VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.07. Naujausios žinios

Euro grupėje – dėmesys fiskalinėms taisyklėms, Bankų Sąjungos užbaigimo klausimams ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą

Vakar vykusiame Euro grupės posėdyje aptartas euro zonos stabilumui svarbus fiskalinių taisyklių ir galimų naujų fiskalinių instrumentų klausimas, didelis dėmesys skirtas Bankų Sąjungos užbaigimo klausimams ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą. Apie tai su kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių atstovais kalbėjosi finansų ministras Vilius Šapoka.

„Europos Sąjungos ir euro zonos fiskalinės taisyklės turi būti subalansuotos ir užtikrinti atsparumą krizėms. Svarstant euro zonos fiskalinių pajėgumų sukūrimo galimybę, labai svarbu nustatyti tinkamus saugiklius, kurie skatintų laikytis tvarios ekonominės politikos“, – teigė V. Šapoka.

Po krizės tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu sustiprintos fiskalinės taisyklės padėjo sumažinti deficitą, tačiau jos vis dar per daug sudėtingos, joms trūksta skaidrumo ir nuspėjamumo. Stipresnis ir labiau nuspėjamas įgyvendinimas ES lygiu ir nacionalinių taisyklių stiprinimas padėtų pasiekti didesnį ekonomikos tvarumą ir atsparumą krizėms.

Euro grupės finansų ministrai diskutavo apie artimiausiu metu būtinus priimti sprendimus, kurie reikalingi Bankų Sąjungos užbaigimui. Vėliausiai iki 2018 m. vidurio siekiama baigti derybas dėl bankų sektoriaus riziką mažinančių priemonių teisinio paketo priėmimo.

Taip pat diskutuota apie išlaidų švietimui efektyvumą. Išsilavinimo prieinamumas ES valstybėse 2002-2016 m. išaugo, nors jo lygis šalyse narėse vis dar nevienodas. Siekiant užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas svarbu švietimui skirti ne daugiau lėšų, bet užtikrinti, kad išlaidos būtų efektyvios.

Šiemet pirmąkart dalis gyventojų paramos iš beveik 17 mln. teks ir meno kūrėjams

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedama pervesti parama: 532 tūkst. gyventojų nuo 2016 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų kiek daugiau nei 131 tūkst. eurų pirmąkart šiemet gaus 703 meno kūrėjai, kuriems paramą prašė pervesti per 3 tūkst. gyventojų.

Lapkričio 6 d. paramos pervedimų jau sulaukė 3 tūkst. organizacijų, joms pervesta 2,5 mln. eurų. Parama bus pervesta iki lapkričio 15-osios, kaip ir numato teisės aktai. Lėšos dalimis bus pervedamos kasdien.

Gyventojai įvairias organizacijas kasmet gali paremti skirdami 2 proc., o partijas – 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio. Iš viso šiemet per 532 tūkst. gyventojų nusprendė paremti įvairias organizacijas, skirdami joms 17 mln. eurų. Šiemet, pirmą kartą tarp paramos gavėjų yra ir 703 meno kūrėjai. Juos pasieks daugiau nei 131 tūkst. eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė per 3 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais 557,6 tūkst. gyventojų prašė paramai skirti 16,8 mln. eurų.

„Paramos gavėjų, galinčių sulaukti papildomų įplaukų, gali padaugėti, jei paramos prašymus pildę gyventojai tinkamai įvykdys savo mokestines prievoles – pašalins pajamų deklaracijose nustatytus trūkumus pagal mokesčių administratoriaus pranešimą. Vien tokių paraginimų esame išsiuntę 10,4 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie savo ruožtu yra pateikę per 10 tūkst. prašymų savo sumokėto mokesčio dalį skirti  paramos gavėjams ir politinėms partijoms“, – pastebi VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė.

Daugiausia gyventojų paramos šiemet bus pervesta labdaros ir paramos fondui „Aušroja“, kuriai skirta daugiau nei 390 tūkst. eurų. Tradiciškai antrąją ir trečiąją pozicijas išsaugojo labdaros ir paramos fondai „Mamų unija“ (207 tūkst. eurų) bei „Bėdų turgus“ (167 tūkst. eurų).

Gyventojai partijas gali paremti skirdami iki 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio. Šiemet 952,7 tūkst. eurų partijoms paskyrė 62 tūkst. rėmėjų (praėjusiais metais kiek daugiau nei 1 mln. eurų partijoms paskyrė 69 tūkst. gyventojų). Didžiausia paramos suma skirta Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (per 242 tūkst. eurų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (per 220 tūkst. eurų), Lietuvos socialdemokratų partijai (per 175 tūkst. eurų).

