VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.06. Naujausios žinios

Lietuvos kariuomenės minų paieškos laivo parengtį vertins NATO specialistai

Lapkričio 6-21 dienomis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir neutralizavimo laivas "Kuršis" Belgijoje dalyvaus laivo kovinio parengimo patikroje. Jos metu bus vertinamas laivo ir jo įgulos pasirengimas dalyvauti junginiuose su kitomis NATO šalimis. Įvairių krypčių specialistai tikrins laivo techninę būklę, įgulos teorines bei praktines žinias.
Tikrinimo komisija vertins, ar minų paieškos laivas "Kuršis" atitinka NATO keliamus reikalavimus laivui ir jo įgulai, taip pat pasirengimą dalyvauti NATO minų paieškos ir neutralizavimo junginyje.
Tarptautinis greitojo reagavimo priešmininių laivų junginys veikia Šiaurės Europos vandenyse, kuriuose vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje bei pratybose su NATO partneriais. Šio karinio vieneto uždaviniams atlikti priešmininius ir aprūpinimo laivus, junginio vadą ir štabą rotacijos pagrindu 6-12 mėnesių tarnybai skiria NATO jūrinės valstybės.
2014 metais junginiui yra vadovavęs ir Lietuvos karininkas komandoras Giedrius Premeneckas.

LINPRA ragina ŠMM sparčiau steigti Inžinerinės pramonės profesinių kompetencijų centrą

