąją galeriją.
139 metrų aukščio Cheopso piramidė yra didžiausia iš Gizos piramidžių. 230 metrų pločio kapavietė buvo pastatyta faraonui Cheopsui, valdžiusiam XXVII-XXVI amžių sandūroje prieš mūsų erą. Šį piramidė laikoma vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Kaip tiksliai monumentas buvo statomas, iki šiol nežinoma.

Pchenjanas paragino Vašingtoną "nesvajoti" apie derybas dėl Šiaurės Korėjos denuklearizavimo

Šiaurės Korėja atmetė derybų dėl jos denuklearizavimo galimybę ir pagrasino didinsianti savo branduolinį arsenalą. Tokį pareiškimą šalies naujienų agentūra KCNA išplatino prasidedant JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kelionei po Azijos šalis.
"JAV turi išmesti iš galvos mintį, kad KLDR gali atsižvelgti į jų gangsteriškus reikalavimus. Joms vertėtų nebesvajoti apie derybas su KLDR dėl denuklearizavimo", - sakoma pareiškime, paskelbtame su antrašte "Gana svajoti".
Penktadienį D. Trampas išvyko į ilgą kelionę po Azijos šalis. Jis lankysis Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Vietname ir Filipinuose. Ši kelionė truks iki lapkričio 14 dienos. Be kita ko, D. Trampas lapkričio 10 d. dalyvaus Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Vietnamo Danango mieste. Be to, jis lapkričio 12-13 dienomis Maniloje susitiks su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalių lyderiais.

Atgal