VMI pažymi, kad dalis (per 10 tūkst.) gyventojų pateiktų teisingai užpildytų prašymų liks neįvykdyta – juos teikę žmonės praėjusiais metais nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio, nuo kurio skaičiuojama parama. Taip pat dalis (beveik 33 tūkst.) gyventojų prašymų skirti paramą liks neįvykdyta, o lėšos nepervestos, nes prašymų teikėjai laiku nepateikė, nors privalėjo, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų, nepatikslino (per 10 tūkst. gyventojų) arba Mokesčių inspekcijai neužpildė ir nepateikė papildomų dokumentų (per 3 tūkst. gyventojų). Beveik 2,5 tūkst. gyventojų prašymuose skirti paramą nurodė juridinius asmenis, neturinčius teisės gauti paramos.

Lietuvos istorija mena

Lietuva lapkričio 7-ąją:
1367 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Videniškių - vietovės Molėtų rajone, netoli Siesarties upės, vardas. Lietuvos didysis kunigaikštis Daumantas XIII a. čia buvo pastatęs gynybinę pilį-tvirtovę.
1816 m. Salamiestyje, Kupiškio rajone, gimė rašytojas, vertėjas Viktoras Julijonas Aramavičius. Mirė 1892 m.
1928 m. Karaliaučiuje, dabartiniame Kaliningrade, pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos.
1991 m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą "Dėl LKP ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo".
2004 m. Lietuvoje lankėsi 15 NATO ekspertų, kurie domėjosi Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pertvarka.
2006 m. Londone atidarytas Lietuvos turizmo informacijos centras.
2006 m. eidamas 80-uosius metus mirė žymus tapytojas peizažistas, dailės pedagogas Vincas Norkus.

Kelininkai perspėja: keliuose yra slidžių ruožų

Antradienio rytą Klaipėdos ir Mažeikių rajonuose ant valstybinės reikšmės kelių dangų susiformavo plikledis, čia dirba žiemos priežiūros mechanizmai. Lietuvos automobilių kelių direkcija vairuotojų prašo nelenkti kitų transporto priemonių neįsitikinus, kad manevras yra saugus, ir laikytis didesnio nei įprasta saugaus atstumo.
Likusioje šalies dalyje keliai drėgni.
Vakarų Lietuvoje bei Panevėžio apskrityje eismo sąlygas rytą sunkino rūkas, matomumas sumažėjęs ir vietomis siekia iki 150 metrų.
Šalyje be kritulių, oro temperatūra svyruoja nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.
Vandens lygis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 450 metrų (nuo 6,28 iki 6,73 km), išlieka iki 50 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. Specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius kelia VĮ "Kelių priežiūra".
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną be kritulių. Aukščiausia oro temperatūra svyruos nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Seimas paminės tragiško likimo signataro G. Ramono 55-metį

Antradienį Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-osios gimimo metinės ir 20-osios jo mirties metinės.
Seimo rūmuose Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama fotografijų paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintaras Ramonas (1962 11 06-1997 11 11)". 
1990 m. kovo 4 d. Joniškio rinkimų apygardoje G. Ramonas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo", jam buvo tik 28 metai. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime priklausė Sąjūdžio centro frakcijai. Jis aktyviai įsitraukė į tris pagrindines veiklos sritis: Lietuvos valstybės atkūrimo darbus, savivaldos institucijų kūrimą ir žemės ūkio reformą. Nuo 1990 m. kovo 20 d. iki 1991 m. lapkričio 21 d. dirbo Valstybės atkūrimo komisijoje, taip pat buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo trečiosios sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos narys. Nuo 1991 m. lapkričio 26 d. iki kadencijos pabaigos dirbo Savivaldybių reikalų komisijoje, o nuo 1992 m. sausio 30 d. - dar ir Mandatų ir etikos komisijoje. Per savo kadenciją Gintaras Ramonas kartu su kitais deputatais dalyvavo Tarptautiniame taikos kongrese Italijoje, stebėjo Armėnijos Respublikos referendumą.
1992 m. spalio 25 d. balotiravosi Seimo rinkimuose Pakruojo ir Joniškio rinkimų apygardoje, bet išrinktas nebuvo. Po šių rinkimų G. Ramonas visam laikui grįžo į gimtąjį Joniškį. Grįžimas į gimtinę Gintarui buvo ypač sudėtingas, o prisitaikymas prie naujų sąlygų - fatališkai nesėkmingas. Gyvenimo ir likimo išbandymų palaužtas, 1997 m. lapkričio 11 d. pasitraukė iš gyvenimo.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengtoje parodoje - fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Seimo archyvo fondų, G. Ramono šeimos archyvo.
Paroda Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje bus eksponuojama iki lapkričio 13 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