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ragina Švietimo ir mokslo ministeriją sparčiau steigti Inžinerinės pramonės profesinių kompetencijų centrą, nes dabartinių profesinių mokyklų darbas nebeatitinka verslo ir šalies ūkio poreikių ir reikalauja greitesnės pertvarkos. LINPRA siūlosi prisidėti parengiant mokymo standartus, įvertinant skaitmeninimo pramonėje galimybes, dalyvauti peržiūrint mokymo programas ir turinį. 
LINPRA direktoriaus Gintaro Vildos teigimu, Lietuvai taip pat aktuali bendra europinė tendencija, rodanti, kad šiuo metu daugiau nei pusė pramonės sektoriuje dirbančių žmonių neturi tinkamų skaitmeninių gebėjimų, todėl jų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas - taip pat vienas svarbesnių šiandienos uždavinių. Lietuvos atveju situaciją paaštrina ir nelanksti švietimo sistema, kurios pritaikymas prie revoliucijos „Pramonė 4.0" keliamų iššūkių užtrunka per ilgai. Senosiose pramoninėse Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, susigriebta ir imta stiprinti pažangų profesinį bei dualinį mokymą ir mokymąsi pameistrystės būdu. Tuo tarpu Lietuvoje programų kūrimas užtrunka metų metus, mokytojų kompetencijų ugdymas ilgą laiką buvo sustojęs ir tik pastaruoju metu susigriebta tai padaryti, specializuota - inžinerinė profesinio mokymo literatūra - pasenusi. 
Nors nerimą kelia kai kurios tendencijos - senėjant Europos visuomenei mažėja ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius, aštrėja technologinė kova su JAV ir kai kuriomis Azijos šalimis - Europos pramonė išlieka stipri ir toliau pirmauja nemažai pasaulio pramonės sektorių. Pramonei tenka du trečdaliai Europos Sąjungos eksporto, joje dirba 32 mln. žmonių. Dėl šios priežasties pramonė yra vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų, o pagrindinis veiksnys pramonei išlaikyti ir padidinti savo konkurencinį pranašumą - švietimo sistemos tobulinimas ir skaitmeninių inovacijų centrų diegimas. 
Įvairiomis paramos priemonėmis pramonei Europos Komisija skatina investicijas į švarias ir skaitmenines technologijas bei inovacijas. Kartu, tausojant gamtos išteklius, siekiama plėtoti žiedinę ekonomiką, kai iš pramoninių atliekų gaminama nauja produkcija.
"Lietuvos inžinerinė pramonė yra šio europinio pramonės traukinio sąstato dalis. Mūsų įmonių augimą lemia bendra situacija Europoje: auga Europa, auga ir Europos, ir Lietuvos pramonė. Šiuometinis Europos ir Lietuvos inžinerinės pramonės augimas yra stipriai veikiamas pramonės skaitmeninimo efekto. Augo beveik visi apdirbamosios gamybos sektoriai. Didžiausią procentinį augimą demonstruoja metalo apdirbimo, optinių ir elektroninių produktų gamybos įmonės. 
Inžinerinės pramonės sektoriuje šis augimas siekia apie 10 proc. kasmet. Tačiau, kaip ir Europa, susiduriame su rimtais uždaviniais ketvirtosios pramonės revoliucijos procesams paspartinti. Visų pirma - tinkamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų trūkumas, nuo kurio kenčia ir Lietuva, ir kitos Europos šalys", - sako G.Vilda. 
Europos inžinerinės pramonės darbdaviai ir darbuotojai (atstovaujami europinių organizacijų CEEMET ir „IndustryAll") vienbalsiai sutaria, kad vienas didžiausių skaitmeninimo nulemtų iššūkių, kylančių Europos pramonei, yra tinkamų darbuotojų įgūdžių, žinių ir kompetencijos užtikrinimas. Šiame pareiškime teigiama, kad būtina sukurti švietimo ir mokymo sistemas, kurias taikant mokymas atitiktų sparčiai evoliucionuojančius darbo rinkos poreikius, ypač įmonėms patiriant gilų ir spartų skaitmeninimo procesą. Tad norint pasiekti gerą profesinio orientavimo ir mokymo kokybę lemiamu veiksniu taps bendradarbiavimas tarp švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų bei pramonės atstovų. 
"Dar vienas labai svarbus mūsų laukiantis uždavinys - skaitmeninių inovacinių centrų (SIC) kūrimas ir jų integravimas į besikuriantį Europos SIC tinklą. Tam, kad skaitmeninė pramonės transformacija neliktų vien tik dokumentuose, reikia suprasti jų poreikius, verslo modelius ir pokyčius, kad būtų galima įmonėms padėti persitvarkyti. Tokios pagalbos ašimi ir turėtų tapti skaitmeniniai inovaciniai centrai, sutelkiantys bendram darbui geriausius išmaniosios gamybos, robotikos, duomenų debesijos ir lazerių technologijų novatorius. Europos Komisija investicijoms į nacionalinius ir regioninius SIC yra numačiusi 5,5 mlrd. eurų, būtina pasinaudoti šiuo finansavimo šaltiniu", - pabrėžia LINPRA direktorius.
Asociacija tikisi, kad naujoji Ūkio ministerijos vadovybė skirs deramą dėmesį „Pramonė 4.0" komisijos ir koordinacinės darbo grupės darbui, o pramonės konkurencingumo padidinimas bus pirmojo prioriteto darbas. Svarbu, kad skaitmeninė pramonės transformacija Lietuvoje taptų realybe, o mūsų lietuviškos įmonės - dar stipresne bendros Europos pramonės vertės kūrimo grandinės dalimi. 
LINPRA nacionaliniu ir tarptautiniu mastu atstovauja Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui, kurį sudaro daugiau nei 2050 įmonių, vienija inžinerinius klasterius, jungiančius apie 300 įmonių, ir į bendruomenę buria 90 organizacijų, aktyviai veikiančių LINPRA darbo grupėse, komitetuose, forumuose, projektuose. 1993 m. įkurta asociacija - Lietuvos inžinerinės pramonės ambasadorė. Asociacijos atstovaujamų įmonių apyvarta kasmet siekia apie 3,2 mlrd. eurų. Lietuvos inžinerinės pramonės sektorius sudaro maždaug 20 proc. visos apdirbamosios gamybos, o jam per metus tenka 19 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės srities pagamintos produkcijos yra eksportuojama.

Elektra spalį kainavo 11 proc. mažiau

Vidutinė spalio mėn. elektros energijos kaina „Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su praėjusių metų spaliu, mažėjo 11 proc. ir siekė 34,35 Eur/MWh. Kainą mažino efektyviai veikusi „NordBalt" jungtis ir išaugusi energijos gamyba vandens bei vėjo jėgainėse Skandinavijoje.
Lietuvos kainų zonoje elektros energijos kaina spalį sumažėjo net 4,12 Eur/MWh. Panaši tendencija užfiksuota ir Latvijoje bei Estijoje - čia kaina atitinkamai krito 13 ir 11 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Augusi elektros generacija iš atsinaujinančių energijos šaltinių mažino kainą ir su Lietuva sujungtoje Švedijos 4-ojoje kainų zonoje - čia energija buvo 12 proc. pigesnė. 
„Pusę spalio mėnesio „NordBalt" veikė maksimaliu pajėgumu - buvo išnaudojamas visas jungties pralaidumas. Tuo pat metu Skandinavijoje krito energijos kaina, nes ją mažino išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių - hidroenergijos generacija išaugo 10 proc., vėjo energijos - 17 proc. Ši pigesnė energija „NordBalt" jungtimi pasiekė ir Lietuvą, todėl kaina Lietuvoje mažėjo beveik tiek pat, kiek Švedijoje", - sako nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas" vadovas Vidmantas Salietis.
Elektra Lietuvoje spalį kainavo brangiausiai Baltijos šalyse - Latvijoje energija buvo 0,65 Eur/MWh, Estijoje - 0,92 Eur/MWh pigesnė. Švedijos 4-ojoje kainų zonoje energijos kaina siekė 32,21 Eur/MWh ir buvo 2,14 Eur/MWh mažesnė nei Lietuvoje. Rugsėjį kainų skirtumas buvo dvigubai mažesnis ir siekė tik 0,86 Eur/MWh.