Rugsėjį gamintojų kainos Lietuvoje padidėjo 0,7 proc., o per metus išaugo 4,7 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 2017 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, gamintojų kainos euro zonoje ir visoje ES ūgtelėjo 0,6 proc. Rugpjūtį gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 0,3 proc., o visoje ES - 0,4 proc. 
2017 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 2,9 proc., o ES padidėjo 3,3 proc.
Lietuvoje rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos išaugo 0,7 proc., o per metus padidėjo 4,7 proc.
Šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, euro zonoje gamintojų kainos energetikos sektoriuje pakilo 1,5 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos išaugo 0,4 proc., ilgalaikio vartojimo prekių kainos pakilo 0,2 proc.; tuo tarpu trumpalaikio vartojimo bei investicinių prekių liko stabilios.
Visoje ES gamintojų kainos energetikos sektoriuje pakilo 2,0 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., ilgalaikio vartojimo prekių kainos išaugo 0,2 proc., o trumpalaikio vartojimo prekių - 0,1 proc.; investicinių prekių kainos liko stabilios.
Šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, gamintojų kainos, neskaičiuojant energetikos sektoriaus, euro zonoje pakilo 0,1 proc., o visoje ES - 0,2 proc.
ES valstybių narių duomenimis, gamintojų kainos daugiausia išaugo Nyderlanduose (2,9 proc.), Danijoje (1,4 proc.), Belgijoje (1,3 proc.) ir Graikijoje (1,2 proc.), o sumažėjo Kipre (1,4 proc.).
2017 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 2,9 proc., o visoje ES - 3,3 proc. Euro zonos energetikos sektoriaus gamintojų kainos padidėjo 4,6 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos padidėjo 3,3 proc., trumpalaikio vartojimo prekių kainos - 2,3 proc., investicinių prekių kainos - 1,0 proc., o ilgalaikio vartojimo prekių kainos išaugo 0,7 proc. 
Visoje ES energetikos sektoriaus gamintojų kainos išaugo 6,0 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos pakilo 3,5 proc., trumpalaikio vartojimo prekių kainos išaugo 2,7 proc., investicinių prekių kainos pakilo 1,1 proc., o ilgalaikio vartojimo prekių kainos - 1,0 proc.
Šių metų rugsėjį, palyginti su 2016 m. rugsėju, gamintojų kainos, neskaičiuojant energetikos sektoriaus, euro zonoje pakilo 2,2 proc., o visoje ES padidėjo 2,5 proc.
Lyginamuoju laikotarpiu gamintojų kainos augo visose ES narėse. Daugiausia jos išaugo Belgijoje (7,0 proc.), Nyderlanduose (6,4 proc.), Bulgarijoje (6,0 proc.), Estijoje (5,5 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (5,4 proc.).

Ministerija paskyrė Lietuvos valstybines K. Būgos stipendijas užsienio studentams

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė šešias valstybines Kazimiero Būgos stipendijas užsienio šalių studentams, studijuojantiems baltistikos ir lituanistikos disciplinas užsienio universitetuose. 
Taip užsienio piliečiai skatinami aktyviau domėtis lietuvių kalba ir jos studijomis, prisidedama prie lituanistikos studijų programų plėtros. 
Stipendijas 2017-2018 metais gauna Frankfurto prie Maino Gėtės universiteto studentas Filipas Manuelis Buchas (Filip Manuel Buch), Latvijos universiteto magistrantūros studijų studentė Ieva Bukša, Varšuvos universiteto doktorantė Zofija Mitan-Gavryševska, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto bakalauro studijų studentė Marija Ponomariova, Prahos Karolio universiteto doktorantė Nada Vaverova ir Masaryko universiteto magistrantūroje studijuojanti Šarka Zdražilova. 
Stipendijos dydis - 304 eurai per mėnesį. Šios Lietuvos skiriamos stipendijos ne tik skatina užsienio piliečius domėtis lietuvių kalba, mūsų šalimi, bet ir formuoja teigiamą Lietuvos įvaizdį. 
Į stipendiją kasmet gali pretenduoti užsienio šalių aukštųjų mokyklų studentai, pagal lituanistikos ar baltistikos studijų programas lietuvių kalbą studijuojantys ne trumpiau kaip vienerius metus. Studentus turi rekomenduoti dėstytojai. Atrenkant stipendininkus, atsižvelgiama į jų studijų rezultatus, mokslinius interesus, lietuvių kalbos studijų pasirinkimo motyvaciją ir tikslus. 
Konkursą Švietimo ir mokslo ministerija skelbia kasmet nuo 2007 m. Iki šiol K. Būgos stipendiją jau yra gavę 59 užsienio šalių piliečiai.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje - paroda "Markas Šagalas. Pradžia"

Trečiadienį, lapkričio 8 d., 17 val., Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parodų salėje bus atidaryta Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus filialo - Baltarusijos kino istorijos muziejaus - darbuotojų parengta paroda "Markas Šagalas. Pradžia", kurios pagrindą sudaro to paties pavadinimo baltarusių animacinio filmo medžiaga. 
Per atidarymo ceremoniją kalbės animacinio filmo dailininkė-statytoja Ala Matiuševskaja, bus parodyta juostos kopija su subtitrais lietuvių kalba. 
Paroda supažindina su įvairiais eskizais animaciniam filmui "Markas Šagalas. Pradžia" (nacionalinės kino studijos "Belarusfilm" animacinių filmų studija, režisierė Jelena Petkevič), atspindinčiais kūrybinius autorių ieškojimus, pagrindinius jų darbo etapus, taip pat eksponuojami parengiamieji eskizai filmui su citatomis iš autobiografinės knygos "Markas Šagalas. Mano gyvenimas", filmo kadrai. 
Filmo autorės - dailininkė-statytoja A. Matiuševskaja ir jai talkinusios dailininkės Inga Karaškevič bei Tatjana Udovičenko - stengėsi laikytis M. Šagalo stiliaus, taip perteikti jo spalvų gamą, kad personažai, interjero daiktai, taip pat filmo fonas leistų pajusti dailininko kūrinių atmosferą. 
Eskizai buvo piešiami ant specialios acetato juostos tempera. Vėliau vaizdai buvo skenuojami, karpomi, komponuojami ir animuojami. Taip buvo kuriamas pasaulis, kuriame atgijo šio filmo herojai.

Pravieniškių pataisos namų galimai nelegali veikla valstybei žalos pridarė už 0,7 mln. eurų

Kalėjimo departamento pertvarka įsibėgėja - pataisos namuose atliekami auditai atskleidžia galimai nusikalstamas veiklas, kai kurios jų siekia ir šimtatūkstantines sumas. 
Pirmadienį Vyriausybėje vykusios spaudos konferencijos metu atsakingos auditorės, kartu su teisingumo ministre Milda Vainiute ir Premjeru Sauliumi Skverneliu, pristatė pirminius Lietuvos pataisos namų pažeidimus, valstybei padarytą žalą. Surinkti duomenys perduoti prokurorams, o, Premjero teigimu, tokiai pataisos namų pertvarkai seniai laikas. 
„Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau ryžto imtis tokių vidaus tyrimų ir dalytis jų rezultatais. Esminiai kalėjimo departamento trūkumai vertė šią sistemą „supurtyti". Atitinkamos bylos jau pradėtos", - kalbėjo S. Skvernelis. 
Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjos Doritos Visalgienės ir vyriausiosios specialistės Rasos Kazėnienės teigimu, Pravieniškių pataisos namuose atlikto audito metu nustatyta, kad dėl administracijos sprendimų valstybė galėjo patirti 708 tūkst. eurų žalą. 
„Pravieniškių pataisos namuose taikyti organizaciniai principai valstybei kainavo 708 tūkst. eurų. Šie pataisos namai kai kuriais atvejais yra verslo paramos įstaiga, dauguma sprendimų tenkina tik jų poreikius. Viena iš problematiškų sričių - galimas dokumentų klastojimas, nepagrįstos valstybės išlaidos. 
Vien už atliekų išvežimą Pravieniškių pataisos namai mokėdavo kone 100 kartų daugiau, nei rodo įprastos praktikos. Taip pat, šiuose pataisos namuose akivaizdus nuteistųjų išnaudojimas - vienam parduotuvės savininkui leista įdarbinti du nuteistuosius be jokio atlygio. Aktyvus prisidėjimas prie nelegalios veiklos bus ištirtas ir skirtos atitinkamos bausmės", - susirinkusius žurnalistus užtikrino auditorės. 
Pravieniškių pataisos namams šiuo metu vadovauja Virginijus Ceslevičius.

JT: 2017 gali tapti vienais šilčiausių metų per visą orų stebėjimo istoriją

Tikėtina, kad 2017-ieji gali patekti tarp trejų šilčiausių metų per visą orų stebėjimo istoriją, Bonoje (Vokietija) prasidedant Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijai informavo Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO). 
Pačiais šilčiausiais pripažinti 2016 metai - tą lėmė cirkuliacinis reiškinys El Ninjo (El Nino). Tuo tarpu dėl antrosios vietos varžosi 2015 ir 2017 metai, preliminarioje metinėje ataskaitoje pranešė JT meteorologijos agentūra. 
Į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekis šiemet ir toliau augo. Taip pat toliau kilo ir jūros lygis, o Antarkties vandenyną dengiantis ledo sluoksnis rekordiškai suplonėjo. 
"Tai - ilgalaikės klimato atšilimo tendencijos dalis", - teigė WMO vadovas Peteris Talas (Petteri Taalas), paminėdamas tokius klimato kaitą liudijančius reiškinius kaip 50 laipsnių karštis Azijoje, rekordinio stiprumo uraganai Atlanto vandenyne, didžiuliai potvyniai Pietų Azijoje ir sausra Rytų Afrikoje.