Šalies kelių dangos daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų ruožų

Ankstų pirmadienio rytą šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 iki 6 laipsnių šilumos.
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausiai sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Tauragės rajone eismo sąlygas sunkina rūkas. Matomumas sumažėjęs ir vietomis siekia iki 100 metrų, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vandens lygis krašto kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis - 450 metrų (nuo 6,28 iki 6,73 km), pakilo iki 50 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. VĮ "Kelių priežiūra" specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antroje dienos pusėje vakariniuose šalies rajonuose truputį palis. Aukščiausia oro temperatūra nuo 7 iki 11 laipsnių šilumos.

Deginimo jėgainės verčia priešintis atliekų perdirbimui?

Vilniuje ir Kaune planuojamos statyti atliekų deginimo jėgainės gali būti pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva priešinasi Europos Parlamento siūlomiems atliekų perdirbimo tikslams, teigia Piotras Barčakas (Piotr Barczak), už atliekų politiką atsakingas Europos aplinkosaugos biuro (EEB) pareigūnas.
Europos Parlamentas kovo mėnesį pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir pateikė siūlymą, kad iki 2030 metų bendrijos šalyse turi būti perdirbama 65-70 proc. komunalinių atliekų. EEB teigimu, Lietuva yra tarp valstybių, kurios sabotuoja žiedinės ekonomikos tikslus ir siekia, kad jie būtų mažiau ambicingi.
Pasak P. Barčako, tikėtina, kad tokia Lietuvos pozicija yra tiesiogiai susijusi su šalyje planuojamomis statyti atliekų deginimo jėgainėmis.
"Atliekų deginimas trukdo jų daugiau perdirbti. Tai gali būti priežastis, kodėl Lietuvos sprendimų priėmėjams kelia nerimą siūlomi aukštesni perdirbimo tikslai. Juk kuo daugiau atliekų perdirbama, tuo mažiau jų lieka deginimo jėgainėms", - naujienų agentūrai ELTA sakė P. Barčakas .
Jo nuomone, valstybės, kurios investuoja į deginimo pajėgumų plėtrą, papuola į spąstus.
"Visų pirma milžiniškos sumos yra investuojamos į deginimo projektus, užuot kūrus perdirbimo infrastruktūrą, gerinus atliekų surinkimą ir ėmusis kitų prevencinių priemonių. Be to, tokių jėgainių veiklai ir atsiperkamumui yra būtinas nuolatinis atliekų tiekimas, o tai skatina didesnį nerūšiuotų atliekų susidarymą", - sako P. Barčekas.
Jis tikina, kad deginimo jėgainės ne tik Lietuvoje tampa kliūtimi siekti geresnių perdirbimo tikslų.
„Panašią situacija matome ir Lenkijoje. Atliekų deginimas rūpesčių kelia ir Estijai. Nauja jų deginimo jėgainė, kuri veiklą pradėjo 2014-aisiais, vos po metų perpus sumažino perdirbimą", - sako P. Barčekas.
Pareigūno teigimu, nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl Lietuva neturėtų siekti ambicingų perdirbimo tikslų. Kaip pavyzdį jis pateikia Slovėniją, kuri vos per kelerius metus, vien vietos iniciatyvų dėka, pasiekė geresnių perdirbimo rezultatų.
Naujasis Lietuvos aplinkos viceministras Dalius Krinickas anksčiau yra tvirtinęs, kad Lietuva Europos žiedinės ekonomikos tikslams pritaria, tačiau derybose siekia tam tikrų išlygų.
Europos aplinkosaugos biuras vienija apie 140 Europos Sąjungos nevyriausybinių organizacijų. EEB sprendžia aktualiausias Europos aplinkos problemas, stebi ir konsultuoja sprendžiant susijusius klausimus ES lygiu. Biurui aktualiausios yra klimato kaitos, žiedinės ekonomikos, oro, vandens bei dirvožemio užterštumo, taip pat pramonės, energetikos, žemės ūkio, produktų kūrimo ir atliekų prevencijos politikos temos.