Baltijos valstybės siekia sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką

Estija, Latvija ir Lietuva susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, remiamo Europos Komisijos (EK) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), siekiant sustiprinti savo ekonomikas ir paskatinti investicijas darbo vietoms kurti.
Pirmadienį Briuselyje finansų ministrai: Estijos - Tomas Tonistė (Toomas Toniste), Latvijos - Dana Reizniece-Ozola ir Lietuvos - Vilius Šapoka, pasirašė Susitarimo memorandumą (SM), kuriuo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis.
Iniciatyvos tikslas yra pritraukti investicijų, sukuriant bendrą kapitalo rinką, sujungiant trijų Baltijos šalių pranašumus ir įveikiant apribojimus, kurie dažnai iškyla nedidelėmis valstybėmis.
Memorandumas pasirašytas dalyvaujant Europos Komisijos viceprezidentui Valdžiui Dombrovskiui ir ERPB viceprezidentui, atsakingam už politiką ir partnerystę, Pierui Heilbronui (Pierre Heilbronn). Pasirašiusieji SM vertina Europos Komisijos ir ERPB teikiamą paramą siekiant sukurti bendrą Baltijos valstybių kapitalo rinką.
Susitarimas numato trijų Baltijos valstybių įsipareigojimą stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą kuriant bendrą kapitalo rinką. Trys Baltijos valstybės susitaria kartu dirbti formuojant ir diegiant reikiamas priemones, įskaitant teisinės bazės sukūrimą ir tobulinimą, naujų priemonių (pavyzdžiui, padengtųjų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais) diegimą ir rinkai reikalingos infrastruktūros kūrimą.
Vienas pirmųjų projektų pagal šį susitarimą yra regioninės Baltijos valstybių padengtųjų obligacijų teisinės bazės kūrimas. Šis darbas buvo atliktas bendradarbiaujant su ERPB ir Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba (PSRT).
Siekdamos tolesnės pažangos šalys parengs detalų veiksmų planą, numatydamos bendradarbiavimo prioritetus ir galimas sritis, kaip numatyta SM. Jos taip pat susitaria sukurti valdymo komitetą, kurį sudarys Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžios atstovai. Valdymo komiteto stebės Baltijos šalių kapitalo rinkų kūrimo priemonių įgyvendinimo pažangą.
Estijos finansų ministras T. Tonistė sako, kad veikiančios kapitalo rinkos yra būtinos ekonomikai, nes jos paįvairina įmonių finansavimo šaltinius, suteikia joms galimybių augti, didinti finansavimo galimybes ir kurti naujas darbo vietas taip didinant ekonomikos pridėtinę vertę. Todėl gerai veikiančios kapitalo rinkos sukūrimas turėtų būti mūsų bendras tikslas, tačiau nepakaks įgyvendinti vien tik kelias pavienes ir vietos priemones. Tikėkimės, šis memorandumas yra svarbus žingsnis, sutelkiantis koordinuotą veiklą ir priemones bendros kapitalo rinkos kūrimo link pritraukiant visus vietos rinkos investuotojus ir taip pat užsienio investuotojus.
Latvijos finansų ministrės D. Reizniece-Ozolos teigimu, bendros pastangos užtikrins svarbią ekonominę naudą, pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių padengtųjų obligacijų turto klasė, tikėtina, bus patrauklesnė tarptautiniams investuotojams taip pagerinant turimas finansavimo galimybes vidaus kapitalo rinkai. Taip pat tikimasi praplėsti naujų pirminių viešų siūlymų (IPO) skaičių savo akcijų rinkoje ir sukaupti vidaus investicijas pensijų fondų ir kitų institucinių investuotojų pagalba. Visos priemonės kartu turėtų padėti pasiekti ilgalaikį tikslą kuriant besiformuojančią rinką, kuri palengvintų kapitalo įplaukas ir pagerintų finansavimo prieigą.
Pasak finansų ministro V. Šapokos, džiugu, kad Lietuvos ir EBRD iniciatyva dėl padengtųjų obligacijų ir pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentavimo išsiplėtojo į Baltijos šalių kapitalo rinkų kūrimo projektą. Šio memorandumo pasirašymas - trijų Baltijos valstybių sinergijos pavyzdys. 
"Esu tvirtai įsitikinęs, kad šis projektas sukurs geresnes sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti finansavimo šaltiniais, padidins konkurenciją finansų rinkose bei išplės galimybes investuoti į naujas finansines priemones. O tai prisidės prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir finansų stabilumo", - sako V. Šapoka.
Europos Komisijos viceprezidentas V. Dombrovskis, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, taip pat ir finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir Kapitalo rinkų sąjungą sveikina šalies pasiekus šiandienos susitarimą tarp trijų Baltijos šalių kuriant bendras kapitalo rinkas - tai dar vienas žingsnis kelyje siekiant sukurti Kapitalo rinkų sąjungą. 
"Komisija visiškai pritaria regioninėms iniciatyvoms, kuriomis siekiama palengvinti tarpvalstybines investicijas ir integruoti valstybių narių kapitalo rinkas. Europos Komisijos PSRT yra pasirengusi remti reformas, kurios modernizuoja ekonomikas, stiprina konkurencingumą ir skatina investicijas bei tikisi dirbti su trimis Baltijos valstybėmis kuriant naujas priemones regione", - sakė V. Dombrovskis.
ERPB viceprezidentas P. Heilbronas laiko tai svarbia Baltijos šalių pažangos raida siekiant vis pažangesnių ekonomikų. 
"Kapitalo rinkų sujungimas ir suvienodinimas toliau didins jų patrauklumą investuotojams, kas savo ruožtu didins rezultatyvumą, sukurs naujas darbo vietas ir sustiprins atsparumą išoriniams veiksniams. 
"ERPB malonu vadovauti pirmajam bendram projektui remiant regioninės Baltijos šalių padengtųjų obligacijų teisinės bazės kūrimą. Tai bus pirmas rinkos ir SM įgyvendinimo išbandymas", - sako P. Heilbronas.Europos Komisijos PSRT remia valstybes nares formuojant ir įgyvendinant augimą skatinančias struktūrines reformas. Pagal Kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvą, PSRT teikia techninę paramą valstybių narių institucijoms siekiant padėti joms stiprinti kapitalo rinkas, kas lemia geresnę prieigą prie finansavimo ir naujų darbo vietų sukūrimo. Struktūrinių reformų paramos programa - veikianti nuo 2017 m. gegužės mėn. - įgalino Komisiją padidinti techninės paramos dydį, teikiamą kapitalo rinkų plėtros sričiai, taip pat remiant regioninės Baltijos šalių padengtųjų obligacijų teisinės bazės kūrimą.
Paramos teikimas vidaus kapitalo rinkų plėtrai yra vienas iš ERPB strateginių prioritetų. Gerai veikiančios ir efektyvios kapitalo rinkos yra vidaus ekonomikos finansavimo ir jos augimo pagrindas. ERPB remia šią plėtrą taikant metodą, kuris apima investicijas, politinius įsipareigojimus ir techninę paramą. ERPB vykdo įsipareigojimus Estijai, Latvijai ir Lietuvai nuo jų nepriklausomybės atkūrimo ir iki šios dienos investavo apie 2 milijardus eurų į beveik 250 projektų.

Nekilnojamojo turto aukcione bus pasiūlyta turto už beveik milijoną eurų

Gruodžio 6 dieną vyksiančiame AB "Lietuvos radijo ir televizijos centro" aukcione naujų savininkų ieškos 7 nekilnojamojo turto (NT) objektai visoje Lietuvoje. Tarp šių nekilnojamojo turto objektų yra ir trys prestižiniame Kauno Žaliakalnio mikrorajone esantys pastatai.
NT objektų pradinė kaina siekia 910 200 eurų, o bendras parduodamų pastatų plotas sudaro apie 1871,79 kv. m. 
Aukciono organizatoriai, tarptautinė nekilnojamojo turto bendrovė „Newsec", prognozuoja, kad dalyviai aktyviausiai turėtų varžytis dėl trijų pastatų, esančių prestižiniame Kauno Žaliakalnio mikrorajone, Vaižganto gatvėje 13. Šio plačiai auditorijai patrauklaus NT vertė siekia beveik pusę milijono eurų. 
„Šiems NT objektams didelę pridėtinę vertę kuria vieta. Pastatai įsikūrę vienoje patraukliausių Kauno vietų, šalia Ąžuolyno parko - ši teritorija yra patraukli investuotojams, todėl ateityje šie pastatai gali virsti tiek gyvenamaisiais namais, tiek komercijai, tiek kitoms reikmėms pritaikytomis patalpomis", - teigia „Newsec" Tarpininkavimo grupės vadovė Jurgita Šilaikytė.
Pirkėjai taip pat turėtų susidomėti objektais Giruliuose, Klaipėdoje, netoli Baltijos jūros.
„Giruliuose, Vasarotojų gatvėje esantys objektai yra poilsinėje teritorijoje - ją supa miškai, o jūros paplūdimį pėsčiomis galima pasiekti per 20 minučių. Iki Klaipėdos centro taip pat netoli, todėl galima gyventi ir didmiesčio rimtu. Dėl šių ir kitų aplinkybių Girulių objektai gali būti puikiai pritaikomi šiuolaikiško žmogaus poilsiui", - sako „Newsec" Tarpininkavimo grupės vadovė. 
Aukcione taip pat bus parduodami statiniai šalia Šiaulių ir E77 greitkelio 3,7 ha ploto sklype, nuomojamame iš valstybės. 
Mažiausia parduodamo objekto kaina siekia 2200 eurų, didžiausia - 235 tūkst. eurų.