Dėl situacijos Katalonijoje Ispanijos paslaugų sektoriaus augimas spalį sulėtėjo

Ispanijos paslaugų sektoriaus augimas spalį buvo lėčiausias per pastaruosius devynis mėnesius, teigiama "Markit" apklausoje, o pagrindinė sulėtėjimo priežastis buvo krizė Katalonijoje. Apie tai rašo "Reuters".
Ispanijos centrinė valdžia spalio pabaigoje perėmė tiesioginę Katalonijos valdžią po to, kai regionas mėnesio pradžioje surengė referendumą bei paskelbė vienašalę nepriklausomybę.
"Markit" sudaromas paslaugų sektoriaus įmonių PMI indeksas Ispanijoje per praėjusį mėnesį smuktelėjo nuo 56,7 iki 54,6 punkto.
Indeksas šalyje aukščiau 50 punktų ribos, skiriančios augimą ir sektoriaus traukimąsi, laikosi nuo 2013 m. spalio.
Verslo sentimentas spalį krito nuo 70,0 iki 67,7 punkto bei pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius metus.
Krizė Katalonijoje didesnę įtaką darė paslaugų sektoriui, tuo tarpu gamybos sektoriui mėnuo buvo itin sėkmingas - ketvirtadienį "Markit" skelbė, kad veikla Ispanijos gamybos sektoriuje spalį plėtėsi sparčiausiai per pustrečių metų.

Vokietijos gamyklų užsakymai rugsėjį pranoko ekonomistų lūkesčius

Vokietijos gamybos sektorius rugsėjį netikėtai fiksavo išaugusius užsakymų rodiklius, kurie gerokai pralenkė ekonomistų prognozes, informuoja leidinys "Financial Times".
Pramoniniai užsakymai rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 1 proc., skelbia šalies Federalinis statistikos biuras. Šis rodiklis žymiai pralenkė ekonomistų lūkesčius, kurie tikėjosi 1,5 proc. užsakymų kritimo.
Be to, statistikos biuras pakoregavo ir liepos užsakymų augimą, kuris, naujausiais duomenimis, siekė ne 3,6, o 4,1 proc.
"Per pastaruosius du mėnesius Vokietijos kompanijos sulaukė beveik tiek pat užsakymų, kiek prieš ekonominę bei finansų krizę 2007 metais", - teigiama Federalinio statistikos biuro pranešime.
Didžiausia euro zonos ekonomika pastaraisiais mėnesiais toliau demonstruoja savo pajėgumą, o gamybos sektorius fiksuoja aukštus rodiklius.
Be to, nedarbo lygis Vokietijoje, remiantis praėjusią savaitę pasirodžiusiais duomenimis, yra žemiausias nuo šalies suvienijimo 1990 m.

Belgijos teismas paleido K. Pučdemoną ir keturis jo bendražygius

Belgijos teismas paleido buvusį Katalonijos prezidentą Karlesą Pučdemoną (Carles Puigdemont) ir keturis buvusius jo ministrų kabineto narius, praneša BBC.
Politikai buvo paleisti su sąlyga, kad neišvyks iš šalies. Be to, jie įpareigoti suteikti informaciją apie savo gyvenamąją vietą Belgijoje.
Katalonijos politikai patys pasidavė Belgijos policijai po to, kai Ispanijos teismas išdavė Europos arešto orderį juos suimti.
K. Pučdemonas į Belgiją pabėgo Madridui Katalonijoje įvedus tiesioginį valdymą. Tai buvo centrinės Ispanijos valdžios reakcija į neteisėtą referendumą dėl regiono nepriklausomybės bei į vėliau įvykusį nepriklausomybės paskelbimą.
Buvęs Katalonijos lyderis teigė į Ispaniją grįšiąs tik tuo atveju, jei bus užtikrintas teisingas jo bylos nagrinėjimas.
Belgijoje šiuo metu esantį Katalonijos politikų penketą Ispanija kaltina maištu, antivyriausybine veikla ir valstybės lėšų švaistymu.
Tikimasi, kad politikai prieš Belgijos teismą turėtų stoti per ateinančias 15 dienų. Briuselis gali juos grąžinti Ispanijai per 60 dienų, tačiau, jei jie nepateiks teisinių prieštaravimų, tai gali įvykti žymiai greičiau.

Atgal