Verslo vadovai nori didesnio aiškumo dėl "Brexit" strategijos

Britų verslo vadovai pirmadienį paragino šalies vyriausybę aiškiau išdėstyti savo "Brexit" strategiją, perspėdami, kad jeigu derybos su Briuseliu sužlugtų, susidarytų "nacionalinė ekstremali situacija".
Britų pramonės konfederacijos vadovas Polas Drečsleris (Paul Drechsler) per metinę konferenciją Londone pareiškė, kad derybos virsta "geriausiu laiku rodoma muilo opera, kas savaitę parodant po naują seriją".
Pasak P. Drečslerio, nemažai bendrovių jau aktyvavo savo "veiksmų nenumatytomis aplinkybėmis planus".
"Iki 2018 m. kovo 60 proc. įmonių aktyvuos savo specialiuosius planus, jeigu nebus galutinai pasiektas pereinamojo laikotarpio susitarimas, - sakė jis. - Pavojaus signalas jau nuskambėjo."
CBI konferencijoje, kur susibūrę šimtai verslo lyderių, jaučiama įtampa.
"Mes lyg lunatikai artėjame prie nacionalinės ekstremalios situacijos", - AFP agentūrai sakė Krovinių vežėjų asociacijos Politikos ir viešųjų ryšių vadovas Rodas Makenzis (Rod McKenzie).
R. Makenzis sakė jau matąs eilėse įstrigusius sunkvežimius su gendančiomis braškėmis ir pūvančiais pomidorais Donverio uoste, jeigu nebus pasiektas "Brexit" susitarimas. Pasak R. Makenzio, tarp politikų juntamas "kolektyvinis paralyžius". 
CBI vyriausioji ekonomistė Rein Niuton Smit (Rain Newton-Smith) AFP agentūrai sakė, kad netikrumas neigiamai veikia britų verslovių investicinius sprendimus. Ji išsakė viltį, kad iki metų pabaigos bus pasiektas esminis susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio su Europos Sąjunga.

Indijoje dėl nusižengimų demonetizacijos metu tiriamos 35 tūkst. įmonių

 Apie 35 tūkst. kompanijų prieš praėjusį lapkritį Indijoje vykusią demonetizaciją į bankų sąskaitas padėjo ir išėmė apie 170 mlrd. rupijų, o tai Indijos pareigūnams sukėlė įtarimą dėl galimų nusižengimų.
Praėjusį lapkritį Indijos valdžia, siekdama kovoti su "juodais pinigais" ir neapmokestintomis pajamomis, iš apyvartos išėmė 500 ir 1000 rupijų banknotus.
Ištyrus apie 58 tūkst. banko sąskaitų paaiškėjo, kad į bankus buvo padėta ir po demonetizacijos išgryninta daugiau nei 170 mlrd. rupijų, sako valdžios atstovas spaudai D. S. Malikas (DS Malik).
Manoma, kad šie pinigai buvo neapskaityti ir neturėjo sugrįžti į bankininkystės sistemą. Įtariamos įmonės po to buvo išregistruotos verslo reikalų ministerijos.
"Manome, kad tai buvo fiktyvios bendrovės, nes jos nepateikė mokesčių deklaracijų bei neveikė pagal įstatymus. Prašysime jų pasiaiškinti", - kalbėjo D. S. Malikas.
Indijos ekonomikos augimas praėjusį ketvirtį smuktelėjo iki 5,7 proc., daugiausiai dėl demonetizacijos sukelto efekto bei naujų prekių ir paslaugų mokesčių.
Nors šalies valdžia teigia, kad stambių banknotų panaikinimas yra dalis kovos prieš korupciją ir mokesčių vengimą, rugpjūtį skelbti duomenys parodė, kad demonetizacija nepadėjo išspręsti "juodų pinigų" problemos, nes beveik 99 proc. nebegaliojančių valiutos banknotų buvo grąžinti į finansinę sistemą.

 "Spiegel": įtariamasis dėl futbolo klubo "Borussia Dortmund" autobuso užpuolimo planavo kitas atakas

Vyras, įtariamas dėl sprogimų prie futbolo klubo "Borussia Dortmund" autobuso Dortmunde, iš visko sprendžiant, planavo ir kitas atakas. Tai pirmadienį pranešė leidinys "Spiegel", remdamasis Dortmundo prokuratūros kaltinamąja išvada.
Tyrėjų duomenimis, 28 metų Sergejus V. (Sergej W.), be autobuso su "Borussia Dortmund" žaidėjais, galvojo ir apie kitus taikinius, pavyzdžiui, funikulierius. Jis internete ieškojo informacijos apie lyninių keltuvų operatorius, tokius kaip "Bergbahnen Engelberg-Truebsee Tiflis AG" ir "Karwendelbahn AG", ir jų vertybinius popierius. Tokie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad vyras "rinkosi naują taikinį, kad uždirbtų iš akcijų kainos kritimo", mano prokurorai. Savo išpuolius Sergejus V. norėjo pateikti kaip teroro aktus, įvykdytus teroristinės "Islamo valstybės" grupuotės narių.
Balandžio 11 d. trys sprogstamieji įtaisai sprogo prie futbolo klubo "Borussia Dortmund" autobuso. Per sprogimus buvo sužeistas Dortmundo komandos žaidėjas Markas Bartra (Marc Bartra). Incidento vietoje buvo rasti trys laiškai, kuriuos esą parašė radikalūs islamistai, prisiimantys atsakomybę už sprogimus.
Prokuratūros nuomone, Sergejus V. veikė vienas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 7-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1598 m. gimė ispanų baroko tapytojas Fransiskas de Surbaranas (Francisco de Zurbaran), išgarsėjęs mistiškos nuotaikos religiniais paveikslais.
1867 m. Lenkijoje gimė dukart Nobelio premijos laureatė fizikė Marija Sklodovska (Marija Sklodowska) - Mari Kiuri (Marie Curie). 1903 metais ji kartu su savo vyru gavo Nobelio premiją už darbus radioaktyvumo srityje, o 1911 metais - už radžio atradimą.
1879 m. gimė Leonas Trockis, tikrasis vardas Levas Bronšteinas, suvaidinęs svarbų vaidmenį per 1905 ir per 1917 metų revoliucijas Rusijoje. Po Lenino mirties 1924 metais jis buvo pašalintas iš visų pareigų, priverstas emigruoti ir 1940 metų rugpjūčio 20 dieną Meksikoje nužudytas.
1913 m. Alžyre gimė prancūzų rašytojas ir filosofas Alberas Kamiu (Albert Camus). Šį 1957 metų Nobelio literatūros premijos laureatą išgarsino romanai "Svetimas" ir "Maras".
1916 m. Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) perrinktas antrajai kadencijai JAV prezidento poste.
1917 m. Lenino vadovaujami bolševikai Petrograde nuvertė laikinąją Aleksandro Kerenskio vyriausybę.
1944 m. JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt) buvo perrinktas ketvirtai kadencijai - tai buvo rekordas, nes dabar JAV Konstitucija šalies vadovui pareigas leidžia eiti tik dvi kadencijas.
1962 m. mirė JAV prezidento Franklino D. Ruzvelto (Franklin D. Roosevelt) žmona Eleonora (Eleanor). Ji sutvirtino pirmosios ponios pozicijas ir kelerius metus buvo JAV delegatė Jungtinėse Tautose.
1972 m. antrai kadencijai perrinktas JAV prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon). 1974 metais jis tapo pirmuoju atsistatydinusiu prezidentu.
1980 m. mirė aktorius Stivas Makvynas (Steve McQueen). 
1982 m. Turkijoje priimta Konstitucija.
1989 m., kilus plataus masto demokratiniam judėjimui, atsistatydino Rytų Vokietijos vyriausybė.
1990 m. pirmąja Airijos prezidente moterimi išrinkta Meri Robinson (Mary Robinson).
1991 m. Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO) priėmė naują strategiją, pritaikytą pasikeitusiai geopolitinei padėčiai po šaltojo karo pabaigos.
1992 m. po autoavarijos nuo sužeidimų mirė Aleksandras Dubčekas - Čekoslovakijos lyderis, 1968 metais mėginęs sukurti "socializmą žmogišku veidu".
1996 m. 142 žmonės žuvo, kai maždaug už 40 kilometrų nuo Nigerijos sostinės Lagoso sudužo lėktuvas "Boeing 727".
1998 m. sulaukęs 88 metų amžiaus Didžiojoje Britanijoje mirė lordas Hantas (Hunt), 1953 metais vadovavęs pirmajai sėkmingai ekspedicijai į Everestą.
2000 m. sulaukusi 90 metų amžiaus mirė Danijos karalienės motina Ingrida (Ingrid).
2000 m. buvusi pirmoji JAV ledi Hilari Clinton (Hillary Clinton) tapo pirmąja moterimi, išrinkta į Senatą.
2001 m. Belgijos nacionalinė aviakompanija "Sabena", nepakeldama sunkumų, užgriuvusių pasaulinę civilinę aviaciją po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, pirmoji iš Europos aviakompanijų paskelbė apie bankrotą.
2003 m. Kolumbijoje buvo nužudytas Kongreso narys Arkangelas Klavijas (Arcangel Clavijo).
2011 m. daktaras Konradas Miurėjus (Conrad Murray) buvo pripažintas kaltu dėl netyčinio JAV dainininko Maiklo Džeksono (Michael Jackson) nužudymo.

Atgal